Civilinė byla Nr. e2-3209-727/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-24588-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.3.2.7.5.; 1.3.2.9.10.8.; 1.3.6.4.1.3.; 3.2.6.5.

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė,

sekretoriaujant Monikai Šulcaitei,

dalyvaujant ieškovui V. O., jo atstovei advokatei Ramunei Šaikuvienei,

atsakovo Biudžetinės įstaigos (toliau – BĮ) Nacionalinis vėžio institutas atstovui advokatui Vaidotui Sviderskiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę (darbo) bylą pagal ieškovo V. O. ieškinį atsakovui Nacionaliniam vėžio institutui ir pastarojo priešieškinį ieškovui dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

Teismas

n u s t a t ė:

V. O. (toliau – ir ieškovas, darbuotojas) 2022 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisiją (toliau – DGK, Komisija) su prašymu dėl darbo sutarties su juo nutraukimo pripažinimo neteisėtu, grąžinimo į darbą, susijusių sumų išieškojimo.  

Komisija, išnagrinėjusi šį darbo ginčą, 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimu darbuotojo prašymą tenkino iš dalies – pripažino jo atleidimą iš darbo BĮ Nacionalinis vėžio institutas pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 58 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. neteisėtu, negrąžino ieškovo į darbą, išieškojo jo naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Abi ginčo šalys, nesutikdamos su Komisijos sprendimu, kreipėsi į teismą.

Ieškovas ieškiniu prašo išnagrinėti individualų darbo ginčą pagal Komisijos priimto sprendimo dalį, kuria jis nebuvo grąžintas į darbą ir jam nebuvo priteista kompensacija pagal stažą, pripažinta, kad ieškovas padarė darbo pareigų pažeidimus, priteistas netikslus vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydis už priverstinę pravaikštą, išieškota 500 Eur neturtinės žalos, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą: 

-       grąžinti ieškovą į eitas pareigas ir sprendimą šioje dalyje vykdyti skubiai, o jeigu šis prašymas nebūtų tenkintas – papildomai priteisti ieškovui 6 VDU kompensaciją pagal stažą DK 218 str. 4 d. pagrindu;

-       priteisti jo naudai vidutinį darbo užmokestį imant 267,29 Eur į darbo dieną už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos;

-       priteisti jo naudai 4000 Eur neturtinei žalai atlyginti;

-       pripažinti, kad ieškovas nepadarė šiurkščių darbo pareigų pažeidimo;

-       neginčijamą DGK sprendimo dalį laikyti įsiteisėjusia;

-       priteisti jo naudai bylinėjimosi išlaidas.

BĮ Nacionalinis vėžio institutas (toliau – atsakovas, darbdavys) po bylų sujungimo pareikštu priešieškiniu prašo:

-       panaikinti ginčijamą Komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. (pasirašytas (dokumento registracijos data 2022 m. lapkričio 21 d.) sprendimą dalyje, kuria darbo ginčų komisija nusprendė prašymą tenkinti iš dalies, o BĮ Nacionalinis vėžio institutas direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. R7-847 „Dėl V. O. atleidimo iš darbo dėl darbuotojo kaltės“ nutraukti darbo sutartį su V. O. darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus Lietuvos Respublikos darbo kodekso 58 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. pagrindais, palikti nepakeistą;

-       priteisti iš ieškovo atsakovui pastarojo jam išmokėtas pinigines sumas pagal priimtą DGK  sprendimą; 

-       priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas V. O. ieškinio pareiškime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad 1978 m. su pagyrimu baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, kur įgijo gydytojo specialybę, ir įstojo į Vilniaus Universiteto bendrosios chirurgijos rezidentūrą, kurią baigė 1979 m. 1979-1982 m. dirbo Vilniaus miesto Antakalnio ligoninėje, nuo 1982 m. dirbo tuometiniame Vilniaus universiteto Onkologijos institute (dabar – BĮ Nacionalinis vėžio institutas (toliau – NVI)) iki pat atleidimo 2022 m. liepos 28 d. (darbo stažas daugiau kaip 40 metų). Nuo 2014 m., po klinikinių skyrių reorganizacijos, iki pat atleidimo dirbo Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėju (daugiau kaip 17 metų). Jo vadovaujamas skyrius 2014 m. tapo pirmuoju ir vieninteliu sertifikuotu krūties vėžio skyriumi / centru Lietuvoje ir Baltijos šalyse. 2018 m. sėkmingai praeita tarptautinė NVI krūties ligų ir onkologijos skyriaus reakreditacija. Ieškovas gydomąją veiklą glaudžiai sieja ir su onkologijos mokslu. Pagrindinė mokslinės veiklos kryptis - sergančiųjų krūties vėžiu kombinuoto gydymo efektyvumo vertinimas. Siekdamas pagerinti pacienčių gyvenimo kokybę didžiausią dėmesį skiria plastinėms rekonstrukcinėms operacijoms dėl krūties vėžio. 1988-1991 m. ligonėms, segančiomis krūties vėžiu, atliko pirmąsias Baltijos šalyse rekonstrukcijas implantais ir plėtikliais/ espanderiais. Plėtojant šią mokslinę kryptį 1991 m. apgynė daktaro disertaciją, 2000 m. - habilituoto daktaro disertaciją, dirbo NVI vyresniuoju ir vyriausiuoju mokslo darbuotojas, buvo ilgamečiu NVI Mokslinės tarybos nariu, yra daugelio mokslo darbų ir publikacijų autorius ir bendraautorius, turi profesoriaus vardą, yra pripažintas, žinomas bei vertinamas, nuolatos keliantis savo kvalifikaciją bei besidalijantis sukaupta patirtimi ir su kitais, be to, ir tarptautiniu lygmeniu.

Ieškovo teigimu, jo atleidimas iš darbo - tai 13 mėnesių besitęsiančio mobingo jo atžvilgiu rezultatas, įvykęs po to, kai jis paviešino informaciją apie gydytojos D. G. veiklą - dokumentų klastojimą ir pacientų teisių pažeidimus NVI. Per šį laikotarpį buvo keli NVI administracijos bandymai atleisti ieškovą iš pareigų, vykdytas nuolatinis psichologinis spaudimas jo atžvilgiu, inicijuoti tyrimai, patikrinimai, buvo siekiama jį diskredituoti, priversti palikti darbą pačiam arba siekiant bet kokiais būdais ir priemonėmis atleisti iš pareigų. Nepaisant jo pasipriešinimo tam, argumentuotų nepritarimų ir nesutikimų, nuolatinės kovos ieškant teisybės, NVI rado priežasčių jį nušalinti nuo darbo, o vėliau ir atleisti. 2022 m. birželio 29 d. pagal NVI direktoriaus įsakymą jis buvo laikinai nušalintas nuo pareigų, uždraudžiant atlikti krūties rekonstrukcijų operacijas, nurodant, kad yra vykdomas darbo pareigų pažeidimų tyrimas iki 2022 m. liepos 29 d. Ieškovo teigimu, nušalinimas nuo pareigų yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes NVI administracija žinojo apie galiojančius SAM ir Akreditacijos tarnybos reikalavimus krūties rekonstrukcinėms ir mamoplastinėms operacijoms, kadangi ieškovas 2022 m. gegužės 4 d. raštu Nr. R6-203 buvo pateikęs NVI administracijai informaciją apie SAM ir Akreditacijos tarnybos keliamus reikalavimus specialistams šioms operacijoms atlikti. 1999 m. iki 2017 m. birželio 30 d. bendro chirurgo licencijoje buvo įrašyta, kad bendras chirurgas gali atlikti operacijas pacientėms sergančioms krūties vėžiu ir gerybinėms krūties ligomis. Ieškovas yra pradininkas krūties rekonstrukcijų ir onkoplastinių operacijų Lietuvoje ir tokių operacijų yra atlikęs daugiau negu 1200 (krūties onkoplastinių ir rekonstrukcinių (vienmomentinių ir atidėtų krūties rekonstrukcijų panaudojant implantus ir/arba plėtiklius) operacijų). Taigi, bendro chirurgo licencija ir kartu krūtų onkochirurgo sertifikatas buvo teisinis pagrindas atlikti tokias operacijas, dėl to nebuvo jokių nusiskundimų, tai buvo įprastinis jo darbo baras, NVI administracija turėjo išsamią informaciją apie tai, kad ieškovas turi reikiamą kvalifikaciją krūties rekonstrukcijos operacijoms atlikti, žinojo, kad jas atlieka sėkmingai, kad dėl to yra vertinamas, o tokie NVI veiksmai duoda pagrindo išvadai apie iš anksto suplanuotą tęstinį mobingą jo atžvilgiu. 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. R7-847 (toliau – Įsakymas) ieškovas buvo atleistas iš pareigų pagal DK 58 str. 1 d., 2 d. 1 p., t. y. už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus. 

Ieškovo manymu, jokių Įsakyme nurodytų šiukščių darbo pareigų pažeidimų jis nėra padaręs, o jeigu kažką yra padaręs, tai neturėtų būti vertinama šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais, o skirta nuobauda dėl to yra pernelyg griežta. Ieškovas pažymi ir tai, kad darbdavys pažeidė DK 58 str. 6 d. numatytus terminus sprendimui nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo priimti, nes praktiškai visi, išskyrus vieną nurodytą aplinkybę dėl 2022 m. balandžio 8 d. operacijos, tariami ieškovo pareigų pažeidimai padaryti seniau nei prieš 6 mėn. Ta aplinkybė, kad nurodyti pažeidimai neva paaiškėjo tik patikrinimo metu, nesuteikia pagrindo taikyti 2 metų terminą nuo pažeidimo padarymo. Ieškovas taip pat yra įsitikinęs, jog gali būti grąžintas į eitas pareigas dėl savo profesinio įdirbio, patirties ir tuo sąlygoto reikalingumo pacientėms, mano, kad atsakovo nesutikimas tam negali būti vertinamas kaip absoliutus ir pakankamas pagrindas jam nesugrįžti. Ieškovas akcentuoja aplinkybes, jog skaičiuojant VDU, turi būti imamas 267,29 Eur į dieną VDU dydis, nes jis dirbo ir skyriaus vedėju (chirurgu), ir mokslo darbuotoju, tame tarpe ir papildomose pareigose. Taip pat teigia, jog toks paskutiniųjų metų darbo santykių vykdymas iš darbdavio pusės (nuolatinis mobingas), atleidimo iš darbo pagrindas (atleistas už šiurkščius darbo pareigų pažeidimus) ir aplinkybės (neteikiama informacija, dokumentai, neprašoma pasiaiškinti, daromas nuolatinis spaudimas, vykdomas neteisėtas nušalinimas nuo pareigų) akivaizdžiai sukėlė ieškovui didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, nerimą, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi. Ieškovo reputacijai ir geram vardui buvo padaryta nepataisoma žala, sumažėjo bendravimo ir kasdienio pragyvenimo, tinkamo ir adekvataus savo šeimos aprūpinimo galimybės. Yra pažeistos DK 30 str. nuostatos, sistemingai bauginant bei atleidus ieškovą, jam atsirado bejėgiškumo jausmas. Atsakovo veiksmai yra siekis sumenkinti ieškovą, neigiamai paveikti jo reputaciją. Virš aptarta situacija ir akivaizdžiai neteisėtu, ieškovo manymu, atleidimu jam yra padaryta neturtinė žala, pašlijo jo sveikata, todėl mano, kad 4000 Eur neturtinės žalos dydis yra pakankamas ir optimalus.

Atsakovas BĮ Nacionalinis vėžio institutas priešieškinio pareiškime nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiškino, kad ieškovo atleidimui iš darbo buvo teisinis ir faktinis pagrindas, jo veiksmai įvertinti tinkamai ir nėra prielaidų sutikti su ieškovo reikalavimais ir laikyti teisėtu jo atleidimą.

Atsakovas nurodo, kad gavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM) 2022 m. birželio 9 d. raštą Nr. 10 AD-155 „Dėl situacijos įvertinimo“ su pavedimu atlikti išsamią šiame rašte išdėstytų faktinių aplinkybių analizę, pateikti išvadas, esant poreikiui priimti atitinkamus sprendimus ir apie tai informuoti SAM. NVI direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. R8-258 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ buvo sudaryta laikinoji komisija (toliau – komisija) tyrimo atlikimui, išvadų ir atsakymo parengimui. Minėtame SAM rašte buvo nurodytos aplinkybės, kurias turėjo tirti atsakovo sudaryta komisija: „<...> yra gauta informacija, kad Nacionalinio vėžio instituto (toliau - NVI) Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus (toliau - Skyrius) vedėjui V. O. ne kartą operacijų metu yra asistavęs jo sūnus E. O., kuris šiuo metu yra gydytojas chirurgijos rezidentas, tačiau galimai oficialiai jokiais teisiniais ar darbiniais santykiais nesusijęs su NVI. Taip pat pateikta informacija, kad Skyriaus vedėjas V. O. atlieka ne tik krūtų operacijas, įskaitant ir krūties šalinimo operacijas (mastektomijas), tačiau ir rekonstrukcines krūtų operacijas, naudojant protezus. Pastarąsias operacijas, vadovaujantis Lietuvos medicinos normos MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2019 m. gruodžio 20 d. įsakymu Nr. V-1496 „Dėl Lietuvos medicinos normos MN 146:2019 „Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas“ patvirtinimo“, 5 punktu, turi teisę atlikti asmuo, Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatymo nustatyta tvarka įgijęs plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją ir turintis galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją. Iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos licencijavimo portalo matyti, kad V. O. turi galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo chirurgo profesinę kvalifikaciją, bet ne pagal plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją.“ Atsakovas 2022 m. birželio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. R6-296 pateikė prašymą ieškovui iki 2022 m. birželio 23 d. pateikti paaiškinimą raštu dėl minėtų aplinkybių. Ieškovas 2022 m. birželio 23 d. pateikė atsakovui paaiškinimą raštu. Atsakovas 2022 m. birželio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. R6-324 pateikė prašymą darbuotojui iki 2022 m. liepos 8 d. pateikti paaiškinimą raštu dėl papildomai iškilusių klausimų. Ieškovas jį pateikė. Komisija atliko tyrimą ir 2022 m. liepos 22 d. pateikė tyrimo išvadą Nr. R12-123. Buvo nustatyti šie pažeidimai: ieškovas, naudodamasis savo, kaip skyriaus vedėjo, tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, savavališkai, nesilaikant galiojančių nacionalinių teisės aktų ir NVI vidinių teisės aktų nustatytos tvarkos, organizavo savo sūnaus E. O. veiklą NVI, leisdamas savo sūnui E. O., pasibaigus jo darbo santykiams su Nacionaliniu vėžio institutu, dalyvauti Nacionaliniame vėžio institute atliekamose operacijose (2021-05-10 operacija, ligos istorijos Nr. S21-3380; 2021-06-14 operacija, ligos istorijos Nr. S21-4423; 2021-08-18 operacija, ligos istorijos Nr. S21-6124; 2021-08-25 operacija, ligos istorijos Nr. S21-6322; 2022-04-08 operacija, ligos istorijos Nr. S22-2645) ir rinkti klinikinę medžiagą mokslinio darbo vykdymui neturint teisinio pagrindo šių veiklų vykdymui, tokiu būdu šiurkščiai pažeidė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2018 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. R8-22 „Dėl procedūros „Mokymo organizavimas“ P9 patvirtinimo“ patvirtintą Mokymo organizavimo procedūrą (29 punktą), Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. R8-222 „Dėl Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatų patvirtinimo ir dėl Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. R8-321 „Dėl Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintus Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatus (6.3 punktą), savo pareiginius nuostatus P8­129, patvirtintus 2021 m. birželio 9 d. (4, 9, 10, 24, 33.1-33.3 punktus); ieškovas, leisdamas savo sūnui Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojui chirurgui A. O. dalyvauti 2022 m. balandžio 8 d. operacijoje jo atostogų metu, neįforminus A. O. atšaukimo iš atostogų, pateikdamas neteisingus A. O. darbo laiko apskaitos duomenis, šiurkščiai pažeidė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. R8-562 „Dėl darbo grafiko rengimo rekomendacijų Nacionaliniame vėžio institute tvarkos aprašo TA3 P18 patvirtinimo“ patvirtintą Darbo grafiko rengimo tvarkos aprašą (3, 44, 47 punktus), minėtų pareiginių nuostatų 4, 9, 33.1 punktus; ieškovas chirurginių operacijų (2021-04-09 operacija, ligos istorijos Nr. S21-2492; 2021-05-10 operacija, ligos istorijos Nr. S21-3380; 2021-06-14 operacija, ligos istorijos Nr. S21-4423; 2021-08-18 operacija, ligos istorijos Nr. S21-6124; 2021-08-25 operacija, ligos istorijos Nr. S21-6322; 2022-04-08 operacija, ligos istorijos Nr. S22-2645) protokoluose nurodydamas realios faktinės situacijos neatitinkančius duomenis dėl operacijose dalyvaujančių chirurgų/asistentų, šiurkščiai pažeidė savo pareiginių nuostatų 4, 22, 24, 33.3 punktus; ieškovas nesant svarbių ir objektyvių priežasčių keisdamas patvirtintuose operacijų planuose nurodytus asistentus nesilaikant operacinių planų keitimo tvarkos, šiurkščiai pažeidė Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. R8-108 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus operacinių darbo laiko reglamento ARO-R01 patvirtinimo“ patvirtintą Operacinių darbo laiko reglamentą (9, 10.1, 12.1 punktus).

Atsakovas sprendimą nutraukti darbo sutartį su ieškovu dėl jo padarytų minėtų pažeidimų priėmė įvertinęs pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, ieškovo kaltę, priežastinį ryšį tarp ieškovo veikos ir atsiradusių padarinių. Atleidimas iš darbo yra proporcinga pažeidimų visumai priemonė. Atsakovas Įsakymą priėmė atsižvelgęs į tai, kad ieškovas kaltės nepripažino, o nustatyti darbo pareigų pažeidimai yra nevienkartinio pobūdžio, tęstiniai, atlikti sąmoningai, savo iniciatyva ir sprendimu, siekiant sudaryti kvalifikacijos kėlimo ir mokslinio darbo įvykdymo sąlygas savo artimam asmeniui, t. y. savo sūnui, sūnaus dalyvavimo operacijose slėpimą nurodant kitą savo sūnų, turintį teisę atlikti operacijas ir joms asistuoti, pažeidžiant pacientų teises, sukeliant pavojų kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir pacientų geriausių interesų užtikrinimui, asmens duomenų apsaugai, mažinant pasitikėjimą Nacionaliniu vėžio institutu, jo specialistais, teikiamomis paslaugomis, dokumentuose nurodytos informacijos teisingumu, padarant žalą įstaigos reputacijai. Atsakovas turėjo pagrindą nustatytus pažeidimus laikyti šiurkščiais. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovas, būdamas Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėju turėjo ir privalėjo organizuoti Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus veiklą taip, kad būtų laikomasi įstatymų ir ligoninės vidaus tvarkos dokumentų, tame tarpe lygiateisiškumo, nediskriminavimo principų. Ieškovo padaryti darbo drausmės pažeidimai vertintini kaip itin šiurkštūs, kadangi jis neužtikrino, kad būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, o atliekamos operacijos ir visi su tuo susiję veiksmai būtų tinkamai įforminti, nors būdamas skyriaus vedėju turėjo ir privalėto tai padaryti; suteikė išskirtinį statusą, galimybes ir privilegijas savo sūnums, taip pažeisdamas kitų dirbančių gydytojų ir gydytojų - rezidentų teises ir teisėtus interesus, kas vertintina kaip nepotizmas; neužtikrino, kad operacijose dalyvaujant su atsakovu niekaip nesusijusiam asmeniui (ieškovo sūnui E. O.) būtų užtikrintas klientų, t. y. pacientų, itin jautrių ir asmeninių duomenų išsaugojimas, negautas klientų sutikimas, kad operacijose dalyvautų praktikantas. Būtent įvertinus šiuos pažeidimus ir jų pobūdį bei sunkumą, vertinant, kad ieškovas pažeidė ne tik darbo drausmę, bet ir kitų gydytojų bei pacientų teises ir teisėtus interesus, ieškovo darbo drausmės pažeidimai vertintini kaip itin šiurkštūs, o atleidimas iš darbo dėl to yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsakovo teigimu, jis laikėsi ir tinkamai įvykdė visas DK 58 str. numatytas procedūras: pateikė ieškovui prašymą pateikti paaiškinimą, šiame prašyme nurodė aplinkybes, dėl kurių ieškovas turi pateikti paaiškinimą, atliko išsamų aplinkybių tyrimą, surinkdamas kitų darbuotojų paaiškinimus ir įvertindamas juos sistemiškai kartu su ieškovo paaiškinimais ir surinktais dokumentais. Tai, kad atsakovas neįteikė ieškovui SAM rašto kopijos, nepaneigia fakto, kad ieškovas turėjo galimybę pateikti paaiškinimą dėl padarytų pažeidimų. Visa reikalinga informacija, dėl kurios ieškovas turėjo pateikti paaiškinimą raštu, buvo nurodyta atsakovo jam pateiktame pranešime pateikti paaiškinimą. Atsakovas mano, kad termino Įsakymo priėmimui, o tuo pačiu ir drausminės nuobaudos skyrimui nėra praleidęs, nes pagal DK 58 str. 6 d. sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos, o pastarasis terminas pratęsiamas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą. Šiuo atveju atsakovas SAM nurodymu atliko ieškovo veiklos patikrinimą. Jį atlikusi komisija išvadas pateikė 2022 m. liepos 22 d., sprendimas dėl ieškovo atleidimo priimtas 2022 m. liepos 28 d., t. y. per nustatytą vieno mėnesio terminą. Neturint pagrindo konstatuoti atleidimo neteisėtumą, nėra pagrindo tenkinti kitus ieškovo reikalavimu, kurie laikytini išvestiniais, taip pat manyti, kad ieškovui padaryta neturtinė žala. Atsakovo teigimu, ieškovui su darbo teisiniais santykiais susijusios išmokos išmokėtos tinkamai ir pilnai. O priėmus DGK sprendimą, jis yra įvykdytas skubaus vykdymo dalyje. Todėl atmetus ieškinį ir patenkinus priešieškinį, o tuo pačiu paneigus pagrindą tokioms išmokoms, jos atsakovui turi būti grąžintos.

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Sutinkamai su DK 231 str. 4 d. nuostata, darbo ginčų komisijos sprendimas nėra apeliacijos ar sprendimo peržiūros dalykas. Darbo teisinio santykio dalyviams pareiškus ieškinius teisme po DGK priimto sprendimo, individualaus darbo ginčo byla nagrinėjama teisme iš esmės ir užbaigiama teismui priimant sprendimą, po kurio įsiteisėjimo DGK sprendimas netenka galios visa apimtimi (DK 231 str. 7 d.).

Todėl nepaisant į abiejų ginčo šalių teismui pareikštų savarankiškų reikalavimų dalyko tam tikro formulavimo ydingumo, šis ginčas dėl darbo teisės nagrinėjamas iš esmės pagal aiškiai matomą jo ginčo pobūdį, kuris susijęs su darbuotojo atleidimo iš darbo teisėtumu, iš to kylančių teisinių pasekmių taikymu, neturtinės žalos darbuotojui atlyginimu.

Dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Šioje civilinėje byloje keliamas darbuotojo atleidimo iš darbo pagal DK 58 str. 1 d., 2 d. 1 p. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės už šiurkštų darbuotojo darbo pareigų pažeidimą) teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Teismas, svarstydamas atleidimo iš darbo teisėtumo klausimą, privalo patikrinti, ar buvo tam teisinis ir faktinis pagrindas, ar tinkamai realizuota atleidimo procedūra.

DK 58 str. 1 d. numato darbdavio teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą, šio straipsnio 1 dalies 1 punktas nustato, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Pagal DK 58 str. 5 p. nuostatą, sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl drausminių nuobaudų skyrimo teisėtumo ir pagrįstumo, nė kartą yra akcentavęs, kad teismui tikrinant darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą. Darbdavio įrodinėjamos konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo atleidimo iš darbo trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu.

DK 214 str.  3 d. nurodyta, kad atleidimo iš darbo bylose ir bylose dėl neteisėto atsisakymo priimti į darbą, atleidimo iš darbo arba atsisakymo priimti į darbą teisėtumą privalo įrodyti darbdavys. Sprendžiant, ar darbuotojo veiksmai yra neteisėti, būtina įvertinti jo darbo pareigas, darbo tvarką reglamentuojančius aktus, elgesį, taip pat ir darbdavio elgesį, t. y. ar jis pats tinkamai organizavo darbą, ar užtikrino darbuotojo darbinių funkcijų atlikimą. Vienu iš darbo drausmės pažeidimo sudedamųjų elementų yra objektyvusis požymis - darbuotojo neteisėtas elgesys (neteisėta veika), t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Neteisėtu darbuotojo elgesiu pripažįstamas toks asmens elgesys, kuris prieštarauja norminiuose teisės aktuose, darbo tvarkos taisyklėse ir pareiginėse instrukcijose nustatytoms taisyklėms. Neteisėtai veikai paprastai būdinga tai, kad ja ne tik pažeidžiamas norminis teisės aktas, bet ir nukentėjusiojo (šiuo atveju - darbdavio) subjektyvioji teisė, pakenkiama jo tam tikram interesui, padaroma žalos.

Sutinkamai su DK 6 str. 2 d. nuostata, viso abejonės aiškinamos darbuotojo naudai.

DK 24 str. nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena šalis privalo įgyvendinti taip, kad kita šalis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sąnaudų; kiekviena iš šalių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties šalies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena šalis nevykdo ar netinkamai vykdo šiame straipsnyje nustatytas pareigas, kita šalis turi teisę į žalos atlyginimą ar reikalauti, kad jos teisės būtų apgintos kitais būdais.

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, remdamasis to vertinimo eigoje susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, mano, jog ieškovas nepadarė darbo pareigų pažeidimo, už kurį galėjo ir turėjo būti taikoma pati griežčiausia drausminė nuobauda. Savo sprendimą grindžia žemiau išdėstytu.

Iš viešai prieinamų duomenų ( https://lt.wikipedia.org/wiki/V._O. ) matyti, kad V. O. – šios bylos ieškovas (darbuotojas) – yra gydytojas chirurgas, profesorius, habilituotas biomedicinos mokslų daktaras, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierius, su pagyrimu 1978 metais, baigęs Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, yra ilgametis Lietuvos Senologijos Draugijos prezidentas, profesinių draugijų: Lietuvos onkologų, Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos, Tarptautinės kovos su vėžio liga, EUSOMOS, narys, Tarptautinės Senologijos Draugijos (SIS) direktorių tarybos narys, 1991 m. sausio 13 d. įvykių dalyvis. Pagrindinė jo mokslinės veik­los kryptis - sergančiųjų krūties vėžiu kombinuoto gydymo efektyvumo vertinimas, didžiausią dėmesį skiriant plastinėms rekonstrukci­nėms operacijoms dėl krūties vėžio. 1988-1991 m. ligonėms, segančiomis krūties vėžiu atliko pirmąsias Baltijos šalyse rekonstrukcijas implantais ir espanderiais, plėtojant šią mokslinę kryptį, 1991 m. apgynė daktaro disertaciją, 1991-1997 m. ligonėms, sergančiomis krūties vėžiu atliko pirmąsias Baltijos šalyse onkoplastines operacijas, 2000 m. apgynė habilituoto daktaro diserta­ciją, 2011 m. ligonėms su BRCA genų mutacijomis atliko pirmąsias Baltijos šalyse profilaktines mastektomijas su rekonstrukcija. Nuolatos tobulina savo žinias įvairių šalių onkologinėse įstai­gose, yra pelnęs tarptautinį pripažinimą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas dirbo pas atsakovą nuo 1982 m. – pradžioje tuometiniame Vilniaus universiteto Onkologijos institute, o nuo 2014 m., šiam pakeitus pavadinimą – NVI krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėju (gydytoju chirurgu) – vyriausiuoju mokslo darbuotoju pagal 2004 m. gruodžio 17 d. darbo sutartį Nr. 160, nuo 2021 m. spalio 1 d. mokant ieškovui pagal šią darbo sutartį 14,64 pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientą.

Darbo sutartimi Nr. 160 (joje 2019 m. rugsėjo 2 d. Įsak. Nr. R7-1029 pagrindu padarytu pakeitimu Nr. 160-14), be kita ko, buvo numatyta, kad ieškovas nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2021 m. rugsėjo 1 d. laisvu nuo kito darbo metu atliks papildomą vyriausiojo mokslo darbuotojo darbą projekte ,,Vėžio diagnostinių sistemų išvystymas“ Nr. J05-LVPA-K-04-0029, nustatytas 1 darbo valandos atlygis – 13,87 Eur ir 929 darbo valandos (įskaitant ir atostogų laiką). Ši darbo sutarties sąlyga 2021 m. rugsėjo 1 d. Įsak. Nr. R7-1026 pagrindu (Darbo sutarties pakeitimas Nr. 160/17) buvo pakeista (papildyta) numatant, kad dalyvavimo projekte terminas pratęsiamas iki 2022 m. kovo 24 d. su vyriausiuoju mokslo darbuotoju sudarant papildomo projektinio darbo terminuotą susitarimą, projekte privalu išdirbti 209 valandas (tame tarpe ir atostogų laikas), darbo laiko norma – vidutinis darbo valandų skaičius per savaitę – 8 val., valandinis atlygis 13,87 Eur, numatytas projekto rezultatas – kaupti ir sisteminti klinikinius duomenis, atlikti klinikinių mėginių atranką, krūties vėžio žymenų kūrimą. 2022 m. kovo 25 d. Įsak. Nr. R7-317 pagrindu (Darbo sutarties pakeitimas Nr. P2-160/19) projekto terminas ir dalyvavimas jame pratęstas iki 2022 m. balandžio 22 d., numatant projekte išdirbti 40 valandų (tame tarpe ir atostogų laikas), darbo laiko norma – vidutinis darbo valandų skaičius per savaitę – 10 val., valandinis atlygis 13,87 Eur. 2022 m. balandžio 14 d. Įsak. Nr. R7-428 pagrindu (Darbo sutarties pakeitimas Nr. P2-160/20) Darbo sutartyje Nr. 160 padarytas įrašas byloja, kad 2022 m. balandžio 22 d. yra nutraukiamas vyriausiojo mokslo darbuotojo terminuotas susitarimas dėl papildomo darbo projekte pagal DK 35 str. 5 d. (susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimas). 2022 m. liepos 28 d. Įsak. Nr. R7-847 pagrindu (Darbo sutarties Nr. 160 ir papildomo susitarimo Nr. P2-235 pakeitimas) Darbo sutartyje Nr. 160 padarytas įrašas byloja, kad ši darbo sutartis nutraukta 2022 m. liepos 29 d. iš 1 et. skyriaus vedėjo (gydytojo chirurgo) ir papildomo 0,25 et. vyriausiojo mokslo darbuotojo pareigų pagal DK 58 str. 1 d. ir 2 d. 1 p. (darbo sutarties nutraukimas darbdavio inciatyva dėl darbuotojo kaltės).

Taip pat nustatyta, kad ginčo šalys 2015 m. rugsėjo 11 d. pasirašė Darbo sutartį Nr. P2-235, kuria V. O. priimtas dirbti į NVI Vyresniojo mokslo darbuotojo pareigoms 0,25 et., nurodant, kad ši darbo sutartis yra terminuota dėl papildomo darbo iki konkurso. Darbo sutarties Nr. P2-235 pakeitimai (Nr. P2-235/10 ir Nr. P2-235/11) rodo, kad ši darbo sutartis yra terminuota iki konkurso (nėra detalizuota iki kokio, 0,25 et. Vyresniojo mokslo darbuotojo, nustatytas pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas – 3,59, savaitės darbo trukmė 10 val. (atsakovo 2022 m. balandžio 11 d. Įsak. Nr. R7-411 ir 2022 m. balandžio 22 d. Įsak. Nr. R7-456). Darbo sutartyje Nr. P2-235 nėra jokios užuominos apie tai, kad ši darbo sutartis yra sudaryta tikslu ieškovui dalyvauti kokiame nors mokslo projekte, kaip kad buvo nurodyta Darbo sutartyje Nr. 160.

Teismui į bylą nėra pateiktas joks papildomo darbo susitarimas ir nėra pateiktas joks papildomo projektinio darbo terminuotas susitarimas. Tačiau Darbo sutarties Nr. 160 turinys rodo, kad šalys savo parašais patvirtino joje susitarusios dėl papildomo darbo funkcijų atlikimo, kas ir buvo įforminta šia darbo sutartimi. Todėl sprendžiant klausimą dėl Darbo sutarties Nr. 160 nutraukimo, darbdavys turėjo spręsti ir ja įforminto papildomo susitarimo, kaip jos dalies, nutraukimo ir tą padarė 2022 m. balandžio 14 d. Įsak. Nr. R7-428 pagrindu padarytame Darbo sutarties Nr. 160 pakeitime nurodydamas, kad susitarimas dėl papildomo darbo projekte yra nutraukiamas pagal DK 35 straipsnio 5 dalį (susitarimo dėl papildomo darbo nutraukimas).

Pakankamai akivaizdu, kad Darbo sutartis Nr. P2-235 yra savarankiška darbo sutartis, ji negali būti laikoma nei papildomo darbo susitarimu, nei papildomu projektinio darbo terminuotu susitarimu, nei Darbo sutarties Nr. 160 dalimi. Tą pripažįsta ir pats atsakovas, nes vykdydamas įpareigojimą dėl nustatytos formos pažymos apie darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) dydžių pateikimą, 2022 m. rugsėjo 5 d. suformavo dvi skirtingas pažymas – Nr. V15-22-23 ir Nr. V15-22-24. Todėl darbdaviui nebuvo ir nėra jokio teisinio pagrindo ir prielaidų traktuoti Darbo sutartį Nr. P2-235 papildomu susitarimu, ką jis nurodė 2022 m. liepos 28 d. Įsak. Nr. R7-847 pagrindu padarytame Darbo sutarties Nr. 160 pakeitime (paskutinis šios darbo sutarties įrašas) ir teigė bylos nagrinėjimo metu. Tokia jo nuostata nepagrįsta ir dėl to, kad papildomo projektinio darbo terminuoto susitarimo sudarymas, kaip Darbo sutarties Nr. 160 sąlyga, buvo numatytas tik 2021 m. rugsėjo 1 d. Įsak. Nr. R7-1026 pagrindu padarytame darbo sutarties pakeitime, o Darbo sutartis Nr. P2-235, minėta, buvo sudaryta 2015 m. rugsėjo 11 d., t. y. žymiai anksčiau nei įformintas minėtas darbo santykių turinio pakeitimas.

Atmestini kaip nepagrįsti ir atsakovo 2023 m. vasario 22 d. prašyme (dokumento Nr. 32248) nurodyti bei posėdžio metu išsakyti argumentai apie tai, kad Darbo sutartis Nr. P2-235 buvo sudaryta 5 metams, nes mokslo darbuotojų sutartys pagal LR Mokslo ir studijų įstatymo 72 str. yra terminuotos. Priimant domėn šį argumentą, akivaizdu, kad Darbo sutartis Nr. P2-235 tuomet turėjo būti nutraukta 2020 m. rugsėjo 11 d., vienok tai nebuvo padaryta. Tokia nenuosekli ir prieštaringa atsakovo pozicija vertintina kritiškai. Akivaizdu, kad ji, kaip gynybinė pozicija, atsirado tik bylos teisminio nagrinėjimo metu.

Tokiu būdu šalių sudaryta Darbo sutartis Nr. P2-235, kaip savarankiška darbo sutartis (dėl šio teismui nekyla jokių abejonių) galėjo būti nutraukta tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka, kas nebuvo padaryta, ir tai yra esminis darbdavio, kaip darbo santykio šalies, kuriai tenka tokia pareiga, pažeidimas. Nepaisant to, kad DGK komisija šio nepriėmė domėn ir nesvarstė, o ir ginčo šalys procesiniuose dokumentuose praktiškai jokių argumentų tam neįvardijo, teismas, remdamasis CPK 417 str., šias nustatytas aplinkybes įvertina ir dėl to pasisako.

Bylos medžiaga nustatyta, kad su ieškovu sudaryta Darbo sutartis Nr. 160 nutraukta atsakovo direktoriaus 2022 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. R7-847 „Dėl V. O. atleidimo iš darbo dėl darbuotojo kaltės“ (toliau – Įsakymas). Ieškovas buvo atleistas iš darbo nuo 2022 m. liepos 29 d. pagal DK 58 str. 1 d., 2 d. 1 p. (darbo sutarties nutraukimas už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą) dėl to, kad:

1) ieškovas, naudodamasis savo, kaip skyriaus vedėjo, tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, savavališkai, nesilaikant galiojančių nacionalinių teisės aktų ir atsakovo vidinių teisės aktų nustatytos tvarkos, organizavo savo sūnaus E. O. veiklą Nacionaliniame vėžio institute, leisdamas savo sūnui E. O., pasibaigus jo darbo santykiams su NVI, dalyvauti eilėje NVI atliekamų operacijų (2021-05-10 operacija, ligos istorijos Nr. S21-3380; 2021-06-14 operacija, ligos istorijos Nr. S21-4423; 2021-08-18 operacija, ligos istorijos Nr. S21-6124; 2021-08-25 operacija, ligos istorijos Nr. S21-6322; 2022-04-08 operacija, ligos istorijos Nr. S22-2645), rinkti klinikinę medžiagą mokslinio darbo vykdymui neturint tam teisinio pagrindo, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant NVI direktoriaus 2018 m. sausio 10 d. įsakymu Nr. R8-22 „Dėl procedūros „Mokymo organizavimas“ P9 patvirtinimo“ patvirtintą Mokymo organizavimo procedūrą (29 punktą), NVI 2020 m. birželio 3 d. įsakymu Nr. R8-222 „Dėl Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatų patvirtinimo ir dėl Nacionalinio vėžio instituto direktoriaus 2015 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. R8-321 „Dėl Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatų patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ patvirtintus Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus nuostatus (6.3 punktą), savo pareiginius nuostatus P8-129, patvirtintus 2021 m. birželio 9 d. (4, 9, 10, 24, 33.1-33.3 punktus);

2) ieškovas leido kitam savo sūnui Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojui chirurgui A. O. dalyvauti 2022 m. balandžio 8 d. operacijoje jo atostogų metu, neįforminus A. O. atšaukimo iš atostogų, pateikdamas neteisingus A. O. darbo laiko apskaitos duomenis, tuo pažeisdamas NVI  direktoriaus 2019 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. R8-562 „Dėl darbo grafiko rengimo rekomendacijų Nacionaliniame vėžio institute tvarkos aprašo TA3 P18 patvirtinimo“ patvirtintą Darbo grafiko rengimo tvarkos aprašą (3, 44, 47 punktus), minėtų savo pareiginių nuostatų  4, 9, 33.1 punktus;

3) ieškovas chirurginių operacijų (2021-04-09 operacija, ligos istorijos Nr. S21-2492; 2021-05-10 operacija, ligos istorijos Nr. S21-3380; 2021-06-14 operacija, ligos istorijos Nr. S21-4423; 2021-08-18 operacija, ligos istorijos Nr. S21-6124; 2021-08-25 operacija, ligos istorijos Nr. S21-6322; 2022-04-08 operacija, ligos istorijos Nr. S22-2645) protokoluose nurodė realios faktinės situacijos neatitinkančius duomenis dėl operacijose dalyvaujančių chirurgų/asistentų, tuo šiurkščiai pažeisdamas minėtų savo pareiginių nuostatų 4, 22, 24, 33.3 punktus;

4) ieškovas, nesant svarbių ir objektyvių priežasčių, keitė patvirtintuose operacijų planuose nurodytus asistentus nesilaikant operacinių planų keitimo tvarkos, tuo šiurkščiai pažeisdamas NVI direktoriaus 2017 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. R8-108 „Dėl Nacionalinio vėžio instituto Anesteziologijos, reanimacijos ir operacinės skyriaus operacinių darbo laiko reglamento ARO-R01 patvirtinimo“ patvirtinto Operacinių darbo laiko reglamento 9, 10.1, 12.1 punktus.

Šiame Įsakyme nėra nei užuominos apie ginčo šalių pasirašytą Darbo sutartį Nr. P2-235 ir jos nutraukimą, kas sustiprina teismo įsitikinimą, kad minėti darbdavio argumentai dėl jos tėra tik jo bylos nagrinėjimo eigoje teisme susiformavusi gynybinė pozicija. Dėl to ir įrašas, padarytas Darbo sutartyje Nr. 160 šio Įsakymo pagrindu negalėjo nulemti ir nenulėmė Darbo sutarties Nr. P2-235 nutraukimą. Darbdavio teiginiai apie tai, kad jis vertino darbuotojo padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimu kompleksiškai ir nutraukė vienu Įsakymu abi darbo sutartis, yra nepagrįsti.

Nustatyta faktinė situacija byloje rodo, kad dėl Darbo sutarties Nr. P2-235 nutraukimo darbdavys neatliko jokių veiksmų ir jokio įstatymu reglamentuoto procedūrinio proceso jos nutraukimo atžvilgiu neiniciavo (DK 24 straipsnis, 53 straipsnis) – nenurodė ja apspręstų darbinių funkcijų, neatlikimo ar netinkamo atlikimo, nepaprašė pasiaiškinti ir neskyrė tam laiko, faktiškai ir nepriėmė jokio vidinio akto, apsprendžiančio esminius jos nutraukimo momentus ir pan.

Tokiu būdu nėra jokio pagrindo teigti, kad savarankiška Darbo sutartimi Nr. P2-235 pagrįsti šalių darbo santykiai, pavedant ja ieškovui atlikti vyresniojo mokslo darbuotojo funkcijas, yra nutraukti pagrįstai, teisėtai ir tinkamai (CPK 217 str.).

Vertinant Darbo sutarties Nr. 160 nutraukimą, konstatuotina, kad ir ši darbo sutartis, teismo giliu įsitikinimu, dėl žemiau išdėstyto nutraukta nesant pakankamo teisinio ir faktinio pagrindo tam, esant netinkamai realizuotai atleidimo procedūrai, t. y. suėjus įstatymo numatytam terminui šios rūšies drausminei nuobaudai skirti, ir yra akivaizdžiai per griežta, turint pagrindo manyti, kad sąlygos drausminei nuobaudai skirti buvo.

 Minėta, ieškovas atleistas iš darbo dėl to, kad: naudodamasis savo, kaip skyriaus vedėjo, tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, savavališkai, nesilaikant galiojančių nacionalinių teisės aktų ir NVI vidinių teisės aktų nustatytos tvarkos, organizavo savo sūnaus E. O. veiklą NVI institute, leido jam pasibaigus jo darbo santykiams NVI dalyvauti NVI atliekamose operacijose; leido kitam savo sūnui Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojui chirurgui A. O. dalyvauti 2022 m. balandžio 8 d. operacijoje jo atostogų metu, neįformindamas A. O. atšaukimo iš atostogų ir pateikęs neteisingus A. O. darbo laiko apskaitos duomenis; būdamas Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėju, neorganizavo šio skyriaus veiklos taip, kad būtų laikomasi įstatymų ir ligoninės vidaus tvarkos dokumentų, kad skyriuje atliekamos operacijos ir visi su tuo susiję veiksmai būtų tinkamai įforminti; suteikė išskirtinį statusą savo sūnums, toleravo tam tikras nepotizmo apraiškas dėl to, pažeidė kitų dirbančių gydytojų ir rezidentų teises; neužtikrino pacientų jautrių duomenų saugumo.

Darbdavys, be kita ko, teigia, kad šiuo darbuotojas sukėlė grėsmę kokybiškam sveikatos priežiūros paslaugų teikimui ir pacientų interesų užtikrinimui, asmens duomenų apsaugai, pasitikėjimu NVI, jo specialistais ir teikiamomis paslaugomis, informacijos teisingumu, kas laikytina šiurkščiais darbo pareigų pažeidimais, padarant žalą įstaigos reputacijai. Tai įvertinęs, priėmė sprendimą darbuotojo atžvilgiu taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą, kuri pagrįsta. Atsakovas pripažino, kad ieškovas jokių nuobaudų anksčiau neturėjo, nebuvo baustas drausmine tvarka, taip pat neneigė jo turimos aukštos profesinės kompetencijos ir įgūdžių.

 Bylos medžiaga nustatyta, ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas, būdamas skyriaus vadovu, 2021 m. gegužės 12 d. NVI vadovybei parašė išsamų ir motyvuotą raštą – tarnybinį pranešimą dėl gydytojos D. G. galimai daromų pažeidimų, kurį pildė ir pusmečio bėgyje bei vėliau atliko tam tikrus veiksmus susirašinėdamas su NVI bei reikalaudamas įvertinti minėtos gydytojos veiksmus atsižvelgiant į ieškovo rašte nurodytus pastebėjimus dėl galimai jos daromų / padarytų pažeidimų (2023 m. kovo 7 d. dokumentas Nr. 38940, jo priedai). Ieškovo raštų turinys, jų rašymo forma bei NVI atsakymai į jo pirminius pranešimus leidžia teismui manyti, kad ieškovas turėjo pagrindą atkreipti į tai NVI vadovybės dėmesį, ir kad darydamas tai, ieškovas, kaip ilgametis skyriaus vadovas ir asmuo, elgėsi tinkamai.

Ieškovo į nagrinėjamą bylą pateikti duomenys leidžia sutikti su jo byloje išsakyta pozicija, kad minėtas ieškovo iniciatyva pradėtas procesas labai nepatiko darbdaviams, kurie, eilę metų nereikšdami ieškovui jokių priekaištų dėl jo darbo ir vadovavimo skyriui kokybės, pradėjo paties ieškovo ir jo vadovaujamo skyriaus darbo ir veiklos patikrinimus ir atliko ieškovo atžvilgiu veiksmus, kuriuos vertinant chronologiškai, teismo giliu įsitikinimu, yra pagrindas teigti, kad jie turi darbuotojui taikyto psichologinio spaudimo ir mobingo požymius.

  Iš byloje esančio ginčo šalis siejančio susirašinėjimo turinio nustatyta, ir atsakovas neginčijo ieškovo byloje jų pagrindu įrodinėjamų faktinių aplinkybių, kad tuoj po ieškovo darbdaviui suformuoto minėto tarnybinio pranešimo, kuomet jis paviešino informaciją apie galimą gydytojos D. G. dokumentų klastojimą ir pacientų teisių pažeidimus NVI, ieškovo vadovaujamame Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriuje buvo inicijuoti įvairūs procesai, susiję su skyriaus ir jo vadovo – nagrinėjamos bylos ieškovo – veiklos patikrinimu: ieškovo vadovaujamame skyriuje buvo atliekamas psichologinio mikroklimato vertinimas, skyriaus organizacinio darbo vertinimas, profesinio rizikos veiksnių vertinimas ir kt. Buvo organizuota komisija, kuri 2021 m. rugpjūčio 23 d. pateikė NVI administracijai išvadas apie psichologinį mikroklimatą ir smurtą Krūties ligų ir onkologijos skyriuje (toliau – ir Skyrius). Išvadose buvo konstatuota, kad Skyriaus vedėjas V. O. vykdo Skyriuje psichologinį smurtą, dėl to ieškovo atžvilgiu buvo įvesta rotacija. MB „Saugos vertinimas“ ir Valstybinė darbo inspekcija, atliko nepriklausomus ir nešališkus vertinimus ir paneigė aukščiau nurodytas NVI komisijos išvadas apie psichologinį smurtą Skyriuje. 2021 m. spalio 11 d. MB „Saugos vertinimas“, atlikusi Skyriaus psichosocialinės rizikos veiksmų profesinės rizikos vertinimą, konstatavo, jog psichosocialinė rizika Skyriuje yra labai maža arba maža. 2022 m. vasario 7 d. VDI,  atlikusi Skyriaus darbuotojų apklausą, konstatavo, jog „įvertinus darbuotojų anketas, neigiamų atsiliepimų nebuvo gauta”. 2022 m. kovo 10 d. NVI administracija pasiūlė sudaryti darbo rezultatų gerinimo planą. 2022 m. kovo 14 d. ieškovas motyvuotuose nesutikimuose Nr. R6-134 dėl gerinimo plano konkrečių punktų, terminų ir vertinimo kriterijų nurodė, jog nemato jokių darbo trūkumų, o jiems nesant negali būti sudaromas ir šių trūkumų šalinimo planas, todėl DK 57 str. 1 d. 2 p., 5 d. nuostatos, kaip atleidimo iš darbo pagrindas, ieškovui negali būti taikomas.  2022 m. balandžio 12 d. ieškovas gavo įspėjimą Nr. R3-482 iš NVI apie būsimą atleidimą iš pareigų, neįvykdžius darbo rezultatų gerinimo plano, tačiau tai nebuvo realizuota.

Minėta, šių faktų atsakovas neginčijo.

Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad atsakovas gavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – SAM, ministerija) 2022 m. birželio 9 d. raštą Nr. 10 AD-155 „Dėl situacijos įvertinimo“ su pavedimu atlikti išsamią šiame rašte išdėstytų faktinių aplinkybių analizę, pateikti jos išvadas, esant poreikiui priimti atitinkamus sprendimus ir apie tai informuoti ministeriją. SAM rašte buvo nurodyta, kad yra gauta informacija apie tai, kad bylos ieškovui jo atliekamų operacijų metu ne kartą asistavo jo sūnus E. O., kuris šiuo metu yra gydytojas chirurgijos rezidentas, tačiau galimai oficialiai jokiais teisiniais ar darbiniais santykiais nesusijęs su NVI, taip pat gauta informacija apie tai, kad skyriaus vedėjas V. O. atlieka ne tik krūtų operacijas, įskaitant ir krūties šalinimo operacijas (mastektomijas), tačiau ir rekonstrukcines krūtų operacijas naudojant protezus, kurių atlikimui privalu turėti plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją, kurios V. O. galimai neturi (iš Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos (toliau – VASPVT) prie Sveikatos apsaugos ministerijos licencijavimo portalo matyti, kad jis turi galiojančią medicinos praktikos licenciją verstis medicinos praktika pagal gydytojo chirurgo profesinę kvalifikaciją, bet ne pagal plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo profesinę kvalifikaciją).

Nėra abejonės, kad informacija apie tiriamas aplinkybes SAM pasiekė iš NVI.

NVI direktoriaus 2022 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. R8-258 „Dėl laikinosios komisijos sudarymo“ sudaryta laikinoji komisija (toliau – Komisija) tyrimo atlikimui, išvadų ir atsakymui į minėtą SAM raštą parengimui. 2022 m. birželio 17 d. tarnybiniu pranešimu Nr. R6-296 „Prašymas pateikti paaiškinimą“ NVI pateikė prašymą darbuotojui iki 2022 m. birželio 23 d. pateikti paaiškinimą raštu dėl minėtame SAM rašte nurodytų aplinkybių. Tokį paaiškinimą ieškovas pateikė 2022 m. birželio 23 d.

2022 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. R7-735 ieškovas nušalintas nuo Skyriaus vedėjo pareigų, paliekant jam teisę vykdyti gydytojo chirurgo funkcijas. 2022 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. ieškovas laikinai nušalinamas ir nuo gydytojo chirurgo pareigų, uždraudžiant operuoti, nurodant kad vykdomas jo darbo pareigų pažeidimų tyrimas iki 2022 m. liepos 29 d. Tuo ieškovui nebuvo leidžiama dalyvauti ir tose operacijose, kuriose jis galėjo dalyvauti turėdamas galiojančias licencijas krūties rekonstrukcinėms ir mamoplastinėms operacijoms atlikti. Byloje nėra jokių duomenų, kad SAM teiktų siūlymą NVI dėl ieškovo nušalinimo nuo laikino chirurgo pareigų atlikimo ir dalyvavimo krūties rekonstrukcijų operacijose.

2022 m. birželio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. R6-324 „Prašymas pateikti paaiškinimą“ NVI paprašė darbuotojo pateikti iki 2022 m. liepos 8 d. papildomą paaiškinimą raštu į papildomai iškilusius klausimus. Ieškovas tai padarė 2022 m. liepos 8 d. tarnybiniu pranešimu Nr. R6-334.

Komisija atliko tyrimą ir 2022 m. liepos 22 d. pateikė nurodytų aplinkybių tyrimo išvadą Nr. R12-123. Joje nurodė, kad:

- laikotarpiu nuo 2020 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. kovo 31 d. E. O. buvo įdarbintas NVI vyresniojo gydytojo rezidento pareigose ir šiuo laikotarpiu užfiksuoti 34 atvejai, kai jis nurodomas kaip asistentas chirurginėse operacijose, kurių chirurgu buvo V. O.;

- laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 1 d. iki tyrimo atlikimo pradžios E. O. neturėjo jokių teisinių santykių su NVI, tačiau šiuo laikotarpiu NVI dokumentacijoje yra užfiksuoti 6 atvejai, kai E. O. yra nurodomas kaip asistentas/chirurgas kartu su skyriaus vedėju (gydytoju chirurgu) V. O.;

- skyriaus vedėjas (gydytojas chirurgas) V. O., naudodamasis savo, kaip skyriaus vedėjo, tarnybine padėtimi ir įgaliojimais, savavališkai, nesilaikant galiojančių teisės aktų ir NVI vidinių teisės aktų nustatytos tvarkos, organizavo savo sūnaus E. O. veiklą NVI, leisdamas E. O., pasibaigus jo darbo santykiams su NVI, dalyvauti atliekamose operacijose ir rinkti klinikinę medžiagą mokslinio darbo vykdymui neturint teisinio pagrindo šių veiklų atlikimui;

- skyriaus vedėjas (gydytojas chirurgas) V. O., leisdamas savo sūnui Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojui chirurgui A. O. dalyvauti 2022 m. balandžio 8 d. operacijoje jo atostogų metu, tinkamai neįformino A. O. atšaukimo iš atostogų, pateikė neteisingus darbo laiko apskaitos duomenis;

- skyriaus vedėjas (gydytojas chirurgas) V. O. 2021-04-09, 2021-05-10, 2021-06-14, 2021-08-18, 2021-08-25, 2022-04-08 chirurginių operacijų protokoluose nurodė realios faktinės situacijos neatitinkančius duomenis dėl operacijose dalyvaujančių chirurgų/asistentų, keisdamas asistentus nesilaikė operacinių planų keitimo tvarkos, tuo pažeisdamas Operacinių darbo laiko reglamentą. 

Komisija pasiūlė dėl nustatytų šiurkščių darbo pareigų pažeidimo svarstyti galimybę nutraukti su ieškovu pasirašytą darbo sutartį, surinktą informaciją perduoti ikiteisminio tyrimo institucijoms. Pasisakydama dėl ieškovo turimos plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojo profesinės kvalifikacijos, nurodė sulaukti VASPVT neplaninio patikrinimo rezultatų, inicijuoto pagal laikino NVI vadovo šiam subjektui 2022 m. gegužės 10 d. raštu Nr. R3-582 adresuotą paklausimą.

Šios Komisijos išvados lėmė faktinį ieškovo atleidimą.

Išnagrinėjęs šį darbo ginčą dėl teisės iš esmės, teismas laiko, kad ir Darbo sutartimi Nr. 160 paremti darbo santykiai nutraukti bei ieškovo atleidimas iš darbo pagal joje numatytas pareigas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Darbdavys savavališkai ir gana tendencingai išplėtė SAM rašte nurodyto tyrimo pagrindus. SAM rašte nebuvo nurodyta ir sudarytai laikinai Komisijai nebuvo pavesta tirti šių klausimų: dėl leidimo E. O. rinkti klinikinę medžiagą mokslinio darbo vykdymui neturint teisinio pagrindo šios veiklos atlikimui; dėl leidimo Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus gydytojui chirurgui A. O. dalyvauti 2022 m. balandžio 8 d. operacijoje jo atostogų metu, tinkamai neįforminus A. O. atšaukimo iš atostogų ir dėl neteisingų darbo laiko apskaitos duomenų dėl to pateikimo ir dėl operacijose dalyvaujančių chirurgų/asistentų keitimo dėl to. Savavališkas tyrimo objekto išplėtimas leidžia sutikti su ieškovo teiginiais, kad darbdavys sąmoningai ieškojo pagrindų atsikratyti ieškovu.

Ieškovui nei 2022 m. birželio 17 d. prašyme pasiaiškinti Nr. 296, nei vėlesniame 2022 m. birželio 30 d. papildomame prašyme pasiaiškinti Nr. R6-324 nebuvo nurodomas, nebuvo inkriminuojamas ir ieškovo nebuvo prašoma pasiaiškinti dėl leidimo E. O. rinkti klinikinę medžiagą mokslinio darbo vykdymui epizodą, kaip galimą darbo drausmės pažeidimą. Ieškovas pirmajame pasiaiškinime kalbėdamas apie savo sūnaus E. O. darbą ir galimą asistavimą operacijose po darbo sutarties su juo nutraukimo (apie ką ir buvo prašoma duoti paaiškinimą darbdavio ieškovui 2022 m. birželio 17 d. adresuotame prašyme Nr. 296), nurodė jo studijų ir mokslinės veiklos raidą bei kryptį, tam tikrus su tuo susijusius veiksmus ir siekiamą to rezultatą, kurį darbdavys ištraktavo kaip pažeidimą, gana tendencingai ir plečiamai aiškindamas ieškovo paaiškinimo argumentus, faktiškai pritraukdamas juos prie darbo pažeidimo sudėties, nors to pažeidimo pats darbdavys nei tyrė, nei buvo nustatęs.

Taip pat papildomame prašyme pasiaiškinti nėra aiškiai ir nedviprasmiškai įvardintas ir epizodas dėl A. O. atšaukimo iš atostogų ir leidimo jam asistuoti vienos iš operacijų metu, tuo pažeidžiant DK 58 str. 4 d. įtvirtintą reikalavimą. Šis ieškovui inkriminuoto pažeidimo momentas tapo pagrindu skirti nuobaudą ieškovui vėl gi dėl to, kad pats ieškovas nurodė galimas to aplinkybes, pateikdamas argumentuotą atsakymą į darbdavio suformuluotą papildomą prašymą pasiaiškinti. Vėl gi, darbdavys su tuo susijusių aplinkybių netyrė, nesudarė sąlygų darbuotojui pateikti paaiškinimą būtent dėl tokio jo veikimo. Akcentuotina ir tai, kad ieškovui nebuvo pateiktas ir pats SAM raštas, tuo atimant iš jo galimybę tinkamai ir aiškiai įvertinti situaciją darbdavio inicijuoto tyrimo pradžioje, įvertinti jo eigą.

Byloje jokiais rašytinais įrodymais nėra užfiksuotas nurodyto pažeidimo momentas apie tai, kad ieškovas leido E. O. rinkti klinikinę medžiagą mokslinio darbo vykdymui ir kad tai iš esmės buvo daroma.

Epizodas dėl A. O. atšaukimo iš atostogų ir leidimo jam asistuoti vienos iš operacijų metu, net gi manant, kad procedūriškai toks pažeidimas, kaip sąlyga drausminei nuobaudai taikyti, įformintas tinkamai ir faktiškai buvo padarytas, laikytinas labai formaliu, nesukeliančiu pagrindo drausminės nuobaudos taikymui: pirma, to priežastys nebuvo tiriamos, antra, savaime suprantama kad asistentų keitimo procedūra yra galima, tai daroma dėl įvairių priežasčių ir, tikėtina, ne visada spėjant tinkamai įforminti, trečia, nėra jokio pagrindo manyti, kad šis konkretus epizodas turėjo žalos pacientui ir NVI reputacijai, jokių neigiamų pasekmių dėl to nekilo, o ir pats atsakovas neneigė ieškovo teiginių, jog poreikis A. O. dalyvauti konkrečiose operacijose yra sąlygotas pastarojo asmens įgytos kvalifikacijos ir turimų žinių. Dėl to pretenzijų darbdaviui nereiškė ir pats A. O., o tai rodo, kad jis neprieštaravo tokiam savo atšaukimui iš atostogų. Taigi šis pažeidimo epizodas, turint pagrindo manyti, jog jis įrodytas ir suformuotas tinkamai, teismo giliu įsitikinimu, yra pernelyg formalizuotas.

Vertinant ieškovui inkriminuotą drausminį pažeidimą, susijusį su E. O. dalyvavimu operacijose 2021-05-10 (ligos istorijos Nr. S21-3380), 2021-06-14 (ligos istorijos Nr. S21-4423), 2021-08-18 (ligos istorijos Nr. S21-6124), 2021-08-25 (ligos istorijos Nr. S21-6322), 2022-04-08 (ligos istorijos Nr. S22-2645), nustatyta, kad ieškovo sūnus E. O. buvo priimtas į NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyrių 202 m. rugsėjo 7 d. iki 2021 m. kovo 31 d. (2020 m. rugsėjo 4 d. priėmimo į darbą įsakymas Nr. R7-974). Šiuo paremti kaltinimai ieškovui remiasi tik slaugytojų įrašais Operacinės darbo procesų stebėsenos protokole ir kelių darbuotojų paaiškinimuose užfiksuotais teiginiais, tokie faktai jiems kaip ir žinomi, tačiau konkrečių datų jie neprisimena. Sutiktina su ieškovo byloje išsakyta pozicija, kad minėti įrašai operacinės darbo stebėsenos protokoluose padaryti prieš 12-14 mėn., juose yra taisymų ir yra didelis pagrindas manyti, kad slaugytojos galėjo supainioti gydytojo chirurgo asistento vardo inicialus, nes NVI vienu metu dirbo ne tik ieškovas, tačiau ir kitas jo sūnus (ir šiuo metu, ieškovo teigimu, tebedirbantis) A. O.. Netikslumų ir tam tikrų taisymų yra ir kitose protokolų grafuose, tiek juos užpildžiusių asmenų parašais ir pavardėmis. Pati tyrimą atlikusi Komisija savo išvadoje nurodė, kad slaugytojų operacinės darbo procesų stebėsenos protokoluose pasitaikydavo netikslumų, pavyzdžiui, 2022-­04-08 slaugytojų operacinės darbo procesų stebėsenos protokole nurodyta, kad operacijoje dalyvavo “chirurgai: V. O., rezidentas“. Tuo tarpu atleidimo Įsakymo (j) punkte teigiama, neva dalyvavo E. O.; tuo tarpu Įsakymo (k) punkte nurodoma, kad operacijoje asistavo A. O.. Komisijos išvados, buvusios pagrindu priimti atleidimo Įsakymą, teiginiai grindžiami tais pačiais abstrakčiais kitų darbuotojų (S. B., A. M.) paaiškinimais; antai S. B. nurodė, jog E. O. dalyvavo operacinėje veikloje, tačiau tai, anot jo, būdavo retai, konkrečių datų neprisimina,  A. M. taip pat paaiškino, kad tokie atvejai buvo, tačiau tikslių datų jis nurodyti negali. Teismas laiko, kad tokiais abstrakčiais, menkai informatyviais ir abejotinais dėl taisymų duomenimis paremti ieškovui inkriminuojamo pažeidimo sudėtį negalima ir yra neteisinga.

Sutiktina su ieškovo byloje šiuo klausimu išsakyta pozicija, kad operacinės darbo stebėsenos protokolas nėra reglamentuotas ir patvirtintas jokiais SAM teisės aktais, o oficialūs (objektyvią situaciją atspindintys) NVI elektroninės ligos istorijos chirurginės operacijos aprašymo protokolai (vieninteliai ir pagrindiniai SAM ir NVI dokumentai, kuriuose aprašoma operacija, operatorius, asistentas) tokių NVI teiginių apie E. O. asistavimą objektyviai ir patikimai nepatvirtina. Pačiose elektroninės ligos istorijos operacijos aprašyme asistentu minėtoms operacijoms nurodytas A. O.. Ieškovo į bylą pateikti E. O. darbo grafikai ir tuo metu jo asistuotų operacijų planai kitose Vilniaus klinikinėse bazėse, kur jis ieškovo atleidimo Įsakyme nurodomu laikotarpiu dirbo, paneigia darbdavio teiginius apie tai, kad tuo metu jis galėjo būti ir buvo asistentu NVI atliekamose operacijose.

Nėra pagrindo nesutikti ir su kitais ieškovo pastebėjimais (jiems prieštaravimų nepareiškė ir atsakovas), kad vienintelis ir pagrindinis atliktos operacijos teisinis dokumentas, reglamentuotas SAM ir NVI aktais, kuriame nurodomos objektyviai egzistavusios aplinkybės: indikacijos operacijai, operacijos metodika, operacijos trukmė, komplikacijos, operatorius, asistentai yra chirurginės operacijos protokolas. Nagrinėjamų operacijų atveju chirurginės operacijos protokole/paciento elektroninės istorijos chirurginės operacijos protokole asistentu nurodytas skyriaus gydytojas A. O. (o ne E. O.), kas, tikėtina, buvo ir yra objektyviai teisinga, kaip ir tai, kad slaugytojos, pildydamos operacinės darbo stebėsenos protokolus, galėjo suklysti dėl elementaraus žmogiškojo faktoriaus įrašant ne tą vardo raidę. Tokiu būdu nėra pakankamai tvirto ir neabejotino pagrindo teigti, jog ieškovas rašė tikrovės neatitinkančius duomenis. Jei ir įvyko kokia klaida, tame tarpe ir ta, už kurią turėtų atsakyti ieškovas, ji negali būti vertinama inkriminuojant jam epizodą dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, nes ji nesukėlė jokių neigiamų padarinių niekam – nei pacientams, nei NVI.

Vertinant ieškovui inkriminuotą pažeidimą, paremtą operacijų planuose esančių asistentų keitimu, teismo nuomone, situaciją galėjo sąlygoti objektyvūs faktoriai ir tai negali būti vertinama kaip ieškovo darbo pareigų šiurkštus pažeidimas.

Teigiama, kad ieškovas keisdamas asistentus, nesilaikė operacinių planų keitimo tvarkos, tuo pažeisdamas Operacinių darbo laiko reglamentą (9. 10.1, 12.1 punktai). Šiuose Operacinių darbo laiko reglamento punktuose nustatyta, jog reglamento vykdymas yra privalomas visiems instituto darbuotojams, organizuojantiems ir atliekantiems darbą operacinėse (9 punktas), darbas operacinėse organizuojamas vadovaujantis sudarytu dienos operacijų planu (10.1 punktas), operacijų planas gali būti keičiamas atsižvelgiant į paciento būklę, operacijos pobūdį, technines galimybes, o pakeitimus atlieka Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjas (12.1 punktas).

Sutiktina su ieškovo išsakyta pozicija, kad minėtuose Operacinių darbo reglamento nuostatose nėra įtvirtintos jokios taisyklės, draudžiančios skyriaus vedėjui keisti operacijų asistentus. Skyriaus operacijų planas pateikiamas NVI administracijai iš anksto iki paciento hospitalizacijos į skyrių. Remiantis ieškovo pareiginiais nuostatais jis „užtikrina skyriuje esančių pacientų diagnostikos ir gydymo kokybę“ (24 p.), „skiria pacientus operacijoms ir užtikrina jų savalaikę gydymo pradžią“ (27 p.). Atsakovas nemėgino neigti ieškovo nurodyto, jog pagal NVI praktiką su NVI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėju yra derinami klausimai, tik jei keičiamas operacijų eiliškumas, jei keičiami asistentai, tai yra kiekvieno skyriaus vedėjo atsakomybė, siekiant užtikrinti pacientų diagnostikos ir gydymo kokybę. , nes skyriaus vedėjas skiria pacientus operacijoms ir užtikrina savalaikę gydymo pradžią. Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos skyriaus vedėjas E. S. tai patvirtino el. laišku.

Taigi, esant poreikiui ir nesant griežtai apibrėžto pakeitimų pagrindų sąrašo, ieškovas, kaip  Skyriaus vedėjas, galėjo keisti asistentą ar kitą operacijų plano aspektą, ir tokį poreikį galėjo sąlygoti objektyvūs aspektai – paskirto asistento liga, kitos priežastys, dėl kurių jis dalyvauti negali. Sutiktina su ieškovo teiginiais, kad keitimo praktika yra dažna, svarbu, kad nenukentėtų gydymo kokybė. O šis veiksnys byloje nenustatytas. Teismo giliu įsitikinimu, ir ši aplinkybė negali būti vertinama kaip ieškovo padarytas darbo pareigų pažeidimas, juo labiau šiurkštus. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl asistentų keitimo būtų registruota skundų, gauta pretenzijų, būtų nesuteiktos gydymo paslaugos ar nukentėtų/nebūtų užtikrinta gydymo kokybė.

Minėta, 2022 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. R7-735 ieškovas buvo nušalintas nuo Skyriaus vedėjo pareigų, paliekant jam teisę vykdyti gydytojo chirurgo funkcijas, o 2022 m. birželio 29 d. įsakymu ieškovas buvo laikinai nušalinamas ir nuo gydytojo chirurgo pareigų, uždraudžiant operuoti, nurodant, kad yra vykdomas jo darbo pareigų pažeidimų tyrimas iki 2022 m. liepos 29 d. Tuo faktiškai ieškovui nebuvo leidžiama dalyvauti net gi ir tose operacijose, kuriose jis galėjo dalyvauti turėdamas galiojančias licencijas.

Nors Įsakyme nėra akcentuojamas ieškovo turimų licencijų klausimas, ir ši aplinkybė nebuvo jo atleidimo pagrindu, pastebėtina, kad Komisija, kurios išvadomis rėmėsi darbdavys, priimdamas atleidimo įsakymą, nurodė sulaukti VASPVT atsakymo šiuo klausimu. Atsakymo, priimant Įsakymą, nebuvo sulaukta, suėjus 2022 m. birželio 29 d. įsakyme nurodytam terminui (2022 m. liepos 29 d.), klausimas dėl ieškovo nušalinimo pabaigos ir to rezultato taip ir liko neišspręstas. Kadangi atleidimą iš gydytojo (chirurgo) pareigų, atsakovo pastebėjimu, be kita ko, lėmė ir šis licencijų aspektas, darbdavys šiuo klausimu nebuvo tiek rūpestingas ir atidus, kiek jam tokiu būti sąlygojo ši byloje nustatyta situacija.

Sutinkant su ieškovo teiginiais, manytina, kad ir tai nedviprasmiškai iliustruoja po ieškovo 2021 m. gegužės mėn. išreikštos aktyvios pilietinės ir pareiginės pozicijos atsiradusį NVI norą atsikratyti ieškovu, į jį nukreiptą psichologinį spaudimą ir mobingo apraiškas.

 Ieškovas – ilgametis NVI darbuotojas ir Skyriaus vedėjas. Jo veikla NVI buvo žinoma, niekas iki nurodyto laiko nekėlė jokių problemų, tame tarpe ir dėl Įsakyme įvardintų epizodų, buvusių atleidimo pagrindu, ir dėl ieškovo turimų licencijų, kaip pagrindo jį nušalinti nuo gydytojo (chirurgo) funkcijų atlikimo. Nei NVI, nei SAM laikinosios tyrimo Komisijos siūlymu jokio ikiteisminio tyrimo ieškovo atžvilgiu nepradėjo, kas, teismo giliu įsitikinimu, rodo, kad pats darbdavys neįžvelgė ir nevertino ieškovo veiksmų kaip šiurkštaus jo darbo pareigų pažeidimo, kuris, jo teigimu, be kita ko, padarė ir didelę žalą tiek NVI reputacijai, tiek ir pacientams.

Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad ieškovas padarė jam inkriminuotus darbo pareigų pažeidimus. Nėra jokio pagrindo teigti, jog veiksmai, kuriais ieškovas kaltinamas, pažeidė NVI reputacijai, gydymo kokybei, pacientų teisėms ir pan. Tai viso labo atsakovo deklaratyviai ir hipotetiškai išreikštos prielaidos.

Jeigu būtų pagrindas daryti priešingas išvadas, pakankamai akivaizdu, jog nagrinėjamos bylos kontekste, vertinant joje esančius rašytinius įrodymus, remiantis jų pagrindu susiformavusiu vidiniu įsitikinimu, manytina, kad Įsakymu ieškovui skirta pati griežčiausia nuobauda yra neadekvati (DK 58 str. 5 d.). Teismas mano, jog skiriant minėtą drausminę nuobaudą, kuri savo turiniu ir pasekmėmis yra griežčiausia ir stipriausiai neigiamai įtakojanti darbuotojo teises, buvo pažeistos minėtoje DK normoje įtvirtintos drausminių nuobaudų parinkimo taisyklės. 

DK 58 str. 5 d. nustato, kad sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Kasacinio teismo konstatuota, kad, sprendžiant dėl darbo pareigų pažeidimo pripažinimo šiurkščiu, turi būti įvertinta, kokio pobūdžio gėriai buvo pažeisti, kiek aiškiai buvo įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kilo padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika darbovietėje ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-695/2018, 29 punktas). Įvardinti pažeidimą kaip šiurkštų galima tik atsižvelgus į jo padarymo aplinkybių visetą - kokio pobūdžio gėriai pažeidžiami, kiek aiškiai įvardytos darbuotojo pareigos, kokių kyla padarinių dėl padaryto pažeidimo, kokia yra tokių ar panašių pažeidimų vertinimo praktika. Kasacinio teismo konstatuota, kad darbo pareigų pažeidimas (net jei jis būtų šiurkštus arba toks pats pažeidimas per paskutinius 12 mėnesių būtų padarytas pakartotinai) savaime nereiškia, kad vien dėl jo darbuotojas gali būti atleidžiamas iš darbo. Darbdavys visais atvejais privalo įvertinti su darbo pareigų pažeidimu susijusias aplinkybes, išklausyti darbuotojo poziciją (DK 58 straipsnio 4 dalis) ir tik nustatęs, kad tam egzistuoja pakankamas pagrindas ir tai būtų proporcinga, nutraukti darbo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461- 695/2018, 49 punktas).

Dėl termino drausminei nuobaudai skirti.

Vertinant atleidimo iš darbo realizuotą procedūrą laike, sutiktina su ieškovo teiginiais, jog nuobaudos skyrimui buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas.

Sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo jo padarymo dienos (DK 58 str. 6 d.), jei per šiuos terminus darbdavys nepriima sprendimo, darbo sutarties DK 58 str. pagrindu nutraukti negalima (2021 m. gruodžio 2 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas, priimtas c.b. Nr. e2A-2384-910/2021). Pastarasis terminas gali būti pratęstas iki dvejų metų, jeigu darbuotojo padarytas pažeidimas paaiškėja atlikus auditą, inventorizaciją ar veiklos patikrinimą.

Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo momento išaiškinta, kad darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimo diena pagal DK 241 str. 1 d. aiškintina kaip ta diena, kurią darbdaviui arba jo atstovui (DK 14,16,24 straipsniai) tapo žinomas šių aplinkybių visetas: a) darbo drausmės pažeidimo faktas; b) darbo drausmės pažeidimą padaręs konkretus darbuotojas.

Darbo drausmės pažeidimo paaiškėjimas, nuo kurio prasideda DK 241 str. 1 d. nustatytas vieno mėnesio terminas, reiškia, kad turima informacija nekelia pagrįstų abejonių dėl darbo drausmės pažeidimo fakto ir pažeidėjo asmens. Jeigu turima informacija neleidžia konkrečiai spręsti apie tai, kelia pagrįstų abejonių, gali būti atliekamas tyrimas, tačiau dėl jo atlikimo turi būti apsisprendžiama per protingą laiką. Nepagrįstas delsimas gali būti vertinamas kaip darbdavio pasinaudojimas jam suteikta diskrecija apskritai nepradėti drausminės atsakomybės taikymo procedūrų. Darbdavys, įgyvendindamas savo teisę aiškintis ir tirti darbo drausmės pažeidimą, negali pažeisti darbuotojo interesų ar jų neproporcingai suvaržyti, pažeisti DK 241 str. 1 d. įtvirtintos garantijos darbuotojui. Tyrimo organizavimas, turint tikslą nukelti į ateitį drausminės nuobaudos skyrimo termino eigos pradžią, vertintinas kaip neteisėtas veikimas. Tyrimas, kai darbdavys nusprendžia jį atlikti, turi būti atliekamas operatyviai, per protingai trumpą laiką. Esant teisme ginčui dėl drausminės nuobaudos skyrimo termino laikymosi, darbdavys, teigiantis, kad buvo poreikis atlikti tyrimą, turi šią aplinkybę įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-244-248/2019).

Byloje nėra jokio pagrindo teigti, kad darbdavys atliko ieškovo veiklos auditą, inventorizaciją ar patikrinimą. SAM 2022 m. birželio 9 d. raštas nelaikytinas pavedimu atlikti patikrinimą, buvo pavesta atlikti situacijos vertinimą pagal konkrečiai užduotus klausimus. Todėl 2 metų terminas nuobaudai skirti, priešingai nei mano darbdavys, netaikomas.

Minėta, kitą dieną po SAM rašto gavimo, t. y. 2022 m. birželio 10 d., buvo sudaryta laikinoji Komisija konkrečiai įvardintai galimo pažeidimo situacijai tirti, kuri 2022 m. liepos 22 d. surašė tyrimo išvadą ir pateikė ją NVI, kuris 2022 m. liepos 28 d. priėmė atleidimo Įsakymą.

Bylos medžiaga rodo, kad didžioji dalis ieškovui inkriminuotų darbo pareigų pažeidimų (išskyrus 2022 m. balandžio 8 d., kuris dėl virš išdėstyto teismo nelaikytinas pažeidimu), yra padaryti seniau nei prieš 6 mėn. iki nuobaudos skyrimo, todėl sutiktina su ieškovo byloje išsakyta pozicija, kad drausminės atsakomybės taikymui yra praleistas 6 mėn. terminas. Kadangi byloje labiau nei akivaizdu, jog SAM rašte nurodytos situacijos vertinimas kilo paties NVI iniciatyva, yra taipogi labiau nei akivaizdu, jog apie galimų pažeidimų turinį darbdavys sužinojo faktiškai dar anksčiau nei surašytas ir NVI registruotas SAM raštas juos tirti. Todėl galėjo imtis veiksmų darbo drausmės pažeidimo tyrimui – suformuoti reikalavimą pasiaiškinti ir pan.

Sutiktina su Darbo ginčų komisijos byloje daryta išvada, kad atsakovo sudarytos laikinosios Komisijos nustatyti ieškovo daugiau nei prieš metus padarytus šiurkščius darbo pareigų pažeidimus leidžia teigti, kad pats atsakovas nevykdė tinkamos operacijų atlikimo stebėsenos bei nevykdė pildomų dokumentų (protokolų) kontrolės, t. y. aplaidžiai vykdė savo, kaip darbdavio, funkcijas šioje srityje, nesilaikydamas savo priimtų lokalių teisės aktų reikalavimų, todėl atsakomybės dalis tenka ir jam. 

Tokiu būdu ir šiuo aspektu ieškovo atleidimas negali būti laikomas teisėtu.

Dėl teisinių pasekmių pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo pagal abi savarankiškas darbo sutartis neteisėtu taikymo ir vidutinio darbo užmokesčio (toliau – VDU) skaičiavimo.

DK 218 str. 2 d. nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne daugiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

DK 218 str. 6 d. nustato, kad šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nurodytais atvejais laikoma, kad darbo sutartis nutraukta darbo ginčus nagrinėjančio organo sprendimu jo įsiteisėjimo dieną.

Taigi pripažinus atleidimą iš darbo neteisėtu, atsiranda DK 218 str. įtvirtintos teisinės pasekmės, taikant darbuotojo naudai šiame straipsnyje nustatytus kompensavimo mechanizmus – grąžinti darbuotoją į darbą, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką ir turtinę bei neturtinę žalą, arba negrąžinti į darbą priteisiant visas su darbo santykiais susijusias išmokas bei patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

Darbuotojas nori būti grąžintas į buvusį darbą. Prašo tai padaryti, apeliuodamas į turimą jo kvalifikaciją, atliekamų operacijų unikalumą ir tuo paremtą reikalingumą NVI, kaip biudžetinei sveikatos įstaigai ir pacientėms, atleidimo iš darbo tam tikrus aspektus ir kt.

Teismas neturi pagrindo nepritarti tam ir mano, kad dėl darbuotojo išsakytos motyvacijos ieškovas gali ir turi būti grąžintas į eitas pareigas pagal su NVI pasirašytas abi savarankiškas darbo sutartis, taikant to teisinę pasekmę jų abiejų nutraukimą dėl virš išdėstyto pripažinus neteisėtu.

Teismas laiko, jog šiuo konkrečiu ginčo atveju nėra pagrindo atsisakyti grąžinti darbuotoją į buvusį darbą faktiškai tomis pačiomis darbo sąlygomis, nepaisant to, kad ginčo sprendimą priėmęs asmuo tam prieštarauja. Teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovas negebės vadovauti Skyriui, vykdyti jam pavestų užduočių, siekti numatytų tikslų, bendradarbiauti su atsakovu, nepaisant pastarojo nusistatymo ieškovo atžvilgiu. Teismas neabejoja ieškovo kompetencija, įgyta ir turima kvalifikacija tam, ilgamete nepriekaištinga vadovavimo ir darbo chirurgu bei mokslo darbuotoju patirtimi, ieškovo asmeninėmis savybėmis, juolab kad šis etatas nėra užimtas.

Kasacinis teismas panašaus pobūdžio bylose yra konstatavęs, kad įvertinus biudžetinės įstaigos teisinio statuso ypatumus, jos veiklą kaip viešąjį interesą, darytina išvada, kad sprendimai, susiję su biudžetinės įstaigos veiklos organizavimu, turi būti objektyviai pagrįsti viešuoju interesu, o ne absoliutaus pobūdžio teise atleisti darbuotoją, suteikiančia nekontroliuojamą galimybę priimti bet kokių motyvų nulemtą sprendimą. Išplėstinė teisėjų kolegija panašaus pobūdžio bylose yra konstatavusi, kad siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimams valdžia, vienų asmenų diskriminavimui ir privilegijų teikimui kitiems, valstybės ar savivaldybės institucijų sprendimai dėl biudžetinės įstaigos vadovo atleidimo turi būti aiškūs, racionaliai motyvuoti, pagrįsti atitinkamomis teisės normomis bei faktinėmis aplinkybėmis. Aiškindamas įstatymo nuostatas, aktualias sprendžiant klausimą dėl biudžetinės įstaigos steigėjo teisių atleisti šios įstaigos padalinių vadovus apimties, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, bylos Nr. 3K-7-308/2008).

Atsakovo, kaip darbdavio, nenoras ar nepasitikėjimas nėra pakankamas pagrindas negrąžinti asmens į darbą, kai byloje nėra objektyvių įrodymų, įrodančių jo negebėjimą dirbti, juolab pažeidimai, kurie sąlygojo atsakovo atleidimą, nepasitvirtino. Minėta, aplinkybė, jog etatas laisvas, nesukelia papildomų kliūčių tam, nors ir ši aplinkybė savaime pagal suformuotą teismų praktiką nėra vertinama kaip absoliuti darbuotojo negrąžinimui į jo eitas pareigas. Aiškinimas, kad neteisėtai atleistas iš darbo darbuotojas niekada negali būti grąžintas į darbą, reikštų įstatyme įtvirtintos pažeistų darbuotojo teisų gynybos būdų nepagrįstą susiaurinimą, sudarytų prielaidas piktnaudžiauti darbdaviams, diskriminuoti vienus asmenis ir teikti privilegijas kitiems, prieštarautų darbo teisės subjektų lygybės principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-701/2016; Vilniaus apygardos teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 2A-1323-1012/2022).

Pagal bylos duomenis NVI, kaip darbdavys, turi ženkliai daugiau nei 10 darbuotojų, todėl DK 218 str. 5 d., buvusio darbdavio nenoras, kad darbuotojas grįžtų į buvusį darbą, negali būti laikomas esminiu.

Pripažinus ieškovo atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinus jį į buvusį darbą, DK 218 str. 2 d. pagrindu ieškovui išieškotinas jo vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

Atsakovas pateikė į bylą pažymas apie ieškovui paskaičiuotą VDU, pagal kurią jo vienos darbo dienos bendras VDU yra 243,47 Eur – 207,02 Eur kaip 1 et. skyriaus vedėjo ir 36,40 Eur kaip 0,25 et. vyriausiojo mokslo darbuotojo.

Ieškovas kvestionuoja pažymoje nurodytus VDU dydžius, mano, kad jie neatitinka realių skaičių, mano, kad jis yra 267,29 Eur. Su tuo sutiktina. Faktiškai darbdavys į jo nurodytą VDU neįskaitė savarankiška Darbo sutartimi Nr. P2-235 tenkančio mokėti VDU, todėl ieškovo teikiamas paskaičiavimas, susidedantis iš trijų elementų – Skyriaus vedėjo (gydytojo chirurgo) ir papildomų pareigų, kaip vyriausiojo mokslo darbuotojo pagal Darbo sutartį Nr. 160 ir vyresniojo mokslo darbuotojo pagal Darbo sutartį Nr. P2-235) (pagal ieškinio 40-43 punktuose esantį pagrindimą).

Todėl priėmus sprendimą dėl ieškovo grąžinimo į buvusias pareigas, jam iš atsakovo  išieškotina 35939,25 Eur (suma su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo, t. y. už 9 mėnesius (vieno mėnesio VDU (3993,25 Eur (8612,56 + 3124,22 + 242,99 / 3) x 9), ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką po 267,29 Eur (suma su mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienus metus, skaičiuojant pagal ieškovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių.

Išskaičiuoti mokesčius iš nurodytos sumos privalo darbdavys. Iš teismo nurodytos ieškovui tenkančios sumos turi būti išminusuota ir atsakovo vykdant DGK sprendimą ieškovui išmokėta pinigų suma (jeigu tai, atsakovo teigimu, buvo padaryta).

Teismų praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus DK nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis.

Sprendžiant dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamo darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. 

Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016, 48 punktas; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017 50–51 punktai; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018, 61 punktas; virš minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. Nr. e2A-1394-912/2020 2020 m. liepos 2 d. priimta nutartis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, priimdamas tokį sprendimą, nenustatė pagrindų mažinti ieškovui tenkančią kompensaciją už priverstinę pravaikštą ir to nedaro.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas grąžinamas į darbą, DK 218 str. 4 d. numatyta kompensacija jam nepriklauso.

Dėl neturtinės žalos.

Minėto DK 218 str. 2 d. ir DK 151 str. nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pastebėtina, jog asmens teisė į darbą, asmens darbo veikla yra tos gyvenimo sritys, nuo kurių priklauso tiek socialinė, tiek materialinė, tiek psichologinė asmens gerovė, asmens socialinis vertinimas, užtikrinantis jo dvasinę ir psichologinę pusiausvyrą bei leidžiantis tinkamai save realizuoti bei užtikrinti socialinį asmens bei jo šeimos stabilumą. Jeigu darbdavys nesilaiko pagrindinių darbo santykių reglamentavimo principų, be teisėto pagrindo atlieka veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ar panašiai – tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7- 255/2005). 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad patvirtinančiomis darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 punktas).

Teismas sutinka su ieškovo teiginiais ir laiko byloje įrodytu, jog jam virš metų laiko darytas psichologinis spaudimas, inicijuoti nuolatiniai veiklos tyrimai, sudarytas, o vėliau panaikintas tvirto pagrindimo neturėjęs ir nereikalingas darbo rezultatų gerinimo planas ir pan. Teismas sutinka ir virš sprendime virš konstatavo, kad atsakovo veiksmuose ieškovo atžvilgiu buvo ir mobingo elementų, kas neabejotinai sukėlė jam nemenkų emocinių trikdžių ir nepatogumų, pakenkė sveikatai, gerai ir nepriekaištingai reputacijai kolegų akyse, tarptautiniam žinomumui.

Toks paskutiniųjų metų darbo santykių vykdymas iš darbdavio pusės, atleidimo iš darbo pagrindas ir aplinkybės akivaizdžiai sukėlė ieškovui didelius dvasinius išgyvenimus, emocinę įtampą, nepatogumus, neigiamus išgyvenimus, stresą, itin skaudžias dvasines emocijas, nerimą, baimę ir nestabilumo dėl finansinės padėties jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi, Ieškovas NVI dirbo daugiau kaip 40 metų, neturėjo nuobaudų, yra pelnęs tarptautinį pripažinimą, įgijęs labai svarią ir neįkainojamą kvalifikaciją.

Todėl teismas laiko, jog yra nustatytos visos neturtinės atsakomybės sąlygos.

Teismo įsitikinimu, priteistas vidutinis darbo užmokestis nagrinėjamu atveju nėra pakankama moralinė satisfakcija darbuotojui už neteisėtu atleidimu padarytą skriaudą, ir savo prigimtimi ginčo atveju negali tokia būti, nes yra savaiminė darbuotojo grąžinimo į buvusį darbą pasekmė. Be to, šiuo išreikšta ir prašoma priteisti suma pagal formuojamą teismų praktiką nėra didelė. Todėl manytina, kad ieškovui neteisėtu atleidimu padaryta skriauda bus teisingai atlyginta priteisiant jam iš atsakovės prašomą 4000 Eur sumą.

Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi laiko, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nesusiję su jo esme ir turiniu ir nekeičia teismo padarytų išvadų. Į kiekvieną šalies reikalavimo ar atsikirtimo argumentą, juolab ne esminį, pasisakyti/atsikirsti detaliai nėra privalu (V. de H. v. Netherlands judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Procesiniai klausimai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

Proceso šalies patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Išnagrinėjęs bylą dėl ginčo dėl darbo teisės iš esmės pagal abiejų ginčo šalių ieškinius, teismas faktiškai tenkino darbuotojo ieškinį, o darbdavio priešieškinį byloje atmetė. Todėl ieškovas įgijo teisę į savo patirtų bylinėjimosi išlaidų kompensavimą, o atsakovas ne (CPK 98 str.). Pagal bylos duomenis ieškovo patirtos advokato pagalbos išlaidos sudaro 4924,71 Eur, todėl jos išieškotinos iš atsakovo ieškovo naudai. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, mano, kad tokia suma yra adekvati ir protinga.

Atlygintinų pašto išlaidų byloje nesusidarė.

Tenkinus ieškinį, iš atsakovo, kaip darbdavio, kuris, priešingai nei darbuotojas, nėra atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, priteistina 1099 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 85 str., 80 str. 7 d.) (suma suapvalinta iki sveikojo skaičiaus).

CPK 282 str. 1 d. nustatyta, kad skubaus vykdymo atveju teismo sprendimas ar nutartis (ar jų dalys) pradedami vykdyti dar jiems neįsiteisėjus. Skubiai vykdytinų sprendimų ar nutarčių apskundimas jų vykdymo nesustabdo. CPK 282 str. 2 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl darbo užmokesčio priteisimo – sprendime nustatyta dalis neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, o CPK 282 straipsnio 2 d. 6 p. nustatyta, kad teismas nukreipia skubiai vykdyti sprendimus dėl neteisėtai atleisto, perkelto ar nušalinto darbuotojo grąžinimo į darbą.

CPK 282 straipsnyje įtvirtintas privalomasis teismo sprendimų ar nutarčių vykdymas yra bendrosios taisyklės išimtis, kadangi šiuo atveju teismo sprendimas pradedamas vykdyti iškart, kai priimamas, nelaukiant kol įsiteisės. Tokiu atveju, skubiai vykdytinų sprendimo apskundimas apeliacine ar kasacine tvarka skubaus jų vykdymo nesustabdo.

Sutinkamai su DK 231 str. 7 d. DGK sprendimas pripažintinas netekusiu galios.

Teismas remiasi skubaus sprendimo vykdymo instituto taikymu.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 417 str., 307 str.,

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį patenkinti, priešieškinį atmesti.

Pripažinti ieškovo V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) atleidimą iš BĮ Nacionalinis vėžio institutas, j. a. k. 111959420, pagal šalis siejusias 2004 m. gruodžio 17 d. Darbo sutartį Nr. 160 ir 2015 m. rugsėjo 11 d. Darbo sutartį Nr. P2-235 neteisėtu, panaikinti su tuo susijusį atsakovo BĮ Nacionalinis vėžio institutas 2022 m. liepos 28 d. priimtą įsakymą Nr. R7-847.

Grąžinti ieškovą V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) į BĮ Nacionalinis vėžio institutas Krūties ligų chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo (gydytojo chirurgo) – vyriausiojo mokslo darbuotojo pagal 2004 m. gruodžio 17 d. Darbo sutartį Nr. 160 ir vyresniojo mokslo darbuotojo pagal 2015 m. rugsėjo 11 d. Darbo sutartį Nr. P2-235 pareigas.

Priteisti ieškovui V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo BĮ Nacionalinis vėžio institutas, j. a. k. 111959420, 35939,25 Eur (suma su mokesčiais) vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos (2022 m. liepos 28 d.) iki šio teismo sprendimo priėmimo ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką po 267,29 Eur (suma su mokesčiais) už kiekvieną paskesnę darbo dieną nuo šio teismo sprendimo priėmimo iki visiško jo įvykdymo, bet ne daugiau kaip už vienerius metus (skaičiuojant pagal ieškovui tenkančių per savaitę darbo dienų skaičių), 4000 Eur neturinės žalos atlyginimo bei 4924,71 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Išieškoti iš atsakovo BĮ Nacionalinis vėžio institutas, j. a. k. 111959420, 1099 Eur žyminio mokesčio valstybei (įmokos kodas 5662).

Sprendimą dalyje dėl darbo užmokesčio priteisimo dėl dalies, kuri neviršija vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio, t. y. 3993,25 Eur, išieškojimo bei dalyje dėl neteisėtai atleisto darbuotojo grąžinimo į darbą vykdyti skubiai.

Skubiai vykdytinų sprendimo dalių bei viso teismo sprendimo apskundimas apeliacine ar kasacine tvarka skubaus jų vykdymo nesustabdo.

Pripažinti, kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2022 m. lapkričio 14 d. sprendimas darbo byloje Nr. APS-131-16027/2022 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                            Natalija Daškovienė