Civilinė byla Nr. e2YT-19195-944/2018

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-10736-2018-8

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.19 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. lapkričio 15 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Aušra Barškietytė,

sekretoriaujant Danguolei Muravjovienei, Aurelijai Paškevičienei,

dalyvaujant pareiškėjo A. K. atstovei advokatei Astai Kakoškinai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą

Teismas

n u s t a t ė:

pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo tėvas V. K. priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės A. K., mirties; juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas palikimo priėmimo tikslu. Nurodė, kad santuokos metu A. K. ir V. K. įgijo garažą, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), butą, esantį (duomenys neskelbtini). A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Jos palikimą priėmė sutuoktinis V. K. pradėdamas paveldimą turtą valdyti, t.y. naudojosi nekilnojamuoju turtu ir palikėjos daiktais, mokėjo mokesčius. V. K. dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, (duomenys neskelbtini) jis mirė. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė pareiškimo reikalavimus.

Suinteresuotas asmuo atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad V. K. ir A. K. 1960-01-23 sudarė santuoką (el. b. l. 7). V. K. ir A. K. santuokos metu įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), negyvenamąją patalpą – garažą (boksą), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 8–13). A. K. mirė (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 14). Testamentų registre duomenų apie A. K. palikimo priėmimą nėra (el. b. l. 16). Po A. K. mirties V. K. mokėjo komunalinius mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 19–24). V. K. mirė (duomenys neskelbtini)  (el. b. l. 17). V. K. palikimą priėmė sūnus A. K. (el. b. l. 18).

Teismas nurodo, kad paveldėjimo santykių atsiradimo pagrindas yra palikėjo mirtis. Po šio juridiškai reikšmingo fakto įvyksta universalus palikėjo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Jeigu įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą ir nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, kol kitam įpėdiniui nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, gali būti nustatomas palikimo priėmimo faktas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises) (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). Įstatyme tiesiogiai nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, jeigu jis juo rūpinasi kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius ir pan.) (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Teismas, spręsdamas klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, turi nustatyti, ar asmuo priėmė palikimą pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Ieškinyje išdėstytos aplinkybės, rašytiniai įrodymai bei liudytojo A. V. T. parodymai duoti teismo posėdžio metu patvirtina, kad pareiškėjo tėvas V. K., po jo sutuoktinės A. K. mirties, faktiškai priėmė jos palikimą, pradėdamas valdyti ir naudoti nekilnojamąjį turtą, mokėdamas mokesčius už komunalines paslaugas. Duomenų apie kitus asmenis, kurie pretenduotų į A. K. turtą, nėra. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodė (CPK 178 straipsnis), kad V. K. išreiškė valią priimti turtą atsiradusį po savo sutuoktinės A. K. mirties, pradėdamas šį turtą faktiškai valdyti, todėl šis reikalavimas tenkintinas (CK 5.51 straipsnis, CPK 442 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įgyvendinti savo, kaip įpėdinio teises į paveldimą turtą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 576– 578 straipsniais, teismas

n u t a r i a :

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjo A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), pradėjęs faktiškai jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.

Teisėja                                                 Aušra Barškietytė