Civilinė byla Nr. 2-1855/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01617-2014-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. lapkričio 28 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės ,,Siamas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-5271-640/2014 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei ,,Siamas“, nurodyto atsakovo bankroto administratoriui uždarajai akcinei bendrovei ,,Consulting Art“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,Moblita“ dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo,

n u s t a t ė :

I.  Ginčo esmė

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė ir atsakovas UAB ,,Siamas“ 2007-03-09 sudarė sutartį Nr. 12-10-22 ,,Dėl privatizavimo objekto pirkimo – pardavimo“ (toliau – Privatizavimo sutartis), kuria Vilniaus miesto savivaldybės taryba įsipareigojo perduoti UAB ,,Siamas“ nuosavybėn pastatus – sporto mokyklą (unikalus Nr. 1094-0338-4014), ūkio pastatą (unikalus Nr. 1094-0338-4025) ir kiemo statinius (tvora su vartais, asfalto danga, šaligatvis; unikalus Nr. 1094-0338-4036), esančius adresu Vilnius, Sakalų g. 4 (toliau – Ginčo turtas). Ieškovas nurodytą turtą atsakovui UAB ,,Siamas“ perdavė 2007-03-22.

Vilniaus apygardos teismas 2012-02-09 nutartimi iškėlė atsakovo BUAB ,,Siamas“ bankroto bylą (bylos Nr. 2-3174-640/2012), bankroto administratoriumi paskyrė UAB ,,Consulting Art“; Vilniaus apygardos teismas 2012-06-15 nutartimi patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės 641 855,59 Lt hipoteka užtikrintą finansinį reikalavimą Privatizavimo sutarties pagrindu, be to, trečios eilės 58 774,77 Lt dydžio finansinį reikalavimą.

2014-03-21 BUAB ,,Siamas“ kreditorių susirinkime buvo nutarta atlikti nepriklausomą Ginčo turto įvertinimą, jo atlikimą pavedant geriausią pasiūlymą pateikusiam turto vertintojui; taip pat nutarta pardavinėti įkeistą BUAB ,,Siamas“ Ginčo turtą, parduodant jį kaip kompleksą. 2014-07-08 sudaryta ginčo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo be varžytynių sutartis tarp BUAB ,,Siamas“ ir UAB ,,Moblita“, pagal kurią Ginčo nekilnojamasis turtas be varžytynių parduotas už 449 000 Lt (toliau – Ginčo sutartis).

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė 2014-07-29 kreipėsi su ieškiniu į Vilniaus apygardos teismą (1 – 8 l.), prašydamas pripažinti negaliojančia tarp BUAB ,,Siamas“ ir UAB ,,Moblita“ sudarytą Ginčo sutartį; taikyti restituciją ir pripažinti atsakovo BUAB ,,Siamas“ nuosavybės teisę į Ginčo nekilnojamąjį turtą. Ieškovo nuomone, Ginčo sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, todėl pripažintina negaliojančia nuo jos sudarymo momento, kadangi administratorius, parduodamas Ginčo nekilnojamąjį turtą, netinkamai atstovavo visų kreditorių interesus ir nesušaukė kreditorių susirinkimo Ginčo nekilnojamojo turto vertinimo metu nustatytos pardavimo kainos patvirtinimui. Pasak ieškovo, BUAB ,,Siamas“ Ginčo nekilnojamąjį turtą įsigijo už 2 117 914,59 Lt, taigi turtas UAB ,,Moblita“ parduotas už akivaizdžiai per mažą (5 kartus mažesnę) kainą; tai vienintelis BUAB ,,Siamas“ turimas nekilnojamasis turtas, ir BUAB ,,Siamas“ bankroto byloje nebus visa apimtimi patenkintas net teismo patvirtintas, hipoteka užtikrintas Vilniaus miesto savivaldybės pirmos eilės 641 855,59 Lt dydžio finansinis reikalavimas (CK 1.18 str. 1 d., ĮBĮ 11 str. 3 d. 14 p.).

Ieškovas prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. areštuoti atsakovui UAB ,,Moblita“ nuosavybes teise priklausantį Ginčo nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovui atlygintinai ar neatlygintinai perleisti, įkeisti, išnuomoti, perduoti, naudoti Ginčo nekilnojamąjį turtą. Nurodė, kad atsakovas UAB ,,Moblita“, būdamas registruotu Ginčo nekilnojamojo turto savininku, laisvai disponuoja turtu, dėl kurio vyksta ginčas nagrinėjamoje byloje, o atsakovui perleidus Ginčo nekilnojamąjį turtą tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinus jo padėtį, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, ir tai pažeistų BUAB ,,Siamas“ kreditorių interesus; taigi laikinosios apsaugos priemonės taikytinos, apsaugant viešą interesą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi patenkino dalį ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovo UAB ,,Moblita“ vardu registruotą Ginčo nekilnojamąjį turtą, atmesdamas likusią prašymo dalį (48 – 49 b. l.). Teismas  nurodė, kad atsakovui UAB ,,Moblita“ pardavus ar kitaip apsunkinus Ginčo nekilnojamąjį turtą, pasunkėtų galimo teismo sprendimo įvykdymas. Teismo teigimu, atsižvelgus į ekonomiškumo ir proporcingumo principus, atmetamas ieškovo prašymas uždrausti atsakovui naudotis Ginčo nekilnojamuoju turtu, kadangi tokio pobūdžio draudimas pernelyg suvaržytų atsakovo teises ieškinio reikalavimų kontekste.

II. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Atsakovas UAB ,,Moblita“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (57 – 59 b. l.).

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

• Ieškovas, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, savo prašymo nemotyvavo ir nepateikė įrodymų dėl atsakovo UAB ,,Moblita“ nesąžiningumo, neteisėtų veiksmų ar ketinimų, sužinojus apie ieškinį, imtis kokių nors nesąžiningų veiksmų tam, kad būtų apsunkintas galimo palankaus apygardos teismo sprendimo įvykdymas;
• Ginčo nekilnojamojo turto areštas yra nepagrįstas, nes nagrinėjamu atveju ieškovo ir atsakovo BUAB ,,Siamas“ ginče suvaržomos sąžiningo  nekilnojamojo turto įgijėjo UAB ,,Moblita“ teisės, nors pastarasis yra sumokėjęs visą Ginčo sutartyje nurodytą Ginčo turto kainą, o ieškovas neginčija turto vertinimo ataskaitų, be to, byloje nėra duomenų, kad Ginčo turtas buvo parduotas už žemesnę nei rinkos kaina;
• Pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neproporcingas, nes sąžiningam jo įgijėjui nepagrįstai uždraudžiama disponuoti Ginčo turtu, tokiu būdu apribojant UAB ,,Moblita“ galimybę ir išnuomoti Ginčo turtą;
• Ieškovo ieškinys pareikštas ne dėl atsakovo UAB ,,Moblita“, o dėl bankroto administratoriaus neteisėtų veiksmų pagal ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkto nuostatas, kurios nėra sandorio negaliojimo pagrindas; be to, byloje nėra pateikta nuomonė likusių BUAB ,,Siamas“ kreditorių, kurių finansiniai reikalavimai sudaro daugiau nei 75 procentus visų reikalavimų.

Ieškovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą Vilniaus apygardos teismo nutartį (63 – 67 l.). Nurodo, kad atskirajame skunde nenurodoma, kokioms proceso ar materialinės teisės normoms prieštarauja skundžiama teismo nutartis, kad atsakovas UAB ,,Moblita“ įsigijo Ginčo turtą už akivaizdžiai per mažą kainą; pirkėjo sąžiningumo klausimas bus įvertintas nagrinėjamoje byloje, o ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes byla nėra nagrinėjama iš esmės. Ieškovo teigimu, pirkėjas – UAB ,,Moblita“ - gavo didelę naudą, todėl tikėtina, kad atsakovas, įsigijęs Ginčo turtą už žemą kainą, sieks jį kuo greičiau realizuoti, juolab kad byloje nėra duomenų, kaip atsakovas UAB ,,Moblita“ ketina panaudoti įsigytą Ginčo turtą. Be to, atsakovas, manydamas, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, gali kreiptis teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str., 338 str.). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).

Vilniaus apygardos teismas, pritaikydamas skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovui UAB ,,Moblita“ priklausančio Ginčo nekilnojamojo turto areštą, nepažeidė įstatymo, o savo išvadas motyvavo skundžiamoje nutartyje.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Pagal CPK 145 straipsnio 1 dalies 1 punktą atsakovo nekilnojamojo turto areštas yra viena iš laikinųjų apsaugos priemonių rūšių. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali taikyti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą; laikinosios apsaugos priemonės parenkamos, vadovaujantis ekonomiškumo principu.

Teismų praktikoje yra susiformavę laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijai bei aplinkybės, kurie turi būti įvertinti, sprendžiant dėl tokių priemonių taikymo, tarp jų poreikis užtikrinti kitų suinteresuotų asmenų teises ir naujų teisinių ginčų atsiradimo tikimybė. Taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nesprendžia šalių ginčo, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti (Bendrųjų klausimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo apžvalga, Teismų praktika Nr. 34).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad bankroto procedūrose, siekiant išvengti teisinių santykių nestabilumo ir teisinio neaiškumo, kuriuos sukelia ilgas bankroto procedūrų vyksmas, prioritetas teikiamas kreditorių teisių ir interesų apsaugai. Pagrindinio bankroto proceso tikslo pasiekimas užtikrintas ĮBĮ įtvirtintu reglamentavimu, kurio vienas iš principų – bankroto proceso operatyvumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

Pagal teismų praktiką, turto, įsigyto ginčijamomis sutartimis, areštas, priklausomai nuo kitų bylos aplinkybių, gali būti laikomas būtinu norint pasiekti laikinųjų apsaugos priemonių tikslą, ypač atsižvelgiant į tai, ar laikinosios apsaugos priemonės yra susijusios su pareikštais ieškinio reikalavimais; nepritaikius tokiam nuosavybės teise valdomam turtui laikinųjų apsaugos priemonių - draudimo bet kokia forma perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti - galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2443/2013; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1669/2014).

Apygardos teismas teisingai konstatavo, kad, atsižvelgus į byloje nagrinėjamą ginčą, neapsunkinus disponavimo Ginčo nekilnojamuoju turtu, pasunkėtų būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas.

Preliminariai įvertinus nagrinėjamoje byloje pareikštų ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio turinį, nėra pagrindo išvadai, jog ieškinys yra akivaizdžiai atmestinas, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, nėra nagrinėjama bylos esmė; todėl nenagrinėtini atsakovo atskirojo skundo argumentai dėl ieškinio nepagrįstumo.

Nagrinėjamu atveju teismas turėjo pagrindo teigti, jog, nepritaikius Ginčo nekilnojamojo turto arešto, o atsakovui UAB ,,Moblita“ perleidus ar kitaip apsunkinus Ginčo nekilnojamąjį turtą, ieškovui galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas, be to, nurodytos laikinosios apsaugos priemonės nepritaikymas nagrinėjamoje byloje prieštarautų ekonomiškumo ir proporcingumo principams, būtų pažeisti BUAB ,,Siamas“ kreditorių interesai, atsirastų naujų teisinių ginčų tikimybė, užsitęstų bankroto procesas (CPK 144 str. 1, 2 d.; ĮBĮ 2 str. 1 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė ir dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių masto, nustatydamas jį pagal ieškinio reikalavimus (reikalavimą pripažinti negaliojančia Ginčo sutartį, kuria perleistas Ginčo turtas, ir taikyti restituciją), palikdamas teisę atsakovui UAB ,,Moblita“ naudotis Ginčo nekilnojamuoju turtu, o apelianto argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių masto, tarp jų, kad atsakovas negali pelningai naudoti Ginčo nekilnojamojo turto, jo neišnuomojęs tretiesiems asmenims, nepaneigia teismo išvados bei motyvų (CPK 12 str., 144 str. 2 d., 145 str., 185 str.).

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 144 str. 1 d.,145 str. 1 d. 1 p.; 329 str., 338 str.).

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas gali motyvuotai prašyti pirmosios instancijos teismo pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pateikęs įrodymus, pagrindžiančius jo prašymą (CPK 148 str.). Be to, esant realiai galimybei atsirasti nuostoliams dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas gali motyvuotai kreiptis į teismą su prašymu dėl galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikdamas tokių nuostolių apskaičiavimą ir tai pagrindžiančius įrodymus (CPK 146 str. 1 d.).

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1  punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Teisėja                                                                                             Audronė Jarackaitė