Administracinė byla Nr. I-1383-386/2014

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00816-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija: 6.5; 74

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės, Laimutės Jokubauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Renatai Šarkauskienei,

dalyvaujant pareiškėjos G. M. atstovui P. M.,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei J. B.,

2014 m. rugsėjo 11 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

pareiškėja G. M. (toliau – ir pareiškėja) skundu (b. l. 5-9) atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui (toliau – ir atsakovas, VSDFV Klaipėdos skyrius), trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) kreipėsi į teismą prašydama:

1) panaikinti atsakovo 2014 m. birželio 9 d. rašto Nr. (9.22)SI-31923 „Dėl pašalpos mokėjimo“ (toliau – ir skundžiamas raštas, skundžiamas sprendimas) dalį, kuria atsisakyta pripažinti įvykį draudiminiu ir perskaičiuoti ligos pašalpą bei išmokėti jos skirtumą;

2) įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą - pagal 2014 m. kovo 13 d. aktą Nr. 1 pripažinti įvykį draudiminiu ir perskaičiuoti ligos pašalpą bei išmokėti jos skirtumą.

Pareiškėja paaiškina, kad 2014 m. vasario 3 d. pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta automobilio. Dėl šio eismo įvykio Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, kurioje pareiškėja pripažinta nukentėjusiąja. Teigia, kad specialistų išvados patvirtina, jog pareiškėjai eismo įvykio metu padarytas šlaunikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, pareiškėja eismo įvykio metu nebuvo apsvaigusi nuo alkoholio. Draudimo bendrovė pagal jos pateiktą prašymą ir vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu išmokėjo jai 8632,00 Lt dydžio draudimo išmoką neturtinei žalai kompensuoti. Pareiškėjos darbdavio sudaryta komisija atliko tyrimą ir surašė 2014 m. kovo 13 d. aktą Nr. 1 „Dėl nelaimingo atsitikimo darbe“, kurio išvadoje minėtas eismo įvykis pripažįstamas draudiminiu. Šis aktas pateiktas atsakovui.

Pareiškėja paaiškina, kad skundžiamu raštu atsakovas nurodė, kad ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. paskirta nuo trečios nedarbingumo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka bei kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 35 punktą, ištyrus pareiškėjos nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aplinkybes ir pripažinus įvykį draudiminiu, ligos pašalpa šių nuostatų nustatyta tvarka bus perskaičiuota ir išmokėtas ligos pašalpos skirtumas.

Mano, kad atsakovas vilkina atlikti veiksmus ir priėmė neteisėtą skundžiamą sprendimą, dėl ko pareiškėja negali gauti gydymui reikalingų lėšų ir tai jai sukelia neigiamas pasekmes. Teigia, kad neaišku, kodėl atsisakoma pripažinti įvykį draudiminiu ir perskaičiuoti ligos pašalpą Nuostatų nustatyta tvarka bei išmokėti ligos pašalpos skirtumą, nes atsakovui pateikti visi būtini dokumentai. Nurodo, kad skundžiamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų bei pažeidžia įstatymo viršenybės, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia ir gero administravimo principus.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius atsiliepimu (b. l. 26-30) į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, kad sprendimas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu nėra priimtas ir to padaryti negali, nes nėra gauti visi dokumentai, patvirtinantys ar paneigiantys Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau - ir Įstatymas) 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas aplinkybes. Nurodo, kad vadovaujantis Nuostatų 24.9 punktu, šiai bylai reikšmingi teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato  Kelių policijos biuras informavo, jog atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl šio eismo įvykio ir negali pateikti daugiau informacijos. Vadovaujantis Nuostatų 100 punktu sprendimas bus priimtas per 20 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo dienos.

Paaiškina, kad minėtas nelaimingas atsitikimas nebuvo ištirtas per Nuostatų 35 punkte nurodytą terminą, todėl atsakovas pareiškėjai paskyrė ligos pašalpą nuo trečios laikinojo nedarbingumo dienos už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. ir apie tai ją informavo skundžiamu raštu. Teigia, kad skundžiamas raštas nėra sprendimas pripažinti ar nepripažinti minėtą nelaimingą atsitikimą draudiminiu įvykiu, o tik informacinio pobūdžio raštas pareiškėjai apie ligos pašalpos paskyrimą bei pranešimas, kad ištyrus nelaimingo atsitikimo aplinkybes ir pripažinus jį draudiminiu, paskirtoji ligos pašalpa bus perskaičiuota ir išmokėtas ligos pašalpos skirtumas. Mano, kad dėl to skundžiamam raštui netaikomi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodyti bendrieji reikalavimai nustatyti viešojo administravimo institucijų priimamiems individualiems administraciniams aktams.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepimu (b. l. 22-25) į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

VSDFV nurodo analogiškus motyvus ir argumentus, kaip ir VSDFV Klaipėdos skyriaus atsiliepime.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos G. M. atstovas P. M. skundą palaiko ir prašo tenkinti jį jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovė J. B. teismo posėdžio metu atsiliepimą į pareiškėjos skundą palaiko ir prašo skundą atmesti atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Trečiojo suinteresuoto asmens VSDFV atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, todėl byla nagrinėta iš esmės šios bylos šalies atstovui nedalyvaujant.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ginčas kyla dėl atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus veiksmų sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos G. M. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu.

Faktinės bylos aplinkybės

Byloje nustatytos šios faktinės aplinkybės:

- pareiškėja pagal 2009 m. lapkričio 30 d. darbo sutartį Nr. 62 (b. l. 35-37) dirba valytoja (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėjos darbdavys);

- pareiškėja 2014 m. vasario 3 d. grįždama pakeliui iš darbo (pietų pertraukos metu) pėsčiųjų perėjoje buvo partrenkta automobilio (toliau – ir nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo, eismo įvykis) (b. l. 45, 48);

- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius 2014 m. kovo 12 d. raštu Nr. 30-12-S-3353 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 45) informavo pareiškėjos darbdavį, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras (toliau – ir KPB) dėl eismo įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą Nr. 30-1-00036-14 pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį ir daugiau duomenų pateikti negali, kadangi ikiteisminis tyrimas nebaigtas;

- VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2014 m. kovo 12 d. pažyma apie traumos sunkumą Nr. 15-1379 (b. l. 43) patvirtina, jog pareiškėjai diagnozuotas kairiojo šlaunikaulio viršutinio galo lūžimas, kuris nepriskiriamas prie sunkių traumų;

- pareiškėjos darbdavio direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. VK-11 „Dėl dvišalės komisijos sudarymo nelaimingam atsitikimui tirti“ (b. l. 34) sudaryta komisija atliko nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo tyrimą ir surašė 2014 m. kovo 13 d. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktą Nr. 1 (b. l. 32-33), kurio 3 punkte pareiškėja nurodyta kaip nukentėjusioji;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto 2014 m. kovo 14 d. išvada Nr. G-506/14(03) (b. l. 52-53) patvirtina, kad pareiškėjai eismo įvykio metu padarytas šlaunikaulio lūžis sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos toksikologijos laboratorijos 2014 m. vasario 17 d. specialisto išvada Nr. T-A 1520/14(01) (b. l. 54) patvirtina, kad eismo įvykio metu pareiškėjos kraujyje etilo alkoholio nerasta;

- pareiškėja 2014 m. gegužės 5 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą skirti ligos pašalpą dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos, reg. Nr. PNAD-348 (b. l. 58), kuriuo prašė skirti ligos pašalpą dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, įvykusio 2014 m. vasario 3 d., už visą nepertraukiamą laikinojo nedarbingumo laikotarpį, prasidėjusį 2014 m. vasario 3 d.;

- VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. gegužės 15 d. G. M. medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. MDP-957 (b. l. 49) siūloma apdraustosios nelaimingo atsitikimo iš darbo, įvykusio 2014 m. vasario 3 d., pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą spręsti išnagrinėjus nelaimingo atsitikimo darbe aktą ir tyrimo medžiagą;

- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau – ir KPB) Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėja 2014 m. gegužės 22 d. nutarimu (b. l. 55) baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00036-14 dėl eismo įvykio nutarė pareiškėją pripažinti nukentėjusiąja;

- KPB 2014 m. birželio 2 d. raštu Nr. 30-12-S-7434 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 57) informavo VSDFV Klaipėdos skyrių, kad KPB dėl eismo įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00036-14 pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir daugiau duomenų pateikti negali, nes ikiteisminis tyrimas nėra baigtas;

- VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. SLP-67447 „Dėl G. M. teisės į ligos pašalpą“ (b. l. 60) vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu skyrė pareiškėjai ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d.;

- skundžiamu VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. SI-31923 „Dėl ligos pašalpos mokėjimo“ (b. l. 11, 64) atsakovas informavo pareiškėją, kad jai ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. paskirta nuo trečios nedarbingumo dienos Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka.  taip pat informavo, kad ištyrus pareiškėjos nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aplinkybes ir pripažinus įvykį draudiminiu, ligos pašalpa Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų nustatyta tvarka bus perskaičiuota ir išmokėtas ligos pašalpos skirtumas;

- pareiškėja 2014 m. birželio 28 d. skundu (b. l. 14-16) kreipėsi į VSDFV ir prašė panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. rašto Nr. (9.22)SI-31923 „Dėl pašalpos mokėjimo“ dalį, kuria atsisakyta pripažinti eismo įvykį draudiminiu ir perskaičiuoti ligos pašalpą bei išmokėti jos skirtumą bei įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą pripažinti įvykį draudiminiu ir perskaičiuoti ligos pašalpą bei išmokėti jos skirtumą;

- VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. SLP-74397 „Dėl G. M. teisės į ligos pašalpą“ (b. l. 65), vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nusprendė skirti pareiškėjai ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. gegužės 27 d. iki 2014 m. birželio 20 d.;

- VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. SLP-76057 „Dėl G. M. teisės į ligos pašalpą“ (b. l. 69) vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu nusprendė skirti pareiškėjai ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. birželio 21 d. iki 2014 m. liepos 4 d.;

- pareiškėja 2014 m. liepos 11 d. VSDFV Klaipėdos skyriui pateikė prašymą skirti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo, įvykusio 2014 m. vasario 3 d., reg. Nr. PNAD-494 (b. l. 84), kuriuo prašė skirti ligos pašalpą dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, įvykusio 2014 m. vasario 3 d.;

- Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos I teritorinis skyrius 2014 m. liepos 11 d. raštu Nr. R-3331 „Dėl darbingumo lygio nustatymo“ (b. l. 79) informavo pareiškėją, kad pareiškėjai nustatytas nedarbingumo lygis ir išduodama darbingumo lygio dėl nelaimingo atsitikimo darbe pažyma DLN-2 Nr. 0023416.;

- VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. liepos 21 d. sprendimu Nr. SLP-81111 „Dėl G. M. teisės į ligos pašalpą“ (b. l. 73), vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu, nusprendė skirti pareiškėjai ligos pašalpą už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. liepos 5 d. iki 2014 m. liepos 11 d.;

- VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. liepos 21 d. G. M. medicininių dokumentų patikrinimo pažymoje Nr. 18PN-199 (b. l. 87) siūloma skirti G. M. netekto 20 procentų darbingumo išmoką;

- VSDFV 2014 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. (11.1)I-6411 „Dėl valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2014 m. birželio 9 d. rašto Nr. (9.22) SI-31923“ netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti skundžiamo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. rašto Nr. SI-31923 „Dėl ligos pašalpos mokėjimo“ dalį bei nurodė, kad sprendimas dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu bus priimtas tik gavus duomenis bei dokumentus iš teisėsaugos institucijų;

- pareiškėja 2014 m. liepos 30 d. prašymu reg. Nr. A1-22575 (b. l. 88-89) kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama apskaičiuoti ir išmokėti netekto darbingumo vienkartinę kompensaciją; apskaičiuoti ir išmokėti ligos pašalpą 100 procentų vidutinio dienos kompensuojamojo uždarbio, taikomo ligos pašalpoms skaičiuoti, dydžio nuo pirmos laikinojo nedarbingumo dienos iki darbingumo atgavimo dienos arba iki Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pripažins, kad asmuo nedarbingas ar iš dalies darbingas;

- VSDFV Klaipėdos skyrius 2014 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (9.22) SI-43901 „Dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos ir ligos pašalpos apskaičiavimo ir išmokėjimo“ (b. l. 91-92) nurodė, kad sprendimas dėl pareiškėjai įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu, vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatais, bus priimtas gavus visus reikalingus duomenis bei dokumentus iš teisėsaugos institucijų ir kad, nelaimingą atsitikimą darbe pripažinus draudiminiu įvykiu, sprendimas dėl netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos taip pat bus priimtas šių nuostatų nustatyta tvarka;

- KPB 2014 m. rugpjūčio 20 d. raštu Nr. 30-12-S-11397 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 57) informavo VSDFV Klaipėdos skyrių, kad KPB dėl minėto eismo įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 30-1-00036-14 ir procesinis sprendimas dar nėra priimtas;

- KPB 2014 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. 30-12-S-12791 (b. l. 100) informavo teismą, kad procesinis sprendimas ikiteisminiame tyrime Nr. 30-1-00036-14 dar nėra priimtas ir ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas.

Dėl skundžiamo rašto dalies panaikinimo

Pareiškėja prašo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. rašto Nr. (9.22) SI-31923 „Dėl ligos pašalpos mokėjimo“ (b. l. 11, 64) dalį, kuria atsisakyta pripažinti pareiškėjos 2014 m. vasario 3 d. nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo draudiminiu ir perskaičiuoti ligos pašalpą bei išmokėti jos skirtumą. Šiuo skundžiamu raštu pareiškėja buvo informuota, kad jai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka nuo trečios nedarbingumo dienos paskirta ligos pašalpa už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. iki 2014 m. gegužės 26 d. Šiuo raštu taip pat paaiškinta, kad pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų 35 punktą, ištyrus pareiškėjos nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aplinkybes ir pripažinus įvykį draudiminiu, ligos pašalpa šių nuostatų tvarka bus perskaičiuota ir išmokėtas ligos pašalpos skirtumas.

Viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinimas administraciniuose teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) ne kartą yra konstatavęs, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (pvz., LVAT 2004 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-121/2004). Iš vieningos LVAT praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009).

Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Vis dėlto minėta taisyklė turi būti taikoma pripažįstant visuotinio teisminės gynybos prieinamumo principo svarbą (pvz., 2008 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1669/2008; 2006 m. rugpjūčio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-278/2006). ABTĮ 17 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra abejonė ar galiojančių įstatymų kolizija dėl konkretaus ginčo priskyrimo, ginčas nagrinėjamas teisme. Viešojo administravimo subjektų priimto akto kvalifikavimo ir teisinio   vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, inter alia jo pavadinimas. Tai, ar dėl akto arba sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Todėl kiekvienu atveju vertinama, ar skundžiamas aktas turi įtakos suinteresuoto asmens teisinei padėčiai (pvz., 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-435/2010).

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 straipsnio 14 dalies nuostatas individualus teisės aktas – tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei, o pagal ABTĮ 2 straipsnio 15 dalį administracinis aktas – vykdant administravimo funkcijas, administravimo subjekto priimtas teisės aktas. Iš šių teisės normų matyti, kad pagrindinis individualaus administracinio akto požymis yra tas, jog jis yra teisės taikymo aktas, t. y. aktas, kuriame išreikštas teisės normų taikymo rezultatas ir institucijos valia konkretaus subjekto atžvilgiu, lemiantis šio subjekto teisinį statusą (teises ir pareigas).

Kaip matyti iš skundžiamo rašto turinio, jame nėra suformuota jokių privalomojo elgesio taisyklių individualiai neapibrėžtai asmenų grupei, konkrečiam subjektui ar apibrėžtai s ubjektų grupei, nėra nustatyta kam nors privalomų vykdyti pareigų ar suteikta teisių. Šiuo raštu informuojama, kad yra priimtas sprendimas skirti ligos pašalpą ir paaiškinama, kad jeigu bus ir tik tada, kai bus priimtas sprendimas pareiškėjos nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo pripažinti draudiminiu įvykiu, bus priimtas ir sprendimas ligos pašalpą perskaičiuoti ir išmokėti ligos pašalpos skirtumą. Taigi skundžiamame rašte pateikiama informacija ir paaiškinimai be privalomo pobūdžio patvarkymų tiesiogiai nesukūrė pareiškėjai ar kitiems asmenims teisių ar pareigų, juo tiesiogiai nebuvo atsisakyta suteikti konkrečias teises, nebuvo pritaikytos kokios nors poveikio priemonės. Skundžiamu raštu nėra išsprendžiamas koks nors konkretus klausimas, priimamas sprendimas, pareiškėjai tiesiogiai nesukeliamos jokios teisinės pasekmės. Pažymėtina, kad  skundžiamo rašto panaikinimas pareiškėjai jokių realių teisinių pasekmių nesukeltų. Teisines pasekmes pareiškėjai sukėlė rašte minimas sprendimas dėl ligos pašalpos skyrimo, taip pat teisines pasekmes galėtų sukelti sprendimas pripažinti ar nepripažinti pareiškėjos nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo draudiminiu įvykių, sprendimas perskaičiuoti ligos pašalpą ir išmokėti jos skirtumą ar atsisakyti tai padaryti bei pan. ir tik toks aktas galėtų būti skundžiamas administraciniam teismui.

Dėl nurodytų argumentų skundžiamas raštas vertintinas kaip informacinio, aiškinamojo pobūdžio aktas. LVAT praktikoje informacinio, aiškinamojo pobūdžio dokumentai nepripažįstami aktais, dėl kurių galima pateikti skundą (prašymą) administraciniam teismui (pvz., LVAT 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-727/2011; 2011 m. gruodžio 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-779/2011).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog skundžiamas raštas pareiškėjai nesukelia jokių teisinių pasekmių ir negali būti laikomas savarankišku administracinės bylos dalyku, todėl administracinė byla dalyje dėl šio rašto dalies panaikinimo, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktu, nutrauktina.

Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus

Pareiškėja G. M. taip pat prašo įpareigoti atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių priimti sprendimą pagal BĮ „Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras“ direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. VK-11 „Dėl dvišalės komisijos sudarymo nelaimingam atsitikimui tirti“ (b. l. 34) sudarytos komisijos 2014 m. kovo 13 d. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktą Nr. 1 (b.l. 32-33) pripažinti nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo draudiminiu ir perskaičiuoti ligos pašalpą bei išmokėti jos skirtumą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309. Šis Įstatymas yra vienas iš įstatymų, kuriuo įgyvendinama Konstitucijos 52 straipsniu laiduotų piliečių teisė gauti socialinę paramą. Nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas šio Įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudiminių įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas šios rūšies draudimu apdraustiems asmenims, o jų mirties dėl draudiminių įvykių atvejais – jų šeimos nariams. Pagal Įstatymo 6 straipsnį, draudiminiais įvykiais pripažįstami nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims, nurodytiems 4 straipsnio 1 dalyje, įvykę nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie įvyko esant visoms 6 straipsnyje nurodytoms sąlygoms. Šios taisyklės išimtys aptartos 7 straipsnyje, reglamentuojančiame nedraudiminius įvykius. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 6 dalis numato, jog nelaimingus atsitikimus darbe pripažįsta draudiminiais įvykiais būtent VSDFV teritoriniai skyriai, remdamiesi nelaimingų atsitikimų darbe aplinkybių ištyrimo ir patvirtinimo dokumentais. Nuostatų 13, 21-24 punktai nurodo, kad sprendžiant   nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, būtina remtis bei vertinti įvairius įrodymus, kuriuose gali būti duomenų apie nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir aplinkybes, nukentėjusiojo asmens kaltę ir kt. Išmokų nuostatų 24.1 - 24.13 punktuose nurodytų dokumentų sąrašas nėra baigtinis, kadangi 24.13 punkte nurodyta, kad vertinami ir kiti dokumentai, kuriose yra duomenų apie nelaimingą atsitikimą darbe, susirgimą profesine liga arba mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe priežastį. Įvertinus šiuos teisės aktus, darytina išvada, kad atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu arba nedraudiminiu įvykiu, gali ir turi pagal savo kompetenciją įvertinti surinktų įrodymų visumą. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti priimtas itin kruopščiai ištyrus reikšmingų šiam klausimui išspręsti aplinkybių visumą ir jas įvertinus pagal įstatymo normas (pvz., LVAT 2009 m. kovo 30 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-146-349-09; 2014 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-586-14). LVAT, sistemiškai aiškindamas Įstatymo 6 ir 7 straipsnio nuostatas,  2012 m. sausio 19 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A502-104/2012 nurodė, kad nenustačius nei vienos Įstatymo 7 straipsnyje numatytos išimties, VSDFV, nepriklausomai nuo kitų aplinkybių visumos, kyla pareiga pripažinti įvykį draudiminiu ir, atsižvelgiant į šį juridinį faktą,  skirti apdraustajam ar jo šeimos nariams nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo išmokas.

Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad draudiminiais įvykiais nepripažįstami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba nustatytos ūmios profesinės ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatytas sąlygas, tačiau apdraustasis nukentėjo dėl savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustatė nusikalstamos veikos požymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminių teisės aktų pažeidimus. Byloje iškilęs Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto aiškinimo ir taikymo konkrečiai situacijai klausimas. Bylos šalys skirtingai interpretuoja atliekamo tyrimo ir teismui pateiktų dokumentų pakankamumą sprendimui dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripažinimo ar nepripažinimo draudiminiu įvykiu dėl Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos išimties. Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius akcentuoja būtent šią išimtį, nurodydamas, kad sprendimas dėl pareiškėjai įvykusio nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu negali būti priimtas, kadangi Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras, tiriantis eismo įvykį, nepateikia dokumentų, iš kurių būtų galima spręsti, ar pareiškėja nukentėjo dėl savo veikos, kurioje nustatyti nusikalstamos veikos požymiai, ar kad ši veika yra susijusi su administraciniu teisės pažeidimu, dėl kurio kaltas kitas asmuo. Pareiškėja mano priešingai ir teigia, kad remiantis atsakovo jau turimais dokumentais yra pagrindas nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo atsakovo sprendimu pripažinti draudiminiu įvykiu.

Nuostatų 13.2 punkte nurodyta, kad nusikalstamos veikos požymius įrodo ikiteisminio tyrimo institucijos išvada, procesinis sprendimas ar teismo nuosprendis; teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį (apdraustąjį pripažinus nekaltu), nelaimingas atsitikimas darbe ar ūmi profesinė liga pripažįstami draudiminiu įvykiu; administracinis teisės pažeidimas, susijęs su apdraustojo veika, nustatomas remiantis administracinį teisės pažeidimą tiriančios institucijos surašytais administracinių teisės pažeidimų protokolais, nutarimais, kitais dokumentais ir teismo sprendimais. Pagal Nuostatų 23 punktą, VSDFV teritoriniame skyriuje nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimas pradedamas nagrinėti, kai Valstybinė darbo inspekcija (jos teritorinis skyrius), draudėjas (tyrimo komisija), pats nukentėjusysis ar asmuo, pretenduojantis gauti draudimo išmoką, pateikia nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktą (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktą, tyrimo medžiagą ir reikiamus dokumentus. Pagal Nuostatų 24 punktą nagrinėjant nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu klausimą, vadovaujamasi nelaimingo atsitikimo darbe tyrimo aktu (forma N-1 ar N-2) ar profesinės ligos tyrimo ir patvirtinimo aktu, taip pat vertinami prie aktų pridėti ar papildomai gauti kiti dokumentai, be kita ko, teismo sprendimai, nuosprendžiai ir kiti dokumentai, gauti iš teisėsaugos institucijų ir administracinius teisės pažeidimus tiriančių institucijų (24.9 punktas).

Analizuodamas Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas LVAT yra išaiškinęs, kad pagal Įstatymą nedraudiminiais įvykiais darbe yra tie atvejai, kai nukentėjusysis padaro administracinį teisės pažeidimą ir šis pažeidimas patvirtintas atitinkamu institucijos, turinčios teisę skirti nuobaudas už administracinius pažeidimus, įsiteisėjusiu nutarimu (žr. LVAT 2008 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63– 1959/2008; 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-552-1678-12). Tačiau  LVAT 2014 m. balandžio 24 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-552-586-14 pasisakė, kad VSDFV  teritoriniai  skyriai turėtų ne vien  besąlygiškai  pasitikėti  ikiteisminio  tyrimo  institucijų  nutarimų aprašomosiomis dalimis, bet ir  įvertinti  atlikto ikiteisminio tyrimo visapusiškumą, padarytų išvadų pagrįstumą ir teisėtumą. Panašios pozicijos, vertinant ikiteisminio tyrimo institucijų nutarimus, aikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz. 2011 m. vasario 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756- 207/2011, 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-676/2011, 2013 m. spalio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-1924/2013 ir kt.)

Nuostatų 100 punkte nustatyta, kad sprendimas dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimo draudiminiu įvykiu turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo paskutinio reikiamo dokumento gavimo teritoriniame skyriuje arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriuje. Nuostatų 100 straipsnio prasme „paskutinio reikiamo dokumento“ nustatymo klausimas kiekvienu atveju yra individualus, priklauso nuo konkretaus nelaimingo atsitikimo faktinių aplinkybių, tačiau kiekvienu atveju nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu įvykiu administracinė procedūra, į kurią įeina ir (esant reikalui) papildomų dokumentų rinkimas, turi būti atlikta per protingą terminą, o dokumentų sprendimui priimti pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas laikantis Įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatytų reikalavimų, atsižvelgiant į šio įstatymo 6 ir 7 straipsnio nuostatas detalizuojančias Nuostatų normas, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-294-12).

VSDFV Klaipėdos skyrius turi spręsti klausimą vadovaudamasis Įstatyme nustatytais pagrindais, kuriems esant mokamos išmokos, bei Nuostatų nustatyta tvarka ir terminais. VSDFV Klaipėdos skyrius, būdamas viešojo administravimo subjektas, privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, t. y. įstatymo viršenybės, reiškiančio, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta šio įstatymo, o veikla atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais; objektyvumo, reiškiančio, kad sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs; nepiktnaudžiavimo valdžia, reiškiančio, kad viešojo administravimo institucijoms draudžiama vykdyti veiklą neturint tam suteiktų įgaliojimų arba priimti sprendimus pagal savo kompetenciją siekiant kitų, negu įstatymų nustatyta, tikslų. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo paskirtis – sudaryti būtinas teisines prielaidas įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatą, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, taip pat skatinti viešojo administravimo institucijų administracinius gebėjimus, didinti jų veiklos efektyvumą (1 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje pabrėžtina, kad VSDFV Klaipėdos skyrius privalo vadovautis gero administravimo principu, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo – valdžios įstaigos tarnauja žmonėms (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad šis principas reikalauja, jog valstybės institucija, priimdama sprendimą, susijusį su žalos atlyginimu, kuris kartu yra ir socialinę funkciją vykdantis sprendimas, veiktų greitai, tinkamai, nuosekliai, priimdama tokio pobūdžio sprendimą, imtųsi visų įmanomų priemonių įvertinti visas reikšmingas aplinkybes ir sprendimą pagrįsti faktais, argumentais, įrodymais, teisės normomis (LVAT 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-2473-13).

Pagal bylos duomenis VSDFV Klaipėdos skyriuje pareiškėjos darbdavio BĮ „Klaipėdos kūno kultūros ir rekreacijos centras“ direktoriaus 2014 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. VK-11 „Dėl dvišalės komisijos sudarymo nelaimingam atsitikimui tirti“ sudarytos tyrimo komisijos 2014 m. kovo 13 d. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktas Nr. 1 ir kita tyrimo medžiaga gauta 2014 m. gegužės 8 d. (reg. Nr. 11PN-237) (b. l. 31). Iš atsakovo VSDFV Klaipėdos skyriaus 2014 m. gegužės 29 d. – 2014 m. rugpjūčio 20 d. susirašinėjimo su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuru dokumentuose (b. l. 56-57, 90, 107-108) pateiktos informacijos yra žinoma, kad ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00036-14 dėl eismo  įvykio, įvykusio  2014 m.  vasario 3 d.  Klaipėdos  mieste,  kurio  metu nukentėjo  pareiškėja,  nebaigtas. Pažymėtina, kad atsakovas nėra gavęs iš ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje dėl eismo įvykio  atliekančios institucijos jokios informacijos apie tai, kad atliekami kokie nors ikiteisminio tyrimo veiksmai (ekspertizės ar kt.), kuriuos atlikus gali paaiškėti aplinkybės, kurios atsakovui galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl nelaimingo atsitikimo pripažinimo draudiminiu įvykiu ir Nuostatų 100 punkto prasme pateisintų atsakovo poziciją laukti „paskutinio reikiamo dokumento“. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovo norimas gauti dokumentas iš ikiteisminio tyrimo institucijos jam galėtų būti pateiktas per kokiu nors laikotarpiu apibrėžtą protingą terminą. Kol nusikaltimas (šiuo atveju kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata) nėra išaiškintas, jo padarymo aplinkybės (nusikalstamos veikos požymiai ar ryšys su administraciniu teisės pažeidimu) gali būti tik ikiteisminį tyrimą atliekančių pareigūnų versijos. Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme įrodinėtina aplinkybė (nusikalstamos veikos požymiai ar ryšys su administraciniu teisės pažeidimu) negali būti laikoma tapačia aplinkybėms, kurios nustatinėjamos baudžiamojoje byloje tiriant nusikaltimą ir gali būti tik papildoma informacija VSDFV teritoriniam skyriui nustatant, ar yra pagrindas taikyti Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytą išimtį. Jei nusikaltimas dėl kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata liktų neišaiškintas, ši aplinkybė (nusikalstamos veikos požymių ar ryšio su administraciniu teisės pažeidimu nustatymo prasme) negali paneigti apdraustojo teisės į Įstatymu numatytas socialines garantijas apdraustajam.

Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarime, be kita ko, nurodyta, kad Konstitucijos 52 straipsnio formuluotė „valstybė laiduoja“ inter alia reiškia, jog įvairios socialinės paramos rūšys garantuojamos tiems asmenims ir tokiais pagrindais, kurie nustatyti įstatymais: kad atskiros socialinės paramos rūšys, asmenys, kuriems skiriama socialinė parama, socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo pagrindai, sąlygos, dydžiai gali būti nustatyti tik įstatymu; kad socialinės paramos santykių įstatyminis reguliavimas, yra viena svarbiausių konstitucinės teisės į socialinę paramą garantijų. Atsakovas, nepriimdamas sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu nepagrįstai suteikė prioritetą tai poįstatyminio teisės akto  nuostatai (Nuostatų 13.2 punktas), kuria remdamasis nepagrįstai neapibrėžtam laikui nukėlė nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu sprendimo klausimą, o tai, be kita ko, prieštarauja minėtai konstitucinei nuostatai, taip pat teisingumo ir protingumo principams. Pažymėtina, kad pagal Nuostatų 27 punktą, kai VSDFV ar VSDFV teritorinis skyrius gauna papildomus dokumentus ar nustato naujas įvykio aplinkybes, kurios gali turėti įtakos nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos pripažinimui draudiminiu įvykiu, jie turi teisę Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų nustatyta tvarka kreiptis dėl papildomo ar pakartotinio ištyrimo.

Įvertinus VSDFV Klaipėdos skyriaus visus veiksmus, susijusius su sprendimo dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu, kai nelaimingas atsitikimas įvyko 2014 m. vasario 3 d., darytina išvada, jog VSDFV Klaipėdos skyrius nepateisinamai ilgą laikotarpį sprendžia klausimą, kuris yra susijęs su pareiškėjos garantija į socialinę apsaugą. Šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas pripažinti, jog VSDFV Klaipėdos skyrius neveikė kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, ir toks valstybės institucijos nerūpestingumas ir neatsakingumas negali būti pateisinamas. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti perskaičiuoti ligos pašalpą bei išmokėti jos skirtumą, ką numato Nuostatai, yra siejamas su nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimu draudiminiu įvykiu ir galimas tik po to, kai nelaimingas atsitikimas darbe pripažįstamas draudiminiu įvykiu, t. y. po to, kai priimamas sprendimas nelaimingą atsitikimą darbe pripažinti draudiminiu įvykiu. Kaip jau minėta, kompetencija priimti sprendimus dėl nelaimingo atsitikimo darbe pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu suteikta VSDFV teritoriniams skyriams. Kompetencija perskaičiuoti ligos pašalpą bei išmokėti jos skirtumą taip pat yra suteikta VSDFV teritoriniams skyriams (Įstatymo 6 straipsnio 6 dalis, Nuostatų 90 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktu, įpareigotinas tik apskritai priimti sprendimą dėl 2014 m. vasario 3 d. pareiškėjos G. M. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu, tačiau pareiškėjos reikalavimo dalis įpareigoti atsakovą priimti konkrečius sprendimus, vadovaujantis 88 straipsnio 1 punktu, atmestina kaip nepagrįsta..

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 101 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjos G. M. skundą tenkinti iš dalies:

nutraukti administracinę bylą dalyje dėl reikalavimo panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2014 m. birželio 9 d. rašto Nr. (9.22) SI-31923 „Dėl ligos pašalpos mokėjimo“ dalį, kuria atsisakyta pripažinti pareiškėjos 2014 m. vasario 3 d. nelaimingą atsitikimą pakeliui iš darbo draudiminiu ir perskaičiuoti ligos pašalpą bei išmokėti jos skirtumą;

įpareigoti atsakovą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrių per 20 darbo dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo priimti sprendimą dėl 2014 m. vasario 3 d. pareiškėjos G. M. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripažinimo draudiminiu ar nedraudiminiu įvykiu;

kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai              Remigijus Arminas

              Dalia Gumuliauskienė

              Laimutė Jokubauskaitė