Civilinė byla Nr. e2-952-727/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19531-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.7; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8; 2.6.16.3; 2.6.18.3. 3.2.6.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 18 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Rasai Varaneckienei,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Griana“ atstovui direktoriui G. B. ir advokatui Giedriui Baziuliui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Spektro“ atstovui direktoriui K. K., advokatui Mariui Tamošiūnui, advokato padėjėjui Jaroslav Simarev,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Griana“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Spektro“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Griana“ (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Spektro“ (toliau – ir atsakovas), kuriuo prašo priteisti iš atsakovo 8210,10 Eur skolą, 222,68 Eur palūkanų, 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 6 proc. dydžio procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, jog 2015 m. gruodžio 23 d. paslaugų teikimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis) pagrindu nuomavo atsakovui reikalingą techniką grunto kasimui (duomenys neskelbtini) objekte „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini)“. Už išnuomotą techniką ieškovas atsakovui 2016 m. gegužės 9 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) 12 210 Eur sumai (neskaičiuojant 2564,10 Eur PVM, kurį pagal atvirkštinio apmokestinimo taisyklę turi valstybei sumokėti atsakovas), kurią atsakovas apmokėjo tik iš dalies, iki šiol neapmoka 8 210,10 Eur. Ieškovo teigimu, ši suma apima technikos nuomos kaštus ir jai būtino kuro išlaidas. Minėtą PVM sąskaitą-faktūrą atsakovui išsiuntė elektroniniu paštu, atsakovas nepateikė ieškovui atsisakymo priimti šią PVM sąskaitą-faktūrą. Iki kreipimosi į teismą dienos (Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-3941-807/2017) ieškovas negavo jokių pretenzijų dėl Sutarties vykdymo. Minėtoje civilinėje byloje atsakovas nurodė deklaratyvias ir išgalvotas aplinkybes tam, kad išvengti galutinio atsiskaitymo su ieškovu.

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė ieškinio nepripažįstantis ir prašo jį atmesti. Mano, jog ieškinys nepagrįstas, be to, ieškovas, anot atsakovo, neįrodė, kad pagal Sutartį suteikė paslaugų būtent už 12 210 Eur. Atsakovo teigimu, ieškovas suteikė paslaugų už 10 548 Eur. Atsakovas 2016 m. sausio 18 d., vasario 17 d., vasario 23 d. mokėjimo pavedimais pervedė ieškovui avansu 4000 Eur. Pasirašius Sutartį, ieškovas informavo atsakovą, jog be išorinės pagalbos nesugebės tinkamai įvykdyti Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kadangi neturėjo nei transporto priemonės išnuomotos technikos atvežimui į objektą, nei ekskavatoriaus vairuotojo (operatoriaus), nei piniginių lėšų transporto priemonėms veikti būtinam kurui įsigyti. Dėl šios priežasties ieškovas ir atsakovas susitarė dėl ieškovui pagal Sutartį mokėtinų sumų sumažinimo atsakovo mokėjimų išorinę pagalbą suteikusiai įmonei UAB „Volmira“ dydžiu, kas ir buvo padaryta. PVM sąskaita faktūra, kuria grindžiamas ieškinys, atsakovui niekada nebuvo pateikta. Be to, ieškovas ir atsakovas buvo sutarę atidėti atsakovo atsiskaitymą pagal nuomos sutartį iki pagrindinio rangovo UAB „CCM Baltic“, su kuriuo atsakovas buvo pasirašęs rangos sutartį, bankroto procedūrų pabaigos (bankroto procedūros bylos nagrinėjimo metu nebuvo pasibaigusios), šio susitarimo metu ieškovo piniginis reikalavimas atsakovui sudarė 1961,87 Eur. Atsakovo teigimu, jis yra atsiskaitęs su ieškovu, netgi yra susidariusi 38,39 Eur dydžio permoka jam, tokiu būdu ieškovo reikalavimo teisė pagal Sutartį yra visiškai pasibaigusi. 

Nurodytą 10 548,00 Eur dydžio atsiskaitymą su ieškovu atsakovas detalizavo taip: 1) 4000 Eur mokėjimo pavedimais sumokėtas avansas; 2) už 2330,69 Eur ieškovas, pasinaudodamas UAB „Volmira“ jam perduota kuro kortele, įsipylė kuro 2016 m. vasario-kovo mėn. laikotarpiu, todėl ši suma buvo išminusuota iš bendros sumos; 3) 2255,44 Eur suma buvo atsakovo patirta UAB „Volmira“ paslaugoms, būtinoms tam, kad ieškovas galėtų vykdyti Sutartį, apmokėti (ieškovo ekskavatoriaus atvežimas ir išvežimas iš objekto teritorijos bei ieškovui suteikta (išnuomota) UAB „Volmira“ ekskavatoriaus operatoriaus paslauga (ieškovas neturėjo ekskavatoriaus operatoriaus) - ši suma taip buvo išminusuota iš bendros sumos; 4) 1000 Eur atsakovas sumokėjo ieškovui 2017 m. liepos 25 d. pavedimu; 5) 1000,26 Eur bylinėjimosi išlaidų suma buvo priteista iš ieškovo atsakovui 2019 m. gegužės 22 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje e3K-3-80-403/2019, todėl tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu šia suma buvo sudengtas atsakovo skolos ieškovui likutis, t.y. 961,87 Eur pagal Sutartį. Tokiu būdu atsakovas yra visiškai atsiskaitęs su ieškovu, ieškovas netgi liko skolingas atsakovui 38,39 Eur (1000,26 Eur – 961,87 Eur).

        Teismo posėdžio metu ieškovas akcentavo, jog nekelia ginčo dėl apmokėjimo už kurą, tiektą išnuomotai technikai, ir teigė neprašąs priteisti pinigų už kurą, o tik pinigus už iškastą ir išvežtą gruntą. Patvirtino, jog UAB „Volmira“ buvo išdavusi kortelę kurui, neginčijo tą kortelę gavęs ir ją panaudojęs. Tačiau nurodė, jog iš gautos kortelės kuras buvo pilamas tik ekskavatoriui, kuris buvo išnuomotas be operatoriaus, o savivartį išnuomojo su operatoriumi ir kurą į savivartį pylė pats ieškovas. Įrodymų, jog kurą savivarčiui pylė iš savo lėšų, nurodyti negalėjo, teigė, jog kurą pirko iš degalinių be sąskaitų faktūrų, yra tik kvitukai iš degalinių. Ginčo sąskaita buvo pateikta atsakovo vadovui - tai patvirtina ir tai, kad ši sąskaita faktūra buvo deklaruota VMI, o deklaruotos sąskaitos faktūros automatiškai tampa žinomos atsakovui, todėl mano, jog atsakovas neturi jokio faktinio pagrindo teigti, neva ginčo sąskaita faktūra jam nebuvo įteikta. Ieškovo atstovas UAB „Griana“ vadovas nurodė, kad grunto kasimo sektoriuje dirba 15 metų. Nagrinėjamu atveju buvo susitarta išnuomoti ekskavatorių ir savivartį atsakovui ir vykdyti žemės kasimo darbus. Tam buvo sudaryta Sutartis. Suabejojo (neprisiminė) ar fiziškai šią sutartį pats pasirašė, tačiau patvirtino, jog tokia sutartis buvo ir buvo vykdoma, technika atsakovui buvo nuomojama beveik 2 mėnesius, (ekskavatorius - be ekskavatorininko/operatoriaus, savivartį nuomojo su operatoriumi ir su kuru – taip buvo sutarta žodžiu), įvykdžius sutartį technika buvo grąžinta įmonei (ieškovui). Ieškovo įmonės vadovas patvirtino, jog sutarties vykdymo metu buvo iškasta apie 15 000 kubinių metrų grunto. Technika negedo, jos remontuoti nereikėjo. Kas antrą dieną pats būdavo objekte, stebėjo, kaip vyksta darbai. Teigė, jog apmokėjimas buvo vykdomas taip: iš pradžių apmokėtas avansas, paskui buvo paskaičiuota, kiek valandų dirbo savivartis ir pagal tuos skaičius buvo išrašyta sąskaita atsakovui. Savivarčio dirbtų valandų skaičių suskaičiavo atsakovas, ieškovas su tokiu paskaičiavimu sutiko (vėliau teigė, kad buvo surašytas aktas dėl laiko sąnaudų, grunto kasimo išeigos, dar vėliau teigė, kad tokio akto nematė, jo nereikalavo, jam buvo pasakyta žodžiu apie iškastus kiekius, tokia duomenų pateikimo forma jį tenkino). Teigė, jog pareigos pagal sutartį vesti apkaitą nevykdė, tokią apskaitą vedė atsakovas. Apmokėjimo pagal sąskaitą negavo, sąskaita buvo apmokėta tik iš dalies ir tik avansu. Galutinį atsiskaitymą išsiieškojo per teismą, kuris, vykdant sprendimą, buvo pervestas ieškovui, vėliau atgręžimo tvarka nuo ieškovo sąskaitos ta suma buvo nuskaityta atsakovui atgal. Teigė, jog šiuo ieškiniu prašo priteisti sumą už atliktas nuomos paslaugas (savivarčio ir ekskavatoriaus) pagal PVM sąskaitą-faktūrą, pabrėžė, jog jo įmonė neprivalo mokėti jokių kuro, technikos nugabenimo į objektą ir atgal, operatoriaus nuomos kaštų. Tai atsakovo santykiai su UAB ,,Volmira“. 

        Teismo posėdžio metu atsakovas palaikė savo nesutikimo su ieškiniu poziciją ir prašė ieškinį atmesti. Akcentavo, jog šio ginčo iniciatorius yra ieškovas, kuris bando teisminiu keliu prisiteisti tą pačią sumą antrą kartą, tik kitu pagrindu, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu darė viską, kad byla nepajudėtų – teikė nušalinimą teisėjai, prašė įtraukti trečiuoju asmeniu UAB „Volmira“, be to, nevykdė teismo įpareigojimo pateikti rašytinius įrodymus, akivaizdžiai melavo teismui, nes 2020 m. sausio 6 d. teismo posėdžio metu teigė, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovas savo lėšomis pylė kurą savivarčiui, tuo tarpu vėliau pakeitė savo poziciją ir teigė priešingai ir teikė teismui degalinių čekius, kurių anksčiau, kaip pats teigė, neturėjo. Todėl atsakovas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatomis už melagingų parodymų davimą prašė skirti ieškovui 300 Eur baudą.

        Atsakovo vadovas K. K. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jo vadovaujama įmonė nuo 2011 metų užsiima žemės darbais, pagrindų įrengimo darbais, griovimo darbais, turi reikiamas licenzijas. Su ieškovu iki Sutarties sudarymo bendravo telefonu. Gyvai ieškovo vadovo nebuvo matęs. 2016 metų pabaigoje G. B. pats jį susirado, kadangi neturi licenzijų kasimo darbams, pasiūlė konkretų objektą (duomenys neskelbtini). Jiedu aptarė įkainius ir sąlygas, G. B. paprašė jo paruošti sutartį. Atsakovo vadovas teigė įrašęs aptartas sąlygas į turimą sutarties šabloną ir tokią paruoštą sutartį persiuntė elektroniniu paštu G. B.. Pastarasis Sutarties fiziškai nepasirašė, tačiau jokio ginčo dėl to niekada nekilo. Atsakovo vadovo teigimu, pagal jųdviejų susitarimą tiek ekskavatorius, tiek savivartis turėjo būti su kuru ir su operatoriais. Atsakovo užduotis buvo užtikrinti kokybę – kiek reikia iškasti grunto į plotį, į ilgį, į gylį, o neieškoti kuro technikai ir operatoriaus. Atsakovo vadovui atvykus į objektą, jis pamatė, kad ekskavatorius yra be operatoriaus. Tuomet objekte dirbusios UAB „Volmira“ vadovas (duomenys neskelbtini), gelbėdamas šią situaciją, nuėmė savo darbuotoją ekskavatorininką iš kito objekto, ir atvežė čia, į (duomenys neskelbtini) objektą (duomenys neskelbtini). Tuomet žodžiu su ieškovu buvo sutarta, kad ieškovo pelno dalis pagal sutartį bus minusuota, nes jis neturėjo ekskavatoriaus operatoriaus. Taip pat darbų pradžioje ieškovas turėjo kuro, vėliau buvo naudojama UAB „Volmira“ kuro kortelė, nes ieškovas atsisakė pilti kurą iš savo lėšų (galimai jų neturėjo). Kuro problema išsisprendė dėka UAB „Volmira“ kuro kortelės, kurią G. B. panaudojo. Tada vėl buvo sutarta su ieškovu žodžiu, kad bus minusuojama iš ieškovo pelno kuro sąnaudos. Atsakovo vadovas teigė, jog Sutartis raštu koreguota nebuvo, tik žodžiu ir tam (duomenys neskelbtini) pritarė. Kai grįžo aktas iš rangovo, atsirado jo ranka suformuota suvestinė apie iškasto grunto kiekius, joje jis surašė atskirai ieškovo darbus, atėmė ekskavatorininko valandas, paskaičiavo atskirai savivarčių išvežimus, t. y. tai, ką pagal žodinį susitarimą turėjo apmokėti ieškovas. Bendrai buvo išvežta iki 13 000 kubinių metrų grunto, iš kurių 10 650 kubinių metrų iškasto grunto priklausė ieškovui.

Ieškinys atmestinas.

Byloje kyla ginčas dėl įsiskolinimo pagal 2015 m. gruodžio 23 d. ieškovo ir atsakovo sudarytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) (el. b. t. I, psl. 29-30). Nors Sutartis šalių nepasirašyta, ginčo dėl jos sudarymo fakto byloje nėra, abi šalys patvirtino Sutarties sudarymą joje aptartomis sąlygomis bei Sutarties vykdymo aplinkybę, nekėlė ginčo dėl jos ar atskirų Sutarties dalių negaliojimo ir pan..

Nors ieškovas viso proceso metu šią Sutartį vadino nuomos sutartimi, tačiau teismas laiko, jog ginčo šalių pasirašytos Sutarties turinys ir pobūdis yra įvardintas aiškiai ir suprantamai jo pavadinime, šalių sutartinių prievolių vykdyme ir jų įvardijime, todėl ta aplinkybė, kad Sutarties dalyje ,,Sutarties objektas“ minima sąvoka ,,nuoma“ niekaip nerodo, jog tai yra nuomos sutartis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas UAB ,,Spektro“ (rangovas) ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „CCM Baltic“ (užsakovas) 2015 m. gruodžio 23 d. sudarė Rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria rangovas įsipareigojo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) sankirtoje) objekte „Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statyba“ (toliau – ir objektas), atlikti grunto kasimo darbus sklypo ribose per 60 kalendorinių dienų nuo darbų pradžios. Darbai turėjo būti pradėti ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo šioje sutartyje numatyto avanso sumokėjimo (el. b. t. I, psl. 6-7). Rangos sutartimi atsakovas įsipareigojo objekte atlikti grunto kasimo darbus, o ,,CCM Baltic“ - sumokėti už grunto kasimo darbų atlikimą joje numatyta tvarka.

Ginčo šalys vienodai aiškino aplinkybes, jog atsakovui neturint technikos, o turint reikiamas licencijas, o ieškovui – atvirkščiai – turint techniką, bet neturint reikiamų licencijų žemės kasimo darbams atlikti, šio sandorio sudarymą iniciavo ieškovo UAB ,,Griana“ vadovas G. B., kuris jo vykdymui ketino naudoti savo turimą techniką. Dėl to tą pačią dieną ieškovas UAB ,,Griana“ (paslaugų teikėjas) ir atsakovas UAB ,,Spektro“ (paslaugų gavėjas) sudarė virš minėtą ginčo Sutartį, pagal kurią ieškovas, kaip paslaugų teikėjas, įsipareigojo atsakovui, kaip paslaugų gavėjui, ,,Prekybos paskirties pastato (duomenys neskelbtini) statyba“ objekte suteikti šias paslaugas: savivarčių nuomą grunto transportavimui – 2,00 Eur/m3+PVM (grunto išvežimo vietas paslaugų teikėjas parenka savo nuožiūra) ir ekskavatoriaus nuomą – 0,70 Eur/m3+PVM (Sutarties 1.1. – 1.1.2. p.). Sutarties 2.1. p. numatyta, kad paslaugų tiekėjas apmokėjimą už suteiktas paslaugas gauna pagal paslaugų gavėjo užaktuotą grunto kasimo kiekį, kuris yra skaičiuojamas kaip iškasto nejudinto/suspausto grunto tūris. Ši kaina, atsižvelgiant į paslaugų teikimo proceso nepakankamą apibrėžtumą (dėl paslaugų gavėjo vykdomų darbų sudėtingumo, oro sąlygų ir pan.), šalių susitarimu kaina, nurodyta 1.1. p. gali būti koreguojama iki +/-0,30 Eur /m3+PVM, tačiau visais atvejais šioje Sutartyje 1.1.1. ir 1.1.2. punktuose nurodytų paslaugų suma neturi viršyti 2,70 Eur/m3+PVM (Sutarties 2.2. p.). Ieškovas, be kita ko, šia Sutartimi įsipareigojo pateikti techniškai tvarkingą techniką, atsakyti už šios technikos remontą, draudimus, darbo saugą, darbuotojų blaivumą ir pan. (sutarties 4.1 p.), vesti papildomą apskaitą (išvežamo išpurento grunto kiekio, ekskavatoriaus darbo ir pan. (sutarties 4.2 p.), bendradarbiauti su paslaugų gavėju paslaugų teikimo organizavimo klausimais (sutarties 4.3 p.), savo veiksmais nesukelti prastovų paslaugų teikimo procese (sutarties 4.4 p.) bei kitus įsipareigojimus, kurie logiškai priklauso paslaugų teikėjui, siekiant pasiekti maksimaliai efektyvų paslaugų gavėjo atliktų darbų rezultatą (sutarties 4.5 p.) (el. b. t.1., psl. 29-30).

Ieškovas neginčijo aplinkybės, jog jis nevykdė jam Sutartimi priskirto įsipareigojimo vesti papildomą apskaitą fiksuoti išvežamo išpurento grunto kiekį, ekskavatoriaus darbo (sutarties 4.2 p.), niekaip nefiksavo darbų eigos ir jokių aktų nesurašinėjo.

Atsakovas pateikė į bylą bendrovės vadovo ranka rašytą ,,Grianos darbų apskaičiavimą“ (el. b. t. I, psl. 39), kurio turinio, jame nurodytų skaičių, kiekių ir sumų ieškovas faktiškai neginčijo ir su tokia darbų paskaičiavimo išeiga sutiko. Teismas laiko, jog šis dokumentas atitinka Sutarties 2.1. p. nurodytą paslaugų gavėjo, t. y. atsakovo, užaktuotą grunto kasimo kiekį, kuris yra išvestinis duomo Sutarties kainai nustatyti (Sutarties 2 dalis).

Ieškovas 2016 m. gegužės 9 d. išrašė PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui 12 210 Eur sumai, neskaičiuojant 2564,10 Eur PVM mokesčio, kurį, ieškovo teigimu, pagal atvirkštinio apmokestinimo taisyklę valstybei turi sumokėti atsakovas (el. b. t.1., psl. 8). Atsakovas teigia, jog šios sąskaitos faktūros niekada nėra gavęs, be to, teigia, kad ieškovas pagal Sutartį suteikė atsakovui paslaugų už 10 548,00 Eur, o ne už 12 210 Eur, kaip joje nurodyta.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad šis dokumentas – minėta PVM sąskaita-faktūra (duomenys neskelbtini)Nr. (duomenys neskelbtini) – būtų įteiktas ar būtų siunčiamas atsakovui, tokių savo teiginių ieškovas neįrodė. Be to, ši išrašyta PVM sąskaita-faktūra nėra pasirašyta ir UAB ,,Griana“, kuri joje nurodoma kaip pardavėja, - nei jos vadovo, nei buhalterio. Šiame dokumente taip pat nėra jokio įrašo apie tai, kokiu pagrindu ši PVM sąskaita-faktūra išrašyta, t.y. už kokius darbus ar paslaugas ir kokiu pagrindu suteiktas, joje nėra jokio įrašo apie tai, kad šios sąskaitos-faktūros išrašymo pagrindas yra virš minėta ginčo šalių sudaryta Sutartis. Maža to, joje niekaip neidentifikuotas suteiktų paslaugų ar pirkimo pobūdis, visiškai neidentifikuotas įrašytos sumos apskaičiavimo mechanizmas. 

Todėl teismui kyla pagrįstų abejonių tiek dėl šio rašytinio dokumento surašymo laiko, tiek ir dėl jo leistinumo bei patikimumo.

Byloje nėra ieškovo detalių paskaičiavimų, pagrindžiančių šioje PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą sumą už atliktus darbus. Joje nurodytos sumos ieškovas negalėjo detalizuoti ir posėdžio metu. Nors ieškovas ieškinyje nurodė, jog ši suma susidarė tik už ekskavatoriaus ir savivarčio nuomą bei ieškinyje nurodė, jog ketina įrodinėti, kad ieškovas savo lėšomis pylė kurą į atsakovui išnuomotus ekskavatorių ir savivartį, tačiau teismo posėdžio metu patvirtino, jog nereikalauja pinigų už kurą, o prašo priteisti tik už iškastą ir išvežtą gruntą. Ieškovo vadovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jokios apskaitos nevykdė, nors ją pagal ginčo sutartį ir turėjo vykdyti, tačiau šią apskaitą vykdė atsakovas, su atsakovo paskaičiavimais jis sutiko, nes pasitikėjo atsakovo vadovu. Teigė, jog jam apie iškastus kiekius buvo pasakyta žodžiu ir tokia duomenų pateikimo forma jį tenkino. Teismo posėdžio metu ieškovo vadovas negalėjo tiksliai pasakyti, kiek ieškovo savivartis išvežė iškasto grunto. Teismo vertinimu, visiškai nėra aišku, kokiais dydžiais ar kiekiais vadovavosi ieškovas išrašydamas atsakovui ginčo sąskaitą ir faktiškai niekuo ir niekaip nepagrindė ieškinio sumos.

Todėl laikytina, jog ieškovas tokio savo reikalavimo nepagrindė. Vienintelis dokumentas, esantis byloje, kuriame yra surašyti detalesni atliktų darbų kiekiai yra minėtas atsakovo suformuotas dokumentas pavadinimu „Grianos darbų paskaičiavimas“ (el. b. t. I, psl. 39). Minėtą dokumentą surašė atsakovo vadovas. Ieškovo vadovas, teismo posėdžio metu teigė, jog galimai tokie kiekiai ir buvo, jis tiksliai nežino. Tačiau nepaneigė, jog minėtas ieškovo vadovo ranka rašytas dokumentas neatitinka tikrovės, jog jis prieštarauja tokiam paskaičiavimui. Nesant kitokių duomenų, nesant ieškovo paskaičiavimų, atsižvelgiant į tai, kad ieškovo vadovas nepaneigė atsakovo vadovo pateikto paskaičiavimo, bei teigė, jog visada sutikęs su atsakovo paskaičiavimais, teismas laiko, jog kilus ginčui, turi būti vadovaujamasi būtent šiuo atsakovo vadovo teismui pateiktu paskaičiavimu.

Kaip matyti iš minėto dokumento, ieškovui turi būti aktuojama 10 548 Eur, t.y. tokia suma, kurią įvardijo atsakovas. Be to, matyti, kad iš ieškovo turi būti atskaitoma 2500 Eur už kurą ir 2300 Eur už ekskavatoriaus pervežimą ir UAB „Volmira“ operatoriaus darbą, nes vertinant Sutartį ir ja prisiimtus ieškovo įsipareigojimus bendrame Sutarties turinio kontekste ir elementarios logikos aspektu, labiau tikėtina, jog ieškovas, kaip paslaugų tiekėjas, negalėjo savivartį ir ekskavatorių nuomoti be operatoriaus (Sutarties 4.1 p. numatyta ieškovo pareiga atsakyti už darbuotojų blaivumą, vadinasi, darbuotojai, o tokiu yra operatorius, turėjo būti ieškovo) ir be kuro (tas pats Sutarties punktas numatė pareigą ieškovui pateikti techniškai tvarkingą techniką, o be kuro, žinia, ji negalėtų dirbti, ir tai sąlygotų galimą technikos prastovą, už kurią vėl gi pagal Sutarties 4.4. p. atsakomybė kyla ieškovui). Be to, Sutarties 4.5. p. buvo numatyti ir kiti paslaugų tiekėjo įsipareigojimai, kurie logiškai priklauso paslaugų teikėjui, siekiant pasiekti maksimaliai efektyvų paslaugų gavėjo atliktų darbų rezultatą (sutarties 4.5 p.), o 4.3. p numatė bendradarbiavimo su paslaugų gavėju pareigą, kurios ieškovas, kaip matyti iš jo teismui teiktų paaiškinimų, ignoravo visiškai. Akcentuotina ir tai, kad jokia logika neparemti posėdžio metu ieškovo vadovo išsakyti teiginiai, jog jis neturėjo pareigos pilti kurą į ta pačia Sutartimi atsakovui patikėtą ekskavatorių, o į savivartį pylė kurą ir aprūpino savivartį operatoriumi. Jokių išlygų ginčo Sutartis tam nenumatė.

Kadangi ieškovas faktiškai neginčijo aplinkybės, jog technika į objektą buvo nuvežta ir atgabenta atgal kitų asmenų, teismas laiko, jog dėl virš išdėstyto pateikto Sutarties turinio vertinimo ieškovas,  o ne atsakovas turi pareigą už tai kompensuoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad iš ieškovui priklausančios sumos buvo minusuotos mažesnės sumos nei minėtame dokumente buvo numatyta minusuoti, t.y. už kurą minusuota 2330,69 Eur ir už UAB „Volmira“ paslaugas – 2255,44 Eur. Po ginčo sutarties įvykdymo atsakovas 2017 m. liepos 25 d. mokėjimo pavedimu ieškovui sumokėjo ieškovui 1000 Eur (el. b. t. I, psl. 40). Taigi, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovo sumokėta ieškovui suma sudaro 5000 Eur, minusuota – 4586,13 Eur (2330,69 Eur+2255,44 Eur), bendra suma sudaro 9586,13 Eur. 2019 m. birželio 30 d. tarpusavio įsiskolinimo užskaitymo aktu buvo užskaitytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartimi atsakovo naudai priteistos bylinėjimosi išlaidų atlyginimas – 1000,26 Eur (el. b. t. I, psl. 53). Šis aktas nenuginčytas, todėl yra galiojantis.

Teismas sutinka su atsakovo argumentais, jog šį veiksmą jis atliko tikslu išvengti poreikio kreiptis dėl šios sumos išieškojimo. Teismo vertinimu, byloje pateikti atsakovo argumentai ir įrodymai jiems pagrįsti paneigia faktą, jog jis yra skolingas ieškovui pagal ginčo sutartį ir ginčo PVM sąskaitą-faktūrą.

Pažymėtina, jog ieškovo pozicija bylos nagrinėjimo metu keitėsi ne kartą: ieškinyje nurodė, jog ieškovo pažįstamas UAB „Volmira“ vadovas M. M. sutiko padėti ieškovui, bet su sąlyga, kad visiems žemės darbams (kasti gruntui) vadovaus UAB „Spektro“ vadovas K. K., tuo tarpu teismo posėdžio metu ieškovo vadovas teigė, jog jokio ryšio tarp ieškovo ir UAB „Volmira“ nebuvo ir kad jis nieko nežino apie kokią nors sutartį tarp ieškovo ir UAB „Volmira“. Techniką atsakovui tik išnuomavo, vėliau teigė, jog išnuomotas ekskavatorius buvo be operatoriaus, tuo tarpu savivartis – su operatoriumi, be to, nors sutartimi neįsipareigojo pilti kuro į ekskavatorių, tačiau tai darė, o kodėl pylė – paaiškinti negalėjo; ieškinyje nurodė, kad jis savo lėšomis pylė kurą į atsakovui išnuomotą techniką (ekskavatorių ir savivartį), tačiau teismo posėdžio metu tvirtino, jog kurą savo lėšomis pylė tik į savivartį. Kiek tiksliai ieškovas sunaudojo degalų savivarčiui, nurodyti negalėjo. Teismo posėdžio metu nurodė, jog į ekskavatorių buvo įpilta kuro apie 2 tonas. Bylos duomenys patvirtina, jog 2016 m. kovo mėnesį ieškovas nurašymo aktu nurašė degalų už 499,40 Eur (el. b. t. II, psl.40), tačiau kiek iš šio kiekio kuro buvo sunaudota ieškovo savivarčio darbui ir ar buvo, nėra aišku. Tai tik dar kartą patvirtina, jog ieškovas apskritai nevedė jokios apskaitos, nors būdamas verslo subjektas turėtų atsakingai vesti visas apskaitas ir turėtų atsakingai žiūrėti tiek į verslo reikalus, tiek į pasirašytų susitarimų turinį bei jų vykdymą.

Nagrinėjamo ginčo aspektu svarbu pastebėti ir tai, kad nagrinėjamo turinio ginčas jau kartą buvo teisme, tačiau 2018 m. vasario 8 d. nutartimi teismas ieškovui neatvykus į posėdį ieškinį paliko nenagrinėtu (el. b. T. II, psl. 43-44). Ieškinį naujai ieškovas suformavo tik 2019 m. birželio 30 d. (el. b. t. I, psl. 1), kas rodo nepakankamai atidų ir rūpestingą procesinį ieškovo elgesį savo galimai pažeistų teisių gynimo kontekste.

Dėl kitų bylos nagrinėjimo metu šalių išsakytų argumentų ir teiginių teismas plačiau nepasisako, nes mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui. 

Teismas netenkina proceso eigoje atsakovo išsakyto prašymo skirti ieškovui 300 Eur baudą už melagingų parodymų davimą, nes šiam momentui nemato tam pakankamai objektyvių teisinių prielaidų. Ta aplinkybė, jog šalis pateikė vėliau rašytinius įrodymus, kurių buvimą pradžioj neigė, savaime nerodo, jog ji davė melagingus parodymus dėl ginčo esmės. 

Pagal CPK 79 str. 1 d. nuostatas, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 88 str.1 d. 6 p.). Ginčą pralaimėjusi šalis privalo kompensuoti ginčą laimėjusiai šaliai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio atmetimo atveju tokia pareiga atsiranda ieškovui. 

Atsakovas prašo išieškoti 3926,90 Eur (el. b. t. II, psl. 66-68) bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 str. 1 d.). Nors šios atsakovo teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo dokumento nėra, teismas neturi pagrindo netikėti tuo, jog atsakovas šias išlaidas patyrė ir yra jas kompensavęs savo atstovui.

Sutinkamai su LR Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ Nr. 1R-85 2 p. nuostatomis, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduoja atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 p. nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vietą, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias savybes. Atsižvelgiant į tai, kad byla nėra didelės apimties, nėra sudėtinga, joje nebuvo sprendžiamas teisinių klausimų naujumas, kad turėti du atstovus byloje yra šalies pasirinkimas, kad dalis posėdžių nevyko iš esmės dėl tam tikrų procesinių ieškovo pasirinkimų ir posėdžiams ruoštis iš naujo nereikėjo, iš ieškovo atsakovo naudai priteistina 2500 Eur advokato pagalbos išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 96 str., 98 str.).

Šioje byloje susidarė viso 8,43 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (pašto išlaidų). Kadangi tenkanti atlyginti pašto išlaidas valstybei suma yra didesnė nei nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (5 Eur), šios pašto išlaidos priteisiamos iš ieškovo valstybės naudai (CPK 92 str.) .

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Griana“, j.a.k. 123572584, atsakovo UAB „Spektro“, j.a.k. 300155637, naudai 2500 Eur (du tūkstančius penkis šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų.

Priteisti iš ieškovo UAB „Griana“, j.a.k. 123572584, 8,43 Eur (aštuonis eurus 43 cnt) procesinių dokumentų įteikimo (pašto) išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią banke „Swedbank”, AB, įmokos kodas 5660 arba surenkamąją sąskaitą Nr. LT122140030002680220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc. Lietuvos skyrius, įmokos kodas 5660 (sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui nedelsiant po sprendimo įsiteisėjimo).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                        Natalija Daškovienė