Civilinė byla Nr. e2-261-669/2021

Teisminio proceso Nr. 2-33-3-01316-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 

 (S)

2.6.10.2.4.2; 2.6.10.5.2.5; 3.2.6.1 

PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 21 d.

Plungė

Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų teisėjas Vaidas Gasiūnas, 

sekretoriaujant Jurgitai Trumpulytei, 

dalyvaujant ieškovams J. R. ir jos atstovui advokatui Vytautui Agintui, K. K. ir jo atstovui advokatui Ramūnui Girevičiui,

atsakovams Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovui Arūnui Venckui, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovei Ilonai Kurpavičienei, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovei Dainorai Bernackienei,

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės skyriaus atstovei Vaivai Samušytei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. R. ir K. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, išvada teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė : 

1.       ieškovai kreipėsi į teismą prašydami priteisti iš atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, D. K. ir D. K. kiekvienam po 10 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2.       Nurodė, kad ieškovai J. R. ir K. K. turi du vaikus: D. K., gimusią (duomenys neskelbtini). ir D. K., gimusį (duomenys neskelbtini)d. 2020 m. rugpjūčio 26 d. ieškovų gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai nepilnamečių ieškovų vaikų D. K. ir D. K. akivaizdoje atliko kratą, tikrino visus daiktus, iškasė kiemo dirvožemį. Krata buvo baigta tik 20.50 val. Po kratos J. R. buvo sulaikyta ir policijos automobiliu vaikų akivaizdoje iš namų išvežta į laikinojo sulaikymo vietą. Visą dieną kratą stebėję vaikai buvo išsigandę, sutrikę, verkė. Adekvačiai į situaciją reaguojančių nepilnamečių vaikų interesų pareigūnai visiškai nepaisė, formaliai atlikinėjo vaikų motinos sulaikymo veiksmus. Nei prieš kratą, nei kratos metu mažamečių vaikų apsaugai nei socialiniai darbuotojai nei kiti specialistai nebuvo pasitelkti. Tą pačią diena buvo sulaikytas ir K. K.. 2020 m. rugpjūčio 27 d. sprendžiant K. K. ir J. R. suėmimo klausimus teismas nevertino, kad ieškovai turi du mažamečius vaikus, kad abu vaikų tėvai yra sulaikyti ir vaikai palikti su senyvo amžiaus močiute. Ikiteisminio tyrimo teisėja, nagrinėdama skundus dėl ieškovams paskirtų kardomųjų priemonių,  net nesvarstė kitų kardomųjų priemonių skyrimo, užtikrinant mažamečių vaikų interesų ne pažeidžiamumą ir jų socialinio ryšio su gyvenamąja aplinka ir tėvais tęstinumą. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimis ieškovams skirtus suėmimus paliko galioti, tačiau nutartyje neatsižvelgė į ieškovų šeimyninę padėtį, o J. R. paskirtas suėmimas 2020 m. rugsėjo 28 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutartimi pratęstas dar dviem mėnesiams, nekreipiant dėmesio į mažamečių vaikų interesus. Nutartį apskundus, Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 6 d. nutartyje tik paminėjo, kad vaikais rūpinasi J. R. mama, nesiaiškinant jos sveikatos būklės ir amžiaus, taip pat neatsižvelgiant į vaikų ugdymo įstaigų lankymą, Covid-19 pandemiją, sumažėjusius socialinius ryšius ir galimybes. Vaikams, grįžus į Lietuvą tik nuo (duomenys neskelbtini)d., buvo būtinas paskatinimas, paguoda, tėvų palaikymas, tačiau nuo pat tėvų sulaikymo vaikams nebuvo leidžiama tėvų nei pamatyti, nei pasikalbėti telefonu, atsakovą atstovaujančios institucijos nesuteikė vaikams socialinės pagalbos. Mažamečių vaikų izoliavimas nuo jų mamos pažeidė vaikų interesus, teises, padarė didžiulę ir galimai nepataisomą bei visam gyvenimui liksiančią traumą. Mažametei D. K. pasireiškė psichologiniai ir jų sąlygoti fiziniai sveikatos sutrikimai, dėl jų kreiptasi į psichiatrą, jai paskirti vaistai. Šiuo atveju, pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – kratą ir vaikų motinos sulaikymą įvykdė nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tokiu būdu jiems padarant didelę psichologinę traumą, taip pat, absoliučiai nesprendė ir net nesvarstė alternatyvių prievartos priemonių, kuriomis būtų užtikrintas įtariamųjų dalyvavimas procese, netrukdomas ikiteisminio tyrimo atlikimas, tam, kad išvengti objektyvios ir jau pasireiškusios žalos ieškovų nepilnamečių vaikų sveikatai, kilimo. Ieškovų laisvę apribojo remdamiesi vien tikimybe apie galimai ateityje jiems skirtinas laisvės atėmimo bausmes ir teorinėmis prielaidomis, kad jie gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, teismo, užsienyje.

3.       Atsakovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą kuriuo su ieškinio nesutiko visiškai. Nurodė, kad suėmimas K. K. ir J. R. paskirtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. pagrįstai manant, kad būdami laisvėje jie gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir (ar) darys naujus nusikaltimus. Išvados dėl suėmimo padarytos įvertinus visas šio klausimo sprendimui reikšmingas aplinkybes, taip pat ir tai, kad įtariamieji turi nepilnamečių vaikų. Svarbu įvertinti, kad įtarimai vaikų tėvams buvo pareikšti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, įtariamųjų nusikaltimų pavojingumas reikalavo imtis atitinkamų, griežčiausių įstatyme numatytų kardomųjų priemonių, siekiant užtikrinti įtariamųjų dalyvavimą ikiteisminiame tyrime ir galimos bausmės įvykdymą bei naujų nusikaltimų veiksmų užkardymą. Pabrėžė, kad ieškovės J. R. nurodytos aplinkybės dėl jos patirtų dvasinių, psichologinių išgyvenimų nesusijusios su ieškinio dalyku, kadangi ieškiniu reiškiami reikalavimai atlyginti vaikų patirtą neturtinę žalą. Taip pat nurodė, kad ieškinyje neindividualizuotas neturtinės žalos dydis. Abiem vaikams prašoma priteisti po 10 000 Eur, tačiau su ieškiniu pateikti įrodymai, pagrindžiantys neturtinės žalos padarinių atsiradimą D. K., o D. K. patirti neturtinės žalos padariniai pagrįsti vien prielaidomis. Taip pat neturtinės žalos dydis turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į gana neilgą suėmimo laiko tarpą, už kurį yra pareikštas ieškinys. Mano, kad nesant neteisėtų veiksmų sąlygos, nėra pagrindo civilinei atsakomybei taikyti.

4.       Atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros viešojo intereso gynimo skyrius atsiliepimu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovų įstatyminių atstovų ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės, kadangi 2020 m. rugpjūčio 26 d., 8.10 val., atvykus atlikti kratą name, esančiame (duomenys neskelbtini), duris atidarė ir kartu su ja buvo jos motina N. V.. J. R. ir N. V. susipažino su teismo nutartimi ir dėl kratos atlikimo neprieštaravo bei, atsižvelgiant į pareigūnams žinomą aplinkybę, kad name yra du J. R. mažamečiai vaikai, tiek J. R., tiek N. V. buvo paaiškinta, kad krata yra procesinė prievartos priemonė, todėl yra būtina užtikrinti, kad kratos metu nebūtų pažeisti name esančių nepilnamečių vaikų teisės, taip pat paaiškino, kad pareigūnai turi iškviesti vaikų teisių apsaugos specialistą. J. R. ir N. V. labai prieštaravo vaikų teisių apsaugos specialisto iškvietimui, todėl buvo priimtas jų bendras sprendimas, kad N. V. abu mažamečius vaikus išsives ir vaikai kratoje nedalyvaus. N. V. išvykus su nepilnamečiais vaikais, 9.10 val. buvo pradėta krata, kuri baigėsi 20.50 val. Baigiant atlikti kratą N. V. grįžo su nepilnamečiais vaikais namo ir atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir jų saugumą, buvo užtikrintos sąlygos, kad nebūtų atlikti jokie kratos ar sulaikymo veiksmai nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Ieškovų įstatyminiai atstovai nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad krata buvo atliekama nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Prokuroras raštu kreipėsi į Valstybės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių ir informavo, kad nepilnamečių vaikų motinai J. R. ir tėvui K. K. paskirta kardomoji priemonės suėmimas. Pažymėjo ir tai, kad J. R. įtariama padarius tris labai sunkius nusikaltimus ir vieną sunkų nusikaltimą, todėl teismų sprendimai skirti J. R. kardomąją priemonę – suėmimą – teisėti, nes apie J. R. surinkta informacija buvo pakankama, objektyviam stebėtojui susidaryti nuomonę, kad ji galėjo padaryti nusikaltimą. Ieškovų ieškinyje pateiktos išvados yra nepagrįstos ir neįrodančios prokuroro atliktų procesinių veiksmų ir priimtų ikiteisminio tyrimo metu procesinių sprendimų nepagrįstumo ar neteisėtumo, todėl konstatuotina, kad ikiteisminis tyrimas vykdomas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso bei kitų teisės aktų normų, taip pat nepažeidžiant bendros pareigūnų pareigos baudžiamojo persekiojimo metu elgtis atidžiai ir rūpestingai.

5.       Atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu su ieškovų ieškiniu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškinyje nėra pateikta duomenų apie tai, kad ieškovai vykdė savo, kaip tėvų pareigą užtikrinant savo vaikų teisių įgyvendinimą, tai yra ar patys dalyvaudami kratoje išreiškė pageidavimą ar atliko kokius nors kitus veiksmus tam, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. neturėtų galimybės stebėti namuose atliekamus ikiteisminio tyrimo veiksmus. Ieškovai nepateikė ir atsakovas Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas nežino kokius veiksmus policijos pareigūnai atliko, kurie trukdė ieškovams 2020 m. rugpjūčio 26 d. kratos atlikimo metu vykdyti savo kaip tėvų pareigą užtikrinant savo vaikų teisių įgyvendinimą, t. y. izoliuoti vaikus nuo procesinių veiksmų stebėjimo, vaikų apsaugai pasitelkti socialinius ar kitus vaiko teisių apsaugos darbuotojus. Esant šioms aplinkybėms turėtų būti preziumuojama, kad ikiteisminio tyrimo veiksmai buvo atlikti teisėtais pareigūnų veiksmais ir dėl šių veiksmų negali atsirasti civilinės atsakomybės teisinis santykis.

6.       Atsakovas Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos įpareigoja ikiteisminio tyrimo pareigūnus ar prokurorus imtis priemonių, kad procesinės prievartos priemonės – asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis – nebūtų taikomos, taip pat, kad asmuo nebūtų laikinai sulaikomas arba suimamas nepilnamečio akivaizdoje. Jeigu atitinkamos procesinės prievartos priemonės visgi buvo taikytos nepilnamečio akivaizdoje, apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdami turi informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją. Generalinės prokuratūros rekomendacijose numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, planuodamas procesinių prievartos priemonių vykdymą, privalo surinkti informaciją, ar numatomų procesinių prievartos priemonių vietoje nebus nepilnamečių asmenų, ir esant galimybei bei nepakenkiant procesinio veiksmo sėkmei koreguoti procesinių prievartos priemonių vykdymo laiką, numatomus veiksmus atlikti tuo metu, kai nebus nepilnamečių asmenų. Prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

7.       Išvada teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog šeima skyriui žinoma nuo 2020 m. rugsėjo 1 d., kai buvo gautas pranešimas dėl galimo vaikų teisių pažeidimo. Nustatyta, kad vaikai D. K. ir D. K. liko be tėvų globos dėl tėvams paskirtos kardomosios priemonės suėmimo. Atsižvelgiant į tai, vaikai 2020 m. rugsėjo 3 d. laikinai apgyvendinti pas senelę N. V.. 2020 m. rugsėjo 24 d. Plungės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu vaikams nustatyta laikinoji globa. Jų specialistas 2021 m. kovo 8 d. aplankė globojamus vaikus, nustatyta, kad vaikų globa atitiko geriausius vaikų interesus, vaikai buvo viskuo aprūpinti. 2021 m. kovo 15 d. vaikai gražinti motinai J. R., pasibaigus suėmimo laikotarpiui. J. R. gyvenamojo namo sąlygos apibūdinamos kaip labai geros, namuose visi reikalingi baldai, būstas erdvus, tvarkingas yra visi komunaliniai patogumai. Vaikų globa atitiko geriausius vaikų interesus, vaikai buvo tinkamai prižiūrimi, per globos nustatymo laikotarpį jie negavo jokių pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus.

8.       Teismo posėdyje ieškovė J. R. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugpjūčio 26 d., 8 val. ryto atvažiavo trys ar keturi policijos pareigūnai ir pasakė, kad darys kratą. Ji atidarė duris. Nedavė nieko nei pasiskaityti kodėl, iš karto liepė pakelti vaikus. Kratos metu pareigūnai ieškojo narkotikų. Atėjo ir išmetė vaikus iš lovos. Neleido nei pavalgydinti. Vaikai pradėjo cypti, klykti. Kartu buvo mama N. V. ir didysis sūnus E. R.. Pareigūnams atvykus ji nesutiko, kad atvyktų vaikų teisių specialistas. Pareigūnai davė dar paskaityti teismo nutartį, kodėl bus daroma krata. Ji iš karto ėjo žadinti vaikus D. ir D.. Kai ji ėjo žadinti vaikų, policijos pareigūnai visi iš karto ėjo iš paskos iki vaikų miegamojo. Buvo kambaryje keliant, rengiant vaikus, neleido mažajam (sūnui D. K.) pakeisti sauskelnių, pavalgyti pusryčių, mažasis turėjo atsigerti pieno, liepdami kuo greičiau išeiti. Vaikai labai išsigando svetimų žmonių. Pareigūnė R. B. pasakė, kad vaikai išeis su jos mama (N. V.). N. V. nespėjo pasiimti nei maisto, nei apsirengti dorai, telefoną atėmė pareigūnai. Pareigūnai liepė visiems kuo greičiau išeiti, todėl ji pasiliko namuose, o mama su vaikais išėjo į gatvę. Paskui mama sakė, kad jie blaškėsi po miestą. Kai tik vaikai su mama (vaikų močiute) išėjo, pareigūnai iš karto pradėjo daryti kratą. Ji ir didysis sūnus liko namuose. Vaikai buvo grįžę (į namus) kelis kartus, bet jų pareigūnai neįleido. Jai pareigūnai neleido nei prieiti prie vaikų, nei paaiškinti vaikams kas darosi. Vaikai labai verkė, norėjo namo. Vėliau sužinojo, kad tą dieną jie tiesiog blaškėsi po miestą, nes neturėjo nei kur eiti, nei galėjo kam nors paskambinti. Jos visi artimieji kituose miestuose, o pas K. K. artimuosius pareigūnai jai neleido eiti. Sakė negalima skambinti jiems. Mano, kad pareigūnai netaktiškai pasielgė, atėję daryti kratą, be vaikų teisių. Vaikai iki šiol yra traumuoti. Vaikai labai verkė, norėjo pas mamą, bet pareigūnai neleido jai nei vaikų apkabinti. Po kratos, apie 21 val. ją pareigūnai suėmė dviejų mėnesių terminui. Suimant ji buvo be antrankių. Vaikai matė kaip ją suėmė, nes jie kaip tik grįžo prieš devynias, norėjo atsisveikinti, ir buvo sunku išprašyti pareigūnų, kad leistų su vaikais bent pasikalbėti. Vaikai pradėjo cypti, klykti kur ji išvažiuoja. Pareigūnai leido atsisveikinti su vaikais. Jai paskirtas kardomąsias priemones ji skundė, tačiau kardomosios priemonės nebuvo panaikintos, motyvuojant, kad ji bėgs, slėpsis. Po to suėmimą pratęsė dar dviem mėnesiams. Ir iki tol ji su vaikais galėjo bendrauti tik laiškais. Vaikai visada rašydavo jai kur ji yra, kad nori su ja pasikalbėti. Tik gruodžio vidury galėjo vaikams paskambinti. Su tėčiu vaikai iki šiol matyti negali. Mano, kad toks ilgas draudimas bendrauti su vaikais neteisėtas, vaikai iki šiol bijo žmonių. Antrą kartą rugsėjo 2 d. krata buvo atliekama kai mažoji (dukra) buvo mokykloje, pamačius, kad vėl atlikinėjama krata, ją (dukrą) išsivežė draugai, o sūnus D. tuo metu buvo namuose su vyresniuoju sūnumi E.. Ir vėl jie nežinojo kada galės grįžti namo. Šios kratos metu vaiko teisių apsaugos specialistai taip pat nedalyvavo. Kratą atlikinėję policijos pareigūnai buvo be uniformų, ne tarnybiniais automobiliais. Kratos metu nuo pat pareigūnų atvykimo ji niekur negalėjo paskambinti. Iš visų name buvusių asmenų buvo atimti telefonai. Ji galėjo tik sėdėti kambaryje, arba dalyvavo atliekant kratą. Šiuo metu jai uždėta apykojė ir ji turi būti namuose nuo 10 val. vakaro iki 6 val. ryto, yra skirtas užstatas. Mažasis sūnus po tiek laiko nenorėjo jos ir prisileisti, neatpažino. Dukra taip pat bijojo bendrauti. Dabar kiek priprato, bet vis tiek bijo ją paleisti, bijo jei kas nors ateis, visko bijo. Dukra labai stresavo, kad pradedant eiti į mokyklą, kartu nebuvo mamos. D. D. užeina priepuoliai, jai daktaro rekomendacija išrašyti vaistai, kadangi jai užeidavo skaudėti širdies pusėje. Dukra viską pamena iš vykusios kratos, visus pareigūnus, visas mašinas. Ji šaukdavo naktimis, nelaiko šlapimo.

9.       Teismo posėdyje ieškovės J. R. atstovas advokatas Vytautas Agintas nurodė, kad ieškinys kildinimas iš neteisėtai atliktos kratos, nepagrįstai ilgai taikyto suėmimo vaikų tėvams ir draudimo vaikų tėvams bendrauti su vaikams. Mano, kad pareigūnai turėjo pakankami laiko išsiaiškinti apie ieškovų vaikus, jų amžių ir pan. Liepos 21 d. pareigūnai jau žinojo, kad ieškovų namuose bus atliekama krata, bet nežinojo laiko. Laiką sužinojo prieš tris dienas nuo kratos atlikimo. Pareigūnai veikė įprastine tvarka, žinodami, kad kratos atlikimo vietoje yra nepilnamečiai vaikai, tačiau vaikų teisų atstovas ar kitas specialistas kratoje nedalyvavo. Pažymėjo, kad prokuroras turėjo ne vėliau kaip kitą dieną, nuo kratos atlikimo, informuoti vaikų teisių specialistus apie atliktą kratą nepilnamečių vaikų akivaizdoje, tačiau byloje prokuroras raštą parašė tik rugsėjo 7 d., kai iki tol į vaikų teises jau anksčiau kreipėsi įmonės buhalterė. Teigė, kad krata buvo atlikta rugpjūčio 26 d., pažeidžiant baudžiamojo kodekso 44 straipsnio 11 dalies ir Lietuvos Respublikos 2014 m. rugsėjo 15 d. aiškinamojo rašto Nr. 17.9.-2770, normas. Pareigūnai iš karto atvykę paėmė N. V. ir J. R. telefonus, J. R. buvo draudžiama skambinti ir susisiekti su kitais asmenimis, taigi krata buvo atliekama vos įėjus į namą, esant vaikams. Tada, vaikai buvo prievarta išvesti į lauką, be telefonų, kontaktų. J. R. ir N. V. negalėdamos paskambinti nei advokatams, būdamos pasimetusios, atsiskaitė vaikų teisių specialistų pagalbos, bijodamos, kad iš jų vaikai bus atimti. Be to, tai, kad vaikų teisių pagalba buvo pasiūlyta, šioje byloje neįrodyta. Kratos metu J. R. buvo sulaikyta, kadangi jos teisės apribotos buvo dar kratos metu, jai nebuvo leidžiama paskambinti, ieškovams ilgą laiką taikė draudimą bendrauti su vaikais. Neaišku kaip ieškovai bendraudami su vaikais gali padaryti nusikaltimą, ar bendrauti su kitais asmenimis. Kad vaikai matė J. R. sulaikymą, patvirtina liudytojų parodymai. D. K. nustatytas potrauminis stresas, vaiko būklė yra labai bloga ir pablogėjimas susijęs su mamos sulaikymu. Visi sutrikimai atsirado po 2020 m. rugpjūčio 26 d. kratos atlikimo. Dukros sveikatos pokytis, blogąja prasme, patvirtina, kad jai padaryta trauma. Vaikui trūko tėvų, bendravimo su mama. Vaiko sveikatos būklė, patvirtinta gydytojų dokumentais, patvirtina, kad vaikams pareigūnų sukeltas stresas sukėlė vaikams pasekmes. Vaikams padaryta žala 10 000 Eur kiekvienam vaikui – minimali, galimai padaryta didesnė žala. Taigi, byloje esantys įrodymai patvirtina, neteisėtai atliktą kratą, kuri atlikta ankščiau nei nurodė pareigūnai, bei tai, kad vaikai matė mamos J. R. sulaikymą. Teisingumo ministerijos pateikto atsiliepimo turinio matyti, kad ji netiesiogiai, bet sutinka, kad D. galėjo būti padaryta didesnė žala, o D. padaryta žala – mažesnė. Prašo ieškinį tenkinti pilnai.

10.       Teismo posėdyje ieškovas K. K. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. jis išvyko iš namų į savo įmonę. Namuose liko jo vaikai D. ir D. ir J. R. sūnus E., taip pat J. R. ir N. V.. Atvykęs į įmonę, apie 8.15 val. jis buvo sulaikomas. Sulaikymo metu išgirdo, kad jo namuose yra atliekama krata, todėl pasakė, kad namuose yra jo mažamečiai vaikai ir klausė ar iškviestas vaikų teisių specialistas. Pareigūnų prašė advokato, bet advokato kviesti neleido, nes atėmė telefoną. Todėl jie (ieškovai) patys negalėjo iškviesti nei advokatų, nei vaikų teisių specialistų. Būdamas ofise jis prisijungė prie namo kamerų vaizdo ir matė, kad buvo mažiausiai 5 neženklinti policijos pareigūnų automobiliai. Mano, kad pirmiausia vaikų teisės turėjo išvesti vaikus, o ne taip užpulti. Jie tik neseniai grįžo iš (duomenys neskelbtini), neturi jokių draugų, buvo tik ką grįžę į (duomenys neskelbtini). Po suėmimo, su vaikais jam leido kalbėtis tik 2020 m. gruodžio mėn. D. iki šios dienos vis užsimena apie atliktas kratas, pasakoja apie mamos sulaikymą, sudaužytas taupykles, atimtus auskarus, rugsėjo 1 d. atimtus taupytus pinigus. Jam taikomas draudimas bendrauti su bet kokias asmenimis įskaitant ir nepilnamečiais vaikais, nuo gegužės 26 d. iki rugpjūčio 27 d. Laikotarpį nuo gruodžio 10 d. jis su vaikais kalbėti galėjo, o nuo gegužės 26 d. nebegali. Tai patvirtina, kad yra daromas sąmoningas spaudimas, kad būtų pasiektas tikslas. 

11.        Teismo posėdyje ieškovo K. K. atstovas Ramūnas Girevičius nurodė, kad ieškinį palaiko ir prašo ieškinį tenkinti. Pareigūnai, atlikdami procesinius veiksmus turi atlikti griežtai laikantis įstatymų, ir taip, kad nepažeistų nepilnamečių vaikų interesų. Kratos pradžia laikoma, kai paskelbiama nutartis. Nutartis ieškovei buvo paskelbta vos atidarius duris, todėl kratos pradžia ir buvo tada. Yra įsitikinęs, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai 5 m. sekę ieškovę ir jų mažamečius vaikus, jie susidarė apie juos tam tikras išvadas ir buvo pasiruošę bausti, niekas nepagalvojo apie nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimą. Kratos atlikimo metu į namą įėjo nežinomas pareigūnų skaičius, ne mažiau 5 pareigūnai – svetimi žmonės. Jie kiekvienas nuėjo į atskirus kambarius, žadino N. V. ir mažamečius vaikus. R. B., duodama parodymus, klaidingai nurodo faktus. Vaikai matė svetimus žmonės, vaikai buvo išsigandę, šokiruoti ir patyrė tam tikras pasekmes. Kratos metu J. R. nebuvo pasakyta, kad jiems siūloma vaikų teisių apsaugos specialistų pagalba, kurie gali pasirūpinti vaikų maitinimu, pagalba, medicinine pagalba. Klausimas buvo: ar vaikais pasirūpinsit patys ar kviesti vaiko teisių apsaugos pagalba? J. R. ir N. V. suprato, kad vaikus nori atimti. Valstybė turi sudaryti sąlygas, ar tokios alternatyvos suteikimas yra sąlygų sudarymas? N. V. iki šiol nėra įtariamoji, kokiu pagrindu iš jos paimtas mobilaus ryšio telefonas? Jie (ieškovai ir N. V.) 10 m. ir daugiau gyveno užsienyje ir pažinčių (duomenys neskelbtini) neturi. N. V. su vaikais bandė kelis kartus grįžti namo, tačiau vis negalėjo. Vaikai turėjo turėti mobilaus ryšio telefoną, arba turėjo būti paskirtas koks nors pareigūnas, kad būtų pasirūpinta transportu, ryšiu. Po kratos, nebuvo pranešta vaikų teisėms apie atliktą kratą, tėvų suėmimą, Vaikų teisėms pranešė pašaliniai žmonės. Pareigūnai ir prokuroras ne viską padarė, kad būtų užtikrinta vaikų teisių apsauga. Vaikų teisės buvo pažeistos ir dabar jos pažeidžiamos, neleidžiant vaikams bendrauti su tėvu. Vaikai dėl to patiria stresą ir išgyvenimus. Vien tai, kad formaliai pareigūnų veiksmai atitiko įstatymų reikalavimus nereiškia, kad žala nebuvo padaryta. Pareigūnai turi elgtis taip, kad tos priemonės būtų veiksmingos , šiuolaikiškos, adekvačios, nuoseklios ir proporcingos esamai situacijai. Pareigūnai turi elgtis taip kad savo veikimu ar neveikimu nepadarytų kitiems asmenims žalos. Reikalaujama žala, už ilgalaikius sistemingus pažeidimus yra pagrįsta. Iš valstybinių institucijų solidariai prašoma priteisti žala – kiekvienam vaikui po 10 000 Eur, yra minimumas. Faktas, kad tėvų atskirtis nuo vaikų, vaikams be abejo buvo padaryta neturtinė žala. Žala pagrįsta surinktais rašytiniais įrodymais.

12.       Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovė Dainora Bernackienė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Akcentavo, kad priimtos teismo nutartys atitinka įstatymų normas, nenustatyta jokių pažeidimų. Ikiteisminio tyrimo institucijos tyrėjai atliko visus reikalingus veiksmus. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant civilinės atsakomybės klausimą svarbu nustatyti neteisėtus veiksmus, padarytos žalos faktą ir priežastinį ryšis. Neteisėti veiksmai dėl kurios gali kilti civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks BK pažeidimas, turi būti neginčijimai pripažinta ir įrodyta, kad pareigūnai, prokurorai ar teismai padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui. Skiriant suėmimą buvo analizuojamos visos baudžiamajame kodekse numatytos aplinkybės. Nesant neteisėtų veiksmų sąlygos nėra pagrindo taikyti civilinės atsakomybės. Tai kad teismai įvertino kitaip, nei mano ieškovai, nereiškia kad toks vertinimas buvo neteisėtas. Taip pat nurodė, kad ta aplinkybė, kad ieškovai turi nepilnamečių vaikų, negali būti priežastis taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, nei būtinas, užtikrinti baudžiamajame proceso kodekse numatytų tikslų įgyvendinimą. Mano, kad ieškinys yra nepagrįstas.

13.       Teismo posėdžio metu atsakovės Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovė Ilona Kurpavičienė nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nėra patektą įrodymų patvirtinančių pačių vaikų patirtą žalą. Daug menančiu dalykų, bet įrodymų nėra. Visos ieškinyje pateiktos išvados yra nepagrįstos ir neįrodytos, todėl priteisti žalos iš prokuroro, nėra teisinio pagrindo. Dėl Generalinio prokuroro aiškinamojo rašto 44 straipsnio 11 dalies taikymo 5 punkte nurodyta, kad neprivalėjo prokuroras nieko informuoti pagal tam tikrą laikotarpį, kadangi kratos veiksmai nebuvo atliekami vaiko akivaizdoje. Ieškinyje nurodytos aplinkybės neatitinka realybės. Krata nebuvo atliekama tol kol buvo nepilnamečiais vaikai. Vaikai liko su N. V., kuri ir turėjo pasirūpinti vaikų interesais. Nebuvo atlikti jokie žalą vaikams keliantys veiksmai. Ieškovų sūnus D. dar pakankamai mažo amžiaus, kad suprastų, kas vyksta. Apie jo patirtą žalą mažiau kalba ir patys ieškovai. Dėl D., liudytojos N. V. duoti parodymai kelia daug abejonių, ar ji pati nesistengė nepadaryti vaikams žalos. Pati N. V. ne kartą sakė, kad ji neslėpė nuo vaikų kur yra tėvai, kaip jie sulaikyti, nesistengė saugoti nuo informacijos apie tėvų sulaikyma, pateiktos viešose informacinėse priemonėmis. Be to, N. V. ir J. R. parodymai apie kratos veiksmus yra prieštaraujantys vienas kitam, o tai kelia abejones apie ieškinyje nurodytas aplinkybes. Prokuroras po kratos atlikimo 2020 m. rugsėjo 7 d. pranešė vaikų teisių apsaugos specialistams, kad abu vaikų tėvai – ieškovai, yra suimti. . J. R. sulaikymo metu grįžę vaikai buvo kambaryje, su močiute, kuri ir turėjo užtikrinti, kad vaikai J. R. sulaikymo nematytų. Pažymėjo, kad kardomoji priemonė suėmimas taikoma išimtiniais atvejais, siekiant, kad ikiteisminis tyrimas būtų vykdomas kuo operatyviau. Suėmimas skirtas siekiant, kad tyrimui nebūtų pakenkta, todėl buvo pratęstas suėmimas, uždrausta bendrauti su kitais asmenimis. Prašo ieškinį atmesti.

14.       Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas Arūnas Venckus nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas. Policijos pareigūnų procesiniai veiksmai buvo atlikti nesant ir nematant nepilnamečiams vaikams. Pareigūnų tikslas buvo, kad vaikai nedalyvautų procesiniame veiksme. Jei krata ir buvo pradėta iškart 8 val., kai vaikai dar miegojo, tai kratos veiksmai buvo sustabdyti, tol kol vaikai buvo išvesti iš namo. Nei kratos, nei sulaikymo veiksmai nebuvo atlikti prie vaikų. Vaikams grįžus, kai krata jau buvo baigta, jie buvo nuvesti į kitą patalpą, kur jie nedalyvavo kratos užbaigimo veiksmuose. Taip pat nurodė, kad vaikų teises pirmiausia turi užtikrinti tėvai, jei tėvai šių teisių užtikrinti negali, jas tada užtikrina vaiko teisių institucija. Kaip ir buvo šiuo atveju. Pirmiausia suteikta vaikų teises užtikrinti ir vaikais pasirūpinti tėvams. Vaiko teisių atstovo dalyvavimas buvo numatytas, jeigu vaikų tėvai būtų negalėję patys vaikais pasirūpinti. Tačiau nesant būtinumo, vaiko teisės nebuvo kviečiamos. Vienintelis vaikų patirtą žalą patvirtinantis įrodymas – psichologės išvada. Klausimas, kokie veiksmai turėjo įtakos. Kiek pamena mergaitė piešė automobilius su grotomis, tačiau automobilių su grotomis nebuvo, pareigūnai su vaikais iš esmės nebendravo, nėra jokių duomenų kad jie kažką vaikams blogo pasakė, Jeigu ką vaikai ir sužinojo kažką blogo tai tik iš močiutės. Įvykio vietoje vaikai nieko nežinojo. Ieškinys nepagrįstas, nes nebuvo pareigūnų neteisėtų veiksmų.

15.       Teismo posėdyje liudytojas E. R. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio mėn. buvo grįžęs dviem savaitėms iš (duomenys neskelbtini). Namuose buvo jis su mama, močiute ir dviem vaikais. Jį pažadino mama, o po jos iš karto atėjo ir pareigūnas. Jam sakė apsirengti ir eiti į apačią. Matė, kad kituose kambariuose buvo kiti pareigūnai. Vaikus pažadino močiutė, juos nuramino. Pareigūnai sakė, kad vaikai negali būti namuose, todėl liepė arba išsiveži, arba iškvies vaikų teises, mamai su močiute pasakius, kad nereikia, vaikus išsivežė močiutė. Išeinant mažajam D. reikėjo paimti daugiau priemonių, maisto, higienos priemonių, juos ir susirinko. Močiutei su vaikais išėjus, pareigūnai pradėjo kratą. Nežino kur močiutė su vaikais išėjo. Jie apie 15 val. buvo sugrįžę, bet jiems neleido pareiti. Kiek žino jie porą valandų buvo pas kaimynę, dieną vaikščiojo mieste, ėjo pavalgyti restorane. Nemano, kad močiutė su savimi turėjo pinigų, nes pareigūnai neleido pasiimti nieko, pinigus gal skolinosi iš kaimynės. Močiutė su vaikais vėl grįžo apie 20 ar 21 val. Kai močiutė su vaikais grįžo namo, buvo surašinėjami kratos dokumentai, pareigūnai apžiūrinėjo automobilius. Su mama jiems uždrausta bendrauti buvo 6 mėn. Sesuo D. verkdavo, klausdavo, kada grįš mama. D. vesdavo pas gydytojus. Po pirmos kratos praėjus 5 ar 6 d. buvo atliekama antra krata. Jis ką tik buvo grįžęs iš mokyklos su D. apie 12 val., kai įėjo į namus ir vėl buvo tie patys pareigūnai. Iš vaikų teisių nieko nebuvo, siūlė vaikų teises iškviesti, bet jie nenorėjo. D. iki kratos prasidėjimo išvažiavo su pažystamu. Krata truko apie 6-7 val. Iki tol D. nebuvo grįžusi. Vaiko teisių specialistų nesutiko kviesti, nes nenorėjo, kad vaikų teisių specialistai paimtų vaikus. Pareigūnai klausė, ar močiutė turi kur eiti, močiutė pasakė, kad ne. Vaikai matė, kad pareigūnai išsivežė mamą iš namų, D. labai verkė, nenorėjo mamos paleisti.

16.       Teismo posėdyje liudytoja N. V. nurodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). su dukros šeima. 2020 m. rugpjūčio 26 d. miegojo, kitam kambarį miegojo grįžęs anūkas E. R., kai išgirdo, kad kažkokie „treninguoti“ vaikšto po namus. Labai išsigando. Atėjo pareigūnai, atėmė telefoną, rankinuką su pinigine ir dokumentais. Paveikslavo jos dokumentus. Ji buvo šoke. Nesuprato kas darosi. Nusileidus į pirmą aukštą, jai paaiškino, kad daroma krata, susipažino su pateiktu raštu. Dėl vaikų nebepamena, ar jie buvo pažadinti ar ne. Ji nežadino vaikų, vaikus pažadino pareigūnai. D. jai sakė, kad pareigūnė liepė jai keltis, o jei ne, tada sakė, kad kvies vaikų teises. Pareigūnai tada klausė kur dėti vaikus, nurodė, kad arba ji arba E. vaikus išsiveda, arba jie kviečia vaikų teises. Kiek ji žino apie vaikų teises, yra blogos nuomones, todėl ji išsigando ir nutarė vaikus pasiimti. Vaikus aprengė, rankinuką pasiėmė, turėjo šiek tiek pinigų, banko korteles. D. 1,5 m. amžiaus, paėmė sauskelnes, į vaiko buteliuką įsipylė pieno, o šilto vandens įpylė kavinėje, nes pienas jau buvo atšalęs. Tuo metu pareigūnai buvo išsivaikščioję po visą namą, kratos dar nedarė. Ji pasakė pareigūnams, kad (duomenys neskelbtini) neturi jokių giminių, kad bent būtų leidę nusirašyti sūnų telefonų numerius. Būtų ramiai pasibuvusi, o dabar ir išėjo po miestą „plavinėti“. Užėjo pas kaimynus, tokius senukus pasiprašė. Jiems ji buvo našta, todėl vėl išėjo į miestą nevalgę. Pareigūnai sakė, kad mano, jog jie galės grįžti pavakarį. Grįžo jie 14 val., nes D. vis verkė, nes norėjo namo, bet pareigūnai vis neleisdavo. Pareigūnai sakė grįžti po dviejų valandų, bet ir tada krata dar nebuvo baigta. Grįžo 19 val., pareigūnai jiems vėl liepė laukti. Laukė pas kaimynę. Grįžus po kelių val. jau įleido. Pareigūnė B. liepė D. nusivesti į antrą aukštą, kad nematytų kaip išveda mamą. Mažąjį ji turėjo rankose, stovėjo namo viduje. Jis pradėjo mamą šaukti, o D.a per balkono duris matė, kaip mamai uždeda antrankius. Vaikas ten susmuko. Pati ji nematė antrankių, matė, kad J. R. iš namo išėjo be antrankių. Kieme buvo iškasta, išrausta, išvartyta. D. nuolat verkė. D. vis prašydavo mamos, atkartodamas D.s elgesį. Po savaitės atvyko daryti antrą kratą. Ji vėl pasimetė, nes mažasis su ja. D. iš mokyklos parvežė pažystamas vairuotojas T., jis dirba servise. D. išsigando vėl namuose pamačiusi pareigūnus, todėl T. ją išvežė pas kitą močiutę. Mažąjį D. E. nuvežė pas savo močiutę, bet jos nebuvo, tai E. su mažuoju leido būti namo viršuj.  Kreipėsi į vaikų teises, tada jau informavo pažįstami, kad žmonės ten dirba. Vaikams reikėjo psichologinės pagalbos. Vaikų teisės siūlė. Advokatų rekomenduota vaikams ji sakė, kad tėvai į užsienį išvažiavo, o ne suimti. D. patikėjo kuriam laiku, bet vis tiek verkė, klausinėjo apie tėvus. Daug kartų ėjo pas psichologą. Vis piešdavo policiją, policininkus, policijos automobilius. Yra kažkada ir (duomenys neskelbtini) darę kratą, bet jiems leido likti namie. Nuo to įvykio D. bijo svetimų žmonių, labai laukio tėvo skambučio. Ji vis bando nukreipti prisiminimus dėl to įvykio. Bet vaikai vis prisimena. Ypatingai didelė žala padarytą D. ji vis verkia ir verkia. Vaikams yra psichologinė trauma, kuri tęsiasi iki šiol. Nuolat neramu vaikams, kad mamą bet kada gali išsivežti.

17.       Teismo posėdyje liudytoja R. B. nurodė, kad yra (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. atliko kratą (duomenys neskelbtini), pagal teismo išduotą nutartį. Prieš atliekant kratą žinojo, kad šeimoje yra nepilnamečių vaikų.  Buvo informuotos vaikų teisės, jei neklysta Telšiai, ji turėjo ir jų telefoną. Dokumento, kad buvo suderinta su vaikų teisėmis nežino ir nematė. Buvo suskirstytos pareigūnų grupės kas kur važiuoja, kaip pradedamos kratos. Kadangi tyrimas tarptautinis, buvo derinama su (duomenys neskelbtini)pareigūnais. Tyrimas didelės apimties, atliekama tuo pat metu daug kratų, dalyvavo virš šimto pareigūnų. (duomenys neskelbtini), po 8 val. paskambino į duris, duris atidarė J. R. su mama. Pareigūnai buvo su civiliais rūbais, kai kurie pareigūnai buvo su liemenėmis policijos, neženklintais tarnybiniais automobiliais. Paaiškino, kad name bus atliekama krata. Pareikalavus kratos pagrindo, joms parodė teismo nutartį. Ji su keliais pareigūnais nuėjo į namo pirmą aukštą, o kiti pareigūnai liko lauke. Tada sprendė vaikų klausimą. Pasiteiravo ar namie yra vaikai, tada paaiškino, kad krata prie vaikų negali būti atliekama. Leido pasirinkti ar kažkas vaikus išsiveža, ir jie siūlė vaikus kur nors nuvežti, arba kviečia vaikų teises. J. R. iš karto norėjo skambinti kitai močiutei, bet sakė, kad ir ji sulaikyta. Tada J. R. mama pasiūlė, kad ji vaikus išsiveš. Kiek ji dalyvavo kratose, visada leidžia pasirinkti, kaip ir šiuo atveju. Name dar buvo suaugęs J. sūnus. Ji mano, kad vaikai atsikėlė nuo skambučio į duris. Vaikus pažadino ir aprengė mama J. R.. Močiutė, jos (R. B.) lydima išėjo į savo kambarį rengtis, iškratė savo rankinę ir pasiėmė pinigų. Stovėdama šalia N. V. kambario matė ir kaip J. R. rengia vaikus. Vaikai išėjo normaliai, apsirengę, ji dar liepė įdėti vaikams šiltesnių rūbų, maisto, sakė jei nori gali ir pamaitinti. Pasiėmė pasišildę pieno. Kai jie atėjo į namą buvo gal 8.05, o kratą jie pradėjo tik 9.00 val., kai vaikai buvo jau išėję. Ir ji ir J. R., vaikus su močiute išlydėjo iki pat vartų. Įspėjo, kad krata vyks ilgokai. Močiutė garantavo, kad vaikais pasirūpins ir nėra ko pergyventi, dar ir J. R. nuramino. Sakė, kad vyks pas draugę. Viduje buvo ji ir dar du pareigūnai, kiti pareigūnai buvo laike. Apie 9.00 val., kai išėjo vaikai, pradėjo kratą. Kratą baigė vėlai, jau buvo tamsu. N. V. per pietus buvo su vaikais grįžusi, ir ji (R. B.) vėl išdėstė tas pačias sąlygas. Pareigūnai turėjo užtikrinti ir stebėti, kad tarp vaikų daiktų niekas nebūtų išnešta, todėl vaikams nematant pareigūnų, jų išvesti negalėjo. Pirmos kratos metu D. neverkė, antros kratos metu matė mergaitę verkiančią. Jokių pastabų ar problemų dėl vaikų ir pan. nebuvo. Sulaikymo metu J. R. susidėjo rūbus, vaikai buvo išvesti į kambarį, kurio langai ne į kiemo pusę, sakė dar J. R. įsidėti maisto. Leido atsisveikinti su vaikais ir sakė nieko vaikams neaiškinti, tik mamai pasakyti, kad jie ją (J. R.) išsiveža. Jie nieko nepažeidė, viską atliko tvarkingai. Antros kratos metu, mergaitę (D. K.) susitiko tarpduryje, tik ką atvažiavę, ją iš karto tada išsivežė nepažįstamas vyras. Tiek ją ir tematė. Mažasis buvo su E. R. name, kambaryje. Bet jie ir nėjo į namą, kratą darė kieme, šiltnamyje. Vaikų teisės antroje kratoje taip pat nedalyvavo. 

18.       Teismo posėdyje liudytojas K. J. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. dalyvavo atliekant kratą (duomenys neskelbtini). Krata buvo atliekama ryte, šviesiu paros metu, tikslaus laiko nepamena. Į pastato vidų ėjo R. B., T. Ž., o kitų pareigūnų neprisimena, automobilyje jie buvo trys, keturi. Jis į pastatą įėjo prieš kratos paskelbimą. Viduje buvo moteris – namo šeimininkė, kuri turėjo mažametį vaiką – mergaitę šviesiais plaukais.  Viduje jie buvo ne mažiau trys pareigūnai. Kiti pareigūnai galbūt vėliau užėjo. Namo apačioje matė šeimininkę, jos mamą ir jauną vaikiną. Vaikų teisių užtikrinimo įgyvendinimą sprendė R. B.. Kiek pamena R. B. leido pasirinkti ar vaikus perduoti ieškovės mamai, kol bus daroma krata, ar kviečiamos vaikų teisės. Tuo metu krata dar nebuvo daroma, kol neišsprendė klausimų, nepasirašo žmogus, nesupažindina jo ko ieškos, tol krata nėra pradedama. Kai vaikai išėjo, nepamena, kad jų reakcija buvo stipri ar panašiai. Kratos eigoje ieškovės mama su vaikais nebuvo užėjusi. Kratos pabaigoje, matė ją važiuojant vežimėliu pro vartus. Ieškovę sulaikius, matė mergaitę patalpoje, kuri galėjo būti laikoma rankose.

19.       Teismo posėdyje liudytojas E. K. nurodė, kad 2020 m. vasaros mėn. dalyvavo atliekant kratą ieškovų gyvenamajame name (duomenys neskelbtini). Duris atidarė ieškovė, po to priėjo jos mama, tiksliai nepamena. Į namą įėjo keturi ar penki pareigūnai, kita dalis liko kieme. Tyrėja paklausė, ar yra nepilnamečių vaikų. Ieškovė nurodė, kad miega. Nurodė, kad kratos negali atlikinėti kol yra mažamečių vaikų, todėl sprendė dėl vaikų teisių iškvietimo. Todėl ir nedarė kratos. Ar ten valgyti ruošė, ar daiktus dėjo, tiksliai negali nurodyti. Nešė ir mama ir močiutė kažką ten įdėti. Kratos metu pamena, kad kažkuriuo metu vaikai buvo grįžę. Ar jie buvo grįžę po kratos nepamena. I. R. sulaikant buvo be antrankių. Ar jis dalyvavo antroje kratoje, tiksliai nepamena, galėjo dalyvauti.

20.       Teismo posėdyje liudytojas T. Ž. nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 26 d. atvyko prie (duomenys neskelbtini), atlikti kratos. Duris atidarė J. R. ir N. V.. Prisistatė ir nurodė atvykimo tikslą. J. R. leido įeiti į vidų. Visi K., B., jis ir J. užėjo į vidų. R. B. klausė ar yra nepilnamečių vaikų, sakė, kad turi kviesti vaiko teisių apsaugos specialistą, bet N. V. nesutiko. N. V. pasisiūlė, kad ji gali vaikus išsivesti pas draugę ir kol vyks krata vaikais pasirūpinti. Vaikus nuėjo ruošti J. R.. Nepamena kas ją lydėjo, bet turėjo lydėti, kad nesunaikintų daiktinių įrodymų. Atėjusi į apačią su vaikais J. R. pagamino pieną, darė sumuštinius ir su N. V. vaikai išėjo. Krata prasidėjo, kai du mažamečiai vaikai ir N. V. išėjo ir J. R. pasirašytinai buvo supažindinama su krata.

21.       Teismo posėdyje liudytojas A. R. nurodė, kad jis yra IT specialistas. 2020 m. rugpjūčio 26 d. jis kratoje dalyvavo dėl IT klausimų, mobilių telefonų radimo, įvertinimo, todėl atvyko vėliau. Nepilnamečių vaikų nematė. Daugiausia laiko buvo lauke. J. R. sulaikymo, kai ji buvo išvežta į policijos komisariatą, nematė. 

22.       Teismo posėdyje liudytojas Ž. S. nurodė, kad momentais dalyvavo (duomenys neskelbtini), atliekamoje kratoje. Jis vairavo tarnybinį automobilį. Į namą įėjus kolegoms jis lauke laukė apie valandą. Išėjus moteriai su vaikais, jie galėjo įeiti į vidų ir pradėti kratą. J. R. sulaikymo metu vaikų nematė, jų aplinkui nebuvo.

23.       Teismo posėdyje liudytoja L. G. nurodė, kad baudžiamojoje byloje ji atlieka tyrimą. Pačioje kratoje ji nedalyvavo. Žino, kad šiuo atveju visi pareigūnai turėjo vaiko teisių apsaugos specialistų kontaktus, kad reikalui esant galėtų susisiekti. Siekdami, kad būtų minimaliai pakenkta ikiteisminiam tyrimui, procesiniams veiksmams, su vaikų teisių apsaugos specialistais tarėsi bendruoju telefonu ir tarės, kad jie (vaikų teisių specialistai) klausimą spręs vietoje. Kiek žino, vaikų teisių specialistų neprireikė. Atvykus į kratas, kur yra vaikai, veikia žmogiškasis faktorius, todėl pirmiausia išsprendi klausimą su vaikais ir tik tada atlieki procesinius veiksmus. Pamena, kad iš šios kratos pareigūnai grįžo vėliausiai, nurodę, kad labai ilgai truko kol kratą pradėjo, kol paruošė pavalgydino, aprengė vaikus. Vietoje vertina kokio amžiaus vaikai, ar yra kas su jais gali pabūti. Po kratos atlikimo vaikų teisės nebuvo informuotos. J. R. suėmimo klausimus sprendė prokuroras.

24.       Teismo posėdžio metu išvada teikianti institucija Valstybinė vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos  nurodė, kad pateiktą išvadą palaiko. Nurodė, kad įmonės buhalterės pranešimą, apie tai, kad vaikų tėvai suimti, gavo 2020 m. rugsėjo 1 d. Vaikai buvo apgyvendinti su vaikų močiute. Rugsėjo 18 d. teismui tenkinus jų prašymą, rugsėjo 24 d. vaikams nustatyta laikinoji globa. Prokuroro raštą gavo rugsėjo 7 d., kai patys prokuroro užsiklausė apie J. R. suėmimo terminą.. Kovo 8 d. buvo apsilankyta vaikų gyvenamojoje vietoje. Kovo 15 d. vaikai grąžinti jų atstovui pagal įstatymą. Vaikų močiutei buvo teikta pagalba, siūloma vaikų psichologo pagalba. Laikinosios globos nustatymu buvo teikiamos paslaugos. Apsilankymų metu, matėsi, kad yra glaudus mamos ir dukros ryšys, todėl vien pats atskyrimas nuo mamos yra didelė trauma, tačiau kalbama apie kaltę ir dėl ko tas suėmimas buvo taikytas. Svarbu, kad vaikai nematytų pačių procesinių veiksmų, kratos atlikimo. Dažniausiai pranešimus apie atliekamas kratas gauna skyriaus vedėjas, gali būti ne tik raštiškas, bet ir telefoninis skambutis. Yra vaikų teisių skyriaus budėtojai, kurių numeriai ir dažniausiai suteikiami atitinkamiems pareigūnams. Kaip buvo šiuo atveju nežino, nes dažniausiai jį kuruoja skyriaus vedėja. Vaikų teisių dalyvavimas nėra reikalingas visais atvejais, tėvai geriausiai žino savo vaikų interesus. Ir jeigu tėvai žino, kad pašaliniai asmenys vaikui kelia stresą, tai ir buvo pasirinkta, kad vaikai būtų išvedami su juos pažįstančiu asmeniu. Šiuo atveju, vaikų gyvenamosios vietos su močiute nustatymas atitiko geriausius vaikų interesus. Nežino, kodėl močiutė nenurodė, kad vaikams buvo draudžiama bendrauti su vaikais, kadangi jie bendrauja su institucijomis, bet toks prašymas jiems nebuvo išreikštas.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys atmetamas

25.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės.

26.       Pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą.

27.       Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą: neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlyga, gali būti teismo pripažinti tokie veiksmai, kurie nors ir atitiko atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais pažeista pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

28.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šioje teisės normoje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis. Dėl tokią atsakomybę reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo ne kartą yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, o taip pat ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kurio 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime pažymėta, kad žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimo institutas suponuoja tai, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka (laikantis tinkamo teisinio proceso reikalavimų) yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Todėl valstybės pareiga atlyginti žalą ir ją patyrusio asmens teisė į žalos atlyginimą atsiranda nepaisant ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės ir tokiu atveju civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007, 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009).

29.       Nagrinėjamu atveju, ieškovai prašo priteisti iš atsakovo (valstybės) po 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą jų vaikams D. K. ir D. K., nes ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-09646-18 metu, šių vaikų akivaizdoje buvo atliekama krata, joje nedalyvavo vaiko teisių apsaugos specialistai, apie atliekamą kratą ši institucija nebuvo ir informuota, ieškovams nepagrįstai ilgai taikomos kardomosios priemonės suėmimai ir jiems be jokio pagrindo buvo ir/ar yra draudžiama bendrauti su savo vaikais.

30.       Valstybės pareiga atlyginti žalą atsiranda tada, kai yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos – žala (CK 6.249 str.), neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys (CK 6.247 str.) ir kaltė (CK 6.248 str.). Todėl asmuo, reikalaudamas šiuo pagrindu atlyginti žalą, turi įrodyti, be kita ko, ir neteisėtus veiksmus, ir žalos atsiradimą dėl teismo (teisėjo) kaltės. Nenustačius bent vienos iš paminėtų sąlygų, civilinė atsakomybė nėra galima.

31.       Sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigūnų veiksmus, kiekvienu atveju reikia išsiaiškinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo atliekamas teisėtai; civilinės atsakomybės aspektu reikšminga aplinkybė –kaip įvertintas baudžiamųjų ar administracinių procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka; visą šią informaciją laikydamasis civilinių procesinių įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Ikiteisminio tyrimo veiksmai laikomi teisėti tiek, kiek jie buvo atlikti pagal įstatyme numatytus pagrindus, jo nustatytas procedūras ir laikantis teisės aktais detalizuotos tvarkos, o neteisėti tiek, kiek šių reikalavimų nesilaikyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. ir kt. v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-181/2002). Valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad teisėsaugos institucijos pareigūnai nevykdo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2003 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Naujapilė“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-7-183/2006). Pažymėtina, kad ne bet koks teisės pažeidimas pripažįstamas neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė. Šia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, bylos Nr. 3K-7-381/2003).

32.       Bylos duomenimis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalines policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-09646-18 ieškovų atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste - BK) 147 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 3 dalį, dėl narkotinių (psichotropinių) medžiagų platinimo labai dideliais kiekiais, nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimo, prekybos žmonėmis.

33.       Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas E. A. 2020-07-31 nutartimi tenkino Klaipėdos miesto Organizuoto nusikaltimo ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro R. U. prašymą ir leido daryti kratą name (ir jo priklausiniuose), esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei žemės sklype, kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), ant kurio stovi nurodytas namas su statiniais.

34.       Byloje nustatyta, kad 2020-08-26 buvo atliekama krata ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-09646-18, ieškovų gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini)mieste. Byloje nėra ginčo, kad aukščiau minėtu adresu 2020-08-26, dar iki kratos atlikimo, buvo du ieškovų nepilnamečiai vaikai – D. K. ir D. K.. 

35.       BPK 44 straipsnis įpareigoja ikiteisminio tyrimo institucijų ir teismo atstovus imtis priemonių asmens teisių apsaugai baudžiamojo proceso metu. Šio straipsnio 11 dalyje yra nurodyta, kad: „ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras privalo imtis priemonių, kad procesinės prievartos priemonės – asmens apžiūra, krata, asmens krata, atvesdinimas, poėmis – nebūtų taikomos, taip pat kad asmuo nebūtų laikinai sulaikomas arba suimamas nepilnamečio akivaizdoje, išskyrus atvejus, kai pats nepilnametis yra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu. Jeigu šioje dalyje nurodytos procesinės prievartos priemonės buvo taikytos nepilnamečio akivaizdoje, apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras nedelsdami informuoja valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją“.

36.       Teisminio nagrinėjimo metu apklausus šalis, liudytojus, gretinant parodymus su byloje esančiais dokumentais, nustatyta, kad 2020-08-26, 8.10 val. atvykus atlikti kratą name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), pagal Klaipėdos apylinkes teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo E. A. 2020-07-31 nutartį, duris atidarė J. R.. J. R. buvo supažindinta su teismo nutartimi ir dėl kratos atlikimo neprieštaravo. Atsižvelgiant į pareigūnams žinomą aplinkybę, kad name yra du J. R. mažamečiai vaikai, tiek J. R., tiek ir name buvusiai vaikų močiutei ir ieškovės motinai N. V. buvo paaiškinta, kad krata yra procesinė prievartos priemonė, todėl yra būtina užtikrinti, kad kratos metu nebūtų pažeistos name esančių nepilnamečių vaikų teisės ir pareigūnai turi iškviesti vaiko teisių apsaugos specialistus. J. R. ir N. V. prieštaraujant vaiko teisių apsaugos specialistų iškvietimui, buvo priimtas jų bendras sprendimas, kad N. V. abu mažamečius vaikus išsives ir vaikai kratoje nedalyvaus. Tik N. V. išvykus su nepilnamečiais vaikais - D. K. ir D. K., 9.10 val. buvo pradėta krata, kuri baigėsi 20.50 val. Baigiant atlikti kratą, N. V. grįžo su nepilnamečiais vaikais namo. Remiantis išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų teises ir jų saugumą, darytinos pagrįstos išvados, kad, šiuo atveju, buvo užtikrintos sąlygos, kad nepilnamečių vaikų akivaizdoje nebūtų atlikti jokie kratos ar sulaikymo veiksmai, ir tai paneigia ieškinio trečioje pastraipoje dėstomas faktines aplinkybes, apie tai, kad krata buvo daroma nepilnamečių vaikų akivaizdoje. Šias aplinkybes, t. y. kad krata vaikų akivaizdoje nebuvo atliekama, patvirtina teismo posėdžio metu ir pati ieškovė, liudytoja N. V., liudytojas E. R., taip pat ir kartos atlikime dalyvavę pareigūnai.

37.       Nesutiktina su ieškovų teisiniu vertinimu, kad krata prasidėjo nuo nutarties paskelbimo ir pareigūnų atstovų suėjimo į namą, nes anot ieškovų, aplinkybė, kad pareigūnai paėmė iš liudytojos N. V. jos telefoną, patvirtina jau patį aktyvų kratos veiksmą. Šiuos argumentus teismas laiko nepagrįstais.

38.       BPK 149 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad pareigūnas turi teisę uždrausti patalpoje ar vietoje, kur daroma krata esantiems, taip pat į šią patalpą ateinantiems asmenims išeiti iš jos, susižinoti tarpusavyje arba su kitais asmenimis iki kratos pabaigos. Kadangi bylos duomenimis tuo pačiu laiku buvo atlikinėjamos kratos ir kitur (ieškovo darbo vietoje), teismo vertinimu, policijos pareigūnų reikalavimas išeinančiai su vaikais N. V. palikti savo telefoną buvo teisėtas ir pagrįstas, siekiant užkirsti kelią susižinojimui tarpusavyje arba su kitais asmenimis.

39.       Kaip matyti, atliekant procesinę prievartos priemonę – kratą, buvo laikomasi BPK 145 straipsnio ir 44 straipsnio 11 dalyje nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju vien faktas, kad dalis pareigūnų buvo pastato viduje, dalis lauke, kol iš namo bus pašalinti nepilnamečiai asmenys,  savaime procesinės prievartos priemonės nedaro neteisėta. Teismas daro išvadą, kad krata ieškovų gyvenamojoje vietoje buvo padaryta laikantis proporcingumo principo, nepažeidžiant šalių, o tuo pačiu ir jų mažamečių vaikų teisių, teisėtų interesų, nes kratos vietoje buvusių asmenų teisės buvo suvaržytos tiek, kiek tai buvo būtina efektyviam kratos atlikimui.

40.       Kaip byloje jau nustatyta, krata, kaip procesinės prievartos priemonė, nebuvo atliekama nepilnamečių akivaizdoje, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras neturėjo pareigos nedelsiant informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją.

41.       Taip pat pažymėtina, kad bylos duomenimis, D. K. ir D. K. buvo perduoti artimo giminaičio, močiutės N. V. žiniai, kuri prisiėmė atsakomybę pasirūpinti vaikais ir ta aplinkybė, kad jos priežiūroje esantis vaikas galėjo stebėti mamos įsodinimą į policijos automobilį, negali būti perkelta asmenims, kurie tikėjosi, kad artimas nepilnamečių giminaitis imsis visų priemonių apsaugoti juos nuo neigiamos įtakos.

42.       Teismo posėdžio metu N. V. patvirtino, kad ne tik neužtikrino tinkamos vaikų apsaugos nuo neigiamų pasekmių ir sudarė galimybę stebėti mamos palydėjimą į pareigūnų automobilį, bet ir sudarė sąlygas stebėti ir klausytis informaciją žiniasklaidoje apie jos tėvams reiškiamus įtarimus padarius nusikalstamas veikas bei tėvo sulaikymo epizodus. Todėl  vaikams susidūrus su galimu jų artimų žmonių įstatymo pažeidimo situacija bei taikomomis ikiteisminio tyrimo priemonėmis, galimi natūralūs vaikų išgyvenimai, bei atitinkamai, tokią situaciją mažamečiai vaikai priima jautriai.

43.       Kadangi CK 6.272 straipsnio 1 dalyje pateikiamas nebaigtinis neteisėtų veiksmų sąrašas, valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ir tuo pagrindu, kad pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms bylos būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui. Tais atvejais, kai pareigūnų atsakomybės nereglamentuoja specialiosios teisės normos, teismai vertina pateiktus faktus apie galimus pažeidimus bendrųjų teisės principų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir tarptautinių susitarimų kontekste ir, nustatę, kad minėti teisės aktai nustato atsakomybę už panašius veiksmus, pagal analogiją taiko CK 6.272 straipsnio nuostatas (CK 1.8 straipsnio 1 dalis).

44.       Vertinat įstatymų leidėjo formuluotę BPK 44 straipsnio 11 dalyje, matyti, kad įstatymu siekiama, kad kaip ir nagrinėjamu atveju, kad krata nebūtų daroma nepilnamečio asmens akivaizdoje, tačiau straipsnyje numatyta ir išlyga, kad taip atsitikus, apie tai būtų informuojama valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija. Analizuojant šią teisės normą, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir pasirūpino, kad krata ar sulaikymo atvejis nebūtų atlikinėjami stebint nepilnamečiams asmenims, perduodami vaikus suaugusio, artimo giminaičio priežiūron ir pareigūnų atidumas bei rūpestingumas buvo realizuotas. Ar pakankamas buvo vaikų močiutės rūpestingumas ir atidumas – pasisakyta sprendimo 42 punkte.

45.       Nagrinėjamu atveju, nenustačius neteisėtų pareigūnų veiksmų/neveikimo tiek atliekant kratos veiksmus, tiek ieškovės sulaikymo procedūrą, negalima konstatuoti, kad vaikų išgyvenimai, patirta moralinė žala, sietina su kokiais nors pareigūnų veiksmais/neveikimu, kurių šiuo atveju, ir nenustatyta, t. y. pareigūnų teisėtų ir įstatymų normas nepažeidžiančių bei tuo pačiu atidumo ir rūpestingumo standartus atitinkančių veiksmų ir vaikams, kilusių moralinių išgyvenimų, nesieja priežastinis ryšys, juolab, kaip byloje ne kartą ir minėta, nepilnamečių ieškovų vaikų emociniams potyriams, išgyvenimams neabejotinai turėjo įtakos ir patys artimieji, ir jų veiksmai, reakcijos į atliktus teisėtus ikiteisminio tyrimo procesinius veiksmus bei tolesnis situacijos vertinimas. 

46.        Sutiktina su ieškovais ir atsakovais, kad bet kokia nestandartinė ir neigiamas emocijas kelianti situacija turi neigiamos įtakos vaikų psichologinei būsenai, nes tos situacijos atsiranda dėl akivaizdžių priežasčių susijusių su tam tikrais dirgikliais. Įvairūs gyvenimo ir šeimos pasikeitimai - ėjimas į darželį ar pirmą klasę, persikraustymas gyventi į kitą vietą, senelių mirtys, mylimo gyvūno praradimas, oro ar eismo įvykis, gamtos stichija ir pan. gali kelti vaikams įtampą ir nerimą, tačiau tai nesietina su kieno nors kalte, vertinant neturtinės žalos atlyginimo kilimo kontekste. 

47.       Todėl atkreiptinas dėmesys, kad BPK 44 straipsnio 11 dalyje esanti sąlyga, numatanti procesinių prievartos priemonių taikymą stebint nepilnamečiui, nors ir būtų įvykdyta pareiga informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją, pagal ieškinyje formuojamus reikalavimus, turėtų pati savaime jau būti įtraukta ir įtvirtina civilinės kaltės formoje, tačiau to įstatymo leidėjas neįtvirtino, tikslu, į kiekvieną situaciją pažiūrėti individualiai.

48.       Byloje nepaneigta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo vaiko teisių apsaugos institucijos specialistų kontaktus, ir esant poreikiui galėjo kreiptis į vaiko teisių apsaugos instituciją, nustatyta, kad pareigūnai taikė praktikoje patikrintą vaikų atitraukimo nuo neigiamos aplinkos modelį, t. y. įpareigojant vaikų artimuosius pasirūpinti jų saugumu.

49.       Apibendrinant, teismas daro išvadą, kad procesinės prievartos priemonės – krata ir ieškovės sulaikymas buvo atlikti teisėtai ir tinkamai laikantis baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų susijusių su asmens teisių apsauga baudžiamajame procese (BPK 44 str.) ir su minėtų ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu, ieškovų įvardijama žala vaikams, nesietina.

50.       Ieškovai reikalavimą atlyginti neturtinę žalą nepilnamečiams vaikams D. K. ir D. K. grindžia tėvui K. K. ir motinai J. R. paskirtos kardomosios priemones - suėmimo - nepagrįstumu, motyvuodami tuo, kad teismas nekreipė jokio dėmesio į nepilnamečių vaikų interesus, nevertino realios galimybes skirti kitų kardomųjų priemonių, kad butų užtikrinti nepilnamečių vaikų interesai. Taip pat įvardijamas jokio teisinio pagrindo neturintis prokuroro 2020-08-28 nutarimas, kuriuo taikytas draudimas ieškovei pasimatyti ir bendrauti su bet kokiais asmenimis, įskaitant ir vaikus.

51.       Byloje nustatyta, kad ieškovui K. K., kuris įtariamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 str.3d., 147 str. 2d., 260 str.3d., padarymu, 2020-08-27 Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kuri galioja ir šios bylos nagrinėjimo metu.

52.       Ieškovei J. R.,  kuri įtariama nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 249 str.3d., 147 str. 2d., 260 str.3d., 216 str.1d, padarymu, 2020-08-28 Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo nutartimi buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, kurioje ieškovė prabuvo pusę metų.

53.       Klaipėdos apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020-08-28 nutarimu  taikytas draudimas ieškovei pasimatyti ir bendrauti su bet kokiais asmenimis, įskaitant ir vaikus.

54.       Nesutikdamas su prokuroro nutarimu, J. R. atstovas advokatas V. Agintas jį skundė ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau skundas nebuvo tenkintas. Atkreiptinas dėmesys, kad ikiteisminio tyrimo teisėjui teiktame skunde buvo siekiama gauti leidimą bendrauti telefonu su įtariamosios mama ir broliu,  o ne su vaikais.

55.       Ikiteisminių teisėjų nutartys skirti įtariamiesiems kardomąsias priemones suėmimus, buvo revizuojamos apeliacinės instancijos teismų, pagal suimtųjų ir jų atstovų skundus, tačiau nutartys paskirtos kardomosios priemonės nebuvo pakeistos.

56.       Tačiau, sprendžiant dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo veiksmų neteisėtumo baudžiamajame procese neturi reikšmės, ar procesinis veiksmas, dėl kurio galimai buvo padaryta žala, buvo skundžiamas įstatymo nustatyta tvarka. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.272 straipsnio 1 dalies norma taikoma tiesiogiai – civilinę bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą dėl šios normos pagrindu pareikšto reikalavimo nepriklausomai nuo to, ar įstatymo nustatyta tvarka buvo skundžiamas procesinis veiksmas, dėl kurio, ieškovų teigimu, buvo padaryta žalos.

57.       CK6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškovui, reikalaujančiam atlyginti tokio pobūdžio žalą, tenka pareiga įrodyti pareigūnų ir (ar) teismo neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius). Neįrodžius bent vienos iš nurodytų atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje M. T. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, bylos Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Nordic investicija“ v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-634/2013; kt.).

58.       Sprendžiant dėl suėmimo teisėtumo, būtina vadovautis ne tik BPK, kurio nuostatomis, be kita ko, siekiama įgyvendinti atitinkamus Konvencijos reikalavimus, bet ir tiesiogiai Konvencijos 5 straipsniu bei EŽTT praktika dėl jo aiškinimo ir taikymo. Suėmimas gali būti pripažintas teisėtu tik tuo atveju, jeigu jis buvo teisėtas tiek nacionalinės teisės, tiek ir Konvencijos aspektu. Būtent, vertinant suėmimo teisėtumą, aktualus Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkte nustatytas asmens laisvės suvaržymo pagrindas; ši nuostata turi būti taikoma kartu su Konvencijos 5 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintomis sulaikymo ar suėmimo teisėtumo teisminės kontrolės garantijomis. Pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį, be pagrįsto įtarimo (jį pagrindžiantys faktai neturi būti tokio paties lygmens, kaip būtina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikšti) besitęsiančiam suėmimui pateisinti jau priimant pirmąjį sprendimą dėl suėmimo, t. y. skubiai po asmens sulaikymo, teismai turi pateikti kitus reikšmingus ir pakankamus pagrindus (Didžiosios kolegijos 2016 m. liepos 5 d. sprendimas byloje Buzadji prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 23755/07, 102 punktas). Analogiškas reikalavimas išplaukia ir iš BPK 122 straipsnio. Iki nuteisimo įtariamasis (kaltinamasis) turi būti laikomas nekaltu ir reikalaujama jį paleisti iš karto, kai tik besitęsiantis suėmimas nustoja būti pagrįstas (Didžiosios kolegijos 2006 m. spalio 3 d. sprendimas byloje McKay prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 543/03, 41 punktas; 2016 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Zherebin prieš Rusiją, peticijos Nr. 51445/09, 50 punktas). Besitęsiantis suėmimas konkrečioje byloje gali būti pateisintas tik esant aiškioms tam tikro viešojo intereso apraiškoms, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria teisę į laisvę. Tai, ar kaltinamojo (įtariamojo) laikymas suimto yra pagrįstas, turi būti įvertinama vadovaujantis kiekvienos bylos faktais ir atsižvelgiant į jos ypatumus. Valstybės institucijos privalo įtikinamai įrodyti, jog bet koks suėmimo laikotarpis, kad ir koks trumpas jis būtų, yra pateisinamas (pagrįstas) (Didžiosios kolegijos sprendimai byloje Buzadji prieš Moldovos Respubliką, 87 punktas; Zherebin prieš Rusiją, 54, 61 punktai). Teismų sprendimuose dėl suėmimo taikymo turi būti išdėstytos visos konkrečios faktinės aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl suėmimo; pagrindai, kuriais grindžiamas suėmimas, turi būti įtikinamai motyvuoti, nurodomi argumentai dėl suėmimo taikymo neturi būti bendro ir abstraktaus pobūdžio. Iš teismų praktikos, be kita ko, matyti, kad sprendimų dėl suėmimo motyvavimo trūkumai, baudžiamojo proceso metu nenuosekliai vertinant tas pačias aplinkybes, reikšmingas sprendžiant dėl suėmimo pagrindų buvimo, gali lemti suėmimo tęsimo neatitiktį BPK 122 straipsnio ir Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies reikalavimams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-347-687/2018, 77 punktas).

59.       Remiantis ieškovų civilinėje byloje pateiktais ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenimis, ieškovų baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas, sulaikymas, suėmimas ir draudimai taikyti pagal Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 3d., 22-23 str., esant pagrįstam įtarimui, atitikus Konvencijos 5 straipsnio 1 dalies c punkto reikalavimus.

60.       Pagal BPK 119 straipsnį, kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 122 straipsnį, suėmimo pagrindas yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, trukdys procesui, darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skiriant suėmimą turi būti nurodytas jo skyrimo pagrindas ir motyvai. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų (BPK 122 straipsnio 6–7 dalys) (bendra suėmimo skyrimo tvarka reglamentuojama BPK 123–125, 127 straipsniuose).

61.       Suėmimo trukmė pagal Konvencijos 5 straipsnio 3 dalį skaičiuojama nuo asmens suėmimo pradžios iki jo paleidimo į laisvę (arba baudžiamojo kaltinimo išsprendimo pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu). Nagrinėjamoje byloje vertinamas ieškovų sulaikymo ir suėmimo laikotarpis:  ieškovas K. K. suimtas nuo 2020-08-27 iki šiol, ieškovė buvo suimta nuo 2020-08-28 iki 2021-02-26.

62.       Įvertinęs ieškovų skundų dėl ikiteisminio tyrimo teisėjų nutarčių, bei nutartis, kuriomis buvo peržiūrėtos pirmos instancijos nutartys dėl procesinių prievartos priemonių argumentus bei faktines aplinkybes, nustatytas civilinės ir baudžiamosios bylos medžiagos dokumentais, įvertinęs ieškovų suėmimo aplinkybes ir trukmę ikiteisminio tyrimo metu, teismas vertina, kad  ieškovų suėmimas teismo 2020-08-27 ir 2020-08-28 nutartimis, buvo teisėtos ir proporcingos prievartos priemonės. Kardomųjų priemonių skyrimas atitiko bendrąsias kardomųjų priemonių ir specialiąsias suėmimo skyrimo nuostatas, buvo tinkamai motyvuotos ir proporcingos buvusiomis aplinkybėmis. Teismas įvertinęs šios kardomosios priemonės skyrimo tikslą, sprendžia, kad tokios poveikio priemonės tuo metu buvo būtinos siekiant užtikrinti įtariamųjų dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminio tyrimo atlikimą bei siekį užkardyti naujų nusikaltimų padarymą. Byloje pakanka duomenų išvadai, jog įtariamieji turi ryšių užsienio valstybėse, kad nusikalstamos veikos, kuriomis įtariamieji įtariami, taip pat sietinos su užsienio valstybėmis, nusikalstamų veikų darymas, kuriomis įtariami ieškovai apima ilgą laiko tarpą – nuo 2015 metų, nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai.

63.       Be abejo, kad paskirta kardomoji priemonė varžo (-ė) ieškovų teises bei laisves, tačiau, atsižvelgus į pirmiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad jų teisės bei laisvės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo ir (ar) proceso teisių. J. R. buvo laikoma suimta 6 mėnesių terminui, K. K. suėmimo terminas nors ir pakankamai ilgas ir siekia 10 mėnesių, tačiau leistinas suėmimo taikymo K. K. terminas baudžiamojo proceso metu konkrečiu atveju nepažeistas (BPK 127 straipsnio 11 dalis). Ieškovams taikyto  suėmimo terminas grindžiamas jų asmenybes apibūdinančiomis aplinkybėmis, galimai jų padarytų veikų pavojingumu, sunkumu, pobūdžiu, siekiu užtikrinti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms bei pateisinamas tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teisės aktų taikymo kontekste.

64.       Prokurorų vertinimu ir jų įgytu pasitikėjimu, kad įtariamoji J. R., nesislėps nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, priėmė sprendimą, kad pastarajai būtų parinkta švelnesnė kardomoji priemonė. Šiuo atveju pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas nėra užbaigtas, teismui nėra galimybės įvertinti taikomos ikiteisminio tyrimo taktikos, metodikos, duomenų apimties, proceso dalyvių bendradarbiavimo, parodymo išsamumo ir kitų aplinkybių, turinčių ikiteisminio tyrimo sėkmei, tačiau pareziumuotina, kad pareigūnai per tą laikotarpį, kol ieškovė buvo suimta, rinko, vertino esamus duomenis, kurie lėmė švelnesnės kardomosios priemonės parinkimą.

65.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad, nekonstatavus akivaizdžių ir rimtų ikiteisminio tyrimo ar baudžiamojo persekiojimo trūkumų bei klaidų, turėjusių esminę ir lemiamą reikšmę ieškovų, jų vaikų teisių pažeidimui baudžiamajame procese, tuo pačiu nenustačius ir priežastinio ryšio, t. y. nenustačius visų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ieškovų ieškinys atmestinas.

66.       Ieškinį atmetus, 2020 m. lapkričio 23 d. nutartimi ieškovams atidėtas 400,00 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas, lygiomis dalimis priteistinas iš ieškovų, valstybės naudai.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti lygiomis dalimis iš ieškovų J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini) 400,00 Eur (keturių šimtų eurų 00 ct) žyminį mokestį, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 200,00 Eur žyminio mokesčio, valstybei, įpareigojant ieškovus šias sumas sumokėti į Valstybinė mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jų pasirinktame banke, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus. 

Teisėjas                                                                                                                        Vaidas Gasiūnas