Civilinė byla Nr. e2-1001-808/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20706-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.1.; 2.6.10.9.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

       S P R E N D I M A S

       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. sausio 27 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Viktorijai Skorulskienei,

dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Aurimui Navikui,

atsakovės atstovui Žilvinui Danilevičiui,

trečiojo asmens atstovui Dariui Kasinskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės IĮ „M. R. krovinių pervežimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo UAB „Grinda“.

Teismas

n u s t a t ė :

Reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 1000,00 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad 2019 m. balandžio 2 d. apie 8.30 val. ieškovei priklausantis vilkikas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas įmonės vairuotojo V. R., važiavo Vilniuje esančia Sausupio gatve link Savanorių prospekto. Vilkikui priartėjus prie geležinkelio pervažos, užvažiavus ant prieš kelio ženklą „STOP“ esančio kanalizacijos šulinio dangčio, pastarasis atsivėrė ir versdamasis prakiurdė vilkiko kuro baką, kurį teko remontuoti. Iš prakirsto kuro bako ant važiuojamosios kelio dalies išsiliejo visas bake buvęs kuras (apie 700 litrų dyzelino). Apie įvykį informavus Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybą, atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą ir nubraižė įvykio schemą. Išnagrinėjusi įvykio medžiagą, buvo nustatyta, kad įmonės vairuotojas nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų ir jo kaltės dėl minėto eismo įvykio nėra. Todėl 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu buvo nutraukta administracinio nusižengimo byla Nr. AV2-665. Dėl nurodyto įvykio buvo patirta turtinė žala, nes ieškovė už jai priklausančio vilkiko kuro bako, apgadinto dėl blogai pritvirtinto kanalizacijos šulinio dangčio, remonto, jį atlikusiai UAB „Lavekta“ turėjo sumokėti 1210,00 Eur, iš jų PVM sudaro 210,00 Eur. Kadangi įvykis kilo Vilniaus miesto Sausupio gatvėje, t. y. atsakovei nuosavybės teise priklausančio kelio važiuojamoje dalyje, atsakomybės už netinkamai pritvirtinto kanalizacijos šulinio sukeltą žalą subjektas yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija.

Atsakovė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybė (toliau - Savivaldybė) neginčija fakto, jog ji yra Sausupio g. savininkė. Tačiau šiuo atveju ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą. Jei objekto savininkas perduoda objektą valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už objekto sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas (pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2018 m. gruodžio 31 d. sudarė Paslaugų teikimo sutartį Nr.29- 621/18(1.2.16-TD2), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus nurodytus Sutarties 1 priede, o Savivaldybė įsipareigojo sudaryti Rangovui būtinas sąlygas paslaugoms suteikti, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas Sutarties nustatyta tvarka; Rangovas įsipareigojo paslaugas teikti tinkamai, kokybiškai ir laiku (Sutarties 9.1 punktas), savo sąskaita atlyginti nuostolius Užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (Sutarties 9.3 punktas). UAB „Grinda“ įsipareigojo teikti privalomąsias paviršutinių tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas, įskaitant šulinių priežiūrą, tvarkymą, apžiūrą, keitimą. Ieškovas tiksliai nenurodė į kurį konkretų šulinį, esantį važiuojamojoje kelio dalyje, įvažiavo vilkikas, t.y. ar buvo įvažiuota į lietaus kanalizacijos (nuotekų) tinklams priskiriamą šulinį, ar į fekalinės kanalizacijos (buitinių nuotekų) inžineriniams tinklams priskirtiną šulinį, nes tada atsakingu už atsiradusią žalą yra nurodytus tinklus eksploatuojantis asmuo (UAB „Vilniaus vandenys“). Jeigu vilkikas įvažiavo į šulinį, priskirtiną lietaus nuotekų inžineriniams tinklams, tokiu atveju atsakinga už atsiradusią žalą yra UAB „Grinda“. Nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracija nepadarė neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), galėjusių lemti žalos atsiradimą ginčo vilkikui įvažiavus į Sausupio gatvėje, Vilniuje, buvusį šulinį. Nurodė, kad neaišku, kokios techninės būklės transporto priemonė buvo eismo įvykio metu (pateiktas techninės apžiūros talonas netinkama tvirtinti, kad transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir galėjo dalyvauti eisme). Teigia, kad žalos dydis turėtų būti kompensuojantis vilkiko ar jo detalių atkūrimą iki eismo įvykio, t.y. jis turi būti nustatomas pagal tai, kiek kainavo ar kainuotų turtą atstatyti į buvusią iki eismo įvykio padėtį. Byloje ieškovė neįrodė žalos dydžio. Vilkiko vairuotojas prisiėmė riziką ir neatsargiai vairavo. Byloje nėra duomenų, kad transporto priemonės vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti kliūties, todėl vairuotojas, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojas, taip pat privalo prisiimti atsakomybę dėl kilusios žalos.

Teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pasirengimas bylą nagrinėti teismo posėdyje, nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu.

Ieškovė pateiktame dublike papildomai nurodė, kad atsakovė, pripažindama, jog įvykio metu buvo tiek kanalizacijos šulinio, tiek visos Sausupio gatvės savininkė, nepagrįstai teigia, kad tos gatvės valdymo teisė yra perduota UAB„Grinda“ ir todėl atsakovė negali būti laikoma atsakinga už kelio trūkumų sukeltą žalą ieškovei. Iš Paslaugų teikimo sutarties negalima daryti išvados, kad rangovui perėjo savarankiškas Sausupio gatvės, įskaitant joje esančius paviršinių nuotekų šulinius, valdymas, todėl už toje gatvėje buvusio kanalizacijos šulinio trūkumų sukeltą žalą ieškovui pagal CK 6.266 straipsnį turi atsakyti gatvės ir šulinio savininkė — Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Ieškovės patirta žala nustatyta pagal patvirtintą tvarką, apmokėjus UAB „Lavekta“, atlikusios vilkiko remontą, 2019 m. balandžio 2 d. PVM sąskaitą- faktūrą. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės nustatytą žalos dydį, todėl atsiliepime nepagrįstai teigiama, kad vilkiko vairuotojo veiksmai pasireiškė rizikos prisiėmimu, neapdairiai ir neatsargiai vairuojant vilkiką, kuris laikytinas padidinto pavojaus šaltiniu. Byloje nėra įrodymų, kad įvykio metu, gatvės važiuojamosios kelio dalies defektas dėl netinkamai pritvirtinto kanalizacijos šulinio dangčio, būtų pažymėtas įspėjamaisiais ženklais.

Atsakovė pateiktame triplike papildomai nurodė, kad pagal Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto „Kelių priežiūros tvarkos aprašo“ 6 punktą, savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų ir saugaus eismo sąlygų užtikrinimo užsakovo funkcijas (išskyrus 8.2.1 punkte nurodytus darbus), vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Taigi savivaldybės atlieka organizatoriaus (užsakovo) funkcijas kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų srityje. Vertinant Sutartį su UAB „Grinda“ ir nurodyto Vyriausybės nutarimo nuostatas, akivaizdu, kad rangovas faktiškai atlieka kelių ir gatvių taisymo bei priežiūros darbų funkcijas (šiuo atveju - UAB „Grinda“). Sutartimi UAB “Grinda” įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto gatvių bei kiemų dangos remonto darbus ir priežiūros paslaugas, priskirtinas gatvių ir kiemų dangų priežiūrai, kurios teisės aktuose yra apibūdinamos kaip nuolatiniai kelio darbai, siekiant užtikrinti saugų eismą (Kelių įstatymo 2 straipsnio 10 dalis), taip pat jis įsipareigojo teikti ir lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas (Sutarties 2 priedo 1.2 punktas); paslaugas teikti tinkamai, kokybiškai ir laiku (Sutarties 9.1 punktas); savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo Sutarties vykdymo ar jos nevykdymo (Sutarties 9.3 punktas); nuolat vesti perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną (Sutarties 9.4 punktas). Taigi, UAB „Grinda“ vykdydama sutartines pareigas veikė ne tik pagal užsakovo (Savivaldybės) nurodymus, bet ir savo iniciatyva. Teismui nusprendus, kad reikalavimas atlyginti žalą yra pagrįstas, turėtų būti svarstomas patirtos žalos dydžio sumažinimas, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą.

Trečiasis asmuo atsiliepimu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Sutarties tarp Savivaldybės ir UAB „Grinda“ nuostatos, siekiant nustatyti Vilniaus gatvių valdytoją, kaip atsakingą asmenį CK 6.266 straipsnio pagrindu, daug kartų buvo nagrinėjamos teismuose ir konstatuota, kad atsakovė - Savivaldybė su UAB „Grinda“ sutartimi neperdavė savo, kaip gatvės valdytojos teisių. Atsakovės teismui pateiktos 2018 m. gruodžio 31 d. Paslaugų teikimo sutarties Nr. 29- 621/18(1.2.16-TD2), sudarytos tarp atsakovės ir trečiojo asmens 1 punkte nurodyta, kad rangovas UAB „Grinda“ įsipareigoja teikti privalomąsias paslaugas ir atlikti kitus darbus, o užsakovas (Savivaidybė) įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas paslaugoms teikti sąlygas, priimti paslaugų rezultatą ir sumokėti už faktiškai suteiktas paslaugas sutartyje nustatyta tvarka. Sutartyje nėra nuostatų, patvirtinančių, kad Sausupio gatvė, įskaitant joje esančius paviršinių nuotekų šulinius, yra perduodami savarankiškam rangovo valdymui. Paslaugų teikimo sutarties 1 punkte nurodyta, kad rangovas atlieka darbus ir teikia privalomąsias paslaugas, tame tarpe paviršinių nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, paklusdamas sutartyje nustatytai tvarkai. Nukentėjusiojo asmens veiksmai, pasireiškę rizikos prisiėmimu, neapdairiai, neatsakingai vairuojant automobilį (padidinto pavojaus šaltinį). Vairuotojams taikomi padidinto atidumo reikalavimai, pasirinkant saugų greitį, saugų atstumą, stebėti kelią ir pan. Teigia, kad automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo ir nėra įrodyta, kad visi sugadinimai yra būtent aptariamo autoįvykio pasekmė. Ieškovė nekvietė atsakovės atstovo apžiūrėti automobilio, todėl nurodyta žala kelia pagrįstų abejonių.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Aurimas Navikas iš esmės palaikydamaas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį tenkinti.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas Žilvinas Danilevičius iš esmės palaikydamas procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas Darius Kasinskas iš esmės palaikydamas atsiliepime išdėstytas aplinkybes ir argumentus, prašė ieškinį atmesti.

Ieškinys tenkinamas.

Byloje nustatytos aplinkybės ir jų teisinis įvertinimas

Byloje nustatyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. apie 8.30 val. ieškovui priklausantis vilkikas MAN, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Vilniuje esančia Sausupio gatve link Savanorių prospekto ir užvažiavo ant prieš kelio ženklą „STOP“ esančio kanalizacijos šulinio dangčio, kuris atsivėrė ir prakiurdė vilkiko kuro baką, todėl iš bako, ant važiuojamosios kelio dalies, išsiliejo visas jame buvęs kuras (apie 700 litrų dyzelino). Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai užpildė eismo įvykio schemą. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnai  nustatė, kad įmonės vairuotojas V. R. nepažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) reikalavimų ir nėra kaltas dėl eismo įvykio, todėl 2019 m. balandžio 11 d. nutarimu nutraukė administracinio nusižengimo bylą Nr. AV2-665, nes nėra duomenų, kad dėl eismo įvykio ieškovui būtų buvusi taikyta administracinė atsakomybė. Į bylą pateikti įrodymai - fotonuotraukos, minėtas nutarimas, patvirtina, kad eismo įvykio buvo apgadintas kuro bakas. Minėtas automobilis buvo remontuojamas autoservise UAB „Lavekta“ ir remonto darbai kainavo 1210,00 Eur (2019-04-02 PVM sąskaita-faktūra LAV Nr. 5130).

Dėl atsakovo tinkamumo

Žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Taigi objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą gali būti taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Šiuo metu formuojamoje kasacinio teismo praktikoje yra nurodoma, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

Byloje tarp šalių nekilo ginčas dėl aplinkybės, kad Sausupio gatvė, Vilniuje, kurioje įvyko eismo įvykis, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Kelių įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 4 straipsnio 1, 3 dalys), kuri vykdo gatvės priežiūros, taisymo ir saugaus eismo organizavimo funkcijas (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktas). Byloje tarp šalių kilo ginčas ar Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau - Savivaldybė) nagrinėjamoje byloje yra tinkama atsakovė, nes jos teigimu, 2018 m. gruodžio 31 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. 29-621/18(1.2.16-TD2), sudaryta tarp Savivaldybės ir UAB „Grinda“, pastarajai yra perleistas Sausupio gatvės valdymas, todėl Savivaldybė negali būti laikoma tinkama atsakove pagal pareikštą ieškinį. Trečiasis asmuo nesutiko su atsakovės teiginiais, kad nurodytos sutarties pagrindu UAB “Grinda“ buvo perleista kelių ir gatvių valdymo teisė, nes ši bendrovė visus darbus atlieka išskirtinai Savivaldybės užsakymu. Savarankiškai darbus Bendrovė gali atlikti tik esant avarinei situacijai. Sutartimi UAB „Grinda“ įsipareigojo užsakovės (atsakovės) nurodymu atlikti ir paviršinių nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo darbus, o užsakovė įsipareigojo už nurodytus darbus sumokėti Sutartyje nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Sutartyje nėra nuostatų, patvirtinančių, kad Sausupio gatvė, įskaitant joje esančius paviršinių nuotekų šulinius, būtų perduoti valdyti savarankiškai UAB „Grinda“. Priešingai aukščiau nurodytoje Sutartyje yra kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą (pvz. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai ir kt.), kuriuos rangovė (UAB „Grinda“) atlieka ne savo nuožiūra ar iniciatyva, bet Savivaldybės užsakymu, nes Savivaldybė sprendžia dėl darbų kiekio ir jų atlikimo terminų. Be to, teismų praktikoje yra suformuota, kad Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016).

Teismas, atsižvelgdamas į suformuotą ir aktualią teismų praktiką (žr. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019, Vilniaus paygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-876-585/2019, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-806-372/2018 ir kt.), įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovė neįrodė Sausupio gatvės valdymo teisės perleidimo trečiajam asmeniui (Sutarties pagrindu). Taigi trečiasis asmuo UAB „Grinda“ yra tik techninis gatvės prižiūrėtojas, kuriam nekyla atsakomybė Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalies pagrindu. Atsakomybė už kelio trūkumais padarytą žalą kyla kelio savininkei – atsakovei.

Teismas, apibendrindamas išdėstytą, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje Vilniaus miesto savivaldybė yra tinkama atsakovė pagal pareikštą ieškinį.

Dėl civilinės atsakomybės

CK 6.266 straipsnyje yra įtvirtintas taip vadinamas objektyviosios civilinės atsakomybės (be kaltės) institutas, reiškiantis, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, savininkas ar jo valdytojas atsako be kaltės visais atvejais, nebent įrodytų žalos atsiradimą dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Kasacinis teismas tai yra ne kartą pažymėjęs savo nutartyse (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005, 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009), nurodydamas, kad CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės atsakomybės sąlygos, o trys: 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas; 2) žalos asmeniui padarymas; 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Šiuo teisiniu pagrindu reiškiant reikalavimą kaltė yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų, o veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto savininko ar jo valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos tiek Sausupio gatvės trūkumo aplinkybės, tiek atsakovės nuosavybės teisės į šią gatvę, teismas laiko tikslingu plačiau pasisakyti  tik dėl priežastinio ryšio buvimo ir žalos padarymo ieškovei.

Nagrinėjamoje byloje ieškovė teigia, kad dėl automobilio užvažiavimo ant Sausupio g., Vilniuje esančio nestabilaus kanalizacijos šulinio, patyrė 1000,00 Eur nuostolių. Atsakovė su trečiuoju asmeniu nesutikimą su tokiais ieškovės teiginiais argumentuoja tuo, kad byloje nėra ieškovės nurodytus nuostolius patvirtinančių įrodymų. Pažymėtina, kad nurodyti asmenys teismui nepateikė kitų, ieškovės įrodymus paneigiančių duomenų, kad žala buvo apskaičiuota netinkamai. Byloje ieškovės pateikti įrodymai (2019-04-02 PVM sąskaita-faktūra LAV Nr. 5130) apie dėl įvykio vilkikui atliktus remonto darbus (degalų bako keitimas) bei byloje esančios fotonuotraukos ir Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2019 m. balandžio 11 d. nutarime nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad ieškovė įrodė jai padarytą žalą, kurios dydis teismui nekelia abejonių. Todėl teismas nesutinka su atsakovės ir trečiojo asmens argumentais dėl priteistinos žalos dydžio sumažinimo, laikydamas juos tik leistinais įrodymais nepatvirtintais samprotavimais apie vairuotojo galimai neapdairų elgesį ir kt. (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 1000,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Nurodytus procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos žyminio mokesčio sumos, bet ne mažiau kaip 5 (penki) Eurai (CPK 80 straipsnio 7 dalis). CPK 88 straipsnyje reglamentuojamos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal šio straipsnio 1 dalies 6 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atitinkamai CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

Nagrinėjamoje byloje ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 23,00 Eur žyminis mokestis ir 1500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už advokato teisinę pagalbą.

Įvertinus tai, kad prašomas priteisti išlaidų už šalies advokatų teisinę pagalbą atlyginimas neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytų maksimalių dydžių, taip pat atsižvelgus į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškinį ir priešieškinį tenkinus iš dalies, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 1523,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į.k. 188751791, ieškovės IĮ „M. R. krovinių pervežimas“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai 1000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) žalos, 5 (penkių) procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą 1000,00 Eur nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1523,00 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt trys eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                   Gražina Žukauskienė