Administracinė byla Nr.
A525-183/2011
Procesinio sprendimo
kategorija 13.2; 13.2.3; 13.6
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS
ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2011 m. sausio 17 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio
Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Romano Klišausko (kolegijos
pirmininkas),
sekretoriaujant Gitanai
Aleliūnaitei,
dalyvaujant pareiškėjo
atstovui Rolandui Kruopiui,
atsakovų atstovams
Aušrai Gliebienei, Nijolei Vaitiekūnaitei,
trečiųjų suinteresuotųjų
asmenų atstovams J. R., A. K., N. K.,
viešame teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus
apygardos vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir trečiojo
suinteresuoto asmens Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos
apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m.
sausio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos
vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Kultūros paveldo departamentui
prie Kultūros ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Vilniaus
apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų
planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos), Valstybinei
teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, uždarajai
akcinei bendrovei „Magreira“, Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato
direkcijai dėl aktų panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas Vilniaus
apygardos vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, pareiškimu (t. I,
b.l. 2–7), kurį patikslino (t. IV, b.l. 81–89), kreipėsi į Vilniaus apygardos
administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Vilniaus
miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2004 m.
lapkričio 3 d. išduotą projektavimo sąlygų sąvadą Nr. RPS 2101 (toliau – ir
Sąvadas);
2) panaikinti Administracijos
direktoriaus 2006 m. lapkričio 29 d. išduotą statybos leidimą Nr. GR/1432/06-1295
(toliau – ir Statybos leidimas);
3) panaikinti Kultūros
paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas)
Vilniaus teritorinio padalinio 2006 m. gegužės 26 d. išduotą Leidimą atlikti
kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus Nr. 14 (toliau
– ir Leidimas Nr. 14).
Nurodė, jog 2009 m.
balandžio 6 d. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje gautas 2009 m. balandžio
2 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos
ministerijos (toliau – ir Inspekcija) raštas Nr. (10.4)-2D-784 dėl viešojo
intereso gynimo. Toks raštas su pridėta medžiaga buvo persiųstas nagrinėti
Vilniaus apygardos prokuratūrai. Inspekcija minėtame rašte nurodė, kad Administracija,
gavusi statytojo UAB „Magreira“ prašymą su Lietuvos Respublikos statybos
įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje išvardintais dokumentais, nesikreipė į Vilniaus
pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkciją (toliau – ir Direkcija) dėl
projektavimo sąlygų saugomoje teritorijoje rengimo ir, 2004 m. lapkričio 3 d.
neteisėtai išdavusi statytojui UAB „Magreira“ Sąvadą objekto rekonstrukcijai,
pažeidė Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tuo tarpu Nuolatinė
statybos komisija, į 2006 m. spalio 25 d. posėdį (protokolas Nr. 66) nepakvietusi
Direkcijos atstovo, pažeidė Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002
„Statybos leidimas“ (patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2002-04-30 įsakymu Nr. 218) (toliau – ir STR „Statybos leidimas“) 42
punktą ir, rekomendavusi Administracijai išduoti statybos leidimą objekto
rekonstrukcijai, nesuderinus projekto su Direkcija, kaip nurodyta 2004 m.
lapkričio 3 d. Specialiosiose projektavimo sąlygose statinio architektūrai
formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, pažeidė Statybos įstatymo 23 straipsnio
9 dalį ir Nuolatinės statybos komisijos nuostatų 8 punkto reikalavimus. Pažymėjo,
jog Statybos leidimas yra neteisėtas, nes jis išduotas neteisėto Nuolatinės
statybos komisijos 2006 m. spalio 25 d. ir 2006 m. spalio 26 d. posėdžio metu
priimto sprendimo pagrindu. Nurodė, jog rangovo funkcijas vykdė nustatyta
tvarka neatestuotas juridinis asmuo, tuo buvo pažeistos Statybos įstatymo 15
straipsnio 2 dalies nuostatos. Be to, Vilniaus apskrities viršininko
administracija (toliau – ir Vilniaus AVA), nepatikrinusi objekto projektinės
dokumentacijos ir nepašalinusi daromų pažeidimų, pažeidė Statybos įstatymo 27
straipsnio 4 ir 6 dalių ir Statybos techninio reglamento STR 1.09.06:2007
„Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ (patvirtintas
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007-05-03 įsakymu Nr. D1-243) (toliau –
ir STR „Statybos sustabdymas“) 9 ir 11 punktų reikalavimus. Nurodė, kad Inspekcija,
gavusi Direkcijos 2007 m. rugpjūčio 10 d. raštą Nr. S-88-(6.-6.2) „Dėl
statybos leidimo Nr. GR/1432/06-1295 gyvenamojo (1A2P) ir negyvenamųjų (1H1P,
2H1P) rekonstrukcijai į turizmo centrą (Barboros Radvilaitės g. 4, 6)“,
kreipėsi į Vilniaus AVA 2007 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. 7.9-2218 „Dėl rašto
persiuntimo nagrinėti pagal kompetenciją“. Inspekcija prašė išnagrinėti
Direkcijos 2006 m. spalio 18 d. rašte Nr. S-143-(6.-6.3) „Dėl projektavimo sąlygų
sąvado“ ir 2007 m. birželio 7 d. rašte Nr. S-48-(6.-6.3) „Dėl projektavimo
sąlygų sąvado reg. Nr. RPS 2101“ Vilniaus AVA pateiktą informaciją
apie galimus pažeidimus, išduodant Sąvadą ir Statybos leidimą objekto
rekonstrukcijai. Vilniaus AVA į tokius raštus Direkcijai neatsakė. Vilniaus AVA
Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau –
ir Departamentas) 2007 m. rugsėjo 21 d. raštu Nr. (100)11.55-769 „Dėl
projektavimo sąlygų bei statybos leidimo išdavimo teisėtumo“ Direkcijai ir
Inspekcijai atsakė, kad išduotas projektavimo sąlygų sąvadas bei statybos
leidimas neprieštarauja Statybos, Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos,
Saugomų teritorijų įstatymams. Inspekcija, gavusi Direkcijos 2007 m. spalio 8
d. raštą Nr. S-122-(6.-6.2) „Dėl statinio projektavimo sąlygų sąvado reg.
Nr. RPS 2101 ir statybos leidimo Nr. GR/1432/06-1295 išdavimo teisėtumo“, 2007
m. lapkričio 8 d. raštu Nr. 10.4-2704 „Dėl statinių Barboros Radvilaitės
g. 4, 6 projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo
teisėtumo“, kuris buvo adresuotas Administracijos direktoriui ir Vilniaus
apskrities viršininkui, prašė Vilniaus apskrities viršininko pavesti Departamentui
atlikti teisės aktų numatytus veiksmus pažeidimams išduodant statybos leidimą
Objekto rekonstrukcijai ir pažeidimams dėl statybos darbus objekte vykdančios
neatestuotos UAB „Fabra“ pašalinti ir apie atliktus veiksmus ir priimtus
sprendimus raštu informuoti Inspekciją ir Direkciją, pridedant atliktus
veiksmus patvirtinančių dokumentų kopijas. Administracijos direktoriaus Inspekcija
prašė įvertinti savivaldybės administracijos valstybės tarnautojų, pažeidusių
teisės aktų reikalavimus, išduodant projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos
leidimą, veiksmus. Atsakymo į tokį raštą Inspekcija negavo. Inspekcija, gavusi
Direkcijos 2008 m. sausio 17 d. raštą Nr. S-7-(6.-6.2) „Dėl veiksmų atlikimo“
2008-01-28 raštu Nr. 10.1-278 „Dėl statybos valstybinės priežiūros“,
pakartotinai prašė Vilniaus apskrities viršininko įpareigoti departamentą
pašalinti 2007 m. lapkričio 8 d. rašte Nr.10.4-2704 „Dėl statinių Barboros
Radvilaitės g. 4, 6 projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo išdavimo
teisėtumo“ nurodytus pažeidimus ir atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimo
procedūras, susijusias su Departamento pareigūnų netinkamu funkcijų vykdymu,
taip pat iki 2008 m. vasario 5 d. raštu informuoti apie priimtus sprendimus.
Departamentas 2008 m. kovo 21 d. raštu Nr. (100)-l 1.55-304 „Dėl statinių
Barboros Radvilaitės g. 4, 6 projektavimo sąlygų sąvado ir statybos
leidimo išdavimo teisėtumo“ atsakė, kad dėl nustatytų pažeidimų ir jau atliktų
statybos darbų stabdyti statybos leidimą nėra tikslinga ir objekte statybos
darbus vykdė UAB „Fabra“, kurio Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
nustatyta tvarka išduoto atestato Nr. 386 galiojimo laikas pasibaigęs,
todėl jam 2008 m. vasario 11 d. surašytu statybos sustabdymo aktu Nr.
(101)11-11-14 nuo 2008 m. vasario 15 d. uždrausta vykdyti rekonstrukcijos
darbus tokiame objekte. Inspekcija, gavusi Direkcijos 2008 m. gegužės 12 d. raštą
Nr. S-55-(6.-6.2), 2008 m. gegužės 16 d. raštu Nr. 10.4-1615 „Dėl statybos
valstybinės priežiūros“ dar kartą kreipėsi į Vilniaus AVA, prašydama raštu
informuoti Direkciją ir Inspekciją, ar apie rangovo UAB „Fabra“, vykdančio
statybos darbus objekte, neturint galiojančio atestato, pažeidimus pranešta VĮ
Statybos produkcijos sertifikavimo centrui. Inspekcija atsakymo į tokį raštą iš
Departamento negavo. Inspekcija, gavusi Direkcijos 2008 m. liepos 11 d. raštą
Nr. S-82-(6.-6.2) „Dėl veiksmų atlikimo“, kuriame teigiama, kad Vilniaus AVA
vengia atlikti jam priskirtus, galiojančių teisės aktų numatytus veiksmus, 2008
m. liepos 23 d. raštu Nr.10.4-2306 „Dėl statybos valstybinės priežiūros“, dar
kartą kreipėsi į Vilniaus AVA, prašydama atlikti visus veiksmus pažeidimams
pašalinti ir spręsti dėl kreipimosi į teismą su prašymu panaikinti objekto
statybos leidimą. Vilniaus AVA 2008 m. rugpjūčio 27 d. raštu
Nr.(100)-l.2-3011-(3.31) „Dėl statybos leidimo panaikinimo atliekant statinių
rekonstrukciją komplekse B. Radvilaitės g. 4, 6 Vilniuje“ informavo Inspekciją,
kad nėra pakankamo teisinio pagrindo stabdyti Statybos leidimo ir kreiptis į
teismą dėl jo panaikinimo. Vilniaus AVA, gavęs Inspekcijos raštus,
vadovaudamasis Statybos įstatymo 27 straipsnio 4 ir 6 dalimis, privalėjo
patikrinti, ar nepažeisti normatyvinių statybos dokumentų reikalavimai
projektuojant ir statant statinius. Vilniaus AVA to neatlikus, Inspekcija 2008
m. lapkričio 4 d. raštu Nr. (10.4)-2D-281 „Dėl statybos valstybinės
priežiūros“ kreipėsi į Administraciją, prašydama pateikti visų dokumentų,
susijusių su Barboros Radvilaitės g. 4 ir 6, Vilniuje, vykdomomis statybomis
kopijas. Gavusi ir išnagrinėjusi Administracijos 2008 m. lapkričio 11 d.
pateiktą objekto techninį projektą ir su statybos leidimo išdavimu susijusius
dokumentus, Inspekcija nustatė, kad Administracija nesikreipė į Direkciją dėl
projektavimo sąlygų parengimo, tuo pažeisdama Statybos įstatymo 20 straipsnio 3
dalies reikalavimus. Pažymėjo, jog Administracijos 2004 m. lapkričio 3 d.
išduotose Specialiosiose projektavimo sąlygose statinio architektūrai formuoti
ir statybos sklypui tvarkyti nurodytas reikalavimas projektą pateikti Direkcijai
peržiūrėti. Rėmėsi Statybos įstatymo 23 straipsniu, Vilniaus miesto
savivaldybės tarybos 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-999 „Dėl
Nuolatinės statybos komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“
patvirtintais Nuolatinės statybos komisijos nuostatais ir pažymėjo, jog
Nuolatinės statybos komisijos sprendimai priimami tik pritarus institucijų,
išdavusių teritorijos planavimo ir projektavimo sąlygas, atstovams. Be to,
pagal STR „Statybos leidimas“ 42 punktą sprendimas išduoti statybos leidimą
gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi Nuolatinės statybos komisijos
nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Nurodė, jog Direkcija, vadovaudamasi
Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 23
straipsnio 8 dalimi, 2008 m. gegužės 30 d. raštu Nr. S-60-(9.-9.2) „Dėl
paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės atlikimo“ kreipėsi į Kultūros paveldo
departamentą, prašydama informuoti, ar prieš išduodant Statybos leidimą,
tvarkomiesiems statybos darbams statinių komplekse Barboros Radvilaitės g. 4, 6
(buv. Kirdiejų rūmai, G390K) buvo atlikta techninio projekto gyvenamojo (lA2p)
ir negyvenamųjų pastatų (lHlp, 2Hlp) rekonstrukcijos į turizmo centrą
paveldosaugos (specialioji) ekspertizė. Tačiau į tokį Direkcijos raštą atsakyta
nebuvo. Inspekcijai patikrinus pateiktų dokumentų kopijas, nustatyta, kad objekto
tvarkomųjų statybos darbų projekto ar tvarkomųjų paveldosaugos darbų projekto
paveldosaugos (specialioji) ekspertizė atlikta 2006 m. gegužės 26 d. Pabrėžė,
jog Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. spalio 25 d. ir 2006 m. spalio 26 d.
posėdyje priimtas sprendimas rekomenduoti išduoti statybos leidimą yra
neteisėtas, nes, pažeidžiant nurodytų teisės aktų reikalavimus, į komisijos
sudėtį nebuvo įtrauktas, jos darbe nedalyvavo ir protokolo Nr. 66 nepasirašė
Direkcijos atstovas. Administracijos išduotas Statybos leidimas neteisėtas, nes
jis išduotas neteisėtai Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. spalio 25 d. ir
2006 m. spalio 26 d. posėdžio metu priimto sprendimo pagrindu. Be to, vadovaujantis
Statybos įstatymo 15 straipsnio 2 dalimi, vykdyti ypatingų statinių statybą
turi teisę šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodyti fiziniai asmenys,
juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos, gavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgaliotos institucijos šios veiklos atestatą ypatingiems statiniams statyti.
Tuo tarpu rangovo UAB „Fabra“, vykdančio darbus kultūros paveldo objekte Barboros
Radvilaitės g. 4 ir 6, Vilniuje, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
nustatyta tvarka išduotas atestatas Nr. 386 neteko galios 2003 m.
balandžio 17 d. Departamentas tik 2008 m. vasario 11 d. surašytu Statybos sustabdymo
aktu Nr.(101)11-11-14 uždraudė rangovui objekte vykdyti rekonstrukcijos darbus.
Statybos darbų vykdymas, neturint nustatyta tvarka išduoto tiems darbams
vykdyti reikalingo atestato, yra ir statybos techninio reglamento STR „Statybos
sustabdymas“ 9 punkto reikalavimų pažeidimas. Konstatavo, kad atsakovas,
išduodamas Sąvadą, pažeidė išdavimo metu galiojusių aukštesnės galios teisės
aktų reikalavimus, būtent – Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies
nuostatas, išduodamas Statybos leidimą pažeidė STR „Statybos leidimas“ 42
punktą, Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalį ir Nuolatinės statybos komisijos
nuostatų 8 punkto reikalavimus, tokiu būdu pažeisdamas pagrindines procedūras,
turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo
pagrįstumą, todėl skundžiami administraciniai aktai naikintini. Taip pat
pareiškėjas prašė panaikinti Leidimą Nr. 14 atlikti kultūros paveldo
objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus.
Atsakovas Administracija
atsiliepimais į pareiškimą (t. I, b.l. 179–183, t. IV, b.l. 142–144) prašė
pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, išduodamas Sąvadą
statytojui UAB „Magreira“ gyvenamojo (lA2p) ir negyvenamųjų pastatų (lHlp,
2Hlp) rekonstrukcijai į turizmo centrą, adresu Barboros Radvilaitės g. 4,
6, ir Statybos leidimą, veikė teisėtai ir nepažeidžiant projektavimo sąlygų sąvado,
statybos leidimo išdavimą reglamentuojančių ir kitų teisės aktų. Atsižvelgdamas
į Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, pabrėžė, jog Direkcija neturėjo pagal
kompetenciją parengti statinio projektavimo sąlygų ginčo projektui, nes už
saugomos teritorijos apsaugą atsakinga institucija (šiuo atveju Direkcija) jas
turi parengti tik tuo atveju, kai projektavimo sąlygos nustatomos statinio,
statomo saugomoje teritorijoje, projektui rengti. Kadangi pastatams Barboros
Radvilaitės g. 4, 6 buvo rengiamas projektas ne statyti, o tik rekonstruoti
esamus pastatus saugomoje teritorijoje, Direkcija sąlygų projektui rengti
nereikėjo. Remdamasis Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų,
patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 28 d.
įsakymu Nr. Dl-696 (toliau – ir Pavyzdiniai nuostatai), 5 dalimi, Statybos
įstatymo 23 straipsnio 10 dalimi, pažymėjo, jog Vilniaus miesto savivaldybės
taryba 2005 m. gruodžio 21 d. sprendimu Nr. 1-999 „Dėl Nuolatinės statybos
komisijos sudarymo ir jos nuostatų tvirtinimo“ sudarė Nuolatinę statybos
komisiją, į kurią Direkcija nebuvo įtraukta, taip pat ji pagal Statybos
įstatymo 20 straipsnio 3 dalį neprivalėjo ir neišdavė projektavimo sąlygų,
todėl ir nedalyvavo 2006 m. spalio 25 – 26 d. Nuolatinės statybos komisijos
posėdyje. Pabrėžė, jog į Nuolatinę statybos komisiją, be kita ko, buvo įtraukti
valstybinės priežiūros institucijų atstovai, Vilniaus AVA Departamento
atstovas, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovas, Kultūros
paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio atstovas ir kiti. Tokiame komisijos
posėdyje dalyvavo ir projektui pritarė Kultūros paveldo departamento Vilniaus
teritorinio padalinio atstovas. Be to, minėtas tarybos sprendimas, kuriuo sudaryta
Nuolatinė statybos komisija, nėra nuginčytas ir yra teisėtas bei galiojantis.
Pabrėžė, jog pagal Pavyzdinių nuostatų 7 dalį komisijos narių – savivaldybės
administracijos valstybės tarnautojų ir institucijų (subjektų), parengusių
(dalyvavusių parengiant) teritorijų planavimo sąlygas, įrašytas į planavimo
sąlygų sąvadą, ar nustačiusių statinio projektavimo sąlygas, įrašytas į
statinio projektavimo sąlygų sąvadą, įgaliotų atstovų dalyvavimas komisijos
darbe yra privalomas. Tuo tarpu visų kitų atstovų dalyvavimas neprivalomas.
Kadangi Direkcija konkrečiu atveju nėra institucija, kuri privalo išduoti
projektavimo sąlygas rekonstrukcijai, jos dalyvavimas Nuolatinės statybos
komisijos posėdyje taip pat nėra privalomas. Be to, pagal Pavyzdinių nuostatų
15 punktą neprivalantys dalyvauti komisijos posėdyje komisijos nariai, taip pat
apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos
valstybinės priežiūros departamento (skyriaus, tarnybos) įgaliotas atstovas
turi teisę dalyvauti komisijos posėdžiuose savo iniciatyva. Direkcija
iniciatyvos dalyvauti Nuolatinės statybos komisijos posėdyje dėl gyvenamojo
(lA2p) ir negyvenamųjų pastatų (lHlp, 2Hlp) rekonstrukcijos į turizmo centrą
nerodė. Atsižvelgiant į tai, jog Nuolatinė statybos komisija 2006 m. spalio 25
– 26 d. posėdyje Nr. 43 posėdžio protokolu Nr. 66 nurodė, jog
statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado bei kitus
reikalavimus ir priėmė sprendimą išduoti leidimą bei esant tokiam Nuolatinės
statybos komisijos sprendimui, kuris įformintas protokolu (kaip to reikalauja Statybos
įstatymo 23 str. 9 d. nuostatos), Administracijos direktorius privalėjo išduoti
statybos leidimą. Pažymėjo, jog Nuolatinės statybos komisijos 2006 m. spalio 25
– 26 d. posėdžio protokolas Nr. 66 nėra nuginčytas, iki Statybos leidimo
išdavimo bei šiuo metu laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl nėra jokio
pagrindo naikinti Statybos leidimo, išduoto UAB „Magreira“ gyvenamojo
(1A2P) ir negyvenamųjų pastatų (1H1P, 2H1P) rekonstrukcijai į turizmo centrą.
Be to, panaikinus Statybos leidimą, Nuolatinės statybos komisijos sprendimas,
priimtas 2006 m. spalio 25 – 26 d. liks galiojantis, kuris pagal Statybos
įstatymo 23 straipsnio 9 punktą privalomas savivaldybės administracijos
direktoriui (ar jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės
tarnautojui). Tokiu atveju neaiškus Statybos leidimo panaikinimo tikslas.
Remdamasis STR „Statybos sustabdymas“ 2 ir 9 punktais, pažymėjo, jog
pareiškėjas be pagrindo savo reikalavimus be kitų argumentų grindžia ir nurodytu
teisės aktu. Pabrėžė, jog pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytą
vieno mėnesio terminą Leidimui Nr. 14 ginčyti. Be to, Kultūros paveldo
departamentas 2009 m. spalio 6 d. rašte konstatavo, kad pastato, esančio
Barboros Radvilaitės g. 6, Vilniuje vertybės pagrindiniame dosjė nurodytoms
vertingosioms savybėms nepadaryta.
Atsakovas Kultūros
paveldo departamentas atsiliepimu į pareiškimą (t. IV, b.l. 147–151) nurodė,
kad neprieštarauja, jog būtų panaikintas Sąvadas ir Statybos leidimas.
Nurodė, kad ginčo
pastatas yra Kultūros vertybių registre registruota valstybės saugoma
nekilnojamoji kultūros vertybė - Rūmai, vad. Kirdėjų (unikalus kodas Kultūros
vertybių registre – 20762; buvęs kodas – G390K1) (toliau – ir Pastatas),
priklausanti statinių kompleksui (unikalus kodas Kultūros vertybių registre –
28001; buvęs kodas – G390K). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kultūros
ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr.ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros
vertybių pripažinimo saugomomis“ 2 punktu, vertybės saugomos, remiantis jų
apskaitos dokumentais, nustatančiais vertingąsias savybes (vertybės sudėtį,
apimtį, vertingas dalis ir elementus). Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių
apskaitos dokumentų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos
Kultūros vertybių apsaugos departamento direktoriaus 1995 m. gegužės 2 d.
įsakymu Nr. 47 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių
registro“, 3 punktą apskaitos dokumentai kaupiami kultūros vertybių
pagrindiniame dosjė. Nurodė, jog 2003 metais sudarytas Statinių komplekso
(G390K) Kultūros vertybės pagrindinis dosjė, kurio sudėtyje esančio statinio
(G390K1) apraše yra nurodyti tokie vertingieji pastato elementai ir dalys:
kapitalinių sienų tinklas; tūris ir aukštingumas; rūsio patalpos: skliautai,
nišos, langų bei durų angokraščiai; fasadai: polichromija, arkada; langų
medžiagiškumas ir skirstymas; stogo forma ir čerpių danga; kaminai, tvora.
Vilniaus miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba 2005 m.
lapkričio 4 d. posėdyje (protokolas Nr. 10) pritarė buvusios stogo formos,
numatytos dosjė restauravimo koncepcijoje ir pavaizduotos Kultūros vertybių
apsaugos departamento 2001 m. spalio 22 d. suderintame sprendinyje Nr. 60,
atstatymui. Remdamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5
straipsnio 10 dalies 20 punktu, Sužalotų nekilnojamųjų kultūros vertybių
atkūrimo būdo ir nuostolių dydžio nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto
Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2006 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. Į-315,
pažymėjo, kad departamentas 2009 m. spalio 9 d. raštu Nr. (1.29)2-2867
„Dėl patikrinimo atlikimo“ (pridedama) informavo Vilniaus apygardos
prokuratūrą, kad, atsižvelgiant į rašte išdėstytas aplinkybes, jis neturi
pagrindo inicijuoti komisijos sudarymo dėl valstybės saugomo statinių komplekso
pastatų, esančių Barboros Radvilaitės g. 4, 6, Vilniuje, atkūrimo būdo ir
nuostolių nustatymo, nes Kultūros paveldo departamento Vilniaus teritorinio
padalinio atliktais patikrinimais nustatyta, kad atlikti darbai vertingųjų
Pastato savybių nepažeidė. Atsižvelgdamas į Nekilnojamojo kultūros paveldo 2
straipsnio 29, 34 dalis, pabrėžė, jog, vykdant restauravimą, gali būti
atliekami ir statybos darbai. Rėmėsi Statybos techninio reglamento STR
1.01.01:2005 „Kultūros paveldo statinio tvarkomųjų statybos darbų reglamentai“,
patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos
kultūros ministro 2005 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-233/ĮV-196, 6 punktu, Lietuvos
Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2003 m.
gruodžio 16 d. įsakymo Nr. 648/ĮV-470 „Dėl leidimų tvarkyti
nekilnojamąsias kultūros vertybes bei statyti (griauti) statinius jų teritorijose
išdavimo tvarkos“ 3 punktu ir pabrėžė, jog tais atvejais, kai kartu su tvarkomaisiais
paveldosaugos darbais atliekami statybos darbai, leidimas tvarkomiesiems
paveldosaugos darbams išduodamas, vadovaujantis Paveldo tvarkybos reglamento
PTR 3.04.01:2005 „Leidimų atlikti tvarkomuosius paveldosaugos darbus išdavimo
taisyklės“, patvirtinto Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m.
balandžio 19 d. įsakymu Nr. ĮV-155, nustatyta tvarka, o leidimas statybos
darbams STR „Statybos leidimas“ nustatyta tvarka. Padarė išvadą, jog naikinti
Leidimo Nr.14 nėra teisinio pagrindo, nes jis suteikė teisę statytojui vykdyti
tik tvarkomuosius paveldosaugos, o ne statybos darbus. Tuo tarpu ta aplinkybė,
kad, prieš išduodant Leidimą Nr. 14, į Kultūros paveldo departamento skyrių
nebuvo kreiptasi dėl tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektavimo sąlygų
(laikinojo apsaugos reglamento), yra formalus pažeidimas, nes tvarkomųjų
paveldosaugos darbų leidimo išdavimo metu Kultūros paveldo departamento
Vilniaus teritorinis padalinys peržiūrėjo projektinę dokumentaciją, pagal kurią
vykdomi tvarkomieji paveldosaugos darbai, ir jai pritarė. Kadangi Kultūros
paveldo departamento Vilniaus teritorinio padalinio specialistai, patikrinę
atliktus tvarkomuosius paveldosaugos darbus, nustatė, jog jie atitinka paveldosaugos
reikalavimus ir vertingųjų Pastato savybių nepažeidė, išduodant Leidimą Nr. 14
viešasis interesas nebuvo pažeistas. Pažymėjo, kad, komisijai surašant 2005 m.
spalio 6 d. avarinės būklės aktą, komisijoje dalyvavo Kultūros paveldo departamento
atestuoti specialistai. Be to, Kultūros paveldo departamento direktorės 2008 m.
liepos 2 d. įsakymu Nr. Į-237 „Dėl komisijos sudarymo atlikti sprendimų,
priimtų dėl statinių komplekso B. Radvilaitės g. 4, 6 (unikalus kodas Kultūros
vertybių registre - 28001) Vilniuje, patikrinimą“ sudaryta komisija atliko
sprendimų, priimtų dėl statinių komplekso Barboros Radvilaitės g. 4, 6
Vilniuje, patikrinimą. Išnagrinėjusi turimus dokumentus ir duomenis, tokia komisija
nustatė, kad, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 4 punkto
nuostatomis bei Direkcijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos kultūros
ministro 2004 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. ĮV-171, 8.4 punktu, Direkcija pagal
kompetenciją turėjo nustatyti specialiąsias sąlygas (projektavimo sąlygas), tačiau
į šią instituciją dėl minėtų sąlygų išdavimo kreiptasi nebuvo. Taip pat nebuvo
įvykdytas reikalavimas, numatytas Direkcijos nuostatų 7.4 punkte, tai yra techninis
projektas, statiniams Barboros Radvilaitės g. 4, 6, Vilniuje, patenkant į
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritoriją, nebuvo pateiktas
derinti Direkcijai bei Direkcijos atstovas nedalyvavo pasirašant Nuolatinės
statybos komisijos aktą, kurio pagrindu buvo išduotas Statybos leidimas.
Atlikusi tyrimą, komisija pateikė išvadą siūlyti Direkcijai kreiptis į
teisėsaugos instituciją dėl viešojo intereso gynimo.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo Direkcija atsiliepimais į pareiškimą (t. I, b.l. 34–35, t. IV,
b.l. 131–132) sutiko su pareiškimo reikalavimais ir prašė jį patenkinti.
Direkcija atsiliepimuose
sutiko su pareiškime pateiktais motyvais. Papildomai nurodė, jog Sąvadas
neatitinka Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 7 straipsnio 3
dalies 2 – 4 punktų reikalavimų, numatančių, jog kultūriniuose
rezervatuose leidžiama tik tam tikra veikla.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo Inspekcija atsiliepimu į pareiškimą (t. I, b.l. 100–101) nurodė, kad
palaiko pareiškimą.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo Vilniaus AVA (teisių perėmėjas – Valstybinė teritorijų planavimo ir
statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) atsiliepimu į pareiškimą (t.
II, b.l. 154–156) prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Nurodė, kad pagal
Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies nuostatas Administracija, gavusi
statytojo UAB „Migreira“ prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado parengimo
rekonstruojamiems objektams Barboros Radvilaitės g. 4 ir 6, Vilniuje, turėjo
kreiptis į Direkcija dėl projektavimo sąlygų saugomoje teritorijoje rengimo.
Pažymėjo, kad Administracijos Miesto plėtros departamento 2004 m.
lapkričio 3 d. išduotose Specialiosiose projektavimo sąlygose statinio
architektūrai formuoti ir statybos sklypui tvarkyti yra nurodytas reikalavimas
projektą pateikti Direkcijai peržiūrėti. Nuolatinė statybos komisija į 2006 m.
spalio 25 d. ir 2006 m. spalio 26 d. posėdžius (protokolo Nr. 66) nepakvietusi
Direkcijos atstovo ir rekomendavusi Administracijai išduoti statybos leidimą
objektų rekonstrukcijai, nesuderinusi projekto su Direkcija, kaip nurodyta 2004
m. lapkričio 3 d. Specialiosiose projektavimo sąlygose statinio architektūrai
formuoti ir statybos sklypui tvarkyti, pažeidė STR „Statybos leidimas“ 42 punkto,
Statybos įstatymo 23 straipsnio 9 dalies nuostatas.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo UAB „Magreira“ atsiliepimais į pareiškimą (t. II, b.l. 160–162, t. IV,
b.l. 135–136) prašė pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad, atsižvelgiant
į teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr.
3k-3-291/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys
administracinėse bylose Nr. A8-1582/2005, A146-335/2008),
prokuroras nepagrindė viešojo intereso buvimo, o tik nurodė, kad buvo pažeistos
teisės aktų normos, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą
bei sprendimo pagrįstumą. Prokuroras nepateikė jokių įrodymų, kad projekto
svarstyme ir sprendimų priėmime nedalyvaujant jo nurodytai institucijai, nebuvo
objektyviai įvertintos visos aplinkybės, dėl ko priimtas neteisingas
sprendimas, turintis konkrečią neigiamą įtaką saugomai teritorijai – Vilniaus
pilių valstybiniam kultūriniam rezervatui. Pabrėžė, jog pradėtoji byla turėtų
būti nutraukta ABTĮ 101 straipsnio 1 punkto pagrindu. Pažymėjo, jog šiuo atveju
nestatomas naujas statinys saugomoje teritorijoje, o rekonstruojamas jau kelis
šimtmečius esantis Pastatas, kuris iki pradėtų darbų buvo avarinės būklės ir
nenaudojamas visuomenės poreikiams tenkinti. Tuo tarpu po atliktų darbų toks Pastatas
bus naudojamas kaip turizmo centras – būtent viešiesiems poreikiams tenkinti.
Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A15-1797/2005)
vien formalių pažeidimų buvimas nesudaro pagrindo panaikinti leidimą statybai,
jei nėra pažeisti viešieji ar trečiųjų asmenų interesai, jeigu statybos leidimą
gavęs asmuo jo išdavimo procedūrą atliko sąžiningai. Nagrinėjamu atveju,
prokuroro prašyme nesant suformuluoto ir įrodyto viešojo intereso pažeidimo,
nėra pagrindo jį tenkinti vien šiuo motyvu. Pabrėžė, jog pareiškėjas turėjo
galimybę ir pareigą pats domėtis statybų teisėtumu, bent jau jo teritorijoje
esančiose saugomose teritorijose, ir per įstatymo nustatytą vieno mėnesio
terminą spręsti dėl kreipimosi į teismą, tačiau tai padaryta nebuvo. Be to, taikant
protingumo kriterijų šioje byloje atsižvelgtina į tai, kad UAB „Magreira“
yra investavusi į statinio rekonstrukciją beveik 2 milijonus litų. Todėl,
patenkinus pareiškimą, UAB „Magreira“ įgis teisę į patirtos žalos atlyginimą iš
valstybės ne tik tiesioginių išlaidų dydžio, bet ir negautų pajamų dydžio iš
planuojamos veiklos rekonstruojamame pastate, kas sieks, turint omenyje ilgą
statinio nuomos terminą, taip pat milijonus litų. Toks nuostolių atlyginimas
bus padarytas iš mokesčių mokėtojų pinigų ir tokiu būdu nebus pasiektas viešojo
intereso gynimo tikslas. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas praleido terminą
prašymui panaikinti Leidimą Nr. 14.
II.
Vilniaus apygardos
administracinis teismas 2010 m. sausio 28 d. sprendimu (t. IV, b.l. 183–196)
pareiškimą atmetė.
Nustatė, kad Administracijos
Miesto plėtros departamentas 2004 m. lapkričio 3 d. UAB „Magreira“ išdavė Sąvadą
gyvenamojo (1A2P) ir negyvenamųjų pastatų (1H1P, 2H1P), esančių adresu Barboros
Radvilaitės g. 4, 6 rekonstrukcijai į turizmo centrą. Nuolatinės statybos komisijos
2006 m. spalio 25 d. – 2006 m. spalio 26 d. posėdžio protokolu Nr. 66 pritarta
išvadai, jog statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvado
bei žemės sklypo detaliojo plano reikalavimams. Administracijos direktorius
2006 m. lapkričio 29 d. išdavė UAB „Magreira“ Statybos leidimą gyvenamojo
(1A2P) ir negyvenamųjų pastatų (1H1P, 2H1P) rekonstrukcijai į turizmo centrą
(statybos rūšis – rekonstrukcija), nurodant jog statybos adresas Barboros Radvilaitės
g. 4 (ir 6), Vilniaus m.(Senamiestis). Pastato Vilniuje, Barboros Radvilaitės
g. 6 defektiniu aktu nustatyta, kad šio pastato stogas yra avarinės būklės,
daugelyje vietų praleidžia vandenį, stogo čerpės visiškai suskeldėjusios ir jas
būtina keisti naujomis. Kultūros paveldo departamentas 2006 m. gegužės 26 d.
išdavė Leidimą Nr. 14, kuriuo kultūros paveldo objekto, esančio Barboros
Radvilaitės g. 6, valdytojui UAB „Magreira“ leista atlikti paveldosaugos darbus
pagal avarinio stovio likvidavimo projektą, departamento 2004 m. rugpjūčio 17
d. suderintą sprendinį Nr. 479, Ekspertų vertinimo tarybos 2005 m. lapkričio 4
d. išvadas Nr.10. Nustatė, jog pastatų kompleksas, esantis Barboros Radvilaitės
g., Vilniuje, įskaitant ir statinius numeriais Nr. 4, 6, kurių rekonstrukcijai
yra išduoti ginčijami Statybos leidimas ir Leidimas Nr. 14, yra pripažinti
nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis ir įregistruoti Kultūros vertybių
registre (kodas G390K). Bylos medžiaga patvirtina, kad objekte, esančiame
Barboros Radvilaitės g. 4, 6, Vilniuje, atlikti tokie darbai: parengta visa
reikalinga tyrimo medžiaga, sanuoti pamatai, per visą pastato perimetrą
įrengtas gelžbetoninis rotvarkas pastatui sutvirtinti, įrengti gelžbetoniniai
pirmojo ir antrojo aukšto perdengimai, suformuota nauja barokinė pastato
erdvinė struktūra, atstatytos projekte numatytos barokinio laikotarpio arkinės
patalpos, pilnai įrengtas barokinis stogas, atstatyti barokinio laikotarpio
buvę pastate žibintų kanalai. UAB „Magreira“ teigimu į objektą investuota 1 377
172 Lt (neskaitant įmonės administravimo išlaidų).
Atsižvelgdamas į
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 2 dalį, ABTĮ
56 straipsnio 1 dalį, aplinkybę, jog pastatų kompleksas, esantis Barboros
Radvilaitės g., Vilniuje, įskaitant ir ginčo statinius, pripažintas
nekilnojamąja kultūros vertybe ir įregistruotas Kultūros vertybių registre,
remdamasis Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi,
padarė išvadą, kad viešasis interesas – ginčo statinių, esančių Barboros
Radvilaitės g., Vilniuje, kaip nekilnojamųjų kultūros vertybių išsaugojimas –
nagrinėjamu atveju yra aiškiai apibrėžtas, todėl pareiškėjas turėjo teisę
kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Rėmėsi ABTĮ 33 straipsnio 1
dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (bylos Nr. A7-585/2005,
AS10-67/2005, AS10-27/2005, A8-660/2007, A17-742/2007,
A146-335/2008) ir nurodė, jog termino kreiptis į teismą eigos
pradžia prasideda tik nuo to momento, kai surenkama ar turėjo būti surinkta
pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ir kai prokurorui tampa
suvokiama apie šio intereso pažeidimą, t. y. kada pagal surinktą medžiagą
prokurorui pakako duomenų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nustatė, kad
Direkcija 2009 m. lapkričio 11 d. raštu informavo pareiškėją apie Leidimo Nr.
14 neteisėtumą, taip pat prašė, ginant viešąjį interesą, patikslinti skundo
reikalavimus prašymu panaikinti tokį leidimą ir konstatavo, jog ABTĮ 33
straipsnio 1 dalies termino Leidimui Nr. 14 apskųsti eigos pradžia laikytina
2009 m. lapkričio 11 d. Kadangi pareiškėjas į teismą patikslintu pareiškimu,
kuriame buvo formuluojamas reikalavimas panaikinti Leidimą Nr. 14, kreipėsi
2009 m. lapkričio 16 d., ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas praleistas
nebuvo.
Atsižvelgdamas į
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A822-65/2009),
pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju ginčijami sprendimai yra sukėlę realias
pasekmes – teismui pateikti įrodymai liudija, kad pastatų komplekse, esančiame
Barboros Radvilaitės g., Vilniuje, kuriame yra ir ginčo statiniai, atlikti
darbai: sanuoti pamatai, per visą pastato perimetrą įrengtas gelžbetoninis
rotvarkas pastatui sutvirtinti, įrengti gelžbetoniniai pirmojo ir antrojo
aukšto perdengimai, suformuota nauja barokinė pastato erdvinė struktūra, atstatytos
projekte numatytos barokinio laikotarpio arkinės patalpos, pilnai įrengtas
barokinis stogas, atstatyti barokinio laikotarpio buvę pastate žibintų kanalai.
Įvertinęs atliktų darbų dydį, padarė išvadą, kad rekonstruojamiems pastatams
buvo padarytas esminis poveikis. Aplinkybė, jog vykdant statybos darbus
pastatams buvo padarytas esminis poveikis ir jo savybės buvo pakeistos iš esmės
pažymėta ir Direkcijos 2009 m. lapkričio 11 d. rašte. Pažymėjo, jog vien pareiškėjo
skundžiamų Sąvado, Statybos leidimo ir Leidimo Nr. 14 panaikinimu tokiais
sprendimais sukeltos pasekmės nebūtų panaikintos. Nurodė, jog teismo 2009 m.
rugpjūčio 28 d. nutartimi pareiškėjui buvo pasiūlyta patikslinti pareiškimą,
nurodant kokių materialinių teisinių padarinių ir kokiu būdu bus siekiama,
nurodyti ginčijamais ir galimai neteisėtais aktais sukurtų pasekmių šalinimo
būdus. Pareiškėjas patikslintame pareiškime nenurodė, kokiu būdu bus siekiama
materialinių pasekmių šalinimo, taip pat kokios konkrečiai pasekmės šalintinos
ir ar jos gali būti iš esmės pašalintos. Pažymėjo, jog teisminio nagrinėjimo
metu pareiškėjo atstovas pripažino, kad, teismui patenkinus pareiškimo
reikalavimus, viešasis interesas galutinai nebūtų apgintas. Taip pat nurodė,
kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103
straipsnio nuostatomis, panaikinus skundžiamus sprendimus, statytojas negalės
tokiu pastatu naudotis, o kitoms valstybės institucijoms atsiras teisės bei
pasekmės pašalinti pasekmes. Pabrėžė, jog, panaikinus skundžiamus sprendimus,
ta aplinkybė, kad pastatu negalima bus naudotis, niekaip nėra susijusi su
galimai kilusių pasekmių šalinimu, o kartu ir su viešojo intereso apgynimu.
Nustatė, jog iš Kultūros vertybių registro pateikiamų duomenų matyti, kad šiame
registre įregistruotos tokios ginčo statinių vertingosios savybės (vertybės
sudėtis, apimtis, vertingos dalys ir elementai): statinio esančio Barboros
Radvilaitės g. 4 – stačiakampio plano, vieno aukšto, kompaktinio tūrio
pastatas, vidaus erdvė perplanuota (http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=20762;
statinio, esančio Barboros Radvilaitės g. 6 - pastato planas „L“ raidės formos,
tūris kompaktiškas, tačiau buvusių rūmų fasadai praradę barokinių rūmų išvaizdą
tiek išorėje, tiek vidaus planinėje struktūroje (http://kvr.kpd.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang=lt&MC=28001).
Tuo tarpu Kultūros paveldo departamentas patvirtino, kad 2003 metais sudarytas
Statinių komplekso (G390K) Kultūros vertybės pagrindinis dosjė, kurio sudėtyje
esančio statinio (G390K1) apraše yra nurodyti šie vertingieji pastato elementai
ir dalys: kapitalinių sienų tinklas; tūris ir aukštingumas; rūsio patalpos:
skliautai, nišos, langų bei durų angokraščiai; fasadai: polichromija, arkada;
langų medžiagiškumas ir skirstymas; stogo forma ir čerpių danga; kaminai,
tvora. Konstatavo, kad viešasis interesas galutinai galėtų būti apgintas tik
tokiu atveju, jei būtų atkurtos galimai pažeistos tos vertingosios savybės, dėl
kurių minėtiems objektams ir nustatyta apsauga. Kita vertus, pareiškėjas savo
reikalavimų panaikinti ginčijamus sprendimus nesieja su tomis aplinkybėmis, jog
buvo pažeistos ginčo pastatų vertingosios savybės, kurios kokiu nors būdu būtų
atkurtos, ar būtų užkirsta galimybė ginčo pastatų vertingąsias savybes pažeisti
vėlesnių (baigiamųjų) statybos darbų vykdymo metu. Be to, aplinkybė, jog
statinių komplekse Barboros Radvilaitės g. 4, 6, Vilniuje, statybos darbai buvo
vykdomi pagal suderintą projektą ir vertingosios savybės nebuvo pažeistos patvirtinta
ir Kultūros paveldo departamento 2009 m. spalio 9 d. rašte Nr.
(1.29)2-2867. Pažymėjo, jog pareiškėjas viešojo intereso pažeidimą sieja su
atitinkamų teisės aktų reikalavimų nesilaikymu, t. y. Direkcijos atstovo
nedalyvavimu skundžiamų sprendimų projektų svarstyme bei pačių sprendimų priėmime,
t. y. formaliais pagrindais, nenurodant kokią įtaką šiems sprendimams būtų turėjęs
minėtos institucijos atstovų dalyvavimas. Pareiškėjas nevertino nei žalos
pobūdžio, nei jos masto, taip pat neidentifikavo visuomeninio subjekto, kuris
ją patyrė ar patirs. Tuo tarpu teismų praktikoje ne kartą pažymėta, jog vien
formaliais pagrindais, nesiejant formalių sprendimo priėmimo procedūrų
pažeidimo su paties sprendimo galimu neteisėtumu, priimti sprendimai negali
būti naikinami (byla Nr. A15-1797/2005). Konstatavo, kad pareiškėjas
teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, vertinant kuriuos, galėtų būti
daroma išvada, jog teismui panaikinus pareiškėjo skundžiamus sprendimus,
tolimesniais veiksmais ar sprendimais galėtų būti pašalinta žala (jei tokia
buvo padaryta) ar būtų atkurtos ir išsaugotos vertingosios nekilnojamojo turto
objektų savybės. Be to, pareiškėjas nenurodė kokių konkrečiai materialinių
teisinių padarinių bei kokiais būdais bus siekiama. Konstatavo, jog, patenkinus
pareiškėjo reikalavimus ir panaikinus ginčijamus aktus, pareiškime keliamų
reikalavimų apimtimi viešasis interesas apgintas nebūtų, todėl pareiškimas yra
nepagrįstas ir atmestinas.
III.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo Direkcija pateikė apeliacinį skundą (t. V, b.l. 1–5), kuriuo prašo
panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d.
sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškimą. Apeliacinis
skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip atsiliepimas į
pareiškimą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie
pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Skundžiamame
pirmosios instancijos teismo sprendime viešojo intereso pažeidimas sietas
išimtinai su padaryta žala bei jos pašalinimo būdais. Tokios išvados yra
nelogiškos, priimtos netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus. Be to,
teismas beatodairiškai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo
2009 m. vasario 12 d. nutartimi (byla Nr. A822-65/2009), kuri dėl
skirtingų bylos aplinkybių negalėjo būti tokiu būdu taikoma šiuo atveju.
2. Pirmosios instancijos
teismas neįvertino tos aplinkybės, kad ginčo objekte statybos darbai tik
pradėti vykdyti, tačiau nepabaigti. Būtent todėl daugelis vertingųjų objekto
savybių išliko nepakitusios ir joms nebuvo padaryta žala. Tačiau toliau tęsiant
statybos darbus, tokios savybės bus pakeistos ir toliau bus daroma žala. Be to,
pareiškėjas kartu su patikslintu pareiškimu pateikė 2009 m. lapkričio 5 d.
specialisto paaiškinimą, kuriame užfiksuoti Direkcijos atstovų paaiškinimai
apie tai, kokia žala padaryta objektui ir kaip ji galėtų būti pašalinta.
Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat ne kartą nurodė, kad neteisėtų aktų
pagrindu kilusios pasekmės bus šalinamos Statybos įstatymo 28 straipsnyje ir
kituose teisės aktuose nustatyta tvarka.
3. Pažymi, kad pirmosios
instancijos teismas, manydamas, jog teismui trūksta duomenų apie objektui
padarytą žalą, galėjo pasinaudoti ABTĮ 61, 62 straipsnių teismui suteikiamomis
teisėmis kviesti specialistą arba skirti ekspertizę. Be to, neaišku, kodėl
teismas nevertino žalos, kuri bus padaryta visuomenei.
4. Nurodo, kad Statybos
leidimas išduotas objekto rekonstrukcijai į turizmo centrą, o ne į turizmo
informacijos centrą, kurio veikla aiškiai apibrėžta Lietuvos Respublikos
turizmo įstatyme. Todėl, įvertinus projekto sprendinius, galima pagrįstai
teigti, kad objekte veiks viešbutis arba bus nuomojami apartamentai, o tokia
veikla pagal Saugomų teritorijų įstatymo 2 straipsnio 29 dalies nuostatas
šiuo atveju nėra galima.
5. Remdamasis Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimu, pabrėžia, jog
tam, kad teismas būtų saistomas sprendime cituojamo Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo 2009 m. vasario 12 d. nutartyje (byla Nr. A822-65/2009)
suformuluoto precedento, bylos fabula turi būti identiška, kitaip tariant turi
sutapti ratio decidendi. Tačiau nurodytoje Lietuvos vyriausiojo
administracinio teismo praktikoje nagrinėtos bylos faktinės aplinkybės skiriasi
nuo šios bylos faktinių aplinkybių. Be to, neaišku, kodėl teismas neatsižvelgė
į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartį
(byla Nr. A146-88/2009), kurioje pripažinta prokuroro teisė dėl
neteisėtų aktų kilusių pasekmių pašalinimo siekti kitame procese.
Pareiškėjas pateikė
apeliacinį skundą (t. V, b.l. 9–14), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą ir priimti naują
sprendimą – panaikinti Sąvadą, Statybos leidimą ir Leidimą Nr. 14. Apeliacinis
skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir pareiškimas
pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai
apeliacinio skundo argumentai:
1. Remdamasis Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija (2006-03-28, 2007-07-05,
2007-10-24 nutarimais), pažymi, jog administracinių teismų praktikoje, kuria
rėmėsi pirmosios instancijos teismas (byla Nr. A822-65/2009),
nagrinėtos bylos ratio decidendi nesutampa su šios bylos aplinkybėmis.
Nagrinėjamu atveju teismas turėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo 2009 m. vasario 21 d. nutartimi byloje Nr. A146-88/2009 ir
konstatuoti, jog pareiškėjas, gindamas viešąjį interesą, dėl atliktos patalpų
rekonstrukcijos nagrinėjamu atveju turi teisines galimybes siekti visiško
viešojo intereso apgynimo įstatymais nustatyta tvarka ir būdu. Pabrėžia, jog
teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas aiškiai nurodė, kokiu būdu šiuo atveju
būtų siekiama viešojo intereso apgynimo. Teismui patenkinus pareiškėjo
reikalavimus, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika
(byla Nr. AS525-279/2008), to būtų siekiama palaipsniui.
2. Nurodo, jog Statybos
įstatymo 28 straipsnyje nustatytos procedūros ir kompetentingo viešojo
administravimo subjekto veiksmai yra privalomi, siekiant konstatuoti
savavališkos statybos faktą bei nustatyti terminą statytojui (užsakovui) savo
lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius. Statybos leidimo
pripažinimas neteisėtu yra tik prielaida kompetentingiems subjektams atlikti
viešojo administravimo veiksmus, susijusius su savavališkos statybos padarinių
šalinimu.
3. Pažymi, jog,
realizuojant skundžiamus aktus, buvo padaryta žala nekilnojamajai kultūros
vertybei, kadangi ginčo Pastato vertingosios savybės buvo pakeistos iš esmės –
išardytas senas ir įrengtas naujas stogas.
Pareiškėjas atsiliepimu
į Direkcijos apeliacinį skundą (t. V, b.l. 18–20) nurodo, kad su apeliaciniu
skundu sutinka ir palaiko trečiojo suinteresuoto asmens prašymą pakeisti
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą ir jį
išdėstyti taip – panaikinti Sąvadą, Statybos leidimą ir Leidimą Nr. 14. Atsiliepime
iš esmės sutinkama su Direkcijos apeliaciniame skunde pateiktais argumentais.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo UAB „Magreira“ atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. V, b.l.
21–22) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o
apeliacinį skundą atmesti.
UAB „Magreira“ sutinka
su Administracijos atsiliepime į pareiškimą pateiktu argumentu, jog paraiška
projektavimo sąlygoms gauti pateikiama saugomos teritorijos institucijai pagal
Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį tik naujos statybos atveju. Taip pat
pažymi, jog teismas sprendime nevertino projektavimo sąlygų ir statybos leidimo
išdavimo procedūrų teisėtumo, nes toks reikalavimas nebuvo suformuluotas
pareiškime.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo UAB „Magreira“ atsiliepimu į Direkcijos apeliacinį skundą (t. V,
b.l. 23–24) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o
apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas iš esmės tokiais pačiais
argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškėjo apeliacinį skundą.
Atsakovas Kultūros
paveldo departamentas atsiliepimu į Direkcijos apeliacinį skundą (t. V,
b.l. 25–27) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas
į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir
atsiliepimas į pareiškimą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su
pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais, papildomai
pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pažymi, jog
apeliaciniame skunde nenurodoma, kokie statybos techninio projekto sprendiniai
padarys žalos vertingosioms ginčo Pastato savybėms. Be to, minėtame 2009 m.
lapkričio 5 d. Specialisto paaiškinime nurodyta, jos stogui, kaip vertingajai
savybei, žala nebuvo padaryta.
2. Kadangi Nekilnojamojo
kultūros paveldo apsaugos įstatymo 5 straipsnio 10 dalies 20 punktas
įtvirtina išskirtinę Kultūros paveldo departamento kompetenciją nustatyti
sužalotų nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių atkūrimo būdo ir nuostolių
dydį, nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas dėl specialisto kvietimo ar
ekspertizės skyrimo žalai įvertinti. Be to, 2006 m. gegužės 26 d. Nekilnojamojo
kultūros paveldo statinio tvarkomųjų ir statybos darbų projekto ar tvarkomųjų
paveldosaugos darbų projekto paveldosaugos (specialiosios) ekspertizės aktu
buvo atlikta gyvenamojo namo (1A2P) ir negyvenamųjų patalpų (1H1P, 2H1P)
avarinio stovio likvidavimo techninio projekto paveldosaudos (specialioji)
ekspertizė, kurioje nurodyta, kad projekto sprendiniuose numatytais darbais
Pastato vertingosios savybės yra išsaugomos.
Atsakovas Kultūros
paveldo departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą (t. V, b.l.
28–30) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į
apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais motyvais kaip ir
atsiliepimas į Direkcijos apeliacinį skundą bei atsiliepimas į pareiškimą
pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai
nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nurodo, jog iki
ginčijamų leidimų išdavimo Pastatas buvo avarinės būklės, todėl pastato
atstatymas į buvusią padėtį reikštų jo avarinės būklės atkūrimą.
2. Pažymi, jog Pastato
stogui, kaip vertingajai savybei, žala nebuvo padaryta, o buvo realizuota
pagrindiniame šio pastato apskaitos dokumente (dosjė) pateiktoje restauravimo
koncepcijoje numatyta pastato stogo forma. Todėl apeliaciniame skunde
nepagrįstai teigiama, jog, realizuojant skundžiamus administracinius aktus,
buvo iš esmės pakeistos ginčo objekto vertingosios savybės – išardytas senas ir
įrengtas naujas stogas, kuo buvo sunaikintos vertingosios pastato savybės.
Trečiasis suinteresuotas
asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 31) nurodo, kad
sutinka su juose išdėstytais argumentais ir palaiko juose pateiktus prašymus.
Atsakovas Administracija
atsiliepimu į apeliacinius skundus (t. V, b.l. 32–35) prašo apeliacinius
skundus atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Atsiliepimas į apeliacinius skundus iš dalies grindžiamas tokiais pačiais
argumentais kaip ir atsiliepimas į pareiškimą pirmosios instancijos teisme,
taip pat sutinkama su teismo sprendime pateiktais motyvais, papildomai
pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniais skundais argumentai:
1. Teigia, jog būtų
nepagrįstas teismų praktikos viešojo intereso gynimo srityje skirstymas,
priklausomai nuo to, ar yra pripažinimo tinkamu naudoti aktas ar ne.
Atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (byla Nr. A502-349/2010)
ir nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi administracinių
teismų praktika, suformuota byloje Nr. A822-65/2009. Be to,
nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo nutartimi byloje Nr. A146-88/2009, nes nagrinėjamos bylos
faktinė ir teisinė situacija yra kitokia – šiuo atveju nėra konstatuota, kad
rekonstrukcija pati savaime nėra galima, nepanaikintas joks teritorijų
planavimo dokumentas.
2. Pabrėžia, jog
apeliaciniuose skunduose neginčijama viena pagrindinių pirmosios instancijos
teismo išvadų – išvada, jog pareiškėjas siekia administracinių aktų panaikinimo
tik formaliais pagrindais, nenurodant, kokią įtaką ginčijamiems sprendimams
būtų turėjęs Direkcijos atstovo dalyvavimas.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Apeliaciniai skundai
tenkintini iš dalies.
Pirmosios instancijos
teismas, remdamasis Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009m. vasario
12d. nutartyje (adm. byla A822-65/2009) išdėstytais argumentais,
pareiškėjo skundą dėl projektavimo sąlygų sąvado, statybos leidimo ir leidimo
atlikti kultūros paveldo objekto tvarkomuosius paveldosaugos darbus panaikinimo
atmetė iš esmės tuo pagrindu, kad pareiškėjas teismui nepateikė jokių
objektyvių įrodymų, vertinant kuriuos, galėtų būti daroma išvada, jog teismui
panaikinus pareiškėjo skundžiamus sprendimus, tolimesniais veiksmais ar
sprendimais galėtų būti pašalinta žala (jei tokia buvo padaryta) ar būtų
atkurtos ir išsaugotos vertingosios nekilnojamojo turto objektų savybės, kad pareiškėjas
nenurodė kokių konkrečiai materialinių teisinių padarinių bei kokiais būdais
bus siekiama, kad patenkinus pareiškėjo reikalavimus ir panaikinus ginčijamus
aktus, pareiškime keliamų reikalavimų apimtimi viešasis interesas apgintas
nebūtų.
Kolegija vertina, jog
pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nagrinėjamoje byloje rėmėsi LVAT
2009m. vasario 12d. nutartyje suformuota teismine praktika, nes toje
administracinėje byloje ir nagrinėjamoje administracinėje byloje faktinės
aplinkybės skiriasi. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei administracinėje
byloje Nr. A822-65/2009, statyba nėra baigta, statinių pripažinimo
tinkamais naudoti aktai nėra surašyti, ginčo statiniams 2008 02 11 surašytas
Statinio statybos sustabdymo aktas Nr. (010)-11-11-14 (t. 1 b.l. 91), todėl
kilusiam ginčui teisingai išspręsti yra aktualu išspręsti ar viešojo
administravimo aktai, kuriais buvo leista vykdyti statybos darbus, yra išduoti
teisėtai ir pagrįstai. Kilusio ginčo teisingam išsprendimui reikšmės neturi ta
aplinkybė, ar prokuroras, kreipdamasis į teismą iškėlė ir reikalavimus dėl
statybos padarinių šalinimo. Tiek pagal pirmosios instancijos teismo sprendimo
priėmimo dieną galiojusios Statybos įstatymo redakcijos nuostatas, tiek pagal
šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo nuostatas statybos padarinių šalinimas
apibrėžiama kaip atskira administracinė procedūra, kurios metu už statybos
valstybinę priežiūrą atsakingos institucijos, o ne prokuroras, bei iš dalies
pats statytojas gali imtis alternatyvių būdų, kuriais gali būti pašalinti
statybos padariniai (Statybos įstatymo 28, 281 straipsniai), jei
statybą leidžiantis dokumentas yra teismo panaikinamas.
Kadangi pirmosios
instancijos teismas pareiškėjo argumentų, kuriais jis šioje byloje ginčijo projektavimo
sąlygų sąvadą, statybos leidimą ir leidimą atlikti kultūros paveldo objekto
tvarkomuosius paveldosaugos darbus, iš esmės nenagrinėjo, o tik pasisakė dėl
pareiškėjo reikalavimų apimties, kiek tai susiję su galimybe byloje apginti
viešąjį interesą, kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo
sprendimas yra be motyvų. Tuo teismas pažeidė procesinės teisės normas, nes
neišnagrinėjo ir neįvertino visų aplinkybių, turinčių bylai esminės reikšmės
(ABTĮ 86 straipsnis), dėl ko byla galėjo būti išspręsta neteisingai, todėl
pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina
nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teismo kolegija,
vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 straipsniu, 140
straipsnio 1 dalies 4 punktu, 141 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 142 straipsnio
2 dalies 5 punktu,
n u t a r i a
Vilniaus apygardos
vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ir Vilniaus pilių valstybinio
kultūrinio rezervato direkcijos apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos
administracinio teismo 2010 m. sausio 28 d. sprendimą panaikinti ir perduoti
bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimutis
Alechnavičius
Irmantas
Jarukaitis
Romanas
Klišauskas