Civilinė byla Nr. e2A-1768-852/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12276-2020-1
Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.7.2.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2020 m. spalio 6 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės viešosios įstaigos „Menachemo gimnazija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. D.-Z. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai „Menachemo gimnazija“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija (toliau – DGK), išnagrinėjusi ieškovės G. D.-Z. (toliau – ir ieškovė, darbuotoja) prašymą, 2020 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. DGKS-2111 nusprendė: išieškoti ieškovei iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) „Menachemo gimnazija“ (toliau – ir atsakovė, darbdavė) 401,39 Eur, neatskaičius mokesčių, darbo užmokestį už 2020 m. sausio mėn. kartu su ligos išmoka, mokama už dvi pirmas ligos dienas iš darbdavio lėšų; išieškoti ieškovei iš atsakovės 16,57 Eur delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio už 2019 m. lapkričio mėn. – 2020 m. sausio mėn. išmokėjimą; įpareigoti atsakovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo (forma NP-SD) ieškovei; išieškoti ieškovei iš atsakovės 150 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
2. Ieškovė G. D.-Z. kreipėsi į teismą, ieškinyje nurodydama, kad iš esmės nesutinka su DGK sprendimo dalimi, kurioje nuspręsta priteisti 150 Eur neturtės žalos atlyginimą. Pareikštu ieškiniu ieškovė prašė priteisti jai iš atsakovės 16,57 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio už 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėnesių išmokėjimą, įpareigoti atsakovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos NP-SD2 formos pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei už ligos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji pagal (duomenys neskelbtini) darbo sutartį Nr. 89 nuo (duomenys neskelbtini) dirbo VšĮ „Menachemo gimnazija“ (duomenys neskelbtini). Darbo sutartimi nustatyta 0,5 etato, 20 valandų per savaitę darbo laiko norma, nustatytas 300 Eur mėnesinis atlyginimas (neatskaičius mokesčių). Nuo 2019 m. lapkričio 22 d. papildyta darbo sutartis, susitariant dėl 5 darbo dienų savaitės po 7 darbo valandas per dieną; susitariant dėl 500 Eur atlyginimo (atskaičius mokesčius). Ieškovė paaiškino, kad nuo 2019 m. gruodžio mėnesio darbdavė pradėjo vėluoti mokėti darbo užmokestį. Už 2019 m. lapkričio mėnesį buvo atsiskaityta dalimis: 2019 m. gruodžio 30 d. ir 2020 m. sausio 8 d. Už 2019 m. gruodžio mėnesį darbdavė sumokėjo 2020 m. vasario 13 d. ir 2020 vasario 21 d., o delspinigių, t. y. 16,57 Eur, už pavėluotą darbo užmokesčio išmokėjimą už 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėnesį nesumokėjo iki šiol. Ieškovė paaiškino, kad ji susilaužė koją ir jai nuo (duomenys neskelbtini) buvo išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas. Tačiau darbdavė ilgą laiką piktybiškai neteikė Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimo dėl ligos išmokos skyrimo (forma NP-SD). Atsakovė nebendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis, neteikia joms duomenų. Vyriausieji darbo inspektoriai patys buvo nuvykę į atsakovės patalpas (2020 m. kovo 2 d. apie 15 val., 2020 m. kovo 6 d. apie 8 val.), bet nei karto nebuvo įleisti, dokumentai jiems nepateikti. VšĮ „Menachemo gimnazija“ direktorei N. D. K. 2020 m. kovo 9 d. surašytas protokolas dėl administracinio nusižengimo. Ieškovė teigė, kad dėl atsakovės kaltės negalėjo gauti jai priklausančios nedarbingumo išmokos. Pažymėjo, kad jos materialinė padėtis itin sunki. Ji yra išsituokusi, viena augina mažametį vaiką. Nesulaukusi nei darbo užmokesčio, nei ligos pašalpos, gaudama labai mažas pajamas, ji buvo priversta kreiptis į biudžetinę įstaigą Vilniaus miesto socialinės paramos centrą. Atsakovei nevykdant savo pareigų, ji negalėjo apmokėti buto nuomos, televizijos/interneto paslaugų, negalėjo apmokėti vaiko būrelio ir ugdymo įstaigos paslaugų. Atsakovė ne tik kenkė finansiškai, bet taip pat pažeidė ieškovės orumą, nes ji neturėjo iš ko pragyventi, turėjo kreiptis socialinės pagalbos, patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos NP-SD2 formos pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei už ligos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 28 d., kadangi minėtas reikalavimas yra įvykdytas.
3. Atsiliepimu atsakovė VšĮ „Menachemo gimnazija“ prašė ieškinį atmesti. Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 28 d. pateikė Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos NP-SD2 formos pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei už ligos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. Atsakovės nuomone, ieškovė neturtinės žalos nepatyrė. Paaiškino, kad atsakovė nors ir truputį pavėluotai, tačiau pateikė Sodrai visus reikiamus duomenis, kad ieškovė gautų visą jai priklausančią nedarbingumo išmoką. Mano, kad kreipimasis į valstybės ar savivaldybes oficialias institucijas (šiuo atveju – į biudžetinę įstaigą Vilniaus miesto socialinės paramos centrą) jokiais atvejais ir jokiomis aplinkybėmis negali reikšti besikreipiančio asmens (šiuo atveju – ieškovės) orumo pažeminimo. Pažymėjo, kad ieškovės materialinė padėtis nėra sunki, nes ieškovė perka ne pirmo būtinumo prekes. Pagal ieškovės pateiktą banko sąskaitos išrašą matyti, kad dalį lėšų ieškovė skyrė azartiniams lošimams, dalį – erotinėms prekėms, kas nėra pirmo būtinumo dalykai. Atsakovės vertinimu, ieškovės prašomas 1 000 Eur neva patirtos neturtinės žalos dydis (net nepaisant tos aplinkybės, jog ieškovė apskritai jokios nei turtinės, nei neturtinės žalos nepatyrė) yra akivaizdžiai nepagrįstas ir neproporcingas nei ieškovės dirbtam laikui, nei gautam atlygimui. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas paaiškino, kad Sodrai duomenys nebuvo teikti dėl atsakovės atžvilgiu taikytų ribojimų, - iš viešų duomenų šie ribojimai matosi. Pažymėjo, kad atsakovė turėjo tam tikrų finansinių sunkumų, dėl kurių vėlavo atlyginimai. Prašomų priteisti delspinigių iš esmės neginčija, atskirai nepasisako. Pažymėjo, kad ieškovė kovo mėnesį gavo išmoką vaiko išlaikymui. Paaiškino, kad atsakovė yra viešoji įstaiga ir, tenkinus ieškinį, būtų neproporcingai apsunkinta atsakovės finansinė padėtis, nukentėtų kiti darbuotojai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 15 d. sprendimu nusprendė priimti ieškovės pareiškimą dėl dalies ieškinio atsisakymo ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos NP-SD2 formos pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei už ligos laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Likusioje dalyje teismas ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 17,89 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio už 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėnesius išmokėjimą; priteisė ieškovei 550 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 363 Eur bylinėjimosi išlaidas; likusioje dalyje ieškinį atmetė. Taip pat teismas nusprendė priteisti valstybei iš atsakovės 15 Eur žyminį mokestį ir konstatavo, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, DGK sprendimas netenka galios.
5. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu ieškovė atsisakė reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos NP-SD2 formos pranešimą dėl ligos išmokos skyrimo, kadangi minėtą reikalavimą atsakovė įvykdė. Teismas atsisakymą priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė.
6. Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo priteisti 16,57 Eur delspinigius už pavėluotą darbo užmokesčio už 2019 m. lapkričio – 2020 m. sausio mėnesius išmokėjimą, konstatavo, kad atsakovė iš esmės dėl nurodyto reikalavimo neprieštaravo, jokių atskirų argumentų nei atsiliepime, nei teismo posėdžio metu nenurodė. Byloje esantis ieškovės banko sąskaitos išrašas taip pat patvirtina, jog darbdavė vėlavo atsiskaityti su darbuotoja. Teismas, remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. A1-40 „Dėl delspinigių dydžio, kai darbo santykiams nepasibaigus, dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos“, konatatavo, kad ieškovė pagrįstai reikalauja 0,07 procento dydžio delspinigių. Teismas nurodė, kad pagal darbo sutatį mėnesinis atlyginimas mokamas kartą per mėnesį 10 – 25 mėnesio dieną darbuotojui sutikus. Taigi, atsakovė darbo užmokestį ieškovei už 2019 m. lapkričio mėnesį turėjo išmokėti ne vėliau kaip 2019 m. gruodžio 25 d., tačiau išmokėjo dalimis 2019 m. gruodžio 30 d. (200 Eur sumą), 2020 m. sausio 8 d. (131,04 Eur sumą), atsakovė darbo užmokestį už 2019 m. gruodžio mėnesį ieškovei turėjo išmokėti iki 2020 m. sausio 25 d., tačiau išmokėjo dalimis 2020 m. vasario 13 d. (100 Eur sumą), 2020 m. vasario 21 d. (358,03 Eur sumą), atsakovė darbo užmokestį už 2020 m. sausio mėnesį ieškovei turėjo išmokėti iki 2020 m. vasario 25 d., pagal turimus duomenis darbo užmokestis už sausio mėnesį nebuvo ieškovei išmokėtas iki 2020 m. balandžio 6 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas konstatavo, kad ieškovei iš atsakovės priteistina prašoma 16,57 Eur delspinigių suma dėl vėlavimo mokėti darbo užmokestį už 2019 m. lapkričio ir 2020 m. sausio mėnesius iki 2020 m. kovo 30 d. DGK priimto sprendimo, bei 1,32 Eur po DGK 2020 m. kovo 30 d. priimto sprendimo iki atsiskaitymo už 2020 m. sausio mėnesį (atsiskaityta 2020 m. balandžio 6 d.).
7. Spręsdamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, teismas konstatavo, kad ieškovė šį reikalavimą grindžia tuo, jog ji dėl atsakovės kaltų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, ilgą laiko tarpą negavo jokių pajamų. Teismas nustatė, kad atsakovė nevykdė pareigos perduoti Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis apie apdraustąją VšĮ „Menachemo gimnazija“ darbuotoją, ieškovę G. D. – Z., dėl to, ieškovė negalėjo gauti iš Sodros nedarbingumo išmoką. Aptartą darbdavės pareigą reglamentuoja Duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. V-243, 57 punktas. Ieškovei nedarbingumo pažymėjimas buvo išduotas 2020 m. sausio 21 d., visi duomenys Sodrai apie ieškovę iš darbovietės pateikti 2020 m. birželio mėnesį. Aplinkybių, jog duomenis buvo vėluojama pateikti teisės aktuose nustatyta tvarka atsakovė iš esmės neneigia. Šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2020 m. kovo mėnesio raštas, kuriame nurodoma, kad atsakovė pranešimo dėl ligos išmokos skyrimo ieškovei už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. kovo 27 d. nepateikė. Darbuotojai nurodoma kreiptis į darbdavę dėl duomenų pateikimo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis iš asmeninės Sodra paskyros matyti, jog 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 14 d. , 2020 m. kovo 28 d., 2020 m. balandžio 1 d., 2020 m. balandžio 15 d. gauti pranešimai, jog negauta NP-SD informacija iš darbdavės. Į bylą taip pat pateiktas, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. kovo 10 d. raštas, kuriame nurodoma, jog atsakovės įmonės registracijos adresu (duomenys neskelbtini), buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-1-2579, atvykti į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių 2020 m. vasario 26 d. 8 val. paaiškinimams bei dokumentų pateikimui. Nurodytą dieną niekas neatvyko ir dokumentų nepateikė, laiškas neatsiimtas. Pakartotinai Valstybinės darbo inspekcijos nurodymai išsiųsti atsakovės vadovei bei įteikti, tačiau jokie duomenys ir paaiškinimai neteikiami. Į gimnazijos patalpas Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojams patekti nepavyko. Nurodytas raštas, teismo vertinimu, nuosekliai patvirtina ieškovės nurodomas aplinkybes, jog darbdavė nebendradarbiavo su valstybinėmis institucijomis bei darbuotojais. Atsakovės atstovas nurodo aplinkybes, jog darbdavė neteikė duomenų Sodrai dėl objektyvių priežasčių. Pagal viešus Sodra duomenis atsakovė 2020 m. vasario 18 d. turėjo ženklų įsiskolinimą (20 012, 65 Eur), sumai, ilgą laiką duomenys Sodroje nefiksuoti. Tai, viena vertus, galėtų patvirtinti atsakovės atstovo nurodomas aplinkybes, jog Sodra nepriėmė atsakovės teikiamų duomenų. Kita vertus, atsakovo pareigų nevykdymo pasekmes perkelti ieškovei (sudarant prielaidas negauti pajamų), teismo vertinimu, nėra ir negali būti proporcinga. Juolab, kad kaip nurodo ieškovė, ir tą nuosekliai patvirtina byloje pateikti įrodymai, darbdavė apie susidariusią situaciją darbuotojų neinformavo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos. Todėl legitimuoti tokius atsakovės veiksmus būtų nepagrįsta ir tai neatitiktų darbo teisės principų. Teimas iš ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. balandžio 16 d. nustatė, kad atlyginimas paskutinį kartą per šį laikotarpį ieškovei išmokėtas 2020 m. vasario 21 d. – 358, 03 Eur suma už 2019 m. gruodžio mėnesį. Kitas darbdavio mokėjimas atliktas 2020 m. balandžio 6 d. (atlyginimas už sausio mėnesį). Kaip teismo posėdžio metu nurodė ieškovė, 2020 m. kovo mėnesį ji negavo jokių pajamų. Šią aplinkybę patvirtina jau minėtas į bylą pateiktas sąskaitos išrašas, pagal kurį matyti, jog 2020 m. kovo mėnesį į ieškovės sąskaitą buvo pervesti pinigai vaikui (2020 m. kovo 10 d. (du pavedimai), 2020 m. kovo 27 d.). Dėl to, teismas vertino, kad kovo mėnesį dėl atsakovės veiksmų neteikiant Sodrai duomenų apie darbuotoją (ieškovę), ieškovė negavo jokių pajamų. Teismo vertinimu, dirbančiam asmeniui, kuriam taikomos socialinės garantijos (tame tarpe ir gauti nedarbingumo išmoką), pajamų negavimas visą mėnesį sukėlė neigiamus padarinius ir nerimą tiek dėl savo, tiek dėl nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja yra išsituokusi ir augina nepilnametį vaiką. Tai, kad nepilnamečiui vaikui tėvas teikė išlaikymą, neeliminuoja ir ieškovės pareigos išlaikyti vaiką. Atsakovės teiginiai, jog ieškovė gautas pajamas naudojo ne būtinoms prekėms (azartiniams lošimams, erotinėms prekėms ir kt.), nepaneigia atsakovės atsakomybės. Juolab, kad tai buvo keli epizodiniai pirkiniai, pažymėtina, kad erotinės prekės pirktos gavus atlyginimą (2020 m. vasario mėnesį 21 ir 24 d.), o ne iš socialinės paramos lėšų, kaip bando teigti atsakovė. Erotinėms prekėms ir loterijos bilietams išleistos sumos nesudaro didžiosios dalies ieškovės išlaidų. Didžioji dalis lėšų kaip matyti pagal sąskaitos išrašą išleidžiama būtinų prekių parduotuvėse. Taigi, atsakovė nepagrįstai bando perkelti atsakomybę ieškovei apeliuodama į nebūtų prekių pirkimą ir taip bandydama paneigti jai padarytą žalą. Atsakovės teiginiai, jog ieškovė gavusi socialinę paramą jokios žalos nepatyrė, atmestini kaip nepagrįsti, nes jau aptartos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė dėl atsakovės kaltės (atsakovei neteikiant ieškovės duomenų Sodrai, nebendradarbiaujant su ieškove, neinformuojant apie susidariusią situaciją, nebendradarbiaujant su Valstybine darbo inspekcija), mėnesį laiko (2020 m. kovo mėnesį) apskritai negavo pajamų, dėl ko patyrė išgyvenimus ir nežinojo situacijos perspektyvos. Teismo vertinimu, aptartos aplinkybės sudaro prielaidas spręsti, jog ieškovė nagrinėjamu atveju įrodė neturtinės žalos sąlygų egzistavimą. Atsižvelgiant į ieškovės dirbtą laiką atsakovės įmonėje (nuo (duomenys neskelbtini)), laikotarpį, kurį ieškovė visiškai negavo pajamų (daugiau nei vienas mėnuo), atliekamo darbo pobūdį ((duomenys neskelbtini)) bei darbo sutartimi sulygtą ieškovės darbo užmokestį, teismas sprendė, jog darbdavės padarytam pažeidimui proporcinga neturtinės žalos suma nagrinėjamu atveju sudaro 550 Eur. Teismas taip pat priteisė ieškovei 363 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas vertino, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės kaltės ir procesinio elgesio.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė VšĮ „Menachemo gimnazija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimo dalį, kurioje yra patenkintas ieškinys dėl neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, ir šiuos ieškinio reikalavimus atmesti. Apeliantės nuomone, teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą. Pažymi, kad ieškovė gavo visą ligos pašalpą, o tai, kad ją gavo šiek tiek pavėluotai, nesudaro pagrindo priteisti neturtinę žalą. Atsakovės vertinimu, ieškovės teiginiai, kad buvo pažemintas jos orumas dėl to, kad ji turėjo kreiptis dėl socialinės paramos, nėra pagrįsti. Toks kreipimasis savaime nežemina asmens orumo. Be to, apeliantė pažymi, kad iš banko sąskaitos išrašo matyti, jog ieškovė socialinės paramos lėšas naudojo ne pagal paskirtį – pirko loterijų bilietus ir erotines bei sekso prekes ir paslaugas (t. y. pirko loterijos bilietus ir apmokėjo už UAB „Interversus“ prekes ir paslaugas, kuri parduoda tokias prekes ir paslaugas). Atsakovė teigia, kad ieškovė viso darbo užmokesčio negavo tik vieną mėnesį, t. y. 2020 m. kovo mėnesį. Teismas be pagrindo sureikšmino tai, kad ieškovė viena augina vaiką. Šeimyninė padėtis darbo santykiuose nesuteikia jokių privilegijų. Atsakovės nuomone, teismas rėmėsi netinkama teismų praktika. Paaiškina, kad teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tuo atveju, kai nustatoma, jog teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-400/2008, kt.). Šiuo atveju iešovės teisės buvo pažeistos nežymiai, atsakovė pažeidimą pripažino ir pasekmes pašalino. Be to, pačios darbuotojos elgesys nebuvo nepriekaištingas. Atsakovė mano, kad šiuo atveju teisių pripažinimas yra pakankama satisfakcija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014). Taip pat atsakovė mano, jog teismo sprendimu ieškovei nepagrįstai yra priteistos bylinėjimosi išlaidos, nes jos ieškinys buvo patenkintas tik 55 procentais.
9. Ieškovė G. D.-Z. atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti. Paaiškina, kad atsakovė iki pat ieškinio pareiškimo teisme nepateikė pranešimo Sodrai dėl ligos išmokos skyrimo už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 11 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Dėl to jai ilgą laiką nebuvo išmokėta ligos išmoka. Ieškovės įsitikinimu darbdavė taip elgėsi piktavališkai. Ieškovė pažymi, kad ji kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją, bet darbdavė nevykdė ir inspektorių nurodymų: 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. kovo 2 d. ir 2020 m. kovo 9 d. – atsakovės atstovai į inspekciją neatvyko. Paaiškina, kad ji negavo nedarbingumo išmokos ir visą mėnesį, patyrusi traumą (lūžusi koja), su mažamete dukra buvo be jokių savo pajamų. Paaiškina, kad jos materialinė padėtis yra labai sunki, ji yra išsituokusi, viena augina mažametį vaiką, kuriam nustatyti specialūs poreikiai. Jos pajamas sudarė tik vaiko pinigai 100 Eur ir vaiko tėvo mokamas 100 Eur išlaikymas. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, ji patyrė dvasinius išgyvenimus ne tik dėl savęs, bet ir dėl mažametės dukros, patyrė nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, nežinomybę dėl ateities, t. y., kiek laiko tęsis tokia situacija, kaip ir iš kokių lėšų jai reikės toliau gyventi su mažamečiu vaiku. Pirmosios instancijos teismas visiškai teisingai nustatė minėtas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad darbdavė apie susidariusią situaciją darbuotojos neinformavo, nevykdė bendradarbiavimo pareigos, teisėtai sprendė, kad legitimuoti tokius atsakovės veiksmus būtų nepagrįsta ir tai neatitiktų darbo teisės principų bei tinkamai kvalifikavo neturtinę žalą. Ieškovė pažymi, kad atsakovės neteisėti veiksmai tęsėsi ir bylą nagrinėjant teisme. Ieškovės vertinimu, teismas teisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes jos reikalavimai iš esmės buvo patenkinti, o reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ieškovė atsiėmė dėl to, kad atsakovė jį patenkino po ieškinio pateikimo.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkinamas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai ar ne.
11. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje teismas priteisė ieškovei 550 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir kurioje išsprendė procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Šie klausimai ir sudaro apeliacijos objektą.
12. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą dalyje dėl darbdavei pritaikytos civilinės atsakomybės už darbuotojai padarytą neturtinę žalą, visiškai pritaria teismo išvadomis tiek dėl darbdavės atsakomybės pagrindų, tiek ir dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Teismas teisingai nustatė, kad darbdavė atliko neteisėtus veiksmus, nes neišmokėjo darbuotojai pagal darbo sutartį priklausančio darbo užmokesčio ir taip pat nevykdė darbdavei nustatytų pareigų, susijusių su informacijos valstybinio socialinio draudimo įstaigai pateikimu (pagal formą NP-SD2), dėl ko ieškovei ilgą laiką nebuvo skirta ligos pašalpa.
13. DK 151 straipsnis nustato, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
14. Pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus; kad CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; kt.).
15. Teismas, siekdamas nustatyti kuo teisingesnį konkrečiu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydį, turi taikyti kuo daugiau šios žalos dydžio įvertinimo pinigais kriterijų. Teismo sprendime turi būti ne tik įvardyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas nustato priteistiną konkrečiu atveju neturtinės žalos dydį, tačiau ir argumentuotai pagrįstas kiekvieno iš nurodytų kriterijų taikymas nagrinėjamos bylos faktinėms aplinkybėms, atskleista jo reikšmė bei įtaka, sprendžiant apie teisingą piniginės kompensacijos už neturtinių vertybių pažeidimą dydį konkrečioje situacijoje. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų visumą, t. y. ir aplinkybes, dėl kurių neturtinės žalos dydis gali būti nustatytas didesnis, ir aplinkybes, dėl kurių šios žalos atlyginimo dydis gali būti mažesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005).
16. Apeliantė teigia, kad teismai darbo bylose neturtinės žalos reikalavimus tenkina tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas reikšmingas darbuotojo teisių pažeidimas, - paprastai neteisėto darbo sutarties nutraukimo atvejais, ir priešingai, - neturtinės žala nepriteisiama, kai ji kildinama iš mažareikšmių darbo teisių pažeidimų ar piniginio pobūdžio prievolių pažeidimo, kuriomis iš esmės nesikėsinama į asmenį ar asmenines vertybes. Apeliacinės instancijos teismas neginčija tokios teismų praktikos, tačiau vertina, kad šioje byloje kilęs ginčas nepriskirtinas prie tokių bylų, kuriose konstatuoti pažeidimai galėtų būti kompensuoti vien jų pripažinimu, t. y. laikant, jog satisfakcija gali būti pasiekta ne priteisiant neturtinę žalą, o vien teismui pripažinus pažeidimą. Darbdavė nenurodo ir nesiremia teismo konkrečiu precedentu, patvirtinančiu, jog darbuotojui neturi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas, kai ji padaryta darbdavei nevykdant neturtinio pobūdžio pareigų, konkrečiai šiuo atveju – nepateikus Sodrai duomenų, reikalingų ligos pašalpos skyrimui.
17. Paminėtina, kad neturtinė žala darbuotojams paprastai nepriteisiama, kai darbo teisės yra apginamos kitais darbo įstatymų numatytais būdais – priteisiant dideles darbdaviui taikomas sankcijas (pavyzdžiui, vidutinį darbo užmokestį už uždelsimo atskaityti laikotarpį), kurios ne tik kompensuoja darbuotojo turtinius nuostolius bet ir drausmina darbdavį, t. y. iš esmės atlieka neturtinės žalos atlyginimo funkcijas. Nagrinėjamu atveju ieškovei yra priteisti 17,89 Eur delspinigiai, kurie kompensuoja tik minimalius tiesioginius darbuotojos nuostolius dėl termino išmokėti darbo užmokestį praleidimo. Tokios netesybos akivaizdžiai neatlieka reikšmingos darbdavės drausminimo funkcijos. Be to, už kitą pažeidimą, t. y pareigos pateikti Sodrai informaciją nevykdymo, darbdavei apskritai nėra pritaikyta kokia nors turtinė sankcija ar netesybos, todėl šiuo pažeidimu darbuotojai sukelti nepatogumai gali būti kompensuojami tik vieninteliu būdu – priteisiant jai neturtinės žalos atlyginimą.
18. Nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad darbo užmokesčio vėlavimas ir darbdavės elgesys neteikiant pagal įstatymą privalomos pateikti informacijos, nesukėlė ir negalėjo sukelti ieškovei neturtinės žalos. Kaip minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas neturtinę žalą sudaro nukentėjusiojo patirti dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, šioje byloje nustatytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad dėl darbdavės neteisėto elgesio ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus ir buvo pažeminta. Byloje nustatyta, jog darbdavė vėlavo mokėti darbo užmokestį, o darbuotojai tapus laikinai nedarbingai nuo 2020 m. sausio 21 d. dėl patirtos traumos (susilaužius koją), darbdavė nepateikė socialinio draudimo įstaigai informacijos, kurios pagrindu jai būtų paskirta ligos pašalpa. Ieškovė dėl darbdavės elgesio neteko materialinės paramos tuo metu, kai jos labiausiai reikėjo.
19. Vertindamas neturtinę žalą, teismas turi atsižvelgti į netesėtų veiksmų sukeltas pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog darbdavės neteisėtas elgesys sukėlė ieškovei reikšmingas neturtines pasekmes. Nors ieškovės negauta ligos pašalpa nebuvo didelė pinigine išraiška, tačiau ieškovei ji buvo svarbi tiek dėl susiklosčiusios situacijos, t. y. dėl to, jog ieškovė dėl patirtos traumos turėjo ribotas galimybes pasirūpinti savimi ir savo vaiku, tiek ir dėl to, kad darbdavė ir iki tol vėlavo atsikaityti už darbą.
20. Apie laiku negautų pajamų svarbą ieškovei, objektyviai rodo ieškovės elgesys: ieškovė kreipėsi į Sodrą, siekdama išsiaiškinti ligos pašalpos neskyrimo priežastis, o negalėdama susisiekti su darbdave, kreipėsi į Valstybinę darbo inspekciją. Ieškovės pateiktas išrašas iš banko sąskaitos apie lėšų apyvartą iš tikrųjų patvirtina, kad ieškovė tuo metu neturėjo lėšų iš ko pragyventi, gydytis ir išlaikyti savo nepilnametį vaiką. Ieškovė buvo priversta skolintis iš pažįstamų mažas pinigų sumas (5 Eur, 10 Eur), nežinodama kada jas galės grąžinti.
21. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos teisingai vertino, kad darbdavė visiškai neatsižvelgė į darbuotojos individualią situaciją, nebendradarbiavo nei su ieškove, nei su darbo inspektoriais. Toks darbdavės elgesys pagrįstai buvo įvertintas kaip piktavališkas, t. y. tyčinis. Bylos nagrinėjimo metu darbdavė apskritai nelaikė reikšmingu pasiteisinti ir pagrįsti, kodėl ji neteikė duomenų Sodrai apie ieškovės nedarbingumą, nors šios pareigos vykdymas nebuvo susijęs su kokiomis nors didelėmis materialinėmis bei darbo sąnaudomis. Atsakovė šią savo pareigą vertino kaip mažareikšmę, ir taip pat teigė, kad ieškovė realiai jokių nuostolių nepatyrė, nes vėliau vis tik gavo šias ligos pašalpos išmokas. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pažeidimus, susijusius su informacijos Sodrai nepateikimu, dėl ko ieškovei nebuvo mokama ligos pašalpa, darbdavė pašalino ne savanoriškai, o po to, kai ieškovė kreipėsi į teismą, praėjus net 4 mėnesiams nuo tada, kai atsakovė pagal įstatymus privalėjo tai padaryti.
22. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, jog ir bylos nagrinėjimo metu darbdavės atstovai rodė nepagarbą ieškovei ir siekė ją pažeminti. Darbdavės teiginiai, jog pati ieškovė elgėsi neteisėtai ar neetiškai, t. y. pirko ne pirmo būtinumo daiktus, leido vaiko pinigus savo reikmėms, nėra susiję su darbdavės padarytais pažeidimais ir jų nepateisina. Šie apeliantės akcentuoti ieškovės asmeninio gyvenimo aspektai nereiškia ir netinkamo pačios darbuotojos priešpriešinio elgesio, dėl kurio teismas galėtų mažinti neturtinės žalos atlyginimo dydį ar šį reikalavimą iš viso atmesti. Kiti apelianto argumentai, - t. y. kad ieškovė siekia privilegijų, be pagrindo remiasi savo šeimynine padėtimi, t. y. kad viena augina vaiką, turintį specialių poreikių, taip pat rodo, kad darbdavė yra linkusi nepaisyti ieškovės, kaip įsipareigojimų šeimai turinčios darbuotojos, interesų, savo neteisėto elgesio nepripažįsta, kritiškai nevertina ir toliau žemina ieškovės orumą.
23. Teismas vertina, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ieškovė atsakovo įmonėje dirbo trumpai, - vos kelis mėnesius, taip pat nėra pagrindas nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo ar ją mažinti. Nedidelis ieškovės darbo stažas nepateisina darbdavės padarytų pažeidimų. Šiuo atveju kaip tik yra svarbu, kad darbdavės daromi pažeidimai truko ilgai, be to darbdavė delsė pašalinti pažeidimus dar ir po to, kai ieškovė pareiškė ieškinį. Teismas vertina, jog tai taip pat lemia, kad ieškovei priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra kiek didesnis, nei įprastai taikomas tokio pobūdžio deliktuose.
24. Apibendrinant nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei 550 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tokį sprendimą tinkamai pagrindė CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais. Tokia kompensacija atitinka darbdavės padarytų pažeidimų pobūdį, trukmę, darbdavės kaltę, jos elgesį pažeidimų metu ir po to. Taip pat pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra pasisakoma, jog teismai priteisdami neturtinę žalą turėtų atsižvelgti ne tik į anksčiau suformuotus precedentus, bet ir įvertinti, ar priteistina kompensacija atitinka įvykusius bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020). Teismas sprendžia, kad šiuo atveju darbuotojai priteistas neturtinės žalos dydis yra sąžiningas ir teisingas.
25. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą apeliantės apskųstoje dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, jog sprendimas dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovės naudai ir ji turi teisę gauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš atsakovės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymas priklauso teismo prerogatyvai, todėl tas faktas, kad teismas priteisė ieškovei ne visą jos prašomą neturtinės žalos atlyginimą, nereiškia, kad teismo sprendimas yra patenkintas tik tiek, kiek teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimo ir kad dėl to reikia proporcingai mažinti ieškovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų dalį. Kaip minėta, teismas tenkino ieškinį pripažindamas, kad ieškovei yra padaryta neturtinė žala, ir tokiu būdu apgynė ieškovės teises. Todėl ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos nemažintinos. Teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos taip pat nėra aiškiai per didelės ar neprotingos.
26. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).
27. Teismas nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis, 3 dalis).
28. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra priimtas ieškovės naudai (CPK 93 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės prašymas priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.
29. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 302 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato pagalba byloje rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Šias ieškovės išlaidas patvirtina pateikti mokėjimo dokumentai. Teismas vertina, kad šios išlaidos atitinka bylos sudėtingumą, yra pagrįstos, todėl prašymas tenkinamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Atsakovės VšĮ „Menachemo gimnazija“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovei G. D.-Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ „Menachemo gimnazija“, juridinio asmens kodas 304711088, 302 Eur (tris šimtus du eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Andrius Verikas