Civilinė byla Nr. e2S-473-861/2024

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12272-2022-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 29 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo S. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-10024-1094/2023, atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. 

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas savo sprendimą grindė šiais motyvais:

2.1       teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos civilio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 287 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos, šį įstatymo nustatytą terminą vertino kaip naikinamąjį.

2.2       sprendimas už akių buvo priimtas 2023 m. liepos 11 d., o atsakovo pareiškimas dėl termino atnaujinimo gautas 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. po daugiau kaip 5 mėnesių, todėl taikė naikinamąjį 3 mėnesių terminą ir jo neatnaujino.

2.3       atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsisakė priimti (CPK 287 straipsnio 1 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

3.       Atskiruoju skundu atsakovas prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:

3.1       pažymėjo, jog visą laikotarpį nežinojo, kad vyko teisminiai procesai ir jam buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai, tik 2023 m. gruodžio 14 d. iš advokatų profesinės bendrijos BalticLaw gavęs pretenziją elektroniniu paštu sužinojo, kad jo atžvilgiu įvyko teisminis procesas jam nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka.

3.2       pažymėjo, kad jeigu daryti prielaidą, jog atsakovas vengė atsiimti iš pašto skyriaus dokumentus, siunčiamus iš teismo, tai su ieškiniu buvo pateikta informacija apie atsakovo atstovą, kuriam buvo galima siųsti teismo procesinius dokumentus.

3.1       mano, kad teismo pozicija yra neteisinga, nurodant, kad suėjus naikinamojo termino senaties terminui prašyti jį atnaujinti nėra pagrindo; atsakovui kelia abejonių teismo pozicija, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo yra įvardinta kiekvieno asmens teisė į apeliaciją, juo labiau, kad nebuvo suteikta teisė atsikirsti į ieškinį ir pareikšti savo poziciją dėl ieškovo reikalavimo. Šioje byloje teismas buvo formalus.

3.2       LR CPK 117 – 132 str. teismams suteikia gana platų spektrą dokumentų įteikimo galimybių ir būdų, tačiau jais nebuvo bandoma naudotis, jeigu jau nesisekė įteikti dokumentų per paštą. Yra abejotinas klausimas ar atsakovas buvo gavęs kokius nors pranešimus apie siųstus dokumentus iš teismo; nelogiška, kad net tris kartus iš teismo siųsti dokumentai nebuvo įteikti.

3.3       papildomais paaiškinimais, pateiktais teismui 2024 m. vasario 22 d. atsakovas naujų esminių aplinkybių nenurodė.

4.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas su skundu nesutiko, iš esmės nurodydamas teismo nutarties motyvus, be to, atkreipė dėmesį į pareiškimo turinio reikalavimų nesilaikymą. 2024 m. vasario 28 d. teisme gauti papildomi ieškovo paaiškinimai, kurie iš esmės pakartoja atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvus, todėl atskirai nevertinami.

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkinamas 

5.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

6.       Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas konstatavo, jog ieškovas praleido naikinamąjį terminą pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl termino pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atnaujinimo

7.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-10024-1094/2023 atsisakė priimti atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes sprendimas už akių buvo priimtas 2023 m. liepos 11 d., o atsakovo pareiškimas dėl termino atnaujinimo gautas 2023 m. gruodžio 20 d., t. y. po daugiau kaip 5 mėnesių.

8.       Apeliantas nurodo, jog terminas atnaujintinas, nes jis nežinojo, kad vyko teisminiai procesai ir jam buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai, o teismas neatnaujino termino pareiškimui paduoti dėl formalių priežasčių.  

9.       Kaip jau minėta pirmosios instancijos teismo nutartyje, teismas akcentavo, kad LR Civilinio proceso kodekso 287 str. 1 d. numato, jog šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šis terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių.

10.       Visgi sutiktina su pirmosios instancijos teismo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad prašymas atnaujinti praleistą pareiškimo padavimo terminą negali būti paduotas, jeigu praėjo daugiau kaip trys mėnesiai nuo sprendimo už akių priėmimo dienos. Toks reglamentavimas numatytas LR CPK ir nurodytas terminas vienareikšmiškai yra naikinamasis. LR CK 1.117 str. numato, kad naikinamasis terminas yra toks terminas, kuriam pasibaigus išnyksta tam tikra civilinė teisė ar pareiga, o naikinamieji terminai negali būti atnaujinami.

11.       Atitinkamai, atkreiptinas dėmesys, kad savo atskirajame skunde atsakovas kelia prielaidas dėl sprendimo už akių nepagrįstumo, kas nėra šio atskirojo skundo nagrinėjimo dalykas, nes Vilniaus apygardos teismas nagrinėja nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo teisėtumą ir neanalizuoja aplinkybių, susijusių su ginčo nagrinėjimu iš esmės.

12.       Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl procesinių terminų atnaujinimo, yra nurodęs, kad praleistų įstatymuose nustatytų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. termino, per kurį asmuo, siekiantis konkrečios teisės įgyvendinimo, turėjo atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus procedūrinius veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios, termino atnaujinimo klausimas šioje situacijoje iš viso negali būti sprendžiamas.

13.       Byloje esantys duomenys patvirtina, jog teismas neturėjo jokių teisinių priežasčių kaip nors kitaip vertinti teisės aktuose įtvirtintą naikinamąjį terminą, o prielaidos galimybei vertinti tokį terminą, kaip kad nurodo apeliantas, neformaliai, reikštų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo pažeidimą, taip pat sudarytų situaciją, kuomet šalys byloje būtų vertinamos nelygiaverčiai. Atsakovo nurodomos aplinkybės, kad nuo pat ginčo tarp ieškovo ir atsakovo atsiradimo dienos atsakovas turėjo advokatą, apie ką buvo puikiai žinoma ieškovo atstovui kaip tik leidžia teismui manyti, kad ne ieškovas ar jo atstovas, o atsakovas privalėjo domėtis ginčo eiga, o nepriimdamas korespondencijos savo nurodytos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu prisiėmė visas iš to kylančias pasekmes.  

14.       Atsižvelgiant į nustatytas faktines bylos aplinkybes bei CPK įtvirtintą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pagrįstai sprendė, kad procesinis terminas neatnaujintinas, nes yra naikinamasis.

15.       Pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

16.       Ieškovas pateikė įrodymus, jog apeliacinės instancijos teisme patyrė 1500 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra vienos iš išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, rūšių (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo 7 punktą rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Nors nurodytos išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą numatyto maksimalaus tokio pobūdžio išlaidų dydžio, atsižvelgiant į tai, kad atstovaujant ieškovą apeliacinės instancijos teisme buvo paruoštas iš esmės dviejų puslapių atsiliepimas į atskirąjį skundą, kuris, kaip matyti iš jo turinio, nereikalavo nei ypatingų laiko sąnaudų, nei buvo sudėtingas teisine prasme, teismas sprendžia, jog yra pagrindas mažinti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgiant į Rekomendacijų 2 p. nurodytus kriterijus, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

atsakovo atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. 

Priteisti ieškovui ,,Turenhout‘‘ (į. k. 00000373288) iš atsakovo S. B. 300 (tris šimtus) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Donata Kravčenkienė