Administracinė byla Nr. eAS-140-415/2024

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02438-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.8; 43.5.9

(S)

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. sausio 15 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo skundui dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Savivaldybė) 2023 m. liepos 31 d. rašto Nr. SG-784, Šiaulių miesto savivaldybės mero (toliau – ir Meras) 2023 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. SG-942 ir Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. S-4166 (toliau kartu – ir Raštai) panaikinimo paduoti ir termino neatnaujino, bei atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus (toliau – ir skundas).

Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 31 d. raštui Nr. SG-784 apskųsti turėtų būti taikomos ABTĮ 29 straipsnio nuostatos dėl neveikimo bei 2 mėnesių terminas skundui paduoti, pažymėjo, kad vien tai, jog pareiškėjas mano, kad atsakovas netinkamai, neišsamiai ar nepilnai atsakė į pareiškėjo prašymą, negali būti vertinama kaip neveikimas (vilkinimas).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 31 d. rašto Nr. SG-784 ir Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. rugsėjo 1 d. rašto Nr. SG-942 panaikinimo 2023 m. rugsėjo 5 d. pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2023 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atsisakė priimti. Pareiškėjas į teismą dėl minimų raštų panaikinimo kreipėsi 2023 m. spalio 9 d., t. y. praleidęs įstatyme nustatytą vieno mėnesio terminą.

Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats pasirinko, kokiu būdu ginti savo pažeistas teises, t. y. kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją, nors dėl minimų Raštų panaikinimo pareiškėjas turėjo teisę kreiptis tiesiogiai į teismą. Pareiškėjas, pasikreipęs į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ir gavęs sprendimą atsisakyti priimti jo skundą, kreipėsi į teismą ne prašydamas tokį sprendimą panaikinti, o būtent tik dėl skundžiamų raštų panaikinimo, t. y. pareiškėjas kreipėsi į teismą pagal ABTĮ 29 straipsnyje įtvirtintą tiesioginio viešojo administravimo subjektų sprendimų apskundimo teismui procedūrą.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytus argumentus dėl termino praleidimo, konstatavo, kad nurodytos termino skundui paduoti praleidimo aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio ir nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vertinti, kad egzistavo aplinkybės, objektyviai užkirtusios kelią pateikti skundą laiku.

Teismas pažymėjo, kad 2024 m. sausio 9 d. patikslintame skunde pareiškėjas taip pat prašė panaikinti ir Šiaulių miesto savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. S-4166, kurį, kaip patikslintame skunde nurodo pats pareiškėjas, gavo 2023 m. lapkričio 3 d. 11:42 val., tačiau pareiškėjas nenurodė jokių priežasčių, kodėl prašymą panaikinti šį raštą pateikė tik 2024 m. sausio 9 d., t. y. praleidęs vieno mėnesio terminą.

Teismas pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės yra pareiškėjo pasirinktas elgesio modelis, o ne objektyvios, ekstraordinarios, išimtinės, nuo jo valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjo skundas dėl Raštų panaikinimo teismui paduotas praleidus įstatymo nustatytą apskundimo terminą dėl paties pareiškėjo veiksmų, kurie, siekiant įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, neatitiko rūpestingumo, sąžiningumo, operatyvumo ir atidumo reikalavimų, todėl sprendė, jog terminą skundui paduoti pareiškėjas praleido ne dėl svarbių priežasčių, o dėl subjektyvių aplinkybių, todėl šis terminas neatnaujintinas bei atsisakytina priimti pareiškėjo skundą ir patikslintus skundus dėl atsakovo Raštų panaikinimo.

Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti Savivaldybę pataisyti Aprašą ar atskiru sprendimu tinkamai reglamentuoti metalinių garažų bendrijų naudojamos valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą, t. y. įvertinti norminio administracinio teisės akto teisėtumą, pažymėjo, kad pareiškėjas nepatenka į subjektų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje, ratą, todėl neturi teisės kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, todėl atsisakė priimti šį pareiškėjo skundo reikalavimą.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo patenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) panaikinti Savivaldybės administracijos 2023 m. liepos 31 d. raštą Nr. SG-784, Savivaldybės Mero 2023 m. rugsėjo 1 d.  raštą Nr. SG-942 ir Savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. S-4166; 2) įpareigoti Savivaldybę pataisyti Aprašą ar atskiru sprendimu tinkamai reglamentuoti metalinių garažų bendrijų naudojamos valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą; 3) skundo padavimo terminui taikyti ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį (kai (jeigu) viešojo administravimo subjektas neatlieka savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, šis neveikimas (vilkinimas) gali būti apskųstas per 2 mėnesius).

Pareiškėjas išdėsto faktines bylos aplinkybes, taip pat skundo ir jo patikslinimų pateikimo teismui ir jų priėmimo nagrinėjimo aplinkybes bei pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, 2023 m. spalio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-704-442/2023 panaikino šią nutartį, be kita ko, konstatavęs, kad šiuo atveju, skundo priėmimo stadijoje nėra pagrindo pripažinti, kad ginčijami aktai akivaizdžiai nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, todėl dėl pareiškėjo materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas gali būti sprendžiamas tik iš esmės išnagrinėjant administracinį ginčą. 

Pareiškėjas paaiškina, kad skundžiama 2024 m. sausio 15 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, konstatavo, kad pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Savivaldybės Raštų paduoti, neatnaujino termino skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą ABTĮ 30 straipsnio 2 dalies 8 ir 9 punktų pagrindu.

Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą spręsdamas dėl pareiškėjo skundo priėmimo, 2023 m. spalio 16 d. nutartyje nurodęs, kad pareiškėjo skundas teismui pateiktas su trūkumais, nei šioje nutartyje, nei 2023 m. spalio 30 d. nutartyje, kuria atsisakė priimti pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, nenurodė, kad pareiškėjo reikalavimas dėl Savivaldybės 2023 m. liepos 31 d. rašto ir Mero 2023 m. rugsėjo 1 d. rašto panaikinimo pateiktas praleidus skundo padavimo terminą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-704-442/2023 (toliau – ir LVAT nutartis) panaikino pirmosios instancijos teismo 2023 m. spalio 30 d. nutartį ir perdavė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi dėl atsakovo neveikimo, todėl tokiam skundui pateikti taikomas ABTĮ 29 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas, taigi pareiškėjas nepraleido termino atsakovo Raštams apskųsti. Be to, atsakovo 2023 m. lapkričio 3 d. raštas buvo pateiktas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui su atskirojo skundo papildymu, taigi jo apskundimo terminas (1 mėn.) nebuvo praleistas, tačiau šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas nevertino.

Pareiškėjo teigimu, LVAT nutartyje nurodžius, kad skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo vertinti, ar pareiškėjo skundas paduotas nepažeidžiant skundo padavimo termino, tai turėjo būti įvertinta išnagrinėjus bylą iš esmės.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu atsisakymo atlikti veiksmus ir vilkinimo sąvokų aiškinimu ir pažymi, jog nagrinėjamu atveju Savivaldybė skundžiamais 2023 m. liepos 31 d. ir 2023 m. rugsėjo 1 d. raštais nevykdė savo pareigų, klausimo nustatytu laiku neišsprendė (atsisakė spręsti) ir tik 2023 m. lapkričio 3 d. raštu pareiškėjui buvo atsakyta, taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ABTĮ 29 straipsnio 2 dalį. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad pareiškėjas nepraleido 2 mėnesių termino kreiptis į teismą dėl atsakovo neveikimo.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu, kas gali kreiptis į teismą su prašymu patikrinti norminio administracinio akto teisėtumą, ir nesutinka, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatenka į subjektų, numatytų ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje, ratą, todėl neturi teisės kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Be to, pirmosios instancijos teismas nevertino, ar pareiškėjas reiškia individualų reikalavimą, susijusį su nagrinėjama konkrečia byla, bei nevertino, ar kyla ar ne abejonių dėl norminio administracinio akto teisėtumo.

Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad pareiškėjas neturi teisės kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą, iškreipia pareiškėjo prašymą pradėti tyrimą, ar norminis aktas (ar jo dalis) atitinka Vyriausybės norminį teisės aktą, kai teisme nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo, o ne abstraktų pareiškimą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas negalėjo pateikti prašymo dėl Aprašo teisėtumo.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos pagal atskirąjį skundą dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 8 punkto (kai skundą (prašymą, pareiškimą) suinteresuoto asmens vardu paduoda neįgaliotas vesti bylą asmuo) ir 9 punkto (kai skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad pareiškėjas praleido terminą Raštams apskųsti dėl subjektyvių priežasčių bei nenustatęs pagrindo terminui atnaujinti (ABTĮ 33 str. 2 d. 9 p.), bei nustatęs, kad pareiškėjas, prašydamas ištaisyti Aprašą (t. y. Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022 m. liepos 7 d. sprendimu Nr. T-285 patvirtinto Žemės nuomos mokesčio ir priedo už valstybinės žemės nuomą ir naudojimą apskaičiavimo, mokėjimo ir apskaitos tvarkos aprašo), iš esmės prašo patikrinti jo atitiktį Vyriausybės norminiam teisniam aktui, nepatenka į ABTĮ 112 straipsnio 1 dalyje nurodytą subjektų ratą, t. y. reikalavimą šioje dalyje reiškia tam įgaliojimų neturintis asmuo (ABTĮ 33 str. 2 d. 8p.).

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016).

Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio, reglamentuojančio skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimą, 2 dalį, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (33 str. 2 d. 9 p.), taigi pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, priešingai, nei nurodo pareiškėjas, turėjo pareigą įvertinti, ar skundas paduotas laikantis teisės aktuose nustatytų terminų.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 29 straipsnio 1 dalį, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas, apskundęs Savivaldybės 2023 m. liepos 31 d. raštą ir Mero 2023 m. rugsėjo 1 d. raštą Lietuvos administracinių ginčų komisijai, tačiau Komisijai atsisakius priimti pareiškėjo skundą, 2023 m. spalio 23 d. patikslintu skundu į teismą kreipėsi ne ginčydamas Komisijos sprendimą atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, vadovaujantis Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, bet ginčydamas atsakovo priimtus raštus, taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad skundas turėjo būti paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamų raštų priėmimo dienos.

Nepagrįsti yra atskirojo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju turėjo būti taikomos ABTĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostatos, kad tais atvejais, jeigu viešojo administravimo subjektas nevykdo savo pareigų arba vilkina klausimo nagrinėjimą ir nustatytu laiku jo neišsprendžia, toks neveikimas (vilkinimas atlikti veiksmus) gali būti apskųstas per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas klausimo išsprendimo laikas, kadangi atsakovas, pareiškėjo teigimu, vilkino pareiškėjo keliamo klausimo nagrinėjimą, nustatytu laiku jo neišsprendė.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsisakymas atlikti veiksmus ir vilkinimas atlikti veiksmus nėra tapačios teisinės sąvokos. Pirmuoju atveju atsisakymas atlikti veiksmus yra vienas iš viešojo administravimo subjektui leistinų veiksmų, kurio teisėtumas bei pagrįstumas ir sudaro bylos nagrinėjimo dalyką. Antruoju atveju viešojo administravimo subjektas neatlieka visų ar dalies veiksmų, kuriuos jam priskirta atlikti. Šiuo atveju bylos nagrinėjimo dalyką sudarytų aplinkybių, ar viešojo administravimo subjektas buvo kompetentingas atlikti tam tikrus veiksmus, ar jam priskirtus klausimus sprendė įstatymų nustatyta tvarka ir laiku, nustatymas. Sprendžiant, ar pareiškėjas skundžia atsakovo aktą ar neveikimą, visais atvejais vertintinas tarp šalių susiklosčiusių materialinių teisinių santykių pobūdis, o ne vien pareiškėjo reikalavimo žodinė išraiška. Jei atsakovas atsisako priimti administracinį aktą ar atlikti veiksmą, nurodydamas tokio atsisakymo priežastis, šis atsisakymas negali būti vertinamas kaip neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-296/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 13; 2015 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-248-146/2015; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-521-502/2017).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Savivaldybei pateikė 2023 m. birželio 29 d. raštą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022-07-07 sprendimu Nr. T-285 patvirtinto Aprašo 8.2 papunkčio taikymo“, į kurį atsakyta ginčijamu Savivaldybės 2023 m. liepos 31 d. raštu, bei 2023 m. rugpjūčio 1 d. raštą „Dėl Šiaulių miesto savivaldybės tarybos 2022-07-07 sprendimu Nr. T-285 patvirtinto Aprašo 8.2 papunkčio taikymo (2)“, į kurį atsakyta ginčijamu Savivaldybės Mero 2023 m. rugsėjo 1 d. raštu. Pažymėtina, kad skundžiamais raštais atsakovas išdėstė savo poziciją pareiškėjo keliamu klausimu, t. y. nurodė priežastis, kodėl pareiškėjo prašymai netenkinami, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovo pateikti atsakymai negali būti vertinami kaip neveikimas, todėl pareiškėjo skundo reikalavimams dėl Savivaldybės 2023 m. liepos 31 d. rašto ir Mero 2023 m. rugsėjo 1 d. rašto panaikinimo taikytinas 1 mėnesio apskundimo terminas.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl termino Savivaldybės mero 2023 m. lapkričio 3 d. raštui apskųsti, pažymi, kad pareiškėjas reikalavimą teismui dėl šio rašto panaikinimo suformulavo tik 2024 m. sausio 9 d. patikslintame skunde, nors byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas šį raštą gavo 2023 m. lapkričio 3 d., taigi dėl šio rašyto panaikinimo pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs 1 mėnesio terminą skundui paduoti.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad pareiškėjas atsakovo 2023 m. lapkričio 3 d. raštą pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui kartu su 2023 m. lapkričio 6 dienos atskirojo skundo papildymu, t. y. nepraleisdamas termino šiam raštui apskųsti, pažymi, jog pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, skundo (prašymo, pareiškimo) priėmimo klausimą sprendžia administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas, tačiau ne apeliacinės instancijos teismas. Be to, skundo pagrindas ir dalykas, skundo reikalavimai dėl ginčo esmės yra formuluojami skunde teismui (ABTĮ 24 str.), o ne atskirajame skunde. Teisėjų kolegija, įvertinusi 2023 m. lapkričio 6 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikto atskirojo skundo administracinėje byloje Nr. eAS-704-442/2023 papildymą (el. b. III t., b. l. 165-172), pažymi, kad pareiškėjas šiame papildyme nepareiškė reikalavimo dėl Savivaldybės Mero 2023 m. lapkričio 3 d. rašto panaikinimo, toks reikalavimas nebuvo suformuluotas ir pirmosios instancijos teismui 2023 m. gruodžio 27 d. pateiktuose paaiškinimuose (el. b. III t., b. l. 189-193). Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, jog šios aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas reikalavimą teismui dėl 2023 m. lapkričio 3 d. Mero rašto panaikinimo pateikė nepraleidęs jo apskundimo termino ar kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės vertintinos kaip objektyvios aplinkybės, sutrukdžiusios pareiškėjui laiku pateikti skundą teismui dėl šio rašto panaikinimo.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi ir esant pareiškėjo prašymui, administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Pabrėžtina, kad sprendžiant termino atnaujinimo klausimą, vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008, 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA520-70/2012, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-49-822/2016).

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, dėl kurių buvo praleistas terminas skundui dėl Raštų panaikinimo paduoti, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad terminą skundui dėl Raštų panaikinimo paduoti pareiškėjas praleido dėl pasirinkto elgesio modelio, o ne objektyvių, ekstraordinarių, išimtinių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl galbūt pažeistos teisės gynimo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, pirmą kartą spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nenurodė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui dėl Savivaldybės 2023 m. liepos 31 d. rašto ir Mero 2023 m. rugsėjo 1 d. rašto paduoti, nereiškia, kad šis terminas nebuvo praleistas, kadangi pirmą kartą pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka ir skundo padavimo terminas nebuvo vertinamas, be to, pakartotinai sprendžiant klausimą dėl pareiškėjo skundo priėmimo, pareiškėjui buvo sudaryta galimybė nurodyti termino praleidimo priežastis.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti Savivaldybę pataisyti Aprašą ar atskiru sprendimu tinkamai reglamentuoti metalinių garažų bendrijų naudojamos valstybinės žemės nuomos mokesčio apskaičiavimą ir mokėjimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo reikalavimu iš esmės yra keliamas klausimas dėl Aprašo, kaip norminio akto, atitikties aukštesnės galios teisės aktams.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepatenka į subjektų, numatytų Administracinių bylų teisenos įstatymo 112 straipsnio 1 dalyje, ratą, todėl neturi teisės kreiptis su abstrakčiu pareiškimu ištirti norminio administracinio akto teisėtumą.

Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti veiksmus. ABTĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad netaikant išankstinio nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūros, apygardos administracinis teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja bylas dėl norminių administracinių aktų, kuriuos priėmė teritoriniai ar savivaldybių administravimo subjektai, teisėtumo. Prašyti administracinio teismo pradėti tyrimą, ar norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį teisės aktą, turi teisę šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai, kai tame teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo (ABTĮ 113 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas formuluotę „nagrinėjama konkreti byla dėl jų teisių pažeidimo“, pabrėžė, kad tam, jog būtų pradėta norminio administracinio akto teisėtumo patikros byla, turi būti nustatyta, kad šis norminis teisės aktas realiai buvo pritaikytas ir tokiu būdu nulėmė tikrą ar tariamą asmens teisių pažeidimą. Pažymėtina, jog galimas, hipotetinis pareiškėjo teisių pažeidimas ir ginčijamo akto pritaikymas ateityje nesudaro pagrindo konstatuoti, kad norminio administracinio akto teisėtumo tyrimas yra susijęs su asmens teisių ar saugomų interesų pažeidimu. Administracinio teismo jurisdikcijos pripažinimas tokiu atveju kaip šis reikštų nukrypimą nuo norminio administracinio akto teisėtumo patikra siekiamo tikslo ir tai, kad būtų nepaisoma kitų sąlygų, kurios suponuoja, jog turi egzistuoti individualus ginčas (o ne ginčas dėl norminio akto), kurio išsprendimui yra reikalinga ištirti byloje taikytino norminio administracinio akto teisėtumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-91-146/2017; 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-587-575/2019; 2023 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-217-822/2023).

Įvertinus pareiškėjo teismui pateikto skundo, jo papildymų, taip pat atskirojo skundo turinį, pažymėtina, kad pareiškėjas teikė skundą dėl atsakovo Raštų panaikinimo, kurie negali būti vertinami kaip individualūs administraciniai aktai, priimti pareiškėjo atžvilgiu taikant Aprašo nuostatas, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjo prašymas dėl Aprašo pataisymo vertintinas kaip abstraktus pareiškimas ištirti norminio administracinio akto teisėtumą ABTĮ 112 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nepatenka į baigtinį ABTĮ 112 straipsnyje nurodytų subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, ratą, pirmosios instancijos teismas, nors ir netinkamu pagrindu (šią pareiškėjo skundo dalį turėjo būti atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. kaip skundo dalį, nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka), iš esmės pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti šią pareiškėjo skundo dalį. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo 2024 m. sausio 15 d. nutarties motyvuojamoji dalis pakeičiama, nurodant, kad pareiškėjo skundo reikalavimą dėl įpareigoti savivaldybę pataisyti Aprašą atsiakytina priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta, ir jos nėra pagrindo naikinti ar keisti remiantis atskirajame skunde išdėstytais ar kitais motyvais. Todėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. P. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 15 d.  nutartį  palikti nepakeistą. 

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                 Gintaras Kryževičius

                                        Arūnas Sutkevičius

                                        Skirgailė Žalimienė