Baudžiamoji byla Nr. 1-2709-573/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30038-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.10.1; 1.1.7.2.2; 1.2.18.11; 2.12.1.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

TEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 4 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas D. R. išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Astos Chraminos pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalies, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis D. R. laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 8 d., dirbdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), direktoriaus pareigose ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (nauja red. 2008-07-03 įst. Nr. X-1679) 21 str. 1 ir 2 d. reikalavimus, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą ir buhalterinių ir kitų dokumentų išsaugojimą, nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų saugojimo tvarkos, neužtikrino, kad būtų išsaugoti ir tyrimui pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos ir kiti dokumentai bei registrai už laikotarpį nuo 2016 m. kovo 26 d. iki 2018 m. spalio 8 d., o būtent:

2016 m. gegužės 10 d. sąskaita faktūra Nr. BAUR Nr.0021, 2017 m. kovo 9 d. sąskaita faktūra Nr. BAUR Nr.0132, 2017 m. gegužės 2 d. sąskaita faktūra Nr. BAUR Nr.0150, 2017 m. rugpjūčio 2 d. sąskaita faktūra Nr. BAUR Nr.0176, 2017 m. lapkričio 12 d. sąskaita faktūra Nr. BAUR Nr.0202, 2018 m. balandžio 3 d. sąskaita faktūra Nr. BAUR Nr.0239, 2018 m. gegužės 2 d. sąskaita faktūra Nr. BAUR Nr.0244, 2018 m. liepos 2 d. sąskaita faktūra Nr. BAUR Nr.0255, 2018 m. rugsėjo 3 d. sąskaita faktūra Nr. BAUR Nr.0265, pirkimo dokumentų žurnalai (registrai) už 2017 m. kovo – 2018 m. spalio mėn., pirkimo dokumentai (gautos PVM sąskaitos faktūros) už 2018 m. vasario-spalio mėn. bei pardavimo dokumentai (išrašytos sąskaitos faktūros) už 2018 m. birželio-spalio mėn.; ilgalaikio turto, atsargų, pirkėjų įsiskolinimų, atsiskaitymų su tiekėjais, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų registrai už tiriamąjį laikotarpį; pirkimo bei pardavimo dokumentų registrai už 2017 m. kovo – 2018 m. spalio mėn.; Kasos knyga už 2017 m., 2018 m. sausio-spalio mėn.; finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkiniai už 2016, 2017 m.; atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos už tiriamąjį laikotarpį (išskyrus 2017 m. vasario mėn.), tuo pažeidė LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 16 straipsnio – Apskaitos registrai 1 dalies nuostatas, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (redakcija galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. LR įstat. Nr. XI-1988), 19 straipsnio – Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka 1 dalies nuostatas, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (redakcija galioja nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pagal 2008 m. liepos 3 d. LR įstat. Nr. X-1679) bei 2 dalies nuostatas, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka vadovaujantis LR dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis (redakcija galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. LR įstat. Nr. XI-1988), LR Dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. I-1115, redakcija 2004 m. kovo 30d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio – Dokumentų saugojimas 1 dalies nuostatas, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės, todėl laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima, o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 8 d. – visiškai negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. R. dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2013 m. iki 2018 m., tikslios datos neprisimena, buvo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktoriumi. 2018 m. įmonė neišgalėjo sumokėti mokesčių Sodrai, todėl Sodra jį išdarbino. Jis UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pirko iš įmonės ,,(duomenys neskelbtini)“. Virš dviejų metų UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą tvarkė ,,(duomenys neskelbtini)“, kur iš pradžių apskaitą tvarkė J. C., o vėliau įsidarbino buhalterė R. A.. Po kiek laiko R. A. atsidarė savo įmonę, išėjo į „(duomenys neskelbtini)“. Jam tiko R. A. paslaugų kaina, todėl UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ dokumentus ir toliau tvarkė R. A.. Nesigilino dėl sutarčių su R. A. įmone pasirašymu, tiesiog ši toliau tvarkė jo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ dokumentus. Jeigu sutarties dėl paslaugų (buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo) teikimo nėra tarp jo pateiktų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų, vadinasi tokios sutarties ir nebuvo. Vadinasi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paslaugos (buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymas) buvo teikiamos žodiniu jo ir R. A. susitarimu. Jis VMI teikė R. A. asmens kodą, kad ši galėtų teikti ataskaitas apie UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Dėl sutarties nutraukimo su ,,(duomenys neskelbtini)“ nieko paaiškinti negali, jis tuo nesidomėjo. Jis mano, kad jeigu jis įgaliojo R. A. tvarkyti įmonės buhalterinę apskaitą, ši turėjo pasirūpinti visų sutarčių sudarymu, nutraukimu. Jis jokių dokumentų pats nekūrė. Pasirašydavo buhalterės jam pateiktus dokumentus. Kodėl R. A. neparengė sutarties tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nežino. Kodėl ši neparengė dokumentų dėl sutarties su ,,(duomenys neskelbtini)“ nutraukimo, nežino. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ grynieji pinigai visada būdavo pas jį. Grynuosius į UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasą įnešdavo jis. Iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pinigus išimdavo jis. Banke parašo teisę UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vardu turėjo tik jis. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo viena banko kortelė, kuria naudojosi tik jis. Finansinės atsakomybės niekam, tame tarpe ir R. A., neperdavė. Visas sąskaitas – faktūras, pirkimo, pardavimo dokumentus, visada perduodavo R. A., kuri turėdavo viską sutvarkyti, suvesti. Jokių įgaliojimų dėl dokumentų, registrų saugojimo R. A. ar kam kitam niekada nebuvo surašyta. Visiškai pilnai pripažįsta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalteriniai dokumentai buvo tvarkomi aplaidžiai, jis nenustatė įmonės buhalterinės apskaitos, kitų dokumentų saugojimo tvarkos, nesiėmė priemonių, kad būtų išsaugoti ir tyrimui pateikti visi UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentai, žurnalai bei registrai (b. l. 181-182).

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodytas ir kitais byloje surinktais įrodymais.  

Liudytoja R. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą. Perėmė apskaitos tvarkymą iš UAB ,,(duomenys neskelbtini).“. Iš pradžių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Po to, kai atsirado UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, perėmė ji. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ apskaitą tvarkė kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo sudaryta rašytinė sutartis dėl buhalterinių paslaugų teikimo. Sutartį pasirašė D. R., kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas, ir ji, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovė. Sutartį parengė ji. Sutartis buvo pasirašyta dviem egzemplioriais. Vienas egzempliorius skirtas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir vienas – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Ji visas sutartis UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ registruoja. Yra sutarčių registravimo žurnalas. Sutartis pasirašyta 2016 metų kovo mėn., tikslios datos neprisimena. Sutartis buvo pasirašyta (duomenys neskelbtini). Tuo metu ten buvo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ofisas, nuomojamos patalpos. Kokioje apimtyje ir kur buvo numatyta, kokius darbus ji, kaip UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovė, privalėjo atlikti, įvardinti negali. Kiek prisimena, sutartyje dėl buhalterinių paslaugų teikimo, sudarytoje tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, buvo numatyta, kad už dokumentų saugojimą atsakinga buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė. Pagal tai, dokumentus, kuriuos pateikdavo D. R., ji privalėjo saugoti. Sutartis turėtų būti tarp tyrimo metu policijos paimtų UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentų. D. R. pats atveždavo jai bendrovės dokumentus tvarkymui. Sutvarkyti dokumentai pasilikdavo pas ją. Policijai pareikalavus, visus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentus pateikė ji. D. R. jai perduodavo dokumentus be jokio dokumentų perdavimo akto. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ perimant UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą iš UAB ,,J. G.“ joks dokumentų perdavimo dokumentas nebuvo surašytas. Kam nors iš bendrovės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų ji nebuvo sakiusi, kaip turi būti perduodami-priimami dokumentai, kaip jie turi būti saugomi (b. l. 134-136).

Iš tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad pradedamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 223 straipsnį (b. l. 1).

Iš 2019 m. liepos 9 d. nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo atskyrimo matyti, kad atskiriamas ikiteisminis tyrimas dėl UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ galimai aplaidžiai vedamos buhalterinės apskaitos (b. l. 7-10).

Iš juridinio asmens duomenų matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įm. kodas (duomenys neskelbtini) direktorius nuo 2013 m. rugpjūčio 12 d. yra D. R. (b. l. 13-15).

Iš 2019 m. vasario 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad  iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paimti penki segtuvai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentais – segtuvas su 344 lapais, segtuvas su 476 lapais, segtuvas su 127 lapais, segtuvas su 167 lapais, segtuvas su 44 lapais (b. l. 27-28).

Iš 2019 m. vasario 13 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buvo paimtas segtuvas su sąskaitomis-faktūromis, 23 lapai (b. l. 29-30).

Iš 2019 m. balandžio 5 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvados Nr. 04/11-2-38-3928, matyti, kad:

1. Tiriamuoju laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant:

1) LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) nuostatomis, nes:

- į Kasos knygą už 2016 m. neįtraukus dviejų kasos išlaidų orderių (2016 m. spalio 21 d. KIO Nr. 5 ir 2016 m. gruodžio 8 d. KIO) bei dviejų kasos pajamų orderių (2016 m. lapkričio 2 d. KPO Nr. 9 ir 2016 m. gruodžio 9 d. KPO Nr. 11), taip pat į Kasos knygą už 2016 m. neįtraukus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ kasos pajamų orderių Nr. 7, 8 ir 10 (jeigu buvo išrašyti), buhalterinėje apskaitoje neapskaičius 9 UAB „(duomenys neskelbtini)“išrašytų sąskaitų faktūrų už buhalterines paslaugas (plačiau žr. 5 lentelę, 1 klausimą), laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. spalio 8 d. nefiksavus atsiskaitymų su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas (jei atsiskaitymai buvo vykdyti), nepateikus dokumentų, pagrindžiančių 800,00 Eur, tiriamuoju laikotarpiu išgrynintų iš banko sąskaitos, panaudojimą bendrovės reikmėms, nesivadovauta 6 straipsniu. Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas 2 dalies nuostatomis, jog į apskaitas privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (redakcija galioja nuo 2013 m. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. LR įstat. Nr. Xl-1988);

- jei UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto, atsargų, pirkėjų įsiskolinimų, atsiskaitymų su tiekėjais, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų registrai už tiriamąjį laikotarpį, Kasos knyga už 2017 m., 2018 m. sausio-spalio mėn., atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos už tiriamąjį laikotarpį sudaryti nebuvo, tai nesivadovauta 16 straipsniu. Apskaitos registrai 1 dalies nuostatomis, jog ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose (redakcija galioja nuo 2013 m,. sausio 1 d. pagal 2012 m. balandžio 24 d. LR įstat. N r. XI-1988);

- jei ilgalaikio turto, atsargų, pirkėjų įsiskolinimų, atsiskaitymų su tiekėjais, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų registrai už tiriamąjį laikotarpį, Kasos knyga už 2017 m., 2018 m. sausio-spalio mėn., atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos už tiriamąjį laikotarpį buvo sudaryti, jei 2016 m. KPO Nr. 7, 8 ir 10 bei 2017 m. KPO Nr. 8 buvo išrašyti, jei laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 18 d. iki 2018 m. spalio 8 d. UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vykdė atsiskaitymus su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas, kuriuos fiksavo buhalterinėje apskaitoje, jei buvo gauti/surašyti pirminiai pirkimo dokumentai už 2018 m vasario-spalio mėnesius ir pirminiai pardavimo dokumentai už 2018 m. birželio-spalio mėnesius, tačiau dokumentai nebuvo išsaugoti, tai nesivadovauta 19 straipsniu. Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą (redakcija galioja nuo 2008 m. rugsėjo 1 d. pagal 2008 m. liepos 3 d. LR įstat. Nr. X-1679) bei 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, vadovaujantis LR dokumentų ir archyvų įstatymo nuostatomis. LR Dokumentų ir archyvų įstatymo (1995 m. gruodžio 5 d. Nr. 1-1115, redakcija 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio – Dokumentų saugojimas 1 dalyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, valstybės įgalioti asmenys, nevalstybinės organizacijos, privatūs juridiniai asmenys privalo: 1) saugoti dokumentus patikimoje ir saugioje aplinkoje, įvertindami galimus rizikos veiksnius; 2) išsaugoti savo veiklos dokumentus reikiamą laiką, kad būtų užtikrinti veiklos įrodymai, apsaugotos su ja susijusių fizinių ir juridinių asmenų teisės;

2) LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. Nr. XII-1696) 5 straipsnio – Bendrųjų apskaitos principų taikymas sudarant finansines ataskaitas – I dalies nuostatomis, jog finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas, nes dokumentiniam tyrimui už 2016 metus nepateikti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ilgalaikio turto, atsargų, pirkėjų įsiskolinimų, atsiskaitymų su tiekėjais, ilgalaikių ir trumpalaikių įsipareigojimų, pajamų, sąnaudų registrai, atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos; dokumentinio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovės apskaitoje nefiksuotas buhalterinių paslaugų įsigijimas pagal 2016 m. gegužės 10 d. sąskaitą-faktūrą BAUR Nr. 0021 (plačiau žr. 1 klausimą), į Kasos knygą už 2016 m. neįtraukti du kasos pajamų orderiai ir du kasos išlaidų orderiai (žr. 7 lentelę), nepateikti dokumentai, pagrindžiantys grynųjų pinigų (3 780,00 Eur, išgrynintų iš banko sąskaitos) įnešimą į bendrovės kasą ar jų panaudojimų bendrovės reikmėms, todėl negalima patikrinti ir nustatyti finansinės atskaitomybės ataskaitose už 2016 m. esančių įrašų teisingumo.

Finansinės atskaitomybės ataskaitų rinkinys už 2017 m. VĮ Registrų centras nepateiktas;

3) 2000 m. vasario 17 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatomis, nes:

- neįtraukus į Kasos knygą už 2016 m. dviejų kasos išlaidų orderių (2016 m. spalio 21 d. KIO Nr. 5 ir 2016-12-08 KIO b/n) bei dviejų kasos pajamų orderių (2016-11-02 KPO Nr. 9 ir 2016-12-09 KPO Nr. 11), taip pat KPO Nr. 7, 8 ir 10, jei jie buvo išrašyti, nesivadovauta 16 punktu (visos kasos operacijos turi būti įrašomos į Kasos knygą ir 17 punktu (Kasos knygoje kasininkas įrašo kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį);

- pateikus kasos išlaidų orderius už 2016 m., nepatvirtintus pinigus gavusio asmens parašu, nesivadovauta 19 punkto nuostatomis (jeigu kasos išlaidų orderyje arba mokėjimo žiniaraštyje nėra pinigų gavėjo parašo, laikoma, kad pinigai neišmokėti);

4) 2002 m. gegužės 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr. 780 patvirtintų Mokesčiams apskaičiuoti naudojamų apskaitos dokumentų išrašymo ir pripažinimo taisyklių (2004 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. 407 redakcija) 12 punkto nuostatomis (PVM sąskaitos faktūros serija ir numeris turi būti formuojami taip: numeris turi būti sudaromas didėjančia seka; numeris turi būti paremtas viena ar daugiau serijų, kuri (kurios) PVM mokėtojų pasirinkimu gali būti sudaroma (-os) iš raidinių simbolių arba skaitmenų; PVM mokėtojai privalo užtikrinti PVM sąskaitos faktūros numerio, paremto serija (serijomis) unikalumą, t. y. skirtingose PVM sąskaitose faktūrose negali būti nurodomas tas pats numeris (paremtas ta pačia serija). Kasos pajamų ir išlaidų orderių numerių sudarymui galioja ta pati tvarka kaip ir PVM sąskaitų faktūrų), nes: 2016-05-03, 2016-11-08, 2016-12-08 datomis kasos išlaidų orderiai įforminti be numerių; 2017 m. kasos pajamų orderis Nr. 10 įformintas anksčiau nei kasos pajamų orderis Nr. 5, taip pat jei 2016 m. kasos pajamų orderiai Nr. 7, 8 ir 10, o 2017 m. kasos pajamų orderis Nr. 8 išrašyti nebuvo.

Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio nuostatomis, už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas; 11 straipsnio nuostatomis, už buhalterinių įrašų teisingumą (1 dalis), jog už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą; 14 straipsnio nuostatomis, už apskaitos dokumentų pasirašymą (2 dalis), už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Vadovaujantis LR Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2015 m. gegužės 14 d. Nr. XI1-1696) 28 straipsniu, atsakomybė už finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimų ir pateikimų Juridinių asmenų registro tvarkytojui (galioja nuo 2017 m. sausio 1 d. pagal 2016 m. gruodžio 15 d. LR įstat. Nr. XIIl-94), už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo D. R., faktinis buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“.

Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. lX-574) 4 straipsnio – reikalavimai apskaitos informacijai – nuostatomis, įmonės buhalterinė apskaita negali būti laikoma: 1) tinkama, objektyvia ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsamia ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams.

3. Laikotarpiu nuo 2016 m. birželio 28 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima, o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 8 d. visiškai negalima nustatyti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo bei įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesivadovaujant LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 6 straipsnio – Apskaitos tvarkymo nustatymas ir parinkimas – 2 dalies nuostatomis, 12 straipsnio – Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas – 1 dalies nuostatomis, 16 straipsnio – Apskaitos registrai – 1 dalies nuostatomis (jeigu buhalterinės apskaitos registrai bei atskaitingų asmenų avansinės apyskaitos sudaromos nebuvo), 19 straipsnio – Apskaitos dokumentų, apskaitos registrų saugojimo tvarka – I dalies nuostatomis, bei 1995 m. gruodžio 5 d. LR Dokumentų ir archyvų įstatymo Nr. 1-1115 (nauja redakcija 2004 m. kovo 30 d. Nr. IX-2084) 12 straipsnio –. Dokumentų saugojimas – nuostatomis (jei buhalterinės apskaitos dokumentai neišsaugoti, ir jei buhalterinės apskaitos registrai buvo sudaryti, bet neišsaugoti).

Vadovaujantis LR Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 21 straipsnio – Atsakomybė už apskaitos organizavimų, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą – nuostatomis, už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas; už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas; 11 straipsnio – Atsakomybė už buhalterinių įrašų teisingumą – 1 dalies nuostatomis už buhalterinių įrašų teisingumą Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba kiti šio įstatymo 10 straipsnyje nurodyti asmenys, kurie tvarko ūkio subjekto apskaitą; 14 straipsnio – Apskaitos dokumentų pasirašymas – 2 dalies nuostatomis, už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Tiriamuoju laikotarpiu UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius buvo D. R., faktinis buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo - UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 47-114).

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad kaltinamasis D. R. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam baudą, taikyti BK 641 straipsnį ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokurorės kreipimusi į teismą bei siūlomomis bausmėmis sutiko (b. l. 194, 195).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis). D. R. anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka (b. l. 154-167), psichiatrinėje įskaitoje, priklausomybės ligų centre neregistruotas, nesigydė, nesilankė (b. l. 170, 173, 176).

Teismas, nustatydamas bausmės dydį, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus baigtas nusikaltimas, konstatuota viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, D. R. praeityje neteistas. Teismas mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), tikslinga skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą (BK 47 straipsnis).

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, naikintina. 

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2019 m. vasario 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paimti penki segtuvai su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentais (b. l. 27-28) ir 2019 m. vasario 13 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paimtas segtuvas su sąskaitomis-faktūromis (b. l. 29-30), perduoti saugoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, (b. l. 115-119), grąžintini savininkui.

Civiliniai ieškiniai nepareikšti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu.,

n u s p r e n d ž i a :

D. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalį ir skirti jam bausmę - 51 MGL (2550 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, bausmę mažinti 1/3 ir paskirti galutinę bausmę - 34 MGL (1700 eurų) dydžio bauda.

Taikytą kardomąją priemonę – raštinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti. 

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 2019 m. vasario 12 d. reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paimtus penkis segtuvus su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dokumentais ir 2019 m. vasario 13 d. reikalaujamų daiktų dokumentų pateikimo protokolu iš UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ paimtą segtuvą su sąskaitomis-faktūromis, perduotą saugoti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, grąžinti savininkui, tai pavedant atlikti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato NNTV 2-ojo skyriaus pareigūnams.

Įpareigoti nuteistąjį per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paskirtą baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas ,,(duomenys neskelbtini)“) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801.

Išaiškinti nuteistajam, kad sumokėjus baudą, privaloma Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Išaiškinti, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nuteistajam išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal nuteistojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs nuteistąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo nuteistajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas                                                                                 Dainius Ročys