Civilinė byla Nr. e2A-82-790/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01216-2020-9
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 24 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rasos Gudžiūnienės ir Romualdos Janovičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės Šiaurės Europos investicinio fondo apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „SKV-Valda“ ieškinį atsakovei atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtai investicinei uždarajai akcinei bendrovei Šiaurės Europos investiciniam fondui dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „SKV-Valda“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) Šiaurės Europos investicinio fondo 162 564,86 Eur skolą, 10 203,53 Eur delspinigius ir 6 proc. metines procesines palūkanas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio mėn. ji, atsakovė, UAB „Nok Nok Home“ ir UAB „Investicijos nata“ sudarė susitarimą bendradarbiauti įrengiant infrastruktūros objektus, siekdamos suprojektuoti ir įrengti inžinerinį statinį ir sankryžą su eismo schemoje nurodytais eismo organizavimo sprendiniais, reikalingus užtikrinant susitarimo šalims galimybę tinkamai naudotis joms priklausančiais žemės sklypais. Pagal susitarimą, ieškovė buvo atsakinga už antrojo etapo įgyvendinimą – sankryžos projektavimą ir statybą, o atsakovė įsipareigojo finansuoti 2/6 dalis patirtų išlaidų. Įrengdama sankryžą, ieškovė patyrė 671 285,16 Eur išlaidų pagal jos pasirinktos rangovės AB „Eurovia Lietuva“ išrašytas sąskaitas ir atliktų darbų aktus. Atsakovės už sankryžos įrengimą mokėtina šios sumos dalis sudaro 223 761,72 Eur. Užbaigus sankryžos įrengimą atsakovė neatsiskaitė su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 4 d. sprendimu ieškinį patenkino.
4. Teismas pažymėjo, kad susitarime apibrėždamos „projekto“ sąvoką, šalys nustatė, jog ketinamų įrengti objektų techniniai projektai turi atitikti teisės normų reikalavimus ir preliminarius sprendinius, nustatytus susitarimo 1 priede – plane. Iš byloje esančios susitarimo sąlygų derinimo medžiagos matyti, kad ši susitarimo sąlyga buvo keičiama. Pradžioje šalys nustatė, kad sankryžos įrengimo sprendiniai atitiks 1 priedo ir eismo schemos sprendinius, tačiau jau nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. jos susitarė, kad 1 priede nurodyti sprendiniai yra tik preliminarūs. Todėl atsakovės pozicija, kad, įrengiant sankryžą nebuvo galima nukrypti nuo 1 priede atvaizduoto grafinio plano, nėra pagrįsta. Atsakovė taip pat nepagrįstai nurodo, kad šalys tarėsi dėl sankryžos įrengimo, o ne rekonstrukcijos, todėl ji neprivalo kompensuoti rekonstravimo išlaidų. Šalims pasirašant susitarimą ginčo vietoje sankryža jau egzistavo, todėl buvo akivaizdu, kad, vykdant susitarimą, sankryža bus pritaikyta prie besikeičiančių šalių poreikių joms įgyvendinant projektus savo žemės sklypuose.
5. Teismas nurodė, kad, atsakovės teigimu, šalys buvo susitarusios įrengti sankryžoje greitėjimo ir lėtėjimo juostas, o ne šviesoforus. Tačiau atsakovė nepagrindė, kad toks variantas būtų ekonomiškai efektyvesnis ir labiau atitiktų susitarimo šalių interesus. Atsakovė taip pat neatskleidė, kokia darbų kainos dalis tokiu atveju turėtų būti atimta iš bendro antrojo etapo darbų biudžeto. Ieškovė pagrįstai nurodė, kad, įrengiant greitėjimo ir lėtėjimo juostas, sankryža turėtų būti išplėsta ir užimtų dalį fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, todėl susitarimo įgyvendinimas taptų priklausomas nuo trečiųjų asmenų.
6. Teismas nurodė, kad susitarime šalys nustatė, jog sankryžos įrengimo projektas, be kita ko, turi atitikti ir teisės normas. Iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotų prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų matyti, kad ieškovė buvo įpareigota įrengti pėstiesiems pritaikytą šaligatvį, dviračių takus ir viešojo transporto stoteles. Atsakovė nepagrindė, kad šių sankryžos sudedamųjų dalių įrengimas prieštarauja teisės aktams ir (ar) neatitinka susitarimo šalių interesų, todėl ji nepagrįstai atsisako sumokėti už šiuos objektus. Ieškovė buvo pateikusi atsakovei statybos biudžetą ir be dviračio takų įrengimo ir esamos sankryžos ardymo kainos, tačiau atsakovė nederino net ir šio projekto.
7. Teismas pažymėjo, kad pagal susitarimą, šalis, nesutinkanti su biudžetu, privalėjo pateikti alternatyvius pasiūlymus su trečiojo asmens užtikrintu įsipareigojimu darbus atlikti už pateiktą kainą ne blogesnėmis sąlygomis. Atsakovė nevykdė tokios pareigos, tačiau kreipėsi į ekspertą, prašydama įvertinti sankryžos ribas ir jos įrengimo darbų kainas, susiedama jas išimtinai tik su susitarimo 1 priede pateiktu planu. Kadangi šis planas, kaip minėta, nenustatė galutinių sankryžos sprendinių, eksperto išvada, kad ieškovė atliko daugiau darbų, nei apibrėžta susitarime, nesudaro pagrindo atleisti atsakovę nuo susitarimu prisiimtų įsipareigojimų vykdymo. Susitarimu šalys susitarė dėl visų jame apibūdintų objektų (kelio, sankryžos), o ne jų atskirų elementų finansavimo, todėl atsakovės susiaurintas ir tik susitarimo 1 priedo (plano) raudonomis linijomis pagrįstas situacijos vertinimas neatitinka susitarimo esmės. Atsakovė nepagrindė, kad šiuo atveju nebuvo pasiekti susitarimo tikslai – jai nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai naudotis nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu arba jos, kaip žemės savininkės ir (ar) projekto plėtotojos, teisės ir teisėti interesai nukentėjo dėl to, kad sankryža buvo įrengta ieškovės pasirinktu būdu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Šalims derantis dėl susitarimo sąlygų būtent ieškovė pateikė susitarimo projektą ir nurodė jame sąvokų apibrėžimus; susitarimo tekste pati ieškovė pakoregavo sankryžos apibrėžimą, pateikdama nuorodą į susitarimo 1 priedą; ieškovė nurodė pateiksianti architektų patvirtintus sankryžos įrengimo brėžinius, pagal kuriuos ji turėtų būti įrengiama; susitarimo 1 priedas buvo pasirašytas atsižvelgiant į ieškovės pateiktą brėžinį. Susitarimas ir jo priedas – tai ilgų derybų rezultatas, todėl, spręsdamos klausimą dėl atsakovės įsipareigojimo kompensuoti už atliktus darbus, šalys privalėjo vadovautis būtent tokiu planu, kuris buvo pridėtas prie susitarimo ir saistė jo šalis. Kadangi susitarimo sąlygas pasiūlė ieškovė, jos turi būti aiškinamos atsakovės naudai.
8.2. Prisijungimo sąlygos ieškovei buvo išduotos 2018 m. balandžio 17 d., todėl ieškovė galėjo pridėti prie susitarimo papildomus brėžinius ir nurodyti, kad atsakovės kompensuojami sankryžos įrengimo darbai apima ir visus prisijungimo sąlygose nurodytus su sankryžos įrengimu nesusijusius darbus. Tačiau tokie darbai nebuvo įtraukti į susitarimo 1 priedu esantį planą ir šalys dėl jų nesitarė. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl kitų, nei nurodyta susitarimo 1 priede, darbų, t. y. dėl Pajautos g. (anksčiau Pilaitės pr.) rekonstrukcijos darbų, pėsčiųjų, dviračių takų ir stotelės įrengimo kompensavimo, ar dėl darbų, atliktų ne pagal susitarimo 1 priede nurodytus sprendinius, kompensavimo.
8.3. Jokios susitarimo nuostatos, juo labiau tos, kurios tiesiogiai apibūdina susitarimo 1 priedu esančio plano reikšmę ir esmę, nepatvirtina, jog jame nurodyti sprendiniai yra preliminarūs. Teismas nepagrįstai rėmėsi vienintele susitarime esančia nuostata, kurioje yra pavartotas žodis „preliminarūs“, net neįvertinęs to, kad šis žodis iš esmės yra taikomas projektui, o ne susitarimo 1 priedui. Teismas net neturėjo pagrindo vadovautis susitarime pateiktu projekto apibrėžimu, nes ieškovė nerengė atskiro sankryžos projekto ir įtraukė šiuos darbus į bendrą jos statomos parduotuvės projektą, o tokio projekto sąvoka yra atskirai apibrėžta susitarime. Teismas nevertino to, kad visos kitos susitarimo nuostatos nepatvirtina 1 priedo sprendinių preliminarumo ir įvardija juos kaip privalomus. Susitarimo 1 priedo privalomumą ir šalių susitarimą kompensuoti būtent su jame nurodytų sprendinių įgyvendinimu susijusias išlaidas patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, be kita ko, liudytojo parodymai ir pačios ieškovės atstovo paaiškinimai.
8.4. Teismas nepagrįstai nurodė, esą atsakovė turi sumokėti už dviračių tako, pėsčiųjų šaligatvio ir viešojo transporto stotelės įrengimą, nes ji nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kad sankryžos sudedamųjų dalių įrengimas prieštarauja teisės aktams ir (ar) neatitinka susitarimo šalių interesų. Susitarimo 1 priede raudonomis linijomis pažymėta teritorija neapima dviračių takų, pėsčiųjų takų ir autobusų stotelės, taigi, atsakovė neturi pareigos kompensuoti už šiuos darbus, kurie yra atlikti ieškovės žemės sklype ir iš esmės tenkina tik jos poreikius (pėsčiųjų ir dviračių takai buvo įrengti tik prie ieškovės pastatytos parduotuvės ir netenkina atsakovės statytų namų gyventojų interesų). Prisijungimo sąlygos buvo išduotos ne susitarimo pagrindu, jos buvo išduotos ieškovei, kaip prekybos centro „Moki Veži“ statytojai, todėl būtent ji įsipareigojo atlikti jose nurodytus darbus, o susitarimas neįpareigoja kompensuoti jų atlikimo kaštų, nes darbai nėra susiję su sankryžos įrengimu. Pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymą, autobusų sustojimo aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai yra vertintini kaip kelio, bet ne sankryžos sudedamosios dalys.
8.5. Teismas netinkamai suprato aplinkybes, nurodęs, kad atsakovė atsisako sumokėti už susitarimo 1 priede apibrėžtoje teritorijoje atliktus darbus. Atsakovė atsisakė sumokėti už Pajautos g. atkarpos, nepatenkančios į 1 priede apibrėžtas ribas, rekonstrukciją, nes šalys susitarė dėl sankryžos įrengimo darbų, o ieškovė reikalauja sumokėti už darbus, nesusijus su sankryžos įrengimu ir nepatenkančius į apibrėžtą teritoriją.
8.6. Teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą. Būtent ieškovė savavališkai pakeitė šalių suderintus plano sprendinius, todėl ji privalėjo įrodyti, kad šiuo atveju buvo būtina vietoje lėtėjimo ir greitėjimo juostų įrengti šviesoforą, taip pat pateikti dokumentus, pagrindžiančius kainų skirtumą ir ekonominį pasirinkto sprendinio pagrįstumą. Ieškovės argumentai, kuriems pritarė teismas, kad, nepakeitus sprendinių tektų įsiterpti į tretiesiems asmenims priklausančius žemės sklypus, nesuteikė teisės ieškovei vienašališkai pakeisti sprendinius ir vėliau reikalauti už juos sumokėti. Priešingai nei nurodė teismas, būtent ieškovė turėjo įrodyti, kad, atlikus darbus pagal susitarimo 1 priedą, nebūtų pasiekti susitarimo tikslai ir šalims nebūtų užtikrinta galimybė patekti į nuosavybės teise valdomus objektus, kad įrengus sankryžą 1 priede nurodytu būdu nukentėtų jų interesai ir kad tai sudarė pagrindą vienašališkai pakeisti sutartus sprendinius.
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
9.1. Priešingai nei teigia atsakovė, teismas nesirėmė išimtinai kuria nors viena susitarimo nuostata, tačiau vertino visas aktualias jo sąlygas. Atsižvelgdamas į tai, kad susitarimo nuostatos yra surašytos būsimuoju laiku ir jose nustatyta, kad sankryžos sprendiniai yra preliminarūs, o susitarimo sudarymo metu sankryža dar nebuvo suprojektuota, teismas pagrįstai nustatė, kad prie susitarimo pridėtas planas yra preliminarus. Teismas vertino šalių derybas dėl susitarimo sudarymo ir atsižvelgė į tai, kad nuo 2018 m. rugpjūčio mėn. šalys susitarime nustatė sąlygą, kad jo 1 priede atspindėti sprendiniai yra preliminarūs. Be to, teismas įvertino šalių veiksmus joms sudarius susitarimą ir atsižvelgė į tai, kad atsakovė vengė susitarti dėl bet kokio sankryžos įrengimo biudžeto ir kompensavimo. Atsakovės pozicija, kad šalys susitarė tik dėl 1 priede raudonomis linijomis pažymėtoje teritorijoje atliktų darbų finansavimo, neatitinka susitarimo tikslų.
9.2. Susitarimo sąlygos neturi būti aiškinamos atsakovės naudai, nes susitarimas buvo sudarytas po ilgai trukusių derybų, o jo tekstą rengė ir komentarus teikė visos susitarimo šalys. Kita vertus, susitarimo sudarymą inicijavo atsakovė ir būtent ji parengė paskutinį susitarimo variantą, todėl kilę neaiškumai turi būti aiškinami jos nenaudai. Atsakovė negalėjo nesuprasti turimų atlikti darbų apimties, nes ji yra savo srities specialistė.
9.3. Įrengdama sankryžą, ieškovė privalėjo vadovautis ne tik susitarimo nuostatomis, bet ir imperatyviais teisės aktuose nustatytais reikalavimais, keliamais sankryžoms, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės pateiktais reikalavimais. Būtent prisijungimo sąlygose buvo nurodyta įrengti šaligatvius, dviračių taką, šviesoforu reguliuojamą sankryžą, viešojo transporto stotelę. Prie susitarimo pateiktas planas – tai tik principinė schema, kuri vėliau buvo detalizuojama atliekant realius projektavimo darbus pagal Vilniaus miesto savivaldybės išduotas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas. Ieškovės papildomai įrengti objektai didžiausią naudą teikia būtent atsakovei, pastačiusiai namus ir kotedžus, nes tarnaus jų gyventojams. Pati atsakovė pripažįsta šią aplinkybę, nes, viešai pristatydama savo įgyvendinamą projektą, ji nurodo, kad šalia namų įrengta viešojo transporto stotelė, dviračių taikai.
9.4. Susitarimo priedu esantis planas nėra pakankamai tikslus ir detalus, kad pagal jį būtų galima įrengti sankryžą, jis buvo skirtas tik parodyti, kokia konkreti sankryža yra turima omenyje. Susitarimas buvo sudarytas tuo metu, kai sankryža dar nebuvo įrengta, ieškovė pradėjo organizuoti sankryžos projektavimo ir įrengimo darbus tik susitarusi su kitais bendraturčiais dėl sankryžos įrengimo išlaidų kompensavimo. Todėl sudarant susitarimą plane objektyviai nebuvo įmanoma tiksliai nustatyti darbų apimties ir konkrečių reikalavimų, kuriuos iškels Vilniaus miesto savivaldybė.
9.5. Teismas pagrįstai konstatavo, kad sankryžos sprendinius nulėmė objektyvios aplinkybės. Jeigu sankryžoje nebūtų šviesoforo, reikėtų įrengti greitėjimo juostas, o tam reikėtų išplėsti sankryžos plotą, praplečiant gatvę. To padaryti nebuvo galimybės, nes sankryža patektų į šalia jos esančio kitiems asmenims priklausančio žemės sklypo ribas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl atsakovės naujai pateiktų rašytinių įrodymų (ne)priėmimo
11. CPK 178 straipsnyje nustatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tai reiškia, kad šalys, įgyvendindamos įrodinėjimo pareigą (teikdamos byloje paaiškinimus žodžiu ir raštu, rašytinius įrodymus, prašydamos apklausti liudytojus, skirti ekspertizę ir pan.), turi atsižvelgti į teikiamų duomenų ryšį su byloje keliamais klausimais ir įrodinėti tik tas aplinkybes, kurios yra reikšmingos siekiant tinkamai išnagrinėti byloje kilusį ginčą. CPK 180 straipsnyje nustatyta, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Savo ruožtu įrodymai, kurie nėra reikšmingi siekiant išspręsti šalių ginčą, neturi būti priimami.
12. Nagrinėjamu atveju atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – Nekilnojamojo turto registro išrašus, patvirtinančius, kad ieškovei priklausę žemės sklypai, esantys Pilkalnio g. 5 ir Pilkalnio g. 7, Vilniuje, buvo perleisti UAB „Pilkalnio projektai“, taip pat UAB „Pilkalnio projektai“ steigimo sutarties kopiją, iš kurios matyti, kad šios bendrovės steigėjomis ir akcininkėmis yra ieškovė ir uždarojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtas investicinis fondas „EIKA Development Fund“, o jos pagrindinė veikla – nekilnojamojo turto įsigijimas, vystymas ir valdymas. Iš atsakovės prašyme priimti naujai teikiamus įrodymus išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovė, teikdama šiuos įrodymus, iš esmės siekia pagrįsti, jog ieškovė ginčui aktualioje teritorijoje ketino statyti ne tik prekybos centrą, bet ir gyvenamuosius namus, todėl jai buvo naudinga įrengti ginčo sankryžą ir infrastruktūros objektus, dėl kurių šioje byloje kilo ginčas. Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje neneigia aplinkybės, jog ji turėjo ketinimų ateityje ginčui aktualioje teritorijoje plėtoti projektą, susijusį su gyvenamųjų namų statyba. Tokias aplinkybes ieškovė, be kita ko, patvirtino duodama paaiškinimus teismo posėdyje (2021 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas: 09 min. 50 sek.–11 min. 45 sek.). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės naujai teikiami įrodymai nepagrindžia jokių nagrinėjamai bylai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių byloje yra kilęs ginčas, šiuos įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių ir ginčo esmės
13. 2018 m. spalio mėn. ieškovė, atsakovė, UAB „Nok Nok Home“ ir UAB Investicijos nata“ sudarė susitarimą dėl bendradarbiavimo įrengiant investicinius objektus, kuriuo šalys susitarė bendradarbiaudamos ir bendrai dėdamos pastangas, kiekviena atlikdama šiame susitarime jai priskirtas funkcijas ir skirdama jai tenkančią finansavimo dalį, šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ir jo prieigose suprojektuoti ir įrengti 2 objektus, t. y. inžinerinį statinį – kelią ir jam naudoti būtiną infrastruktūrą, bei sankryžą su šalių suderintoje eismo schemoje nurodytais eismo organizavimo sprendiniais, reikalingus siekiant šalims tinkamai naudotis joms priklausančiu turtu ir patekti į joms nuosavybės teise priklausančius greta esančius žemės sklypus (susitarimo preambulės C punktas, susitarimo 2.1 papunktis). Sudarydamos susitarimą, šalys patvirtino ir ginčui aktualios teritorijos planą, kuriame, jų teigimu, nurodyti ketinami įrengti objektai ir eismo schemos sprendiniai (susitarimo 1.1 papunktis, 1 priedas), taip pat susitarė, kokia tvarka turės būtų įgyvendinami susitarime nurodyti tikslai. Pagal šalių suderintas sąlygas, šie tikslai turėjo būti įgyvendinami 2 etapais: pirmojo etapo metu turėjo būti suprojektuotas ir pastatytas inžinerinis statinys – kelias, antrojo etapo metu – suprojektuota ir pastatyta sankryža (susitarimo 2.2 papunktis). Susitarime šalys nurodė, kad už tinkamą pirmojo etapo įgyvendinimą yra atsakinga atsakovė, o už tinkamą antrojo etapo įgyvendinimą yra atsakinga ieškovė (susitarimo 3.1 papunktis).
14. Pagal susitarimo 3.1.2 papunktį, ieškovė, būdama atsakinga už tinkamą antrojo darbų etapo įgyvendinimą, įsipareigojo organizuoti tinkamą sankryžos projekto parengimą, jį suderinti ir teisės aktuose nustatyta tvarka įrengti (pastatyti) sankryžą kartu su jos statomu prekybos paskirties statiniu. Šioje nuostatoje šalys taip pat nurodė, kad ieškovės turima įrengti sankryža yra būtina siekiant tinkamai naudoti visų susitarimo šalių nuosavybės teise valdomus žemės sklypus ir juose esančius ar planuojamus pastatyti statinius, taigi, ji bus naudojama siekiant patenkinti visų susitarimo šalių poreikius, todėl šalys atitinkamomis šioje nuostatoje nurodytomis dalimis finansuos sankryžos projektavimo ir statybos darbus. Susitarime nustatyta, kad ieškovė, prieš patirdama atitinkamas išlaidas, turėjo suderinti jas su kitomis susitarimo šalimis, prisiėmusiomis prievolę jas atlyginti, o pastarosios turėjo per nustatytą terminą pateikti ieškovei pastabas dėl jos pateiktų sąmatų ir mokėtinų sumų skaičiavimų, arba nesutikdamos su ieškovės siūlomu biudžetu, turėjo pateikti alternatyvius pasiūlymus dėl turimų atlikti darbų, su trečiojo asmens užtikrintu įsipareigojimu darbus atlikti už pateiktą kainą ne prastesnėmis sąlygomis (susitarimo 3.2, 4.1, 4.2 papunkčiai). Susitarimo 3.1.1.2 papunktyje nustatyta, kad atsakovė įsipareigojo atlyginti 2/6 dalis ieškovės patirtų sankryžai įrengti reikalingų išlaidų.
15. Byloje nėra ginčo dėl to, kad susitarime nurodyta sankryža buvo įrengta tinkamai ir užtikrina susitarimo šalims galimybę tinkamai naudotis joms priklausančiais žemės sklypais. Tačiau ieškovei ir atsakovei nepavyko suderinti prieš sankryžos įrengimą jos sąmatos, todėl vėliau, ieškovei įrengus sankryžą, tarp šalių kilo nesutarimų dėl to, kokią sumą atsakovė turi kompensuoti ieškovei už jos atliktus darbus. Ieškovė, įrengusi sankryžą, 2020 m. rugsėjo 3 d. išrašė atsakovei sąskaitą, kurioje nurodyta, kad atsakovė, kompensuodama jai tekusią sankryžos įrengimo išlaidų dalį, turi sumokėti ieškovei 232 231,72 Eur. Atsakovė nesutiko su tokia ieškovės apskaičiuota jos mokėtina kompensacijos suma ir, siekdama nustatyti tikrąją jos mokėtiną sumą, pasitelkė nepriklausomą vertintoją, kuris nustatė, kad ieškovė, įrengdama sankryžą, atliko daugiau darbų, nei buvo nurodyta susitarimo 1 priede (plane). Atsakovės pasitelkto vertintojo teigimu, apytikslė ieškovės atliktų darbų, patenkančių į susitarimo 1 priede apibrėžtą teritoriją, vertė sudaro 136 984,58 Eur (nevertinant nenumatytų, projekto valdymo, pridavimo ir kitų bendrųjų išlaidų atitinkamo sumažėjimo). Atsižvelgdama į eksperto nustatytas aplinkybes, atsakovė apskaičiavo, kad jos mokėtina kompensacija už sankryžos įrengimą sudaro 61 196,86 Eur. Atlikusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą (atsakovės teigimu, ieškovė nebuvo sumokėjusi jai 30 002,71 Eur už inžinerinio statinio (kelio) įrengimą), 2020 m. lapkričio 27 d. atsakovė pervedė ieškovei 31 194,15 Eur kompensaciją už sankryžos įrengimą.
16. Atsakovei tik iš dalies atlyginus ieškovės apskaičiuotas jai tenkančias sankryžos įrengimo išlaidas, ieškovė prašė teismo priteisti jai iš atsakovės likusią nesumokėtą 162 564,86 Eur sankryžos įrengimo išlaidų dalį. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ieškovės reikalavimus, ieškinį patenkino. Teismas nustatė, kad susitarimo 1 priedu esančiame plane atsispindi tik preliminarūs sankryžos sprendiniai, o ieškovė, įrengdama sankryžą, turėjo vadovautis taip pat ir teisės aktuose keliamais reikalavimais bei Vilniaus miesto savivaldybės iškeltais reikalavimais. Teismas vertino, kad ieškovė iš esmės nenukrypo nuo susitarimo priedu esančio plano preliminarių sprendinių, jos įgyvendinti sprendiniai atitiko teisės aktus ir susitarimo tikslą, todėl atsakovė turi susitarime nustatyta tvarka atlyginti ieškovei jai tekusią sankryžos įrengimo išlaidų dalį.
17. Atsakovė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, nurodo, kad teismas netinkamai aiškino susitarimo sąlygas ir padarė nepagrįstą išvadą, jog susitarimo 1 priede (plane) atsispindėjo tik preliminarūs sankryžos sprendiniai. Atsakovės įsitikinimu, būtent plane šalys buvo suderinusios konkrečius ieškovės turėtus įgyvendinti sprendinius ir raudonosiomis linijomis apibrėžusios konkrečią teritoriją, kurioje turėjo būti vykdomi darbai, todėl atsakovė neturi mokėti ieškovei kompensacijos už kitus ieškovės atliktus darbus, dėl kurių šalys nebuvo susitarusios (ieškovė vykdė darbus didesnėje teritorijoje, nei buvo apibrėžusios šalys, įrengė šviesoforą vietoje plane nurodytų greitėjimo ir lėtėjimo juostų, taip pat įrengė plane nenurodytus pėsčiųjų ir dviračių takus, autobusų stotelę). Atsakovė nurodo, kad ieškovė reikalauja iš jos kompensacijos už darbus, kuriuos turėjo atlikti ieškovė, kaip statinio, o ne sankryžos, statytoja.
18. Taigi, nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar ieškovės šioje byloje prašoma priteisti kompensacija už sankryžos įrengimą yra susijusi su darbais, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti pagal susitarimą ir už kuriuos atsakovė įsipareigojo atsiskaityti su ieškove. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju, visų pirma, yra aktualu įvertinti šalių sudaryto susitarimo sąlygas ir nustatyti, dėl kokių konkrečių darbų šalys susitarė pasirašydamos šį dokumentą. Antra, šioje byloje turi būti įvertinta, ar konkretūs darbai, dėl kurių atsakovė kelia ginčą byloje, pateko į susitarimo taikymo apimtį, ar ieškovė galėjo neatlikti šių darbų įrengdama sankryžą ir atitinkamai ar atsakovė susitarimo pagrindu įgijo prievolę už juos atsiskaityti.
Dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovei jai tekusią sankryžos įrengimo išlaidų dalį
19. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienas iš svarbiausių civiliniuose santykiuose galiojančių principų – sutarties laisvės principas. Šis principas, detalizuotas CK 6.156 straipsnyje, suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, sudaryti jiems konkrečią sutartį ar jos nesudaryti, taip pat pasirinkti, su kuo tą sutartį sudaryti, be to, savarankiškai spręsti dėl sutarties turinio (jos sąlygų) ir formos, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai, gera moralė. Sutarties laisvės principas apima ir šalių teisę pasirinkti sudaryti tokios rūšies sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45-706/2017). Realizuodamos tokią teisę, šalys gali pasirinkti tiek sudaryti vieną iš CK reglamentuotų sutarčių rūšių, tiek ir sudaryti tokias sutartis, kurios nėra nurodytos ir aptartos CK, ar turinčias kelių rūšių sutarčių elementus (CK 6.156 straipsnio 1 ir 3 dalys).
20. Pagal CK 6.159 straipsnį sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma. Taigi, sutarties esmė – tai šalių susitarimas, šalių konsensusas, valios sutapimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2012), kuris, šalims susitarus dėl esminių sutarties sąlygų, įgyja joms įstatymo galią ir turi būti vykdomas (CK 6.162 straipsnio 2 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis). Todėl tuo atveju, kai sutarties sąlygos neprieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ar gerai moralei, sutarties šalys yra saistomos sutartinių įsipareigojimų vykdymo tokiu būdu, dėl kurio jos pačios susitarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-295-219/2020). Vis dėlto šalys, sudarydamos sutartį, ne visada suteikia vienodą reikšmę jos sąlygoms ir taip pat supranta šios sutarties pagrindu turimus atlikti įsipareigojimus. Šalims nesutariant dėl tikrosios sutarties sąlygos prasmės ir turinio, sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatomos pagal sutarčių aiškinimo taisykles.
21. Bendrieji sutarčių aiškinimo principai yra išdėstyti CK 6.193 straipsnyje. Aptariamo straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis).
22. Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad aiškinant sutartį būtina remtis visais sutarčių aiškinimo principais, kurie padėtų kiek įmanoma tiksliau kvalifikuoti aiškinamą sutartį ir jos pagrindu susiklosčiusius teisinius santykius. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į sutarties esmę ir tikslą, nes sutarties tikslas padeda atskleisti tikruosius šalių ketinimus, šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartį byloje Nr. 3K-3-149/2009). Kartu kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas turi būti teikiamas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Tokiu atveju yra atliekama sisteminė lingvistinė sutarties sąlygų analizė, o sutarties sąlygos yra aiškinamos taip, kaip jas aiškintų tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį byloje Nr. e3K-3-344-701/2020).
23. Nagrinėjamu atveju ieškovė ir atsakovė sudarė susitarimą, kuriuo jos sutarė bendromis jėgomis, veikdamos kartu su kitomis susitarimo šalimis, įrengti joms bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype inžinerinį statinį (kelią) ir sankryžą. Susitarime šalys deklaravo, kad toks poreikis iškilo siekiant sudaryti galimybę visoms susitarimo šalims naudotis joms nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju turtu (žemės sklypais) ir įgyvendinti su tuo susijusias teises ir pareigas. Šalys nurodė, kad jos aiškiai išreiškia savo interesą netrukdomai ir laisvai naudotis joms priklausančiais žemės sklypais ir patekti į juos, todėl jos įsipareigoja bendradarbiauti iki tol, kol bus pasiektas galutinis šiame susitarime nurodytas tikslas – bus pastatyti (įrengti) kelias ir sankryža, kurių statyba bus užbaigta teisės aktuose nustatyta tvarka (susitarimo 3.4 papunktis). Atitinkamai susitarime šalys nustatė, kokius įsipareigojimus siekiant bendro tikslo turi atlikti kiekviena iš šalių, be kita ko, nurodydamos, kurios sutarties šalys turi prisidėti prie objektų įrengimo savo darbu ir žiniomis (pagal susitarimą, ieškovė ir atsakovė turėjo organizuoti sankryžos bei kelio projektavimo ir įrengimo darbus) ir nustatydamos, kokia tvarka šalys kompensuos šiems objektams įrengti reikalingas išlaidas. Tokiu būdu, sudarydamos susitarimą, šalys įsipareigojo kooperuoti savo turtą, darbą ir žinias tam, kad bendrai pasiektų visoms šalims naudingą tikslą. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad šalių sudarytas susitarimas nėra reglamentuotas CK, toks šalių susitarimas pagal savo sąlygas ir tikslus iš esmės atitinka jungtinės veiklos sutarties sampratą ir požymius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-252-969/2021).
24. Kaip minėta anksčiau, pagal susitarimą ieškovė buvo atsakinga už sankryžos įrengimą, todėl ji turėjo organizuoti sankryžos projektavimo ir statybos darbus. Detalizuodamos, kokius darbus turi atlikti ieškovė, vykdydama šiuos savo įsipareigojimus, šalys kaip sutarties 1 priedą pateikė teritorijos, apimančios šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą ir greta esančių kitų šalims priklausančių žemės sklypų teritorijas, planą, kuriame jos, be kita ko, nurodė ketinamą įrengti sankryžą ir eismo schemos sprendinius (susitarimo 1.1 papunktis). Susitarimo 1.1 papunktyje apibrėždamos esmines susitarime vartojamas sąvokas šalys nustatė, kad susitarimo 1 priede (plane) pateikta eismo schema šio susitarimo kontekste reiškia eismo judėjimo (įvažiavimo, išvažiavimo ir kt.) sprendinius ir kryptis, taip pat kitus su transporto judėjimu susijusius sprendinius, kurie privalomai bus nustatyti projektuojant kelią ir sankryžą. Be to, pareigą projektuojant ir įrengiant sankryžą užtikrinti, kad projektiniais sprendiniais ir pagal juos atliktais statybos darbais būtų įgyvendinti ir eismo schemos sprendiniai šalys akcentavo ir susitarimo 2.1 papunktyje, kuriame jos apibrėžė susitarimo dalyką. Tokios susitarimo nuostatos parodo šalių siekį, kad esminiai jų patvirtinto plano sprendiniai būtų įgyvendinti įrengiant sankryžą. Kita vertus, priešingai nei nurodo atsakovė, įvertinus susitarimo sąlygas nėra pagrindo padaryti išvadą, kad plane pateikti sankryžos sprendiniai šalių buvo suderinti kaip galutiniai ir pakankami siekiant įvykdyti susitarimu prisiimtus įsipareigojimus.
25. Pagal susitarimo 3.1.2 papunktį, ieškovė, siekdama įrengti sankryžą, visų pirma, turėjo organizuoti tinkamą sankryžos projekto parengimą ir jo suderinimą su įgaliotomis institucijomis. Šią pareigą pagal aptariamą nuostatą ieškovė galėjo įvykdyti tiek parengdama atskirą sankryžos įrengimo projektą, tiek ir įtraukdama sprendinius, susijusius su sankryžos įrengimu, į jos rengiamą parduotuvės projektą. Atsižvelgdamos į tai, kad sankryža gali būti projektuojama ieškovei pasirinkus vieną iš nurodytų būdų, šalys susitarimo 1.1 papunktyje pateikė ir projekto bei parduotuvės projekto sampratas, nurodydamos, kad projektas šio susitarimo prasme yra suprantamas kaip atsakingos šalies rengiamas teisės normų nustatytos sudėties techninis projektas dėl inžinerinio statinio ar sankryžos įrengimo, kuriame, be kita ko, bus nustatyti preliminarūs sprendiniai, nurodyti susitarimo 1 priede, o parduotuvės projektas – kaip ieškovės rengiamas teisės normų nustatytos sudėties techninis projektas dėl prekybos ir sandėliavimo paskirties statinių statybos ieškovės žemės sklype, kuriame, be kita ko, bus nustatyti ir sankryžos įrengimo bei eismo organizavimo sprendiniai šalims bendrosios nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, kaip tai nurodyta plane ir eismo schemos sprendiniuose. Susitarimo 3.3 papunktyje šalys nustatė, kad šis susitarimas yra laikomas šalių išduotu sutikimu parengti sankryžos projektą, jį suderinti, gauti statybą leidžiantį dokumentą ir pastatyti, kai sankryžos sprendiniai iš esmės atitinka susitarimo 1 priede nurodytus sprendinius.
26. Iš aptartų sąlygų matyti, kad šalys, sudarydamos susitarimą, suprato ir aiškiai nurodė jų pasirašytame dokumente, jog, siekiant įrengti plane nurodytą sankryžą, turi būti parengtas sankryžos projektas, kuriame bus nustatyti konkretūs turimos įrengti sankryžos sprendiniai. Apibrėždamos ieškovės turimo parengti projekto sampratą šalys taip pat aiškiai nurodė, kad kiekvienu atveju ieškovės parengtas projektas (tiek savarankiškas, tiek ir sudėtinė parduotuvės projekto dalis) turėtų atitikti teisės aktuose keliamus reikalavimus ir atspindėti esminius šalių susitarimus dėl turimo įrengti objekto sprendinių. Taigi, šalys suprato, kad susitarimo priedu esantis brėžinys nėra nei pakankamai tikslus, nei pakankamai išsamus, kad jo pagrindu galėtų būti įrengta sankryža. Išdėstytos susitarimo sąlygos suponuoja išvadą, kad šalių susitarimo 1 priede pavaizduoti sankryžos įrengimo sprendiniai buvo nurodyti ne kaip galutiniai nekeičiami sprendiniai, nuo kurių ieškovė, įrengdama sankryžą, negalėjo nukrypti, tačiau kaip preliminarūs sprendiniai, atvaizduojantys principinį šalių susitarimą dėl turimos įrengti sankryžos, kurie turėjo būti detalizuojami ir tikslinami teisės aktuose nustatyta tvarka rengiant ir derinant su įgaliotais subjektais sankryžos įrengimo projektą. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent taip aptariamas susitarimo nuostatas turėtų suprasti tokiomis pačiomis aplinkybėmis veikiantis analogiškas šalims protingas asmuo.
27. Atsakovė, padarydama priešingą išvadą, atsietai vertina ir aiškina konkrečias susitarimo nuostatas, neatsižvelgdama į susitarimo tikslą ir jo pagrindu turimų atlikti darbų pobūdį. Vadovaudamasi susitarime pateiktais konkrečių jame vartojamų sąvokų, tokių kaip sankryža, eismo schema ar planas, apibūdinimais, atsakovė teigia, kad plane pažymėti sprendiniai atspindi galutinį ir nekeičiamą šalių susitarimą dėl ketinamos įrengti sankryžos ir jokie sankryžos elementai, kurie nėra pažymėti prie susitarimo pridėtame plane, nepatenka į susitarimo taikymo apimtį ir neturi būti jos kompensuojami. Pagal atsakovės išdėstytą poziciją, įrengdama sankryžą, ieškovė iš esmės turėjo apsiriboti tik sankryžos važiuojamosios dalies įrengimu, neįrengdama, pavyzdžiui, prie sankryžos pėsčiųjų ir dviračių takų ar autobusų stotelės. Tačiau atsakovė neatsižvelgia į tai, kad sankryžos, kaip kelio elemento, projektavimo klausimai patenka į viešosios teisės reglamentavimo sritį ir ieškovė, rengdama sankryžos projektą ir įrengdama sankryžą, turėjo paisyti ne tik šalių susitarime nustatytų sąlygų, bet taip pat ir teisės aktuose bei įgaliotos kompetentingos institucijos – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos – keliamų reikalavimų dėl turimos įrengti sankryžos sprendinių. Atsakovė taip pat neatsižvelgia į tai, kad susitarimo tekste šalys išreiškė aiškų reikalavimą, kad sankryžos projektavimo darbai būtų atlikti tinkamai, o projektas atitiktų teisės aktuose keliamus reikalavimus.
28. Atsakovės pozicijos, kad susitarimo priedu esančiame plane pavaizduoti sankryžos sprendiniai buvo šalių itin kruopščiai derinami ir patvirtinti kaip galutiniai sprendiniai, kurie negalėjo būti koreguojami vykdant sankryžos projektavimo procedūras, nepagrindžia ir byloje esantys duomenys apie šalių elgesį derybų dėl susitarimo sudarymo metu. Įvertinus byloje pateiktus šalių elektroninius laiškus ir jų derintus susitarimo variantus matyti, kad šalys iš tikrųjų turėjo ketinimų detaliau apibrėžti susitarimo pagrindu turimus suprojektuoti ir įrengti objektus. Tokią išvadą patvirtina, be kita ko, susitarimo derinimo metu pateiktos pastabos, kad susitarimo 1 priedą turėtų sudaryti mažiausiai du detalūs brėžiniai, t. y. ketinamo įrengti kelio ir sankryžos planai, taip pat bendras teritorijos planas ir pan. (žr., pvz., tripliko 2, 5 ir 6 priedus). Tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad šalys faktiškai nerealizavo minėtų ketinimų ir neparengė detalių turimų įrengti objektų brėžinių iki susitarimo pasirašymo. Pati atsakovė savo pateiktame triplike nurodė, kad ieškovė nepateikė jai sankryžos sprendinius detalizuojančių brėžinių ir atsakovė susitarimo šalims pateikė galutinį susitarimo variantą nesulaukusi detalizuoto sankryžos plano (žr. tripliko 5.7 papunktį). Savo ruožtu iš byloje apklausto liudytojo M. J., veikusio atsakovės vardu derybose dėl susitarimo sudarymo, paaiškinimų matyti, kad prie susitarimo pridėtą schemą atsakovei pateikė ieškovės pasitelktas projektuotojas, kai buvo derinamas atsakovės įrengto kelio projektas (2021 m. vasario 12 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 42 min. 04 sek.–1 val. 43 min. 46 sek.), taigi, ji nebuvo šalių atskirai derinama kaip galutinis jų ketinimus dėl turimos įrengti sankryžos apibrėžiantis dokumentas. Nurodytos aplinkybės neleidžia padaryti išvados, kad šalys prie susitarimo pridėtam brėžiniui siekė suteikti atsakovės nurodytą reikšmę ir nepatvirtina atsakovės pozicijos, kad, šalių susitarimu, sankryža galėjo būti įrengta tik griežtai laikantis susitarimo 1 priede pavaizduotų sprendinių.
29. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus atsakovės argumentus, kad ieškovė turėjo įrengti sankryžą vadovaudamasi vien susitarimo priede esančia schema ir kad visi kiti su sankryžos įrengimu susiję darbai savaime turi būti vertinami kaip pertekliniai ir nepatenkantys į susitarimo reglamentavimo sritį. Tiek susitarimo sąlygos, apibrėžiančios jo tikslą – šalių siekį įrengti tokią sankryžą, kuri užtikrintų galimybę tinkamai naudotis priklausančiais žemės sklypais ir juose esančiais statiniais, tiek ir kitos pirmiau aptartos susitarimo sąlygos, kurios įpareigojo ieškovę projektuoti sankryžą laikantis teisės aktuose keliamų reikalavimų, sudaro pagrindą vertinti, kad įgyvendindama susitarimą, ieškovė turėjo įrengti ne vien tik kelio dangą susitarimo 1 priede nurodytoje teritorijoje, tačiau ir kitus būtinus ir susijusius infrastruktūros elementus, kurie sudaro vieningą sankryžos sprendinį. Todėl į susitarimo apimtį pateko visi darbai, kurie yra susiję su šio konkretaus objekto įrengimu. Priešingai nei vertina atsakovė, ta aplinkybė, kad konkretūs sankryžos įrengimo sprendiniai neatsispindėjo susitarimo 1 priede, savaime neeliminuoja jos pareigos susitarime nustatyta tvarka atsiskaityti su ieškove.
30. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šalių suderintas susitarimo sąlygas ieškovė negalėjo savarankiškai priimti sprendimų dėl bendrų susitarimo šalių turimų patirti išlaidų ir prieš jas patirdama, turėjo suderinti planuojamas išlaidas, o kartu ir planuojamus atlikti darbus su kitomis susitarimo šalimis (žr. šios nutarties 14 punktą). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė, vykdydama susitarimo nuostatas, prieš pradėdama atlikti sankryžos įrengimo darbus, siekė suderinti su atsakove sankryžos projektą ir sąmatą. Tokias aplinkybes, be kita ko, patvirtina byloje pateikti elektroniniai laiškai, kuriais ieškovė siuntė atsakovei Pajautos g. rekonstrukcijos sąmatą ir schemą su nurodytais atliktinais darbais, teikė jai jos prašomus papildomus duomenis ir net buvo pašalinusi iš sąmatos atsakovės nurodytus darbus, kurie, jos vertinimu, neturėtų būti įtraukti į sąmatą (žr., pvz., ieškinio 2–5 priedus). Aplinkybę, kad ieškovė bandė susitarime nustatyta tvarka suderinti su jos šalimis planuojamas patirti išlaidas, patvirtina ir ieškovės 2019 m. rugsėjo 6 d. raštas atsakovei, UAB „Nok Nok Home“ ir UAB „Investicijos nata“, kuriuo ji pateikė susitarimo šalims jos pasitelktos rangovės UAB „Eurovia Lietuva“ parengtą sankryžos įrengimo sąmatą ir prašė per 5 darbo dienas jai pritarti arba pateikti pastabas. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, atsakovė nepritarė ir nesuderino nei pradinės ieškovės pateiktos sąmatos, nei vėliau pateiktos sąmatos, kurioje ieškovė nurodė pašalinusi darbus, už kuriuos atsakovė nesutiko sumokėti.
31. Pažymėtina, kad šalys sudarydamos susitarimą, aptarė situaciją, kai viena iš susitarimo šalių nesutinka su jai pateiktu sankryžos įrengimo biudžetu. Tokiu atveju, pagal susitarimo 4.2 papunktį, su pateiktu biudžetu nesutinkanti šalis turėjo pateikti alternatyvius pasiūlymus dėl turimų atlikti darbų su trečiojo asmens užtikrintu įsipareigojimu darbus atlikti už pateiktą kainą ne prastesnėmis sąlygomis. Tačiau atsakovė, nesutikusi su ieškovės parengtu projektu ir sąmatomis, pati neatliko minėtų susitarime nurodytų pareigų. Atsakovė iš esmės pasirinko pasyvų elgesio modelį ir, nepritarusi ieškovės pasiūlytiems sankryžos sprendiniams, nepasiūlė jai racionalesnio ginčo sankryžos įrengimo būdo. Vis dėlto, kaip minėta pirmiau, sudarydamos susitarimą, šalys buvo aiškiai išreiškusios ketinimus bendradarbiauti iki tol, kol bus pasiektas galutinis susitarime nustatytas tikslas ir bus įrengti susitarime nurodyti objektai, reikalingi siekiant netrukdomai eksploatuoti susitarimo šalių žemės sklypus. Todėl ieškovė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, pagrįstai įvykdė susitarimo pagrindu atsiradusią prievolę ir įrengė ginčo sankryžą, o atsakovė įgijo pareigą susitarime nustatyta tvarka atlyginti ieškovei už jos atliktus darbus, kurie yra susiję su sankryžos įrengimu.
32. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė turėjo parengti sankryžos įrengimo projektą ir vykdyti sankryžos rekonstrukciją vadovaudamasi Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 17 d. ieškovei išduotomis prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygomis (su vėlesniais jų pakeitimais). Šios sąlygos, kaip teisingai nurodė atsakovė, buvo išduotos ieškovei, kaip prekybos paskirties pastato statytojai. Tačiau įvertinus prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygų turinį, matyti, kad jose yra nustatyti reikalavimai, keliami susitarimo pagrindu turėtiems įrengti objektams – sankryžai ir keliui. Todėl ieškovė, vykdydama susitarime nurodytą pareigą įrengti sankryžą, turėjo laikytis tokių prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose nustatytų reikalavimų ir įgyvendinti juose nurodytus su sankryžos rekonstrukcija susijusius sprendinius. Atitinkamai vertinant, ar ieškovė, įrengdama sankryžą turėjo pareigą atlikti konkrečius atsakovės ginčijamus darbus, be kita ko, turi būti vertinama, ar šis klausimas buvo reglamentuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotose prisijungimo sąlygose.
33. Iš byloje pateiktų prisijungimo sąlygų matyti, kad pagal jas, be kita ko, turėjo būti įrengta ne tik sankryža, tačiau ir ne siauresni nei 2,25 m pločio betoninių plytelių šaligatviai, ne siauresni kaip 2,50 m pločio raudono asfalto dviračių takai, viešojo transporto stotelė „Padekaniškės“ su paviljonais ir įvažomis. Įvertinus byloje esančius duomenis, be kita ko, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus paaiškinimus, byloje apklausto liudytojo M. J. teiginius, išsakytus atsakant į ieškovės atstovo pateiktus klausimus ir kt., matyti, kad tiek ieškovės įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, tiek jos įrengta autobusų stotelė faktiškai patenka į sankryžos teritoriją, šie objektai ir sankryža yra susiję tarpusavyje ir sudaro bendrą sankryžos rekonstrukcijos sprendinį. Byloje pateikti šalių elektroniniai laiškai patvirtina, kad dar vykstant šalių deryboms dėl susitarimo sudarymo ieškovė buvo pateikusi atsakovei pradinį susitarimo projektą ir brėžinį, kuriame buvo pavaizduota ne tik turima įrengti kelio danga, tačiau ir kiti susiję elementai, tokie kaip pėsčiųjų ir dviračių takai. Teikdama šį brėžinį, ieškovė nurodė, kad tai yra principinis pjūvis, dėl kurio šalys turi susitarti (žr. tripliko 1 priedą), nedetalizuodama, kad šie objektai yra susiję vien tik su susitarimo pagrindu turimu įrengti inžinerinius statiniu – keliu ir nėra taikomi ieškovės turimai įrengti sankryžai. Taigi, nors atsakovė nurodo, kad minėti prisijungimo sąlygose išvardinti infrastruktūros objektai nėra susiję su ieškovės turėta įrengti sankryža ir šalys nesitarė dėl jų įrengimo, byloje pateikti įrodymai sudaro pagrindą daryti priešingą išvadą, kad šalys dėl jų derėjosi. Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su atsakovės pozicija, kad ieškovė, įrengdama šiuos sankryžos elementus, atliko daugiau darbų, nei buvo susitarusios šalys, ar kad atsakovė neturi už juos atsiskaityti su ieškove.
34. Kiti atsakovės kvestionuojami darbai, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat negali būti laikomi nesusijusiais su šalių sudarytu susitarimu ar nekylančiais iš ieškovei prisijungimo sąlygose nustatytų privalomų sankryžos įrengimo reikalavimų. Pavyzdžiui, nors atsakovė pagrįstai nurodė, kad pradinėse Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. balandžio 17 d. išduotose prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose ieškovės turėta įrengti sankryža buvo suplanuota su greitėjimo ir lėtėjimo juostomis, nenumatant joje įrengti šviesoforo, iš byloje pateikto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. birželio 29 d. rašto matyti, kad įgaliota institucija dar iki tol, kai šalys pasirašė šioje byloje vertinamą susitarimą, patenkino ieškovės prašymą ir pakeitė sankryžos sprendinius, be kita ko, nustatydama, kad ieškovė turi įrengti būtent šviesoforu reguliuojamą sankryžą. Byloje pateikta susitarimo derinimo medžiaga patvirtina, kad šalys dar pradiniame susitarimo variante, apibrėždamos sankryžos sampratą, taip pat buvo aiškiai nurodžiusios, kad jos ketina įrengti šviesoforu reguliuojamą sankryžą ir tik vėliau ši formuluotė iš pateikto sankryžos apibrėžimo buvo pašalinta, kartu patikslinant, kad susitarimo 1 priedą sudarys 2 planai, viename iš kurių atsispindės konkretūs sankryžos projektiniai sprendiniai (žr. tripliko 1 ir 2 priedus). Vadinasi, ta aplinkybė, kad sankryžoje gali būti įrengtas šviesoforas, nebuvo atsakovei nežinoma ir šalys derėjosi dėl tokių sankryžos sprendinių. Analogiškai kaip pirmiau minėtos sąlygos, susijusios su lėtėjimo ir greitėjimo juostų bei šviesoforo įrengimu, dar iki tol, kai šalys pasirašė susitarimą dėl bendradarbiavimo įrengiant infrastruktūros objektus buvo pakeisti ir prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygose nurodyti sprendiniai dėl kelio pločio – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, tenkindama ieškovės prašymą, 2018 m. birželio 12 d. raštu pakeitė prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, be kita ko, praplėsdama kelio važiuojamosios dalies plotį. Vilniaus miesto savivaldybei pakeitus pradines nustatytas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas, ieškovė, po šių pakeitimų sudaryto susitarimo pagrindu įrengdama sankryžą, turėjo vadovautis naujai nustatytais sprendiniais.
35. Atsakovės padarytos išvados, kad dalis ieškovės atliktų darbų nėra susiję su sankryžos įrengimu ir atsakovė neturi pareigos už juos atlyginti, nepatvirtina ir atsakovės byloje pateiktas 2020 m. lapkričio 5 d. ekspertinio tyrimo aktas. Susipažinus su šio akto turiniu matyti, kad atsakovės pasitelktas ekspertas šiuo atveju iš esmės vertino tik tai, kokie ieškovės atlikti sankryžos įrengimo darbai pateko į teritoriją, apibrėžtą susitarimo 1 priede, taip pat ar ieškovė, įrengdama sankryžą, iš naujo perdarė dalį atsakovės jau anksčiau įrengto kelio. Tačiau atlikdamas tyrimą ekspertas nevertino, ar visi ieškovės atlikti darbai turėjo būti atlikti pagal ieškovei išduotas prisijungimo prie susisiekimo komunikacijų sąlygas ir teisės aktų nuostatas, ar šie darbai buvo būtini ir reikalingi siekiant įrengti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančią sankryžą, ar ieškovės pasirinktas sankryžos įrengimo būdas buvo tinkamas ir racionalus.
36. Šiuo aspektu pažymėtina ir tai, kad atsakovė taip pat nepateikė byloje jokių duomenų, kad egzistavo kitas, racionalesnis būdas, kaip turėtų būti organizuojamas eismas, atlikus sankryžos rekonstrukciją. Kaip minėta pirmiau, net nesutikdama su ieškovės jai pateiktais derinti sankryžos rekonstrukcijos pasiūlymais, atsakovė nepateikė jai alternatyvių sankryžos sprendinių, kurių dėka šalys galėtų mažesnėmis sąnaudomis pasiekti susitarime nurodytus tikslus – suprojektuoti ir įrengti teisės aktuose nustatytus reikalavimus atitinkančią sankryžą, užtikrinsiančią joms galimybę tinkamai naudoti jų valdomus žemės sklypus. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai pažymėjo, kad atsakovė ir nagrinėjant bylą teisme iš esmės neįrodinėjo, kaip kitaip, racionaliau ir ekonomiškiau galėjo būti įrengta ginčo sankryža. Atsakovė, nesutikdama su tokiais argumentais nurodo, kad tai ieškovei, kuri pakeitė šalių suderėtą turėtos įrengti sankryžos schemą, o ne jai kilo pareiga įrodyti, jog jos pasirinkti sankryžos įrengimo sprendiniai yra racionalūs, tačiau tokia atsakovės pozicija neatitinka pirmiau aptartų šalių sudaryto susitarimo sąlygų, pagal kurias ieškovė konkrečius sankryžos įrengimo sprendinius turėjo nustatyti parengdama sankryžos projektą, o atsakovė, nesutikdama su jos siūlomu biudžetu, turėjo pateikti alternatyvius pasiūlymus.
37. Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šalių sudaryto susitarimo sąlygas ir jo vykdymo aplinkybes, todėl pagrįstai patenkino ieškovės reikalavimus ir priteisė jai iš atsakovės kompensaciją už sankryžos įrengimo darbus. Atsakovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo šį sprendimą panaikinti, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
38. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovė įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą, kuriame nurodė, kad, rengdama atsiliepimą į atsakovės pateiktą apeliacinį skundą, ji patyrė 2 202,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Šias išlaidas ieškovė grindžia 2021 m. balandžio 30 d. sąskaitomis ir atliktų darbų ataskaitomis, taip pat 2021 m. birželio 2 d. mokėjimą patvirtinančiu dokumentu.
39. Vadovaujantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos), 7 ir 8.11 punktais, apskaičiuojant didžiausią priteistiną atlyginimą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, yra taikomas 1,3 koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šiuo atveju taikytinas 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį galiojęs vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris sudarė 1 524,20 Eur, todėl didžiausia ieškovei už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistina suma sudaro 1 981,46 Eur (1 524,20 Eur x 1,3). Ieškovės prašoma priteisti 2 202,20 Eur suma viršija Rekomendacijų pagrindu apskaičiuotą didžiausią priteistiną atstovavimo išlaidų sumą. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju byloje nebuvo nustatyta jokių ypatingų aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo Rekomendacijose nurodytos priteistinų bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo tvarkos, todėl ieškovės išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, tinkamai atlygins Rekomendacijų pagrindu apskaičiuota 1 981,46 Eur suma, priteistina iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „SKV-Valda“ (juridinio asmens kodas 302973871) iš atsakovės atvirojo tipo informuotiesiems investuotojams skirtos investicinės uždarosios akcinės bendrovės Šiaurės Europos investicinio fondo (juridinio asmens kodas 304507395) 1 981,46 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt vieną eurą 46 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme
Teisėjai Marius Bajoras
Rasa Gudžiūnienė
Romualda Janovičienė