Civilinė byla Nr. e2-1974-855/2024

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00422-2024-1

 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.6.11.4.2. (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko,

sekretoriaujant Jolantai Vedeckytei,

dalyvaujant ieškovės UAB "VSA Vilnius" atstovams advokatams Rimantui Simaičiui,

atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei K. A. M.,

atsakovės UAB „Stebulė“ atstovui advokatui P. K.,

atsakovės UAB „Grinda“ atstovui V. J.,

viešame nuotoliniame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Stebulė“ ir UAB „Grinda“, išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba dėl viešojo pirkimo sutarčių pakeitimų pripažinimo negaliojančiais.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

1.       Ieškovė UAB „VSA Vilnius“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (toliau – VMSA, Administracija), UAB „Stebulė“ ir UAB „Grinda“, prašydama pripažinti niekiniais ir negaliojančiais nuo sudarymo momento atsakovių sudarytus 2021-08-31 Papildomą susitarimą ir 2022-08-31 Papildomą susitarimą dėl atsakovių sudarytos 2018-08-24 viešojo pirkimo sutarties Nr. A64-238/18 dėl Vilniaus miesto Šiaurinės dalies bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų pakeitimo; priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

1.1.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama c.b. Nr. e2-1450-432/2024 pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį UAB „VSA Vilnius“ dėl 915 056,81 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Vilniaus apygardos teismo c.b. Nr. e2-1752-936/2022, atlyginimo ir 6 procentų metinių palūkanų priteisimo, kurioje VMSA įrodinėja, jog dėl vykusioje viešųjų pirkimų byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių patyrė nuotolių – negalėdama užbaigti viešojo pirkimo procedūrų ir sudaryti naujų sutarčių buvo priversta Vilniaus miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugas pirkti didesne kaina pratęstos 2018-08-24 sutarties Nr. A64-238/18 (toliau – Sutartis), sudarytos su tiekėjų grupe, susidedančia iš UAB „Stebulė“ ir UAB „Grinda“, pagrindu, tokiu būdu permokėjo už Vilniaus miesto Šiaurinės dalies priežiūros ir tvarkymo paslaugas 6 mėnesių laikotarpiu nuo 2022 m. vasario iki liepos mėnesio pabaigos, mokėjo didesniais įkainiais, nei būtų mokėjusi pagal naujai sudarytas sutartis su ginčyto pirkimo laimėtoju (tokios sutartys buvo sudarytos 2022-10-18). Atsakovė VMSA savo tiesioginius nuostolius (915 056,81 Eur) skaičiuoja kaip skirtumą tarp sumų, kurios ginčo laikotarpiu jos buvo sumokėtos pagal pratęstą Sutartį, ir kurios būtų buvę sumokėtos, jeigu VMSA būtų pirkusi paslaugas pagal naujai sudarytas sutartis su pirkimo laimėtoja UAB „Stebulė“. Šioje byloje UAB „VSA Vilnius“ ginasi nuo ieškinio, be kita ko, tuo, jog VMSA sprendimas pratęsti Sutartį 12 mėn. laikotarpiui, kai tokio pratęsimo galimybė nebuvo numatyta nei pačioje Sutartyje, nei vykdyto pirkimo sąlygose, apskritai yra neteisėtas, prieštarauja LR Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) numatytam imperatyviam reglamentavimui; nėra priežastinio ryšio tarp tariamai neteisėtų ieškovės veiksmų ir VMSA tariamai atsiradusios žalos, nes žala negali būti kildinama iš VMSA neteisėtai pratęstos Sutarties. Vilniaus apygardos teismo 2023-08-16 sprendimu VMSA ieškinys buvo atmestas, teismui, be kita ko, sprendus, kad atsakovė VMSA neturėjo teisės pirkti paslaugas ginčo laikotarpiu pagal pratęstą Sutartį, nes Sutarties sąlyga dėl termino yra esminė ir jos keitimas, išplečiant pirkimo apimtis, prieštarauja VPĮ 17 str., 89 str., pažeidžia viešųjų pirkimų principus, VMSA turėjo pareigą veikti kitais būdais pagal VPĮ, siekiant įsigyti paslaugas racionaliai naudojant lėšas.  Lietuvos apeliacinis teismas 2024-01-09 nutartimi sprendimą panaikino ir perdavė bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, padaręs priešingą išvadą bei laikydamas, jog: egzistuoja priežastinis ryšys su VMSA kilusiais nepalankiais padariniais, t. y. būtinybė pirkti miesto tvarkymo paslaugas didesne kaina; Sutarties pratęsimai atitiko VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. sąlygas – dėl nenumatytų aplinkybių (užsitęsusio pirkimo) objektyviai egzistavo poreikis užtikrinti visuomenės interesą reikalingų paslaugų gavimu, kiekvieno atskiro pakeitimo vertė buvo 33 procentai sutarties kainos, pakeitimai iš esmės nepakeitė pirkimo sutarties pobūdžio, jos turinio ir apimties; byloje pateikta viešųjų pirkimų ekspertės N. V. 2023-06-12 Teisinė išvada nepaneigia teismo daromų išvadų – joje pateikti argumentai būtų teisiškai reikšmingi savarankiško ginčo dėl Sutarties, kaip sandorio, vykdymo atveju, sprendžiant dėl Sutarties šalių interesų pusiausvyros ar vertinant tokių veiksmų teisėtumą dėl sieko išvengti viešųjų pirkimų procedūros organizavimo. Taigi, teismai vertino ieškovės atsikirtimų argumentus dėl Sutarties pratęsimų neteisėtumo tik vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio – nustatymo aspektu, tačiau Sutarties pakeitimo, pratęsiant jos galiojimo terminą, (ne)teisėtumas niekada nebuvo savarankiško reikalavimo dalykas, nebuvo ginčijamas teisme pareiškiant atskirą reikalavimą dėl jo pripažinimo negaliojančiu. Kadangi to po apeliacinės instancijos teismo nutarties tapo aišku, kad siekiant apsiginti nuo VMSA reikalavimų ieškovei būtina pareikšti atskirą ieškinį dėl Sutarties pakeitimų, kuriais buvo pratęstas jos galiojimo terminas, pripažinimo negaliojančiais, nes jie prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, pažeidė ieškovės interesus, 2021-08-31 atliktas Sutarties pakeitimas pažeidžia ieškovės interesus, nes būtent už laikotarpį, kuriam buvo pratęsta šiuo pakeitimu sutartis, VMSA reikalauja nuostolių atlyginimo iš ieškovės, o 2022-08-31 atliktas Sutarties pakeitimas sudarytas analogiškomis sąlygomis ir pagrindais, ieškovė UAB „VSA Vilnius“ 2024-04-04 buvo pareiškusi minėtoje civilinėje byloje dėl nuostolių atlyginimo priešieškinį dėl minėtų Sutarties pakeitimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, kurį patenkinus būtų negalimas ieškinio reikalavimų patenkinimas, tačiau Vilniaus apygardos teismas toje byloje 2024-04-18 nutartimi atsisakė priešieškinį priimti.

1.2.        2018-08-24 VMSA ir tiekėjų grupė, susidedanti iš UAB „Stebulė“ ir UAB „Grinda“, sudarė Sutartį dėl Vilniaus miesto Šiaurinės dalies (Verkiai, Žirmūnai, Antakalnis) bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų, kurios 3 p. numatytas paslaugų teikimo terminas – 36 mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, t. y. iki 2021-08-31, paslaugų teikimo termino pratęsimas nenumatomas. 2021-08-31 šalys sudarė Papildomą susitarimą dėl Sutarties pakeitimo (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 1), kuriuo 12 mėnesių pratęsė Sutarties galiojimo terminą, jo 8 p. nurodyta priežastis – viešajame pirkime su tiekėju kilęs ginčas. Pasibaigus šio Papildomo susitarimo Nr. 1 galiojimo terminui, 2022-08-31 buvo sudarytas dar vienas Papildomas susitarimas, kuriuo Sutartis pratęsta naujam, ne didesniam nei 12 mėnesių terminui iki bus sudaryta nauja sutartis su pirkimo laimėtojui, kaip priežastį nurodant vykstančius teisminius ginčus, siekiant užtikrinti nepertraukiamą paslaugų teikimą ginčo laikotarpiu (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 2).

1.3.        Nors šiuose susitarimuose nurodyta, kad jie sudaryti vadovaujantis VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. ir 5 p., Viešųjų pirkimų tarnybos skelbiamomis Sutarčių keitimo gairėmis ir Rekomendacijomis dėl sutarčių terminų keitimo galimybių, Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2017-06-28 įsakymu Nr. 1A-95 patvirtintų Kainodaros taisyklių nustatymo metodikos 56 p., 56.1. p., tačiau ieškovės teigimu, jie yra neteisėti – prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, viešųjų pirkimų principams, kurių pažeidimas prilyginamas imperatyvių nuostatų pažeidimui, todėl pagal CK 1.80 str. laikytini niekiniais ir negaliojančiais.

1.4.        Papildomi susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 pažeidžia VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. numatytas imperatyvias viešojo pirkimo sutarties keitimo sąlygas, kadangi priežastis, dėl kurios jie buvo sudaryta – vykstantys teisminiai ginčai kitame pirkime, negali būti laikoma aplinkybe, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ji nėra niekaip susijusi su Sutarties vykdymu, perkančioji organizacija objektyviai ir pagrįstai gali numatyti, kad vykdant pirkimą gali būti, kad tiekėjai teiks pretenzijas ar ieškinius teismui.

1.5.       Papildomi susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 pažeidžia VPĮ 89 str. 1 d. 5 p. numatytas imperatyvias viešojo pirkimo sutarties keitimo sąlygas, nes jais padarytas pakeitimas laikytinas esminiu. Sutarties 3 p., Skelbime apie pirkimą ir Pirkimo sąlygose buvo numatytas paslaugų teikimo terminas (36 mėnesiai) ir tai, kad jo pratęsimas nenumatomas, tuo tarpu papildomais susitarimais buvo išplėsta paslaugų apimtis, pratęsiant sutarties vykdymo terminą. Jei tiekėjai būtų žinoję apie tai, kad paslaugų apimtis net iki 33,33 proc. vertės galėtų būti didesnė, o vertinant abu pratęsimus – net iki 66,66 proc. didesnė, tokios sąlygos neabejotinai darytų įtaką tiekėjų suinteresuotumui dalyvauti 2018 m. pirkime. Sutarties įvykdymo termino pakeitimas jį prailginant, nesant tam svarių teisinių (technologinių) priežasčių laikomas esminiu sutarties pakeitimu. Papildomais susitarimais paslaugų apimtis buvo išplėsta iki 33,33 proc. pradinės vertės, t. y. iki 11 437 983,68 Eur su PVM, kas akivaizdžiai iškreipia ekonominę sutarties šalių pusiausvyrą tiekėjų grupės naudai, pažeidžia sutarties skaidrumo ir lygiateisiškumo principus.

1.6.        Papildomi susitarimai pažeidžia VPĮ 17 str. 2 d. 1 p. numatytą racionalaus lėšų naudojimo principą. Sutartis buvo pasirašyta ypatingai dideliais įkainiais, kitiems tiekėjams nesudarius jokios konkurencijos minėtoje pirkimo dalyje. Analogiškų paslaugų kainos iki 2018 m. pirkimo tose miesto dalyse, kuriose paslaugas teikė UAB „Stebulė“, buvo bent 2 kartus mažesnės: VMSA ir UAB „Stebulė 2016-03-18 sutarties dėl Šiaurinės miesto dalies vertė per 2 metus turėjo sudaryti 5 680 000 Eur (2 840 000 Eur per metus), tuo tarpu 2018-08-24 Sutarties vertė tai pačiai Šiaurinei miesto daliai per 3 metus turėjo sudaryti net 17 158 691,40 Eur (5 729 563,80 Eur per metus). Atsakovės UAB „Stebulė“ pelningumas, palyginus su konkurentais, teikiančiais analogiškas paslaugas savivaldybėms, yra itin didelis: jis 2021 m. siekia 24,7 proc. ir beveik dvigubai viršija UAB „Kauno švara“ veiklos pelningumą (12,9 proc.); pajamos iš paslaugų Vilniaus miesto Šiaurinei daliai per metus sudarė apie 4 562 000 Eur be PVM – net 36 proc. įmonės pajamų 2021 metais. Nepaisant to, VMSA net du kartus pasirinko tęsti Sutartį ir toliau permokėti už paslaugas, nors tuo metu rinkoje siūlomos analogiškų paslaugų kainos buvo mažesnės, o tai buvo žinoma iš karto po to, kai VMSA susipažino su pirkime pateiktais pasiūlymais (2021-09-24), todėl ji turėjo išnaudoti galimybes ieškoti kitų teisėtų būdų kaip gauti teritorijų priežiūros paslaugas Vilniaus miesto Šiaurinėje dalyje tuometines rinkos kainas atitinkančiais įkainiais, tačiau to nepadarė, kas rodo neteisėtą, nerūpestingą elgesį neracionaliai naudojant savivaldybės lėšas. VMSA galėjo priimti sprendimą sudaryti pirkimo sutartį dėl pirkimo objekto V dalies – Antakalnio – jau 2021 m. gruodžio pabaigoje ir mokėti už paslaugas mažesniais įkainiais.

1.7.       Ieškovė nesiekia, kad pripažinus papildomus susitarimus negaliojančiais būtų taikoma restitucija – ieškovės interesai bus apginti pripažinus sandorius negaliojančiais, nes išnyks pagrindas VMSA nuostolių, sudarančių 915 056,81 Eur, priteisimui iš ieškovės kitoje civilinėje byloje.

1.8.       Kadangi pagal CK 1.78 str. 5 d. reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, sandorių negaliojimas šiuo atveju turės įtakos ieškovės teisės ir pareigoms, nes susijęs su VMSA reikalavimais dėl nuostolių atlyginimo kitoje byloje, pripažinus sandorius negaliojančiais bus laikoma, kad Sutarties terminas pasibaigė 2021-08-31 ir ji negaliotų laikotarpiu, už kurį VMSA reikalauja nuostolių priteisimo iš ieškovės (2022 m. vasaris – liepa), nuostolių skaičiavimui negalėtų būti taikomi Sutartyje numatyti paslaugų įkainiai ir VMSA reikalavimai būtų nepagrįstais.

1.9.        Poreikis ginčyti papildomus susitarimus atsirado po Lietuvos apeliacinio teismo 2024-01-09 nutarties priėmimo. Ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, kadangi VPĮ 102 str. 3 d. numatytas 6 mėnesių terminas taikomas tik tiekėjams, o ne kitiems šioje normoje neįvardintiems subjektams. Ieškovė nėra ir negali būti laikoma tiekėju ginčijamų papildomų susitarimų atžvilgių, kadangi jų sudarymo metu nebuvo vykdoma jokia viešojo pirkimo procedūra, kurioje ieškovei būtų sudarytos sąlygos dalyvauti kaip tiekėjui. Ieškovei, kaip suinteresuotam asmeniui, kurios teisės pažeidžiamos, taikytinos CK ir CPK normos, tarp jų CK 1.78 str. 5 d. teisė ginčyti sandorius ir CK 1.125 str. 1 d. numatytas bendrasis dešimties metų ieškinio senaties terminas.

2.       Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti

2.1.       Nurodė, kad 2021-08-31 Papildomas susitarimas Nr. 1 buvo sudarytas atsakovei įvertinus, kad dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių byloje, kurioje vienas iš tiekėjų ginčijo naujai paskelbto pirkimo sąlygas, nebus spėta užbaigti pirkimo procedūrų iki Sutarties pabaigos. Vilniaus apygardos teismui 2021-08-24 sprendimu c.b. Nr. e2-2482-933/2021 tiekėjo ieškinį dėl Pirkimo sąlygų atmetus ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, buvo tęsiama pirkimo procedūra, joje 2022-01-27 UAB „Stebulė“ buvo paskelbta pirkimo V, VI ir VII dalių laimėtoja, tačiau naujos miesto tvarkymo paslaugų teikimo sutartys šiose dalyse nebuvo pasirašytos, kadangi ieškovė 2022-02-04 pateikė pretenziją dėl pirkimo laimėtojo, VMSA ją atmetė, tačiau ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu ir jos prašymu Vilniaus apygardos teismo 2022-03-01 nutartimi c.b. Nr. e2-1752-936/2022 vėl buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – pirkimo procedūrų sustabdymas, įskaitant pirkimo sutarties sudarymą. Vilniaus apygardos teismas 2022-05-05 sprendimu ieškovės ieškinį atmetė, sprendimas įsiteisėjo 2022-07-14, tačiau ieškovė teikė kasacinį skundą, kuris buvo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atrankos kolegijos nepriimtas tik 2022-09-02 nutartimi. Taigi, dėl besitęsiančio teismo proceso nebuvo galimybės užbaigti pirkimo procedūrų ir sudaryti naujų sutarčių iki Papildomu susitarimu Nr. 1 nustatyto termino pabaigos, dėl ko VMS sudarė 2022-08-31 Papildomą susitarimą Nr. 2, kuriuo dar kartą pratęstas paslaugų terminas. Nors galiausiai visi Pirkimo sąlygas ir pirkime priimtus sprendimus ginčijusių tiekėjų ieškiniai buvo atmesti kaip nepagrįsti, tačiau dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių VMSA ne dėl savo kaltės objektyviai negalėjo užbaigti dar 2021-05-28 paskelbto pirkimo.

2.2.        Papildomų susitarimų 10 ir 11 punktuose buvo nurodyta, kad Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų teikimas negali būti nutrauktas ar sustabdytas dėl kilusių teisminių ginčų, kadangi tai pažeistų viešąjį interesą – miesto teritorijos privalo būti tvarkomos nuolat, užtikrinant būtinus sanitarijos reikalavimus miesto teritorijos tvarkymui. Papildomų susitarimų sudarymas buvo vienintelis būdas iki nebus pagal vykdytą pirkimą išrinktas laimėjęs pasiūlymas ir sudaryta nauja sutartis, užtikrinti efektyvų ir nepertraukiamą paslaugų teikimą, kuriam buvo iškilusi grėsmė dėl nepagrįstų tiekėjų ieškinių, todėl jų sudarymas buvo visiškai teisėtas, atitiko viešųjų pirkimų principus, užtikrino viešąjį interesą.

2.3.       Kadangi dar 2022-01-27 buvo paskelbti pirkimo V, VI ir VII dalių laimėtojai, įvertinus pirkimo sutarties sudarymo atidėjimo terminą, jau 2022-02-07 galėjo būti sudarytos pirkimo sutartys, tačiau ieškovei 2022-02-04 iniciavus ginčą ir jos prašymu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, VMSA 2022 m. vasario – liepos mėnesiais negalėjo sudaryti naujų sutarčių su pirkimo laimėtoja UAB „Stebulė“, todėl būtinas miestui paslaugas buvo priversta pirkti iki tol galiojančios Sutarties, kurios įkainiai buvo didesni, pagrindu. Tik ieškovės ieškinį galiausiai atmetus ir panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, VMSA pasirašė sutartis su pirkimo laimėtoja UAB „Stebulė“ bei įvertino dėl ieškovės veiksmų patirtus nuostolius bei kreipėsi į teismą dėl jų priteisimo c.b. Nr. e2-1450-432/2024. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2024-01-09 nutartimi c.b. Nr. e2A-22-330/2024 konstatavo ieškovės neteisėtus veiksmus, VMSA nuostolių patyrimo faktą ir priežastinį ryšį bei grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui tik nustatyti konkretų nuostolių dydį, kadangi ankščiau bylą nagrinėjęs teismas neatliko savarankiško šio klausimo analizės. Tik po šios nutarties priėmimo ieškovė nusprendė pradėti ginčyti papildomus susitarimus, kuriais buvo pratęstas paslaugų teikimo terminas, manydama, kad juos nuginčijusi nebeturės pareigos atlyginti VMSA nuotolius. Taigi, sandorius ieškovė ginčija tik siekdama apsiginti nuo VMSA reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, o restitucijos net nereikalauja, tokiu būdu piktnaudžiauja teise.

2.4.        Ieškovė apskritai neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti papildomus susitarimus, kadangi ji neteikė pasiūlymo 2018 m. vykdytame viešajame pirkime Šiaurinei miesto daliai, dėl kurios tvarkymo buvo sudaryta Sutartis, ieškovė nėra nei šios Sutarties, nei papildomų susitarimų šalimi, jais nebuvo ieškovei nustatytos jokios teisės ir pareigos, taigi papildomų susitarimų sudarymas jokių ieškovės teisėtų interesų nepažeidė. Ieškovė ginčija Papildomą susitarimą Nr. 1, kuris buvo sudarytas dėl 2021-06-28 sustabdytos pirkimo procedūros pagal kito tiekėjo ieškinį bei Papildomą susitarimą Nr. 2 sudarytą siekiant dar kartą pratęsti Sutarties galiojimą dėl ieškovės pareikšto ieškinio, nors šie papildomi susitarimai visiškai niekaip nesusiję su ieškove. Kitoje civilinėje byloje nagrinėjama ieškovė pareiga atlyginti VMSA nuostolius kyla ne iš 2018 m. Sutarties ir ją pratęsusių papildomų susitarimų, o iš delikto, todėl net ir nuginčijus papildomus susitarimus, nei ieškovės neteisėti veiksmai, nei VMSA žalos atlyginimo pareiga nebūtų eliminuoti, todėl šios bylos baigtis apskritai neturės įtakos ieškovės teisėms ir pareigoms. Ieškovė neįrodinėja, kad sudarydama papildomus susitarimus VMSA siekė išvengti viešųjų pirkimų procedūros organizavimo, o tik ginčija susitarimus siekdama išvengti prievolės atlyginti nuostolius.

2.5.        Pažymėjo, kad kitoms Vilniaus miesto dalims tvarkymo paslaugos iki pirkimo procedūrų užbaigimo taip pat buvo perkamos pagal pratęstas analogiškas pirkimo sutartis ir buvo pratęstos su pačia ieškove tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir 2018 m. Sutartis: 2018-11-23 Pirkimo sutartis Nr. A64-368/18, sudaryta su UAB „VSA Vilnius“ dėl Vilniaus miesto Vakarinės I miesto dalies bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugą, pratęsta 2021-12-01 Papildomu susitarimu Nr. A64-385/21; 2018-11-23 Pirkimo sutartis Nr. A64-367/18, sudaryta su UAB „VSA Vilnius“ dėl Vilniaus miesto Pietinės – Rytinės miesto dalies bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugą, pratęsta 2021-12-01 Papildomu susitarimu Nr. A62-412/22. Pagal sutartis su ieškove, jose paslaugų teikimo terminas taip pat buvo numatytas 36 mėnesiams, tačiau sustabdžius naujo viešojo pirkimo procedūras ir siekiant užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos nepertraukiamai, su ieškove buvo sudaryti papildomi susitarimai, analogiški šioje byloje ginčijamiems, kuriems VMSA iš ieškovės papildomai pirkimo miesto tvarkymo paslaugas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu, tačiau ieškovė nelaikė ir nelaiko šių sandorių neteisėtais ar negaliojančiais, juos įvykdė ir jokių pretenzijų neturėjo.

2.6.       Tai, kad 2018 m. Sutartyje buvo numatytas 36 mėnesių terminas, nenumatant jo pratęsimo, nereiškia, kad tęsimas nebuvo galimas pagal bendrąjį viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą, t. y. pagal VPĮ 89 str., juo labiau, kad Sutarties 47 p. buvo nurodyta, kad Sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros vadovaujantis VPĮ 89 str. nuostatomis, ir ieškovės ginčijami papildomi susitarimai, kaip juose ir numatyta, buvo sudaryti vadovaujantis VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. Papildomi susitarimai nepakeitė pačios sutarties pobūdžio, buvo perkamos tos pačios miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugos pagal iki tol buvusias sąlygas; jais nebuvo siekiama išvengti įstatyme nustatytos tvarkos taikymo, nes pirkimas Nr. 548516 buvo paskelbtas ir vykdomas, o dėl jo nepagrįsto stabdymo pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, kilo poreikis pasirašyti papildomus susitarimus; pakeitimai neviršijo įstatyme nustatytos leistinos procentinės pradinės pirkimo vertės: Papildomu susitarimu Nr. 1 ir Nr. 2 papildomų paslaugų vertė buvo ne didesnė kaip 5 718 991,84 Eur su PVM ir sudarė tik 33,33 proc. pradinės sutarties vertės, taigi kiekvienas pakeitimas atskirai neviršijo maksimalios 50 proc. pradinės pirkimo vertės, o abu – 100 proc. pradinės pirkimo vertės. Pirkimo procedūrų sustabdymas dėl kilusio teisminio ginčo yra priskirtinas prie aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti, kadangi ji yra išorinė, nepriklausantis nuo perkančiosios organizacijos, kuri negali nuspėti, ir jokia teismų praktika nepatvirtinta, kad teisminiai ginčai nelaikytini nenumatyta aplinkybe VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. prasme. Lietuvos apeliacinis teismas 2024-01-09 nutartyje jau įvertino bei atmetė ieškovės argumentus dėl tariamai neteisėto papildomų susitarimų sudarymo. Perkančioji organizacija negali prisiimti rizikos numatyti visus būsimus teisminius ginčus dar iki pirkimo paskelbimo, nes nėra galimybės nuspėti, ar tiekėjai skųs pirkimo procedūroje priimtus sprendimus, kiek tiekėjų dalyvaus pirkime, kiek bus pateikta pretenzijų ir pradėta teisminių procesų, ar juose bus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kiek ji truks ir t.t. Perkančioji organizacija negali tik pasirašiusi pirkimo sutartį jau skelbti ir naują viešąjį pirkimą paslaugoms, kurios bus reikalingos po kelių metų, nes per tokį ilgą laiką gali pasikeisti tiek rinkos situacija, tiek tiekėjų galimybės, tiek teisės aktų reikalavimai, tiek perkančiosios organizacijos poreikiai. Taigi, negalima iš perkančiosios organizacijos reikalauti nepagrįstai didelių ir neprotingų pastabų, skelbiant ir vykdant viešąjį pirkimą. Pabrėžė, kad poreikis pratęsti Sutartį kilo ne dėl pačios VMSA noro, o dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių – nepagrįstais tiekėjų ieškiniais sustabdytų pirkimo procedūrų, kuomet VMSA buvo priversta miesto tvarkymo paslaugas pirkti būtent 2018 m. Sutarties pagrindu. Toks VMSA vienintelis ir neišvengiamas veikimo būdas pagrįstas dviem esminėmis aplinkybėmis: faktinis būtinumas ir teisės aktai VMSA įpareigojo užtikrinti nepertraukiamą miesto priežiūrą ir tvarkymą ir tokių nepertraukiamų paslaugų teikimas yra viešas interesas; VMSA miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų negalėjo įsigyti kitokiu, nei viešojo pirkimo būdu, sudarytų sutarčių pagrindu: ginčo situacija nepatenka į įstatyme numatytas išimtis, kuomet paslaugas galima būtų įsigyti ne viešo pirkimo būdu; atsakovė negalėjo organizuoti neskelbiamų derybų, nes nebūtų galėjusi jų pagrįsti; Sutarties keitimas VPĮ 89 str. 2 d. pagrindu būtų negalimas, nes jis apribotas konkrečia suma (iki 215 000 Eur be PVM), o šiuo atveju vidutiniškai buvo perkamos 476 000 Eur per mėnesį paslaugos; kitus rajonus aptarnaujantys tiekėjai, neteikę pasiūlymų kitose pirkimo dalyse, nebūtų turėję pajėgumų suteikti papildomas paslaugas toms miesto dalims, kurioms buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės, todėl racionaliausia buvo sudaryti sandorius būtent su tais tiekėjais, kuris iki šiol toms miesto dalims ir teikė paslaugas.

2.7.       Nors ieškovė akcentuoja racionalaus valstybės lėšų principo pažeidimą, tačiau 2018 m. Sutartis buvo sudaryta viešo pirkimo būdu, sudarant galimybę pirkime dalyvauti norintiems tiekėjams, ir VMSA pirkimo paslaugas už geriausią kainą, kurią tuo metu pasiūlė pirkime dalyvavę tiekėjai, mažesnės kainos siūlomos nebuvo, tad VMSA neturėjo galimybių paslaugas įsigyti už kitokią kainą, nei buvo įsigyta pagal Sutartį. Įsiteisėjusiais teismų sprendimas nėra konstatuota, kad Sutartis buvo sudaryta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ar viešųjų pirkimų principus, sutarties teisėtumo neginčija ir pati ieškovė. VMSA negalėjo derėtis dėl perkamų ir pasirinkti savo nuožiūra tiekėjo su mažesniais įkainiais.

3.       Atsakovė UAB „Stebulė“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

3.1.       Nurodė, kad ieškovė neturi subjektiškumo ir teisinio suinteresuotumo ginčyti papildomus susitarimus ir reikalauti juos pripažinti negaliojančiais, kadangi nebuvo tiekėja ankstesniame pirkime, nėra papildomų susitarimų šalimi, jie niekaip nepažeidžia pačios ieškovės teisių ar interesų, ieškovė nėra subjektas, galintis ginti viešą interesą. Dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia pagal VPĮ 102 str. turi teisę kreiptis tiek tiekėjas, t. y. pirkimo dalyvis, kuris siūlo prekes, paslaugas ar darbus. Prašydama pripažinti pakeitimus negaliojančiais ieškovė nesiekia jokio materialaus rezultato, nesiekia, kad būtų taikoma restitucija, o nuostolių atlyginimo byloje žala atsirado dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, o ne dėl papildomų susitarimų sudarymo. Nuo 2021-08-31 iki dabar, t. y. beveik 3 metus ieškovė neginčijo susitarimų, kas tik patvirtina, kad jie nepadarė ir nedaro jokios įtakos ieškovės teisėms ar interesams, priešingu atveju jau laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje ieškovė galėjo juos ginčyti, bet to nepadarė, pati teikė siūlymus Administracijai pratęsti Sutartį dėl užsitęsusių pirkimo procedūrų. Net ir pripažinus susitarimus negaliojančiais, vis tiek neišnyks pagrindas priteisti nuostolius iš ieškovės. Papildomi susitarimai niekaip nesusiję su ieškove, nes ji nėra jų šalimi, jie nesudaryti jos naudai, ieškovė net nepretendavo tapti pakeitimų šalimi, net ragino VMSA pratęsti Sutartį, todėl neturi teisės jų ginčyti. Pagal CK 1.78 str. 5 d. reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo, o ieškovė net neprašo taikyti jokių pasekmių, restitucijos nereikalauta, tad neturi teisinio suinteresuotumo.

3.2.        Ieškovė neturi kompetencijos ir įgaliojimų vertinti, ar VMSA veiksmai atitinka racionalumo, terminų laikymosi, rūpestingumo ir kitus standartus. Ieškovė susitarimus ginčija tuo pagrindu, kad pasirinktas per trumpas viešųjų pirkimų vykdymo terminas, tačiau kituose viešuosiuose pirkimuose, kuriuose sutartys sudarytos su pačia ieškove, buvo taikomas analogiškas ar panašus terminas: visi pirkimai vykdyti per trumpesnį nei 3 mėnesių terminą ir ieškovė nemanė, kad jis yra neracionalus ir neprotingas.

3.3.       VMSA niekaip negalėjo numatyti, kad dėl ieškovės inicijuoto teisminio proceso kils neigiamos pasekmės (nuostoliai). Būtinybė atlikti pakeitimus kilo dėl užsitęsusių pirkimo procedūrų, kadangi iškilo objektyvi grėsmė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpiu nutrūks miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimas, tad dėl nenumatytų aplinkybių objektyviai egzistavo poreikis užtikrinti visuomenės interesą reikalingų paslaugų gavimu, ką pripažinto ir Lietuvos apeliacinis teismas savo nutartimi minėtoje byloje dėl nuostolių atlyginimo. Ieškovės pateiktoje Teisinėje išvadoje yra pateikti subjektyvūs vertinimai apie atsakovės veiksmų racionalumą.

3.4.       Pačioje Sutartyje buvo numatyta, kad ji gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros vadovaujantis VPĮ 89 str. nuostatomis, o ginčijami susitarimai ir buvo sudaryti vadovaujantis VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. numatytomis aplinkybėmis, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Ieškovės kitoje byloje pareikštas ieškinys buvo atmestas, todėl jai nepareiškus ieškinio ir neprašius taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, ankstesnis pirkimas būtų užbaigtas laiku ir jokių pakeitimų nebūtų reikėję sudaryti. Šiuo gi atveju egzistavo objektyvi priežastis – reali grėsmė nutrūkti paslaugų teikimui miestui.

3.5.       Net jei teismas pripažintu susitarimus negaliojančiais, jis turėtų juos ne naikinti, o svarstyti dėl kitų situacijos sprendimo būdų, pvz., alternatyvių sankcijų taikymo, nes pakeitimų reikalavo viešasis interesas, siekiant užtikrinti bendrojo naudojimų teritorijų valymą ir priežiūrą.

3.6.       Ieškinys pareikštas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl atmestinas ir šiuo savarankišku pagrindu: papildomi susitarimai buvo sudaryti 2022-08-31 ir 2021-08-31, o pagal VPĮ 102 str. 3 d. senatis pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra 6 mėnesiai, ieškinys pareikštas 2024-04-22, praleidus šį terminą. Sutrumpintas terminas netaikomas tik institucijoms, ginančioms viešąjį interesą, tačiau ieškovė nėra toks subjektas.

4.       Atsakovė UAB „Grinda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

4.1.       Nurodė, kad UAB „Grinda“, kaip UAB „Stebulė“ partneris, jokių įsipareigojimų pagal Sutartį nevykdė ir nėra gavusi užsakymų bei finansavimo iš Administracijos, todėl negali būti atsakovu byloje.

4.2.       Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų teikimas negali būti nutrauktas ar sustabdytas dėl kilusių teisminių ginčų, kadangi tai pažeistų viešąjį interesą, Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių bei Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas, pagal kurias miesto teritorijos privalo būti tvarkomos nuolat, užtikrinant būtinus sanitarijos reikalavimus miesto teritorijos tvarkymui, iki nebus išrinktas laimėjęs pasiūlymas ir sudaryta nauja pirkimo sutartis. Papildomų susitarimų sudarymas buvo vienintelis būtas užtikrinti efektyvų ir nepertraukiamą miesto tvarkymo paslaugų teikimą, kuriam buvo iškilusi grėsmė dėl nepagrįstų tiekėjų ieškinių, todėl jis buvo teisėtas, atitinkantis VPĮ reikalavimus ir viešųjų pirkimų principus bei užtikrinantis viešąjį interesą.

5.       Išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnybą pateikė išvadą byloje.

5.1.       Nurodė, kad jeigu viešojo pirkimo sutarties pakeitimas atitinka VPĮ 89 str. 1 ir 2 d. nurodytas sąlygas (o nagrinėjamu atveju VMSA pakeitimo būtinybę grindė VPĮ 89 str. 1 . 3 p.), tuomet toks pakeitimas neturi būti vertinamas ir pagal esminio pakeitimo kriterijus, įtvirtintus VPĮ 89 str. 4 d.

5.2.       Tarnybos nuomone įprastai teisminiai ginčai savaime nėra ta aplinkybė, kurios perkančioji organizacija negali numatyti. Siekiant nustatyti, ar konkrečiu atveju perkančioji organizacija, būdama pakankamai apdairi ir rūpestinga, galėjo numatyti, kad naujo pirkimo procedūros dėl teisminių ginčų užsitęs taip ilgai, jog iki sutarties galiojimo pabaigos naujo pirkimo procedūros gali būti nebaigtos, turi būti įvertinta visų reikšmingų aplinkybių visuma (pvz., ar buvo įvertinta ankstesnių tokio pirkimo objekto įsigijimo procedūrų trukmė, ankstesni vykę ginčai ir pan.).

5.3.        Lietuvos apeliacinio teismo 2024-01-09 nutartyje nurodyta, kad yra pagrindas konstatuoti, jog dėl Sutarties vykdymo metu nenumatytų aplinkybių objektyviai egzistavo poreikis užtikrinti visuomenės interesą reikalingų paslaugų gavimu, todėl Sutarties pratęsimai atitiko VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. nustatytas sąlygas: kiekvieno atskiro pakeitimo vertė buvo 33 proc. sutarties kainos, pakeitimai iš esmės nepakeitė pirkimo sutarties pobūdžio, jos turinio ir apimties; nėra pagrindo teigti, kad toks VMSA elgesys šalina ieškovės civilinę atsakomybę, jog ieškovė VMSA privalėjo veikti kitais VPĮ numatytais būdais. Ieškovės pateikta Teisinė išvada nepaneigia Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padarytos išvados, nes šioje Teisinėje išvadoje pateikti argumentai būtų teisiškai reikšmingi savarankiško ginčo dėl Sutarties, kaip sandorio, vykdymo atveju, sprendžiant dėl sutarties šalių interesų pusiausvyros ar vertinant tokių veiksmų teisėtumą dėl siekio išvengti viešųjų pirkimų procedūros organizavimo. Nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kad dar nepasibaigus Sutarties terminui, buvo aišku, kad klostosi jos metu nenumatyta, visuomenei nepalanki padėtis – grėsmė faktiškai nutrūkti miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimui dėl to, jog užsitęsė su tuo susijusio naujo viešojo pirkimo procedūros. Tokį sutarties pakeitimą nėra pagrindo vertinti, kaip nustatantį naują sutarties sąlygą VPĮ 89 str. 4 d. 1 p. prasme, pakeičiantį ekonominę sutarties šalių pusiausvyrą ar sutarties turinį. Kadangi Lietuvos apeliacinis teismas yra įvertinęs papildomų susitarimų teisėtumo, Tarnyba atskiro vertinimo dėl pakeitimų atitikties VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. nustatytoms sąlygoms, neteikė.

Ieškinys atmestinas.

6.       Šalių atstovų paaiškinimais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2018-08-24 tarp perkančiosios organizacijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (kliento) ir tiekėjų grupės, susidedančios iš UAB „Stebulė“ ir UAB „Grinda“ (tiekėjo) buvo sudaryta viešojo Pirkimo sutartis Nr. A64-238/48(3.10.22-TD2) dėl Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies (Verkiai, Žirmūnai, Antakalnis) bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų pirkimo, kuria atsakovės – tiekėjos įsipareigojo Sutartyje ir Techninėje specifikacijoje nustatytomis sąlygomis bei tvarka pagal atsakovės – perkančiosios organizacijos nurodymus teikti aukščiau nurodytų Vilniaus miesto teritorijų tvarkymo paslaugas, o klientas įsipareigojo nustatyta tvarka apmokėti už suteiktas paslaugas pagal tiekėjo pasiūlytus įkainius. Sutartis įsigaliojo 2018-08-31.

7.       Sutarties 3 p. buvo nurodyta, kad paslaugų teikimo terminas – 36 mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, ir paslaugų teikimo termino pratęsimas nenumatomas. Tuo pačiu Sutarties 47 p. buvo numatyta, kad Sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros vadovaujantis VPĮ 89 str. nuostatomis.

8.       2021-08-31 tarp Sutarties šalių buvo susidarytas Papildomas susitarimas dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. ir 5 p. pagrindu buvo susitarta Sutartyje nurodytais įkainiais įsigyti papildomas paslaugas ne didesnei kaip 5 718 991,84 Eur su PVM sumai, kas sudaro 33,33 proc. pradinės Sutarties vertės, ir šių papildomų paslaugų suteikimui suteikti 12 mėnesių terminą, bet ne ilgesnį, kol dėl paslaugų nebus pagal vykdomą viešąjį pirkimą išrinktas laimėjęs pasiūlymas ir šioms paslaugoms sudaryta nauja pirkimo sutartis; taigi, bendras visų paslaugų pagal Sutartį terminas numatytas – 48 mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 1).

9.       2022-08-31 tarp Sutarties šalių buvo susidarytas Papildomas susitarimas dėl Sutarties pakeitimo, kuriuo VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. ir 5 p. pagrindu buvo susitarta Sutartyje nurodytais įkainiais įsigyti papildomas paslaugas ne didesnei kaip 5 718 991,84 Eur su PVM sumai, kas sudaro 33,33 proc. pradinės Sutarties vertės, ir šių papildomų paslaugų suteikimui suteikti ne didesnį kaip 12 mėnesių terminą, kol dėl naujai vykdomo paslaugų viešojo pirkimo tebevyksta teisminiai ginčai ir šioms paslaugoms bus sudaryta nauja pirkimo sutartis (toliau – Papildomas susitarimas Nr. 2).

10.       Nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu ieškovė UAB „VSA Vilnius“ prašo pripažinti šiuos 2021-08-31 Papildomą susitarimą Nr. 1 ir 2022-08-31 Papildomą susitarimą Nr. 2 niekiniais ir negaliojančiais, kaip imperatyvioms teisės normoms prieštaraujančius sandorius, t. y. sandorius, kurie neatitinka VPĮ 89 str. 1 d. 3 ir 5 p. numatytų reikalavimų bei VPĮ 17 str. numatytų viešųjų pirkimų principų.

Dėl ieškinio senaties

11.       Atsakovės prašė atmesti ieškinį dėl ieškovės praleisto VPĮ 102 str. 3 d. numatyto 6 mėnesių ieškinio senaties termino pareikšti teisme reikalavimą dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tačiau teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo konstatuoti, jog ieškovė UAB „VSA Vilnius“ būtų praleidusi ginčo teisiniams santykiams aktualų ir taikytiną ieškinio senaties terminą.

12.       Teismas pažymi, kad įprastinėse situacijose sutarties ginčijimas – išvestinis reikalavimas, reiškiamas pildant ieškinį tada, kai nepritaikomos laikinosios apsaugos priemonės ir dėl to sudaroma sutartis; tokiu atveju perkančiosios organizacijos veiksmų ginčijimui galioja ieškinio senaties terminai, įtvirtinti VPĮ 102 straipsnio 1 ir 2 dalyse; ir priešingai – kai tiekėjas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų (pavyzdžiui, apie pirkimą nepaskelbta) ar kitų objektyvių priežasčių (pirkimas baigėsi sutarties sudarymu, pretenzija jau negali būti teikiama, tačiau sutarties nuostatos neatitinka pirkimo sąlygų ar pasiūlymo nuostatų) negali veiksmingai pasinaudoti įprastine ikiteismine ginčų procedūra, tokiu atveju taikytinas VPĮ 102 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas ieškinio senaties terminas (LAT 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2013; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-211-248/2018).

13.       Kita vertus, VPĮ 102 str. 3 d. teisė pareikšti ieškinį dėl pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia per 6 mėnesius nuo pirkimo sutarties sudarymo dienos, kaip ir visos kitos VPĮ 101-104 straipsnių nuostatos, reglamentuojančios teisę ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, teismo nuomone, yra skirti bei taikytini tiekėjui, kuris VPĮ 2 str. 36 d. prasme apibrėžiamas, kaip ūkio subjektas – fizinis asmuo, privatusis ar viešasis juridinis asmuo, kita organizacija ir jų struktūrinis padalinys arba tokių asmenų grupė, įskaitant laikinas ūkio subjektų asociacijas, kurie rinkoje siūlo atlikti darbus, teikti prekes ar teikti paslaugas. Įstatyme tiekėjui keliama sąlyga siūlyti rinkoje atlikti darbus, teikti prekes ar paslaugas, teismo nuomone, yra neatsiejamai susijusi su galimybe sudaryti viešojo pirkimo sutartį, pasiūlyti perkančiajai organizacijai jos norimas įsigyti prekes, paslaugas ar darbus tam, kad būtų pasiektas konkretaus viešojo pirkimo tikslas, t. y. su asmens potencialiu ir norimu realizuoti ar jau pradėtu realizuoti ketinimu varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo. Tai savo ruožtu nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, kad VPĮ 102 str. 3 d. numatytas 6 mėnesių terminas kreiptis į teismą su ieškiniu dėl viešojo pirkimo sutarties pripažinimo negaliojančia, kaip speciali teisės norma (lex specialis), galėtų ir turėtų būti taikomas tiems tiekėjams (realiems ar potencialiems), kurie realiai dalyvavo konkrečiame pirkime, pasibaigusiame tos sutarties sudarymu, arba ketino dalyvauti tokiame pirkime, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių galiausiai negalėjo varžytis dėl sutarties sudarymo (pvz., nes buvo pašalinti iš pirkimo procedūrų, jų pasiūlymai buvo atmesti ir pan.), tačiau negalėtų būti taikomas kitiems suinteresuotiems asmenims / subjektams, kurie negali būti laikomi tiekėjais to konkretaus viešojo pirkimo, kurio rėmuose buvo sudaryta sutartis, kontekste (įskaitant viešą interesą ginti turinčius teisę subjektus), tačiau kurie turi teisę ginčyti sutartį remiantis bendraisiais LR CK pagrindais ir normomis – tokių suinteresuotų asmenų atžvilgiu, teismo nuomone, turėtų būti taikomi CK nustatyti ieškinio senaties terminai bei jų skaičiavimo taisyklės.

14.       Kaip sutiko visi dalyvaujantys byloje asmenys, ieškovė UAB „VSA Vilnius“ neketino dalyvauti ir nedalyvavo atsakovės VMSA 2018 metais vykdytame viešajame pirkime dėl Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies (Verkiai, Žirmūnai, Antakalnis) bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų pirkimo, kurio metu 2018-08-24 buvo sudaryta, o vėliau ir pakeista, sudarant 2021-08-31 ir 2022-08-31 Papildomus susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2, viešojo pirkimo sutartis su tiekėjų grupe, susidedančia iš UAB „Stebule“ bei UAB „Ginda“. Dėl šios priežasties ieškovė negali būti laikoma tiekėja to viešojo pirkimo prasme, tad, teismo nuomone, jai negali būti taikomas VPĮ 102 str. 3 d. įtvirtintas ieškinio senaties terminas ginčyti tame pirkime sudarytą viešojo pirkimo sutartį bei jos vėlesnius pakeitimus, esančius neatsiejama sutarties dalimi, o taikytinas bendrasis CK 1.125 str. 1 d. numatytas 10 metų ieškinio senaties terminas. Pastarasis terminas nagrinėjamu atveju, akivaizdu, praleistas nėra jau vien dėl to, kad ieškovės ginčijami Papildomi susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo sudaryti atitinkamai 2021-08-31 ir 2022-08-31, taigi šiuo atveju net neturi reikšmės nustatymas, kada konkrečiai ieškovė sužinojo apie jų sudarymą ir atitinkamai apie galimą savo teisių pažeidimą.

           Dėl teisinio suinteresuotumo

15.       Atsakovės prašo atmesti ieškinį dėl ieškovės teisinio materialinio suinteresuotumo ginčyti Papildomus susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 neturėjimo, teigdamos, kad: ieškovė nebuvo nei pačios 2018 m. Sutarties, nei ginčijamų Papildomų susitarimų šalimi ar asmeniu, kurio naudai susitarimai buvo sudaryti; tiek pačiais Papildomais susitarimais, tiek ir galimai juos pripažinus negaliojančiais niekaip nebuvo ir nebūtų paliestos / pakeistos ieškovės teisės ir pareigos; ieškovė juos ginčija net neprašydama taikyti restitucijos, o tik siekdama išvengti pareigos atlyginti dėl nepagrįsto laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei VMSA padarytą žala, tačiau net palankaus teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje atveju ši prievolė neišnyktų. Su tokia atsakovių pozicija teismas sutinka tik iš dalies.

16.       Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog viešųjų pirkimų ginčų bylose pirmiausia reikia nustatyti ieškovo teisinį suinteresuotumą, ypač jei dalyvaujantys byloje asmenys dėl to atskirai kelia tokį teisės klausimą (o nagrinėjamu atveju atsakovės, kaip minėta, teigia ieškovę neturint teisinio materialinio suinteresuotumo ginčyti minėtus Papildomus susitarimus), ir įvertinti, ar bylos nagrinėjimo objektas ir ginčo nagrinėjimo teisinė prasmė nėra išnykusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-78-248/2020; 2020 m. birželio 10 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-179-378/2020 ; 2021 m. sausio 13 d. nutartis c.b. Nr. e3K-3-184-248/2021).

17.       Pagal CPK 2 ir 5 straipsnius teisminė gynyba taikoma tiems asmenims, kurie įrodo, kad jų teisės ir teisėti interesai pažeidžiami. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Teisė kreiptis į teismą nereiškia, kad asmuo gali reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą dėl to, jog būtų apginta jo subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Jeigu asmuo neįrodo, kad turi teisę ar teisėtą interesą dėl ginčo dalyko, tai ieškinys gali būti atmetamas taikant CPK 5 straipsnį dėl to, kad pareikštas netinkamo ieškovo – asmens, kuris neįrodė, jog jam priklauso teisė, kad jo teisė pažeidžiama ar ginčijama, kad jis turi teisinį interesą dėl ginčo dalyko.

18.       Viena vertus, nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad ieškovė UAB „VSA Vilnius“ nebuvo ir nėra nei ginčijamų Papildomų susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2 šalimi, nei pačios 2018 m. Sutarties, kuria iš dalies pakeičiant ir buvo sudaryti šie susitarimai, šalimi, taip pat net nedalyvavo viešajame pirkime dėl šios sutarties sudarymo.

19.       Kita vertus, ieškovės reikalavimo dėl Papildomų susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais nurodomas faktinis ir teisinis pagrindas – šių susitarimų prieštaravimas imperatyvioms teisės normoms (CK 1.80 straipsnis), t. y. ieškovė prašo pripažinti susitarimus negaliojančiais, teigdama, kad jie prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, numatytoms VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. ir 5 p., 17 str. 1 d., reglamentuojančioms viešojo pirkimo sutarties pakeitimo pagrindus ir sąlygas bei įtvirtinančioms viešųjų pirkimų principus, kurių pažeidimas prilyginamas imperatyvių teisės normų pažeidimui. CK 1.80 str. 1 d. numato, kad imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o CK 1.78 str. 5 d. numato, kad reikalavimą dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikšti bet kuris suinteresuotas asmuo.

20.       Vertinant, ar ieškovė UAB „VSA Vilnius“ gali būti laikoma suinteresuotu asmeniu CK 1.78 str. 5 d. prasme, matyti, kad:

-       Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjama c.b. Nr. e2-1450-432/2024 pagal ieškovės VMSA ieškinį atsakovei UAB „VSA Vilnius“ dėl 962 946,78 Eur nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymo – taikymo Vilniaus apygardos teismo 2022-03-01 nutartimi ieškovės prašymu Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje c.b. Nr. e2-1752-936/2022 pagal ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinį atsakovei VMSA dėl viešojo pirkimo „Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų“ metu priimtų sprendimų sudaryti pasiūlymų eilę šio pirkimo I, II, II, IV, VI, VII objekto dalyse ir šių dalių laimėtoja pripažinti UAB „Stebulė“ neteisėtumo;

-       kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, civilinėje byloje Nr. e2-1450-432/2024 ginčo šalių pateiktų procesinių dokumentų turinio bei šioje byloje buvusių jau priimtų Vilniaus apygardos teismo 2023-08-16 sprendimo, kuriuo pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovės ieškinys buvo atmestas, bei Lietuvos apeliacinio teismo 2024-01-09 nutarties, kuria šis pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iš naujo, turinio, toje byloje savo reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo VMSA grindžia tuo, kad dėl minėtoje c.b. Nr. e2-1752-936/2022 UAB „VSA Vilnius“ iniciatyva ir prašymu pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir inicijuoto teisminio ginčo, teismams galiausiai atmetus UAB „VSA Vilnius“ ieškinį, kaip nepagrįstą, VMSA 2022 m. vasario – liepos mėnesių laikotarpiu negalėjo sudaryti viešojo pirkimo sutarties su pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Stebulė“ dėl miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų atitinkamose Vilniaus miesto dalyse pirkimo, ir buvo priversta šias būtinąsias ir nepertraukiamai privalomas teikti paslaugas pirkti iš ankstesnių šių paslaugų tiekėjų – jungtinės tiekėjų grupės, sudarytos iš UAB „Stebulė“ bei UAB „Grinda“ su jais sudarydama atitinkamai 2021-08-31 Papildomą susitarimą Nr. 1 ir 2022-08-31 Papildomą susitarimą Nr. 2, kuriais buvo pratęsiami ankščiau su šiais tiekėjais sudarytoje 2018 m. Sutartyje numatyti paslaugų teikimo terminai, tais įkainiais, kurie buvo numatyti 2018 m. Sutartyje ir kurie buvo ženkliai didesni, nei būtų buvę naujai sudarytos sutarties su naujo pirkimo laimėtoja UAB „Stebulė“, jei ieškovė nebūtų nepagrįstai ginčijusi vykdyto naujo pirkimo metu priimtų perkančiosios organizacijos sprendimų ir veiksmų; prašomą priteisti iš UAB „VSA Vilnius“ nuostolių /patirtos žalos dydį – 962 946,78 Eur - VMSA sieja ir apskaičiuoja būtent su 2022 m. vasario – liepos mėnesiais už paslaugas permokėta suma, sulygindama pagal 2018 m. Sutartį ir ją pratęsusį 2021-08-31 Papildomą susitarimą Nr. 1 paslaugų tiekėjui sumokėtas sumas, kurias VMSA buvo priversta mokėti užtikrindama nepertraukiamą paslaugų teikimą, su ta suma, kurią būtų mokėjusi šiuo laikotarpiu pagal naujai sudarytą sutartį su pirkimo laimėtoja UAB „Stebulė“, jeigu UAB „VSA Vilnius“ nebūtų pareiškusi nepagrįsto ieškinio.

21.       Taigi, c.b. Nr. e2-1450-432/2024 VMSA reikalavimas UAB „VSA Vilnius“ dėl žalos / nuostolių atlyginimo, nuostolių realaus patyrimo faktas siejamas su iškilusiu dėl UAB „VSA Vilnius“ veiksmų poreikiu 2021-08-31 Papildomu susitarimu Nr. 1 pratęsti 2018 m. Sutarties su ankstesniu paslaugų teikėju / tiekėjų grupe galiojimo terminą ir toliau pirkti atitinkamas Vilniaus miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugas 2022 m. vasario – liepos mėnesiais didesniais įkainiais, o nuostolių dydis nurodomas ir įrodinėjamas, kaip skirtumas tarp 2021-08-31 Papildomo susitarimo Nr. 1 pagrindu pirktų paslaugų kainos / įkainių, ir tos kainos / įkainių, kurie būtų sumokėti pirkimo laimėtojai UAB „Stebulė“ pagal naujai sudarytą sutartį (jei UAB „VSA Vilnius“ nebūtų ginčijusi pirkimo rezultatų, inicijavusi teisminio proceso ir prašiusi taikyti jame laikinąsias apsaugos priemones, dėl kurių tokia sutartis negalėjo būti sudaryta – pirkimo procedūrų stabdymą, draudimą sudaryti su laimėtoja pirkimo sutartį). Esant tokiai situacijai, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti šuo metu nagrinėjamoje byloje esant ieškovės UAB „VSA Vilnius“ teisinį materialinį suinteresuotumą ginčyti 2021-08-31 Papildomą susitarimą Nr. 1, kaip sandorį, prieštaraujantį imperatyvioms teisės normoms, nes su šiuo sandorio sudarymo faktu ir šio sandorio sąlygomis (dėl paslaugų kainos, teikimo termino ir pan.) siejami VMSA ieškovės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai kitoje civilinėje byloje, todėl klausimo dėl Papildomo susitarimo Nr. 1 (ne)teisėtumo ir (ne)galiojimo išsprendimas gali turėti įtakos UAB „VSA Vilnius“ teisėms ir pareigoms deliktiniame materialiniame teisiniame santykyje su VMSA dėl nuostolių atlyginimo.

22.       Viena vertus, teismas sutinka su atsakovių VMSA ir UAB „Stebulė“ teiginiais, jog Papildomo susitarimo Nr. 1 bei Nr. 2 (ne)pripažinimas negaliojančiais gali neturėti įtakos pačios UAB „VSA Vilnius“ pareigos ir prievolės atlyginti dėl nepagrįstai inicijuoto teismo proceso ir jame taikytų laikinųjų apsaugos priemonių c.b. Nr. e2-1752-936/2022 VMSA patirtą žalą / nuostolius buvimui, kaip tokiam, t. y. galimai neleis visiškai išvengti ir neeliminuos ieškovės UAB „VSA Vilnius“ civilinės atsakomybės, kaip tokios, kadangi c.b. Nr. e2-1450-432/2024 Lietuvos apeliacinis teismas savo 2024-01-09 nutartyje konstatavo visas būtinas UAB „VSA Vilnius“ civilinės atsakomybės už nuostolius, padarytus dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, sąlygas, be kita ko:

-       neteisėtus veiksmus, nurodydamas, jog ieškinio atmetimo faktas civilinėje byloje, kurioje UAB „VSA Vilnius“ iniciatyva taikytos laikinosios apsaugos priemonės – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas – yra savaime pakankamas pagrindas konstatuoti UAB „VSA Vilnius“ neteisėtus veiksmus;

-       žalą, nurodydamas, kad vykdama įstatymų nustatytą pareigą nuolat prižiūrėti miestą ir jį tvarkyti, VMSA, jos teigimu, patyrė didesnių nuostolių, nei būtų patyrusi ankščiau užbaigdama viešojo pirkimo Nr. 548516 procedūras; VMSA pateikus įrodymus apie patirtas didesnes išlaidas nei būtų buvusios už tuo pačiu laikotarpiu pirkimo Nr. 548516 laimėtojos UAB „Stebulė“ suteiktas paslaugas, yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė dėl to patyrė neigiamus padarinius – didesnės išlaidas už miesto tvarkymo paslaugas; ieškovė patirtas didesnes išlaidas grindė rašytiniais įrodymais ir skaičiavimais, todėl teismo vertinimu, ieškovės pateiktų duomenų, įvertinus kitas faktines aplinkybes, pakanka pripažinti įrodytu žalos atsiradimo faktą;

-       priežastinį ryšį, nurodydamas, jog VMSA įrodė UAB „VSA Vilnius“ neteisėtų veiksmų ir kilusių materialiųjų padarinių priežastinį ryšį, kuris pagrįstai leidžia susieti kilusius nuostolius su atsakovės veiksmais – civilinio proceso inicijavimu ir prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

23.       Kita vertus, teismo nuomone, Papildomo susitarimo Nr. 1 (ne)pripažinimas negaliojančiu gali turėti įtakos UAB „VSA Vilnius“ pareigos ir prievolės atlyginti dėl nepagrįstai inicijuoto teismo proceso ir jame taikytų laikinųjų apsaugos priemonių c.b. Nr. e2-1752-936/2022 VMSA apimčiai, konkrečiai – nuostolių, kuriuos UAB „VSA Vilnius“ turės atlyginti, dydžiui, nes, kaip jau buvo minėta, VMSA prašomą priteisti iš UAB „VSA Vilnius“ nuostolių sumą / dydį grindžia būtent tokia (ženkliai didesne) paslaugų kaina, kokia buvo numatyta 2018 m. Sutartyje ir atitinkamai ją pratęsusiame Papildomame susitarime Nr. 1, t. y. prašomą priteisti nuostolių sumą betarpiškai / matematiškai sieja būtent su tomis sumomis, kurios buvo sumokėtos Papildomo susitarimo Nr. 1 ankstesnei tiekėjų grupei (UAB „Stebulė“ ir UAB „Grinda“) 2022 m. vasario - liepos laikotarpiu, tuo tarpu Lietuvos apeliacinis teismas minėta 2024-01-09 nutartimi grąžino bylą nagrinėti iš naujo būtent prašomų nuostolių dydžio nustatymo, jų skaičiavimo teisingumo aspektu (nutarties 52-56 punktai). Dėl nurodytų argumentų teismas mano esant galimą pripažinti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ teisinį suinteresuotumą CK 1.78 str. 5 d. prasme ginčyti Papildomą susitarimą Nr. 1.

24.       Vien tai, kad ieškovė nagrinėjamoje byloje pareikštu ieškiniu nepasisako dėl restitucijos sandorių pripažinimo negaliojančiais atveju, t. y. neprašo taikyti restitucijos, restitucijos taikymo klausimą prašo spręsti teismo nuožiūra, savaime nereiškia, kad ieškovė neprašo taikyti jokių niekinio sandorio negaliojimo teisinių pasekmių, kaip teigia atsakovės, kadangi sistemiškai aiškinant CK 1.80 str. 2-3 dalis bei restitucijos taisykles nustatančias šio kodekso Šeštosios knygos normas, matyti, kad niekinio sandorio negaliojimo pasekme gali būti nebūtinai restitucijos taikymas (grąžinimas kitai sandorio šaliai viso, kas buvo gauta pagal sandorį, natūra ar to vertės atlyginimas), bet ir restitucijos netaikymas (pvz., CK 6.145 str. 2 d.). Be to, nepriklausomai nuo to, ar ieškovė pareiškė reikalavimą dėl restitucijos (konkretaus jos būdo) taikymo /netaikymo, pripažindamas sandorį negaliojančiu, teismas restitucijos klausimą privalo išspręsti ex officio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-969/2019).

25.       Pastebėtina, kad civilinė byla Nr. e2-1450-432/2024 dėl nuostolių, padarytų pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atlyginimo Vilniaus apygardos teismo 2024-05-08 nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2024-09-05 nutartimi (c.b. Nr. e2-471-577/2024) buvo sustabdyta CPK 163 str. 3 p. pagrindu iki bus išnagrinėta byla dėl Papildomo susitarimo Nr. 1 ir Nr. 2 pripažinimo negaliojančiais, abiejų instancijų teismams konstatavus, kad: 

-       ieškovės reikalaujamas priteisti nuostolių dydis (jo skaičiavimas) siejamas su paslaugų įkainiais, numatytais atsakovės ginčijamais sandoriais pratęstoje 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutartyje Nr. A64-238/18, todėl civilinės bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais išnagrinėjimas (joje nustatyti faktai) turės esminės teisinės reikšmės byloje sprendžiant dėl nuostolių (jų dydžio) atlyginimo;

-       įsiteisėjusiu teismo sprendimu konstatavimas, kad sandoriai, kuriais pratęstas Pirkimo sutarties galiojimo terminas, yra neteisėti ir negaliojantys, turėtų įtaką pratęstoje sutartyje numatytais įkainiais apskaičiuotų ieškovės prašomų priteisti nuostolių dydžio vertinimui, todėl argumentai, kad UAB „VSA Vilnius“ neprašo taikyti restitucijos ir įpareigoti tiekėjus grąžinti ieškovei pinigus, sumokėtus pagal šiuos papildomus susitarimus už miesto tvarkymą, neturi reikšmės.

26.       Aukščiau nurodytos aplinkybės tik papildomai patvirtina nagrinėjamoje byloje ieškovės UAB „VSA Vilnius“ pareikštų reikalavimų reikšmę bei įtaką jos potencialioms turtinėms prievolėms / tokių prievolių dydžiui, tuo pačiu ir teisinį suinteresuotumą.

27.       Kita vertus, aukščiau pateiktų faktinių aplinkybių bei argumentacijos kontekste, teismas nemano esant galimu pripažinti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ teisinį suinteresuotumą CK 1.78 str. 5 d. prasme taikyti niekinio sandorio negaliojimo pasekmes ir ginčyti Papildomą susitarimą Nr. 2, kadangi šis sutarimas buvo sudarytas 2022-08-31, tuo tarpu VMSA prašomų priteisti c.b. e2-1450-432/2024 nuostolių dydį sieja su permokėtomis už suteiktas paslaugas sumomis 2022 m. vasario – liepos mėnesio laikotarpiu, vykdant 2021-07-31 Papildomą susitarimą Nr. 1. Tai reiškia, kad vėlesniems laikotarpiams sudaryto 2022-08-31 Papildomo susitarimo Nr. 2 (ne)teisėtumas ir (ne)galiojimas objektyviai jokios įtakos prašomų iš ieškovės priteisti nuostolių dydžiui ir jos atsakomybės apimčiai negali turėti. Kita vertus, net jeigu ir būtų pripažintas ieškovės UAB „VSA Vilnius“ teisinis suinteresuotumas ginčyti ir šį Papildomą susitarimą Nr. 2, reikalavimas jį pripažinti niekiniu (kaip ir reikalavimas pripažinti niekiniu Papildomą susitarimą Nr. 1) bet kuriuo atveju negalėtų būti tenkinamas dėl žemiau teismo nurodytų argumentų ir motyvų.

Dėl papildomų susitarimų

28.       Ieškovė ginčija Papildomą susitarimą Nr. 1 (tuo pačiu ir Papildomą susitarimą Nr. 2) tuo pagrindu, kad jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, o būtent VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. įtvirtintoms sąlygos, kurioms esant galimas viešojo pirkimo sutarties keitimas (šiuo atveju – sutartyje numatyto paslaugų teikimo termino pratęsimas), teigdama, jog: a) neegzistavo jokios nenumatytos aplinkybės, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti; b) sutarties pakeitimas buvo esminis. Su tokia pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.

29.       Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose, kitaip nei civiliniuose teisiniuose santykiuose, sutarčių laisvės principas yra ribojamas. Kitaip tariant, viešojo pirkimo sutarties pakeitimai yra bendrojo sutarčių laisvės principo išimtys. Tačiau tokie pakeitimai visgi yra galimi, esant pirmiau specialiuosiuose teisės aktuose nustatytų sąlygų visumai. Tais atvejais, kai viešojo pirkimo sutartis negali būti pakeista (papildyta) pagal VPĮ 89 straipsnyje nustatytus reikalavimus, tačiau tokie pakeitimai (papildymai) reikalingi papildomoms prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti, tokiai daliai turi būti organizuojama atskira viešo pirkimo procedūra, laikantis VPĮ nustatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, VPĮ 89 straipsnyje yra įtvirtintas bendrasis draudimas keisti viešojo pirkimo sutartį, jeigu tai būtų esminis jos pakeitimas (VPĮ 89 straipsnio 4 dalis); yra nustatyti atvejai, kai pakeitimas ex lege (pagal teisę) nelaikytinas esminiu, jeigu laikomasi VPĮ 89 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų (konkreti neesminių pakeitimų išraiška). Taigi, pagal viešųjų pirkimų teisinį reguliavimą iš esmės įtvirtintas toks viešojo pirkimo sutarčių keitimo modelis, pagal kurį leidžiami visi dvišaliai sandoriai, išskyrus atvejus, kai šie atitinka atskirai įtvirtintus draudžiamus esminius sutarties pakeitimus ar viršija leidimų keisti sutartis ribas. Dėl to, nepriklausomai nuo bendrosios sutarčių keitimo sampratos, visi viešojo pirkimo sutarties pakeitimai patenka į viešųjų pirkimų teisinio reguliavimo sritį, kurioje vieni pripažįstami kaip leidžiami, kiti – kaip draudžiami (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-65-910/2023).

30.       VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pakeitimo poreikis atsirado dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir kai kartu yra šios sąlygos: a) pakeitimas iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pobūdžio; b) atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų; tokiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti šiame įstatyme pirkimui nustatytos tvarkos taikymo (VPĮ 89 str. 1 d. 3 p.).

31.       VPĮ

-       pakeitimo poreikis turi būti atsiradęs dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti. Pabrėžtina, kad perkančioji organizacija, jau rengdama pirkimo sąlygas, atsižvelgdama į pirkimo objektą, turėtų įvertinti tikėtinas sutarties vykdymo grėsmes ir, jas nustačiusi, nurodyti galimus sutarties pakeitimus pagal VPĮ 89 str. 1 d. 1 p.; VPĮ 89 str. 1 d. 3 punkte minima sąvoka „poreikis“ reiškia, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama ir vertinama, ar objektyviai egzistuoja poreikis įsigyti papildomų prekių, paslaugų ar darbų būtent dėl nenumatytų aplinkybių, o ne dėl bet kokių kitų priežasčių; Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. vasario 26 d. direktyvos Nr. 2014/24/ES dėl viešųjų pirkimų, kuria panaikinta direktyva 2004/18/EB, preambulėje (109) nurodyta, kad sąvoka „nenumatytos aplinkybės“ reiškia aplinkybes, kurių nebuvo įmanoma nuspėti, nepaisant to, kad perkančioji organizacija pagrįstai apdairiai rengėsi pradiniam sutarties skyrimui, atsižvelgdama į visas jos turimas priemones, konkretaus projekto pobūdį ir charakteristikas, gerąją praktiką atitinkamoje srityje ir poreikį užtikrinti tinkamą rengiantis sutarties skyrimui panaudotų išteklių ir numatomos jos vertės santykį.

-       pakeitimas (net ir tuo atveju, jeigu yra sąlygotas aplinkybių, kurių perkančioji organizacija negalėjo numatyti) iš esmės nepakeičia pirkimo sutarties pobūdžio; vertinant, ar prašomas sutarties kainos pakeitimas iš esmės nepakeistų pirkimo sutarties pobūdžio, atsižvelgtina į tokius kasacinio teismo išaiškinimus, kad galiojančios viešojo pirkimo sutarties pakeitimas gali būti laikomas esminiu, jeigu juo: a) nustatomos sąlygos, kurios, jei būtų nurodytos pradinės sutarties sudarymo procedūros metu, būtų suteikusios galimybę dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, konkurso dalyviams arba konkurso nugalėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, asmens pasiūlymą; b) labai išplečiama pirkimo apimtis, įtraukiant anksčiau nenumatytą pirkimo objektą; c) ekonominė sutarties pusiausvyra pasikeičia asmens, su kuriuo sudaryta sutartis, naudai taip, kaip nebuvo nustatyta pirminės sutarties sąlygose; d) pakeičiamas viešojo pirkimo sutarties kontrahentas (ar jo subrangovas, jei jo nurodymas pasiūlyme lėmė šio pasiūlymo pripažinimą laimėjusiu), su kuriuo iš pradžių sudaryta viešojo pirkimo sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2011).

-       atskiro pakeitimo vertė neviršija 50 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės, taip pat šiais pakeitimais negali būti siekiama išvengti VPĮ pirkimui nustatytos tvarkos taikymo.

32.       Kaip matyti iš šalių atstovų paaiškinimų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, 2018-08-24 Sutarties, sudarytos su tiekėjų grupe, susidedančia iš UAB „Grinda“ ir UAB „Stebulė“, dėl Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies (Verkiai, Žirmūnai, Antakalnis) bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų pirkimo, 3 p. buvo nurodyta, kad paslaugų teikimo terminas – 36 mėnesiai nuo Sutarties įsigaliojimo dienos (2018-08-31), ir paslaugų teikimo termino pratęsimas nenumatomas. Taigi, 2018 m. Sutartis turėjo galioti ir atitinkamai paslaugos pagal ją turėjo būti teikiamos iki 2021-08-31. Tuo pačiu šios Sutarties 47 p. buvo numatyta, kad Sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros vadovaujantis VPĮ 89 straipsnio nuostatomis. 

33.       Iš bylos medžiagos matyti, kad 2021-05-28 atsakovė VMSA, prieš tai atlikusi paruošiamuosius darbus (rinkos konsultacijas) atviro konkurso būdu paskelbė ir pradėjo vykdyti naują viešąjį pirkimą Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugoms (pirkimo Nr. 548516), kad iki tol išrinktų naują paslaugų teikėją (tiekėjus) ir su juo (jais) sudarytų viešojo pirkimo sutartį. Pirkimas buvo išskaidytas į 13 pirkimo objekto dalių pagal atitinkamus Vilniaus miesto rajonus / regionus. Taigi, naujas pirkimas buvo paskelbtas likus daugiau negu 3 mėnesiams iki Sutarties pabaigos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, susipažinimo su tiekėjų pasiūlymais procedūra turėjo įvykti 2021-07-10, ir atitinkamai būtų pakankamas laikas nustatyti pasiūlymų eilę, pirkimo laimėtoją bei sudaryti su juo viešojo pirkimo sutartį iki Sutartyje numatyto termino pabaigos.

34.       Vis dėlto, vienas iš tiekėjų - UAB „Mano aplinka“ 2021-06-21 pareiškė teisme ieškinį, ginčydamas naujai paskelbto pirkimo sąlygas, ir jo prašymu Vilniaus apygardos teismas 2021-06-28 nutartimi c.b. Nr. e2-2482-933/2021 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – sustabdė naujojo pirkimo procedūras iki bus priimtas ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, t. y. į VMSA negalėjimą sudaryti naują pirkimo sutartį dėl Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų iki 2018 m. Sutarties pabaigos (2018-08-31) dėl vieno iš tiekėjų inicijuoto teisminio ginčo ir jame pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o taip pat į tai, kad Vilniaus miesto bendrojo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų teikimas negali būti nutrauktas ar sustabdytas, kadangi tokios paslaugos turi būti teikiamos nepertraukiamai ir jų sustabdymas / nutraukimas pažeistų viešą interesą bei Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių bei Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas, pagal kurias miesto teritorijos privalo būti tvarkomos nuolat, užtikrinant būtinus sanitarijos reikalavimus miesto teritorijos tvarkymui, kaip nurodyta Papildomo susitarimo Nr. 1 preambulėje, ir buvo tarp VMSA ir tiekėjų grupės UAB „Stebulė“ bei UAB „Grinda“ sudarytas 2021-08-31 šis Papildomas susitarimas Nr. 1, pratęsiant paslaugų teikimo terminą iki 12 mėnesių ir iš šios tiekėjų grupės įsigyjant šiam laikotarpiui tvarkymo paslaugas.

35.       Vilniaus apygardos teismui 2021-08-24 sprendimu c.b. Nr. e2-2482-933/2021 atmetus UAB „Mano aplinka“ ieškinį bei panaikinus byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones, sprendimui įsiteisėjus 2021-09-08, atsakovė VMSA nedelsiant tęsė naujojo viešojo pirkimo procedūras, siekdama nustatyti naują paslaugų teikėją / teikėjus bei sudaryti su juo / jais viešojo pirkimo sutartį / sutartis, 2021-09-24 atliko susipažinimo su pasiūlymais procedūrą, 2022-01-22 sprendimu sudarė pasiūlymų eilę ir pirkimo laimėtoja pripažino bei sudaryti sutartį I, II, III, IV, VI, VII pirkimo objekto dalyse nusprendė su tiekėja UAB „Stebulė“, tačiau ieškovė UAB „VSA Vilnius“, kuri taip pat dalyvavo naujame pirkime, ir tam tikrose pirkimo objekto dalyse užėmė antrą vietą, o tam tikrose dalyse - trečią vietą pasiūlymų eilėse, 2022-02-04 pateikė perkančiajai organizacijai dėl šio sprendimo pretenziją, o VMSA ją 2022-02-14 sprendimu ją atmetus, 2022-02-24 pareiškė teismui ieškinį, kvestionuodama VMSA sprendimus pripažinti UAB „Stebilė“ pasiūlymus atitinkančiais Pirkimo sąlygų reikalavimus, dėl pasiūlymų eilės sudarymo ir laimėtojo nustatymo ir paprašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismo 2022-03-01 nutartimi, kuri buvo pakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022-04-07 nutartimi, ieškovės UAB „VSA Vilnius“ inicijuotoje c.b. Nr. e2-1752-936/2022 prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo iš dalies patenkintas - sustabdytos VMSA atviro konkurso būdu vykdomo tarptautinio viešojo pirkimo (pirkimo Nr. 548516) I, III, IV, VI ir VII pirkimo objekto dalių procedūros, įskaitant viešojo pirkimo sutarčių sudarymą. Nors Vilniaus apygardos teismo 2022-05-05 sprendimu c.b. Nr. e2-1752-936/2022 ieškovės UAB „VSA Vilnius“ ieškinys buvo atmestas, o pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės panaikintos, tačiau ieškovė dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Nors Lietuvos apeliacinio teismo 2022-07-14 nutartimi pirmosios instancijos teismo 2022-05-05 sprendimas buvo paliktas nepakeistas, tačiau ieškovė UAB „VSA Vilnius“ 2022-08-16 dėl šios nutarties pateikė kasacinį skundą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, t. y. į VMSA negalėjimą sudaryti naują pirkimo sutartį dėl Vilniaus miesto bendrojo naudojimo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų iki Papildomame susitarime Nr. 1 numatyto termino pabaigos (2022-08-31) dėl ieškovės UAB „VSA Vilnius“ inicijuoto teisminio ginčo ir jame pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, o taip pat į tai, kad Vilniaus miesto bendrojo teritorijų sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugų teikimas negali būti nutrauktas ar sustabdytas, kadangi tokios paslaugos turi būti teikiamos nepertraukiamai ir jų sustabdymas / nutraukimas pažeistų viešą interesą bei Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklių bei Atliekų tvarkymo taisyklių nuostatas, pagal kurias miesto teritorijos privalo būti tvarkomos nuolat, užtikrinant būtinus sanitarijos reikalavimus miesto teritorijos tvarkymui, kaip nurodyta Papildomo susitarimo Nr. 2 preambulėje, ir buvo tarp VMSA ir tiekėjų grupės UAB „Stebulė“ bei UAB „Grinda“ sudarytas 2022-08-31 šis Papildomas susitarimas Nr. 2, pratęsiant paslaugų teikimo terminą ne ilgesniam nei 12 mėnesių terminui, kol dėl naujai vykdomo pirkimo vyksta teisminiai ginčai ir paslaugoms teikti bus sudaryta nauja pirkimo sutartis.

36.       Iš bylos medžiagos matyti, kad vos Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022-09-02 nutartimi atsisakius priimti ieškovės UAB „VSA Vilnius“ kasacinį skundą ir galutinai pasibaigus ieškovės UAB „VSA Vilnius“ inicijuotam teisminiam ginčui, atsakovės VMSA buvo tęsiamos naujojo viešojo pirkimo procedūros, ir 2022-10-18 su naujojo pirkimo laimėtoja pripažinta UAB „Stebulė“ sudarytos viešojo pirkimo sutartys dėl minėtų miesto teritorijų tvarkymo paslaugų teikimo atitinkamose miesto dalyse Nr. A62-755/22, Nr. A62-756/22 ir Nr. A62-757/22.

37.       Taigi, iš aukščiau nurodytų teismo nustatytų aplinkybių visų pirma matyti, kad tiek 2021-08-31 Papildomas susitarimas Nr. 1, tiek 2022-08-31 Papildomas susitarimas Nr. 2, kuriais buvo siekiama toliau, t. y. po 2018 m. Sutartyje numatyto termino pasibaigimo, įsigyti bendrojo naudojimo teritorijų atitinkamose Vilniaus miesto dalyse / rajonuose sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas, buvo sudaryti dėl nuo atsakovės  - perkančiosios organizacijos VMSA nepriklausančių priežasčių, kurių ji negalėjo kontroliuoti, valdyti ir atitinkamai joms užkirsti kelią, o dėl tiekėjų UAB „Mano aplinka“ bei UAB „VSA Vilnius“ inicijuotų teisminių procesų, ginčijant atsakovės paskelbto naujojo viešojo pirkimo sąlygas bei šiame pirkime perkančiosios organizacijos priimtus sprendimus ir atliktus veiksmus bei šiuose teisminiuose procesuose būtent šių tiekėjų prašymu teismų taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, kuriais atsakovei buvo uždrausta toliau vykdyti /tęsti pradėtas naujojo viešojo pirkimo procedūras ir sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį atitinkamų Vilniaus miesto teritorijų tvarkymo paslaugoms po 2021-08-31 dienos įsigyti. Kaip paaiškėjo vėliau, abiejų tiekėjų – UAB „Mano aplinka“ ir UAB „VSA Vilnius“ - pareikšti ieškiniai buvo nepagrįsti, jie teismų buvo atmesti, kas suponuoja, jog naujojo viešo pirkimo procedūros užsitęsė tokį ilgą laiko tarpą būtent dėl šių tiekėjų veiksmų, o ne dėl kokių nors perkančiosios organizacijos VMSA, ar juo labiau ginčijamus Papildomus susitarimus sudariusių tiekėjų UAB „Stebulė“ bei UAB „Grinda“ veiksmų.

38.       Nors ikiteisminiai ir teisminiai ginčai tarp tiekėjų ir perkančiosios organizacijos, kuomet tiekėjai teikia pretenzijas bei ieškinius teismams, kvestionuodami perkančiosios organizacijos veiksmus ir sprendimus, yra įprastas ir galintis įvykti viešųjų pirkimų procedūrų metu reiškinys, tad negali būti laikomas netikėta ir siurprizine aplinkybe, kaip tokia, kurios perkančioji organizacija negalėtų numatyti ir protingai tikėtis, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste, teismo nuomone, atsakovė VMSA, būdama protinga, apdairi ir rūpestinga, negalėjo objektyviai numatyti, kad jos dar 2021-05-28 paskelbtos viešojo pirkimo procedūros dėl tokių ginčų negalės būti vykdomos ir bus sustabdytos beveik 1,5 metų laikotarpiui (11,5 mėnesio nuo 2021 m. birželio iki 2022 m. liepos, kai įsiteisėjo apeliacinės instancijos teismo nutartis + pateikto kasacinio skundo priėmimo išsprendimas 2022 m. rugsėjį), ir kad šio konkretaus pirkimo atveju bus tiekėjų inicijuotas ne vienas, o net keli teisminiai ginčai vienas po kito.

39.       Byloje teismas nenustatė jokių netinkamo naujo paskelbto viešojo pirkimo, kuriuo buvo siekiama įsigyti atitinkamų Vilniaus miesto teritorijų tvarkymo paslaugas laikotarpiui po 2021-08-31, kai baigtų galioti 2018 m. Sutartis dėl tokių paslaugų teikimo su tiekėjų grupe UAB „Stebulė ir UAB „Grunda“, vykdymo, neteisėtų veiksmų atlikimo, neteisėtų sprendimų priėmimo, nepagrįsto pirkimo procedūrų vilkinimo veiksmų iš perkančiosios organizacijos VMSA pusės, kadangi visos tiekėjų UAB „Mano aplinka“ ir UAB „VSA Vilnius“ teiktos pretenzijos perkančiajai organizacijai bei teismams pareikšti ieškiniai buvo nepagrįsti, o vos teismams panaikinant šiuose teismo procesuose taikytas laikinąsias apsaugos priemones, pirkimo procedūros buvo atsakovės VMSA atnaujinamos ir aktyviai vykdomos. Išmetus nepagrįstai tiekėjų inicijuotų teisminių ir neteisminių procesų laiką, per kurį taikant laikinąsias apsaugos priemones buvo sustabdytos naujojo viešo pirkimo procedūros, matyti, kad atsakovė VMSA būtų atlikusi viešąjį pirkimą, t. y. per 3 mėnesių terminą būtų atrinkusi naują paslaugų teikėją ir sudariusi su juo sutartį, todėl priešingai nei teigia ieškovė, atsakovės VMSA pasirinktas naujojo viešojo pirkimo paskelbimo ir įvykdymo terminas – daugiau nei 3 mėnesiai iki senosios Sutarties galiojimo pabaigos – negali būti teismo vertinamas kaip neprotingas, aiškiai nepakankamas pirkimo procedūroms įvykdyti ir naujai sutarčiai su pirkimo laimėtoju sudaryti, juo labiau, kad atsiliepime į ieškinį atsakovė UAB „Stebulė“ pateikė duomenis ir pavyzdžius su įrodymais (kurių teisingumu teismas neturi pagrindo abejoti) apie ankščiau vykdytus panašaus pobūdžio viešuosius pirkimus dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros paslaugų (įskaitant ir tuos, kuriuose dalyvavo pati ieškovė), kuriuose procedūrų atlikimo trukmė buvo būtent 3 mėnesiai ar net mažesnė.

40.       Šiame kontekste pritartina atsakovės VMSA argumentui, jog skelbti naują pirkimą vos sudaroma viešojo pirkimo sutartis arba ženkliai iki viešojo pirkimo sutarties galiojimo pabaigos - o nagrinėjamu atveju vadovaujantis ieškovės logika, atsakovė VMSA, turėjusi numatyti tokio pobūdžio teisminius ginčus su tiekėjais – būtų turėjusi jį skelbti prieš beveik 1,5 metų iki 2018 m. Sutarties galiojimo pabaigos – iš perkančiosios organizacijos reikalauti negalima, tai būtų itin neprotinga ir netikslinga jau vien dėl to, kad per tokį ilgą laiką būtų rizika ir didelė tikimybė, jog gali pasikeisti tiek rinkos / ekonominė situacija, atitinkamų paslaugų kainos / įkainiai, tiek tiekėjų pajėgumai, tiek perkančiosios organizacijos poreikiai, o sklandaus pirkimo procedūrų atveju laimėję tiekėjai būtų turėję laukti sutarčių įsigaliojimo itin ilgą laiko tarpą, atsirastų dažnesnio atsisakymo jas sudaryti ir/ar vėliau vykdyti grėsmė.  

41.       Pagaliau, net jei ginčo atveju atsakovė būtų paskelbusi naująjį pirkimą dar ankščiau, pvz., prieš 8 mėnesius, kaip siūlo ieškovė, tai niekaip nepakeistų vėliau susiklosčiusios situacijos ir bet kuriuo atveju lemtų, jog iškiltų poreikis pratęsti 2018 m. Sutartį, kadangi iki jos galiojimo termino pabaigos dėl vienas po kito kelių tiekėjų inicijuotų ikiteisminių bei teisminių ginčų ir teismo procesuose taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, objektyviai nebūtų galimybės užbaigti naujo pirkimo procedūras ir sudaryti naują sutartį iki 2021-08-31.

42.       Antra, vertinant ieškovės ginčijamų 2018 m. Sutarties pakeitimų teisėtumą, nagrinėjamos bylos kontekste itin svarbu pažymėti, kad tiek 2021-08-31 Papildomas susitarimas Nr. 1, tiek 2022-08-31 Papildomas susitarimas Nr. 2, kuriais buvo siekiama toliau, t. y. po 2018 m. Sutartyje numatyto termino pasibaigimo, įsigyti bendrojo naudojimo teritorijų atitinkamose Vilniaus miesto dalyse / rajonuose sanitarinio valymo ir želdinių priežiūros paslaugas, buvo sudaryti atsakovei VMSA siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir įgyvendinti jai teisės aktais - LR Vietos savivaldos įstatymu, Vilniaus miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, Atliekų tvarkymo taisyklėmis -  priskirtą pareigą užtikrinti nepertraukiamą miesto teritorijų tvarkymą, būtinų sanitarinių reikalavimų išlaikymą ir pan. Ieškovė iš esmės net nekvestionavo, kad tai yra viešas interesas, ir kad tokio pobūdžio darbai bei paslaugos bendrojo naudojimo miesto teritorijose turi būti atliekami bei teikiami nuolat, nepertraukiamai.

43.       Teismas negali sutikti su ieškovės teiginiu, jog sudarydama Papildomus susitarimus Nr. 1 ir Nr. 2 atsakovė sąmoningai ir tyčia siekė įsigyti paslaugas ženkliai didesnėmis, nei rinkos, kainomis iš ankstesnio paslaugų teikėjo pagal 2018 m. Sutartį (UAB „Stebulė“ ir UAB „Grinda“), nei būtų galėjusi tą padaryti, tokiu būdu neracionaliai naudodama valstybės lėšas bei siekdama išvengti paslaugų įsigijimo iš mažesnes kainas galėjusių pasiūlyti tiekėjų. Toks ieškovės teiginys teismo vertintinas kaip absoliučiai nepagrįstas ir neprotingas, kadangi nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog:

-       atsakovė VMSA ginčo paslaugų pagal galiojančius teisės aktus negalėjo įsigyti laisva nuožiūra iš bet kokio rinkoje tokias paslaugas galinčio pasiūlyti subjekto už bet kokią jų sulygtą kainą, derėtis dėl paslaugų kainos ir kitų jų teikimo sąlygų, o privalo dėl jų įsigijimo organizuoti ir vykdyti imperatyvių teisės normų reglamentuojamas viešojo pirkimo procedūras, t. y. negali paslaugų įsigyti kitu, nei viešojo pirkimo būdu;

-       atsakovė, baigiantis ankščiau sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimui, nesiekė išvengti naujų pirkimo procedūrų organizavimo ir atlikimo, tęsti 2018 m. Sutartį, jos pagrindu toliau įsigydamas paslaugas ir pan., o priešingai, 2021-05-28 paskelbė naują viešąjį pirkimą atitinkamų Vilniaus miesto teritorijų tvarkymo paslaugoms po 2021-08-31, kai baigtų galioti ankstesnė Sutartis, įsigyti ir pradėjo tokias pirkimo procedūras vykdyti, tačiau negalėjo jų užbaigti ir su nauju tiekėju sudaryti viešojo pirkimo sutartį būtent dėl tiekėjų UAB „Mano aplinka“ ir ieškovės UAB „VSA Vilnius“ nepagrįstai inicijuotų ir ilgą laiką užtrukusių teisminių procesų, dėl ko ir buvo priversta kitu toje situacijoje priimtinu, racionaliu ir teisėtu būdu – įsigyti miestui reikalinga paslaugas 2018 m. Sutarties pagrindu, pratęsiant joje numatytą paslaugų teikimo terminą ne daugiau, negu buvo konkrečiu atveju ir tuo metu egzistavusios situacijos kontekste būtina.

44.       Taigi, ieškovės teiginiai, jog atsakovė turėjo susiklosčiusioje situacijoje ieškoti „kitų būdų“ užtikrinti miesto tvarkymo paslaugų teikimą, net aiškiai nenurodant, kokie teisėti kiti būdai tai galėtų būti arba konstruojant hipotetines ir „pritemptas“ situacijas, kurios paneigtos atsakovų atsiliepimuose ir triplikuose, vertintini kaip deklaratyvūs ir nepagrįsti. Pavyzdžiui, nors ieškovės teiginiai, jog atsakovė VMSA turėjo ginčo situacijoje atlikti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu, teismo vertintini itin kritiškai, kadangi: a) atsakovės tuo metu jau buvo paskelbtas ir pradėtas vykdyti viešasis pirkimas atviro konkurso būdu; b) pagal VPĮ 71 straipsnį, prekės, paslaugos ar darbai neskelbiamų derybų būdu gali būti perkami tik esant griežtai įstatyme numatytoms sąlygoms, pvz., jei atviram ar ribotam konkursui apskritai nepateikta paraiškų ar pasiūlymų arba visos pateiktos paraiškos ar pasiūlymai yra netinkami; jeigu prekes patiekti, paslaugas teikti ar darbus atlikti gali tik konkretus tiekėjas; jeigu neišvengiamai būtina pirkimą atlikti ypač skubiai dėl įvykio, kurio perkančioji organizacija negalėjo numatyti, ir tokio pirkimo neįmanoma atlikti atviro, riboto konkurso ar skelbiamų derybų būdais šiame įstatyme nustatytais terminais; taigi, neskelbiamos derybos gali būti vykdomos tik tuo atveju, kai nėra pagrįstos alternatyvos ar pakaitalo ir konkurencijos nebuvimas nėra sukurtas perkančiosios organizacijos, jai dirbtinai sugriežtinus pirkimo reikalavimus. Kita vertus, teismas nemato poreikio nagrinėjamoje byloje plačiau pasisakyti dėl kitų ieškovės nurodomų galimų atsakovės VMSA veikimo būdų ir variantų, kadangi nagrinėjamoje byloje turi būti sprendžiama būtent dėl atsakovės pasirinkto konkretaus veikimo varianto – viešojo pirkimo sutarties pakeitimo, pratęsiant paslaugų teikimo terminą – teisėtumo / neteisėtumo, o jis, kaip konstatuojama šiame sprendime, nebuvo neteisėtas. Kitų atsakovės VMSA veikimų ginčo situacijoje būdų ir galimybių analizė gali būti svarbi jau minėtoje šiuo metu sustabdytoje civilinėje byloje pagal ieškovės VMSA ieškinį atsakovei UAB „VSA Vilnius“ dėl nuostolių atlyginimo, pavyzdžiui, vertinant pačios VMSA veiksmų įtaką jai atsiradusiai žalai ir konkrečiam jos dydžiui, sprendžiant dėl mišrios kaltės instituto taikymo galimybių ir pan. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo 2024-01-09 priimtoje nutartyje byloje dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, priteisimo, kurioje ieškovė taip pat įrodinėjo buvus galimybę gauti paslaugas nepratęsiant 2018 m. Sutarties, ieškovės teiginiai ir argumentai dėl VMSA privalėjimo veikti būtinai kitais būdais, buvo atmesti, kaip nepagrįsti.

45.       Viešųjų pirkimų tarnybos paskelbtose 2020-03-13 Rekomendacijose dėl sutarčių terminų keitimo galimybių (https://vpt.lrv.lt/lt/naujienos-3/rekomendacijos-del-sutarciu-terminu-keitimo-galimybiu), be kita ko pažymėta, kad nei perkančiosios organizacijos, nei tiekėjai negali piktnaudžiauti susidariusia situacija ir galėtų naudotis sutarties keitimu tik tokiais atvejais, kai aplinkybės, kurių perkančiosios organizacijos ir tiekėjai negalėjo numatyti sudarydami sutartį, jų išvengti ar užkirsti kelią jų susidarymui faktiškai turi tiesioginę įtaką sutarties vykdymui, o nagrinėjamos bylos kontekste daugiau negu akivaizdu, jog atsiradusios, su tiekėjų inicijuotais teismų procesais ir juose pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis susijusios aplinkybės, dėl kurių nauja viešojo pirkimo sutartis negalėjo būti sudaryta, turėjo tiesioginę įtaką 2018 m. Sutarties vykdymui, nes leidus įvykdyti / užbaigti šią Sutartį joje numatytu terminu – 2021-08-31, jo nepratęsus, neapibrėžtam laikui, nutrūktų viešojo pobūdžio ir viešą interesą turinčių miesto teritorijų tvarkymo paslaugų teikimas.

46.       Dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, jog 2021-08-31 Papildomo susitarimo Nr. 1 ir 2022-08-31 Papildomo susitarimo Nr. 2 sudarymo poreikis nagrinėjamu atveju buvo iškilęs (dėl VMSA pareigos užtikrinti miesto teritorijų tvarkymą / viešo intereso), ir šis poreikis buvo sąlygotas aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija - VMSA objektyviai negalėjo kontroliuoti, tokiu mastu numatyti ir užkirsti joms kelią, t. y. egzistavo VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. numatyta vieną būtinųjų sąlygų viešojo pirkimo sutarties pakeitimui.

47.       Trečia, kaip jau buvo minėta sprendime aukščiau, pagal imperatyvų teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką, viešojo pirkimo sutarties pakeitimas pagal VPĮ 89 str. 1 d. 3 p., net ir atsiradus tokiam poreikiui dėl aplinkybių, kurių protinga ir apdairi perkančioji organizacija negalėjo numatyti, galimas tik esant dar dviem kumuliatyvioms sąlygoms – toks pakeitimas neturi iš esmės nepakeisti pirkimo sutarties pobūdžio, ir tokio pakeitimo vertė neturi viršyti 50 procentų pradinės pirkimo sutarties vertės. Nagrinėjamu atveju pastarosios dvi sąlygos yra tenkinamos.

48.       Kaip matyti iš Sutarties ir pačių Papildomų susitarimų Nr. 1 ir Nr. 2 turinio, taip pat iš byloje esančių Papildomo susitarimo Nr. 1 pagrindu išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, Papildomu susitarimu Nr. 1 papildomai įsigytų paslaugų vertė buvo numatyta ne didesnė kaip 5 718 991,84 Eur su PVM, kas sudaro 33,33 proc. pradinės Sutarties vertės; tokia pati maksimali papildomai įsigytų paslaugų vertė / jos procentinė išraiška numatyta ir Papildomame susitarime Nr. 2. Sumuoti abejuose Papildomuose susitarimuose numatytas įsigyjamų paslaugų vertes, kaip daro ieškovė, ir teigti, jog viešojo pirkimo sutarties pakeitimo vertė sudarė 66,66 proc. pradinės sutarties vertės, nėra pagrindo, kadangi pakeitimo vertė pagal VPĮ turi būti vertinama kiekvieno konkretaus pakeitimo atžvilgiu / atveju, o be to, jeigu ieškovė UAB „VSA Vilnius“ nepagrįstai nebūtų inicijavusi teismo proceso ir/ar nepagrįstai skundusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, vėliau – apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pan., atsakovė apskritai nebūtų turėjusi poreikio ir pagrindo sudaryti 2022-08-31 Papildomą susitarimą Nr. 2.  

49.       Atsakovių sudarytais 2018 m. Sutarties pakeitimais nebuvo iš esmės pakeistas sutarties pobūdis, kadangi jais nebuvo nustatytos kokios nors neįprastos ir nenumatytos pradinėje Sutartyje sąlygos, nebuvo įtrauktas naujas pirkimo objektas, nepasikeitė Sutarties požymiai, nebuvo pakeisti paslaugų įkainiai / kaina / jos skaičiavimo principai ir pan., abejuose susitarimuose numatyta, kad taikomos visos Sutarties nuostatos. Byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų teigti, kad jeigu nuo pat pradžių Sutartyje būtų nurodytas ilgesnis paslaugų teikimo terminas (ne 36, o 48 mėnesiai) tai neabejotinai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti kitiems, nei dalyvavo, tiekėjams arba pirkimo laimėtoju pripažinti kito, nei pasirinktasis, tiekėjo pasiūlymą, juo labiau, kad paslaugų teikimo terminas nebuvo pasiūlymų vertinimo kriterijus minėtame pirkime.

50.       Tai, jog Papildomi susitarimai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo objektyviai būtini dėl aplinkybių, kurių atsakovė VMSA negalėjo numatyti ir kontroliuoti, jog jų sudarymas negali būti vertinamas kaip neteisėtas, o VMSA veiksmai negali būti vertinami kaip neprotingas ir neapdairus elgesys ir pan., iš esmės konstatavo ir Lietuvos apeliacinis teismas 2024-01-09 nutartyje, priimtoje jau aukščiau minėtoje ir šiuo metu sustabdytoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių - pagal ieškovės VMSA ieškinį atsakovei UAB „VSA Vilnius“ dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo, kadangi toje byloje UAB „VSA Vilnius“, atskirsdama į ieškinį ir kvestionuodama tiek žalos padarymo faktą, tiek iš jos prašomų priteisti nuostolių dydį, nurodo iš esmės visus tuos pačius argumentus dėl sudarytų Papildomų susitarimų - atsakovės atlikto 2018 m. Sutarties pakeitimo neteisėtumo ir neatitikties VPĮ 89 str. 1 d. 3 p. imperatyviems reikalavimams, kaip ir šiuo metu nagrinėjamoje byloje. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, be kita ko, išaiškino ir konstatavo, jog:

-       UAB „VSA Vilnius“ inicijuotas procesas, kuriame jos prašymu buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, tiesiogiai apribojo VMSA galimybes užbaigti viešojo pirkimo procedūrą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo ir pasirašyti sutartį su pirkimo Nr. 548516 laimėtoja bei gauti paslaugas už mažesnę kainą; taigi, VMSA kilo nepalankūs teisiniai padariniai – būtinybė pirkti miesto tvarkymo paslaugas didesne kaina; byloje nėra duomenų apie kitas tuo metu egzistavusias kliūtis VMSA sudaryti paslaugų teikimo sutartį – UAB „VSA Vilnius“ neužginčijus viešojo pirkimo rezultatų teisme ir nepaprašius taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, VMSA būtų galėjusi užbaigti viešojo pirkimo procedūras ir pasirašyti sutartį su pirkimo laimėtoja;

-       būtinybė pakeisti 2018 m. Sutartį, du kartus pratęsiant jos terminą, kilo ne dėl šios Sutarties vykdymo aplinkybių ir siekio užtikrinti jos šalių interesų pusiausvyrą vykdant sutartį, tačiau dėl užsitęsusio viešojo pirkimo Nr. 548516 iškilo objektyvi grėsmė nutrūkti miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimui; ieškovės pareigą užtikrinti nepertraukiamą šių paslaugų teikimą nustato įstatymas; tokiu būdu yra pagrindas konstatuoti, kad dėl 2018 m. Sutarties vykdymo metu nenumatytų aplinkybių objektyviai egzistavo poreikis užtikrinti visuomenės interesą reikalingų paslaugų gavimu;

-       Sutarties pratęsimai atitiko VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas: kiekvieno atskiro pakeitimo vertė buvo 33 procentai sutarties kainos, pakeitimai iš esmės nepakeitė pirkimo sutarties pobūdžio, jos turinio ir apimties;

-       nėra pagrindo teigti, kad toks ieškovės elgesys (veikimas) šalina atsakovės civilinę atsakomybę, jog ieškovė privalėjo veikti kitais VPĮ numatytais būdais;

-       byloje pateikta Teisinė išvada (ja ieškovė remiasi iš šiuo metu nagrinėjamoje byloje) nepaneigia padarytos išvados, kad 2018 m. Sutarties terminas buvo pratęstas teisėtai; Teisinėje išvadoje pateikti argumentai dėl 2018 m. Sutarties pakeitimo VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu būtų teisiškai reikšmingi savarankiško ginčo dėl 2018 m. rugpjūčio 24 d. sutarties Nr. A64-238/18, kaip sandorio, vykdymo atveju, sprendžiant dėl šios sutarties šalių interesų pusiausvyros ar vertinant tokių veiksmų teisėtumą dėl siekio išvengti viešųjų pirkimų procedūros organizavimo; nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai dar nepasibaigus aptariamos sutarties terminui, buvo aišku, kad klostosi šios sutarties sudarymo metu nenumatyta, visuomenei nepalanki padėtis – grėsmė faktiškai nutrūkti miesto priežiūros ir tvarkymo paslaugų teikimui dėl to, jog užsitęsė su tuo susijusio naujo viešojo pirkimo procedūros;

-       tokį sutarties pakeitimą nėra pagrindo vertinti, kaip nustatantį naują sutarties sąlygą VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 1 punkto prasme, pakeičiantį ekonominę sutarties šalių pusiausvyrą ar sutarties apimtį (VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2, 3 punktai).

51.       Šios apeliacinės instancijos teismo kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvauja tos pačios šalys (UAB „VSA Vilnius“ ir VMSA) ir kurioje tiriami klausimai glaudžiai susiję, nustatytos aplinkybės, pateikti išaiškinimai ir padarytos išvados neabejotinai itin reikšmingos nagrinėjamoje byloje ir tik papildomai pagrindžia ieškovės nurodomų aplinkybių ir argumentų nepagrįstumą bei nagrinėjamoje byloje teismo daromas išvadas.

52.       Ieškovės į bylą pateikta N. V. 2023-06-12 Teisinė išvada apskritai negali būti vertinama kaip rašytinis įrodymas byloje, kadangi ji nei patvirtina, nei paneigia kokias nors teisingam ginčo išsprendimui reikšmingas faktines aplinkybes, joje yra pateikiamas teisinį išsilavinimą turinčio asmens, dirbančio kitoje advokatų profesinėje bendrijoje, teisinis aplinkybių vertinimas, kvalifikavimas ir argumentavimas dėl atitinkamų teisės normų aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje (pateikiama aktualių ginčui išspręsti teisės aktų bei teismų praktikos analizė, jų pritaikymo ginčo situacijai pozicija), tačiau teisinių santykių kvalifikavimas, tinkamas teisės normų parinkimas, teisės normų, teisės doktrinos, teismų praktikos analizė ir pritaikymas konkrečioms faktinėms aplinkybės yra būtent bylą nagrinėjančio teismo kompetencija, teisės ir pareiga. Teisinį situacijos įvertinimą pateikė tiek ieškovė, tiek atsakovės, atstovaujamos profesionalių teisinį išsilavinimą turinčių atstovų (advokatų) savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu, todėl teikti prioritetą ir kaip įrodymą vertinti dar vieno teisinį išsilavinimą turinčio asmens pateiktą situacijos teisinį įvertinimą, teismas neturi pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktoje Teisinėje išvadoje iš esmės pateikiami visi tiek patys argumentai ir aplinkybių vertinimas, koks yra pateikiamas pačios ieškovės, atstovaujamos profesionalių advokatų, pačiame ieškinyje, kituose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu. Kaip rašytinis įrodymas teismo procese gali būti vertinamas specialių žinių kitose – ne teisės - srityse turinčio subjekto / specialisto pateikta išvada / aktas ir pan., tačiau kiek tai susiję su teisiniu vertinimu, turi būti vadovaujamasi principu, jog teisę išmano teismas, tad jokių „specialių žinių“ šioje – teisės srityje – negali būti prašoma.

53.       Pagaliau, atkreiptinas dėmesys ir į papildomas, netiesiogiai ieškovės nenuoseklumą bei reikalavimų nepagrįstumą patvirtinančios aplinkybės, kurias pagrindžia byloje esantys rašytiniai įrodymai, atsakovės UAB „Stebulė“ atstovo paaiškinimai teismo posėdyje ir kurios tampančios reikšmingomis nagrinėjamoje byloje, apie tai, kad:

-       pati UAB „VSA Vilnius“ teikė atsakovei VMSA siūlymus pratęsti 2018 m. Sutartį dėl užsitęsusių viešojo pirkimo Nr. 548516 procedūrų;

-       su pačia ieškove UAB „VSA Vilnius“ atsakovės VMSA tuo pačiu laikotarpiu buvusios sudarytos būtent 36 mėnesių terminui ir įvykdytos identiškos viešojo pirkimo sutartys dėl identiško pobūdžio tvarkymo atitinkamose Vilniaus miesto teritorijose paslaugų teikimo taip pat buvo pakeistos identiškais Papildomais susitarimais, pratęsiant paslaugų teikimo terminą ir įsigyjant papildomas paslaugas, nes naujai paskelbto viešojo pirkimo procedūros buvo sustabdytos dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet yra būtina užtikrinti, kas paslaugos būtų teikiamos nepertraukiamai, tačiau tokių sutarčių pakeitimų teisėtumo ieškovė niekada nekvestionavo ir nekvestionuoja, t. y. laiko juos teisėtais: 2018-11-23 Pirkimo sutartis Nr. A64-368/18 dėl Vilniaus miesto Vakarinės I miesto dalies (Lazdynai, Karoliniškės, Pilaitė) bendrojo naudojimo teritorijų valymo ir želdinių priežiūros paslaugų buvo pratęsta 2021-12-01 Papildomu susitarimu; 2018-11-23 Pirkimo sutartis Nr. A64-367/18 dėl Vilniaus miesto Pietinės-Rytinės miesto dalies (Nauja Vilnia, Rasos, Naujininkai, Vilkpėdė, Paneriai, Grigiškės) bendrojo naudojimo teritorijų valymo ir želdinių priežiūros paslaugų buvo pratęsta 2021-12-01 Papildomu susitarimu;

-       kaip paaiškino ir viešai prieinamu išrašu iš viešųjų pirkimų informacinės sistemos pademonstravo teismo posėdžio metu atsakovės UAB „Stebulė“ atstovas bei kaip neneigė ir pati ieškovė, vien 2024 metais tarp atsakovės VMSA ir pačios ieškovės UAB „VSA Vilnius“ buvo sudaryta visa eilė papildomų susitarimų dėl viešojo pirkimo sutarčių dėl atitinkamų paslaugų savivaldybei teikimo pakeitimų, kurių vertė viršijo 27 mlj. Eurų, kurie nėra ieškovės ginčijami ir kvestionuojami.

54.       Ieškovė ginčija Papildomą susitarimą Nr. 1 (tuo pačiu ir Papildomą susitarimą Nr. 2) ir tuo pagrindu, kad jis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms, o būtent VPĮ 89 str. 1 d. 5 p. įtvirtintoms sąlygoms, kurioms esant galimas viešojo pirkimo sutarties keitimas (šiuo atveju – sutartyje numatyto paslaugų teikimo termino pratęsimas), teigdama, jog sutarties pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, buvo esminis. Su tokia pozicija teismas neturi pagrindo sutikti, kadangi:

-       VPĮ 89 str. 3 d. 5 p. numato galimybę pakeisti viešojo pirkimo sutartį, kai pakeitimas, neatsižvelgiant į jo vertę, nėra esminis, kaip tai numatyta šio straipsnio 4 dalyje, o pastarojoje numatyta, jog pakeitimas laikomas esminiu, kai juo pakeičiamas pirkimo sutarties bendrasis pobūdis; kai tenkinama bet viena iš 4 d. 1-4 p. numatytų sąlygų, o kaip jau buvo išsamiai pasisakyta šiame sprendime aukščiau, atliktas Sutarties pakeitimas negali būti vertinamas kaip esminis;

-       kaip nurodė išvadą teikianti institucija – Viešųjų pirkimų tarnyba teismui pateiktoje išvadoje, jeigu viešojo pirkimo sutarties pakeitimas atitinka VPĮ 89 str. 1 ir 2 d. nurodytas sąlygas (o nagrinėjamu atveju VMSA pakeitimo pagrindas ir yra VPĮ 89 str. 1 d. 3 p.), tuomet toks pakeitimas apskritai neturi būti vertinamas pagal esminio pakeitimo kriterijus, įtvirtintus VPĮ 89 str. 4 d.

55.       Teismas plačiau nepasisako dėl kitų ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių ir argumentų (pvz., neracionalaus valstybės lėšų naudojimo sudarant papildomus susitarimus ir pan.), kadangi jie neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui ir neįtakoja galutinio procesinio rezultato byloje – ieškovės ieškinio atmetimo dėl jo nepagrįstumo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

56.       Atmetus ieškinį ieškovės UAB „VSA Vilnius“ procese patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, tuo tarpu iš ieškovės atsakovei UAB „Stebulė“ turėtų būti priteistos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, dėl kurių prašymas ir jų faktą bei dydį patvirtinantys rašytiniai įrodymai buvo pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi tokios atsakovės UAB „Stebulė“ patirtos išlaidos atsiliepimo į ieškinį parengimui (7 474,17 Eur) bei tripliko parengimui (3 738,90 Eur) viršija maksimaliai rekomenduojamus priteisti už tokio pobūdžio teisinės pagalbos suteikimą maksimalius dydžius (atitinkamai 5 275,75 Eur už atsiliepimą į ieškinį, 3 241,50 Eur – už tripliko parengimą), todėl iš ieškovės atsakovės UAB „Stebulė“ naudai priteistina viso 8 517,25 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

57.       Nors atsakovė UAB „Stebulė“ 2024-10-28 pateikė teismui prašymą ir dėl 2 395,80 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, atstovaujant atsakovę 2024-10-15 vykusiame teismo posėdyje, atlyginimo, tačiau šis prašymas negali būti teismo nei priimamas, nei tenkinamas. Pagal CPK 98 str. 1 d. išlaidos už advokato pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, tuo tarpu tiek atsakovės UAB „Stebulė“ prašymas priteisti minėtas 2 395,80 Eur išlaidas, tiek jų dydį patvirtinantys įrodymai teismui pateikti 2024-10-28, t. y. jau pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teismui išėjus į sprendimo priėmimo kambarį. Pažymėtina, kad byla buvo nagrinėjama iš esmės ir išnagrinėta iš esmės 2024-10-15 vykusiame teismo posėdyje, šio posėdžio data neabejotinai buvo atsakovei UAB „Stebulė“ (jos atstovui) iš anksto žinoma, su juo (kaip ir su kitais proceso dalyviais) suderinta, tad nebuvo jam netikėta; tiek šio posėdžio pradžioje, tiek ir užbaigus įrodymų tyrimo stadiją, prieš teismui paskelbiant, kad bylos nagrinėjimas iš esmės baigtas ir pereinant prie baigiamųjų kalbų, atsakovė neteikė prašymo dėl kokių nors papildomų bylinėjimosi išlaidų turėjimo ir priteisimo (atitinkamai neprašė papildyti bylos medžiagą, suteikti jai galimybė parengti ir pateikti teismui prašymą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų ir įrodymus dėl jų dydžio), nors tokią galimybę neabejotinai turėjo (teismas buvo skelbęs posėdžio pertrauką; ne kartą klausęs, ar šalys turi procesinių prašymų, papildymų ir pan.). Taigi, atsakovės procesinės galimybės pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir jas pagrindžiančius įrodymus buvo užtikrintos, nebuvo ribojamos, ir šiuo atveju toks prašymas bei įrodymai nebuvo pateikti laiku ir tinkamai, t. y. CPK nustatyta tvarka tik išimtinai dėl pačios atsakovės veiksmų/neveikimo (atstovo apsisprendimo išrašyti sąskaitą už šias išlaidas jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos – 2024-10-22).

            Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 307 str.,

  n u s p r e n d ė:

                Ieškinį atmesti.

            Priteisti iš ieškovės UAB "VSA Vilnius" (kodas – 220074960, Lentvario g. 15, Vilnius) atsakovės UAB „Stebulė“ (kodas 122211549, Eišiškių pl. 127, Vilnius) naudai viso 8 517,25 Eur (aštuonis tūkstančius penkis šimtus septyniolika eurų 25 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

           Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

   Teisėja                                                                Renata Volodko