Nuorašas
Civilinė byla Nr.2-1023-357/2010 m.
Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1;113.9;
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. lapkričio 25 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė
sekretoriaujant Romutei Lengvenienei
dalyvaujant ieškovui Viešųjų pirkimų tarnybos atstovui P. Š.
atsakovo Akmenės rajono savivaldybės administracijos atstovui advokatui V. S.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Viešųjų pirkimų tarnybos ieškinį atsakovui Akmenės rajono savivaldybės administracijai ir UAB „Affecto Lietuva“ dėl viešojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo panaikinimo bei sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia
Teismas, išnagrinėję bylą,
n u s t a t ė :
Ieškovas Viešųjų pirkimų tarnyba pareikštu ir patikslintu ieškiniu prašo 1) pripažinti negaliojančiu Akmenės rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2010-01 -11 sprendimą pripažinti UAB „Affecto Lietuva" atviro konkurso „Strateginio planavimo priežiūros ir finansų valdymo apskaitos sistemos kūrimo, diegimo be i priežiūros paslaugos'' nugalėtoja, 2) pripažinti negaliojančia 2010-01-14 sutartį Nr. SS-23 sudarytą su UAB „Affecto
Lietuva".
Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovas nurodo, kad atsakovas Akmenės rajono savivaldybės administracija 2009-09-04 paskelbė atvirą konkursą „Strateginio planavimo priežiūros ir finansų apskaitos valdymo sistemų diegimo Akmenės rajono savivaldybėje paslaugos“.
Ieškovas kaip perkančioji organizacija pirkimo dokumentuose nustatė, kad pirkimo objektas susideda iš atskirų dalių: viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartams pritaikytos vieningos veiklos planavimo ir valdymo bei finansų valdymo ir apskaitos sistemos sukūrimo ir diegimo bei serverių įrangos ir jų operacinių bei duomenų bazių valdymo sistemos. Perkančioji organizacija, siekdama užtikrinti tiekėjų konkurencingumą, Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų laikymąsi, turėjo pirkimo objektą suskirstyti į atskiras dalis pagal tiekėjų suinteresuotumą, kas sudarytų galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pateikti konkurencingus pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai – racionaliau naudoti pirkimui skirtas lėšas. Skirtingo pobūdžio paslaugų reikalavimas viename pirkimo objekte, t. y. neskaidant pirkimo objekto į atskiras pirkimo objekto dalis, nebuvo pasiektas įstatymo 3 str. 2 d. nustatytas pirkimo tikslas racionaliai naudojant pirkimui skirtas lėšas pirkti perkančiajai organizacijai reikalingas prekes bei paslaugas. Atsakovas tokiu būdu pats apribojo galimybę pasirinkti pigiausią pasiūlymą. Įvertinus šiam pirkimui reikalingų paslaugų aprašymą, pirkimo objektas galėjo būti sėkmingai suskirstytas į dvi ar net tris atskiras dalis: pirmiausia būtų perkama informacinės sistemos programinė įranga, o po sutarčių sudarymo būtų organizuojamas serverių įrangos pirkimas, kadangi jau būtų žinomi informacinė sistemos taikomosios programinės įrangos keliami reikalavimai techninei įrangai. Tai sudarytų galimybę didesniam tiekėjų skaičiui pateikti konkurencingus pasiūlymus, o perkančiajai organizacijai racionaliau naudoti pirkimui skirtas lėšas.
Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs. Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės „Techniniai pajėgumai" 6 punkte nustatytas reikalavimas, kad „Tiekėjo kokybės vadybos sistema atitinka ISO 9001:1994 (arba LST EN ISO 9001:1995) arba ISO 9001:2000 (arba LST EN ISO 9001:2001) standartų reikalavimus ar lygiaverčių standartų reikalavimus" neatitinka įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos, nes šie standartai 2009-05-31 pakeisti LST EN ISO 9001:2008 standartu. Pirkimo sąlygų 3.7 punkte reikalavimas, kad pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės kvalifikacinį reikalavimą turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, yra neproporcingas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnyje nustatytai jungtinės veiklos sutarties sampratai.
Perkančioji organizacija Techninėje specifikacijoje, sąlygų 1 priede nustatė reikalavimus tiek perkamai techninei įrangai, tiek perkamai programinei įrangai. Reikalavimai įsigyjamai techninei įrangai neturėtų riboti programinės įrangos pasirinkimo, nes programinė įranga yra ženkli pirkimo dalis. Įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba. Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija" detalizuota ne tik Pirkimo objektas, bet ir jo realizavimo priemones. Lentelėje 3.6 „Reikalavimai sistemos integracijai", 67 punkto reikalavimas, kad „DBVS privalo palaikyti JAVA, XML duomenų bazėje. W3C XML duomenų modelis"; 86 punkto reikalavimas, kad „Turi būti aplikacijų serveris pilnai palaikantis J2EE 1.3 ar aukštesnę versiją. Nurodytos techninės charakteristikos diktuoja technologijų detales, o ne funkcinius reikalavimus.
Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ 2.1.2 lentelės „Techninės specifikacijos“ 19,40,61,82 punktuose nustatytas reikalavimas gamintojui turėti sertifikuotą gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvoje dirbtinai riboja tiekėjų, galinčių pasiūlyti lygiavertėmis technologijomis pagrįstus sprendimus, bet neturinčių sertifikuoto aptarnavimo centro Lietuvoje, galimybę dalyvauti pirkime. Tai pažeidžia įstatymo 25 str. 2 d., 32 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto nediskriminavimo principo laikymosi.
Nurodo, kad viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, bendrieji įstatymo reikalavimai yra privalomi perkančiajai organizacijai neatsižvelgiant į pirkimo procedūros stadijas. Sandoriai, prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms yra niekiniai ir negaliojantys, todėl negali sukelti jokių pasekmių, tačiau atsakovas kaip perkančioji organizacija nesiėmė priemonių dėl sutarties nutraukimo.
Atsakovas Akmenės rajono savivaldybės administracija ieškinį prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime ir teismo posėdžio metu nurodo, kad 1. Vertinant pirkimo objekto skaidymo į atskiras dalis tikslingumą reikia ne formaliai vertinti pirkimo objekto dalumo galimybę, bet yra būtina atsižvelgti į perkamo objekto specifiką, prigimtį, esmę bei siekiamus viešojo pirkimo tikslus. Pirkimo konkurso sąlygų 5.2., 9.1. p. įtvirtintos nuostatos, kad perkamas į dalis neskaidomas vientisas pirkimo objektas, sudarytas iš kelių glaudžiai ir tiesiogiai susijusių elementų, yra nustatytos Savivaldybės interesams užtikrinti, nes garantuoja tiek ekonominį, tiek technologinį pirkimo efektyvumą. Serverių techninės įrangos išskyrimas į atskirą dalį didintų pirkimo rezultatų nepasiekiamumo riziką. Savivaldybė pirkdama tokio pobūdžio objektą, siekė užtikrinti ne tik sklandžią pirkimo proceso etapo eigą, tačiau ir tokio sprendimo įdiegimą, numatant kuo mažesnius sistemos išlaikymo kaštus eksploatavimo metu. Nurodo, kad programinės įrangos gamintojų sprendimai yra pagrįsti įvairiais technologiniais sprendimais (Oracle, SAP, Microsoft bei kt.), todėl pareiškėja, paskelbusi pirkimą, galėjo sulaukti įvairių pasiūlymų. Kiekviena minėto tipo programinė įranga gali būti tinkamai eksploatuojama tik tada, kai techninė įranga, aplinkų skaičius ir panašūs techniniai ir programiniai kriterijai atitinka programinės įrangos keliamus reikalavimus. Techninės įrangos kaštai, vertinant programinės įrangos ir jos diegimo kaštus, santykinai nėra dideli, tačiau šios įrangos suderinamumas su galima programine įranga yra glaudžiai susijęs. Atsakovas turėjo pagrindo spręsti, kad perkant programinę ir techninę įrangą atskirai, būtų buvę praktiškai neįmanoma nustatyti tokių kriterijų, kurie užtikrintų minėtų pirkimo dalių suderinamumą, aukštą jų bendro darbo našumą ir pan. Išskaidžius pirkimą į atskiras dalis kiltų didžiulė nepateisinama rizika, kad visa atsakomybė dėl technologinio nesuderinamumo ir jo nulemtų nuostolių tektų ne atskirų pirkimo dalių tiekėjams, o pačiai Savivaldybei. Nurodo, kad savivaldybė svarstė galimybę skaidyti patį pirkimą t.y. pirmuoju pirkimu programinę įrangą, o vėliau techninę įrangą, tačiau atsižvelgiant, kad nuo 2010 m. sausio 1d. privaloma tvarkyti apskaitą pagal naujuosius viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, dviejų atskirų pirkimų skelbimo alternatyva dėl ilgesnės trukmės, didesnių finansinių sąnaudų, neefektyvaus projekto lėšų panaudojimo bei siekiant užtikrinti teisės aktų laikymąsi buvo atmesta. VPĮ 37 str.1 dalies nuostatos įtvirtina perkančiosios organizacijos teisę reikalauti konkurso dalyvių pateikti atitinkamus kokybės vadybos sertifikatus. Pirkimo sąlygose turi nustatyti kokybės vadybos sistemą, pagrįstą Europos standartų serijomis. Pirkimo sąlygų 3.1. punkto lentelės „Techniniai pajėgumai" 6 punkte įtvirtintas reikalavimas atitikti ISO 9001:1994 (arba LST EN ISO 9001:1995) arba lygiaverčių standartų reikalavimus yra visiškai pagristas. Teisės aktai nenumato pareigos perkančiąjai organizacijai reikalauti dalyvių atitikti pačios aktualiausios redakcijos standartus. Ne pačios aktualiausios standarto redakcijos nurodymas negali būti kvalifikuojamas kaip VPĮ nuostatų pažeidimas. Tarnybos nurodytas LST EN ISO 9001:2008 standartas nenustato jokių naujų reikalavimų, nežymūs pasikeitimai apima tik esamų ISO 9001:2000 reikalavimų patikslinimus. Tiekėjui pateikus LST EN ISO 9001:2008 standarto sertifikatą, jis be jokios abejonės būtų buvęs įvertintas kaip lygiavertis Pirkimo sąlygų 3.1. punkto lentelės „Techniniai pajėgumai" 6 punkte nurodytiems standartams. Nurodė, kad nė vienas tiekėjas nesikreipė į pareiškėją dėl pirkimo sąlygų 3.1. p. lentelės „Techniniai pajėgumai“ 6 p. išaiškinimo. Kadangi, atsižvelgiant į tai, kad analizuojamas pirkimo sąlygų netikslumas nesukėlė ir negalėjo sukelti jokių neigiamų pasekmių, nesukliudė ir negalėjo sukliudyti potencialiems teikėjams pateikti pasiūlymus, sutrukdyti perkančiajai organizacijai nusipirkti tai, ko reikia, todėl šis netikslumas vertintinas kaip grynai formalaus pobūdžio, mažareikšmis ir negali būti pagrindas konstatuoti Viešųjų pirkimų įstatymo 24 str. pažeidimo.
VPĮ 32 str. 2 d. nustato, kad minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai turi būti proporcingi pirkimo sutarties sudėtingumui. Nustatydama konkurso sąlygų 3.7. p. nuostatas, perkančioji organizacija atsižvelgė ir įvertino pirkimo objekto specifiką, išskirtinai didelę projekto apimtį, jo elementų sudėtingumą, trumpus projekto įgyvendinimo terminus, didelę jo ekonominę vertę, pirkimo sutarties įgyvendinimo reikšmę viešajam interesui ir nustatė, kad kiekvienas jungtinės veiklos pagrindu veikiantis grupės narys turi atitikti ir pirkimo sąlygų dalies „Techniniai pajėgumai“ 6 p. reikalavimą, kad kokybės vadybos sistema atitiktų ISO 9001:1994 (arba LST EN ISO 9001:1995) arba ISO 9001:2000 (arba LST EN ISO 9001:2001) standartų ar lygiaverčių standartų reikalavimus. Toks reikalavimas nustatytas atsižvelgiat į Viešųjų pirkimų įstatymo 3 str. 2 d. įtvirtintą pagrindinį viešojo pirkimo tikslą sudaryti pirkimo sutartį, leisiančią perkančiajai organizacijai įsigyti reikiamų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas. Buvo siekiama išvengiant praktikoje galinčių susiklostyti situacijų, kai konkurse jungtinės veiklos sutarties pagrindu imasi dalyvauti keli, neproporcingai keliamus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys subjektai, t. y. išvengti piktnaudžiavimo atvejų, kai subjektas, atitinkantis pirkimo objekto specifikos nulemtus kvalifikacinius reikalavimus, pirkime dalyvautų tik formaliai, o pirkimo sutartį realiai vykdytų nepatyręs, reikiamos patirties neturintis subjektas. Konkurso sąlygų 3.5. p. nustatyta, kad jungtinės veiklos sutartis turi numatyti solidariąją visų šios sutarties šalių atsakomybę už prievolių perkančiajai organizacijai nevykdymą, buvo būtina užtikrinti, kad kiekvienas dalyvis turėtų teisę, kompetenciją ir patirtį verstis su pirkimo objektu susijusia veikla ir realias galimybes sėkmingai pasiekti pirkimo rezultatą. Pirkimo sąlygų 3.7. p. yra proporcingas pirkimo objektui, nepažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų.
Pirkimo Techninėje specifikacijoje Įstatymo 25str.8d. reikalavimams prieštaraujančių nuostatų nėra, Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 3 d. nustatyta, kad techninė specifikacija gali būti parengta šiame straipsnyje nurodytais 4 būdais arba šių būdų deriniu. Įstatymo 25 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad techninė specifikacija gali būti parengta apibūdinant norimą rezultatą arba pirkimo objekto funkcinius reikalavimus. Buvo pasirinktas būdas nurodant konkrečius reikalavimus pirkimo objektui bei atsižvelgiant į siekiamą rezultatą, rengiant technines specifikacijas atsakovas atsižvelgė į aplinkybę, kad integruotos veiklos valdymo ir apskaitos sistemos dažniausiai yra diegiamos išteklių valdymo sistemų pritaikytų viešajam sektoriui, viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartams (VSAFAS). Vienas iš pirkimo tikslų buvo įsigyti visuotinai pripažįstamais atvirais standartais grįstą sistemą ir Techninėje specifikacijoje išvardinti reikalavimai yra atviri standartai arba platformos, atvirais standartais grįstoms sistemoms, kas užtikrina galimybę rinktis iš daugelio tiekėjų ir tuo būdu gauti naudingiausią pasiūlymą. Tačiau šio tikslo siekimas jokiu būdu neriboja konkurencijos ir nediskriminuoja tiekėjų, nes šiuos reikalavimus gali tenkinti labai platus subjektų ratas. Techninėje specifikacijoje nustatytus reikalavimus gali atitikti labai platus tiekėjų ratas, reikalavimai nėra diskriminacinio pobūdžio, o Tarnyba nepateikė jokių argumentų įrodymų, kad pareiškėja pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Ieškovas nepagrįstai nurodė, kad pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“ 2.1.2. lentelės „Techninės specifikacijos 19, 40, 61, 82 p. nustatyti reikalavimai pažeidžia įstatymo 25 str. 2 d., 32 str. 2 ir 3 d. ir neužtikrina 3 str. 1 d. nuostatų laikymosi. Pirkimu buvo siekiama įsigyti specifinį didelės apimties sudėtinį ir sudėtingą objektą, svarbu, kad objekto eksploatavimo metu kylantys trukdžiai būtų pašalinami nedelsiant,garantinio aptarnavimo paslaugos būtų suteiktos kokybiškai ir kvalifikuotai. Remiantis Viešųjų pirkimų įstatymo 25 str. 3 str. nuostatomis, buvo nustatyti minėti techninės specifikacijos reikalavimai, kad gamintojas turėtų sertifikuoto gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvos Respublikoje, atsižvelgiant į objekto specifiką. Nurodė, kad Techninės specifikacijos 2.1.2. lentelės „Techninės specifikacijos 19, 40, 61, 82 p. reikalavimai neapribojo tiekėjų teisės vadovautis įstatymo 32 str. 3 d. nuostatomis ir remtis kito ūkio subjekto, turinčio tokį centrą Lietuvoje pajėgumais bei pateikti perkančiajai organizacijai atitinkamus įrodymus.
Atsakovas argumentuoja, kad Europos socialinio fondo agentūra 2010-05-13 nurodė dėl perkančiosios organizacijos patirtų išlaidų nekompensavimo arba projekto paramos sumos mažinimo. Jeigu Sutartis būtų pripažinta negaliojančia, atsakovas privalėtų sumokėti paslaugos teikėjui už atliktą darbą iš savo biudžeto lėšų, tačiau Savivaldybės biudžeto lėšos yra griežtai planuojamos ir privalo būti įsisavinamos konkrečiu nustatytu laiku. Dėl sunkios ekonominės situacijos Lietuvoje, Perkančioji organizacija nei šiuo metu, nei greičiausiai ateityje negalėtų skirti piniginių lėšų tam, kad atsiskaitytų su paslaugos teikėju. 2010-10-05 dienai atlikta paslaugų 67 procentai sutarties vertės. Tuo atveju, jeigu būtų organizuojamas naujas konkursas, šio konkurso laimėtojas dėl objekto specifikos negalėtų panaudoti Teikėjo perduotų paslaugų arba toks panaudojimas kainuotų neproporcingai daug piniginių ir laiko kaštų. Sutartį pripažinus negaliojančia, perkančioji organizacija atsidurtų tokioje situacijoje, kad privalėtų iš savo biudžeto lėšų sumokėti už paslaugas, kurių iš esmės niekur negalės pritaikyti ir panaudoti ir dėl to nukentėtų tiek atsakovo, tiek viešasis interesas.
Nurodo, kad vadovaujantis VPĮ 7 str. 2 dalies nuostatomis, pirkimas prasideda kai Viešųjų pirkimų tarnyba gauna perkančiosios organizacijos pateiktą skelbimą apie pirkimą. Ieškovas pirminiu savo veiksmu patvirtino pirkimo sąlygų atitikimą įstatymo reikalavimams. Ieškinio pareiškimas pasibaigus pirkimo procedūroms pažeidžia teisingumo protingumo, teisinio apibrėžtumo interesus. Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymo 8 str. 3 dalies 9 punktu reglamentuota ieškovo teisė, nustačius viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų pažeidimus, kreiptis į teismą dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir (ar) alternatyvių sankcijų taikymo ginant viešąjį interesą suteikta tik 2010-02-11 ir atsižvelgiant į pirkimų procedūrų laiką, šiam pirkimui netaikomas, todėl ieškovas neturi materialinės teisės kreiptis į teismą dėl sutarties nutraukimo.
Tretysis asmuo UAB „Affecto Lietuva“ raštu atsiliepimo dėl pareikšto ieškinio nepateikė.
Ieškinys tenkintinas iš dalies ( 1996-08-13 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.1-1491 ( 2009-08-04 iki 2010-03-01 įstatymo redakcija) 3straipsnis, 25 straipsnio 2 dalis, 32 straipsnio 2 ir 3 dalys, pirkimo sąlygų 3.1-6 punktas, 3.7 punktas, Techninės specifikacijos 2 dalis, 2.1.2 lentelės 19,40,61,82 punktai, 3.6 lentelės 67, 86 punktai).
Viešųjų pirkimų tvarką, šių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarką reglamentuoja viešųjų pirkimų įstatymas, kurio paskirtis – vadovaujantis įstatymo reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (3 str. 2 d.). VPĮ įpareigoja perkančiąją organizaciją užtikrinti, kad atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (3 str. 1 d.). Taip užtikrinama, kad viešųjų pirkimų konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedūroje bus išvengta nesąžiningos konkurencijos prielaidų. Viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui būtent dėl to, kad principai, kaip ir kitos imperatyviosios VPĮ nuostatos, susiję su viešojo intereso apsauga. Viešųjų pirkimų principai yra ne tik perkančiųjų organizacijų ir tiekėjų teisių bei pareigų viešojo pirkimo srityje tiesioginis šaltinis, bet ir tiesiogiai taikytinos teisės normos. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia papildoma norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus. Viešųjų pirkimų principai yra tos imperatyviosios normos, pagal kurias vertinama daugelis viešųjų pirkimų proceso elementų, taip pat kuriomis galima tiesiogiai remtis ginant dalyvaujančių viešųjų pirkimų procedūrose asmenų teises. Perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi būti tikslūs, aiškūs ir be dviprasmybių (24 str.).
Tokią praktiką, aiškinant VPĮ nuostatas, formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-416-2005, 3K-3-583-2008, 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2010).
Bylos dokumentais nustatyta, kad Akmenės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2009 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. A-539 organizuotas strateginio planavimo priežiūros ir finansų apskaitos valdymo sistemų diegimo Akmenės rajono savivaldybėje paslaugos pirkimas, kurio preliminari skaičiuojamoji kaina 1 460 000 litų. Akmenės rajono savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2009-08-26 Nr.220 protokolu nutarė pirkimą atlikti atviro konkurso būdu ir patvirtinti pirkimo vykdymo sąlygas bei techninę specifikaciją (b.l.36, 37,t.1, b.l. 58-94, 46-53).
2009 m. gruodžio 28 d. protokole NR.389 nurodyta, kad gautas vienas tiekėjo UAB „Affecto Lietuva“ pasiūlymas už 1 358 333,28 Lt paslaugų pirkimo kainą. UAB „Affecto Lietuva“ pripažintas konkurso nugalėtoju ir 2010-01-14 pasirašyta paslaugų teikimo sutartis Nr.SS-23(b.l.293 - 298). 2010-01-28 Akmenės rajono savivaldybės administracija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl pirkimo procedūrų įvertinimo, 2010-05-07 Viešųjų pirkimų tarnyba nurodė, kad perkančioji organizacija turėtų nutraukti sutartį ir organizuoti naują konkursą.
Byloje ginčas kilo dėl konkurso sąlygų ir 1 priedo „Techninė specifikacija“ atitikimo Viešųjų pirkimų įstatymo 3 straipsnio, 25 straipsnio 2 dalies, 32 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatoms. Viešųjų pirkimų įstatymas įpareigoja Viešųjų pirkimų tarnybą tiesiogiai vykdyti Viešųjų pirkimų kontrolę, taip pat ir ginti viešąjį interesą (100 str.). Ieškinys teismui pateiktas 2010 m. birželio 10 d., vadovaujantis 1996-08-13 Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo Nr.1-1491(2010-02-11 įstatymo redakcija), 8 straipsnio 2 dalies 2 punktu, įvertinus Akmenės rajono savivaldybės administracijos vykdyto atviro konkurso „Strateginio planavimo priežiūros ir finansų valdymo apskaitos sistemos kūrimo, diegimo bei priežiūros paslaugos", kuris buvo paskelbtas 2009-09-04 leidinio „Valstybės žinios" priede „Informaciniai pranešimai" Nr. 70, pirkimo dokumentus ir procedūras.
Teismas daro išvadą, kad ieškovas Viešųjų pirkimų tarnyba vertindamas pirkimo sutarties galiojimą turėjo teisę vertinti ir pirkimo dokumentus, sąlygas kaip tiesiogiai susijusius ir įtakojančius sutarties turinį.
Viešųjų pirkimų tarnyba pagrįstai ieškinyje nurodė, kad pirkimo sąlygos buvo netikslios, neatitiko VPĮ nuostatų dėl tiekėjų kvalifikacijos, pirkimo techninės specifikacijos, sąlygose neteisėtai nustatyti netikslūs reikalavimai bei numatytos galimybės tiekėjams rengiant pasiūlymus pasinaudoti alternatyvomis.
Pažymėtina, kad Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyti reikalavimai tiek perkančiajai organizacijai, tiek tiekėjams yra nustatyti ne siekiant atlikti formalias procedūras, kad perkančiosios organizacijos ir tiekėjo veiksmai formaliai atitiktų teisės normas, o tam, jog šiomis procedūromis būtų įgyvendinti viešųjų pirkimų tikslai.
Dėl perkamų paslaugų sujungimo teisėtumo
Ieškovas kelia perkančiosios organizacijos veiksmų, kuriais į vieną pirkimą sujungiamos kelios skirtingos paslaugos, teisėtumo ir su juo susijusį viešųjų pirkimų principų, skaidrumo klausimą.
Pirkimo objektų sujungimas į vieną vertintinas konkurencijos suvaržymo ir tiekėjų diskriminavimo kontekste. VPĮ ar kituose teisės aktuose perkančiajai organizacijai nenustatyta pareiga išskaidyti sudėtinį pirkimo objektą į kelis, tačiau tai nereiškia, kad perkančioji organizacija šioje srityje turi visišką diskreciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad Viešųjų pirkimų teisiniu reguliavimu siekiama išvengti situacijų, kuriose perkančioji organizacija turėtų neribotą diskreciją. Atsižvelgiant į lygiateisiškumo ir skaidrumo principus, negalimas atskirų pirkimo objektų sujungimas į vieną, jeigu tai grindžiama tik perkančiosios organizacijos finansinių ir žmoniškųjų išteklių administravimo tikslais.
Atsakovas pagrįstai motyvuoja, kad serverių techninės įrangos išskyrimas į atskirą dalį didintų pirkimo rezultatų nepasiekiamumo riziką, savivaldybė pirkdama tokio pobūdžio objektą, siekė užtikrinti ne tik sklandžią pirkimo proceso etapo eigą, tačiau ir tokio sprendimo įdiegimą, numatant kuo mažesnius sistemos išlaikymo kaštus eksploatavimo metu. Programinės įrangos gamintojų sprendimai yra pagrįsti įvairiais technologiniais sprendimais (Oracle, SAP, Microsoft bei kt.), atsakovas neturėjo jokios galimybės iš anksto numatyti, kuris konkretus programinės įrangos pasiūlymas geriausiai atitiks kriterijus. Kiekviena minėto tipo programinė įranga gali būti tinkamai eksploatuojama tik tada, kai techninė įranga, aplinkų skaičius ir panašūs techniniai ir programiniai kriterijai atitinka programinės įrangos keliamus reikalavimus. Techninės įrangos kaštai, vertinant programinės įrangos ir jos diegimo kaštus, santykinai nėra dideli, tačiau šios įrangos suderinamumas su galima programine įranga yra glaudžiai susijęs. Perkant programinę ir techninę įrangą atskirai, būtų buvę praktiškai neįmanoma nustatyti tokių kriterijų, kurie užtikrintų minėtų pirkimo dalių suderinamumą, aukštą jų bendro darbo našumą, išskaidžius pirkimą į atskiras dalis kiltų didžiulė nepateisinama rizika, kad visa atsakomybė dėl technologinio nesuderinamumo ir jo nulemtų nuostolių tektų ne atskirų pirkimo dalių tiekėjams, o pačiam pirkėjui. Pagal pirkimo sąlygų 3.4 punkto nuostatas pasiūlymą galėjo pateikti ir jungtinės veiklos pagrindu susivienijusi subjektų grupė, todėl savarankiški ir atskiri programinės ir techninės įrangos gamintojai turėjo galimybę susivienyti teikdami pirkimo pasiūlymą.
Teismas daro išvadą, kad atsakovas teisingai atsižvelgė į pirkimo objekto specifiką dėl kurios objektų sujungimas į vieną buvo būtinas perkančiosios organizacijos tikslui pasiekti, nes kitomis priemonėmis t.y. išskaidant, tikslo nebūtų galima pasiekti. Todėl vertintina, kad atsakovas pagrindė pirkimo objekto sujungimo į vieną tikslingumą, svarbių priežasčių buvimą ir proporcingumo principo nepažeidė.
Dėl Pirkimo sąlygų 3.1.punkto lentelės „Techniniai pajėgumai“ 6 punkto, pirkimo sąlygų 3.7 punkto nuostatų
Lietuvos Aukščiausiasis teismas formuodamas teismų praktiką yra pasisakęs, kad nediskriminavimo ir konkurencijos užtikrinimo imperatyvai yra vienodai aktualūs tiek tiekėjų kvalifikacijos, tiek pasiūlymų reikalavimų nustatymo bei vertinimo metu (VPĮ 25, 32 ir 39 straipsnių nuostatos). Tai bendrieji reikalavimai, pagal VPĮ privalomi perkančiosioms organizacijoms, neatsižvelgiant į pirkimo procedūros stadiją. Perkančioji organizacija iš principo gali kelti tuos pačius reikalavimus tiekėjų kvalifikacijai ir pirkimo objektui, tačiau šiais reikalavimais turi siekti ne vieno, o dviejų tikslų, t. y. tiek įsitikinti tiekėjo patikimumu ir pajėgumu vykdyti panašaus pobūdžio sutartinius įsipareigojimus, tiek pagal iš anksto paskelbtas pirkimo sąlygas vertinti tiekėjo pateiktą pasiūlymą (siaurąja prasme) viešojo pirkimo sutarties įvykdymo prasme.
Įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perkančiosios organizacijos nustatyti minimalūs dalyvių kvalifikacijos reikalavimai turi būti tikslūs ir aiškūs. Perkančiosios organizacijos Pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės „Techniniai pajėgumai" 6 punkte nustatytas reikalavimas, kad „Tiekėjo kokybės vadybos sistema atitinka ISO 9001:1994 (arba LST EN ISO 9001:1995) arba ISO 9001:2000 (arba LST EN ISO 9001:2001) standartų reikalavimus ar lygiaverčių standartų reikalavimus" vertintinas kaip neatitinkantis įstatymo 32 straipsnio 2 dalies nuostatos. Ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, kad sąlygose nurodyti standartai 2009-05-31 pakeisti LST EN ISO 9001:2008 standartu.
Pirkimo sąlygų 3.7 punkte reikalavimas, kad pirkimo sąlygų 3.1 punkto lentelės kvalifikacinį reikalavimą turi atitikti kiekvienas ūkio subjektų grupės narys atskirai, neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.969 straipsnio jungtinės veiklos sutarties nuostatos. Tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, todėl sąlygų nuostata pripažintina pažeidžianti VPĮ 32 straipsnio 3 dalies nuostatas, bei neužtikrinanti Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų laikymosi.
Nereikšmingas atsakovo argumentas, kad būtų vertinęs visus tiekėjus vienodomis sąlygomis, nes pats pirkimo procesas, sąlygų turinys turi būti aiškus, atviras, be situacijų sudarančių galimybę interpretuoti tą patį veiksmą skirtingai ir suabejoti viešo konkurso skaidrumu.
Dėl pirkimo sąlygų 1 priedo „Techninė specifikacija“
Tinkamas pirkimo dokumentų sąlygų kvalifikavimas lemia tinkamą VPĮ nuostatų, taikomų skirtingoms pirkimo procedūroms, taikymą. Atsakovas Akmenės rajono savivaldybės administracija Techninėje specifikacijoje, sąlygų 1 priede nustatė reikalavimus perkamai techninei įrangai ir reikalavimus perkamai programinei įrangai. Įstatymo 25 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti. Teismas vertintina, kad reikalavimai nustatomi įsigyjamai techninei įrangai neturi riboti programinės įrangos pasirinkimo, nes konkrečiu atveju, programinė įranga yra ženkli pirkimo dalis, tikslus techninės įrangos specifikavimas įtakoja siūlomų skirtingų informacinių sistemų skaičių bei eliminuoja lygiaverčius, tačiau kitos techninės įrangos reikalaujančius informacinių sistemų sprendimus.
Ieškovas pagrįstai nurodo, kad lentelėje 3.6 „Reikalavimai sistemos integracijai", 67 punkto reikalavime, kad „DBVS privalo palaikyti JAVA, XML duomenų bazėje. W3C XML duomenų modelis"; 86 punkto reikalavime nurodytos techninės charakteristikos diktuoja technologijų detales, o ne funkcinius reikalavimus. Pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija" detalizuotas ne tik pirkimo objektas, bet ir jo realizavimo priemonės.
Teismas pripažįsta, kad sąlygos, kuriomis nustatomas ne tik pirkimo objektas, bet ir jo realizavimo būdas, dirbtinai riboja tiekėjų, galinčių pasiūlyti lygiavertėmis technologijomis pagrįstus sprendimus, galimybę dalyvauti pirkime bei pažeidžia Įstatymo 25 straipsnio 2 dalies nuostatas, reikalaujančias užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų. Šis pažeidimas neužtikrina 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų pagrindinių pirkimų principų laikymosi bei šio straipsnio 2 dalyje nustatyto viešųjų pirkimų tikslo.
Dėl pirkimo sąlygų 1 priedo „techninė specifikacija“ 2.1.2 lentelės „Techninės specifikacijos 19,40,61,82 punktų reikalavimų
Pripažintina, kad pirkimo sąlygų 1 priede „Techninė specifikacija“ 2.1.2 lentelės „Techninės specifikacijos“ 19,40,61,82 punktuose nustatytas reikalavimas gamintojui turėti sertifikuotą gamintojo aptarnavimo centrą Lietuvoje dirbtinai riboja tiekėjų, galinčių pasiūlyti lygiavertėmis technologijomis pagrįstus sprendimus, bet neturinčių sertifikuoto aptarnavimo centro Lietuvoje, galimybę dalyvauti pirkime. Tai pažeidžia įstatymo 25 str. 2 d., 32 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas ir neužtikrina Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyto nediskriminavimo principo laikymosi. Įstatymo 32 str. 3 d. imperatyviai nustatyta, kad tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgiant į tai, kokio teisinio pobūdžio ryšiai su jais, todėl perkančioji organizacija negalėjo reikalauti tokio centro turėjimo konkrečiame regione.
Dėl sutarties pripažinimo negaliojančia
Vertinant konkurso rezultatų panaikinimo pasekmes ir sprendžiant sandorio negaliojimo padarinius teismas atsižvelgia į sutarties vykdymo eigą, jos vykdymo specifiką, įvykdymo laipsnį, galimus nuostolius dėl restitucijos taikymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas teismų praktikoje yra nurodęs, kad reikia atsižvelgti (Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 1997 m. gruodžio 18 d. Sprendimas Inter-Environnement Wallonie / Région wallonne, C-129/96, Rink. 1997, p. I-7411; 2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimas Mangold, V-144/04, Rink. 2005, p. I-9981) į 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB, iš dalies keičiančios Tarybos direktyvas 89/665/EEB ir 92/13/EEB dėl viešųjų sutarčių suteikimo peržiūros procedūrų veiksmingumo didinimo, 2 d straipsnį, pagal kurį peržiūros institucija gali nepripažinti sutarties negaliojančia, net jeigu ji buvo suteikta neteisėtai, jei nustatoma, kad dėl svarbių bendro intereso priežasčių reikėtų išsaugoti sutarties padarinius. Ekonominiai interesai, sprendžiant sutarties galiojimo klausimą, gali būti laikomi viršenybę turinčia priežastimi tik tuo atveju, jei išimtinėmis aplinkybėmis jos negaliojimas turėtų neproporcingų padarinių.
Teismas įvertina atsakovo pateiktus įrodymus ir argumentus, kad finansavimo ir administravimo sutarties 3.3 punktas nustato projekto veiklų įgyvendinimo pabaigą 2011 m. balandžio 23 d., iki kurios turi būti baigtos įgyvendinti visos projekto veiklos ir patirtos visos su projekto įgyvendinimu susijusios tinkamos finansuoti išlaidos. Kaip nurodo atsakovas, pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 36 str. 2 dalį, perkančioji organizacija nuo 2010-01-01 apskaitą turi tvarkyti pagal naujuosius viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS). Perkančioji organizacija dėl didėlės ir sudėtingos pirkimo objekto apimties gali nesuspėti užtikrinti, jog iki 2011-02-23 būtų paskelbtas naujas konkursas.
Pateikta perkančiosios organizacijos pažyma patvirtina, kad laikotarpyje nuo 2010-01-14 iki 2010-10-05 atlikta paslaugų 67 procentai sutarties vertės (909.863,61) iš jų: įsigyta kompiuterinė techninė įranga ir SPPFVAS 60 darbo vietų licencija, baigiamas projektavimo, programavimo ir diegimo etapas.
Teismas, įvertindamas šias aplinkybes taiko 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/66/EB 2d ir 3 str. nuostatas ir sprendime apsiriboja perkančiosios organizacijos veiksmų, patvirtinant konkurso sąlygas bei iš jų atsiradusias pasekmes, neteisėtumo pripažinimu. Kitoje reikalavimo dalyje pripažinus, kad sandorio negaliojimas turėtų neproporcingų padarinių, ieškinį dalyje dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu teismas atmeta.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Akmenės rajono savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos 2010-01-11 sprendimą pripažinti UAB „Affecto Lietuva" atviro konkurso „Strateginio planavimo priežiūros ir finansų valdymo apskaitos sistemos kūrimo, diegimo bei priežiūros paslaugos'' nugalėtoja, pripažinti neteisėtu.
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.
Teisėja Rasa Bartašienė