Civilinė byla Nr. e2A-248-467/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42133-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.8. (s)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. kovo 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro teisėjos Rūta Burdulienė, Laima Gerasičkinienė ir Alma Urbanavičienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo UAB ,,Kredito garantas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Picukė“ ieškinį atsakovui UAB „Kredito garantas“ dėl sutarties pakeitimo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas UAB „Picukė“ 2017 m. lapkričio 23 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB ,,Kredito garantas“ ir prašė panaikinti tarp UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Picukė” 2017-07-05 d. pasirašytos paskolos sutarties Nr. 29023 įmokų grafiką bei 2017-09-29 susitarimo Nr. 1 įmokų grafiką, kaip neatitinkančius sutarties sąlygų, ir įpareigoti sutarties šalis pasirašyti naują, sutarties sąlygas atitinkantį, įmokų grafiką; panaikinti 2017-09-29 susitarimo Nr.1 2 punkte numatytą 900 EUR mokestį, kaip nepagrįstą ir neatitinkantį sutarties sąlygų; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas nurodė, kad 2017-07-05 tarp šalių buvo pasirašyta paskolos sutartis Nr. 29023 dėl 180 00 EUR paskolos suteikimo. Paskolos suteikimo sąlygų 1.4 punkte numatyta, kad metinės palūkanos yra 9,36 proc. Paskolos sutarties bendrosios dalies 4 punkte taip pat numatyta palūkanų skaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Priešingai nei pati paskolos sutartis, įmokų grafikas buvo pateiktas prieš pat pasirašant sutartį, todėl ieškovas neturėjo galimybės su juo detaliai susipažinti ir išanalizuoti, patikrinti atitikimą sutarties sąlygoms.
3. Ieškovo teigimu, įmokų grafikas neatitinka sutarties sąlygų, nes jame nurodytos palūkanos skaičiuojamos ne vadovaujantis sutartyje numatyta tvarka, pavyzdžiui, grafike nurodytos 2017 m. rugsėjo mėn. mokėtinos palūkanos (įmokų grafiko 1 eilutė) yra didesnės nei numatyta sutartyje. Sutartyje numatytos mokėtinos metinės palūkanos yra 9,36 proc. nuo suteiktos paskolos sumos (šiuo atveju nuo 110 000 EUR), tai, ieškovo manymu, mokėtinos mėnesinės palūkanos turėtų sudaryti 858 EUR, o ne 1 375 EUR, kaip nurodyta įmokų grafike. Tokia pat palūkanų skaičiavimo formulė, neatitinkanti sutarties sąlygų, taikoma ir kitose įmokų grafiko eilutėse kitiems mėnesiams, kaip ir vėliau 2017-09-29 pasirašyto susitarimo Nr.1 įmokų grafike.
4. Ieškovas pažymėjo, kad 2017-07-10 elektroniniu laišku kreipėsi į paskolos davėją UAB „Kredito garantas“ su prašymu ištaisyti šį įmokų grafiko neatitikimą sutarties sąlygoms. Tačiau atsakovas, iš pradžių sakydamas, kad, jei įsivėlė klaida, ją ištaisys, vėliau atsisakė tai padaryti, motyvuodamas tuo, kad šį grafiką ieškovas pasirašė ir jis nieko keisti neketina.
5. Paskolos išmokėjimo sąlygų 1.7.1 punkte nurodyta, kad po hipotekos sutarties įregistravimo ir sutarties 7 punkte nurodytų įsipareigojimų įvykdymo, paskola išmokama taip: „suma 110 000 EUR pervedama į paskolos gavėjo sutarties 1.9 punkte nurodytą banko sąskaitą per 1 (vieną) banko darbo dieną“ , o 1.7.2 punkte numatyta, kad likusi 70 000 EUR paskolos dalis pervedama į paskolos gavėjo sąskaitą, kai bus pateikta paskolos davėjui priimtino turto vertintojo atlikta pilna turto vertinimo ataskaita. Tačiau, pateikus šią ataskaitą ir paprašius išmokėti dar 45 000 EUR paskolos dalį, 2017-09-29 susitarime Nr.1 atsakovo įgaliotas atstovas S. K. pareikalavo sumokėti 900 EUR už paskolos sutarties pakeitimą, nors pasirašytoje paskolos sutartyje Nr. 29023 joks mokestis už tai nenumatytas. Tuo labiau, kad ši situacija buvo aptarta su paskolos davėjo įgaliota atstove J. Ž. prieš pasirašant sutartį ir ji garantavo, kad jokio mokesčio, papildomai išmokant reikalingą paskolos likutį iki 70 000 EUR, mokėti nereikės. Atsakovo įgaliotas atstovas S. K. žadėjo išbraukti iš susitarimo Nr. 1.2 punktą, tačiau vėliau jis tai atsisakė padaryti.
6. Atsakovas UAB „Kredito garantas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad šalių bendradarbiavimas prasidėjo dar 2017 m. pradžioje, nuolat vyko derybos dėl paskolos suteikimo. Įmokų grafikai paskaičiuoti 150 000 EUR sumai todėl, kad jų parengimo metu šalys derėjosi dėl 150 000 EUR paskolos suteikimo. Ieškovas minėtą grafiką gavo daugiau nei prieš mėnesį iki sutarties sudarymo, galėjo dėl jo teikti pastabas, tačiau tokių pastabų neteikė. Grafikas prie paskolos sutarties buvo parengtas tuo pačiu principu, kaip ir prieš tai ieškovui siųstas paskolos grąžinimo grafikas. Taigi ieškovas galėjo grafikus analizuoti ir su jais susipažinti.
7. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas turėjo galimybę atidėti paskolos sutarties sudarymą ir išanalizuoti mokėjimų grafikus. Be to, ieškovas yra juridinis asmuo, verslo subjektas, kuriam keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo standartai. Tai, kad neva atsakovas neturėjo pakankamai laiko išanalizuoti pateikto įmokų mokėjimo grafiko ir pasitikėjo atsakovu, nesudaro pagrindo keisti šalių laisva valia sudaryto įmokų mokėjimų grafiko.
8. Įmokų mokėjimo grafikas sudarytas taikant anuitetų metodą, šalys dėl to tarėsi ir tai suprato. Anuitetų metodas reiškia, kad paskola grąžinama kiekvieną mėnesį lygiomis įmokomos, kurios susideda iš grąžinamos paskolos dalies bei priskaičiuotų palūkanų. Kaip matyti iš elektroninių laiškų, ieškovas tokį skaičiavimo būdą suprato ir jam pritarė. Bendra mokėtinų palūkanų suma visuose grafikuose išlieka tokia pati, kokia yra nustatyta paskolos sutarties 1.8 punkte ir prie paskolos sutarties sudarytame įmokų mokėjimo grafike. Anuitetų metodu sudarytame mokėjimo grafike visuomet pradžioje mokama daugiau palūkanų ir mažiaus paskolos dalies, taigi, atitinkamai pirmą mėnesį mokėtina palūkanų suma yra 1 375 EUR, o paskolos dalis – 399,68 EUR, tuo tarpu paskutinį mėnesį palūkanų suma yra 21,91 EUR, o paskolos dalis – 1 752,77 EUR.
9. Atsakovas 180 000 EUR paskolą ieškovui įsipareigojo išmokėti dviem dalimis, tačiau 70 000 EUR paskolos suteikimas buvo sąlyginis ir atsakovas įsipareigojo išmokėti 70 000 EUR tik tuo atveju, kai ieškovas pateiks turto vertinimo ataskaitą, pagal kurią įkeičiamo turto vertė bus ne mažesnė kaip 360 000 EUR. Ieškovas gi pateikė turto vertinimą, pagal kurį įkeisto turto vertė yra 311 000 EUR, taigi atsakovas neturėjo pareigos išmokėti likusios paskolos dalies. Visgi atsakovas bendradarbiavo ir svarstė likusios paskolos dalies suteikimą bendra tvarka, buvo vėl ruošiamas susitarimas dėl paskolos sutarties pakeitimo, už tai ieškovas turėjo sumokėti 900 EUR mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai - nusprendė panaikinti 2017-07-05 pasirašytos paskolos sutarties Nr. 29023, sudarytos tarp UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Picukė” įmokų grafiką, bei 2017-09-29 susitarimo Nr. 1 įmokų grafiką, ir įpareigoti šios sutarties šalis pasirašyti naują, sutarties sąlygas atitinkantį, įmokų grafiką; panaikinti šių šalių 2017-09-29 susitarime Nr.1 prie paskolos sutarties Nr. 29023 2 punkte numatytą 900 EUR paskolos sutarties pakeitimo mokestį; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
11. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad, nors galutinai iš esmės ieškovo ir atsakovo įmokų grafikuose grąžintina paskolos suma (155 000 EUR) nesiskiria, o palūkanų suma skiriasi nežymiai (143 667,54 EUR ir 145 080 EUR), atsakovo nustatytas įmokų grafikas yra nepalankus ieškovui ir finansiškai naudingas atsakovui, t.y. pažeista šalių interesų pusiausvyra. Netolygus paskolos dalies ir palūkanų mokėjimas pagal įmokų grafikus, teismo vertinimu, yra sutarties pažeidimas ir suteikia teismui teisę pagal CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus pakeisti ieškovo reikalavimu ginčo įmokų grafiką.
12. Pirmosios instancijos teismas taip pat nesutiko su atsakovo argumentais, kad ieškovui buvo suteikta papildoma paskola - 45 000 EUR, todėl pastarasis turi mokėti sutarties pakeitimo mokestį. Nagrinėjamu atveju iš 2017-07-05 šalių paskolos sutarties teismas nustatė, kad šalys susitarė dėl 180 000 EUR paskolos, išmokamos per du etapus: 110 000 EUR ir 70 000 EUR. Už tai buvo nustatytas ieškovui mokėti bendras 2 500 EUR sutarties sudarymo mokestis (sutarties 1.3 p.). Tam, kad butų išmokėta 70 000 EUR paskolos dalis, ieškovas turėjo įvykdyti atsakovo sąlygą – pateikti paskolos davėjui (atsakovui) priimtino turto vertintojo atliktą pilną įkeisto turto vertinimo ataskaitą, kurioje nurodyta įkeisto turto vertė bus ne mažesnė kaip 360 000 EUR. Ieškovas šią sąlygą įvykdė, pateikė atsakovui turto vertintojo K. M. 2017-07-12 turto ataskaitą, tačiau joje buvo nurodyta mažesnė turto vertė – 311 000 EUR. Atitinkamai dėl to ieškovui buvo suteikta mažesnė likusios paskolos dalis – 45 000 EUR. Teismas nevertino šių aplinkybių kaip papildomos paskolos suteikimo ieškovui, už kurią atsakovas turi teisę paimti mokestį kaip už sutarties pakeitimą.
I. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „Kredito garantas“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Picukė“ ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliantas nurodo, kad paskolos sutartis ir ginčo įmokų mokėjimo grafikas šalių buvo pasirašyti, išreiškus valią tokią sutartį sudaryti. Teismas keisti sudarytas sutarčių sąlygas turėtų tik išimtiniais atvejais. Apelianto vertinimu, teismas netinkamai aiškino tarp ieškovo ir atsakovo vykusius ikisutartinius santykius, nustatė apeliantui pareigą paneigti ieškinio pagrįstumą bei aplinkybes, kurių ieškovas neįrodė, nors šių aplinkybių įrodinėjimo pareiga nustatyta būtent ieškovui. Teismas nevertino aplinkybių, kad ieškovas iki paskolos sutarties pasirašymo, nors ir buvo gavęs preliminarius grafikus, nekėlė klausimo dėl įmokų mokėjimo grafikų sudarymo ir įmokų nustatymo. Paskolos sutartis ir ginčo įmokų mokėjimo grafikas tarp šalių buvo sudarytas jį pasirašius. Ieškovas kreipėsi dėl įmokų grafiko pakeitimo į apeliantą tik po paskolos išmokėjimo. Be to, ieškovas sudarė susitarimą ir pasirašė antrą įmokų mokėjimo grafiką, kuris buvo sudarytas tokiu pačiu principu kaip ir pirmasis, ir tik po antros paskolos dalies išmokėjimo, ieškovas ėmė ginčyti įmokų mokėjimo grafiko atitikimą paskolos sutarties sąlygoms teisme.
15. Teismas sprendime nurodė, jog paskolos sutarties 17.16 punkte nustatyta įmokų paskirstymo tvarka yra nepalanki paskolos gavėjui. Apeliantas pažymi, kad praktiškai tokią pačią įmokų paskirstymo tvarką, kaip grafike, nustato CK 6.54 straipsnis, kuriame nustatyta, kad pagrindinei prievolei įvykdyti įmokos skiriamos paskutine eile. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad paskolos sutarties 17.16 punkte nustatyta tvarka iškreipia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą.
16. Apeliantas laiko, kad aplinkybė, jog ieškovas du kartus pasirašė tokiu pačiu principu sudarytus įmokų mokėjimo grafikus, o vėliau kreipėsi į teismą dėl įmokų mokėjimo grafiko pakeitimo, rodo siekį nesąžiningai pakeisti ieškovo ir apelianto laisva valia sudarytą paskolos sutartį ir įmokų mokėjimo grafiką į ieškovui palankesnį. Tuo tarpu teismas, tenkindamas tokį reikalavimą, paneigia CK įtvirtintą sutarties laisvės principą.
17. Apeliantas taip pat nesutinka, kad, sudarydamas įmokų mokėjimo grafikus, apeliantas pažeidė paskolos sutarties sąlygas, o tai suteikia teismui teisę taikyti CK 6.223 straipsnio 2 dalies 1-2 punktus ir pakeisti įmokų grafiką. Teismas nenurodė, kokias paskolos sutarties sąlygas apeliantas pažeidė. Paskolos sutarties 4.5 punkte nurodyta, kad palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį pagal prie sutarties pridedamą paskolos ir palūkanų mokėjimo grafiką. Įmokų dydis ir terminai nurodomi grafike. Kitokios palūkanų skaičiavimo tvarkos ir mokėjimo įtvirtinimo paskolos sutartyje nėra, todėl būtent pasirašyti įmokų mokėjimo grafikai atspindi, kokiomis dalimis kiekvieną mėnesį turi būti mokamos įmokos pagal paskolos sutartį.
18. Įmokų grafikai ieškovui buvo siunčiami derinti iš anksto, su mokėjimo grafikais ieškovas buvo susipažinęs ir pretenzijų nereiškė. Aplinkybę, kad ieškovas suprato, kaip yra sudarytas įmokų mokėjimo grafikas, patvirtina ieškovo 2017 m. liepos 10 d. siųstas el. laiškas ir prie jo pateikiami ieškovo parengti grafikai.
19. Apeliantas taip pat laikosi pozicijos, kad 900 EUR mokestis buvo taikytas ne už papildomos paskolos suteikimą, o už paskolos sutarties pakeitimą. Sudarydamos paskolos sutartį, šalys aiškiai susitarė, kokie mokesčiai bus taikomi, kokio dydžio paskola gali būti išmokėta ir kokios sąlygos turi būti įvykdytos, kad ieškovui butų išmokėtas 70 000 EUR paskolos likutis. Esminė likusios paskolos dalies išmokėjimo sąlyga buvo įkeisto apeliantui turto vertinimo pateikimas, kuriame nustatyta turto rinkos vertė turėjo būti ne mažesnė kaip 360 000 EUR. Tik tuo atveju, jei paskolos sutartyje nustatytos sąlygos būtų įvykdytos tinkamai, ieškovui būtų išmokėta likusi paskolos dalis. Ieškovui pateikus turto vertinimą, kuriame buvo nustatyta mažesnė nei paskolos sutartyje nustatyta minimali turto rinkos vertė, kuriai esant apeliantas įsipareigojo išmokėti papildomą paskolos dalį, apeliantas turėjo papildomai svarstyti vidiniuose komitetuose, ar, esant mažesnei nei paskolos sutartyje nustatytai turto rinkos vertei, apeliantas gali suteikti papildomą paskolos dalį ir ar tokia rizika apeliantui yra priimtina. Atlikęs šiuos veiksmus, apeliantas informavo ieškovą, kad paskolos sutarties pakeitimas įkainotas 900 EUR.
20. Apeliantas nurodo, kad paskolos sutarties pakeitimo mokestis yra nustatytas susitarime, kurį ieškovas pasirašė. Teismas, panaikindamas šią susitarimo sąlygą, panaikino šalių laisva valia pasiektą susitarimą bei paneigė sutarties laisvės principo taikymą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad susitarime nustatytas mokestis neatitiko jo valios bei nepateikė argumentų, dėl kurių šis mokestis turi būti panaikintas.
21. Ieškovas UAB „Picukė“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas aplinkybes, susijusias su sutarties ir įmokų grafiko pasirašymu. Tai, kad apeliantas įmokų grafiką, neatitinkantį sutarties sąlygų, pateikė tik prieš pat sutarties pasirašymą, nors ikisutartinis bendravimas ir derybos vyko daugiau nei 5 mėnesius, rodo jo nesąžiningus ketinimus, o apelianto įgaliotos atstovės užtikrinimas, kad įmokų grafikas atitinka sutarties sąlygas, buvo paprasčiausia apgaulė.
22. Ieškovas akcentuoja, kad visą derybų laiką prašė pateikti įmokų grafiką (tiek žodžiu, tiek raštu), o jį gavo tik sutarties pasirašymo dieną ir jį pasirašė gavęs apelianto įgaliotos atstovės užtikrinimą, kad jis atitinka sutarties sąlygas. Ieškovas, pastebėjęs, kad įmokų grafikas neatitinka sutarties sąlygų jau po 5 dienų kreipėsi į apeliantą dėl jo pakeitimo. Apelianto argumentas, kad, jam atsisakius keisti įmokų mokėjimo grafiką, ieškovas mokėjo įmokas pagal pasirašytą įmokų mokėjimo grafiką, tuo lyg tai pripažindamas jo teisingumą, rodo tik tai, kad ieškovas sąžiningai vykdė savo prievolę mokėti įmokas, o ne tai, kad jis pripažįsta įmokų mokėjimo grafiką kaip teisingą ir atspindintį jo valią. Be to, ieškovas, dar prieš pasirašydamas antrą mokėjimų grafiką, nurodė atsakovui, kad, nepakeitus įmokų mokėjimo grafiko pagal sutarties sąlygas, ieškovas kreipsis į teismą.
23. Ieškovo teigimu, anksčiau teikti atsakovo grafikai buvo dėl palūkanų normos ir sutarties sudarymo mokesčio dydžio pasirinkimo, o ne dėl įmokų mokėjimo grafiko tvarkos. Be to, šie grafikai ieškovui buvo pateikti vykstant kelyje iš Klaipėdos į Vilnių. Atsakovas, nustatydamas ieškovui įmokų mokėjimo grafiką, taikant anuiteto būdą, paneigė ieškovo teisę vykdyti prievolę ekonomiškiausiu būdu, CK 6.200 straipsnio 3 dalį ir pažeidė teisėtų lūkesčių principą, reiškiantį, kad įmoka būtų paskirstyta, atsižvelgiant į šalių interesų balansą, teisinį apibrėžtumą ir proporcingumą (CK 1.2 straipsnis).
24. Ieškovas nesutinka su apelianto deklaratyviais teiginiais dėl tariamai teisėto 900 EUR mokesčio už paskolos sutarties pakeitimą. Paskolos sutarties 1.3 punkte aiškiai nurodyta, kad sutarties mokestis yra 2 500 EUR už paskolą iki 180 000 EUR ir joks papildomas mokestis nėra numatytas.
I. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
25. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą jo teisėtumo ir pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant tiek faktinę, tiek teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialiosios teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
26. Ši byla nagrinėjama atsakovo UAB „Kredito garantas“ apeliacinio skundo ribose. Išnagrinėjusi bylą, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai ir motyvai iš esmės sudaro pagrindą pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
27. Šiuo atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti įmokų grąžinimo grafiką dėl to, kad atsakovas sudarė įmokų grąžinimo grafiką, prieštaraujantį tarp šalių sudarytos sutarties nuostatoms. Pagrindinis ieškovo argumentas yra tas, kad šalys susitarė dėl 9,36 proc. metinių palūkanų, tačiau atsakovas įmokų mokėjimo grafiko pirmoje eilutėje numatė, kad mokamų palūkanų suma nuo 110 000 EUR yra 1 375 EUR, o ne 858 EUR (9,36 proc. nuo 110 000 EUR sumos), kaip paskaičiavo ieškovas. Pirmosios instancijos teismas sutiko su tokiais ieškovo argumentais ir konstatavo, kad atsakovo sudarytas įmokų grąžinimo grafikas pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ir neatitinka sutarties 1.4 punkto. Apeliantas laikosi pozicijos, kad tokia teismo išvada yra nepagrįsta ir teisėjų kolegija tam pritaria, t. y. teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad šalių pasirašytas įmokų grafikas atitinka tarp šalių sudarytą sutartį ir jai neprieštarauja, o ieškovas suprato ir jam buvo žinoma įmokų mokėjimo tvarka pasirašymo metu.
28. Byloje nustatyta ir šios aplinkybės nėra ginčijamos, kad 2017-07-05 šalys pasirašė paskolos sutartį Nr. 29023 dėl 180 000 EUR paskolos ieškovui suteikimo (sutarties 1.1 p.), mokant 9,36 proc. metinių palūkanų (sutarties 1.4 p.) bei 2 500 EUR sutarties sudarymo mokestį (sutarties 1.3 p.). Paskola buvo suteikta kaip investicija verslui (sutarties 1.10 punktas).
29. Pagal CK 6.4 straipsnį kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek ir jos vykdymo ar pasibaigimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinti prievolių vykdymo principai: 1) prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o, kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais; 2) jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus; 3) kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Analogiški reikalavimai nustatyti ir sutarčių vykdymui. Pavyzdžiui, pagal CK 6.158 straipsnio 1 dalį, kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai. Šalys privalo elgtis sąžiningai ir esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnio 1 dalis), atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti (CK 6.163 straipsnio 4 dalis). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, bendradarbiauti, be to, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu (CK 6.200 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Taigi, teisės aktai įpareigoja abi sutarties šalis tiek prieš sudarant, tiek vykdant sutartį elgtis sąžiningai, pareigas vykdyti kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti.
30. CK 6.672 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskola dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, jeigu vienai iš šalių prievolės vykdymas kartu yra ir profesinė veikla, ši šalis turi vykdyti prievolę taip pat pagal tai profesinei veiklai taikomus reikalavimus (CK 6.38 straipsnio 2 dalis).
31. Sutiktina su apelianto argumentais, jog ieškovas suprato ir turėjo suprasti įmokų mokėjimų grafiką, t. y., kad anuiteto būdu iš pradžių dengiama didesnė dalis palūkanų ir mažesnė dalis paskolos, o laikui bėgant – didesnė dalis paskolos ir mažesnė dalis palūkanų ir su juo sutiko, netgi derėjosi dėl įmokų mokėjimo grafiko. Atsakovas su atsiliepimu į ieškinį pridėjo elektroninį laišką, siųstą gegužės 18 dieną ieškovui, kuriame nurodyta, kad siunčiami įmokų grafikai paskolai gauti, grafikuose atvaizduoti skaičiavimai paskolą imant 10 ir 5 metams. Taigi, šalys derėjosi dėl 150 000 EUR dydžio paskolos ir jos įmokų grafiko. Ieškovei siųstuose grafikuose matyti, kad taikomos 9,18 proc. metinės palūkanos 60 mėnesių laikotarpiui, paskola mokama anuiteto būdu, pirmomis įmokomis didžiąja dalimi dengiant palūkanas. Taip pat pridėtas pasiūlymas 120 mėnesių laiko tarpui, iš šio įmokų grafiko akivaizdu, kad iš pradžių didžiąja dalimi būtų dengiamos palūkanos.
32. Teisėjų kolegija laiko, kad atsakovas įrodė, jog šalių derybos vyko dar gerokai iki pasirašant sutartį. Atmestini ieškovo argumentai, jog ginčo grafikas buvo siunčiamas tik palūkanų dydžio ir paskolos termino tikslais (tam būtų nereikėję teikti detalių skaičiavimų dėl paskolos įmokų mokėjimo mėnesinėmis įmokomis). Vidutiniškai apdairus ir rūpestingas paskolos gavėjas turėjo suprasti, kad grafike atvaizduota ne tik paskolos suma, palūkanų dydis, periodas, bet ir paskolos mokėjimo tvarka, juo labiau, kad konkreti paskolos mokėjimo tvarka buvo nenumatyta bendrosiose sąlygose. Be to, paskolos sudarymo dieną – 2017-07-05 paskolos gavėjas gavo du įmokų grafikus elektroniniu paštu, t. y. turėjo galimybę juos peržiūrėti ir apsispręsti dėl jam tinkamesnio. Dėl to atmestinas kaip nepagrįstas ieškovo teiginys, kad ieškovui pateikti mokėjimo grafikai buvo netikėti ir jis negalėjo jų tinkamai įvertinti.
33. Papildomai pažymėtina, kad, net ir teikdamas pastabas atsakovui po paskolos sutarties sudarymo 2017-07-10, ieškovas siūlymui pateikė kredito grąžinimo grafiką, kuriame taip pat numatyta, kad iš pradžių didžiąja dalimi dengiamos palūkanos, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškinyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovas sudarė įmokų mokėjimo grafiką, prieštaraujantį tarp šalių sudarytai sutarčiai būtent tuo pagrindu, kad neva šalys tarėsi, jog kiekvieną mėnesį bus dengiamos palūkanos lygiomis dalimis. Ieškovas neįrodė, kad buvo tartasi dėl tokių sąlygų ar jis pagrįstai tokių sąlygų galėjo tikėtis. Pirmosios instancijos teismas šias faktines bylos aplinkybes nagrinėjamu atveju įvertino nevisiškai tinkamai.
34. Sutiktina taip pat su apelianto argumentais, jog šalys sutartyje sulygo dėl 9,36 proc. metinių palūkanų (sutarties 1.4 punktas) ir to, kad palūkanos bus mokamos kiekvieną mėnesį pagal prie sutarties pridedamą paskolos ir palūkanų mokėjimo grafiką; įmokų dydis ir terminai nurodomi grafike (sutarties 4.5 punktas). Iš įmokų grafiko pagal sutartį Nr. 29023 priedo Nr. 1 matyti, kad grąžinama bendra 110 000 EUR suma mėnesinėmis įmokomis per 10 metų, taigi, per metus ieškovas turėtų sumokėti 10 296 EUR (110 000 * 9,36 proc. * 10 metų), o per 10 metų – 102 960 EUR palūkanų. Įmokų grafike paskaičiuota palūkanų suma 102 962,14 EUR iš esmės yra ta pati pagal paskolos sutarties 1.4 punkto nuostatas. Taigi, atsakovas pateikė sutarčiai neprieštaraujantį įmokų grąžinimo grafiką. Iš esmės analogiškas grafikas tik kitai mokėjimo sumai buvo pasirašytas suteikiant papildomą 45 000 EUR kreditą.
35. Pirmosios instancijos teismas, paskaičiuodamas tik pirmąsias įmokų grafiko eilutes, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas paskaičiavo didesnę nei 9,36 proc. palūkanų sumą, kadangi neįvertino viso įmokų grafiko ir bendros mokėtinos palūkanų sumos per visą kredito grąžinimo terminą, dėl to, remdamasis CK 6.200 straipsnio 3 dalimi, nepagrįstai išplėtė šio straipsnio aiškinimo ribas ir tokiu būdu paneigė šalių sutarties laisvės principą. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad šioje dalyje apskųstasis teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu bei pagrįstu, todėl keistinas, atmetant patenkintą ieškovo reikalavimą.
36. Apeliantas taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje teismas konstatavo, kad ieškovas neprivalo mokėti atsakovui 900 EUR už sutarties pakeitimą. Teisėjų kolegija šiuo atveju sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, kadangi šalių paskolos sutarties 1.3 punkte aiškiai nurodyta, kad sutarties sudarymo mokestis yra 2 500 EUR ir joks papildomas mokestis nėra numatytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, sutarties sudarymas turėtų būti suprantamas kaip vienkartinis veiksmas, kadangi šalys vėliau tą pačią sutartį gali tik keisti ir/ar papildyti, kas iš esmės apibrėžiama ir šalių sutarties 6 punkte, nurodant, kad mokestis už sutarties sudarymą – tai paskolos gavėjo mokestis, mokamas paskolos davėjui už pateiktų dokumentų ir duomenų analizę, piniginių lėšų parūpinimą ir sutarties sudarymą, o šis mokestis sumokamas per 3 dienas nuo sutarties sudarymo dienos (sutarties 6.2 punktas). Sutarties keitimo tvarka apibrėžta sutarties 16 punkte ir čia nėra jokių nuorodų, kurios leistų daryti bent kokią prielaidą, kad už sutarties pakeitimą bus mokami papildomi mokesčiai.
37. Nei iš bendrosios sutarties dalies, nei iš specialiosios dalies nuostatų neįmanoma nustatyti, kokiu principu būtų apskaičiuotas sutarties keitimo mokestis, jeigu tokį reikėtų skaičiuoti. Pažymėtina, kad ir pats atsakovas teigia, jog sutartis buvo keičiama, tačiau atsakovas neįrodinėja, jog dėl sutarties keitimo ar netinkamo vykdymo ieškovas turėtų atlyginti kokius nors nuostolius, iš esmės neįrodinėja jų dydžio, o tik deklaratyviais teiginiais nurodo, kad atsakovas turėjo šaukti susirinkimus ir dėl patyrė papildomas administracines sąnaudas. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas nevisiškai teisinagi nurodė, kad šis ieškovo veiksmas, kuomet buvo pateiktas turto vertinimas mažesnei sumai, nei buvo numatyta sutarties 1.7 punkte, ir buvo suteikta mažesnė dalis kredito, nei nurodyta sutarties 1.1 punkte, nėra vertintinas kaip sutarties keitimas, tačiau pagrįstai sprendė, kad tai nėra vertintina kaip naujos paskolos suteikimas ir naujos sutarties sudarymas, todėl neturi būti papildomai apmokestintas, nes šalys dėl to nesusitarė. Taigi, apeliacinis skundas šioje dalyje netenkintinas.
38. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija apskųstąjį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikina dalyje, kurioje pirmosios instancijos teismas nusprendė panaikinti 2017-07-05 pasirašytos paskolos sutarties Nr. 29023, sudarytos tarp UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Picukė” įmokų grafiką bei 2017-09-29 susitarimo Nr. 1 įmokų grafiką, ir įpareigoti šios sutarties šalis pasirašyti naują, sutarties sąlygas atitinkantį, įmokų grafiką, ir ieškinį šioje dalyje atmeta, o kitą sprendimo dalį palieka nepakeistą.
39. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme bei paskirstomos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 3 d., 5 d., 98 str. l d., 3 d.).
40. Tenkinęs ieškinį, pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 150 EUR žyminio mokesčio. Pažymėtina, kad ieškinyje buvo pareikšti du reikalavimai – neturtinis reikalavimas dėl sutarties pakeitimo, kuris apmokestinamas 150 EUR žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 7 dalis), bei turtinis 900 EUR reikalavimas, kuris apmokestinamas 20 EUR žyminiu mokesčiu (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 1 punktas, 7 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju atmestinas neturtinis reikalavimas ir lieka patenkintas turtinis reikalavimas, iš atsakovo ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
41. Atitinkamai, tenkinus apeliacinį skundą dalyje dėl neturtinio reikalavimo, iš ieškovo atsakovui priteitina 150 EUR žyminio mokesčio suma už apeliacinį skundą. Iš apelianto taip pat priteistina valstybei 20 EUR žyminio mokesčio už apeliaciniame skunde apskųstą turtinį reikalavimą, kuris teisėjų kolegijos nėra tenkinamas ir kuris, paduodant apeliacinį skundą, nebuvo apmokėtas (CPK 96 str.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimą dalyje, kurioje nuspręsta panaikinti 2017-07-05 pasirašytos paskolos sutarties Nr. 29023, sudarytos UAB „Kredito garantas“ ir UAB „Picukė” įmokų grafiką bei 2017-09-29 Susitarimo Nr. 1 įmokų grafiką, ir įpareigoti šios sutarties šalis pasirašyti naują, sutarties sąlygas atitinkantį, įmokų grafiką, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kurioje ieškovui UAB „Picukė“ priteista 150 EUR žyminio mokesčio iš atsakovo UAB „Kredito garantas“.
Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 30 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo UAB „Kredito garantas“ 20 EUR (dvidešimt eurų) žyminio mokesčio valstybei.
Priteisti iš ieškovo UAB „Picukė” 150 EUR (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų atsakovui UAB „Kredito garantas“.
Teisėjos Rūta Burdulienė
Laima Gerasičkinienė
Alma Urbanavičienė