Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-795/2022

                          Proceso Nr. 1-01-1-43323-2021-3

                                Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                             1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1; 2.4.6.1; 2.4.7                                                                  

 (S)                                                                                                                                                                                       

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 29 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kursevičienės ir Eduardo Maškevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. R. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžio, kuriuo J. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2021 m. gruodžio 14 d. S. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir jam paskirtos 45 (keturiasdešimt penkios) paros arešto.

J. R. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dėl 2022 m. kovo 19 d. S. B. nežymaus sveikatos sutrikdymo) ir jam paskirta 50 (penkiasdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, J. R. paskirtos bausmės subendrintos, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta 65 (šešiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Į bausmės laiką įskaitytas J. R. laikinojo sulaikymo laikas, t. y. nuo 2021 m. gruodžio 14 d. 18.30 val. iki 2021 m. gruodžio 16 d. 11 val. (dvi dienos) ir nuo 2022 m. kovo 19 d. 18.07 val. iki 2022 m. kovo 21 d. 12.30 val. (dvi dienos).

J. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje – paliktos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus prašymas priteisti valstybei iš J. R. 80 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atmestas.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1. J. R. nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – (duomenys neskelbtini) S. B., t. y. 2021 m. gruodžio 14 d., apie 17.45 val., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kambaryje, tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia delnu sudavė ne mažiau kaip tris kartus S. B. į veidą, vieną kartą įspyrė S. B. į dešinę šlaunį ir taip padarė lūpos ir burnos ertmės paviršinį sužalojimą bei sumušimą, kas nukentėjusiajai S. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

2. J. R. taip pat nuteistas už tai, kad mušdamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui – (duomenys neskelbtini) S. B., t. y. 2022 m. kovo 19 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, tarpusavio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kaire ranka suėmė nukentėjusiosios S. B. plaukus ir juos laikydamas dešinės rankos kumščiu sudavė ne mažiau kaip du kartus į veidą, o nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės, tyčia įspyrė ne mažiau kaip tris kartus į nugaros sritį, taip padarydamas lūpos žaizdą, kas nukentėjusiajai S. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

II.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Nuteistasis J. R. prašo Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 29 d. nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę pakeisti į švelnesnę, o kitą nuosprendžio dalį palikti galioti nepakeistą. Nuteistasis pabrėžia, kad su nukentėjusiąja S. B. susitaikė ir toliau gyvena kartu, be to, J. R. sveikata dėl sulaukto (duomenys neskelbtini) amžiaus yra prasta.

4. (duomenys neskelbtini) apygardos prokuratūros (duomenys neskelbtini) apylinkės prokuratūros (duomenys neskelbtini) R. K. atsiliepimu prašo J. R. apeliacinį skundą atmesti. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę J. R., tinkamai atsižvelgė į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, jo asmenybę. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad J. R. nusikalto, turėdamas neišnykusį teistumą už analogiškus nusikaltimus, būdamas baustas administracine tvarka. Buvo įvertintos ir tos aplinkybės, jog nuteistasis padarė nesunkius nusikaltimus, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, po įvykių atsiprašė nukentėjusiosios ir jie susitaikė.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo J. R. apeliacinis skundas netenkintinas, o Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2022 m. birželio 29 d. nuosprendis paliktinas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018). 

7. Apeliaciniame skunde nagrinėjamu atveju nėra keliami įrodymų vertinimo, J. R. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir nuteistojo kaltės klausimai, todėl jie ir nebus aptariami šiame teismo procesiniame sprendime. Apeliaciniame skunde yra keliamas J. R. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo klausimas, t. y. tvirtinama, kad J. R. buvo paskirta per griežta arešto bausmė ir ji turėtų būti keičiama į švelnesnę. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje aptaria ir analizuoja būtent šį klausimą, t. y., ar J. R. bausmės už padarytas nusikalstamas veikas buvo paskirtos teisingai, ar jos yra pagrįstos ir ar neturėtų būti švelninamos. 

Dėl nuteistajam J. R. paskirtos bausmės pagrįstumo ir proporcingumo

8. Baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius ir sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse.

9. BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte pabrėžiama, kad bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016, 2K-253-699/2018). Taigi, teisingumo principas yra bendrasis teisės principas, kuris, skiriant bausmes, įgauna specifinį turinį, nulemtą būtinybės kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus bylai reikšmingus kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68-942/2016, 2K-265-1073/2018, 2K-98-1073/2019). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-58/2009, 2K-115/2009, 2K-603/2010, 2K-68-942/2016, 2K-98-1073/2019).

10. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes – J. R. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

10.1. Nagrinėjamu atveju negalima sutikti su tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino J. R. asmenybės. Skundžiamame nuosprendyje yra tinkamai ir pagrįstai įvertinta, jog J. R. anksčiau teistas už smurtinius nusikaltimus, naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui. Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2021 m. sausio 27 d. nuosprendžiu jam buvo paskirtas laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams, jo vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams, o iš Probuojamųjų asmenų registro J. R. buvo išregistruotas 2022 m. vasario 18 d., t. y. 2021 m. gruodžio 14 d. nusikalstamą veiką jis padarė bausmės vykdymo atidėjo metu, o 2022 m. kovo 19 d. nusikalstamą veiką padarė nuo bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos praėjus mėnesiui (t. 1, b. l. 148-158), kas rodo jo polinkį nusikalsti ir daryti nusikaltimus, pavojingus kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Be to, matyti, jog anksčiau paskirtos bausmės nesustabdė J. R. nuo naujų ir net analogiškų nusikalstamų veikų darymo, taip pat jis yra baustas administracine tvarka, nusikalstamų veikų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 145-147). Aptartos aplinkybės, susijusios su J. R. ankstesniu teistumu ir baustumu, įrodo, kad nuteistasis nepaiso visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir nuolat jas pažeidinėja. Vien ta aplinkybė, jog asmuo dėl jam paskirtos bausmės atlikimo gali patirti socialinių / šeiminių sunkumų bei kitų suvaržymų, savaime nesudaro pagrindo švelninti paskirtą bausmę. Asmenys apie jiems gresiančias pasekmes už neteisėtus veiksmus yra informuoti, kadangi baudžiamajame įstatyme yra aiškiai apibrėžtos nusikalstamos veikos ir už jų atlikimą numatytos bausmės. J. R. suprato, kad neteisėtas elgesys gali jam sukelti neigiamas pasekmes, tačiau tai nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl dabar jis turi prisiimti įstatymo numatytą atsakomybę, net jei tai ir nulemtų atitinkamus asmeninio pobūdžio praradimus ar nepatogumus.

10.2. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis J. R. atkreipia dėmesį, kad jis nukentėjusiosios S. B. atsiprašė, pastaroji jam atleido ir jie toliau gyvena kartu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog pasikeitusi nukentėjusiojo pozicija ir situacijos vertinimas savaime nekeičia teisinio J. R. veiksmų kvalifikavimo. Vien tai, kad šiame proceso etape nukentėjusioji galbūt susitaikė su nuteistuoju J. R., nereiškia, kad kaltininko neteisėti veiksmai nebeturėtų jam užtraukti baudžiamosios atsakomybės, be to, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ikiteisminis tyrimas pradedamas ir tęsiamas ne vien tais atvejais, kai gaunamas nukentėjusio asmens prašymas. Pažymėtina, kad nors fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui yra nesunkus nusikaltimas, tačiau pavojingas ir galintis sukelti pasekmių asmens sveikatai ir gyvybei, todėl į tokius nusikalstamus asmenų veiksmus valstybė įstatymu yra įpareigojusi atsakingus subjektus reaguoti visais atvejais – vėlesnis kaltininko ir nukentėjusio asmens susitaikymas nemažina atliktų veiksmų pavojingumo ir neturėtų turėti išimtinės įtakos baudžiamosios atsakomybės taikymui. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog J. R. jau yra smurtavęs prieš S. B. ir už šiuos savo neteisėtus veiksmus buvo nuteistas Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2018 m. balandžio 25 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 1, b. l. 159-161).

11. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-390/2011, Nr. 2K-412/2014, Nr. 2K-126-693/2018).

11.1. Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnio 1 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi J. R. pats savo noru neatvyko ir / ar nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką, o 2 dalies nuostatos negali būti taikomos, kadangi nagrinėjamu atveju ne tik nebuvo konstatuotos kelios, tačiau apskritai nebuvo nustatyta nė viena J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pažymėtina, jog to paties straipsnio 4 dalis tuo labiau negali būti taikoma, nes J. R. nuteistas ne už nužudymą, bendrininkaujant organizuota grupe ar esant nusikalstamam susivienijimui. Nesant pagrindo paskirtą bausmę švelninti pagal BK 62 straipsnį, spręstinas klausimas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės nagrinėjamu atveju.

11.2. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, jog šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti labai svarbi yra kaltininko asmenybė, kurios vertinimas gali suponuoti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos arešto bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą, svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, ankstesnis elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

11.3. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas įvertina aplinkybes, jog J. R. yra teistas ir nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, t. y. būdamas recidyvistas, be to, nusikalstamų veikų padarymo metu jis turėjo galiojančių administracinių nuobaudų. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis yra linkęs daryti nusikalstamas veikas ir pastarosios nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o greičiau J. R. pasirinkto gyvenimo būdo nuosekli pasekmė. Nuteistajam yra būdingas nenoras laikytis įstatymų ir polinkis daryti priešingus teisei veiksmus, kadangi tiek nusikalstamas veikas, tiek administracinius nusižengimus J. R. daro ganėtinai sistemingai. Taigi akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nuteistojo asmenybę įvertino tinkamai, t. y. paskyrė už abi nusikalstamas veikas arešto bausmes, o bausmės dydžius, atsižvelgdamas į tai, kad yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės ir nė vienos J. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, parinko artimus vidurkiui.

11.4. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas jau plačiai pasisakė dėl apeliaciniame skunde J. R. nurodytų aplinkybių, jokių naujų aplinkybių, kurios galėtų įtakoti procesinio sprendimo priėmimą ir būtų nežinomos pirmosios instancijos teismui, apeliantas nenurodė. Papildomai pažymėtina, kad kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus. Kiekvienas nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją. Bausmė ar kaltininkui taikytinos baudžiamojo poveikio priemonės neišvengiamai siejamos su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas. Pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, toks asmuo prisiima savo neteisėtų veiksmų riziką ir už savo bei savo artimųjų gyvenime dėl to kilusias neigiamas pasekmes yra atsakingas tik pats. Taigi apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą J. R. švelninti pirmosios instancijos teismo paskirtą bausmę, vadovaujantis BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis.

12. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad J. R. turi būti paskirta švelnesnė bausmė dėl jo sveikatos būklės ir (duomenys neskelbtini) amžiaus.

12.1. Pagal BK 76 straipsnio 1 dalį nusikalstamą veiką padaręs asmuo gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydoma liga, dėl kurios bausmę atlikti būtų per sunku. Atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo bausmės dėl ligos yra teismo teisė, o ne pareiga. Tai, ar liga atitinka sunkios nepagydomos ligos kriterijus, yra medicinos, o ne teisės klausimas. Pažymėtina, kad taikant BK 76 straipsnį nepakanka nustatyti, jog nuteistojo liga yra įtraukta į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakyme Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pateiktą Sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Spręsdamas, ar dėl sunkios nepagydomos ligos nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą bausmę, teismas įvertina padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir nuteistojo asmenybę, atsižvelgia į atliktos bausmės (jeigu ji atliekama) dalį, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat sunkios nepagydomos ligos pobūdį, įtaką bausmės atlikimui, tokios ligos gydymo galimybes įkalinimo įstaigoje, galimą poveikį kitų nuteistųjų, kartu kalinčių įkalinimo įstaigoje, sveikatai. Šias aplinkybes teismas nustato remdamasis duomenimis, atitinkančiais BPK 20 straipsnyje nurodytus reikalavimus, o išvadą, ar nuteistajam atlikti bausmę bus per sunku, padaro, vertindamas įrodymus ir atsižvelgdamas į Bausmių vykdymo kodekse nustatytą bausmės vykdymo tvarką ir sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221/2014, 2K-38-942/2017). 

12.2. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenų nematyti, kad J. R. sirgtų ligomis, kurios būtų įtrauktos į Sunkių nepagydomų ligų sąrašą (patvirtintą Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2013 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-308/V-1247 „Dėl Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, įsakymo 2017 m. spalio 5 d. Nr. 1R-246/V-1155 redakcija). Byloje nėra duomenų, kad bausmės atlikimo įstaigos neužtikrins būtinosios pagalbos J. R. suteikimo ir tinkamos jo priežiūros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, atsiradus pagrindui, atleidimo nuo bausmės atlikimo dėl ligos klausimas gali būti sprendžiamas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje. Be to, laisvės atėmimo vietose esančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai, taip pat jiems teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos arčiausiai esančiose ir atitinkamas paslaugas galinčiose suteikti valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigose (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 174 straipsnio 2 ir 4 dalys). Šios įstatymo nuostatos rodo, kad net ir nuteistajam arešto bausme bus garantuojama reikalinga bei visapusiška sveikatos priežiūra ir suteikiamos būtinos medicininės paslaugos, o savaime vien (duomenys neskelbtini) kaltininko amžius nesudaro pagrindo švelninti nuteistajam paskirtą bausmę, t. y. skirti bausmę, nesusijusią su asmens laisvės suvaržymu.

13. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti / sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą / per švelnią ir neteisingą bausmę. Pagal teismų praktiką bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys Nr. 2K-390/2011, 2K-456/2013, 2K-126-693/2018). Įvertinęs visas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog bausmės tikslai šiuo atveju būtų pasiekti, paskyrus švelnesnę bausmę. Taigi, J. R. paskirta arešto bausmė atitinka bausmės tikslus, nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

nuteistojo J. R. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                              Kristina Kakurinė

                                                                                                                            Dalia Kursevičienė

                                                        Eduardas Maškevičius