Civilinė byla Nr. 3K-7-245/2010

Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.14

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. birželio 21 d.

Vilnius

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Valerijaus Čiučiulkos, Gražinos Davidonienės, Gintaro Godos, Egidijaus Laužiko, Vytauto Piesliako, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Juozo Šerkšno (pranešėjas),

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių E. B. ir A. M. kasacinius skundus dėl baudžiamojoje byloje Nr. 1-73/2007 priimtos Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria išspręstas ieškovo Druskininkų savivaldybės ieškinio reikalavimas atsakovėms A. M., E. B., L. Č. ir L. D. dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.

 

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Civiliniam ieškovui – Druskininkų savivaldybei – baudžiamojoje byloje Nr. 1-73/2007 pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis). Baudžiamojoje byloje Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 2 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu A. M. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 183 straipsnio 1 dalį už 25 946,09 Lt, 16 265,45 Lt, 10 457 Lt ir 1054,40 Lt pasisavinimą (keturi epizodai), pagal BK 183 straipsnio 2 dalį – už 647 685 Lt ir 160 937,63 Lt pasisavinimą (du epizodai), pagal BK 184 straipsnio 1 dalį – už 4253,48 Lt, 19 020,98 Lt, 4515,53 Lt, 4505,99 Lt iššvaistymą (keturi epizodai), pagal BK 184 straipsnio 2 dalį – už 46 804,47 Lt ir 52 922,19 Lt iššvaistymą (du epizodai), taip pat pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, E. B. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už 78 935 Lt pasisavinimą; L. D. – pagal BK 229 straipsnį.

Dėl kaltinimų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį A. M. (191 epizodas) ir E. B. (69 epizodai) išteisintos, nesant jų veikoje šių nusikaltimų sudėties. Be to, L. Č. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 1 dalį (bendrininkavimas) ir 183 straipsnio 2 dalį, L. D. dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį bei E. B. dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (23 epizodai) išteisintos, neįrodžius, kad jos dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Dėl L. Č. baudžiamoji byla pagal BK 229 straipsnį nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

Baudžiamosios bylos duomenimis, A. M. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad laikotarpiu nuo 1994 m. kovo 7 d. iki 2004 m. kovo 3 d., eidama Druskininkų lopšelio-darželio „Bitutė“ vyriausiosios buhalterės pareigas, būdama atsakinga už buhalterinių įrašų teisingumą, atskaitomybės pateikimą laiku, privalėdama užtikrinti finansinių-ūkinių operacijų teisėtumą, valstybės lėšų naudojimą nustatyta tvarka, nuo 1995 m. liepos 4 d. iki 2000 m. gruodžio 28 d. viena, o nuo 2001 m. sausio 9 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d. bendrininkaudama tyčia susitarusių asmenų grupe su lopšelio-darželio „Bitutė“ kasininke-buhaltere E. B., pasisavino pagal banko čekius, išrašytus ir pasirašytus jos ir vedėjos L. Č. bei direktorės L. D., lėšas, skirtas darbo užmokesčiui, žemės ūkio produkcijai pirkti, ūkio ir kitoms išlaidoms, neužpajamuodama įstaigos kasoje ir neįrašydama į kasos knygą, neįtraukdama į kaupiamąjį kasos registrą, jai ir E. B. klastojant tikrus dokumentus – kasos pajamų orderius, kasos knygą, jai klastojant kaupiamąjį kasos registrą (memorialinis orderis Nr. 1), įrašant į nurodytus apskaitos dokumentus mažesnes sumas, nei buvo gautos banke pagal čekius – didelės vertės svetimą turtą – lopšeliui-darželiui „Bitutė“ priklausančias lėšas.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos  2008 m. birželio 27 d. nuosprendžiu A. M. ir E. B. išteisinus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, kitos pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys dėl jų nepakeistos.  

Kasacinis teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. M. kasacinį skundą, 2008 m. gruodžio 23 d. nutartimi jį atmetė; kasacinio skundo dėl E. B., L. D. ir L. Č. nebuvo paduota.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, ieškovas pareiškė civilinį ieškinį ir nurodė, kad A. M. įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu nustatytos žalos (994 368,21 Lt) dalį, t. y. 7000 Lt, atlygino gera valia; dėl šios dalies reikalavimas atsakovei mažintinas. E. B. taip pat yra nuteista už tam tikrų lėšų pasisavinimą ir ji atlygino 1000 Lt, todėl jai taip pat šia suma mažintinas reikalavimas. Ieškovas rėmėsi nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, kad L. Č., dirbdama lopšelio-darželio „Bitutė“ vedėja, būdama valstybės tarnautoja, netinkamai atliko savo pareigas, todėl šis patyrė 574 856,93 Lt turtinės  žalos; kad L. D. pripažinta kalta už tarnybinių pareigų neatlikimą, t. y. už tai, kad laikotarpiu nuo 2000 m. rugsėjo 29 d. iki 2004 m. sausio 20 d., dirbdama lopšelio-darželio „Bitutė“ direktore ir būdama valstybės tarnautoja, pareigas atliko netinkamai, ji sudarė sąlygas pasisavinti ir iššvaistyti lopšelio–darželio „Bitutė“ lėšas, todėl šis patyrė didelę 515 924,01 Lt turtinę žalą. Taigi ieškovui padaryta iš viso 1 090 780,94 Lt (574 856,93 +515 924,01) žalos. Kadangi nuosprendžiu nustatyta, kad, L. D. netinkamai vykdant savo pareigas, lopšeliui–darželiui padaryta 515 924,01 Lt žalos, tai ieškovas argumentavo, jog 436 989,01 Lt (515 924,01–78 935) priteistina solidariai iš L. D. ir A. M., 77 935 Lt (atsižvelgus į atlygintus 1000 Lt) priteistina solidariai iš A. M., L. D. ir E. B.; A. M. nusikalstamais veiksmais padaryta 994 368,09 Lt žalos, iš kurių dalį, t. y. 436 989,01 Lt, priteisiant iš pirmiau nurodytų L. D. ir A. M., už kitą žalos dalį – 550 379,08 Lt (994 368,09–436 989,01–7000) atsakingos solidariai L. Č. ir A. M., nes žala padaryta, kai lopšelio–darželio vedėja dirbo L. Č. ir ji netinkamai kontroliavo vyriausiosios buhalterės A. M. darbą. Kadangi nuosprendyje nenustatyta, kas laikotarpiu nuo 1994 m. gegužės 1 d. iki 2000 m. rugsėjo 1 d., kai L. Č. netinkamai vykdė savo pareigas, iššvaistė lopšelio–darželio turto už 17 477,85 Lt (574 856,93–557 379,08), tai už šią žalą, ieškovo vertinimu, atsakinga atsakovė L. Č.. Ieškovas prašė: priteisti iš atsakovių A. M. ir L. Č. solidariai – 550 379,08 Lt, A. M. ir L. D. solidariai – 436 989,01 Lt, A. M., E. B. ir L. D. solidariai – 77 935 Lt ir iš L. Č. – 17 477,85 Lt, iš viso:  1 090 780,94 Lt, iš visų atsakovių – bylinėjimosi išlaidas.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas, tęsdamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą, 2009 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies; nustatęs, kad ieškovui padaryta turtinė žala yra 1 021 277,10 Lt, priteisė: iš atsakovės A. M. 652 122,44 Lt turtinės žalos, padarytos pasisavinant jai patikėtas ir jos žinioje esančias lėšas, ir 95 578,01 Lt turtinės žalos, padarytos atsakovei iššvaistant jai patikėtas ir jos žinioje esančias lėšas, atlyginimo; iš atsakovių A. M. ir E. B. solidariai – 238 300 Lt turtinės žalos, padarytos šioms pasisavinant joms patikėtas ir jų žinioje esančias lėšas, atlyginimo; ieškinį dėl kitos dalies atmetė; priteisė ieškovui iš atsakovių A. M. ir E. B. 6000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas pažymėjo, kad atsakovė L. D. teismo nuosprendžiu dėl kaltinimo pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 2 dalį bei pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 1 dalį, o  atsakovė L. Č. – pagal BK 24 straipsnio 1 dalį ir 183 straipsnio 2 dalį, t. y. dėl bendrininkavimo įvairiomis sudėtimis ir laikotarpiais, pasisavinant su A. M. ir E. B. joms patikėtą bei jų žinioje buvusį Druskininkų lopšelio–darželio „Bitutė“ turtą, tarp jų – ir didelės vertės, nepriklausomai nuo bendrininkų rūšių (vykdytojo, kurstytojo, organizatoriaus, padėjėjo) ir bendrininkavimo formos, buvo išteisintos, neįrodžius, kad jos dalyvavo, padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Dėl atsakovių L. D. ir L. Č. priimtas išteisinamasis nuosprendis pirmiau nurodytu pagrindu suponavo pagrindą ieškinį dėl jų atmesti (BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Civilinio ieškinio klausimą nagrinėjantis teismas sprendė, kad žala ieškovui atsirado dėl vienos atsakovės A. M. ir jos su E. B. bendrų tyčinių nusikalstamų veiksmų. Teismas rėmėsi įsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis, kad A. M., nuo 1994 m. kovo 7 d. iki 2004 m. kovo 3 d. dirbdama lopšelio–darželio „Bitutė“ vyriausiąja buhaltere, viena pasisavino 652 122,44 Lt, iššvaistė – 130 854,75 Lt jai patikėtų ir buvusių jos žinioje lopšelio–darželio „Bitutė“ lėšų; taip pat kad A. M., bendrininkaudama su šioje įstaigoje dirbusia kasininke E. B. laikotarpiu nuo 2001 m. sausio 9 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d. pasisavino joms patikėtų ir jų žinioje buvusių Druskininkų lopšeliui–darželiui „Bitutė“ priklausiusių 238 300 Lt lėšų. Teismas sprendė, kad A. M. privalo atlyginti ieškovui 652 122,44 Lt, solidariai su E. B. – 238 300 Lt, tačiau teismui kilo abejonių dėl atsakovei A. M. inkriminuotų atskirų nusikalstamų veikų epizodų dėl lėšų iššvaistymo ir ieškovo patirtos žalos ryšio; teismas pripažino, kad ieškovas atskirais atvejais nepateikė įrodymų realiai žalai arba apskritai žalai pagrįsti, be to, konstatavo žalos apskaičiavimo aritmetines klaidas ir, tai įvertinęs, padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė dėl iššvaistymo padarytos 35 276,74 Lt žalos fakto, ieškinį dėl iššvaistymu padarytos žalos tenkino iš dalies,  priteisė 95 578,01 Lt. 

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovių A. M., E. B. ir L. D. apeliacinius skundus dėl baudžiamojoje byloje priimto Vilniaus apygardos teismo 2009 m. birželio 3 d. sprendimo, 2009 m. gruodžio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmiau nurodytą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija akcentavo, kad klausimą dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjantis teismas nenustato ieškinio pagrindo, be to, jis negali ieškinio atmesti;  kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuojama, taikomos CPK normos tiek, kiek jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis); teismas, tenkindamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir remdamasis surinktais įrodymais, gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis). Kolegija vertino, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė dėl ieškinio dydžio šioje byloje; atsakovių A. M. ir E. B. argumentus, kad pirmosios instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, pripažino nepagrįstais, pažymėjo, jog teismas, tenkindamas civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir remdamasis surinktais įrodymais, gali nesilaikyti ieškinio ribų, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Atsakovių teiginius dėl teismo apskaičiuotos turtinės žalos dydžio kolegija laikė nedetalizuotais ir nepatvirtinančiais, kad peržengtos ieškinio ribos. Kolegija taip pat pažymėjo atsakovės A. M. apeliacinio skundo prieštaringus argumentus, vienu atveju jai teigiant dėl baudžiamojoje byloje teismo nuosprendžiu nustatytų nusikalstamų veiksmų padarinių prejudicijos šioje civilinėje byloje, kitu – ginčijant civilinio ieškovo tinkamumą ir jo teisę reikšti civilinį ieškinį.  

DK 255 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, kad darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, jei ji padaryta jo nusikalstama veika, kuri konstatuota BPK nustatyta tvarka, kolegijos vertinimu, taip pat patvirtina, kad šiuo atveju dėl žalos atlyginimo sprendžiama, taikant CPK nuostatas tiek, kiek jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. Įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu E. B. yra pripažinta kalta ir nuteista dėl nusikalstamų veikų padarymo bendrininkų grupe su A. M.. Taigi atsakovės E. B. ir A. M. dėl jų padarytų nusikalstamų veikų atsiradusių padarinių atsako solidariai (CK 6.279 straipsnis). Asmenys, kurie nesutinka su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka; atsakovė A. M. apeliaciniame ir kasaciniame skunduose šio klausimo nekėlė, tuo tarpu atsakovė E. B. apkaltinamojo nuosprendžio neskundė nei apeliacine, nei kasacine tvarka. 

 

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į kasacinius skundus teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu kasatorė (atsakovė) E. B. prašo pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl tos dalies, dėl kurios ieškovui iš kasatorės ir atsakovės A. M. priteista solidariai 238 300 Lt, ir priteisti ieškovui iš kasatorės, atsakovių A. M. ir L. D. solidariai 77 935 Lt turtinės žalos atlyginimo; ieškinį kasatorei dėl kitos dalies atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš kasatorės ir atsakovės A. M. solidariai 238 300 Lt turtinės žalos atlyginimo, t. y. daugiau, nei reikalavo ieškovas (77 935 Lt). Teismų formalūs argumentai, kad dėl padarytų aritmetinių klaidų galima peržengti byloje pareikštą reikalavimą, jeigu ieškinio dydis neturi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui ir bausmės dydžiui (BPK 115 straipsnio 1 dalis), neatleidžia teismų nuo pareigos ištirti ir įvertinti byloje esančius įrodymus tam, kad būtų išspręsta dėl ieškovo reikalavimų dydžio ir pagrįstumo (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Teismai nesilaikė civiliniame procese galiojančio dispozityvumo principo, pagal kurį bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinyje nurodyti ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai); pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį tik ieškovui nustatyta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus; teismas negali peržengti ieškinio ribų, t. y. keisti ieškinio dalyko (ultra petita), priteisti daugiau, nei ieškovas reikalavo (extra petita), ar keisti ieškinio pagrindą, t. y. remtis tokiais faktais (šiuo atveju – aritmetine klaida), kurių ieškovas nenurodė, ir įrodymais, kurių nėra byloje  (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Teismai pažeidė CK 1.5 straipsnį – nesilaikė nuostatos dėl teisingos žalos atlyginimo, kuri  reiškia, kad ieškovui priteistinas teismo nustatytas tikrasis žalos dydis; jis turėtų atitikti ieškovo reikalaujamą žalos atlyginimą. Be to, bylą nagrinėję teismai neištyrė byloje esančių įrodymų apie tai, kad dalį, t. y. 1000 Lt, kasatorė ieškovui atlygino bylos nagrinėjimo metu, ir jis dėl šios dalies sumažino ieškinio reikalavimus; apeliacinės instancijos teismas nepašalino nurodyto pažeidimo, taip nesilaikė CPK 185 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių; pažeidė CPK 182 straipsnio 3 punktą, nes kasatorė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl 78 935 Lt, bet ne dėl 238 300 Lt pasisavinimo; asmens nusikalstamų veiksmų padariniai (prejudiciniai faktai), nustatyti įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje,  neįrodinėjami civilinėje byloje. 

2. Dėl sąlygų darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą; pripažintini nepagrįstais teismų argumentai, kad už ieškovui padarytą žalą atsakovės L. D. ir L. Č. neatsako dėl to, jog yra išteisintos pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1, 2 dalis. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu atsakovė L. D. pripažinta kalta pagal BK 229 straipsnį; dėl L. Č. baudžiamoji byla nutraukta ne dėl to, kad ji neįvykdė nusikalstamos veikos, bet dėl to, jog suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Bylą nagrinėję teismai šiuo atveju turėjo spręsti dėl atsakovių materialinės atsakomybės už darbdaviui (ieškovui) padarytą žalą; darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti pakankamas nusikaltimo sudėties atskirų elementų  konstatavimas; nereikalaujama, kad darbuotojas už veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, būtų nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus universiteto Onkologijos institutas v. J. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-478/2005; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.).

Kasaciniu skundu kasatorė (atsakovė) A. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį, priimti naują sprendimą, ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl proceso teisės normų pažeidimo. Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui iš kasatorės 652 122,44 Lt ir 98 578 Lt, iš kasatorės ir atsakovės E. B. solidariai 238 300 Lt turtinės žalos atlyginimo, t. y. daugiau, nei ieškovas prašė. Teismai nesilaikė civiliniame procese galiojančio dispozityvumo principo, pagal kurį bylos nagrinėjimo ribas nustato ieškinyje nurodyti ieškinio dalykas ir pagrindas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai); pagal CPK 42 straipsnio 1 dalį tik ieškovui nustatyta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus; teismas negali peržengti ieškinio ribų, t. y. keisti ieškinio dalyko (ultra petita), priteisti daugiau, nei ieškovas reikalavo (extra petita), ar keisti ieškinio pagrindą, t. y. remtis tokiais faktais, kurių ieškovas nenurodė, ir įrodymais, kurių nėra byloje  (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, ieškovo reikalaujama priteisti žala, taip pat teismo nuosprendžiu ir sprendimu nustatyta žalos didžiausia dalis yra nepagrįsta ir neįrodyta, yra teorinė, apskaičiuota ne dėl realaus lėšų iššvaistymo ar pasisavinimo, bet dėl klaidų finansiniuose dokumentuose, taip pat dėl ne visų tyrimui pateiktų finansinių dokumentų; dėl to, atliekant ūkinį–finansinį veiklos tyrimą, specialistai negalėjo tiksliai nustatyti realių ūkinių–finansinių operacijų dydžių; taigi nepatvirtinama, kad ieškovas patyrė tokių nuostolių, kokių prašė priteisti iš atsakovių. Be to, bylą nagrinėję teismai ignoravo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytus prejudicinę reikšmę civilinėje byloje turinčius faktus dėl žalos dydžio (CPK 182 straipsnio 3 punktas); kasatorė įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta dėl 78 935 Lt, bet ne dėl 238 300 Lt  pasisavinimo; dėl to nepagrįstai ieškovui iš kasatorės ir atsakovės E. B. priteista solidariai 238 300 Lt turtinės žalos atlyginimo. Teismas padidino ieškinio reikalavimus ir iš esmės pasisakė dėl ieškovo pareigos įrodyti realią žalą, taigi pažeidė CK 1.5 straipsnį – nesilaikė nuostatos dėl teisingos žalos atlyginimo, kuri reiškia, kad ieškovui priteistinas teismo nustatytas tikrasis žalos dydis; jis turėtų atitikti ieškovo reikalaujamą žalos atlyginimą.

2.  Dėl sąlygų darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą; nepagrįstai laikė, kad už ieškovui padarytą žalą atsakovės L. D. ir L. Č. neatsako dėl to, jog yra išteisintos pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1, 2 dalis. Pagal BPK 115 straipsnio 3 dalies 1 punktą civilinė atsakomybė netaikoma, jeigu kaltinamasis išteisinamas reabilituojančiu pagrindu, t. y. kad jis nedalyvavo padarant nusikaltimą. Šiuo atveju įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu atsakovė L. D. pripažinta kalta pagal BK 229 straipsnį; dėl L. Č. baudžiamoji byla nutraukta dėl to, kad suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas. Bylą nagrinėję teismai šiuo atveju turėjo spręsti dėl pirmiau nurodytų atsakovių materialinės atsakomybės darbdaviui (ieškovui) už šiam padarytą žalą; šiuo aspektu darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti pakankamas nusikaltimo sudėties elementų (bet ne nusikaltimo sudėties) konstatavimas; nereikalaujama, kad darbuotojas už veiksmus, turinčius nusikaltimo požymių, būtų nuteistas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Tokių nuostatų laikomasi teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus universiteto Onkologijos institutas v. J. J. Ž., bylos Nr. 3K-3-478/2005; 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. I. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; kt.). 

Ieškovo ir atsakovės L. Č. atsiliepimai į kasacinius skundus dėl neatitikties CPK 351 straipsnio 1 dalies reikalavimams nepriimti ir jiems grąžinti.

Atsakovė L. D. atsiliepime į kasatorių kasacinius skundus prašo juos atmesti, palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad kasaciniuose skunduose nekeliama teisės klausimų, bet dėstomos fakto aplinkybės. Kasatorės teisiškai nepagrindė argumentų, dėl kurių bylą nagrinėję teismai esą nepagrįstai dėl atsakovės L. D. netaikė solidariosios atsakomybės; jos šio klausimo nekėlė ir apeliaciniuose skunduose, vadinasi, sutiko su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl to, kad atsakovė L. D. nėra solidariai atsakinga ieškovui, be to, šis klausimas yra fakto, bet ne teisės. Priimtu nuosprendžiu L. D. taikyta baudžiamoji atsakomybė – paskirta bauda; tai reiškia, kad dėl atsakovės netaikytina kita atsakomybės rūšis, tarp jų – ir materialinė, nors apie tai kasaciniame skunde deklaratyviai teigia kasatorės, tačiau nenurodo nė vieno pagrindo materialinei atsakomybei atsirasti. Kita vertus, DK nenustatyta solidariosios atsakomybės taikymo galimybės. Tuo tarpu, taikant civilinę atsakomybę, galima solidarioji atsakomybė, tačiau ji nepreziumuojama ir taikoma, kai nustatomas atsakovų veiksmų bendrumas. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovui žala atsirado ne dėl atsakovės L. D. veiksmų. 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo ir jo nagrinėjimo baudžiamojoje byloje

 

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo pareiškiamas, kai fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta žala ir kai įtariamojo (kaltinamojo) veikoje yra konkretaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieškinys pareiškiamas rašytine forma, paduodant pareiškimą prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau, kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui. Nors civilinis ieškinys reiškiamas baudžiamojoje byloje, jis turi atitikti CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas  forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus.   Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Civilinio ieškovo statusą pareiškėjas įgyja ne nuo ieškinio padavimo, o nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti ieškovu priėmimo momento.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas privalo išspręsti civilinį ieškinį (BPK 11 straipsnio 1 dalis, 305 straipsnio 5 dalis, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Tik išimtiniais atvejais ieškinys gali būti neišnagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieškinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai išsprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2009; kt.). Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad nurodyta išimtis taikytina, jeigu civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, taip pat jeigu neišspręstas turtinės žalos dydžio klausimas neturi įtakos kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Civiliniam ieškovui pripažinus teisę į ieškinio patenkinimą ir perdavus ieškinio dydžio klausimą nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieškinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamąją bylą, t. y. paprastai ieškinį nagrinėja Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, nagrinėdamas civilinio ieškinio klausimą, nesprendžia, ar yra ieškinio pagrindas, bet remiasi baudžiamosios bylos duomenimis dėl nusikalstama veika padarytos tiesioginės turtinės žalos, kuri nustatyta apkaltinamuoju nuosprendžiu, ir nustato priteistinos žalos dydį. Turtinė žala turi būti atlyginama, laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo.   

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai taikoma BPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, civilinės atsakomybės sąlygas nustato teismas, priimantis apkaltinamąjį nuosprendį, nes nesant civilinės atsakomybės sąlygų ieškinys turėtų būti atmestas ir nebūtų teisinio pagrindo išimčiai taikyti. Jeigu teismas nustato, kad yra sąlygos civilinei atsakomybei taikyti ir pripažįsta civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o ieškinį dėl žalos dydžio nustatymo perduoda nagrinėti civilinio proceso tvarka, tai ieškinį nagrinėjantis teismas nebegali iš naujo spręsti dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo ir tuo pagrindu atmesti ieškinį. Teisės į ieškinio patenkinimą pripažinimas baudžiamajame procese reiškia, kad ieškinys negali būti atmestas civiliniame procese. Asmenys, nesutinkantys su apkaltinamajame nuosprendyje civiliniam ieškovui pripažinta teise į ieškinio patenkinimą, gali skųsti nuosprendį baudžiamojo proceso nustatyta tvarka (Lietuos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje J. G.. v. A. J., V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-303/2009).

 

Dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka

 

Civilinė atsakomybė yra viena iš teisinės atsakomybės rūšių. Paprastai civilinė atsakomybė ir baudžiamoji atsakomybė turi: 1) skirtingus tikslus: civilinės atsakomybės tikslai yra kompensaciniai, o baudžiamosios – nubausti pažeidėją; 2) skirtingus atsiradimo pagrindus: civilinė atsakomybė paprastai atsiranda pažeidus privatų interesą, o baudžiamoji – už įstatyme numatytas pavojingas visuomenei veikas; 3) skirtingą kaltės sampratą ir skirtingą jos įrodinėjimo tvarką: civilinėje atsakomybėje skolininko kaltė preziumuojama, o baudžiamojoje egzistuoja nekaltumo prezumpcija; 4) skirtingą taikymo tvarką: civilinė atsakomybė taikoma civilinio proceso normų pagrindu ir tvarka, baudžiamoji – baudžiamojo proceso tvarka: 5) skirtingus ieškinio senaties terminus taikant atsakomybę.

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Tikrąjį žalos dydį nustato faktines aplinkybes nustatantis teismas. Kasacinis teismas sprendžia žalos ir jos dydžio aiškinimo ir taikymo klausimus nustatytų faktinių aplinkybių kontekste (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Šis klausimas kasacinės instancijos teisme gali būti nagrinėjamas, kai reikia patikrinti, ar teismai, spręsdami šį klausimą, teisingai taikė įstatymą.

Išplėstinė septynių teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju pagal apkaltinamajame nuosprendyje nustatytas kasatorių veikas teismas turėjo išspręsti civilinį ieškinį, bet neperduoti ieškinio dydžio klausimo nagrinėti civilinio proceso tvarka. Pagal CPK 182 straipsnio 2, 3 punktus nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje kurioje dalyvavo tie patys asmenys, taip pat asmens nusikalstamų veiksmų padarinių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Įsiteisėjusio procesinio dokumento negalima paneigti ar nuginčyti; teismo nuosprendžio prejudicinės galios taisyklė galioja ir teismui. Įsiteisėjęs teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje privalomas teismui, nagrinėjančiam civilines bylas dėl asmens, kuriam priimtas teismo nuosprendis, veiksmų civilinių teisinių padarinių. CPK 182 straipsnio 3 punkto norma reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą civilinio proceso tvarka, neturi teisės revizuoti įsiteisėjusio teismo nuosprendžio; tokiu reglamentavimu užtikrinamas visų asmenų lygybės įstatymui įgyvendinimas.

Nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka iš naujo nesvarstoma dėl ieškinio pagrįstumo, bet nustatomas civilinio ieškinio dydis. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad tokiu atveju nagrinėjant ieškinį civilinio proceso tvarka nustatoma ir atsakovo civilinės atsakomybės rūšis bei sprendžiami kiti su civilinės atsakomybės dydžiu susiję klausimai.

Apkaltinamajame nuosprendyje kasatorių A. M. ir E. B. veikose nustatyti lėšų pasisavinimas ir jų iššvaistymas, todėl išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatuoja, kad dėl jų padarytos žalos atlyginimo nustatytina pagal jų veikas, nurodytas apkaltinamajame nuosprendyje. Įsiteisėjusiame pirmosios instancijos teismo apkaltinamajame nuosprendyje nustatyta, kad A. M. nuo 1995 m. kovo 7 d. iki 2004 m. kovo 3 d. pasisavino ir iššvaistė jai patikėtą ir jos žinioje esantį, o nuo 2001 m. sausio 9 d. iki 2003 m. gruodžio 30 d. kartu su E. B. pasisavino joms patikėtą ir jų žinioje esantį Druskininkų savivaldybei priklausantį lopšelio–darželio „Bitutė“ turtą. Civilinį ieškinį nagrinėjęs teismas nustatė, kad civiliniam ieškovui Druskininkų savivaldybei padaryta 1 021 277,10 Lt žalos. Teismas, priteisdamas iš atsakovių A. M. ir E. B. civiliniam ieškovui turtinę žalą, išvadas grindė įrodymais ir tinkamai sprendė dėl civilinio ieškinio dydžio. Kasatorių argumentais, kad teismas peržengė civilinio ieškinio ribas, iš esmės siekiama žalos sumažinimo, tačiau nusikalstama veika padaryta žala nemažinama (CK 6.263 straipsnio 2 dalis).

Kasaciniame skunde A. M. nurodo, kad ieškovui padarytą žalą turi atlyginti taip pat atsakovės L. D. ir L. Č., tačiau šie kasacinio skundo argumentai nepagrįsti; apkaltinamojo nuosprendžio nustatyta, kad reali turtinė žala ieškovui atsirado dėl nuteistųjų A. M. ir E. B. tyčinių nusikalstamų veiksmų, todėl teismas turėjo pagrindą civilinį ieškinį dėl atsakovių L. D. ir L. Č. atmesti, sprendimo dalis dėl šių atsakovių  paliktina nepakeista.

                     

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

 

Kasacinės instancijos teismas patyrė 143,40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinant kasacinių skundų ir paliekant nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovių A. M. ir E. B. (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

 

n u t a r i a:

 

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), ir iš atsakovės E. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą po 71,70 Lt (septyniasdešimt vieną litą 70 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.  

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

Teisėjai                                                                                                Valerijus Čiučiulka

 

 

Gražina Davidonienė

 

 

Gintaras Goda

 

 

Egidijus Laužikas

 

 

Vytautas Piesliakas

 

 

Janina Stripeikienė

 

 

Juozas Šerkšnas