Civilinė byla Nr. e2A-356-425/2020.

                                                                   Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00691-2019-8.

                                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

                                                                                    2.6.10.5.1.; 2.6.18.1.; 3.3.1.20

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 12 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ritos Dambrauskaitės. Vyginto Mažuikos ir Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. N. individualios įmonės (toliau – ir V. N. IĮ) apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-65-839/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Transigva“ ieškinį atsakovei V. N. IĮ dėl skolos už atliktus rangos darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu ieškovė prašė jai iš atsakovės priteisti 3160,56 Eur skolą už atliktus automobilio remonto darbus, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. kovo mėn. viduryje į įmonės servisą buvo atvarytas automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis atsakovei. Su atsakovės vadovu buvo aptarta ir suderinta automobilio remonto darbų apimtis ir terminas, t. y. buvo sutarta dėl automobilio pavarų dėžės remonto, bei preliminariai buvo nurodyta, kad remonto darbai kainuos ne mažiau kaip 2500 Eur. Remonto darbų atlikimui buvo surašyta Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo užsakymo paraiška. Remontui atlikti buvo užsakytos naujos detalės. Remonto darbų eiga domėjosi ir atsakovės vadovas, kuris ne kartą buvo atvykęs į servisą. Automobilį atsakovė pasiėmė, todėl 2019-03-28 buvo išrašyta sąskaita serija TRA19 Nr. (duomenys neskelbtini) už remonto darbų atlikimą 3160,56 Eur sumai, tačiau atsakovė sąskaitos neapmokėjo ir pradėjo reikšti pretenzijas, kad remonto darbų kaina yra per didelė ir buvo tartasi tik dėl 550 Eur sumos. Kilus ginčui, atsakovei buvo pasiūlyta išimti iš pavarų dėžės naujas detales ir sudėti senas, tačiau atsakovė su tuo nesutiko. Automobilis yra eksploatuojamas, tačiau už atliktus remonto darbus atsakovė nei iš dalies neatsiskaitė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3.       Skundžiamu Utenos apylinkės teismo 

4.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad byloje susiklostė rangos teisiniai santykiai, o be to ginčas tarp šalių nekyla dėl to, kad ieškovė remontavo atsakovės automobilį, t.y. tarp šalių buvo sutarta dėl automobilio pavarų dėžės remonto. Esminis nesutarimas tarp šalių yra kilęs dėl remonto darbų ir detalių kainos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovės argumentai dėl neva per didesnės remonto kainos nei buvo sutarta, o taip pat nekokybiško remonto, nėra pagrįsti, dėl ko atsakovei kyla pareiga atsiskaityti su ieškove už jos atliktus automobilio remonto darbus.

5.       Skundžiamame sprendime taip pat nurodoma, kad aplinkybė, jog nebuvo preciziškai laikomasi Lietuvos automobilių kelių transporto prie Susisiekimo ministerijos 2016 m vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtinto Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) reikalavimų įforminant teikiamas remonto paslaugas, negali būti laikomas absoliučiu pagrindu nemokėti už suteiktas remonto paslaugas, juo labiau kad abi šalys yra juridiniai asmenys, dėl ko jie laikytini savo srities profesionalais, kuriems taikytini didesni rūpestingumo standartai vykdant profesinę veiklą. Be to, atsakovės nurodytų Aprašo reikalavimų nesilaikymas nepaneigia atliktų darbų fakto, juo labiau kad atsakovė taip pat neneigia, jog naudojasi darbų rezultatu.

6.       Šiuo atveju byloje pateikta Techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo užsakymo paraiška, kuri pasirašyta tuo metu pas atsakovę vairuotoju dirbusio asmens V. M.. Apklaustas liudytoju šis asmuo nurodė, kad buvo įprasta praktika automobilį palikti remontui be antro paraiškos egzemplioriaus ir jam dėl to jokių pretenzijų iš atsakovės pusės nebuvo pareikšta. Taigi nors ieškovė galėjo pateikiamą informaciją įforminti pildydama antrą paraiškos egzempliorių, tačiau šiuo atveju atsakovė, būdama savo srities profesionalė, veikianti beveik 10 metų, žinodama, jog darbai nebuvo įforminti antru paraiškos egzemplioriumi, esant poreikiui galėjo ir turėjo pareikalauti įforminti remonto darbus (išduoti užpildytos paraiškos kopiją), tačiau šalių teikti paaiškinimai, liudytojų V. M., V. D., A. M. parodymai leidžia konstatuoti, jog informacija apie nustatytus transporto priemonės gedimus, remonto darbus ir kainas remonto paslaugos teikimo metu atsakovei buvo teikiama. Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad liudytojas A. M. nurodė, jog būtent atsakovės vairuotojas buvo kalbėjęs, kad „kulisos“ (taip įvardinta liudytojo) neremontuoti. Atsakovė pateiktuose prieštaravimuose taip pat yra nurodžiusi, jog buvo nuvykusi pasidomėti remonto eiga, taip pat atsakovės lankymąsi ir domėjimąsi vykusiu remontu bei jo eiga patvirtino ir liudytojas V. M. bei liudytojas V. D., kuris nurodė, jog atskirai dar buvo kalbėta dėl planetarinės pavarų dėžės komplekto remonto.

7.       Kartu pirmosios instancijos teismas nurodė, jog byloje pateikti duomenys leidžia teigti, kad atsakovei priklausančio automobilio pavarų dėžė buvo sutvarkyta ir veikia tinkamai, atsakovė naudojasi suremontuotu automobiliu, todėl už atliktą darbą ieškovei turėtų būti užmokėta.

8.       Atsakovės argumentai, kad automobilio pavarų dėžė buvo suremontuota netinkamai, nėra pagrįsti ir įrodyti. Pateiktas UAB „Vilkrema“ defektavimo aktas objektyviai nėra pakankamas išvadai, kad ieškovės atliktas remonto darbas buvo netinkamas, kadangi pateiktas aktas surašytas 2019-10-14, o remontas atliktas 2019 kovo mėnesį, t.y. kad remonto automobilis buvo naudojamas virš 7 mėnesių laiko. Be to, atsakovė objektyviais duomenimis nepaneigė, kad ieškovės įsigytos detalės buvo reikalingos pavarų dėžės remontui. Teigti, jog ieškovės atlikto remonto kainos pernelyg didelės nėra jokio pagrindo, nes ieškovės vykdoma veikla yra jos verslas, todėl ji paslaugas teikia už jos nuožiūra nustatytas kainas. Kita vertus, pagal ieškovės pateiktas kitas sąskaitas, išrašytas už atliktus darbus kitoms įmonėms matyti, kad kainos iš esmės yra tokios pačios kaip ir taikytos atsakovės atžvilgiu.

9.       Atsakovės argumentai, kad automobilio pavarų dėžes remonto kaina buvo sutarta ženkliai mažesnė, pirmosios instancijos teismo buvo atmesti kaip neįrodyti ir nepagrįsti, kadangi nėra įmanoma nustatyti tikslią pavarų dėžės remonto kainą jos neišardžius ir nenustačius, kokias detales joje būtina keisti. Teikti šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai leidžia konstatuoti, jog atsakovei buvo nurodyta apytikslė darbo kaina, t.y. pavarų dėžės nuėmimo ir uždėjimo bei pavarų dėžės remonto kainos, tačiau objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, jog tarp šalių buvo sutarta apie 1500 Eur už visą pavarų dėžės remontą su detalėmis kaina, nėra jokio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10.       Apeliaciniu skundu atsakovė V. N. IĮ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; taip pat priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

10.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai įvertinus byloje esančius įrodymus bei neteisingai nustačius faktines bylos aplinkybes.

10.2.       Pabrėžia, jog darbų atlikimo kaina turi būti aptarta iš anksto arba, jeigu kaina yra keičiama (didinamas atliekamų darbų mastas) darbų atlikimo metu, kaina bei darbų mastas su užsakovu turi būti suderinta prieš darbų atlikimą (ar jų metu) žodžiu arba raštu. Tačiau tas padaryta nebuvo, atliktų darbų kaina buvo padidinta po darbų atlikimo ir automobilio pasiėmimo iš autoserviso. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė Aprašo 9, 10 ir 11 punkto nuostatų, kurios įtvirtina pareigą informuoti klientą prieš atliekant remonto darbų paslaugas bei sudaryti sąlygas susipažinti su informacija apie teikiamas techninio aptarnavimo ir remonto paslaugas, o taip pat paslaugų užsakymui užpildyti užsakymo paraišką.

10.3.       Nagrinėjamu atveju paraiška priduodant automobilį iš viso buvo neužpildyta (paraiškoje nebuvo nurodyta nei vieno ketinamo atlikti remonto darbo, jų kainos (net preliminarios), reikalingų detalių, jų kainų, o užpildytą paraišką atsakovas pamatė tik ieškovui pateikus ieškinį, nors pagal Aprašo 12. Punktą, užsakymo paraiška užpildoma dviem egzemplioriais, vienas egzempliorius lieka transporto priemonės valdytojui, kitas – techninį aptarnavimą ir remontą atliekančiam asmeniui. Negana to, Aprašo 29.8. punkte nurodyta, kad transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška. Šiuo atveju paraiška nebuvo užpildyta atsakovei palikus ieškovės servise automobilį, kadangi atsakovės vairuotojas V. M. pasirašė ant antro Paraiškos lapo, kai paraiška iš viso nebuvo užpildyta net ir vienu egzemplioriumi (pirmame Paraiškos lape buvo nurodyti tik užsakovo ir remonto darbus atliekančios įmonės rekvizitai, bei trumpai nurodytas gedimas). Visi kiti Paraiškos laukai nebuvo užpildyti nei perduodant automobilį ieškovui, nei darbų atlikimo metu (tokio Paraiškos lapo nematė nei atsakovo įmonės vadovas, nei bent vienas atsakovo įmonės darbuotojas). Šias aplinkybes patvirtino ieškovės darbuotojai bei ieškovės direktorius.

10.4.       Negana to, atsakovė yra įmonė, kurios pagrindinė veikla yra transporto paslaugos, krovinių vežimo paslaugos. Dėl šių priežasčių ieškovė negalėjo pati surašyti Paraiškos, pasitikėjo ieškovės įmonės darbuotojo žodiniu susitarimu dėl remonto darbų kainos ir tikėjosi, kad remonto darbai bus atlikti už sutartą kainą. Reikšminga ir tai, kad sąskaita už remonto darbus buvo įteikta tik po remonto darbų atlikimo, pasiėmus automobilį ir buvo gauta elektroniniu paštu. Iš kitos pusės, teismas neįvertino tos aplinkybės, kad šalys iki šio ginčo pastovių susiklosčiusių santykių dėl automobilių remonto neturėjo ir nesitikėjo, kad daugiau kaip dvigubai bus padidinta remonto darbų kaina. Taigi teismas klaidinai vertino liudytojo V. M. duotus parodymus, kad atsakovei iki tol nekildavo jokių problemų paliekant automobilius remontui pas kitus remontą atliekančius asmenis be antro Paraiškos egzemplioriaus.

10.5.       Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad tarp ginčo šalių buvo sudaryta žodinė automobilio remonto sutartis, todėl ir dėl remonto darbų paslaugos kainos buvo susitarta žodžiu, kadangi iki PVM sąskaitos faktūros gavimo elektroniniu paštu žodžiu su ieškove susitarta kaina buvo ženkliai mažesnė, o dėl didesnės remonto paslaugų kainos atsakovė per visą remonto darbų procesą nebuvo informuota.

10.6.       Apeliantė pabrėžia ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad atsakovės argumentai, jog automobilio pavarų dėžė buvo suremontuota netinkamai, nėra pagrįsti ir įrodyti, kadangi apie tai, jog automobilio pavarų dėžė suremontuota netinkamai, kad kokybiškai nesijungia pavaros iš karto po remonto darbų atlikimo elektroniniu paštu atsakovė  informavo ieškovę, išsiųsdamas 2019-04-30 atsiliepimą į raginimą, t. y. nurodė, kad pavarų dėžės gedimas nepašalintas (sunkiai persijungia pavaros). Be to, teismas neteisingai įvertino liudytojo V. M. duotus parodymus, kadangi teismo posėdžio metu jis parodė, kad ir po remonto darbų atlikimo neužilgo pradėjo sunkiai jungtis 5 pavara. Tą patvirtino ir kitas atsakovo įmonės darbuotojas V. K.. Šiuos įrodymus vertinant kartu su 2019-10-14 UAB „Viktrema“ Transporto priemonės defektavimo aktu, akivaizdu, kad ieškovas remonto darbus atliko nekokybiškai, pavarų dėžės nesuremontavo, nors išrašė didelę sąskaitą už remonto paslaugas.

11.       Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Transigva“ prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

11.1.       Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, dėl ko skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžia, kad Aprašo reikalavimų nesilaikymas nepaneigia atliktų darbų fakto, atsakovė taip pat neneigia, jog naudojasi darbų rezultatu, o be to atsakovė neatliko net tos sumos, kuria nurodo neva buvus sutartą už remonto darbus, apmokėjimo.

11.2.       Atsiliepime nurodoma ir tai, kad aplinkybę, jog ar prieš darbų pradžią atsakovės vadovui buvo suteikta informacija, jog pavarų dėžės remontas kainuos mažiausiai 2500 Eur plius PVM, patvirtino ieškovės vadovo paaiškinimai, liudytojų apklausto serviso vadovo V. D. parodymai bei į bylą pateikti įrodymai apie tai, už kokią sumą tokie darbai yra atliekami kitiems užsakovams. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai kritiškai vertino į bylą atsakovės pateiktą defektavimo aktą bei atsižvelgė į atsakovės V. M. parodymus, jog atsakovei, kuri veiklą vykdo daugiau nei 10 metų, antro paraiškos egzemplioriaus nebuvimas buvo įprasta praktika ir apie tai atsakovės direktorius buvo informuotas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

13.       Nagrinėjamu atveju, byloje kyla ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad byloje esantys įrodymai pagrindžia ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės skolą už atliktus transporto priemonės pavarų dėžės remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

14.       Pirmiausia pažymėtina tai, kad teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog teismas yra atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-252/2010; Nr. 3K-3-107/2010). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš esmės aptarė bei įvertino visus teisingo sprendimo priėmimui reikšmingus įrodymus bei aptarė atsakovės nurodytas aplinkybes. Atsižvelgdamas į tai be sutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, apeliacinės instancijos teismas papildomai byloje nustatytų aplinkybių ir pirmosios instancijos teismo išdėstytų duomenų nekartoja bei pasisako dėl apeliacinio skundo argumentų.

15.       Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų, yra tas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė bei neįvertino Aprašo nuostatų, įtvirtinančių, jog reikalavimų nesilaikymas iš esmės atleidžia nuo pareigos atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Tačiau su tokiu vertinimu apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

16.       Išties, Aprašo nuostatos numato gana griežtus reikalavimus dėl informacijos klientui suteikimo, užsakymo paraiškos pildymo, šios paraiškos pildymo dviem egzemplioriais, o taip pat numato transporto priemonės valdytojo teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai įforminta užsakymo paraiška, tačiau, kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame sprendime bei atsiliepime į pareikštą apeliacinį skundą, vien formalus nuostatų nesilaikymas automatiškai nesukuria pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas.

17.       Be to, Aprašo 29.8. punkte be tiktų nuostatų numatyta, jog transporto priemonės valdytojas turi teisę nemokėti už techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą, suteiktą be jo sutikimo, jei nebuvo įforminta ar buvo netinkamai (nenurodyti visi Aprašo 12 punkte nurodyti duomenys) įforminta užsakymo paraiška, jeigu techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo laiku nepradėjo arba nebaigė vykdyti užsakymo paraiškoje numatytų darbų. Taigi, vertinant šią atsakovės nurodomą teisės akto nuostatą pažymėtina, kad teisė nemokėti už atliktus darbus galima tuomet, jei egzistuoja sąlygų visumą, t.y. jei paslauga buvo suteikta be sutikimo ir neįforminta ar netinkamai įforminta užsakymo paraiška, jei darbai buvo pradėti ar baigti vykdyti pavėluotai. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai neleidžia vertinti, kad remonto darbai buvo atlikti be atsakovės sutikimo, o taip pat kad jie buvo pavėluotai pradėti ar baigti vykdyti – pačios atsakovės argumentai, jog sutarta darbų kaina buvo numatyta mažesnė, kad atsakovės direktorius po keleto dienų vyko pasiteirauti, kaip vyksta remontas, patvirtina susitarimą ir sutikimą dėl remonto darbų atlikimo (1 t., 15 – 16 b. l.). Be to, atsakovė šios civilinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nurodžiusi, jog ieškovė darbus atliko ne laiku. Taigi vertinti, kad atsakovė Aprašo nuostatų pagrindu įgijo teisę neatsiskaityti už atliktus remonto darbus, dėl kurių pati kreipėsi į ieškovę, nėra teisinio pagrindo. 

18.       Kita vertus, visiškai sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog aplinkybė, kad nebuvo itin preciziškai išpildytos Aprašo nuostatos, susijusios su užsakymo paraiškos pildymo bei jos egzempliorių skaičiumi, nesukuria atsakovei teisės išvis neatsiskaityti už suteiktas paslaugas, juo labiau kad šalių teikti paaiškinimai, liudytojų V. M., V. D., A. M. parodymai, kaip tą pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, išties leidžia konstatuoti, jog informacija apie nustatytus transporto priemonės gedimus, remonto darbus ir kainas remonto paslaugos teikimo metu atsakovei buvo teikiama – liudytojas A. M. nurodė, kad būtent atsakovės vairuotojas buvo kalbėjęs, jog „kulisos“ neremontuoti; atsakovė pateiktuose prieštaravimuose yra nurodžiusi, jog buvo nuvykusi pasidomėti remonto eiga; atsakovės lankymąsi ir domėjimąsi vykusiu remontu bei jo eiga patvirtino liudytojas V. M. bei liudytojas V. D., kuris nurodė, jog atskirai dar buvo kalbėta dėl planetarinės pavarų dėžės komplekto remonto. Liudytoju apklaustas V. M., kurio parodymai nėra paneigti, taip pat nurodė, kad palikdamas remontui transporto priemonę pasirašė užsakymo lapą, V. N. IĮ buvo įprasta praktika automobilį palikti remontui be antro paraiškos egzemplioriaus, o jam dėl to jokių pretenzijų iš atsakovės pusės nebuvo pareikšta.

19.       Be to, aplinkybė, kad atsakovė yra daugiau nei 10 metų veiklą vykdanti įmonė (nėra silpnesnioji teisinių santykių šalis), leidžia vertinti, kad nesutikdama su ieškovės atliekamais veiksmais dėl Aprašo nuostatų įgyvendinimo ar siekdama užtikrinti tinkamą jų taikymą, turėjo teisę ne tik išdėstyti tokius reikalavimus įvykio metu, tačiau ir, negavusi antro paraiškos egzemplioriaus, nutraukti sudarytą sandorį ir dėl greičių dėžės remonto kreiptis į kitą šias paslaugas teikiantį subjektą. Tačiau to nedarė, sutiko su faktiškai atliekamais veiksmais, naudojosi ieškovės atliktų paslaugų rezultatu ir nereiškė konkrečių reikalavimų ar prieštaravimų. 

20.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytais argumentais, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK), kuris yra aukštesnės teisinės galios aktas už Aprašą, nuostatas, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis). Be to, CK 6.198 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai kaina ar jos nustatymo tvarka sutartyje neaptarta ir šalys nėra susitarusios kitaip, laikoma, kad šalys turėjo omenyje kainą, kurią sutarties sudarymo metu toje verslo srityje buvo įprasta imti už tokį pat įvykdymą atitinkamomis aplinkybėmis, o jeigu ši kaina neegzistuoja, – atitinkančią protingumo kriterijus kainą. Taigi, priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, įstatymo nuostatos nesukuria teisės atisakyti atsiskaityti už suteiktas rangos paslaugas, išskyrus tuos atvejus, kai darbai atlikti netinkamai ar ne laiku. Tačiau tokios sąlygos nagrinėjamoje byloje taip pat nėra nustatytos.

21.       Vertinant apeliacinio skundo argumentus, susijusius su neva sutarta žymiai mažesnes remonto darbų kaina, pažymėtina, kad byloje esantys įrodymai, priešingai nei teigia apeliantė, neįrodo ir nesudaro pagrindo spręsti, kad darbų atlikimo kaina buvo sutarta žymiai mažesnė. Nors atsakovė neigia, jog iš anksto nurodyta darbų kaina buvo 2500 Eur, tačiau nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių vertinti, kad būtent toks susitarimas buvo sudarytas, o ieškovė anksčiau būtų teikusi paslaugas už būtent tokią sumą. Be to, nėra paneigti ieškovės tvirtinimai, kad aplinkybę, jog prieš darbų pradžią apeliantės vadovui buvo suteikta informacija, jog pavarų dėžės remontas kainuos mažiausiai 2500 Eur plius PVM, patvirtino ieškovės vadovas bei liudytojo V. D. parodymai. Tokią ieškovės poziciją iš esmės pagrindžia į bylą pateikti ir nenuginčyti įrodymai apie kitų rangovų suteiktų panašių paslaugų kainas, t.y. kad pavarų dėžės remonto darbų kaina svyruoja nuo 2670,97 Eur iki 7974,50 Eur. Kita vertus, visiškai sutiktina su ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstytu argumentu, jog atsakovė, tvirtindama, kad remonto darbų kaina buvo sutarta mažesnė, savo nurodomos sumos už atliktus darbus ieškovei nėra sumokėjusi, nors transporto priemone ir ieškovės suteiktomis paslaugomis naudojasi, kas leidžia abejoti pakankama atsakovės valia išvis atsiskaityti už suteiktas remonto paslaugas.

22.       Kartu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad taip pat nėra pagrindo išvadai, jog ieškovės suteikti remonto darbai buvo nekokybiški, kadangi tokių teiginių atsakovė neįrodė. Pažymėtina, kad teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014). Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. Nr. 3K-3-701/2013, Nr. 3K-3-67/2014).

23.       Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pateiktas UAB „Vilkrema“ defektavimo aktas objektyviai nėra pakankamas išvadai, kad ieškovės atliktas remonto darbas buvo netinkamas, kadangi transporto priemonės remontas buvo atliktas 2019 m. kovo mėnesį, o defektavimo aktas surašytas tik 2019 m. spalio mėnesį. Negana to, byloje esantys įrodymai bei viešojoje erdvėje esant informacija nepatvirtina, kad defektų aktą rengusi įmonė UAB „Vilkrema“ atlieka pavarų dėžės remonto darbus ir yra kvalifikuota nustatyti tokios rūšies remonto darbų trūkumus.

24.       Kita vertus, kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, defektavimo akte išties nėra nustatyta, kad būtent ieškovės atliktas remontas yra su trūkumais, juo labiau kad byloje nebuvo atlikta ekspertizė, o yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog po ieškovės teiktų paslaugų transporto priemonė buvo eksploatuojama (nuvažiavo apie 10 – 15 tūkst. kilometrų), liudytojas V. M. yra nurodęs, jog po ieškovės atliktų remonto darbų bėgiai jungėsi normaliai ir jokių problemų jis, kaip vairuotojas, nematė, o ieškovei siūlant išsaugotas senas transporto priemonės detales sumontuoti atsakovei atgal į pavarų dėžę, jeigu jos netenkina atliktų darbų rezultatas, atsakovė atsisakė tą daryti. Kartu pažymėtina ir tai, jog atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jos teiginius dėl netinkamai atlikto ieškovės remonto, t.y. kad po šio remonto atlikimo transporto priemonė buvo dar remontuojama.

25.       Tokie duomenys, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ne tik neleidžia sutikti su atsakove dėl pareigos atsiskaityti už atliktus remonto darbus nebuvimo, tačiau ir sustiprina abejones, jog atsakovė siekia išvengti atsiskaitymo už atliktus remonto darbus, nors transporto priemonę eksploatuoja ir faktiškai naudojasi ieškovės suteiktų paslaugų rezultatu.

26.       Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bei įvertinęs skundžiamame sprendime išdėstytas išvadas, faktinius bylos duomenis bei šalių procesiniuose dokumentuose nurodomas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės nuostatas, dėl ko priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio ar faktinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės V. N. IĮ apeliacinis skundas yra atmetamas, atsakovei UAB „Transigva“ priteisiamos 550 Eur teisinės pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme. Šios išlaidos nėra neproporcingos bei atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamus dydžius (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės V. N. IĮ, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ieškovei UAB ,,Transigva“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 550 Eur (penkis šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                    Rita Dambrauskaitė

                                                                                                           Vygintas Mažuika

                                                     Laimantas Misiūnas