Baudžiamoji byla Nr. 1-245-1009/2021

                                                           Teisminio proceso Nr. 1-01-1-016909-2020-3

                                                      Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.3; 1.1.6.3; 1.1.8.6.2; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.1; 1.2.25.6; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.10; 2.1.16.1.13;

2.3.6.4.4.1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. balandžio 27 d.

                                                                         Kaunas         

        Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė,

sekretoriaujant B. V.-U., Ž. G.,

dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, 

kaltinamajam V. R.,

nukentėjusiajai L. Ž. ir jos atstovui advokatui D. K.,

        viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Kaunas, išsiskyręs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalyje, 281 straipsnio 2 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

V. R. 2020 m. sausio 10 d., apie 17.51 val. Kaune, Partizanų gatve vairuodamas automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas kryptimi nuo Taikos pr. link Birželio 23-osios g. ties Partizanų g. namu Nr. 1 pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus tuo, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatyta 1,82 promilės alkoholio koncentracija, bei 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, ir nepraleido iš dešinės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios L. Ž., ją parbloškė ir padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis V. R.

Nukentėjusioji L. Ž. civilinį ieškinį palaikė iš dalies, prašė priteisti 6 358,00 eurų neturtinei žalai atlyginti. Paaiškino, jog iki šiol jai reikalinga reabilitacija, buvo nedarbinga net keturis mėnesius. Po patirtos traumos gali nueiti trumpesnį atstumą, negali ilgai sėdėti. Kaltinamajam atleido, mano, kad jam nereikia skirti bausmės, nes susitaikė.

Kaltinamojo V. R. kaltė be visiško jo prisipažinimo įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais, kurie ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Nukentėjusioji L. Ž. parodė, jog 2020 m. sausio 10 d., apie 17.50 val., Kaune, ėjo nuo Taikos pr. link Partizanų g., J. Basanavičiaus gatvės šaligatviu pagal automobilių judėjimo kryptį. Priėjo nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kur reikia kirsti Partizanų g. Prie perėjos daugiau laukiančių žmonių nebuvo nei vienoje kelio pusėje. Tuo metu buvo intensyvus transporto priemonių judėjimo srautas, automobiliai važiavo vienas paskui kitą, buvo susidariusi spūstis. Aiškiai matė, kad Partizanų gatvėje nuo Birželio 23-osios g. pusės atvažiavusių automobilių kolona sustojo. Pažvelgė į kairę kelio pusę – atvažiuojančių automobilių, kitų transporto priemonių nebuvo. Būdama tikra, kad eiti saugu, įžengė į kelio važiuojamąją dalį. Praėjo beveik pusę kelio, t. y. pasiekė važiuojamosios dalies vidurį, kai pajuto smūgį į kairę kūno pusę. Krito ant važiuojamosios dalies veidu žemyn. Stipriai susitrenkė veidą, dešinę ranką, kojos kelius. Sąmonės praradusi nebuvo. Matė, kad iš sustojusių automobilių lipa žmonės, kurie jai padėjo atsikelti. Atsisėdo į jai nepažįstamo žmogaus automobilį, kur ir sulaukė atvykusių medikų. Atvykus medikams buvo nuvežta į LSMUL VšĮ Kauno klinikas, kur atlikus tyrimus po apžiūros buvo išleista į namus, toliau tęsė gydymą VšĮ Kauno miesto poliklinikos Dainavos padalinyje. Šiai dienai gydymas nėra baigtas, nesiliauja skausmai nugaroje, dėl to atlieka pakartotinus tyrimus (1 t., b. l. 118–119). 

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG1270/2020(02) nurodyta, jog L. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, dešiniame petyje, keliuose, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, dešinio apatinio 6-o danties vainiko lūžis, dešinio peties ir dešinio kelio sumušimas, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio įspaustinis lūžis, kairio šeivikaulio galvutės lūžis, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, kairio kelio lateralinio menisko užpakalinio rago plyšimas, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 104–105). 

Liudytoja R. B. parodė, jog 2020 m. sausio 10 d., apie 17.50 val., vairavo automobilį FORD FOCUS, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) V. P. gatve nuo Birželio 23-osios link J. Basanavičiaus al. Artėdama prie sankryžos su J. Basanavičiaus al. matė, kad artėja prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos. Pastebėjo, jog iš kairės pusės, pagal jos važiavimo kryptį, prie perėjos priėjo moteris. Suprato, kad ji ketina per ją eiti, todėl pradėjo mažinti savo važiavimo greitį ir prie perėjos pilnai sustojo. Moteriai įpusėjus juostos vidurį, jai iš kairės pusės, nuo Taikos prospekto atvažiavo lengvasis automobilis VOLVO, tamsios spalvos. Minėtas automobilis prie pėsčiųjų perėjos nesustojo ir parbloškė ėjusią moterį. Pastaroji nugriuvo ant važiuojamosios dalies. Automobilis iš karto sustojo, nes jo važiavimo greitis nebuvo didelis. Po įvykio liudytoja liko stovėti prie perėjos, įjungė savo automobilio avarinę signalizaciją. Pradėjo rinktis pašaliniai žmonės, sustojo pravažiuojantys automobiliai. Matė, kad moteris buvo pasodinta į kažkieno automobilį, kadangi lauke lijo. Liudytoja išlipusi iš savo automobilio matė, kad VOLVO automobilyje už vairo sėdėjo senyvo amžiaus vyriškis. Jis buvo su akiniais. Matė, kad kažkas sėdėjo automobilio gale. Su VOLVO vairuotoju nekalbėjo, tačiau matė, kad jis yra susinervinęs. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai, medikai. Pastarieji moterį išsivežė (1 t., b. l. 107–108). 

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykio vieta – Kaunas, Partizanų g. - J. Basanavičiaus al. gatvių sankryža. Tamsus paros metas, apsiniaukę, lyja. Kelio danga šlapia, tiesus kelio ruožas, nereguliuojama sankryža, atvira vietovė (1 t., b. l. 14–18).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad automobilis Volvo V40, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) techniškai tvarkingas (1 t., b. l. 19–21). 

Kauno AVPK PR vyr. patrulio M. N. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog  V. R. patikrinimo alkoholio matuokliu mažiausias rezultatas buvo 1,82 promilės (1 t., b. l. 22), o alkoholio matuoklio metrologinė patikra, sertifikato duomenimis, tikrinimo metu galiojo (1 t., b. l. 28).

VĮ Regitra duomenimis automobilio Volvo V40, valstybiniais numeriais (duomenys neskelbtini) savininkė L. R. (1 t., b. l. 29)

VšĮ Emprekis duomenimis automobilio Volvo V40 kaina 1 470,00 eurų (1 t., b. l. 34).

Įrodymai dėl nusikalstamos veikos ir jos vertinimas

BK 2 straipsnio nuostatomis, asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.

Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito asmens sveikata.

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais.

Kaltinamasis V. R. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino ir parodė, kad vairuodamas automobilį ir sukdamas nepastebėjo pėsčiosios, dėl to įvyko eismo įvykis. Buvo tamsus paros metas, lijo. Tokius jo parodymus patvirtina ir apklaustos nukentėjusioji L. Ž. bei liudytoja R. B..  Be to, šiuos įrodymus papildo įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kad buvo tamsus paros metas, lijo, kelio danga buvo šlapia. Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, L. Ž. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, dešiniame petyje, keliuose, muštinė žaizda apatinėje lūpoje, dešinio apatinio 6-o danties vainiko lūžis, dešinio peties ir dešinio kelio sumušimas, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio įspaustinis lūžis, kairio šeivikaulio galvutės lūžis, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio dalinis plyšimas, kairio kelio lateralinio menisko užpakalinio rago plyšimas, nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio vietoje automobilio vairuotojui V. R. alkotesteriu patikrintas neblaivumas – 1,82 promilės. Iš byloje esančių tarnybinio pranešimo, neblaivių asmenų žurnalų išrašų matyti, kad kaltinamasis V. R. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, mažiausia alkoholio koncentracija iškvėptame ore alkotesterio parodymais 1,82 promilės. Iš patikros sertifikato matyti, kad V. R. neblaivumo tikrinimo metu galiojo alkotesterio metrologinė patikra.

Išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje. Byloje nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą, kurių viseto pagrindu darytina išvada ir neginčijamai nustatyta, jog būtent kaltinamojo V. R. veiksmai, tai, kad pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei 30 punkto reikalavimus tuo, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino važiavimo greičio, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, ir nepraleido iš dešinės pusės, pagal jo vairuojamo automobilio važiavimo kryptį, perėjoje ėjusios pėsčiosios L. Ž., nes buvo neblaivus, ją parbloškė ir padarė sužalojimus, sukėlusius nesunkų sveikatos sutrikdymą,  buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykio metu kilusiomis pasekmėmis.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad kaltinamojo V. R. veika pagal BK 281 straipsnio 2 dalį kvalifikuota teisingai.

Šioje baudžiamojoje byloje V. R. taip pat buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje, esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai. Prokuroras laikėsi pozicijos, kad minėtų nusikalstamų veikų padarymo laikai yra skirtingi, tačiau su tokia prokuroro išdėstyta pozicija baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nesutinka.

Spręsdamas klausimą dėl veikų kvalifikavimo apylinkės teismas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kad tiek BK 281 straipsnio 2 dalyje, tiek BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo atveju yra pažeidžiamas KET 14 punkto reikalavimas, draudžiantis vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. KET 14 punkto pažeidimo kriminalizavimas 2811 straipsnio 1 dalyje nereiškia, kad tokia nusikalstama veika visais atvejais pagal sutaptį turi būti inkriminuojama su BK 281 straipsnio 2, 4 ir 6 dalyse numatytomis nusikalstamomis veikomis.

BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios BK 281 straipsnio 9 dalį laikoma, kad šio straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo yra neblaivus, kai jam nustatytas 0,41 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tik už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, o BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už vairavimą esant neblaiviam ir vairavimo metu padarytą KET pažeidimą, sukėlusį eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sužalota kito žmogaus sveikata. Taigi, tas pats neblaivumo vairuojant transporto priemonę požymis yra abiejų nusikaltimų sudėtyse, tik jis yra vienintelis BK 2811 straipsnio 1 dalyje požymis ir vienas iš BK 281 straipsnio 2 dalyje nustatytų požymių.

Tokia situacija, kuomet skirtingose sudėtyse yra tie patys nusikalstamą veiką aprašantys požymiai, teisėje vadinama normų konkurencija. Šiuo atveju tas pats požymis – vairavimas esant neblaiviam, yra ir BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties požymis, ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje požymis. Situacija yra tokia, kad visa BK 2811 straipsnio 1 dalies sudėtis yra dalis BK 281 straipsnio 2 dalies sudėties arba BK 281 straipsnio 2 dalis nustato visumą požymių, kurios dalis yra 2811 straipsnio 1 dalies sudėtis. Toks atvejis baudžiamosios teisės teorijoje yra vadinamas normų visumos ir dalies konkurencija. Baudžiamosios teisės teorija tokios rūšies normų konkurenciją siūlo įveikti netaikant normos, nustatančios atsakomybę už veiksmus, sudarančius dalį kitos, platesniu požymių rinkiniu aprašytos, veikos. Taip šiuo atveju veiksmus kvalifikuojant pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, kvalifikavimas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį tampa nereikalingas. Kvalifikuojant kaltininko vairavimą esant neblaiviam ir pagal BK 281 straipsnio 2 dalį, ir pagal 2811 straipsnio 1 dalį, šis jo veiksmas teisiškai būtų įvertintas du kartus.

Esant normų visumos ir dalies konkurencijai, taikoma norma atitinka visus padarytos veikos požymius, išskyrus atvejį, kai nusikalstamos veikos dalis, įeinanti į visumą, yra pavojingesnė nei pati visuma ir reikalauja sutapties taikymo. Veikos pavojingumą, visų pirma, rodo straipsnių sankcijose numatyti bausmių dydžiai. Sankcijoje numatytas bausmės dydis atspindi įstatymo leidėjo veikos pavojingumo vertinimą ir yra laikomas rūšiniu veikos pavojingumo lygmeniu. Palyginus BK 281 straipsnio atskirų dalių sankcijas matyti, kad 2 dalies sankcija nustato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes, o BK 2811 straipsnio 1 dalyje sankcija nustato baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmes. Didesnis BK 281 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas laisvės atėmimo bausmės terminas rodo, kad ši veika yra pavojingesnė ir sunkesnė nei numatyta BK 2811 straipsnio 1 dalyje, todėl šiuo aspektu taikytina visumą atitinkanti norma.

Be rūšinio pavojingumo lygmens kiekviena nusikalstama veika turi individualų pavojingumą, nes net ir tame pačiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo atvejai gali būti skirtingo pavojingumo ir daug kas priklauso nuo veikos padarymo aplinkybių ir vertinamųjų kriterijų. Veikos pavojingumas gali priklausyti ir nuo nusikaltimų rūšies bei kategorijos. Nusikaltimų kategorijų išskyrimas susijęs su tam tikrais teisiniais padariniais kaltinamajam. Nors BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta veika yra padaroma veikiant neatsargiai, o BK 2811 straipsnio 1 dalyje – tyčia, skirtingiems nusikaltimams priskiriamų neatsargaus ir tyčinio nesunkaus nusikaltimų pavojingumas iš esmės nesiskiria. Asmenims, nuteistiems tiek už neatsargų, tiek už nesunkų tyčinį nusikaltimą numatytos tokios pačios sąlygos dėl įvairių atsakomybės sąlygų: atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 38, 39, 40 straipsniai), bausmės skyrimo pirmą kartą teisiamiems asmenims (BK 55 straipsnis), atleidimo nuo bausmės (BK 75 straipsnis), senaties (BK 95, 96 straipsniai) teistumo išnykimo (BK 97 straipsnis). Tapačios sąlygos nuteistiems už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus numatytos ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 90 straipsnyje, kuris numato, kad už neatsargius ir nesunkius tyčinius nusikaltimus nuteisti pilnamečiai asmenys, teismui nustačius, bausmę gali atlikti atvirose kolonijose. Taigi, nagrinėjamu atveju besiskirianti nusikaltimų veikų kaltės forma (neatsargus ir nesunkus tyčinis nusikaltimai), reikšmingos įtakos nusikalstamos veikos pavojingumo vertinimui ir kaltininko atsakomybei neturi. Normos visumos ir dalies konkurencijos taikymo atveju, panaikinus veikos kvalifikavimą pagal nesunkų tyčinį nusikaltimą, kaltininko padėtis nėra sušvelninama, nes įstatymas numato tapačius teisinius padarinius ir kaltininko teisinę padėtį ir už neatsargų nusikaltimą. Tyčinė kaltės forma nedaro veikos pavojingesnės už neatsargų nusikaltimą, nes tokiu atveju BK 281 straipsnio 2 dalyje numatyta neatsargi veika, kai nesunkiai sutrikdoma kito asmens sveikata, būtų mažiau pavojinga už tyčinį automobilio vairavimą būnant neblaiviam, kai nebuvo sukelti jokie padariniai.

Nors prokuroras, grįsdamas kaltinimą, teikė argumentus dėl skirtingo tyčinės ir neatsargios veikų reikšmės suteikdamas tyčinėms veikoms didesnę reikšmę ir didesnį pavojingumą, tačiau jo paties veiksmuose tokios reikšmės nesimato. Prokuroras siūlė  už veiką, numatytą BK 281 straipsnio 2 dalyje paskirti  60 parų arešto bausmę, o už veiką, numatytą BK 2811 straipsnio 1 dalyje paskirti 40 parų arešto, t .y už tyčinę nusikalstamą veiką prašė švelnesnės bausmės nei už neatsargų nusikaltimą.

BK 281 straipsnio 2 dalies sudėtis yra kvalifikuota BK 281 straipsnio 1 dalies sudėtis, tik ją papildžius požymiu, kad asmuo vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Tokiu atveju asmens neblaivumas tampa teisiškai reikšmingu, nes jis sąlygoja griežtesnę atsakomybę. Valstybė laiko transporto priemonių vairuotojų veiksmus, o ir pačius vairuotojus, kurie būdami neblaivūs pažeidžia kelių eismo taisykles, padaro eismo įvykį, kurio metu nukenčia žmonės, labiau pavojingais nei tuos, kurie tokius veiksmus padaro būdami blaivūs. Jų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 281 straipsnio 2 dalį sąlygoja griežtesnę atsakomybę, nei jų veiksmai pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, todėl jų neblaivumas jau būna įvertintas, tai jiems sukelia sunkesnes pasekmes.

Teismas pažymi, kad tai nereiškia, jog neatsargi veika eliminuoja tyčinę veiką ir toks teisės aiškinimas nepagrįstai palengvina kaltininko teisinę padėtį, nes neatsargi nusikalstama veika nepanaikina tyčinės nusikalstamos veikos, bet nagrinėjamu atveju tyčinė nusikalstama veika nėra papildomai kvalifikuojama dėl jau aptartos normų visumos ir dalies konkurencijos. Aplinkybė, kad viena veika yra tyčinė, o kita neatsargi, nenulemia šių veikų kvalifikavimo pagal dvi skirtingas straipsnio dalis. Tesimo nuomone, nagrinėjamos situacijoje yra baudžiamosios teisės teorijoje žinoma mišrios kaltės forma.

Mišri kaltė pasireiškia tyčine kalte vienų nusikalstamos veikos sudėties požymių atžvilgiu ir neatsargia kalte kitų tos pačios nusikalstamos veikos sudėties požymių atžvilgiu. Esant mišrios kaltės formos variantui asmens psichinis santykis su daroma veika pasireiškia tyčia, o santykis su padariniais – neatsargia kalte. Šiuo atveju kaltininkas atliko tokį pat veiksmą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jo supratimas apie šiuos veiksmus buvo toks pats nepaisant jo veiksmų teisinio įvertinimo. Vairuodamas neblaivus kaltininkas suprato, kad jis yra neblaivus dėl išgerto alkoholio kiekio ir vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus. Juk kvalifikuodami jo veiksmus pagal du straipsnius turėtume sakyti, kad dėl BK 281 straipsnio 2 dalies jis nesuprato savo veiksmų pavojingumo ir nenorėjo taip veikti, o dėl BK 2811 straipsnio 1 dalies, kad jis suprato savo veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Tačiau tas pats veiksmas negali būti tuo pačiu metu ir neatsargus, ir tyčinis.

Šioje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. R. vairuodamas automobilį būdamas neblaivus suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, tačiau darydamas tyčinę nusikalstamą veiką nenumatė, kad dėl jo veikimo gali atsirasti neigiami padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Mišrios kaltės atveju nustačius, kad kaltininko veikoje yra ir tyčinės, ir neatsargios kaltės elementų, nusikaltimas turi būti kvalifikuojamas pagal vieną BK straipsnį.

Nors valstybinis kaltintojas teigė, kad nesutampa BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo pradžios momentas, dviejų straipsnio dalių kvalifikavimas atskirai motyvuojamas tuo, kad padarytos dvi skirtingos veikos, kurios prasidėjo ir baigėsi skirtingu metu, kad tyčinės nusikalstamos veikos sudėtis yra formali ir ji laikoma baigta nuo vairavimo apsvaigus momento, o neatsargios nusikalstamos veikos atveju veikos sudėtis yra materiali ir laikoma baigta nuo padarinių atsiradimo. Toks argumentavimas nėra pagrįstas, nes kaltinime nėra įvertintas laiko tarpas, kai neblaivus V. R. vairavo automobilį nuo jo pajudėjimo iki eismo įvykio, kaip lyg ir šio laiko tarpo iš viso nėra, kaltinime nurodomas veikų padarymo laikas – 2020 m. sausio 10 d., apie 17.51 val., vieta ta pati, veiksmai – automobilio vairavimas, nuteistojo būsena – apsvaigimas nuo alkoholio.

BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra baigta nuo veiksmų pradžios, t. y. nuo automobilio vairavimo pradžios. Kaltininkas, būdamas neblaivus sėdo į automobilį, pradėjo važiuoti ir jau padarė nusikaltimą, BK 2811 straipsnio 1 dalies požymiai įvykdyti. Tačiau realiai veika pradėjus vairuoti automobilį nepasibaigė ir tęsėsi toliau, vairuotojas toliau važiuoja, kol įvyksta eismo įvykis. Atvejais, kai padaroma tik 2811 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika ir nekilus jokiems padariniams, automobilio vairavimo laiko tarpas nėra toks reikšmingas, nes veika jau gali būti vertinama kaip baigta. Prokurorui teigiant, kad 2811 straipsnio 1 dalyje nusikaltimas yra baigtas nuo vairavimo pradžios laiko, paprastai visose tokio pobūdžio bylose vairuotojo veiksmai pačios prokuratūros yra aprašomi ne kaip padaryti vairavimo pradžios vietoje ir laiku, o kaip padaryti vairavimo pabaigoje (sustabdžius policijos pareigūnams ar sustojus įvykus eismo įvykiui) ir tuo metu, kai vairuotojas baigia vairuoti (sustabdytas policijos pareigūnų ar eismo įvykio vietoje). Taip yra ir šioje byloje, V. R. kaltinamas vairavęs neblaivus ne toje vietoje, kur pradėjo vairuoti (tokia vieta prokuratūros net nebuvo nustatoma) ir ne tuo laiku, kuriuo V. R. pradėjo vairuoti (šio laiko prokuratūra irgi nenustatinėjo), o toje vietoje ir tuo laiku, kur įvyko eismo įvykis ir jis baigė vairuoti. Jeigu pritarti prokuroro argumentui, kad pradėjus važiuoti nusikalstama veika jau yra baigta ir to pakanka vairuotojo veiksmams kvalifikuoti pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, kaip vertinti tolesnį transporto priemonės vairavimą – ar tai nėra nusikalstami veiksmai ir jų nereikia niekaip vertinti (bet tada jie lieka be teisinio įvertinimo), ar tai yra nesuskaičiuojama virtinė naujų BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikaltimų, koks nuvažiuotas atstumas reiškia vis naują nusikaltimą. Į visus šiuos klausimus atsako trunkamosios nusikalstamos veikos sąlygos. Automobilio vairavimas apsvaigus yra trunkamasis nusikaltimas, kuris prasidėjo pradėjus važiuoti ir tęsėsi iki sustojimo padarius eismo įvykį. Pagal baudžiamosios teisės teoriją ir kasacinio teismo praktiką trunkamoji nusikalstama veika apibūdinama nuolatiniu, nepertraukiamu atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties, numatytos BK straipsnyje, realizavimu tam tikrą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-68/2009, 2K-P-267/2011). Trunkamoji nusikalstama veika paprastai pasibaigia, kai kaltininkas pats ją nutraukia, tai padaro kiti asmenys ar teisėsaugos institucijos arba atsiranda kitos aplinkybės, trukdančios toliau tęsti nusikalstamos veikos darymą. Pats pirmas trunkamosios veikos požymius atitinkantis veiksmas jau reiškia visiškai realizuotą to nusikaltimo sudėtį, bet nereiškia jo pabaigus. Trunkamosios nusikalstamos veikos požymis jungia kaltininko veiksmus į vieną nepertraukiamą grandinę, kai automobilis tam tikrą laiko tarpą buvo vairuojamas būnant apsvaigus, iki kol veika pasibaigė, kai eismo įvykio metu atsirado padariniai. Kadangi V. R. padaryta nusikalstama veika yra trunkamoji, nėra pagrindo dvi to paties BK straipsnio dalis kvalifikuoti atskirai, todėl V. R. išteisintinas pagal 2811 straipsnio 1 dalį, nes ši nusikalstama veika nepadaryta.

Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir formuojamoje teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1A-270-654/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 320-693/2018).

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

BK 38 straipsnio nuostatomis asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu:

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir;

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Minėto straipsnio numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu ketveri metai.

Nagrinėjamu atveju kaltinamasis V. R. prisipažino padaręs nusikalstamą, susitaikė su nukentėjusiąją, jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido. Ketverių metų laikotarpiu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje nustatytais pagrindais atleistas nebuvo, neteistas, administracine tvarka nebaustas. Teismas laiko, jog ši jo padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, o ne dėsninga kaltinamojo gyvenimo būdo išraiška, todėl yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas laiko, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešiotis ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai, naudodamasis šiomis teisėmis, asmuo padarė nusikalstamą veiką. Taigi uždraudimo naudotis specialia teise taikymas yra teismo teisė, t. y. teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti ar nuspręsti netaikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės. Kelių eismo saugumo bylose šio klausimo sprendimas didele dalimi priklauso nuo teismo išvados dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, ar asmuo sąmoningai šiurkščiai pažeidė eismo taisykles, lengvabūdiškai tikėdamasis išvengti baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių, ar eismo įvykis kilo dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kažkokių aplinkybių kaltininkui nesuvokiant rizikingo elgesio pobūdžio ir nenumatant galimų padarinių. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles. Šiurkščiu pripažintinas tik toks eismo įvykis, kuris padarytas sąmoningai pažeidžiant kelių eismo taisykles arba pažeidžiant jas dėl didelio neatsargumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017), taip pat padarytas asmens, apsvaigusio nuo alkoholio arba narkotinių ar psichotropinių medžiagų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).

Pagal formuojamą teismų praktiką, eismo įvykio padarinių sunkumas, atsietai nuo eismo taisyklių pažeidimo pobūdžio, negali būti kriterijus vertinant kelių eismo taisyklių pažeidimo šiurkštumą, nes padariniai kelių eismo saugumo taisyklių bylose neretai yra atsitiktiniai ir ne visada priklauso nuo pažeidimo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 13 d. nutarimas baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017).

Bylos duomenimis, kaltinamasis V. R. nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas laikoma, jog padarytas šiurkštus pažeidimas, padarytas neatsargus nusikaltimas, jis neteistas, nebaustas administracine tvarka, dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, todėl, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimų pobūdį bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Kasacinio teismo apžvalgoje nurodyta, kad neatsargių nusikalstamų veikų padarymo atvejais paprastai netaikomas konfiskavimas, nereiškia draudimo konfiskuoti nusikalstamos veikos įrankius ar priemones visų neatsargių nusikalstamų veikų atvejais. Šioje byloje nustatyta, kad V. R. tyčia vairavo transporto priemonę apsvaigęs, o padariniai kilo iš neatsargumo. Jis yra kaltinamas pažeidęs ne tik KET 14 punkto reikalavimus, bet ir KET 30 punkto reikalavimus. Jeigu nebūtų kilusios BK 281 straipsnio 2 dalyje numatytos pasekmės, jo veiksmai būtų kvalifikuoti kaip savarankiškas atskiras tyčinis BK 2811 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikaltimas ir konfiskavimas būtų galimas.

Argumentuojant galimybę konfiskuoti transporto priemonę vairuotojo veiksmus kvalifikavus pagal BK 281 straipsnio 2 dalį yra svarbūs turto konfiskavimo tikslai. BK 67 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 41 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad bausmės tikslas yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Vairavimas esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau kaip 1,51 promilės girtumas, kelia didelį pavojų visuomenei, žmonių gyvybei ir sveikatai, privačiam ir viešajam turtui. Neblaivus vairuotojas sunkiau orientuojasi, sulėtėja jo reakcijos laikas, tai jis lėčiau reaguoja į kelyje iškilusias kliūtis, kitus vairuotojus ar pėsčiuosius. Tokių veiksmų pavojingumas ir žala ypač matosi sužalojus kito žmogaus sveikatą ar net kitam žmogui mirus. Žmonės nori gatvėje jaustis saugiai, nebijodami girtų vairuotojų keliamo pavojaus išleisti vaikus į mokyklą, patys nebijoti eiti gatve ar važiuoti transporto priemone. Valstybės valdžios veiksmai griežtinant atsakomybę neblaiviems vairuotojams rodo tikslą taikyti visas įmanomas ir kuo griežtesnes sankcijas. Todėl bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonių, taikymas neblaiviems vairuotojams, nors ir sukėlusiems pasekmes dėl neatsargumo, atitinka bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių tikslus. 2811 straipsnio 1 dalies atveju vienas iš transporto priemonės konfiskavimo tikslų yra siekis, kad kaltininkas tuo automobiliu daugiau nenusikalstų. Tikimybė, kad padaręs BK 281 straipsnio 2, 4 ar 6 dalyje numatytus nusikaltimus kaltininkas tuo pačiu automobiliu dar kartą nusikals yra tokia pati.

Nusikalstamos veikos įrankių arba priemonių konfiskavimo galimybę patvirtina ir naujausia kasacinio teismo nutartis, kurioje buvo nagrinėta analogiška situacija. Kasacinio teismo nutartimi nuteistojo veiksmus buvo nuspręsta kvalifikuoti pagal vieną iš neatsargias nusikalstamas veikas apibrėžiančių BK 281 straipsnio dalių, o automobilio vertės konfiskavimo klausimas paliktas nepakeistas. Kasacinis teismas nutartimi panaikino apygardos teismo nuosprendį ir paliko galioti apylinkės teismo nuosprendį su pakeitimais: panaikino apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuria nuteistasis buvo išteisintas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Likusią apylinkės teismo nuosprendžio dalį kasacinis teismas paliko nepakeistą. Apylinkės teismas nuosprendyje buvo nurodęs išieškoti iš nuteistojo konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vectra Station“ vertę atitinkančią pinigų suma – 2670 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-320/693/2018). Taigi kasaciniam teismui palikus apylinkės teismo nuosprendžio dalį dėl konfiskavimo nepakeistą, spręstina, kad automobilio vertės konfiskavimas neatsargios nusikalstamos veikos padarymo atveju yra tinkama ir galima baudžiamojo poveikio priemonė.

Esant galimybei taikyti nusikalstamos veikos įrankių ar priemonių konfiskavimą ir neatsargių nusikalstamų veikų padarymo atveju, teismas sprendžia klausimą dėl automobilio konfiskavimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilio savininkas kaltinamasis (1 t., b. l. 111–113).

BK 72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 281 straipsnyje numatytos veikos padarymas nėra įmanomas be transporto priemonės panaudojimo. Taigi, automobilis „Volvo 40“, kurį vairavo nuteistasis V. R., yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka konfiskuotino turto sąvoką, todėl yra konfiskuotinas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji L. Ž. baudžiamojoje byloje pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 6 358,00 eurų neturtinės žalos. 

Iš byloje esančio If P&C Insurance AS filialo pranešimo matyti, kad nukentėjusiajai  išmokėta 3 642,00 eurų neturtinė žala. L. Ž. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad ši išmokėta žalos atlyginimo suma yra neadekvati, nes ji buvo nedarbinga keturis mėnesius, jai reikalinga reabilitacija, dėl patirtos traumos sunku sėdėti, gali nueiti trumpesnį atstumą, išliko baimė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2004 m. vasario 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-16/2004). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nukentėjęs asmuo turi teisę jam padarytos žalos dydį vertinti pagal savo įsitikinimus, bet, nustatant priteisiamos žalos dydį, būtina vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgti į socialinį pažeistų vertybių reikšmingumą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtina atsižvelgti ir į tai, kad neturtinės žalos atlyginimas – ne nubaudimo funkcija, o kompensacija už patirtus išgyvenimus, atlygintinos žalos dydis žalą padariusiam asmeniui negali tapti nepateisinamai didele našta, jam negali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 2 dalis).

Nustatant neturtinės žalos dydį, įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, tai yra, į kaltininko kaltės rūšį, jo turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad nukentėjusiajai L. Ž. buvo padarytas nesukus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis veide, dešiniame petyje, keliuose, muštine žaizda apatinėje lūpoje, dešinio apatinio 6-o danties vainiko lūžiu, dešinio peties ir dešinio kelio sumušimu, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio įspaustiniu lūžiu, kairio šeivikaulio galvutės lūžiu, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio daliniu plyšimu, kairio kelio lateralinio menisko užpakalinio rago plyšimu.

Nukentėjusioji pareiškusi 7 400,00 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismo posėdžio metu savo reikalavimą sumažino iki 6 358,00 eurų. Civilinis atsakovas – If P&C Insurance AS filialas mano, jog civilinis ieškinys yra nepagrįstas ir prašo jį atmesti, kadangi nukentėjusiajai, atsižvelgiant į specialisto išvadoje nurodytus sužalojimus bei sveikatos sutrikdymo mąstą, buvo išmokėta 3 642,00 eurų suma neturtinei žalai atlyginti, kuri atitinka suformuotą teismų praktiką.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, su civilinio atsakovo nurodytais motyvais teismas nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog civilinis atsakovas, grįsdamas savo poziciją, nors rėmėsi teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, tačiau neanalizavo paminėtose bylose nustatytų sužalojimų, atitikusių nesunkų sveikatos sutrikdymą. Iš civilinio atsakovo paminėtos ir formuojamos teismų praktikos akivaizdu, jog nuo nusikaltimo nukentėjusio asmens patirti išgyvenimai ir jiems atlyginti nustatinėjama suma tiesiogiai siejasi ne tik su sveikatos sutrikdymo mastu, bet ir su konkrečiais sužalojimais.

Šioje byloje neginčytinai nustatyta, jog nukentėjusioji patyrė kraujosruvas ir muštines žaizdas, danties vainiko lūžimą, peties ir kelio sumušimą, blauzdikaulio lateralinio krumplio įspaustinį lūžį, kairio šeivikaulio galvutės lūžį, kairio kelio priekinio kryžminio raiščio dalinį plyšimą, kairio kelio lateralinio menisko užpakalinio rago plyšimą. Be to iš byloje esančių medicininių duomenų matyti, jog nukentėjusioji tuoj po įvykio buvo nuvežta į klinikinę ligoninę, kur nustačius smarkius abiejų kojų, dešinio peties ir veido sumušimus, buvo išleista gydytis į namus, tačiau dėl ilgo gydymo (kaulų lūžimo, danties skilimo, menisko bei priekinio kryžminio raiščio plyšimo) buvo nedarbinga 121 kalendorinę dieną. Pažymėtina, jog sprendžiant asmens patirtus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, vertinamos ne tik faktinės aplinkybės (nedarbingume išbūtas laikotarpis, sumušimų, lūžių, patempimų kiekis) bet atsižvelgiama į kompleksą dėl įvykio kilusių pasekmių. Todėl kasacinės instancijos formuojamoje praktikoje pažymėta, kad nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-68/2008). Taigi, kilusios pasekmės yra esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus, tačiau įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-95-222/2017).

Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusioji dėl įvykusio autoįvykio patirtų sužalojimų juto didelį fizinį skausmą, tęsiant gydymą nedarbinga buvo 121 kalendorinę dieną, tačiau iki šiol turi sunkumų vaikščiojant esant slidžiai kelio dangai, kadangi judesiai nėra užtikrinti ir išlikusi baimė ne tik dėl judėjimo, bet ir ėjimo per važiuojamąją dalį, be to gydymas dar tęsiasi, vartoja nuskausminamuosius vaistus, atliekamos reabilitacijos procedūros, siekiant palengvinti liekamuosius reiškinius. Taigi juntamas fizinis ir psichologinis diskomfortas neabejotinai blogina gyvenimo kokybę.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą bei Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas rekomendacijas ,,Dėl eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo“, sveikatos sutrikdymo laikotarpį, nukentėjusiosios patirtus nepatogus, išgyvenimus bei pasekmes, kurios išlikę iki šiol, t. y. baimė vaikščioti važiuojamąja kelio dalimi, tęsiamą reabilitacinį gydymą, danties skilimą, kurio atstatymas be papildomos intervencijos negalimas, nukentėjusiosios L. Ž. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies – priteisiant iš civilinio atsakovo 2358,00 eurų neturtinei žalai atlyginti (viso atlygintinos žalos dalis 6000,00 eurų) (CK 1.5 straipsnis, 6.250 straipsnio 2 dalis).

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusiąją L. Ž. baudžiamojoje byloje atstovavo advokatas D. K..  Iš pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad advokato D. K. teiktos teisinės pagalbos išlaidos sudaro 1000,00 Eur., kuriuos prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo.

BPK 105 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai šioje baudžiamojoje byloje teisinė pagalba buvo teikiama pagal sudarytą teisinės pagalbos sutartį su advokatu D. K.. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis V. R. yra asmuo, turintis teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kad jam tokia pagalba būtų teikiama.

Nukentėjusiajai L. Ž. atstovaujantis advokatas D. K. parengė civilinį ieškinį, dalyvavo teisminiame bylos nagrinėjime, ikiteisminiame tyrime, atstovavimo išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, ginčo proceso išlaidų atlyginimo, bylos nagrinėjimo metu nekilo, todėl šios proceso išlaidos išieškotinos iš kaltinamojo V. R. (BPK 105 straipsnio 1 dalis).

Procesinės prievartos priemonės, dokumentai

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės - dokumento paėmimas bei specialiosios teisės sustabdymas panaikintinos nuosprendžiui įsiteisėjus.

V. R. išduotas vairuotojo pažymėjimas siųstinas VĮ Regitra.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a: 

V. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti jam susitaikius su nukentėjusiąja.

V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. 

Baudžiamąją bylą dalyje dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje,  nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, skirti V. R. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 21 d.

V. R. išduotą vairuotojo pažymėjimą, esantį byloje (1 t. , b. l. 155) perduoti valstybės įmonei „Regitra“ ir pranešti apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. R. atėmimą 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams.

Konfiskuoti V. R. automobilį VOLVO V40, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą L. R. vardu.

Kaltinamajam paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą bei specialiosios teisės sustabdymą panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Priteisti iš civilio atsakovo – If P&C Insurance AS filialo – nukentėjusiajai L. Ž. 2 358,00 (du tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt aštuoni) eurus neturinei žalai atlyginti. 

Priteisti iš V. R. nukentėjusiajai L. Ž. 1000,00 eurų (vieną tūkstantį eurų 00 ct) advokato išlaidoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja                                                                                                                     Sigita Kazlauskienė