Administracinė byla Nr. eA-1633-502/2019
Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01238-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 14.6; 14.10
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 27 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Latakko“, uždaroji akcinė bendrovė „Autokamera“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Metaloidas“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. liepos 21 d. sprendimą Nr. 8 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – ir Šiaulių RAAD) atliko UAB „Metaloidas“ planinį patikrinimą dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų už 2016 m. sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo ir jų teisėtumo. Šiaulių RAAD 2017 m. birželio 6 d. patikrinimo aktu Nr. 15861561 (toliau – ir Patikrinimo aktas) nusprendė, kad Bendrovė neteisėtai išrašė UAB „Latakko“ apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 360,880 t naudotoms padangoms ir R. R. firmai „Autokamera“ apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą 259,340 t naudotoms padangoms. Nesutikdamas su minėtu patikrinimo aktu, pareiškėjas 2017 m. liepos 4 d. pateikė rašytines pastabas Šiaulių RAAD, kuris ginčijamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėjo teigimu, Šiaulių RAAD nepagrįstai nusprendė patvirtinti Patikrinimo aktą.
3. Bendrovei 2014 m. rugpjūčio 7 d. buvo išduotas taršos leidimas Nr. TL-Š.8-4/2014 ir ji buvo įtraukta į atliekų tvarkytojų valstybinį registrą. 2016 m. balandžio 4 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-107 Bendrovė buvo įrašyta į asmenų, turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto (S4 - išvežimas (eksportas)), sąrašą. Patikrinimo metu Šiaulių RAAD nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 23 d. išvežė (eksportavo) į Recykl organizacija Odzysku S.A. 32,48 t naudotų padangų, 2016 m. balandžio 1 d. 33,46 t naudotų padangų, iš viso 66,12 t ir šiam kiekiui išrašė naudotų padangų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Tačiau Šiaulių RAAD visiškai nepagrįstai nusprendė, kad šiam kiekiui pareiškėjas išrašė naudotų padangų sutvarkymą įrodančius dokumentus, kai jis dar nebuvo įrašytas į tvarkytojų sąrašą, kaip apmokestinamųjų gaminių (naudotų padangų) atliekų eksportuotoja. UAB „Metaloidas“ 2016 m. gruodžio 30 d. nurodytam kiekiui išrašė apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Taigi Bendrovė teisėtai išrašė apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus nurodytam kiekiui, nes dokumentai buvo išrašyti po Bendrovės įrašymo į asmenų, turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto (S4 – išvežimas (Eksportas)), sąrašą – Bendrovė dokumentus išrašė tik būdama įrašyta į tvarkytojų sąrašą, ir tik tai atliekų rūšiai, kuriai ji turėjo teisę išrašyti dokumentus. Dėl to Šiaulių RAAD neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo plečiamai aiškinti teisės normas ir pripažinti, kad pareiškėjas pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 3425 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 „Dėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) 16.5 punktą.
4. Pareiškėjas atliekų vežimą lydinčią informaciją siuntė Šiaulių RAAD ir šios aplinkybės neginčijo ir atsakovas, todėl, pareiškėjo įsitikinimu, Šiaulių RAAD neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti, kad jis neinformavo Šiaulių RAAD apie atliekų išvežimą ir tokiu būdu pažeidė apmokestinamųjų gaminių atliekų išvežimo, neišvežimo nustatytą tvarką. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, kad jis dėl išvežamų atliekų nuolatos bendravo su Šiaulių RAAD paskirtu atsakingu asmeniu E. K., kuris vėliau pats informavo pareiškėją, jog atliekų vežimą lydinčios informacijos siųsti nebereikia.
5. Taip pat pareiškėjas pažymėjo, jog sutvarkytas atliekų kiekis tvarkymo apskaitos žurnale nurodomas tą pačią dieną, kai jis sutvarkomas. Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos metinės ataskaitos pateiktos laiku, nepažeidus ataskaitų pateikimo terminų. Šiaulių RAAD skundžiamame Sprendime pripažino, kad atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaita vedama ir teikiama nepažeidžiant nustatytų terminų, o pareiškėjas pateikė naudotų padangų pirkimo – pardavimo PVM sąskaitas – faktūras, krovinių važtaraščius ir kt., Lenkijos įmonių patvirtinimus apie eksportuotų padangų perdirbimą patvirtinančius dokumentus. Taigi, pareiškėjo įsitikinimu, Šiaulių RAAD visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atliekų išvežimas bei pats atliekų vežimas įvyko ne tomis aplinkybėmis, kaip nurodyta dokumentuose.
6. Pareiškėjas pripažino, kad pavėluotai Šiaulių RAAD informuodavo apie atliekų išvežimą iš Lietuvos Respublikos, tačiau teigė, kad vien dėl šios aplinkybės negalima buvo Pareiškėjo išrašytus apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus pripažinti išrašytus neteisėtai. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju turi būti vadovaujamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, jog tikrajam ūkinės operacijos turiniui teikti pirmenybė šio turinio įforminimo atžvilgiu. Pareiškėjas pažymėjo, kad minimo atliekos išvežtos buvo, o pavėluotai apie išvežimą informuodamas Šiaulių RAAD - tai tik formalumas teikiant duomenis.
7. Atsakovas Šiaulių RAAD atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. vežė apmokestinamųjų gaminių atliekas į Lenkijos Respublikoje registruotas įmones netinkamai informavęs Šiaulių RAAD ir nei vieną kartą tai nebuvo padaryta laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Sistemingai ir netinkamai išvežimo dokumentuose nenurodydavo tikrojo vykdytų operacijų turinio, taisė, koregavo faktines aplinkybes ir kontaktinius asmenis, pavėluotai siųsdamas pranešimus kontroliuojančiai institucijai, todėl duomenys tapo nepatikimi ir prieštaringi bei galėjo iškraipyti ūkinių operacijų turinį. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 111 straipsnio 3 dalį atliekų surinkimo ir vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio, paskirties vietos tikrinimą (2011-04-19 Nr. XI-1324 redakcija), todėl būtina atsiųsti išankstinį pranešimą, kad kompetentingos institucijos būtų tinkamai informuotos ir galėtų imtis visų būtinų priemonių patikrinti vežamus krovinius ir, esant būtinybei, pagrįstai prieštarauti netinkamam jų vežimui, nustatyti, ar dokumentuose užfiksuotas eksportuojamas krovinys atitinka faktines aplinkybes ir ar išvis toks krovinys eksportuojamas. Šiaulių RAAD, neturėdamas išsamios informacijos apie pareiškėjo apmokestinamųjų gaminių atliekų (šiuo atveju - naudotų padangų) išvežimą į Lenkiją, pateikė klaidingus duomenis kontroliuojančiai institucijai.
9. Atsakovas pažymėjo, jog gaminių ir (ar) pakuočių atliekų už 2016 metus sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo ir jų teisėtumo patikrinimas negalėjo būti atliekamas anksčiau negu yra pasibaigę mokestiniai 2016 m., todėl jis buvo atliekamas 2017 gegužės 2 d. - birželio 8 d. (patikrinimo aktas Nr. 15861561). 2016 gruodžio 30 d. patikrinimo metu buvo nustatyti pažeidimai, susiję būtent su taršos leidimo sąlygų laikymusi, ir atsakingam asmeniui - trinkelių cecho gamybos vadovui - surašyta nuobauda pagal ATPK 512 straipsnio 6 dalį, taip pat duotas privalomas nurodymas Nr. 10 nustatytiems trūkumams pašalinti. Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo duomenys minėto patikrinimo metu nebuvo lyginami su pareiškėjo eksporto dokumentais, todėl apskaitos duomenų neatitikimas išvežimo dokumentams nebuvo užfiksuotas. Tai išaiškėjo 2017 m. birželio 8 d. atlikto planinio patikrinimo metu, kadangi tai buvo tikslinis dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų už 2016 m. sutvarkymą įrodančių dokumentų patikrinimas.
10. Šiaulių RAAD patikrinimo akte Nr. 15861561 darydamas išvadas, kad pareiškėjo 2016 gruodžio 30 d. išrašyti dokumentai Nr. 1610SI0001-6111-1472 (dėl dokumente nurodyto atliekų kiekio dalies 360,880 t) ir Nr. 1610SI0007-6111-7530 (dėl dokumente nurodyto atliekų kiekio dalies 259,340 t) UAB „Latakko“ bei R. R. firmai „Autokamera“ neteisėtai ir jie pripažinti negaliojančiais, veikė pagal įstatymą, todėl teiginiai, kad kompetentingos institucijos informavimas apie atliekų siuntų išvežimą (šiuo atveju naudotų padangų) tik formalus reikalavimas yra niekuo nepagrįsti ir vertintini tik kaip pareiškėjo gynybinė pozicija.
11. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog atlikus UAB „Metaloidas“ neplaninį patikrinimą dėl UAB „Metaloidas“ 2016 m. gruodžio 29 d. teikto privalomojo nurodymo Nr. 92 įvykdymo, Šiaulių RAAD Šiaulių agentūros vyresniojo valstybinio aplinkos apsaugos darbuotojo T. J. surašytas patikrino aktas Nr. 189, kuriame konstatuojama, kad UAB „Metaloidas“ teritorijoje atliekos laikomos ne pagal taršos leidime nustatytus reikalavimus.
12. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. R. forma „Autokamera“ (dabar UAB „Autokamera) atsiliepime į pareiškėjo skundą sutiko su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir juos palaikė.
13. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Lattakko“ atsiliepime į skundą prašė panaikinti Šiaulių RAAD 2017 m. liepos 21 d. sprendimą. Nurodė, jog sutinka su pareiškėjo skunde išdėstytais argumentais ir juos palaiko.
II.
14. Regionų apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Metaloidas“ skundą atmetė.
15. Teismas, sistemiškai aiškindamas Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio ir Tvarkos aprašo 2.1, 16.9, 42 punktų nuostatas, pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju taikytinose materialinės teisės normose nurodyti reikalavimai siejami su būtinumu užtikrinti išvežamų iš Lietuvos Respublikos gaminių ir (ar) pakuočių atliekų, už kurių sutvarkymą planuojama išrašyti įrodančius dokumentus, išvežimo kontrolę. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato pareigą aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijoms organizuoti ir vykdyti prevencinę veiklą, kuria siekiama, kad fiziniai ir juridiniai asmenys laikytųsi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, reikalavimų. Pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 11 straipsnio 3 dalį atliekų surinkimo ir vežimo patikrinimas apima surinktų bei vežamų atliekų kilmės, pobūdžio, kiekio, paskirties vietos tikrinimą. Teismas sutiko su atsakovo atsiliepime nurodytais motyvais, jog pareigos, skirtos, be kita ko, ir dokumentus išrašančių atliekų eksportuotojams, nustatyta tvarka ir terminais informuoti kompetentingą instituciją apie gaminių ir (ar) pakuočių atliekų išvežimą laikymasis leidžia siekti šiai institucijai deleguotų funkcijų ir uždavinių tinkamo įvykdymo, o būtent imtis būtinų priemonių patikrinti vežamus krovinius ir, esant būtinybei, pagrįstai prieštarauti netinkamam jų vežimui, taip pat įvertinti, ar dokumentuose užfiksuotas eksportuojamas krovinys atitinka faktines aplinkybes. Kita vertus, netinkamas informavimas, kaip ir nagrinėjamu atveju, neužtikrina tinkamos kontrolės. Vadovaudamosi Aplinkos apsaugos įstatymo 8 straipsnio 4 punkto nuostata valstybės valdžios, valdymo ir kontrolės institucijos pagal savo kompetenciją privalo neleisti, kad ūkinės veiklos subjektai pažeistų aplinkos apsaugos įstatymus, normatyvus ir standartus. Atitinkamai Tvarkos aprašo 41 punktas nustato pareigą RAAD (pagal kontroliuojamą teritoriją) kasmet iki rugsėjo 1 d. patikrinti dokumentus išduodančius atliekų surinkėjus, naudotojus (perdirbėjus) ir (ar) eksportuotojus, kaip laikomasi Tvarkos aprašo nustatytų reikalavimų.
16. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Bendrovė 2016 m. gruodžio 30 d. išrašė apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2016 m. kovo 23 d. išvežtas (eksportuotas) 32,48 t naudotų padangų bei 2016 m. balandžio 1 d. išvežtas (eksportuotas) 33,46 t naudotų padangų atliekas nebūdama įrašyta į tvarkytojų sąrašą, kaip apmokestinamųjų gaminių atliekų eksportuotoja, šio fakto neginčija ir pats pareiškėjas. Bylos medžiaga patvirtino, kad Bendrovei tik 2016 m. balandžio 4 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-107 suteikta teisė išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto (S4 – išvežimas (eksportas). Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Bendrovė, 2016 metais eksportuodama atliekas, laiku nepateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui, iš kurio kontroliuojamos teritorijos buvo planuojamos eksportuoti atliekos, išankstinės informacijos, t. y., pažeidė 3 dienų informavimo terminą, be to, dalį atliekų eksportavo nebūdama įrašyta į sąrašą turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto (S4 – išvežimas (eksportas)), konstatavo, jog Bendrovė už 620,22 t atliekų negalėjo išrašyti dokumentų Nr. 1610SI0001-6111-1472 ir Nr. 1610SI0001-6111-7530, įrodančių šių naudotų padangų (atliekos kodas 16 01 03) sutvarkymą, tačiau, juos išrašydama, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktus bei Tvarkos aprašo 16 punktą.
17. Įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teisinį reglamentavimą, teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis nagrinėjamu atveju savo pareigas atliko tinkamai, o Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktų, Tvarkos aprašo 16.5, 16.9 punktų pažeidimas yra tik formalumas teikiant duomenis. Pareiškėjo veiksmai, teismo vertinimu, negalėjo būti pripažinti pakankamais, atitinkančiais minėtuose teisės aktuose įtvirtintus aptariamų dokumentų teisėtumo reikalavimus.
18. Taip pat teismas sprendė, jog ginčijamas Šiaulių RAAD Sprendimas priimtas atsakovo kompetencijos ribose, sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, jo turinys juridiškai pagrįstas, todėl naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą nėra teisinio pagrindo.
III.
19. Pareiškėjas UAB „Metaloidas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
20. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Bendrovė 2016 m. gruodžio 30 d. išrašė apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2016 m. kovo 23 d. išvežtas atliekas nebūdama įrašyta į tvarkytojų sąrašą, ir teigia jog, tuo metu ji buvo įrašyta į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą, nes įrašyta buvo Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus 2016 m. balandžio 4 d.įsakymu Nr. AV-107. Todėl taip pat nepagrįsta ir teismo išvada, kad minėti dokumentai buvo išrašyti pažeidžiant Tvarkos aprašo 16.5 punkto nuostatas.
21. Pirmosios instancijos teismas nekvestionavo ir nepaneigė fakto, jog pareiškėjas 2016 m. eksportavo 620.220 t naudotų padangų perdirbimui į Lenkijos Respublikoje registruotas įmones, todėl iš esmės turėjo teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto, tačiau pirmosios instancijos teismas klaidingai sprendė, kad pareiškėjas apie atliekų išvežimą laiku neinformavo Šiaulių RAAD ir tokiu būdu pažeidė apmokestinamųjų gaminių atliekų išvežimo nustatytą tvarką. Bendrovė apie atliekų eksportą nuolat pranešdavo Šiaulių RAAD atsakingam asmeniui E. K., kuris vėliau žodžiu informavo, jog atliekų vežimą lydinčios informacijos siųsti jam nereikia. Be to, Lenkijos Respublikoje registruota bendrovė „Recycl Orhanizacija Odzysku“ S.A 2017 m. vasario 2 d. perdirbimo aktu patvirtino, kad 2016 m. gavo iš UAB „Metaloidas“ ir perdirbo 565,160 t dėvėtu padangų, o bendrovė „GPR Guma i Plastik Recycling“ Sp. z o.o 2017 m. gegužės 22 d. raštu patvirtino, kad 2016 m. priėmė iš UAB „Metaloidas“ perdirbti skirtas atliekas - 55,06 t naudotų padangų.
22. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neteisingai išnagrinėjo bylą, nes apskritai nepasisakė dėl ypatingai svarbios aplinkybės, jog dokumentai buvo išrašyti tik tam apmokestinamųjų gaminių atliekų kiekiui (620,220 t), kuris neginčijamai buvo sutvarkytas, t. y. fiziškai buvo išgabentas į Lenkijos Respubliką, perduotas bendrovei „Recycl Orhanizacija Odzysku“ S.A bei „GPR Guma i Plastik Recycling“ Sp. z o.o ir perdirbtas. Be to, pareiškėjas laiku buvo pateikęs atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos metinę ataskaitą per Aplinkos informacijos valdymo integruotos kompiuterinės sistemos atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos posistemę. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, iš esmės ignoruodamas minėtas aplinkybes ir vien tik deklaratyviai akcentuodamas, kad pareiškėjo veiksmai neužtikrino tinkamos kontrolės, neteisingai išsprendė bylą.
23. Pareiškėjo nuomone, šiuo atveju jungtukas „ir / ar“ Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punkte turėtų būti aiškinamas kaip nustatantis disjunkciją, t. y. reikalaujantis arba pranešti kompetentingoms institucijoms apie atliekų vežimą, arba pateikti gavėjo patvirtinimus apie panaudotas atliekas. Pareiškėjos partnerės - Lenkijos bendrovės išdavė atliekų perdirbimą patvirtinančius dokumentus, kurių tikrumas nebuvo ginčijamas. Taigi pareiškėjui turint galiojančius gavėjo patvirtinimus apie panaudotas atliekas, pareiškėjo išrašyti įrodantys dokumentai negalėjo būti pripažinti negaliojančiais, nes to tiesiog nenumatė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Šiuos motyvus pareiškėjas buvo nurodęs ir pirmosios instancijos teismui, tačiau teismas šių motyvų taip pat nevertino.
24. Bendrovė nesutinka su teismo išvada dėl pažeidimo nemažareikšmiškumo ir nurodo, kad byloje vertinamos situacijos mažareikšmiškumą patvirtina visa eilė aplinkybių: (1) pareiškėjas tinkamai surinko, išvežė ir perdirbo atliekas; (2) pareiškėjas turi galiojančius atliekų perdirbimą patvirtinančius dokumentus; (3) organizuodamas atliekų surinkimą, išvežimą ir perdirbimą pareiškėjas laikėsi aplinkosauginių reikalavimų, todėl žala gamtai, aplinkai ir (ar) asmenims padaryta nebuvo; (4) Šiaulių RAAD buvo pateikta išankstinė informacija apie atliekų išvežimą į Lenkijos Respubliką; (5) atliekų išvežimas į Lenkijos Respubliką jokia apimtimi neapribojo ir nepaneigė Šiaulių RAAD teisės ir galimybių kontroliuoti atliekų tvarkymo procesą, tikrinti pareiškėjo veiklą. Pareiškėjui inkriminuojamos veikos mažareikšmiškumą iš esmės yra patvirtinęs ir pats Šiaulių RAAD, nurodydamas, kad UAB „Metaloidas“ tinkamai įgyvendino atliekų surinkimo, išvežimo ir perdirbimo pareigas, tačiau, teikdamas informaciją nesilaikė 3 dienų informavimo termino. Nevertindamas situacijos mažareikšmiškumo ir už jį paskirtos sankcijos neproporcingumo bei pažeisdamas prioritetinį teisingumo principą byloje, teismas taikė ne turinio prieš formą, o formos prieš turinį principą, kas patvirtina, jog teismo sprendimas yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.
25. Atsakovas Šiaulių RAAD atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsakovo atsiliepime išdėstyti argumentai sutampa su išdėstytas atsiliepime, pateiktame pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 8 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2017 m. birželio 8 d. patikrinimo aktas Nr. 15861561 ir, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalimi, Aprašo 42 punktu, priimtas sprendimas pripažinti negaliojančiais UAB „Metaloidas“ neteisėtai išrašytus apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. 1610SI0001-6111-1472 (dėl dokumente nurodyto atliekų kiekio dalies 360,880 t), išrašytas UAB „Latakko“, bei 2016 m. gruodžio 30 d. Nr. 1610SI0001-6111-7530 (dėl dokumente nurodyto atliekų kiekio dalies 259,340 t), išrašytas R. R. firmai „Autokamera“, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą dėl Šiaulių RAAD 2017 m. liepos 21 d. sprendimo Nr. 8 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ panaikinimo, konstatavo, kad Bendrovė pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktus bei Aprašo 16 punktus, o šių pažeidimų nustatymas sudarė pagrindą skundžiamo Sprendimo priėmimui ir dėl to kilusioms pasekmėms: Bendrovės 2016 m. gruodžio 30 d. išrašytų UAB „Latakko“ ir UAB „Autokamera“ gaminių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų Nr. 1610SI0001-6111-1472 (dėl dokumente nurodyto atliekų kiekio dalies 360,880 t) ir Nr. 1610SI0001-6111-7530 (dėl dokumente nurodyto atliekų kiekio dalies 259,340 t) panaikinimą.
28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, jog tuo metu, kai Bendrovė 2016 m. gruodžio 30 d. išrašė apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2016 m. kovo 23 d. išvežtas atliekas, ji buvo įrašyta į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą. Taip pat pareiškėjas nesutinka su teismo argumentais, kad laiku neinformavo Šiaulių RAAD apie atliekų išvežimą ir, kad padarytas pažeidimas nėra mažareikšmis.
29. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nustatytų sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama ta apimtimi, kurioje pareiškėjas apeliaciniu skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
30. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
31. Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 1 dalyje imperatyviai reglamentuota, jog draudžiamas neteisėtas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymas, o būtent, vadovaujantis Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, neteisėtu gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančio dokumento išrašymu laikoma, kai toks dokumentas yra išrašytas už tas gaminių ir (ar) pakuočių atliekų rūšis, už kurias išrašyti tokį dokumentą asmuo neturėjo teisės (1 punktas), taip pat tą eksportuotą gaminių ir (ar) pakuočių atliekų kiekį, apie kurio išvežimą neinformuota ir (ar) nepateiktas iš gavėjo gautas dokumentas, patvirtinantis išvežtų gaminių ir (ar) pakuočių atliekų panaudojimą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais (7 punktas). Tvarkos aprašo 42 punkte įtvirtinta, jog, jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35, 39 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai <...> išrašyti neteisėtai. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas kasmet iki rugsėjo 1 d. patikrina dokumentus išduodančius atliekų surinkėjus, naudotojus (perdirbėjus), eksportuotojus ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojus, kaip laikomasi Tvarkos aprašo nustatytų reikalavimų (Tvarkos aprašo 41 p.). Sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 42 punktu, priima Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas (Tvarkos aprašo 43 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 3 dalis).
32. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Bendrovė Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2016 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. AV-107 buvo įrašyta į asmenų, turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto (S4- išvežimas (eksportas)), sąrašą. Bendrovė dar 2016 m. kovo 23 d. išvežė (eksportavo) į Lenkiją 32,48 t naudotų padangų, o 2016 m. balandžio 1 d. 33,46 t naudotų padangų, iš viso 66,12 t ir šiam kiekiui išdavė naudotų padangų sutvarkymą įrodančius dokumentus. Tačiau Bendrovė tik nuo 2016 m. balandžio 4 d. Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus įsakymu Nr. AV-107 buvo įrašyta į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto (S4- išvežimas (eksportas)) sąrašą, todėl darytina išvada, jog Bendrovė 2016 m. gruodžio 30 d. išrašė apmokestinamųjų gaminių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2016 m. kovo 23 d. išvežtas (eksportuotas) 32,48 t naudotų padangų bei 2016 m. balandžio 1 d. išvežtas (eksportuotas) 33,46 t naudotų padangų atliekas neteisėtai. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Bendrovė eksportuotam 620,220 t apmokestinamųjų gaminių (naudotų padangų) atliekų kiekiui apie eksportą į Lenkijos Respublikos įmones Šiaulių RAAD informavo ne prieš 3 darbo dienas, kaip to reikalauja Tvarkos aprašo 16.9 punktas, o tą pačią dieną, kada atliekos vežamos arba vėliau nei vyko pats vežimas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas, 2016 metais eksportuodamas atliekas, laiku nepateikė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentui išankstinės informacijos bei dalį atliekų eksportavo nebūdamas įrašytu į asmenų, turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus dėl padangų eksporto, sąrašą ir tokiu būdu pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktus bei Tvarkos aprašo 16.5 ir 16.9 punktus.
33. Dėl pareiškėjo teigiamo pažeidimo mažareikšmiškumo pažymėtina, jog Bendrovė 2016 m. apmokestinamųjų gaminių atliekas visu kartus į Lenkijos Respublikoje registruotas įmones vežė netinkamai informavusi Šiaulių RAAD ir nesilaikydama teisės aktuose nustatytos tvarkos. Tokiais veiksmais sąmoningai arba iš aplaidumo siekė suklaidinti jos veiklą kontroliuojančią instituciją ir išvengti krovinio tinkamumo eksportuoti atliekas patikrinimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, pažeidimas nebuvo vienkartinis ar atsitiktinis, padarytas dėl neatsargumo ar suklydus, todėl nelaikytinas mažareikšmiu.
34. Tvarkos aprašo 42 punktu nurodyta, kad jei atliekų surinkėjai, naudotojai (perdirbėjai), eksportuotojai ir (ar) mišrių komunalinių atliekų apdorotojai išrašė dokumentus pažeisdami bent vieną iš Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnyje ir Tvarkos aprašo 11, 16, 20, 25, 30, 35, 39 punktuose nurodytų reikalavimų, laikoma, kad dokumentai, įskaitant išrašytus remiantis pažeidžiant minėtus reikalavimus išrašytais dokumentais, išrašyti neteisėtai. Kadangi Bendrovė, kaip naudotų padangų eksportuotoja, pažeidė Atliekų tvarkymo įstatymo 3425 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktus bei Tvarkos aprašo 16.5 ir 16.9 punktus, vadovaujantis Tvarkos aprašo 42 punktu, pagrįstai panaikinti tretiesiems suinteresuotiems asmenims UAB „Latakko“ ir UAB „Autokamera“ išduoti gaminių atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai.
35. Teisėjų kolegija, iš esmės pritardama pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, nenustačiusi pagrindų apeliaciniam skundui tenkinti, jį atmeta, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Metaloidas“ apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Artūras Drigotas
Dalia Višinskienė
Virginija Volskienė