(S)Administracinė byla Nr. eA-117-463/2026
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03856-2021-0
Procesinio sprendimo kategorija 29.4.1.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 14 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Dainiaus Raižio ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Tornis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerija) dėl įsakymo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Tornis“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos (toliau – ir Ministerija, atsakovas) 2021 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 4-1044 „Dėl subsidijos, išmokėtos pareiškėjai UAB „Tornis“, susigrąžinimo ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 4-766 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ pakeitimo“ (toliau – ir Įsakymas).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. sausio 20 d. jis užpildė nuo COVID-19 nukentėjusios savarankiškos įmonės subsidijos paraišką (toliau – ir Paraiška). Atsakovas, įvertinęs Paraišką, nusprendė skirti subsidijas, t. y. 2021 m. vasario 28 d. pareiškėjas gavo 6 845,31 Eur subsidiją, o 2021 m. gegužės 3 d. gavo papildomą 6 845,31 Eur subsidiją. Iš viso pareiškėjui buvo suteikta 13 690,62 Eur subsidija. Nurodė, kad apyvarta krito žymiai daugiau negu 50 procentų, todėl buvo užpildyta dar viena paraiška dėl subsidijos gavimo. Trečiasis suinteresuotas asmuo paprašė patikslinti ir pateikti papildomus paaiškinimus. 2021 m. gegužės 4 d. trečiajam asmeniui buvo pateikti papildomi paaiškinimai. Pareiškėjas paaiškino, kad jis vykdė absoliučią daugumą pardavimų per UAB „Baltpool“ biokuro biržą (absoliuti dauguma pirkėjų (centralizuotų šilumos tiekėjų) perka biokurą per šią sistemą). Dėl šios priežasties sutartys yra sudaromos laimėjus aukcioną, t. y. sudaromos automatinės atskiros sutartys sutartam biokuro pristatymui, kuris paprastai trunka nuo 1 sav. iki 3 mėn., todėl, prasidėjus pandemijai, senos sutartys buvo įvykdytos, o pirkėjai, keičiantis poreikiui, nesudarinėjo naujų pirkimo sutarčių, todėl nebuvo sutarčių nutraukimo fakto. Pareiškėjas vykdė gamybos darbus iki 2020 m. rugpjūčio mėn., tačiau žymiai mažesne apimtimi nei 2019 m. dėl sumažėjusios paklausos. COVID-19 padarė labai didelę įtaką energijos kainoms visame pasaulyje (nafta, biokuras, medienos granulės ir t. t.) dėl sumažėjusio jos poreikio. Pavyzdžiui, iki COVID-19 pagrindinė veiklos vykdymo vieta buvo Dzūkijos regionas (Druskininkų miesto UAB „Litesko“ katilinė, Alytaus, Lazdijų rajonų katilinės), tačiau dėl COVID-19 buvo uždrausta veikti vandens parkams, gydykloms, viešbučiams, kitoms įstaigoms, dideliais kiekiais vartojančioms energiją. Natūraliai energijos paklausa sumažėjo, tad atitinkamai jos kaina rinkoje mažėjo iki tokio lygio, jog tapo neįmanoma pelningai ar „savikainos ribose“ gaminti ir tiekti biokurą. Reaguojant į situaciją rinkoje, sumažėjo žaliavos (medienos atliekų) rinka, ėmė trūkti žaliavos, jos kaina išaugo. 2020 m. vasaros pabaigoje pareiškėjas priėmė sprendimą išleisti gamybos darbuotojus į prastovas, tikėdamasis, jog situacija greitai pasikeis bei už poros mėnesių bus galima pradėti vykdyti gamybą. Tačiau situacija nepasikeitė, o tik blogėjo. Tai matydami, gamybos darbuotojai išėjo iš darbo, persiorientavo dirbti kitose srityse. 2020–2021 m. šildymo sezonu situacija rinkoje buvo bloga, todėl darbai nebuvo atnaujinti, buvo sumažintas darbo krūvis likusiems darbuotojams bendru sutarimu, tačiau darbuotojai nebuvo atleisti, kadangi buvo privaloma prižiūrėti turimas patalpas, techniką, tvarkyti įmonės buhalteriją tikintis, jog ateinantį sezoną bus galima pradėti vykdyti darbus.
3. Pareiškėjas nurodė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo, išnagrinėjęs naują pareiškėjo paraišką, nusprendė neskirti subsidijos, kadangi padarė išvadą, jog pareiškėjo pajamos sumažėjo ne dėl COVID-19 bei įvesto karantino ir atitinkamų veiklos ribojimų. 2021 m. liepos 14 d. buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens pranešimas, jog 27 192,30 Eur subsidija pareiškėjui bus suteikta, remiantis Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 4-766. 2021 m. spalio 5 d. buvo gautas Įsakymas, kuriame atsakovas nurodė, jog pareiškėjo apyvartos sumažėjimą lėmė pasikeitusios verslo aplinkybės, o ne Lietuvos Respublikos Vyriausybės dėl karantino taikytos specialios veiklos vykdymo sąlygos, todėl pareiškėjas turi grąžinti visą išmokėtos subsidijos sumą – 27 192,30 Eur.
4. Pareiškėjas pažymėjo, jog nuo COVID-19 nukentėjusios įmonės galėjo gauti valstybės suteikiamas subsidijas, jeigu įmonė atitiko Lietuvos Respublikos vyriausybės 2021 m. balandžio 15 d. nutarime Nr. 230 dėl priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ (toliau – ir Priemonė) lėšų skyrimo ir administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo (toliau – ir Aprašas) 14.1. papunktį. Dėl COVID-19 pandemijos kritus naftos poreikiui ir kainoms bei atitinkamai kritus jų tiesioginių pakaitalų (dujų, medienos granulių ir biokuro) kainoms, pareiškėjas toliau dirbo iki 2020 m. rugpjūčio mėn., kadangi siekė tęsti veiklą ir tikėjosi, jog situacija pagerės. Tuo metu pareiškėjas turėjo laimėtų biokuro tiekimo aukcionų, susitarimų su žaliavos tiekėjais ir sekė energijos kainas bei situaciją rinkoje. Prasidėjus COVID-19 pandemijai, naftos ir jos pakaitalų kainos krito, nes buvo sustabdytos kelionės, uždaryti restoranai, viešbučiai bei dalis kitų įstaigų, fabrikų ir įmonių, todėl energijos poreikis tapo mažesnis. Tai įrodo ne tik UAB „Baltpool“ biržos kainų kritimas, bet ir biokuro pakaitalų – naftos, dujų, medienos granulių – kainų pokytis. Matant, jog valstybės institucijos siekia padėti sunkumus patiriančioms įmonėms šios krizės metu, pareiškėjas atitinkamai priėmė sprendimus laikinai pristabdyti veiklą, neatleidžiant darbuotojų, toliau investuojant į techniką bei nenaikinant įmonės. Tačiau šie sprendimai būtų buvę kitokie, jei nebūtų gauta valstybės parama. Pareiškėjas nesutiko su atsakovo teiginiais, jog pareiškėjo apyvarta krito dėl pasikeitusių verslo aplinkybių. Akivaizdu, kad biokuro kainų pokytis yra akivaizdžiai matomas. Paprastai biokuro rinkoje yra stipriai jaučiamas sezoniškumas, t. y. žiemos metu biokuro kaina yra didesnė dėl didesnės paklausos, o vasarą – mažesnė. Tačiau 2020 m. iš esmės neliko šio sezoniškumo, pavasarį nukritus kainai. Nors pareiškėjo veikla ir nebuvo tiesiogiai uždrausta, tačiau kainos rinkoje turėjo aiškų pokytį – jos krito ir buvo itin mažos dėl kritusios pasaulinės energijos kainos. Vienareikšmiškai buvo galima teigti, jog pareiškėjas nukentėjo dėl pandemijos (kaip ir restoranai, kurie galėjo dirbti ir tiekti maistą išsinešti, tačiau natūralu, kad tokiu atveju reikėjo mažinti kainas, taip pat sumažėjo viešbučių ir kitų paslaugų apyvartos).
5. Atsakovas Ekonomikos ir inovacijų ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
6. Atsakovas paaiškino, kad pagal Aprašą, būtent Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) yra įgaliota kompetentinga institucija vertinti pareiškėjų atitiktį Apraše nustatytiems reikalavimams, o tuo atveju, jei pareiškėjas neatitinka Apraše nustatytų reikalavimų, pagal kompetenciją ji įgaliota priimti sprendimą netenkinti subsidijų paraiškos, kuriame nurodomas subsidijų paraiškos netenkinimo teisinis pagrindas ir atlikto subsidijų paraiškos vertinimo apskundimo tvarka. VMI sprendimas dėl pareiškėjų netinkamumo yra savarankiškas apskundimo ir vertinimo objektas (administracinės bylos nagrinėjimo dalykas), pareiškėjai turi teisę apskųsti minėtą VMI sprendimą, jeigu su juo nesutinka. Ekonomikos ir inovacijų ministras yra įgaliotas priimti sprendimą dėl subsidijos skyrimo, kuris įforminamas ministro įsakymu, atsižvelgdamas išimtinai į VMI, kaip institucijos, kompetentingos vertinti pareiškėjų atitiktį konkretiems Aprašo punktuose ir (ar) papunkčiuose nustatytiems reikalavimams, atliktą pareiškėjų tinkamumo vertinimą, pateikiant Ministerijai tinkamų pareiškėjų sąrašą. Jeigu VMI įvertina, kad pareiškėjai atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, VMI Ministerijai teikia tik tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus. Jokia papildoma informacija ir (ar) dokumentai, pagrindžiant pareiškėjų atitiktį Apraše nustatytiems reikalavimams, nėra teikiami Ministerijai, nes Apraše nėra tokio reikalavimo. Ministerija neatlieka papildomo pareiškėjų tinkamumo subsidijai gauti vertinimo, ministras pagal kompetenciją priima sprendimą skirti subsidiją VMI pateiktos informacijos, t. y. tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašo, pagrindu.
7. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog Ministerija gavo VMI 2021 m. liepos 9 d. raštą Nr. R-3118 „Dėl subsidijų“ (toliau – ir 2021 m. liepos 9 d. raštas), kuriuo VMI pateikė 2021 m. liepos 9 d. Priemonės „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“ pareiškėjų sąrašą Nr. 19 (toliau – ir Sąrašas). Į Sąrašą buvo įtrauktas ir pareiškėjas, kuriam apskaičiuota galima skirti subsidijos suma – 27 192,30 Eur (Sąrašo 14 punktas). Ministras, įgyvendindamas Aprašo 52 punktą ir atsižvelgdamas į VMI 2021 m. liepos 9 d. raštu pateiktą Sąrašą, 2021 m. liepos 13 d. priėmė įsakymą Nr. 4-766 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“, kuriuo skyrė pareiškėjui 27 192,30 Eur subsidiją (Įsakymo priedo 14 punktas). Ministerija gavo VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. rašto Nr. R-3803 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštas), adresuoto pareiškėjui, kopiją, kuriame, be kita ko, informuojama, kad VMI, atsakydama į 2021 m. rugpjūčio 13 d. paklausimą, pažymėjo, kad 2021 m. gegužės 13 d. dokumentu „Atsakymas į paklausimą“ Nr. RSUB-41737 pareiškėjas buvo informuotas, kad UAB „Tornis“ subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms negali būti skiriama, nes apyvartos sumažėjimą lėmė pasikeitusios verslo aplinkybės, o ne šalies Vyriausybės dėl karantino taikytos specialios veiklos vykdymo sąlygos. Taip pat, kad ministro įsakymu pareiškėjui buvo nepagrįstai skirta 27 192,30 Eur subsidija dėl techninės klaidos, ji turėtų būti grąžinta į Ministerijos sąskaitą, iš kurios ji ir buvo išmokėta. Kartu pažymėjo ir tai, jog Ministerija gavo VMI 2021 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. R-4055 „Dėl subsidijos grąžinimo“ (toliau – ir 2021 m. rugsėjo 15 d. raštas), kuriame informavo, kad, VMI vertinimu, pareiškėjui subsidija negalėjo būti skiriama, nes pareiškėjas neatitiko Aprašo 14.1 papunkčio sąlygų ir, atsižvelgiant į tai, paprašė Ministerijos priimti sprendimą dėl Įsakymo 14 punkto pripažinimo netekusiu galios ir skirto finansavimo panaikinimo. Ministerija, įvertinusi VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. rašte pateiktą informaciją, įsitikino, kad tiek Sąraše, tiek ministro įsakyme buvo padaryta techninė klaida ir subsidija pareiškėjui neturėjo būti skirta.
8. Atsakovas pabrėžė, kad VMI 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. R-2843 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir 2021 m. birželio 18 d. raštas) Ministerijai buvo pateikusi informaciją, jog VMI atliko pareiškėjo Paraiškos vertinimą ir nustatė, kad pareiškėjo apyvartos kritimą sąlygojo priežastys, nesusijusios su COVID-19, todėl pareiškėjui subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms negali būti skiriama, nes pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1 papunkčio sąlygų. Pažymėjo, jog pareiškėjas turėjo teisę Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui pateikti skundą dėl VMI 2021 m. gegužės 13 d. rašto Nr. (17.40 Mr) RSUB-41737 per 1 mėnesį nuo šio rašto įteikimo dienos, kadangi jis yra savarankiškas administracinės bylos dalykas, tačiau jis nepateikė skundo dėl VMI 2021 m. gegužės 13 d. rašto Nr. (17.40 Mr) RSUB-41737. Papildomai pastebėjo, kad, VMI netenkinus pareiškėjų subsidijų paraiškų, Ministerija, remiantis Apraše nustatytu teisiniu reglamentavimu, nebeatlieka jokių veiksmų (nepriima jokių sprendimų). VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu informavo pareiškėją, kad ministro įsakymu pareiškėjui buvo nepagrįstai skirta 27 192,30 Eur subsidija dėl techninės klaidos ir ji turėtų būti grąžinta į Ministerijos sąskaitą, iš kurios ji ir buvo išmokėta.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo VMI atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad nuo 2020 m. rugsėjo mėn. pareiškėjas gavo pajamas tik už biuro nuomą iš susijusio asmens UAB „Aterney“, t. y. pasikeitė pareiškėjo vykdomos veiklos pobūdis. Pagal pateiktas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, UAB „Aternety“ veiklos pajamos 2020 m., lyginant jas su 2019 m. gautomis pajamomis, sumažėjo 3,36 proc., o laikotarpiu nuo 2020 m. gruodžio mėn. iki 2021 m. sausio mėn. nustatytas 6,71 proc. UAB „Aternety“ pajamų padidėjimas, lyginant jas su 2019 m. gruodžio mėn. – 2020 m. sausio mėn. apyvarta. Pareiškėjas nepateikė nutrauktų sutarčių planuotiems darbams atlikti bei kitų dokumentų, pagrindžiančių įrodymų apie pareiškėjo neįvykusius darbus dėl pandemijos, ir įrodymų, kad buvo dedamos pastangos surasti kitų savo produkcijos pirkėjų, todėl nebuvo nustatyta objektyvių įrodymų, jog pareiškėjo apyvartos sumažėjimą analizuojamu laikotarpiu įtakojo pareiškėjo ar užsakovų patirti sunkumai būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino veiklos sąlygų. Buvo nustatyta, kad pajamos pradėjo mažėti dar iki karantino paskelbimo. Palyginus 2020 m. liepos – spalio mėn., kai veikla dėl karantino nebuvo apribota, pareiškėjo PVM deklaracijų duomenis su atitinkamu 2019 m. laikotarpiu, nustatytas 31,33 proc. pajamų sumažėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad esama situacija, su kuria jis susidūrė, sąlygota šalyje 2020 m. lapkričio 7 d. dėl COVID-19 pandemijos įvesto karantino bei atitinkamų veiklos ribojimų, tai, kad sumažėjo pareiškėjo pardavimai, nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėjas patyrė neigiamas pasekmes būtent dėl COVID-19 pandemijos ir paskelbto karantino.
II.
11. Vilniaus apygardos administracinis teismas (dabar – Regionų administracinis teismas) 2022 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Tornis“ skundą.
12. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą.
13. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-492-789/2023 (toliau – ir LVAT nutartis) pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra atliktas išsamus pareiškėjo veiklos vertinimas, kurio metu būtų nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė savo pagrindinės veiklos vertinamuoju laikotarpiu būtent dėl karantino metu įvestų ribojimų, byloje taip pat nėra surinkta pakankamai įrodymų, susijusių su pareiškėjo veikla ir jo veiklos ribojimus (sustabdymą) lėmusias aplinkybes.
III.
14. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pareiškėjas 2023 m. spalio 31 d. pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tiesioginių ribojimų užsiimti savo veikla aktualiu laikotarpiu nebuvo, tačiau dėl esamų ribojimų, didelio neapibrėžtumo visose ekonomikos srityse, sąlygoto COVID-19 pandemijos, krito bendras energijos suvartojimo kiekis, taip pat ir kainos, ir dėl kritusių kainų, kurios tapo žemesnės nei gamybos savikaina ir buvo nuspręsta stabdyti veiklą. Taip pat papildomuose paaiškinimuose pateikė ištraukas iš UAB „Baltpool“ biržos grafikų trumpalaikių sandorių kainų, biokuro, naftos, dujų, gamtinių dujų 2019–2021 m. laikotarpiu. Nurodė, kad pareiškėjas atitiko visus kriterijus, kuriais buvo nustatoma, ar jis gali gauti paramą. Pažymėjo, kad konkrečių įrodymų dėl COVID-19 įtakos veiklos galimumui (negalimumui) pateikti nereikėjo, pakako vykdyti veiklą pagal nustatytus EVRK kodus ir turėti mažesnę apyvartą.
15. 2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjas pateikė papildomus argumentus bei ištraukas iš UAB „Baltpool“ biržos duomenų bazės. Papildomai atkreipė dėmesį, jog Apraše nekalbama, kad parama skiriama tik įmonėms, nukentėjusioms dėl Vyriausybės įvestų apribojimų, o nukentėjusioms dėl „su COVID-19 susijusių priežasčių“. Paskelbtas karantinas įtaką turėjo beveik visoms veikloms, ir to įrodinėti neturėtų būti privaloma, kadangi tai subjektyvus ir sunkiai pamatuojamas aspektas (konkrečiu atveju, pareiškėjo paraiškos dėl įvairių subsidijų (tiek prastovų kompensavimo, tiek ir negrąžintinų subsidijų, kurios gautos per kelis kartus) buvo vertintos įvairių valstybės atsakingų specialistų, kurie sprendė, kad pareiškėjas atitinka sąlygas reikalingas paramai suteikti, tačiau vienam specialistui subjektyviai nusprendus, jog įmonė nenukentėjo tiesiogiai, pareikalauta paramą grąžinti. Toks subjektyvus vertinimas neatitinka Apraše numatytų subsidijų tikslo, todėl kad Apraše nurodyta, jog parama teikiama įmonėms nukentėjusioms dėl „su COVID-19 susijusių priežasčių“ ir patyrusių apyvartos mažėjimą (objektyvusis kriterijus, pagal kurį ir nustatoma, ar įmonė nukentėjo nuo COVID-19 ribojimų). Pareiškėjo veikla pateko į Vyriausybės pagalbos sąrašus, t. y. buvo nuspręsta, jog sumažėjus apyvartai, pareiškėja, vykdanti šią veiklą, turi teisę gauti subsidijas.
16. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis yra labai maža įmonė, kurioje tuo metu dirbo 3 darbuotojai, atsakingi už gamybinę veiklą, o keisti veiklos regioną būtų reikalinga samdyti naujus darbuotojus, surasti naujus žaliavos tiekėjus užsienyje, sudaryti remonto paslaugų sutartis, kuro tiekimo, atsarginių detalių tiekimo sutartis, taip pat įmonės gamybinė bazė yra Širvintų rajone, kurioje laikoma technika, dirba vadovas ir buhalterė. Ir visa tai nebūtų įmanoma, dėl būtent įvairių, ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse galiojusių karantino apribojimų (kelionės tarp valstybių taip pat buvo draudžiamos). Be to, norint vykdyti tokį veiklos perorientavimą, prireiktų bent vienerių metų laikotarpio ir tai reikštų iš esmės įmonės perkėlimą į užsienio valstybę.
17. Pareiškėjas akcentavo, kad įvesti apribojimai realiai reiškė, jog vykdyti veiklą tampa neracionalu ir patiriami kaštai neatitinka protingumo pricipo esant COVID-19 pandemijai. Biokuro gamybos veikla vyksta naudojant mobilią techniką (ant sunkvežimio bazės įrengtas medienos atliekų smulkintuvas). Taigi jau pirmojo karantino metu buvo patirta įvairių sunkumų, kuomet policija ribojo eismą tarp savivaldybių, nes pareiškėjo bazė yra Širvintų rajone, o paslaugos teiktos Vilniaus, Druskininkų, Marijampolės, Jonavos, Kauno, Alytaus rajonuose. Gamybos darbuotojai gyveno Kaišiadorių, Širvintų bei Kauno rajonuose, tad kildavo įvairių netikėtų problemų dėl judėjimo ribojimų, viešose vietose būti ne didesnėmis nei 2 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius. Dėl biokuro priėmimo laiko pakeitimo galėjo pristatyti ne 4-6 puspriekabes produkcijos, bet 2-3 per dieną, kadangi dalį laiko katilinė nedirbo, sunkvežimiai laukė, susidarydavo papildomos eilės ir buvo gaištamas laikas, tuo metu gamyba nebuvo vykdoma. Tai, kad įmonė turėjo reorganizuoti savo darbą, tiesiogiai lėmė COVID-19 karantino ribojimai ir imperatyvūs nurodymai. Biokuro gamyboje didelę reikšmę turi gamybos našumas, nes tik nuo tam tikro kiekio pradedamas gauti pelnas, o jo nepasiekus – nuostolis. Tad visos papildomos procedūros dėl COVID-19 tiesiogiai lėmė mažesnę apyvartą ir galimybę gauti pelną. Be to, karantino laikotarpiu tapo žymiai sunkiau ir neadekvačiai brangu aptarnauti pareiškėjo techniką.
18. Atsakovas 2024 m. balandžio 29 d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad pareiškėjas nepateikė jokių naujų duomenų, patvirtinančių, kad jo apyvartos sumažėjimą lėmė ne pasikeitusios verslo aplinkybės, o Vyriausybės dėl karantino taikytos specialios veiklos vykdymo sąlygos. UAB „Baltpool” biržos grafikai parodo kainų pasikeitimą (kritimą) tam tikru laikotarpiu atskirų energijos rūšių rinkose ir pagal nurodytus grafikus sudėtinga atskirti, kokios priežastys lėmė kainų pokytį, nėra aišku, kokia dalimi kainai įtakos turėjo sezoniškumas ar kitos priežastys (atskirų energijos šaltinių kainos krito vienu laikotarpiu, o kitu laikotarpiu kilo). Į bylą nepateikti duomenys, kad būtent kainų kritimas darė įtakos pareiškėjo veikloms. Pareiškėjas nurodė, kad biokuro kainoms kritus žemiau savikainos ribos, dalyvauti aukcionuose ir užsiimti savo veikla tapo nebenaudinga, todėl buvo nutarta palaukti. Duomenų dėl prekių savikainos ir veiklos racionalumo byloje nėra, todėl šie argumentai yra nepagrįsti.
19. Atsakovas, išanalizavęs pareiškėjo nurodytas papildomas aplinkybes, kad dėl su COVID-19 susijusių priežasčių apyvarta sumažėjo dėl eilės ribojimų, susijusių su judėjimu, važiavimu ir susirinkimų galimybėmis, pažymėjo, kad, nepaisant tam tikrų ypatumų, pareiškėjas vykdyti veiklą galėjo (pvz., pareiškėjas nurodo, kad įmonėje dirbo 3 darbuotojai, tačiau minima, kad buvo ir gamybos darbuotojai, buvo perkamos sunkvežimių vairuotojų paslaugos, taigi pareiškėjas pripažįsta, kad buvo įmanoma organizuoti ir optimizuoti veiklą). Ribojimai, susiję su COVID-19 ligos plitimo užkardymu, palietė visus verslo subjektus, tačiau savaime negalima daryti išvados, kad buvo sumažėjusi veiklos apyvarta. Pareiškėjas neįrodė, jog jo gaunamos pajamos sumažėjo dėl COVID-19 pandemijos ir būtent reikiamu dydžiu – 50 proc., o ne dėl kitų priežasčių, tuo labiau, kad pagal finansinės atskaitomybės duomenis tiek 2019 m., tiek 2020 m. pareiškėjo veikla buvo nuostolinga. Byloje nėra pateikta jokios informacijos, kaip turėtų būti skaičiuojama finansinė apyvarta pagal Aprašo 14.1 punktą ir nepaneigtos VMI 2021 m. birželio 18 d. rašte Nr. R-2843 bei VMI rašte „Dėl UAB „Tornis“ paraiškos subsidijai gauti“, siųstame pareiškėjui, padarytos išvados. Kadangi VMI išvados tiesiogiai sąlygoja ginčijamų sprendimų priėmimą, jų nenuginčijus, galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad jo veiklą buvo bandoma stabilizuoti kitais būdais, nurodė, kad papildomų veiksmų dėl veiklos pakeitimo nebuvo imamasi, kadangi tai sukeltų papildomų sunkumų ir buvo žadama suteikti valstybės pagalbą. Ministerija pažymėjo, kad per UAB „Baltpool“ biržą buvo galima vykdyti veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, taip pat buvo galima pardavinėti biokurą ir kitokias būdais, bet pareiškėjas teigia, kad visi kiti būdai jam netiko. Kartu su papildomais argumentais pareiškėjas pateikė biržos aukcionų ekrano nuotraukas, kurios patvirtina sudaromų sandorių kiekio sumažėjimą. Visgi išnagrinėjus duomenis dėl sandorių UAB „Baltpool“ biržoje 2020 m. vasario- rugsėjo mėn. negalima daryti išvados, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaromi sandoriai, tuo labiau, kad nurodytos kainos svyruoja ir matomai priklauso ir nuo kitokių sandorio sudarymo aplinkybių (siūlomų prekių kiekio, laikotarpio ir pan.). Taigi pareiškėjo priimti sprendimai dėl vykdomos veiklos tęsimo ir tokiais sprendimais prisiimta rizika neturėtų būti vertinami kaip nuostolinga veikla, sukelta COVID-19 pandemijos.
20. Atsakovas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas savo veiksmais, priimdamas sprendimą dėl subsidijos grąžinimo, pažeidė gero administravimo ir teisėtų lūkesčių principą, nurodė, kad subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusiems savarankiškoms įmonėms buvo skiriamos įmonėms užpildant paraišką ir vėliau patikrinant jos atitikimą nustatytiems reikalavimams. Įvertinus finansinės priemonės tikslą ir paskirtį individuali pagrįstumo vertinimo kontrolė nebuvo atliekama, todėl iš pradžių nebuvo prašoma pateikti duomenis, pagrindžiančius Paraiškoje nurodytas aplinkybes. 2021 m. sausio 20 d. Paraiškoje pareiškėjas nurodė, jog supranta, kad Aprašo nustatyta tvarka nustačius, kad subsidija suteikta Apraše nustatytų reikalavimų neatitinkančiai įmonei arba kad subsidija yra naudojama nesilaikant deklaruotų sąlygų, neteisėtai suteikta subsidija ar jos dalis bus susigrąžinta Apraše nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos atveju nenustatyta, kad, priimant Įsakymą, būtų nesilaikoma teisės aktuose nustatytų procedūrų, tuo labiau, kad pareiškėjas, teikdamas Paraišką, prisiėmė atsakomybę už pateiktos informacijos teisingumą ir išsamumą.
IV
21. Regionų administracinis teismas 2024 m. birželio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino, panaikino Įsakymą ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 938,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
22. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
22.1. Pareiškėjas 2021 m. sausio 20 d. pateikė Paraišką Nr. GSUB-1417 „Nuo COVID-19 nukentėjusios savarankiškos įmones subsidijų paraiška“. 2021 m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 4-77 pareiškėjui skirta 6845,31 Eur subsidija. Ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 4-367 pareiškėjui skirta 6 845,31 Eur papildoma subsidija.
22.2. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 21 d. pateikė nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonės subsidijos paraišką Nr. 9.44-GE-1138877. VMI atliko minėtos paraiškos individualų vertinimą ir pasiūlė pareiškėjui patikslinti pateiktą paraišką. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 5 d. pateikė paraišką Nr. 9.44-GE-1403312. VMI įvertino pareiškėjo pateiktus dokumentus ir deklaruotus duomenis bei 2021 m. gegužės 12 d. surašė pareiškėjos COVID-19 galimo poveikio finansinei būklei vertinimo išvadą Nr. (13-17 E) 549-638 (toliau – ir Išvada). VMI 2021 m. gegužės 13 d. raštu Nr. (17.40 Mr) RSUB-41737 informavo, kad pareiškėjui subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusios įmonėms negali būti skiriama, nes pareiškėjas neatitinka Aprašo 14.1 papunkčio sąlygų. VMI 2021 m. birželio 18 d. raštu Nr. (17.40Mr) RSUB-46091 informavo pareiškėją, kad, remiantis Aprašo nuostatomis, pareiškėjas turi grąžinti skirtą subsidiją. 2021 m. birželio 18 d. VMI parengė ir išsiuntė Ministerijai raštą Nr. (13.2-38) R-2843, kuriame, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, prašoma priimti sprendimą dėl įsakymų, kuriais pareiškėjui skirtos subsidijos, pakeitimo. Ministerija 2021 m. liepos 15 d. priėmė ginčijamą Įsakymą.
23. Teismas apžvelgė Aprašo 6 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad kiekviena institucija vykdo tam tikras funkcijas subsidijų paraiškų vertinimo procese bei pagal kompetenciją priima sprendimus.
24. Teismas įvertino Aprašo 40, 44, 50, 51, 52 punkto nuostatas ir pažymėjo, kad ekonomikos ir inovacijų ministras yra įgaliotas priimti sprendimą dėl subsidijos skyrimo, kuris įforminamas ministro įsakymu, atsižvelgdamas išimtinai į VMI, kaip institucijos, kompetentingos vertinti pareiškėjų atitiktį konkretiems Aprašo punktuose ir (ar) papunkčiuose nustatytiems reikalavimams, atliktą pareiškėjų tinkamumo vertinimą, pateikiant Ministerijai tinkamų pareiškėjų sąrašą. Jeigu VMI įvertinta, kad pareiškėjai atitinka Apraše nustatytus reikalavimus, VMI Ministerijai teikia tik tinkamų finansuoti pareiškėjų sąrašus. Teismas, remdamasis Aprašo 60 punktu, nurodė, kad ministras yra įgaliotas priimti ne tik sprendimus dėl subsidijos skyrimo, tačiau ir sprendimus dėl subsidijos grąžinimo, dalinio grąžinimo ar perskaičiavimo, atsižvelgiant į VMI ir (ar) LVPA pateiktą informaciją.
25. Teismas apžvelgė Aprašo 1, 4.4, 14.1 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimo Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1226) nuostatas ir nurodė, kad Ministerija, priimdama Įsakymą, atsižvelgė išimtinai į VMI, kaip institucijos, kompetentingos vertinti pareiškėjo atitiktį konkretiems Aprašo punktuose ir (ar) papunkčiuose nustatytiems reikalavimams, atliktą pareiškėjo vertinimą VMI Išvadoje, todėl Išvada iš esmės laikytina ginčijamo Įsakymo sudedamąja dalimi, kurios teisėtumas bei pagrįstumas nagrinėjamoje administracinėje byloje turi būti patikrintas.
26. Teismas išdėstė Išvadoje nurodytas aplinkybes ir LVAT nutartyje išdėstytą Išvados vertinimą ir pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktas šios Išvados pagrįstumo vertinimas šioje byloje turi precedento galią, todėl juo nesivadovauti nagrinėjamoje byloje nėra jokio teisinio pagrindo.
27. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, Ministerija neatlieka jokio papildomų pareiškėjų tinkamumo subsidijai gauti vertinimo, t. y. ministras pagal kompetenciją priima sprendimą skirti (ginčo atveju – grąžinti) subsidiją VMI pateiktos informacijos pagrindu, taigi būtent pateiktos VMI išvados tiesiogiai sąlygojo Įsakymo priėmimą.
28. Teismas nurodė, kad Išvada LVAT nutartimi buvo pripažinta nepagrįsta. Kadangi Įsakymas buvo priimtas atsižvelgus į VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštą Nr. R-3803, kuriame nurodoma, kad pareiškėjai subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms negali būti skiriama, nes apyvartos sumažėjimą lėmė pasikeitusios verslo aplinkybės, o ne šalies Vyriausybės dėl karantino taikytos specialios veiklos vykdymo sąlygos bei VMI 2021 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. R-4055, kuriame informuojama, kad pareiškėjui subsidija negalėjo būti skiriama, nes pareiškėjas neatitiko Aprašo 14.1 papunkčio sąlygų, o minimi raštai yra priimti VMI Išvados pagrindu, teismas sprendė, kad Įsakymas negali būti vertinamas kaip pagrįstas.
29. Teismas įvertino Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies nuostatas, aktualią teismų praktiką ir padarė išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju nebuvo atliktas išsamus ir visapusiškas pareiškėjo situacijos tyrimas, individualiai neištirtos visos reikšmingos aplinkybės, todėl laikė, kad ginčijamas Įsakymas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įpareigojančių viešojo administravimo subjektą individualiame administraciniame akte nurodyti administracinio sprendimo faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes bei administracinio sprendimo motyvus.
30. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti jam skirtą subsidiją nepagrįstai, todėl ginčijamas Įsakymas naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai.
31. Teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo 2 938,61 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
V.
32. Atsakovas pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
33. Atsakovas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
33.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, netinkamai išnagrinėjo bylą, teismo sprendimas yra nemotyvuotas. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik dalimi LVAT nutarties argumentų, visiškai neatliko įrodymų vertinimo.
33.2. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas suteikė pareiškėjui galimybę pateikti įrodymus ir paaiškinimus, tačiau jų visiškai nevertino ir nepadarė dėl jų jokių išvadų. Nors pirmosios instancijos teismas turėjo surinkti ir įvertinti papildomus įrodymus bei nuspręsti, ar pareiškėjo pajamų kritimą lėmė karantino metu įvesti ribojimai, teismas pagrindė ginčijamą teismo sprendimą įrodymu, dėl kurio nepakankamumo jau pasisakė aukštesnės instancijos teismas (VMI Išvada). Dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė aukštesnės instancijos teisės išaiškinimų (nebuvo įvertinti pareiškėjo pateikti įrodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai), nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta byla ir nebuvo parengtas motyvuotas teismo sprendimas.
33.3. Pareiškėjo pateikti įrodymai ir paaiškinimai iš esmės patvirtina, kad subsidija jam buvo skirta nepagrįstai, per klaidą (VMI išvadoje nebuvo rekomendacijos skirti finansavimą, bet per klaidą įtraukus pareiškėją į įmonių, rekomenduojamų finansuoti, sąrašą, buvo priimti ginčijami ekonomikos ir inovacijų ministro įsakymai), todėl pirmosios instancijos teismas, nevertindamas bylos aplinkybių ir visų surinktų įrodymų, neįsigilino į ginčo esmę ir neturėjo galimybių teisingai išspręsti ginčo.
33.4. Pareiškėjas kartu su 2023 m. spalio 31 d. raštu pateikė pirmosios instancijos teismui papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tiesioginių ribojimų užsiimti savo veikla aktualiu laikotarpiu nebuvo, tačiau dėl esamų ribojimų, didelio neapibrėžtumo visose ekonomikos srityse, sąlygoto COVID-19 pandemijos, krito bendras energijos suvartojimo kiekis, taip pat ir kainos, ir dėl kritusių kainų, kurios tapo žemesnės nei gamybos savikaina ir buvo nuspręsta stabdyti veiklą. Taip pat pateikė ištraukas iš UAB “Baltpool“ biržos grafikų trumpalaikių sandorių kainų, biokuro, naftos, dujų, gamtinių dujų 2019–2021 m. laikotarpiu. 2024 m. vasario 5 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas paprašė teismo suteikti laiko ir pateikti papildomus konkrečius įrodymus dėl dalyvavimo UAB “Baltpool“ veikloje ir 2024 m. balandžio 8 d. pareiškėjas pateikė papildomus argumentus bei ištraukas iš UAB „Baltpool“ biržos duomenų bazės.
33.5. Bylą nagrinėjant antrą kartą, pareiškėjas nepateikė jokių naujų duomenų, patvirtinančių, kad jo apyvartos sumažėjimą lėmė ne pasikeitusios verslo aplinkybės. UAB „Baltpool“ biržos grafikai parodo kainų pasikeitimą / kritimą tam tikru laikotarpiu atskirų energijos rūšių rinkose ir pagal nurodytus grafikus sudėtinga atskirti, kokios priežastys nulėmė kainų pokytį, nėra aišku, kokia dalimi kainai įtakos turėjo sezoniškumas ar kt. priežastys (atskirų energijos šaltinių kainos krito vienu laikotarpiu, o kitu laikotarpiu kilo).
33.6. Į bylą nepateikti duomenys, kad būtent kainų kritimas darė įtaką pareiškėjo veikloms. Pareiškėjo atstovai nurodė, kad biokuro kainoms kritus žemiau savikainos ribos, dalyvauti aukcionuose ir užsiimti savo veikla tapo nebenaudinga, todėl buvo nutarta palaukti. Duomenų dėl prekių savikainos ir veiklos racionalumo byloje nėra, todėl šie argumentai yra nepagrįsti. Pareiškėjas papildomuose paaiškinimuose nurodė, kad dėl su COVID-19 susijusių priežasčių apyvarta sumažėjo dėl eilės ribojimų, susijusių su judėjimu, važiavimu ir susirinkimų galimybėmis. Tačiau susipažinus su pareiškėjo veiklos aprašymu, matyti, kad, nepaisant tam tikrų ypatumų, pareiškėjas vykdyti veiklą galėjo. Ribojimai, susiję su COVID-19 ligos plitimo užkardymu, palietė visus verslo subjektus, tačiau savaime negalima daryti išvados, kad buvo iš esmės sumažėjusi veiklos apyvarta dėl to, kad nebuvo galimybių vykdyti veiklą.
33.7. Pareiškėjas neįrodė, jog jos gaunamos pajamos sumažėjo dėl Covid-19 pandemijos ir būtent reikiamu dydžiu – 50 proc., o ne dėl kitų priežasčių, tuo labiau, kad pagal finansinės atskaitomybės duomenis tiek 2019 m., tiek 2020 m. pareiškėjo veikla buvo nuostolinga. Byloje nėra pateikta jokios informacijos, kaip turėtų būti skaičiuojama finansinė apyvarta pagal Aprašo 14.1 punktą, ir nepaneigtos VMI 2021 m. birželio 18 d. rašte Nr. R-2843 padarytos išvados.
33.8. Pareiškėjas į bylą nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad bendrovės veiklą buvo bandoma stabilizuoti kitais būdais, pareiškėjas nurodo, kad papildomų veiksmų dėl veiklos pakeitimo nebuvo imamasi, kadangi jis tikėjosi gauti valstybės pagalbą.
33.9. Per UAB „Baltpool“ biržą buvo galima vykdyti veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse, taip pat buvo galima pardavinėti biokurą ir kitokias būdais, bet pareiškėjas nurodė, kad visi kiti būdai jam netiko, nors buvo leistini ir galimi. Kartu su papildomais argumentais pareiškėjas pateikė biržos aukcionų ekrano nuotraukas, kurios patvirtina sudaromų sandorių kiekio sumažėjimą, tačiau iš pateiktų duomenų negalima daryti išvados, dėl kokių priežasčių nebuvo sudaromi sandoriai, tuo labiau, kad nurodytos kainos svyruoja ir tikriausiai priklauso ir nuo kitokių sandorio sudarymo aplinkybių (siūlomų prekių kiekio, laikotarpio ir pan.). Pareiškėjo priimti sprendimai dėl vykdomos veiklos tęsimo ir tokiais sprendimais prisiimta rizika neturėtų būti vertinami kaip nuostolinga veikla, sukelta Covid-19 pandemijos.
33.10. VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštas Nr.(13.2-38)R-3803 (DOK-22874), skirtas pareiškėjui, kuriame jis informuojamas, kad, VMI vertinimu, pareiškėjui subsidija negalėjo būti skiriama, todėl turėtų būti grąžinta, yra teisėtas ir pagrįstas.
34. Pareiškėjas pateiktame atsiliepime prašo pirmosios instancijos teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti pareiškėjo naudai iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
35. Pareiškėjas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad LVAT nutartyje atliktas Išvados vertinimas turi precedento galią, bei nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog Įsakymas, priimtas nepagrįstos Išvados pagrindu, negali būti vertinamas kaip pagrįstas. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, kad pareiškėjas buvo įpareigotas grąžinti jam skirtą subsidiją nepagrįstai.
36. VMI pateiktame atsiliepime prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.
37. VMI nurodo, kad pareiškėjas nepateikė nutrauktų sutarčių planuotiems darbams atlikti bei kitų dokumentų, pagrindžiančių įrodymų apie jo neįvykusius darbus dėl antros COVID-19 pandemijos, šalyje paskelbtos 2020 m. lapkričio 7 dieną, ir įrodymų, kad buvo dedamos pastangos surasti kitų savo produkcijos pirkėjų, nepateikė duomenų, kad darbuotojai dėl antros COVID-19 pandemijos bangos 2020 m. gruodžio mėn. – 2021 m. sausio mėn. laikotarpiu buvo prastovose. Pareiškėjo pateikti UAB „Baltpool“ biržos duomenys buvo pateikti jau Paraiškos Nr. 9.44-GE-1403312 vertinimo metu. Be to, pareiškėjo veikla dar iki COVID-19 pandemijos eilę metų buvo nuostolinga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
VI.
38. Byloje kilo ginčas dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos Įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai; teismas taip pat patikrina, ar nėra ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų (ABTĮ 140 str. 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, todėl byla nagrinėjama apeliacine tvarka ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas, neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.
40. Byloje ginčijamu Įsakymu atsakovas pakeitė Ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymą Nr. 4-766 ir pripažino netekusiu galios jo priedo 14 punktą, kuriuo pareiškėjui buvo skirta 27 192,30 Eur subsidija, bei nustatė, kad pareiškėjas per 30 kalendorinių dienų nuo šio įsakymo priėmimo dienos privalo grąžinti išmokėtą subsidijos sumą – 27 192,30 Eur. Minima subsidija pareiškėjui buvo skirta pagal jo pateiktą 2021 m. gegužės 5 d. paraišką Nr. 9.44-GE-1403312 dėl subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms gavimo. Nors VMI, patikrinusi minimą paraišką, 2021 m. gegužės 12 d. Išvadoje nurodė, kad pareiškėjui negali būti skiriama subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms, nes jis neatitinka Aprašo 14.1 papunkčio sąlygų, tačiau dėl techninės klaidos pareiškėjas buvo įtrauktas į Priemonės Sąrašą, ir Ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 4-766 „Dėl subsidijos skyrimo įmonėms pagal priemonę „Subsidijos nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms“, pareiškėjui skirta 27 192,30 Eur subsidija. VMI 2021 m. rugpjūčio 26 d. raštu Nr. R-3803 informavo atsakovą, kad pareiškėjui negali būti skiriama subsidija nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusioms įmonėms, nes apyvartos sumažėjimą lėmė pasikeitusios verslo aplinkybės, o ne šalies Vyriausybės dėl karantino taikytos specialios veiklos vykdymo sąlygos, o ministro įsakymu pareiškėjui buvo nepagrįstai skirta 27 192,30 Eur subsidija dėl techninės klaidos, todėl subsidija turėtų būti grąžinta į Ministerijos sąskaitą, iš kurios ji ir buvo išmokėta; analogiška informacija buvo nurodyta ir VMI 2021 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. R-4055 „Dėl subsidijos grąžinimo“, kuriame VMI taip pat prašė Ministerijos priimti sprendimą dėl Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2021 m. liepos 13 d. įsakymo Nr. 4-766 14 punkto pripažinimo netekusiu galios ir skirto finansavimo panaikinimo.
41. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Įsakymu, pateikė skundą teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. kovo 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Tornis“ skundą. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą ir patenkinti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-492-789/2023 pareiškėjo apeliacinį skundą tenkino iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikino ir perdavė bylą Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
42. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą, šioje byloje skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą patenkino ir panaikino atsakovo Įsakymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas LVAT nutartyje konstatavo, jog VMI Išvada, kurios pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas, yra nepagrįsta, todėl, atsižvelgdamas į minėtą apeliacinės instancijos teismo išvadą, sprendė, kad Įsakymas, priimtas nepagrįstos Išvados pagrindu, negali būti vertinamas kaip pagrįstas.
43. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nevykdė LVAT nutartyje pateiktų išaiškinimų (nebuvo įvertinti pareiškėjo pateikti įrodymai ir kiti byloje surinkti įrodymai), nebuvo visapusiškai ir objektyviai išnagrinėta byla ir nebuvo parengtas motyvuotas teismo sprendimas.
44. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas LVAT nutartyje konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turėjo vertinti VMI 2021 m. gegužės 12 d. surašytą UAB „Tornis“ COVID-19 galimo poveikio finansinei būklei vertinimo išvadą Nr. (13-17 E) 549-638 (LVAT nutarties 35 p.). Apeliacinės instancijos teismas LVAT nutartyje išdėstė, kokias Išvadoje nurodytas aplinkybes atsakovas ir / ar VMI turėtų patikslinti grąžinus bylą nagrinėti iš naujo (patikslinti, ar buvo galimybė pirkėjams (centralizuotiems šilumos tiekėjams) įsigyti produkciją būtent iš pareiškėjo ir kokiomis apimtimis; ar buvo toje pačioje veiklos srityje veikiančių pelningų įmonių ir kt. (LVAT nutarties 37 p.)). LVAT nutartyje apeliacinės instancijos teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjas turėtų į bylą pateikti įrodymus, patvirtinančius, kad jo pajamų kritimą lėmė karantino metu įvesti ribojimai, kad jis dėl to negalėjo tęsti (atnaujinti) veiklos atitinkama apimtimi, kad, atnaujinęs veiklą, jis būtų patyręs atitinkamus neproporcingus nuostolius ir pan. (LVAT nutarties 38 p.).
45. Taigi, nagrinėjamu atveju LVAT nutartyje, priešingai, nei nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, nėra konstatuotas Išvados neteisėtumas, bet nurodyta, kad byloje nėra atliktas išsamus pareiškėjo veiklos vertinimas, kurio metu būtų nustatyta, jog pareiškėjas nevykdė savo pagrindinės veiklos vertinamuoju laikotarpiu būtent dėl karantino metu įvestų ribojimų, byloje taip pat nėra surinkta pakankamai įrodymų, susijusių su pareiškėjo veikla ir jo veiklos ribojimus (sustabdymą) lėmusias aplinkybes.
46. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, pakartotinai nagrinėdamas bylą ir priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į LVAT nutartyje pateiktus išaiškinimus, neatliko išsamaus pareiškėjo veiklos vertinimo, taip pat nenustatė aplinkybių, lėmusių pareiškėjo veiklos sustabdymą, neišsiaiškino, ar ginčui aktualiu laikotarpiu Lietuvoje buvo toje pačioje srityje pelningai veikiančių įmonių, kokiomis apimtimis ir kainomis pareiškėjas ginčo laikotarpiu siūlė įsigyti produkciją ir kt.
47. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo ištirti visas faktines bylos aplinkybes ir jas teisiškai įvertinti. Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą.
48. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai (teismui visapusiškai ir objektyviai nenustačius ir neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių) negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas atsakovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (ABTĮ 144 str. 1 d. 4 p.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, konstatavus įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, kitos procesiniuose dokumentuose išdėstytos aplinkybės ir kiti pirmosios instancijos teismo motyvai apeliacine tvarka nevertinami.
49. Kadangi ginčo nagrinėjimas nėra baigtas, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nesprendžiamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Atsakovo Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Regionų administracinio teismo 2024 m. birželio 10 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Jolanta Malijauskienė
Dainius Raižys
Ernestas Spruogis