Civilinė byla Nr. 2A-819-565/2019

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-01188-2018-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.2.; 3.3.1.20.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M S

lietuvos respublikos vardu

2019 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainiaus Rinkevičiaus ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei,

dalyvaujant ieškovei G. S., jos atstovei adv. marinai Paplinskai,

atsakovui G. S., jo atstovui adv. Viliui Žilioniui,

vertėjai Jekaterinai Chochlovai,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. (V. S.) ir V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. S. ir V. S. ieškinį atsakovams G. S. (G. S.) ir J. S. dėl uzufrukto nustatymo.

Teisėjų kolegija,

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovai V. S. ir V. S. ieškiniu prašė nustatyti teisę iki V. S. ir V. S. mirties naudotis gyvenamuoju namu (patalpoms: (duomenys neskelbtini)), ūkiniu pastatu ir tualetu, esančiais (duomenys neskelbtini).

2.       Ieškovai nurodė, jog gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendromis jėgomis ir lėšomis pastatė broliai – ieškovas V. S. ir atsakovo G. S. tėvas Č. S., kuris mirė (duomenys neskelbtini). Č. S. šeimą sukūrė 1970 m., ieškovas – 1973 m. Kadangi brolių šeimos neturėjo atskiro gyvenamojo būsto, broliai sutarė kartu pasistatyti gyvenamąjį namą abiejų šeimoms gyventi. Namas turi dvi atskiras izoliuotas dalis su atskirais įėjimais, name yra atskiri elektros bei vandens apskaitos prietaisai. Kartu buvo pastatytas dviejų dalių ūkinis pastatas ir du lauko tualetai. Ieškovai šiame name (jo dalyje) gyvena daugiau kaip trisdešimt metų. Tačiau namas nuosavybės teise 2009 m. buvo įregistruotas Č. S. vardu. Po jo mirties namo bendrasavininkais tapo atsakovai, kurie pradėjo visokiais būdais sunkinti ieškovų gyvenimą name (rašo skundus į policiją, uždraudė naudotis šiukšlių konteineriais, provokuoja konfliktus, reikalauja išsikelti iš namo).

3.       Ieškovai teigia, kad tarp jų ir Č. S. susiklostė teisės nuolat naudotis namu (uzufrukto) teisiniai santykiai. 1964 m. CK 110 str. nurodytos gyvenamojo ploto vienai šeimai normos papildomai patvirtina uzufrukto sandorio buvimą, nes Č. S. negalėjo pasistatyti tokio ploto gyvenamojo namo nesutaręs su ieškovais dėl abiejų šeimų gyvenimo kartu.

4.       Atsakovai G. S. ir J. S. su ieškiniu nesutiko.  

5.       Atsakovai nurodė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. e2-2320-860/2017, tenkino atsakovų ieškinį dėl ieškovų iškeldinimo iš namo. Tarp Č. S. ir jo brolio V. S. (atsakovo) buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai – Č. S. gera valia leido atsakovui ir jo šeimai gyventi  Č. S. nuosavybės teise priklausiusiame name, kol ieškovas ir jo šeima susiras kitą gyvenamąją vietą. Ši žodinė neterminuota panaudos sutartis yra nutraukta nuo 2016 m. rugsėjo 1 d., todėl  ieškovai be teisinio pagrindo gyvena name. Gyvenimas kartu vienam iš asmenų priklausančiame name savaime nesukuria (nenustato) uzufrukto teisės (daiktinės teisės) į kito asmens turtą. Nustatyti uzufruktą sandoriu gali tik pats savininkas (CK 4.148 str.). Šiuo atveju uzufrukto nustatymas sandoriu neįmanomas, kadangi atsakovai nesutinka tokio sandorio sudaryti, o jau miręs Č. S. niekada tokio sandorio nebuvo sudaręs.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. liepos 16 d. sprendimu ieškinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad:

6.1.                      bylos duomenys patvirtina, jog ieškovas, vykstant namo statyboms, buvo išvykęs gyventi į Baltarusiją, ir grįžo tik 1983 metais, bei, broliui Č. S. leidus, pradėjo gyventi jo name. 1983 metais tarp ieškovų ir Č. S. negalėjo būti šiuo metu galiojančio civilinio kodekso numatytų uzufrukto teisinių santykių, nes tokio teisinio reguliavimo tuo metu nebuvo;  

6.2.                      uzufruktas yra nustatomas tik įstatymais, teismų sprendimais, kai tai numato įstatymai, bei sandoriais. Šiuo atveju įstatymu nustatyti uzufrukto ieškovams nėra teisinio pagrindo. Namo savininkas Č. S., 2001 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujam CK, uzufrukto sandorio su atsakovais nesudarė (CK 4.148 str.). To nepadarė ir dabartiniai namo savininkai atsakovai. Leidimas ieškovams gyventi name nesukelia atsakovams pareigos sudaryti uzufrukto sandorį net ir tuo atveju, jei ieškovas padėjo savo broliui Č. S. namą statyti ne tik savo jėgomis, bet galimai ir lėšomis (žinodamas, kad galės name gyventi);

6.3.                      tuo metu galiojusių įstatymų normų dėl namo ploto dydžio nesilaikymas neįrodo, kad Č. S. siekė statyti namą ir ieškovo šeimai. Ieškovų nurodoma aplinkybė, kad Č. S. žadėjo perrašyti namą ieškovui, galimai tebuvo žodinis susitarimas perleisti nuosavybę, kuris nesuponuoja turto savininko pareigos tai besąlygiškai padaryti ateityje;

6.4.                      ieškovų argumentai, jog jiems buvo leista 35 metus gyventi neatlygintinai name, negali būti pagrindu suvaržyti atsakovų konstitucinę teisę į turto neliečiamybę be jų valios teismo sprendimu, nes toks teismo sprendimas būtų neteisėtas, neteisingas ir nesąžiningas CK 1.5 str., CK 4.141 str., 4.147 str., 4.148 str. prasme.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

7.       Ieškovai V. S. ir V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: 

7.1.                      nors uzufrukto institutas įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., naudojimosi kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančia gyvenamąja patalpa teisė egzistavo bei buvo ginama teismine tvarka ir iki 2000 m. CK įsigaliojimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2007 nurodyta, kad ,,<...> Esant tęstiniams nuolatinio naudojimosi gyvenamąja patalpa santykiams, kai susitarimai dėl aprūpinimo gyvenamąja patalpa sudaryti esant kitokiam nei šiuo metu įstatyminiam reglamentavimui, tačiau nei jų sudarymo metu, nei vėliau neprieštaravo ir neprieštarauja įstatymams, gerai moralei bei papročiams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šie susitarimai nebuvo ginčijami gyvenamosios patalpos savininko (savininkų), yra galimas uzufrukto (naudojimosi gyvenamąja patalpa teisės) nustatymas <...>“;

7.2.                      gyvenamasis namas, pastatytas 1970 metais, kurio bendras plotas – 214,23 kv. m., naudingas plotas – 166 kv. m., gyvenamasis plotas – 140,86 kv. m., niekaip negalėjo priklausyti vienai šeimai, nes jo plotas viršijo normatyvus, išdėstytus tuo metu galiojusiuose teisės aktuose. Pagal 1970 – 1975 metais galiojančias normas (1964 metų CK 110 str., 114 str. (110 str. redakcija galiojo nuo 1965-01-01 iki 1976-07-11)), asmenine piliečio nuosavybė galėjo būti vienas gyvenamasis namas (arba jo dalis), kartu gyvenantys sutuoktiniai ir nepilnamečiai jų vaikai galėjo turėti tik vieną gyvenamąjį namą (arba vieno namo dalį), priklausantį asmeninės nuosavybės teise vienam iš jų arba sudarantį bendrą jų nuosavybę, o gyvenamojo namo (arba jo dalies ar dalių), priklausančio šiame straipsnyje nurodytiems piliečiams asmeninės nuosavybės teise, maksimalus dydis neturėjo viršyti šešiasdešimt kvadratinių metrų gyvenamojo ploto ir keturiasdešimt kvadratinių metrų naudingo negyvenamojo ploto. Nuo 1976-07-11 įsigaliojo 110 str. redakcija, kurioje buvo nurodyta, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies ar dalių), priklausančio šiame straipsnyje nurodytiems piliečiams asmeninės nuosavybės teise, maksimalus dydis neturėjo viršyti šimto kvadratinių metrų naudingo ploto, tame tarpe šešiasdešimt kvadratinių metrų gyvenamojo ploto. CK 110 str. (redakcija nuo 1980 m. iki 1991-08-08) numatė, jog gyvenamojo namo (arba jo dalies ar dalių), priklausančio šiame straipsnyje nurodytiems piliečiams asmeninės nuosavybės teise, maksimalus dydis neturi viršyti šimto trisdešimties kvadratinių metrų naudingo ploto, tame tarpe devyniasdešimties kvadratinių metrų gyvenamojo ploto;

7.3.                      Č. S. ir ieškovo susitarimas leido pastatyti didesnio, negu buvo leidžiama vienai šeimai, ploto namą mainais už ieškovo ir jo šeimos aprūpinimą gyvenamuoju būstu, t. y. sudarytas sandoris buvo naudingas abiem sandorio šalims: ieškovai įgijo teisę nuolat gyventi ne jiems priklausančiame būste, o Č. S. – galimybę ir teisę pasistatyti didesnį gyvenamąjį namą. Gyvenamasis namas buvo statomas taip, kad abu broliai su šeimomis galėtų atskirai naudotis savo dalimis. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esanti 1987-11-06 Grigaičių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto pažyma Nr. 557. Ieškovas pirko kietą kurą ir kūreno katilą, kuris yra būtent po jo naudojama namo dalimi, šildė ir savo ir brolio gyvenamąsias patalpas, statė ūkinį pastatą, prižiūrėjo savo naudojamą namo dalį. Susitarimai dėl aprūpinimo gyvenamąja patalpa buvo sudaryti esant kitokiam, nei šiuo metu, teisiniam reglamentavimui, tačiau jie neprieštarauja įstatymams, gerai moralei bei papročiams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, šie susitarimai nebuvo ginčijami Č. S.. Tik praėjus tam tikram laikui po Č. S. mirties, jo turto paveldėtojai atsakovai šios ieškovų teisės nebepripažino ir pradėjo reikalauti, kad ieškovai išsikeltų iš namo;

7.4.                      atsakovės sutuoktinio ir atsakovo tėvo Č. S., pačios atsakovės J. S. aktyviais veiksmais ir valia ieškovai buvo priregistruoti name. Name ieškovė gyvena 43 metus (registruota nuo 1974-04-01), ieškovas – 34 metus (registruotas nuo 1983-10-13). Kartu su ieškovais gyvena ir ieškovų vaikai T. S., V. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. S.. Vaikų gyvenamoji vieta buvo deklaruota šiuo adresu po jų pilnametystės (1964 m. CK 17 str. buvo nustatyta, kad nepilnamečių gyvenamoji vieta laikoma jų tėvų gyvenamoji vieta). 2010 metais šiame name buvo deklaruota ir ieškovų anūko V. S. gyvenamoji vieta. Taigi, aprūpinimo gyvenamąja patalpa teisiniai santykiai (faktinis uzufruktas) tęsėsi virš 30 metų. 

8.       Atsakovai prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Nesutikimas su apeliaciniu skundu grindžiamas šiais argumentais:

8.1.                      atsakovai neginčija aplinkybės, jog ieškovas prisidėjo prie Č. S. namo statybų, tačiau pagalba statant namą negali būti prilyginama konkliudentiniams veiksmams dėl uzufrukto teisinių santykių nustatymo;

8.2.                      tiek šią bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek kitoje civilinėje byloje dėl ieškovų iškeldinimo (Nr. e2-2320-860/2017) teisme apklausiant ieškovus, paaiškėjo, jog ieškovas su šeima 1970 – 1983 metais gyveno ir dirbo Baltarusijoje, tai yra ieškovas, kol vyko namo statybos, buvo išvažiavęs gyventi į Baltarusiją ir grįžo tik 1983 metais, kada ir pradėjo gyventi Č. S. name jo leidimu;

8.3.                      VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenys taip pat patvirtina, kad namo paskirtis – gyvenamoji (vieno buto pastatai). Ieškovai klaidina teismą, teigdami, kad 1970 m. buvo pastatytas 214,23 kv. m. ploto namas. Bylos duomenys patvirtina, jog Č. S. pagal tuometinį teisinį reguliavimą buvo leista statyti 9 m x 7 m, t. y. 63,5 kv. m. ploto namą. Tokio ploto namas 1970 m. ir buvo pastatytas. Vėliau, atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, buvo leista gyvenamuosius namus papildomai rekonstruoti ir išplėsti, todėl 2007 m. fiksuojant faktinius namo plotus yra nurodytas 214,23 kv. m. namo plotas;

8.4.                      skunde cituojamoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2007 nurodytos skirtingos nei šioje byloje faktinės aplinkybės ir teisinis vertinimas, todėl nėra pagrindo šia nutartimi vadovautis nagrinėjamoje byloje. Gyvenimas kartu vienam iš šalių priklausančiame name pats savaime nesukuria (nenustato) uzufrukto teisės (daiktinės teisės) į kito asmens turtą. Nustatyti uzufruktą sandoriu gali tik pats savininkas (CK 4.148 str.), t. y. turi būti nustatyta išreikšta jo valia nustatyti uzufruktą. Uzufruktas ir asmens gyvenamosios vietos deklaravimas tarpusavyje tiesiogiai nėra susiję. Leidimas gyventi ginčo name ieškovams ir jų vaikams atitinka neatlygintiną neterminuota panaudą ir nesukelia atsakovams pareigos su ieškovais sudaryti uzufrukto sandorio;

8.5.                      be to, civilinėje byloje Nr. e2-2320-860/2017 yra priimtas sprendimas iškeldinti ieškovus iš atsakovams nuosavybės teisėmis nepriklausančio namo. Ieškovai šį sprendimą yra apskundę, tačiau nagrinėjant minėtą civilinę bylą nurodė, jog visa šeima gyvenamajame name gyvena panaudos teisiniais santykiais ir pateiktame atsiliepime prašė sudaryti panaudos sutartį, taip pripažindami panaudos teisinius santykius.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

9.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

10.       Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, taip pat būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.

11.       Iš bylos bei Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad atsakovams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir namas), ir ūkio pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovai nuosavybės teisę į nurodytą turtą įgijo priėmę Č. S., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą. Namas Č. S. nuosavybės teise buvo įregistruotas po Č. S. mirties (duomenys neskelbtini) apylinkės (seniūnijos) pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu.

12.       Ieškovai nurodė, kad ieškovas su broliu Č. S., neturėdami atskiro gyvenamojo būsto, bendromis jėgomis ir lėšomis susitarė pastatyti namą, tinkantį gyventi abiejų brolių šeimoms, turėdami tikslą su savo šeimomis šiame name gyventi. Pastačius namą, ieškovo ir Č. S. šeimos pradėjo gyventi atitinkamose namo dalyse. Taip pat buvo pastatyti du ūkio pastatai ir lauko tualetai. Ieškovai jų namo dalyje gyvena iki šiol. Ieškovai jų gyvenamą namo dalį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius.  

13.       Pirmosios instancijos teisme apklausti liudytojai Z. K., M. B., M. V., S. J. paaiškino, kad ieškovas ir Č. S. kartu statė namą abiejų šeimoms gyventi.

14.       Ieškovų santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Iš 2017 m. kovo 23 d. (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad name gyvenamąją vietą ieškovė deklaravo 1974 m., ieškovas – 1983 m., name deklaruota ieškovų vaikų ir anūko gyvenamoji vieta. Iš namo pirmo ir antro aukšto planų matyti, kad namą sudaro dvi viena nuo kitos izoliuotos dalys, turinčios atskirus įėjimus.

15.       Grigaičių apylinkės liaudies deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1987 m. lapkričio 6 d. pažymoje nurodyta, kad ieškovas, gyv. (duomenys neskelbtini), turi ½ dalį gyvenamojo namo. Iš 2011 m. spalio 6 d. AB „Lesto“ rašto „Dėl informacijos suteikimo“, 2018 m. vasario 21 d. AB „Elektros skirstymo operatorius“ rašto „Dėl informacijos pateikimo“, 2018 m. gegužės 15 d. AB „Energijos skirstymo operatorius“ informacijos apie apmokėtą elektros energiją, 2018 m. gegužės 14 d. UAB „Nemėžio komunalininkas“ rašto „Dėl atsiskaitymo už suteiktas komunalines paslaugas“ matyti, kad šių įmonių apskaitoje namo dalims suteikti atskiri adresai ((duomenys neskelbtini)), 1983 m. vasario 24 d. buvo sudarytos atskiros sutarys dėl elektros tiekimo į atskiras namo dalis, įrengti atskiri elektros skaitikliai, taip pat atskirai apskaitomas į kiekvieną namo dalį tiekiamas šaltas vanduo, ieškovas atsiskaito už į ieškovų gyvenamą namo dalį tiekiamą elektros energiją ir šaltą vandenį.

16.       Uzufruktas – asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas (CK 1.141 str. 1 d.). Vienas iš uzufrukto nustatymo pagrindų yra sandoris (CK 4.147 str. 1 d., 4.148 str.).

17.       Nors uzufrukto institutas įsigaliojo nuo 2003 m. liepos 1 d., Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad esant tęstiniams naudojimosi gyvenamąja patalpa santykiams, kai susitarimai dėl aprūpinimo gyvenamąja patalpa sudaruti esant kitokiam nei šiuo metu teisiniam reglamentavimui, tačiau nei jų sudarymo metu, nei vėliau neprieštaravo ir neprieštarauja įstatymas, gerai moralei bei papročiams, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, taip pat atsižvelgiant į tai, kad šie susitarimai nebuvo ginčijami gyvenamosios patalpos savininko (savininkų), yra galimas uzufrukto (naudojimosi gyvenamąja patalpa teisės) nustatymas. Galimybė įteisinti uzufruktą pagal šiuo metu galiojančius įstatymus nustatyta ir CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 4 str. 2 ir 4 d., pagal kurias, esant civiliniams tęstiniams santykiams, atsiradusiems iki 2000 m. CK įsigaliojimo, šis kodeksas taikomas toms teisėms ir pareigoms bei teisinėms situacijoms, kurios įgyvendinamos jam įsigaliojus, o CK 1.5 str. įtvirtinti sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iš kurių yra kilęs ginčas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2007).

18.       Sprendimo 11-15 p. nurodytos aplinkybės leidžia spręsti, kad tarp ieškovų ir Č. S. – pradinio namo savininko, buvo sudarytas susitarimas dėl ieškovų nuolatinio aprūpinimo gyvenamuoju plotu – namo dalimi. Šis susitarimas buvo vykdomas: ieškovas kartu su Č. S. kartu pastatė namą, namas skirtas izoliuotai gyventi dviem šeimoms, ieškovų šeima namo dalyje gyvena nuo namo pastatymo daugiau kaip keturiasdešimt metų, ieškovai ir jų vaikai name deklaravę gyvenamąją vietą, ieškovai atsiskaito už jų šeimos sunaudotą elektros energiją ir šaltą vandenį, į ieškovų gyvenamą namo dalį tiekiama elektros energija apskaitoma pagal atskirą elektros skaitiklį. Susitarimas buvo vykdomas ir po 2003 m. liepos 1 d., t. y. po CK ketvirtosios knygos normų, reglamentuojančių uzufruktą, įsigaliojimo (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 30 str.). (duomenys neskelbtini) mirus Č. S., susitarimą daugiau kaip 9 metus toliau vykdė Č. S. turto paveldėtojai – atsakovai, kurie tik 2016 m. gegužės 16 d. įspėjimu nurodė ieškovams, kad ieškovai iki 2016 m. rugsėjo 1 d. iš namo išsikeltų.

19.       Sprendimo 18 p. nurodytas ieškovo ir Č. S. susitarimas laikytinas susitarimu dėl naudojimosi svetimu daiktu – uzufruktu.

20.       Nėra pagrindo sutikti su atsakovų atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiu, kad patys ieškovai naudojimosi namu teisinius santykius vertina kaip panaudos. Tai, atsakovų teigimu, ieškovai nurodė nagrinėjant civilinę bylą Vilniaus rajono apylinkės teisme dėl ieškovų iškeldinimo iš namo, taip pat toje byloje pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė sudaryti panaudos sutartį.

21.       Atsakovai nenurodė, kokiame Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2320-860/2017 dėl ieškovų iškeldinimo iš namo vykusiame teismo posėdyje kokie konkretūs ieškovų teiginiai apie panaudos teisinius santykius buvo pasakyti, todėl nėra pagrindo teigi, kad ieškovai, nagrinėjant Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinę byloją Nr. e2-2320-860/2017 dėl ieškovų iškeldinimo iš namo, naudojimosi namu teisinius santykius vertino kaip panaudos.

22.       Kaip matyti iš Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2320-860/2017 (duomenys iš LITEKO sistemos, CPK 179 str. 3 d.) esančio atsiliepimo į atsakovų ieškinį dėl iškeldinimo, atsiliepimą į ieškinį teikė ne ieškovai nagrinėjamoje byloje, o viena iš atsakovių Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2320-860/2017 – T. S. (ieškovų dukra). Nors šiame atsiliepime T. S. nurodė, kad norėtų sudaryti panaudos sutartį, tačiau šios aplinkybės negalima vertinti kaip ieškovų pripažinimo, kad naudojimosi namu santykius Vilniaus rajono apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-2320-860/2017 jie vertino kaip panaudos.  

23.       Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kaip priimtas netinkamai aiškinus ir taikius uzufrukto teisiniu santykius reglamentuojančiais teisės normas, naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – nustatyti uzufruktą (CPK 326 str. 1 d. 2 p., 330 str.).

24.       Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas V. S. (duomenys neskelbtini) mirė, todėl sumažėjo ieškovų uzufrukto teise naudojamo gyvenamojo ploto poreikis, o ieškovė teigė, kad ji faktiškai naudojasi tik pirmame aukšte esančiomis patalpomis, namo plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini), ir nesinaudoja antrame aukšte esančiomis patalpomis, namo plane pažymėtomis indeksais (duomenys neskelbtini), taip pat nesinaudoja ūkiniu pastatu, bei sutiko, kad uzufruktas būtų nustatytas tik į jos faktiškai naudojamas patalpas, ieškovei nustatomas uzufruktas į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, namo plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), taip pat į lauko tualetą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

25.       CPK 293 str. 7 d. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jei mirus fiziniam asmeniui, kuris buvo viena iš bylos šalių, neleidžiamas teisių perėmimas.

26.       Uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą, t. y. uzufruktas yra asmeninė turtinė teisė, neatsiejamai susijusi su asmeniu. Asmeninė turtinė teisė, neatsiejamai susijusi su asmeniu, nėra paveldima (CK 5.1 str. 3 d.), atitinkamai, nėra galimas mirusio ieškovo Č. S. procesinių teisių perėmimas šioje byloje. Todėl civilinė byla dalyje pagal ieškovo Č. S. reikalavimą nustatyti uzufruktą nutraukiama.

27.       Kadangi ieškinys ir apeliacinis skundas patenkinti iš dalies, laikoma, kad sprendimas vienoda dalimi priimtas abiejų šalių naudai/nenaudai, todėl šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose viena kitai neatlyginamos (CPK 93 str. 2, 3, 5 d., 98 str. 98 str. 1, 3 d.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 p.,

n u t a r i a :

nutraukti civilinės bylos dalį pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovams G. S. ir J. S. dėl uzufrukto nustatymo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies.

Nustatyti ieškovei V. S. uzufruktą į gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, namo plane pažymėtas indeksais (duomenys neskelbtini), taip pat į lauko tualetą, esantį žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškovės V. S. ieškinio dalį atmesti.

Teisėjai                                                                                                                       Rūta Burdulienė

            Dainius Rinkevičius

                Neringa Švedienė