KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. birželio 25 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė viešame teismo posėdyje, sekretoriaujant Rūtai Žuvininkaitei, dalyvaujant ieškovo atstovei R. Ž., atsakovės atstovui A. M., civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei UAB „Remstato“ dėl bankroto bylos iškėlimo,
n u s t a t ė:
ieškovas ieškiniu prašė iškelti atsakovei bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirti UAB „Astekas“. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad atsakovė nevykdo VSD įstatymu ir Biudžeto taisyklėmis nustatytų privalomųjų mokėjimų. Nuo 2013-05-23 į atsakovės turimas sąskaitas kredito įstaigoje pateikti ieškovo mokėjimo nurodymai iki šiol yra neįvykdyti. Pati atsakovė paskutinį kartą 2013-02-27 sumokėjo 3500 Lt VSD įmokų. Atsakovė nėra sumokėjusi VSD įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. gruodžio mėnesio. 2014-01-22 atsakovės įsiskolinimas VSDFV biudžetui sudarė 18099 Lt, iš jų 16145,17 Lt VSD įmokų ir 1953,98 Lt delspinigių. Atsakovė registruotino turto neturi. Atsakovė į ieškovo siunčiamus pranešimus dėl ketinimo kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neatsiliepė. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo nuomone, atsakovė yra nemoki.
Atsakovė teismo nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo, procesiniai dokumentai įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka,
2014-03-31 nutartimi atsakovei buvo iškelta bankroto byla, kuri įsiteisėjo, atsakovės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Astekas“.
2014-05-27 nutartimi atsakovei atnaujintas terminas atskirajam skundui dėl 2014-03-31 teismo nutarties paduoti, priimtas atsakovės atskirasis skundas dėl 2014-03-31 teismo nutarties, patenkintas atsakovės atskirasis skundas ir panaikinta 2014-03-31 teismo nutartis, paskirtas teismo posėdis žodinio proceso tvarka.
Ieškovė 2014-06-19 teismo posėdyje paaiškino, kad pagal šiuo metu nagrinėjant bylą pateiktus rašytinius įrodymus vienareikšmiškos išvados, jog atsakovė yra moki, padaryti nėra galimybės, tačiau atsakovė vykdo veiklą, sprendimą dėl ieškinio palieka priimti teismo nuožiūra.
Atsakovės atstovas paaiškino, kad ieškinio nepripažįsta. Atsakovei turėtų būti sudaryta galimybė išspręsti šiuo metu esamus finansinius sunkumus. Atsakovė finansinių sunkumų patyrė, atliekant darbus Vokietijos įmonei, kuri neatsikaitė už atliktus darbus ir bankrutavo. Atsakovė vykdo veiklą, turi pasiūlymų ateičiai, pas atsakovę dirba iš viso 7 darbuotojai, iš kurių yra direktorius ir buhalterė, bei 5 statybininkai. Kitų kreditorių be ieškovo ir Valstybinės mokesčių inspekcijos atsakovė neturi, su šiais kreditoriais planuoja atsiskaityti. 2014-06-16 balanse nurodytos per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra atsakovės pradelsti įsipareigojimai. Ginčo laikotarpiu atsakovė padengė dalį įsiskolinimo ieškovui, šį mėnesį planuoja pervesti dar apie 2000 Lt – 2500 Lt skolos.
Ieškinys netenkintinas.
Bankroto teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) bei Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos (CPK 1 straipsnio 1 dalis, ĮBĮ 1 straipsnio 1 dalis). Sisteminė šiuose įstatymuose įtvirtintų normų analizė leidžia spręsti, kad įmonės nemokumo procese siekiama dviejų priešingų tikslų – ne tik ginti kreditorių teises, kuo greičiau patenkinant jų pagrįstus reikalavimus bankroto byloje (nemokaus skolininko likvidavimo tikslas), bet ir atkurti finansinių sunkumų turinčios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo (atkuriamasis arba reabilitacinis tikslas). Greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties. Tad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik toms įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1031/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-990/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2103/2013).
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje yra įtvirtinti 3 savarankiški bankroto bylos iškėlimo pagrindai: 1) kai įmonė yra nemoki; 2) kai įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 3) kai įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinta, jog įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Iš šios teisinės nuostatos daroma išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu.
Tam, kad išsiaiškintų įmonės realią turtinę padėtį, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal naujausius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį pagal naujausius duomenis, turinčius reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1389/2013).
Atsakovė įregistruota Juridinių asmenų registre nuo 2010-06-17. Nagrinėjant bylą, atsakovė pateikė naujausią 2014-06-16 sudarytą balansą. Balanse nurodyta, jog atsakovė turi turto už 68 854, 00 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 29 254, 00 Lt. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad ši 29 254, 00 Lt per vienerius metus mokėtina suma ir trumpalaikiai įsipareigojimai yra atsakovės pradelsti įsipareigojimai, iš kurių ieškovui skola sudaro 22 274, 63 Lt (pateikta pažyma), likusi dalis yra skola Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, ieškovo atstovės paaiškinimų nustatyta, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai šiuo metu sudaro 33 581,19 Lt, iš kurių 22 274, 63 Lt yra įsiskolinimas ieškovui ir 11 307,27 Lt Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsakovės turtą sudaro 58 854,00 Lt, tai yra pajamos, kurias atsakovė gaus pagal sudarytas rangos sutartis su M. R. 2014-06-16 Nr. 0011 ir R. B. 2014-03-03 Nr. 0008, vykdant lokalinėse sąmatose nurodytus darbus, bei automobilis VW Transporter, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriam pritaikytas areštas, vykdant išieškojimą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai.
Iš atsakovės sudarytų rangos sutarčių su UAB „Unikas“, „P.C Žemaitija“, VšĮ Karklės SOS vaikų poilsiavietė, gaunamų pridėtinės vertės sąskaitų faktūrų registro duomenų už 2014-01-01 – 2014-03-31 laikotarpį, atsiskaitomosios sąskaitos išrašų, matyti, kad atsakovė ginčo laikotarpiu vykdo veiklą ir gauna pajamas, iš kurių dengiamas įsiskolinimas ieškovui (b.l. 85, 115-135, 1 tomas). Iš atsakovės priverstine tvarka išieškota ieškovui 2014-02-21 – 2502,44 Lt, 2014-02-24 – 1326,60 Lt, 2014-03-14 – 2290,20 Lt, atsakovė pervedė ieškovui 2014-06-16 – 4400, 00 Lt.
Iš atsakovės sudarytų darbo sutarčių, 2014-05-16 darbuotojų pareiškimo, atsakovės atstovo paaiškinimų teismo posėdžio metu, nustatyta, kad pas atsakovę dirba 7 darbuotojai, iš kurių yra direktorius ir buhalterė, 5 darbuotojai priimti statybininkų pareigoms, atsakovė darbuotojams darbo užmokesčio įsiskolinimo neturi.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, išanalizavus naujausius atsakovės finansinius duomenis, teismo nuomone, šiuo metu nėra pagrindo išvadai padaryti, kad atsakovė nevykdo veiklos, akivaizdžiai negali vykdyti savo įsipareigojimų ir pradelsti atsakovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tai yra, atsakovė yra nemoki (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 punktas), todėl šiuo metu nėra įstatymu numatyto pagrindo atsakovei iškelti bankroto bylą (Įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Teismo nuomone, vertinant aplinkybes, jog atsakovė vykdo veiklą, pas atsakovę dirba darbuotojai, bankroto bylos iškėlimas atsakovei neatitiktų ĮBĮ numatytų tikslų (ĮBĮ 1 straipsnis).
Ieškovas aplinkybių, jog yra kiti ĮBĮ numatyti pagrindai atsakovei bankroto bylai iškelti, neįrodinėjo, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei, informacija apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbtina ne vėliau kaip kitą darbo dieną viešai specialioje interneto svetainėje (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis).
Kadangi nutartis priimta žodinio proceso tvarka, yra skundžiama per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis, 13 dalis, CPK 335 straipsnio 1 dalis).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
atsisakyti iškelti atsakovei UAB „Remstato“, įmonės kodas 302522644, registruotos buveinės adresas Minijos g. 178-33, Klaipėda, bankroto bylą.
Paskelbti, įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti iškelti bankroto bylą, informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą atsakovei UAB „Remstato“ ne vėliau kaip kitą darbo dieną viešai specialioje interneto svetainėje.
Grąžinti, įsiteisėjus teismo nutarčiai atsisakyti iškelti bankroto bylą, antstolei B. T. vykdomuosius dokumentus Nr. (23.17-08)-320-37753, Nr. (23.31-08)-320A-21243, Nr. (23.31-08)-320A-35646.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.
Teisėja Erinija Kazlauskienė