Administracinio nusižengimo byla

Nr. A18.-985-297/2020

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00290-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.1; 19.10; 21.9.10

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2020 m. gruodžio 11 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė,

sekretoriaujant Vismantei Valentaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai I. J.,

nedalyvaujant Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kurio pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. J., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 41 dalyje numatyto nusižengimo padarymo.

Teismas

n u s t a t ė :

I. J. 2020 m. rugpjūčio 27 d. apie 2.40 val. Alytaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, esančiame Alytuje, Jotvingų g. 8, tyčia nevykdė policijos pareigūnų R. D. ir M. R., kurie, vadovaudamiesi Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ėmėsi veiksmų sulaikyti I. J. įvykio aplinkybių išaiškinimui, teisėto reikalavimo eiti į policijos komisariato tarnybines patalpas, aktyviais veiksmais siekė išvengti sulaikymo, stangrino rankų raumenis ir nevykdė reikalavimo duoti rankas spec. priemonei – antrankiams uždėti. Šiuos veiksmus I. J. padarė paskelbtos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos visoje šalyje metu, tuo ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 41 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama I. J. nurodė, kad ji kaltės nepripažįsta, nes policijos pareigūnai neturėjo pagrindo ją sulaikyti, todėl ji ir nesutiko eiti su pareigūnais į policijos komisariato tarnybines patalpas, reikalavo advokato. Policijos pareigūnų veiksmai šiuo atveju buvo pertekliniai, pareigūnai galėjo įteikti jai šaukimą ir ji būtų atvykusi į apklausą bei paaiškinusi visas konflikto su sugyventiniu aplinkybes. Pareigūnai jėga tempė ją už rankų, uždėjo antrankius, be to, panaudojo ir psichinį smurtą, todėl ją, turinčią psichikos sveikatos sutrikimų, ištiko isterijos priepuolis, jai ėmė trūkti oro, ir ji gerai neatsimena savo veiksmų ir pasakytų žodžių. Prašė atleisti ją nuo administracinės atsakomybės.

Nors I. J. kaltės nepripažino, tačiau byloje surinkti duomenys patvirtina, kad ji padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. 2020 m. rugpjūčio 27 d. surašytu administracinio nusižengimo protokolu fiksuota, kad I. J. 2020 m. rugpjūčio 27 d. apie 2.40 val. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) patalpose tyčia nevykdė policijos pareigūnų R. D. ir M. R. reikalavimų eiti į policijos komisariato patalpas, aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, neleido uždėti antrankių (b. l. 1–2). Iš pareigūnų R. D. ir M. R. tarnybiniuose pranešimuose nurodytų aplinkybių matyti, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. 1.53 val. pareigūnai gavo policijos budėtojo nurodymą vykti adresu (duomenys neskelbtini), pagal pranešimą dėl galimo smurto artimoje aplinkoje; nuvykus pareigūnus pasitiko pranešėjos I. J. kaimynas, kuris paaiškino, kad I. J. triukšmauja ir konfliktuoja su savo sugyventiniu K. L.; pastarasis pareigūnų buvo rastas pasislėpęs vonioje, jis paaiškino, kad prieš jį smurtavo sugyventinė I. J., ji kelis kartus rankomis sudavė jam į kairį šoną, toje vietoje matėsi paraudimas; pranešėja I. J. aiškino, kad tai sugyventinis K. L. prieš ją smurtavo, mušė rankomis ir spardė, ji rodė kraujosruvą ant kairės rankos žasto, nors akivaizdžiai matėsi, kad kraujosruva buvo atsiradusi prieš kelias dienas; abu sugyventiniai dėl galimo smurto artimoje aplinkoje buvo pristatyti į policijos komisariatą, bet įėjusi į komisariatą I. J. pradėjo elgtis agresyviai, nevykdė pareigūnų reikalavimų nurimti ir eiti su jais į kabinetą apklausai, į įspėjimus, kad jos atžvilgiu bus panaudota fizinė jėga, nereagavo, todėl pareigūnai, suėmę I. J. už parankės, bandė vesti ją į kabinetą, tačiau ji įsispyrė į grindis ir nėjo su pareigūnais, todėl jos atžvilgiu buvo panaudota fizinė jėga, jai buvo uždėti antrankiai ir ji nuvesta į kabinetą apklausai; I. J. ir toliau elgėsi įžūliai, vartojo pareigūnų atžvilgiu necenzūrinius žodžius (b. l. 3–6). Prie bylos pridėtas vaizdo ir garso įrašas (b. l. 7) patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose nurodytas aplinkybes. Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad I. J. 2020 m. rugpjūčio 27 d. 01.51 val. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė, kad jos sugyventinis puola muštis; pranešimas perduotas Alytaus apskrities VPK ir 01.53 val. išsiųstas policijos ekipažas; 2020 m. rugpjūčio 27 d. 02.30 val. pareigūnai R. D. ir M. R. pristatė į policijos komisariatą I. J. ir K. L., šie asmenys išleisti 2020 m. rugpjūčio 27 d. 05.06 val. ir 05.13 val.; 2020 m. rugpjūčio 27 d. 5.34 val. Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje gautas pranešimas iš Alytaus ligoninės priėmimo skyriaus, kad GMP pristatė K. L., kurį namuose sumušė sugyventinė, nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, suteikus pagalbą jis išleistas; 2020 m. rugpjūčio 27 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34348-20 pagal nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymius, ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal K. L. pareiškimą, kad 2020 m. rugpjūčio 27 d. apie 01.30 val. namuose (duomenys neskelbtini), prieš jį smurtavo sugyventinė I. J., kuri įspyrė jam į kairį šoną; vėliau ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-34348-20 nutrauktas BPK 212 straipsnio 1 punkto pagrindu (b. l. 38–43).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartus duomenis, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog I. J. tyčia nepakluso policijos pareigūnų R. D. ir M. R., vykdžiusių jiems pavestas pareigas, reikalavimams paklusti ir eiti į policijos komisariato tarnybines patalpas, aktyviais veiksmais siekė išvengti sulaikymo, neleido uždėti antrankių. Pagal Policijos įstatymo 21 straipsnio nuostatas policijos pareigūnas, įgyvendindamas policijos uždavinius, turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais turi teisę tikrinti su tuo susijusių asmenų, transporto priemonių, krovinių, ginklų ar kitų daiktų dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti. Pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti (Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai R. D. ir M. R., policijos budėtojo nurodymu nuvykę pas I. J. aiškintis dėl smurto artimoje aplinkoje, reaguodami į K. L. pareiškimą, kad sugyventinė I. J. prieš jį smurtavo, turėjo pakankamą pagrindą įtarti, kad I. J. galimai padarė teisės pažeidimą, todėl jie pagrįstai pristatė I. J. į policijos komisariato tarnybines patalpas įvykio aplinkybėms išsiaiškinti. Tai konstatavus, seka, kad I. J. privalėjo paklusti policijos pareigūnams ir vykdyti jų reikalavimus, tačiau ji be pateisinamos priežasties atsisakė eiti į policijos tarnybines patalpas, nesileido būti vedama, nevykdė reikalavimo leisti uždėti antrankius. Teigti, kad policijos pareigūnų veiksmai ir jų panaudota spec. priemonė antrankiai susidariusioje situacijoje buvo pertekliniai, pagrindo nėra, pareigūnai vykdė jiems įstatymu pavestas funkcijas. Pažymėtina ir tai, kad pagal Policijos įstatymo 27 straipsnio 7 dalies 1 punkto nuostatas antrankių panaudojimas prieš asmenis, kurie yra neįgalūs, nėra uždraustas. Įvertinus tą aplinkybę, kad I. J. veiksmai padaryti visoje Lietuvoje paskelbtos valstybės lygio ekstremalios situacijos dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės metu (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“), pripažintina, kad I. J. padaryta veika atitinka nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 41 dalyje, požymius.

Už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 41 dalyje, skiriama bauda asmenims nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų eurų. 

Parenkant administracinę nuobaudą I. J., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, I. J. kaltės formą (tyčia), jos asmenybę. I. J. anksčiau nėra bausta už analogišką nusižengimą. Jai yra nustatytas 35 procentų, t. y. ne didesnis nei 40 procentų, darbingumo lygis, ši aplinkybė lengvina atsakomybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. I. J. nedirba, jos gaunamos mėnesio pajamos tėra apie 350 Eur (neįgalumo išmoka 230 Eur ir 120 Eur nedarbo išmoka). Teismas įvertina ir I. J. psichikos sveikatos būklę (b. l. 35), kas, teismo nuomone, galėjo turėti reikšmės jos neadekvačiam elgesiui. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo bei protingumo principais, skirtina švelnesnė administracinė nuobauda, negu numatyta ANK 506 straipsnio 41 dalies sankcijoje, t. y. įspėjimas. Teismo vertinimu, ANK 22 straipsnyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus pasiekta paskyrus būtent tokią administracinę nuobaudą,  netaikant sankcijoje numatytos administracinės baudos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsnio 2 dalimi, 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

n u t a r i a :

I. J. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 506 straipsnio 41 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Danguolė Urbanavičienė