Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-461-557/2017

Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00113-2017-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.;1.4.7.;116.9.4                                                                     

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 24 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal M. Ž. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria atmestas M. Ž. atstovo advokato G. Griciaus skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-05-19 nutarimo, kuriuo M. Ž. nubaustas pagal ANK 420 str. 1 d. 170 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti 3 mėnesiams.

Teismas

n u s t a t ė:

M. Ž. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-05-19 nutarimu nubaustas pagal ANK 420 str. 1 d. už tai, kad 2017-04-20, 8.10 val. Plungės rajone, magistralinio kelio Šiauliai–Palanga 85-ame kilometre, vairuodamas automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitas transporto priemones sankryžoje išvažiuodamas į priešingą eismo juostą. Tokiais savo veiksmais M. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 p. reikalavimus.

Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartimi M. Ž. skundas dėl Institucijos nutarimo netenkintas. Teismas pažymėjo, kad asmuo nubaustas už tai, kad padarė tyčinį ir pavojingą KET pažeidimą, jam yra paskirta minimali bauda, teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam laikotarpiui. Atkreipė dėmesį į tai, jog M. Ž. praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, iš jų 2 kartus už greičio viršijimą, o ši aplinkybė pareiškėją charakterizuoja neigiamai ir leidžia daryti išvadą, jog teisės pažeidimų darymas nėra atsitiktinis reiškinys administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime, kelyje jis elgiasi pavojingai, keldamas grėsmę ne tik savo paties, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ir net gyvybei. Būtinumas vairuoti automobilį vykdant darbo funkcijas M. Ž. nuo naujų nusižengimų darymo neatgraso, todėl teismas nusprendė, jog pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė dėl specialiosios teisės atėmimo netaikymo negali būti vertinama kaip išskirtinė aplinkybė, dėl kurios pažeidėjui neturėtų būti skiriama straipsnio sankcijoje numatyta privaloma administracinio poveikio priemonė. Teismas konstatavo, kad Institucijos nutarimu M. Ž. administracinė nuobauda paskirta tinkamai, todėl skundas netenkintinas.

Apeliaciniu skundu M. Ž. atstovas G. Gricius prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir priimti naują nutartį: pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK 2017-05-19 nutarimą ir taikant ANK 34 str. 5 d. M. Ž. netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta, todėl turėtų būti panaikinta. Pažymi, kad administracinio nusižengimo byloje nustatyta, jog jis 2017 m. balandžio 20 d., apie 8.10 val., vairuodamas automobilį kelyje Šiauliai–Palanga, 85-ame kilometre, sankryžoje, paženklintoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, lenkė kelias transporto priemones, važiuojančias ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinio eismo juostą. Savo kaltę dėl inkriminuojamo administracinio nusižengimo M. Ž. pripažino visiškai, nuo pat to momento, kai jį sustabdė kelių policijos pareigūnai. Jis įvertino savo veiksmų pavojingumą bei neleistinumą ir dėl to labai gailisi. Administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusiam pareigūnui M. Ž. pateikė daug jį charakterizuojančių duomenų – charakteristikų ir prašė paskirti švelnesnę, nei įstatymas numato, administracinę nuobaudą, taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Tačiau institucijos atstovas, nors ir įvertino pateiktus duomenis, nutarime konstatavo, jog M. Ž. nepateikė prašymo taikyti ANK 34 str. 5 d., ir paskyrė nuobaudą neperžengdamas ANK 420 str. 1 d. ribų. Taip pat pareigūnas pažymėjo, jog byloje atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau rėmėsi ta aplinkybe, kad M. Ž. mažiau nei prieš metus laiko iki šio nusižengimo padarymo buvo baustas administracine tvarka.

Pabrėžia, kad skundžiant nutarimą pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, jog policijos įstaigai, priėmusiai nutarimą administracinio nusižengimo byloje, teikdamas jo asmenybę charakterizuojančius duomenis M. Ž. tikėjosi, jog atsižvelgiant į juos bei padaryto nusižengimo pobūdį jam bus paskirta švelnesnė, nei įstatymas numato, nuobauda. Tačiau teismas nusprendė, jog administracinė nuobauda M. Ž. paskirta pagrįstai, ir nutarimo nepakeitė. Nurodo, kad ANK 34 str. 5 d. numato, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.

M. Ž. atstovas pažymi ir tai, jog Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. rugsėjo 27 d. pakeitė 420 str. 1 d. ir išdėstė ją taip: „Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo 170 iki 230 Eur ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims - nuo 300 iki 600 Eur.“ Teigia, jog straipsnyje neliko atsakomybės už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. Apelianto įsitikinimu, administracinė nuobauda jam buvo skirta būtent už tai, kad automobiliu kirto ištisinę liniją, todėl pakeitus ANK 420 str. 1 d., jam nebeturėtų būti taikomas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad dėl pažeidėjo kaltės padarius administracinį nusižengimą lenkiant kitas transporto priemones vietoje, kurioje pagal KET lenkti draudžiama, ginčo nėra. Apeliantas skunde nesutinka su jo veikos kvalifikavimu pagal ANK 420 str. 1 d. ir teigia, kad šis straipsnis nebenumato atsakomybės už jo padarytą pažeidimą – įvažiavimą į priešpriešinę eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, todėl pasikeitus reglamentavimui jam neturi būti taikomas specialiosios teisės atėmimas. Be to, apeliantas skunde nesutinka ir su ta nutarties dalimi, kuria jam vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. už ANK 420 str. 1 d. numatyto nusižengimo padarymą nepanaikinta Institucijos nutarimu paskirta ANK 420 str. 5 d. numatyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams. Būtent šiais klausimais apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

Iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2017-05-19 nutarimo matyti, kad M. Ž. nubaustas pagal ANK 420 str. 1 d. už tai, vairuodamas automobilį lenkė kitas transporto priemones sankryžoje išvažiuodamas į priešingą eismo juostą ir tokiais savo veiksmais pažeidė KET 140.1 p. reikalavimus. KET 140.1 p. numatyta, jog lenkti draudžiama sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose. ANK 420 str. 1 d. (įstatymo redakcija nuo 2017-10-03) numatyta, jog atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Iš to, kas išvardyta, akivaizdu, jog M. Ž. nubaustas ne dėl išvažiavimo į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus, o dėl to, jog jis lenkė sankryžoje, t. y. vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, tiek pažeidimo padarymo metu galiojusi ANK 420 str. 1 d. redakcija, tiek ir po to įsigaliojusi ANK 420 str. 1 d. redakcija (pakeista 2017-09-26 įstatymu Nr. XIII-640 (nuo 2017-10-03) vienodai numatė, jog administracinę atsakomybę inter alia užtraukia lenkimas vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, ir už tai numatė vienodas administracines nuobaudas (baudą nuo 170 iki 230 Eur) bei administracinio poveikio priemones (privalomą teisės vairuoti atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių), todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto teiginiu, jog yra priimtas pažeidėjo atsakomybę švelninantis ar ją apskritai naikinantis įstatymas. Taigi, M. Ž. padarytas KET pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal ANK 420 str. 1 d. ir jam pagrįstai paskirta ne tik šiame straipsnyje numatyta bauda, tačiau ir 420 str. 5 d. numatyta už šio pažeidimo padarymą skiriama administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti atėmimas.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog nuobauda M. Ž. buvo netinkamai individualizuota, nepagrįstai neatsižvelgta į pažeidėją teigiamai charakterizuojančius duomenis, t. y. apeliantas teigia, jog teismas turėjo pagrindą jam taikyti ANK 34 str. 5 d. ir neskirti sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 34 str. 5 d. numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 str. 5 d. nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan.

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad M. Ž. padarė pavojingą ir pakankamai šiurkštų KET pažeidimų – jis lenkė du automobilius draudžiamoje vietoje – sankryžoje, tokiu savo elgesiu sukeldamas pavojų ne tik sau, bet ir kitiems eismo dalyviams, jų turtui, sveikatai, netgi gyvybei, ir tik dėl laimingo atsitiktinumo jis išvengė rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Institucija, priimdama nutarimą, be abejonės atsižvelgė į M. Ž. skunduose apylinkės ir apygardos teismui nurodomas aplinkybes, kad pažeidėjas dirba, yra gerai charakterizuojamas bendradarbių, ir šioms aplinkybėms suteikė pakankamai didelę reikšmę, kadangi jam paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą ir minimalią administracinio poveikio priemonę. Tokios švelnios pažeidėjui taikytos sankcijos atskleidžia, jog Institucija pakankamai atsižvelgė ir į tai, kad M. Ž. nuo pat pradžių prisipažino padaręs pažeidimą ir dėl jo gailėjosi – tai buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Kita vertus, vien M. Ž. darbo pobūdis (yra įmonės direktorius), teisės vairuoti reikalingumas atliekant darbo funkcijas negali būti laikoma pakankamu pagrindu, kad būtų galima taikyti ANK 34 str. 5 d. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos skyrimo. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pavojingumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. M. Ž. ir iki pažeidimų padarymo žinojo, kad teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga tinkama atliekant savo pareigas, važiuoti į susitikimus su klientais, suprato, kad teisė vairuoti padeda uždirbti lėšų pragyvenimui, tačiau akivaizdu, jog šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo pažeidimo darymo, jis vairuodamas automobilį atliko lenkimo manevrą sankryžoje, draudžiamoje vietoje lenkė net du automobilius, tokiu savo elgesiu parodydamas itin atsainų požiūrį tiek į KET, tiek ir į savo darbą, kuris yra jo pragyvenimo šaltinis ir jam atlikti yra reikalinga teisė vairuoti.

Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju M. Ž. padaryta veika nors ir nesukėlė realios žalos, tačiau kėlė didelį pavojų tiek pačiam pažeidėjui, tiek kitų eismo dalyvių saugumui, buvo pakankamai pavojinga ir negali būti laikoma mažareikšme. M. Ž. skirta minimali ANK 420 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda ir minimaliam laikotarpiui taikyta ANK 420 str. 5 d. numatyta administracinio poveikio priemonė ir taip yra itin švelnios, jos atitinka M. Ž. padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, jo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Byloje nėra duomenų, kurie rodytų pažeidimo ar pažeidėjo asmenybės išskirtinumą, nustatyta tik viena M. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), byloje ištirti duomenys ir nustatytos aplinkybės neleidžia teigti, jog ir pati pažeidėjo asmenybė bei jo elgesys po įvykio rodo neeilinį M. Ž. asmenybės ir jo padarytos veikos nepavojingumą, nors byloje M. Ž. pateikė net keturias charakteristikas, surašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovės, transporto skyriaus vadovo, buhalterės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus. Visų pirma pažymėtina, jog šie asmenys yra subordinaciniais darbo santykiais susiję su M. Ž. – jis yra buvęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir esamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, todėl nėra abejonės, kad charakteristikas surašę asmenys yra suinteresuoti teigiamai apibūdinti savo vadovą ar kolegą. Kita vertus, minėtose charakteristikose tiesiog nurodomos gyvenimiškai įprastos aplinkybės: yra geras darbuotojas, gerai sutaria su kolektyvu, teisė vairuoti jam reikalinga darbe, šios aplinkybės ir asmeninės M. Ž. savybės iš esmės egzistavo ir padarant pažeidimą, tačiau nebuvo pakankamos jį sulaikyti nuo itin neatsakingo elgesio kelyje – kelių automobilių lenkimo draudžiamoje vietoje. Šiame kontekste pažymėtina, jog M. Ž. asmenybę ir šiuo atveju svarbius vairavimo įpročius kur kas geriau atspindi byloje esantis išrašas iš Administracinių nusižengimų registro, iš kurio matyti, jog M. Ž., vos gavęs specialiąją teisę vairuoti transporto priemones, pradėjo pažeidinėti KET: jis yra baustas už nustatyto greičio viršijimą (2012-11-27, 2016-01-29) ir kalbėjimą telefonu vairuojant (2013-03-27). Be to, ir po to, kai jis 2017-04-20 padarė pažeidimą lenkdamas neleistinoje vietoje, jis toliau daro KET pažeidimus – 2017-05-18 pastatė automobilį vietoje, kurioje stovėti draudžiama. Per pakankamai trumpą laiką nurodyti jauno vairuotojo padaryti pažeidimai atskleidžia, jog jis linkęs pažeidinėti KET, o 2017-04-20 padarytas nusižengimas buvo ne atsitiktinumas, o dėsninga jo pavojingo elgesio keliuose pasekmė.

Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis M. Ž. šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 str. 5 d. nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Keisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį ar Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus 2017-05-19 nutarimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

M. Ž. atstovo advokato G. Griciaus apeliacinio skundo netenkinti ir Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                      Linas Pauliukėnas