Baudžiamoji byla Nr. 1-152-805/2022

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38953-2021-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.4; 1.1.8.1.1;1.2.4.6.1; 2.1.15.3.1; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2;

2.1.16.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.7; 2.4.1.3

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 17 d.

Prienai

Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Loreta Radzevičienė,

sekretoriaujant Linai Stravinskienei,

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorei J. Š.,

kaltinamajam R. S.,

nukentėjusiajam J. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nepilnamečių vaikų neturi, 6 klasių išsilavinimo, specialybės neįgijęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) 2011 m. vasario 28 d. Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – 45 parų arešto bausme;

2) 2019 m. gegužės 31 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį – 81 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 54 MGL dydžio bauda, įskaičius laikiną sulaikymą galutinė bausmė – 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda, kurią pavesta sumokėti iki 2019 m. gruodžio 21 d. (bauda nesumokėta),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis R. S. kaltintas padaręs nuskalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2021 m. lapkričio 7 d. apie 14.00 val. sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme esančioje pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu tyčia rankos kumščiu smogė J. M. į galvą, nuo smūgio šiam nukritus ant suolo, ne mažiau penkis kartus rankos kumščiu smogė nukentėjusiajam J. M. į galvą, po to J. M. atsisėdus ant suolo, jis, tęsdamas nusikalstamą veiką, paėmė J. M. už rankos, ištempdamas iš pavėsinės jėga truktelėjo J. M. už rankos ir taip pargriovė ant žemės, tuomet koja spyrė ne mažiau tris kartus į galvą ir vieną kartą į dešinį šoną, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam J. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kairio smilkinio srityje, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimu dešinio riešo srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimu, bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies. Parodė, kad M. jį pastoviai kaltina, kad iš jo kažką pavogęs, apkalba kaime, taip elgiasi jau nebe pirmi metai. Dėl to baigėsi jo kantrybė, jį pasigavo toje pavėsinėje ir tikrai kokius keturis – penkis kartus sudavė į veidą. Paaiškino, kad nukentėjęs jau prieš tai buvo su „fanaru“, jis tik vieną „fanarą“ jam uždėjo. Tiek, kaip nurodyta kaltinime, spyrių į šonus ir galvą tikrai nebuvo, nes būtų visas sulaužytas. Galimai įspyrė į užpakalį porą sykių, bet į galvą nespardė.Viskas vyko (duomenys neskelbtini), pavėsinėje prie mokyklos. Tikslios dienos neprisimena. Pro šoną eidamas iš draugo pamatė M. pavėsinėje kartu su liudytoju, jie ten alų galimai gėrė. Nukentėjusysis buvo nedaug gėręs, bet kažkiek buvo išgėręs. Tą kartą pats su draugu irgi buvo išgėręs porą butelių baltos. Neblaivumo savo paties promilėmis nežino, nes jo netikrino. Jautėsi apsvaigęs, bet viską puikiai suprato. Pripažįsta, kad keturis-penkis kartus į veidą sudavė „kūloku“ ir du sykius spyrė koja iš užpakalio į strėnas ar į užpakalį, į krūtinę ir galvą nespardė. Kai nukentėjusysis gulėjo ant šono, spyrė iš nugaros į strėnas ar į užpakalį, mūvėjo batąkai spyrė.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1, 4 dalimis, prokurorės prašymu pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo duotus parodymus (b. l. 81-82) kaltinamasis, atsakydamas į prokurorės klausimus, paaiškino, kad, duodamas šiandien parodymus, gerai neatsiminė visų aplinkybių, nes atmintis šlubuoja. Kaltu prisipažįsta, kad mušė, bet kad į galvą spardė, šito tikrai nebuvo. Tiksliai neatsimena kiek smūgių sudavė, pats jų neskaičiavo, sakė plius minus. Patikino, kad į veidą sudavė nukentėjusiajam, gal į kaktą, gal į barzdą, kažkur į veido sritį. Į veidą smūgius pripažįsta, bet į galvą nespardė, šito nepripažįsta. Pripažįsta, kad patempė nukentėjusįjį iš pavėsinės į lauką ir du kartus spyrė į strėnas ar užpakalį. Paskui A. U. jį atitraukė ir palydėjo iki namų keliuko. Kaltinimą pripažįsta iš dalies. Kaltinamojo neatsiprašė, nes po to jo niekur nesutiko. Sutinka, kad padarė turtinę ir neturtinę žalą, bet ne už tokią sumą, mažiau turėtų būti. Nežino kokia žala turėtų būti jam atlyginta, kokie 500 eurų ir viskas, bet tikrai ne 3000 eurų. Paskutinį kartą teistas už tai, kad girtas vairavo motorolerį, bauda nesumokėta, nes niekur nedirba, neturi iš ko mokėti. Nesiregistruoja Užimtumo tarnyboje, nes iš kaimo nėra kaip važinėti, teisių neturi, o autobusai labai retai važiuoja. Atsiprašo J. M., kad jį sumušė.Gailisi, kad įkišo rankas.

Nukentėjusysis J. M., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamasis iškart atėjęs kirto kumščiu ir sakė „čia už siurblį“. Tą kartą pats buvo nedaug alaus gėręs. Kaltinamasis atėjęs iš karto kirto ir pradėjo rėkti, todėl nežino ar jis buvo gėręs, jis buvo piktas dėl senų dalykų. Kumščiu kirto į antakius ir nosį, nežino kiek buvo kumščių, paskui gulinčiam į šoną spyrė, pusantro mėnesio negalėjo kosėti, ligoninėje gydomas nebuvo. Parodė, kad kumščiais į galvą (į kairę pusę) kirto, okai jį ištraukė,tada gulinčiam spyrė į šoną, skaudėjo. Kai jį tąsė, nė neatsimena tiksliai, kiek kartų į šoną spyrė. Paskui gavęs popierius važiavo į Kauną, pirko vaistus, trynė šoną. Skausmas praėjo po pusantro mėnesio, tada galėjo normaliai kvėpuoti. Galvą,smilkinį kairėje pusėje ilgai skaudėjo. Nuo skausmo gėrė vaistus. Neturtinės žalos prašo 3000 eurų, nes tiek advokatas parašė. Parodė, kad į Kauną važiavo, vaistų pirko, pavadinimų neatsimena. Be to, važiavo taksi į policiją, pas advokatą. Mano, kad R. S. turėtų atlyginti jam 500 eurų, dėl tiek sutinka irkaltinamasis, užtektų tokios sumos nukentėjusiajam. Atsiprašymą priima, gaila žmogų grūsti į kalėjimą, tiki, kad daugiau nenusikals.

Teisiamojo posėdžio metu, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1, 4 dalimis, pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus nukentėjusiojo parodymus, J. M. (b. l. 18-19, 20-21) nurodė, kad teisingi šie parodymai. Kaip buvo, taip ir aiškino. Vaistus pats pirko, pavadinimų neprisimena. Vaistai į akis buvo, nes sumušė į poakius, vieną akį skaudėjo. Su taksi važiavo, nes nėra kuo į Prienus atvažiuoti. Paskyrė tyrėja advokatą, todėl turėjo pas jį važiuoti. Taksistai kvitų neduoda. Į policiją apklausai važiavo autobusu, bilieto neturi išsaugojęs. Bilietai išmesti, neturi jokių kvitų turtinei žalai įrodyti. Viską surašė advokatas. Neturtinė žala dėl to,nes viską skaudėjo, patyrė fizinį skausmą, prašo priteisti 500 eurų, mažina civilinį ieškinį.

Liudytojas A. U. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad į pavėsinę, kur jiedu buvo, atėjo tas vyrukas, atėjo ir kirto. Pavėsinė yra (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso nežino, datos neatsimena. Pavėsinėje buvo su J. M., į ją atėjo kaltinamasis. Buvo šnekos kaime, kad jį apkaltinę, kad kažką pavogė. Nukentėjusysis buvo apkaltinęs, kad kaltinamasis vogė iš jo traktoriaus detales. Kaltinamasis buvo vidutiniškai išgėręs, nukentėjusysis neprovokavo konflikto, ten staigiai viskas įvyko, liudytojas vos spėjo susigaudyti. Parodė, kad ranka į veidą kirto, po to dar kartą sudavė. Ten suolas buvo, tai nukentėjusysis nugriuvo ant suolo. Liudytojas šalia pavėsinės stovėjo, atėjus kaltinamajam jam atrodo, kad ir nukentėjusysis stovėjo. Nežino, ar nuo smūgio jis nugriuvo. Smūgiai buvo į veidą, atrodo vienas smūgis, po to, kai nugriuvo, dar buvo smūgių. Ten siaura vieta, suolas ir stalas, smūgiavo rankomis kai buvo ant suolo, kai kaltinamasis pabaigoje ranka patraukė nukentėjusįjį, jam tada kokius du kartus spyrė į viršutinę kūno dalį, krūtine ties kažkur. Nukentėjusysis nugriuvo jau lauke. Kai nugriuvo nukentėjusysis tada ir spyrė, iš šono galimai. Lauke nugriuvusiam nukentėjusiajam spyrė, tiksliai nematė kur, bet į viršutinę kūno dalį. Liudytojas juos visą laiką skyrė žodžiu. Iš nukentėjusiojo nosies varvėjo kraujas ir paakys buvo prakirstas, po to su nukentėjusiuoju matėsi po kokios savaitės, jis buvo aptinęs, paakys ypač. Jis sakė, kad šoną skauda. Draugai irgi jį matė Prienuose, sakė, kad nukentėjusysis labai aptinęs.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. U. (b. l. 43-44) parodė, kad 2021 m. lapkričio 7 d. apie 13.00 val. būnant savo namuose atėjo pažįstamas J. M.. Šis buvo pasilikęs savo dviratį ir atėjo pasiimti. Su J. M. namuose kalbėjosi. Po to J. M. pasiūlė eiti kartu prie buvusios mokyklos, į ten esančią pavėsinę pasikalbėti ir pasėdėti. Matėsi, kad buvo truputį vartojęs alkoholinių gėrimų. Jis sutiko su J. M. eiti į pavėsinę. Eidami užėjo į (duomenys neskelbtini) kaimo parduotuvę, kur J. M. nupirko vieną butelį degtinės. Apie 14.00 val. kartu su J. M. atėjo į lauko pavėsinę. Atėjus į pavėsinę, dar net nepradėjus kalbėtis ir net nepradėjus gerti degtinės, į pavėsinę atėjo R. S., kuris matėsi, kad buvo piktai nusiteikęs. R. S. pavėsinėje priėjo prie J. M. ir kumščiu smogė vieną kartą į veidą. Jis pats nesuprato kas čia vyksta, pasimetė, R. S. ant J. M. šaukė „kad čia tau už akumuliatorių, už siurblį“. J. M. po suduoto R. S. smūgio nukrito pavėsinėje ant suolo. Tuo metu jis stovėjo lauke šalia pavėsinės, prie įėjimo. Pavėsinės viduje nebuvo. Kai J. M. nukrito ant suolo, tuomet R. S. šaukė, kad be reikalo apkaltino ir „nešioja“ po kaimą tokias paskalas. R. S. gulinčiam ant suolo J. M. kumščiu smogė apie penkis kartus į veidą. Po to R. S. nuo J. M. atsitraukė. J. M. ant suolo atsisėdo ar pavėsinėje atsistojo, tačiau R. S. paėmė J. M. už rankos, bet kurios rankos neįsiminė, ir patraukė už rankos, taip ištempė iš pavėsinės į lauką. Dėl R. S. rankos truktelėjimo, J. M. lauke prie pavėsinės nugriuvo ant žemės. J. M. griuvo ant šono, lyg ant kairio šono, bet tuo nėra tikras. J. M. gulint ant žemės R. S. du kartus spyrė į viršutinę kūno dalį, į kurias kūno vietas pataikė tiksliai negali pasakyti, nes pats buvo išsigandęs. Matydamas tokį konfliktą, jis R. S. nuo gulinčio J. M. atitraukė. R. S. dar nuo pavėsinės takeliu nuvedė. Einant takeliu jo paklausė, ar būtų malonu girdėti, kaip apie tave šmeižia. Jis nelabai pažįsta R. S., todėl ar jis buvo blaivus ar neblaivus nežino. Tik matėsi, kad buvo labai piktas ant J. M.. R. S. nuėjus, jis grįžo prie pavėsinės. J. M. buvo prie pavėsinės ir laukė jo. J. M. nuo veido valėsi kraują, labiausiai bėgo kraujas iš nosies. Pavėsinėje su J. M. kartu išgėrė po kelis stikliukus degtinės ir pasakė, kad eina namo, nes kitą dieną į darbą. J. M. ir nuėjo į namus. J. M. nei į policiją, nei į greitąją pagalbą neskambino. Jis į namus grįžo prieš 15.00 val.

Be paties kaltinamojo dalinio kaltės pripažinimo, jo kaltę pagrindžia nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai bei kiti faktiniai bylos duomenys, kuriais abejoti teismas pagrindo neturi, kurie gauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ­ BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka ir, kurie vienareikšmiškai įrodo kaltinamojo veiksmuose esant BK 140 straipsnio 1 dalies sudėtį, o būtent:

2021 m. lapkričio 8 d. J. M. protokolas – pareiškimas (b. l. 5) patvirtina, kad nukentėjusysis kreipėsi į policiją dėl sumušimo ir patirtų sužalojimų buvusios mokyklos teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

2021 m. lapkričio 8 d. įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse (b. l. 8-9, 10-14) užfiksuota apžiūrėta buvusi mokyklos teritorija, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėta ten esanti medinė pavėsinė. Su nusikalstama veika susijusių pėdsakų nerasta, fiksuotas sužaloto nukentėjusiojo veido vaizdas.

Specialisto išvadoje (b. l. 40-41) konstatuota, kad J. M. konstatuota poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio smilkinio srityje, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis ir galėjo būti padaryti šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2021 m. lapkričio 7 d. ir aplinkybėmis. Kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą. Poodinė kraujosruva kairio smilkinio srityje galėjo būti padaryta nugriuvus ir atsitrenkus į kietą buką daiktą.

Dėl veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, dėl ko baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas ar prieš jį smurtaujama, – baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, kad būtų sukeliami atitinkami, šioje normoje nurodyti padariniai.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. S. kaltu padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką prisipažino iš dalies. Nurodė, kad kadangi nukentėjusysis jį kaltina įvairiomis vagystėmis, todėl, pamatęs jį pavėsinėje su draugu, nuėjo ir sumušė. Pats prieš įvykį buvo išgėręs du butelius degtinės, buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau viską kas įvykosuprato. Po apklausos teismo posėdyje pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo duotus parodymus, kaltinamasis pasilieka prie savo parodymų, duotų teisminio bylos nagrinėjimo metu, kuriais nepripažįsta buvus paskiausių spyrių nukentėjusiajam į galvos sritį. Pripažįsta, jogkartu buvęs A. U. jam liepė ramintis ir atitraukė nuo nukentėjusiojo, tuo konfliktas ir baigėsi. Nukentėjusiojo parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu faktiškai sutapo. Nukentėjusysis teismo posėdyje paaiškino įvykio aplinkybes, nurodė, kad atėjęs kaltinamasis į pavėsinę kirto jam kumščiu į veidą, skaudėjo galvą kairėje pusėje, maždaug smilkinio srityje, kai ištraukė iš pavėsinės, jam gulinčiamspyrė į šoną, skaudėjo šoną apie pusantro mėnesio. Ikiteisminio tyrimo apklausos metu J. M. konflikto aplinkybes nurodė analogiškai, paaiškino įvykių seką, apibūdino kaltinamojo poveikį į atskiras kūno dalis, vienok, tikslaus smūgių skaičiaus jis nežino, jų neskaičiavo, bet, pasak jo, buvo suduota ne mažiau penki smūgiai, o kai prie pavėsinės nukentėjusysis nugriuvo ant kažkurio šono, ant kurio tiksliai pasakyti negali, jam, gulinčiam ant žemės, tris kartus spyrė į galvą ir vieną kartą į šoną. Analizuojant bylos duomenis tiek lyginamuoju, tiek ir vertinamuoju aspektu netikėti teisminio nagrinėjimo metu duotais kaltinamojo parodymais nėra pagrindo, nes jie faktiškaiatitinka kitusfaktinius bylos duomenis, būtent nukentėjusiojo J. M. parodymus, duotus teisme, kuriais be pirmiau aptartų suduotų smūgių pripažįsta, kad gulinčiam nukentėjusiajam spyrėį šonąbei liudytoju apklausto neutralaus asmens – A. U. parodymus dėl kaltinamojo atliktų smurtinių veiksmų (smūgių ranka į veido sritį) nukentėjusiojo atžvilgiu,kurie visumoje bei sąveikoje su kitais faktiniais bylos duomenimis labiau atitiko kaltinamojo duotus parodymus apie įvykių seką, suduotus smūgius rankos kumščiu į galvos sritį, jų skaičių, o galiausiai nukentėjusiajam nugriuvus gulint šonu spyrus koja į strėnas ar užpakalį, tačiau objektyviai ir besąlygiškai nepatvirtino kaltinamajam inkriminuotų paskiausių spyrių į galvos sritį. Liudytojas A. U. asmeniškai to nematė, todėl vienareikšmiškai patvirtinti šių aplinkybių negali, o kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymais kategoriškai išvadai dėl to, teismo vertinimu, pagrindo nėra. Kita vertus pažymėtina tai, kad ikiteisminio tyrimo metu sveikatos sutrikdymo mastui nustatyti užduoties skyrimo pagrindą tyrėjai nurodžius ir pateikus užduotį specialistui (b. l. 38-39) buvo pažymėtos tokios aplinkybės: „sudavė vieną smūgį ranka į kairįjį skruostą ir daugiau nei penkis kartus spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas (į dešinį šoną, galvą), tuo sukėlė skausmą, ties kairia akimi liko kraujosruva“, tuo tarpu kaltinime akcentuoti smūgiai rankos kumščiu į galvą nurodyti nebuvo, vis tik, byloje surinktų ir ištirtų duomenų visetu, pagal specialisto išvadą poveikio mechanizmas ir būtas trauminių poveikių skaičius atitinka nusikalstamos veikos padarymo laiką ir kitas aplinkybes, kas iš esmės neprieštarauja kaltinamojo parodymams dėl nukentėjusiajam buvusio iš jo pusės poveikio mechanizmo ir, kad kiekvienas sužalojimas sukelia fizinį skausmą ir iš esmės patvirtina padarytą nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Be paminėto irliudytojas, kuriuo netikėti teismas pagrindo neturi, betarpiškai dalyvavęs konflikte, aiškiai apibūdino trauminių poveikių lokaciją nukentėjusiojo kūne bei paaiškino aplinkybes, kuriomis buvo sužalotas nukentėjusysis, kas atitinka teisminio nagrinėjimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymams, kurie visumoje neprieštarauja tarpusavyje ir vieni kitus papildo. Liudytojasiš karto po įvykio matė, kad nukentėjusiajam buvo prakirsta akis, bėgo kraujas, buvo jį sutikęs maždaug po savaitės nuo įvykio, matėsi stipriai sumuštas paakys, buvo patinęs, nukentėjusysis sakėsi, kad jam labai skauda šoną, kas taip tiesiogiai patvirtina buvus smurtinius veiksmus iš kaltinamojo pusės ir to pasekoje medicininių žinių turinčio specialisto konstatuotas kilusias pasekmes. Be šių duomenų kaltinamojo kaltė įrodyta ir kitais bylos duomenimis, ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolais, foto lentelėmis, kuriose užfiksuota įvykio vieta, nukentėjusiojo bendras vaizdas po sumušimo, tarnybiniai pranešimais. J. M. pareiškimu užfiksuota, kad jis kreipėsi į policijos komisariatą dėl sumušimo ir kad buvo sumuštas (duomenys neskelbtini) esančioje pavėsinėje. Įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėje yra užfiksuota apžiūrėta minėto įvykio vieta, sužalojimai ant nukentėjusiojo veido. Teismo medicinos specialisto išvadoje J. M. konstatuoti sužalojimai, padaryti kietu buku daiktu, - poodinėskraujosruvos abiejų akių vokuose, kairio smilkinio srityje, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimas dešinio riešo srityje, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, paveikus nurodytas sritis, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis šešių ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, kas iš esmės atitinka faktinei bylos medžiagai. Sužalojimų mastas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada argumentuota, ja abejoti teismas pagrindo neturi, kuri taip pat patvirtina, kad R. S. kaltinime nurodytu laiku, t. y. 2021 m. lapkričio 7 dieną apie 14 val. (duomenys neskelbtini), esančioje pavėsinėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiusudavė smūgį nukentėjusiajam į galvą, nuo šio smūgio nukritus ant suolo, nukentėjusiajam kumščiu sudavė kitus smūgius, o šiam atsisėdus suėmęs už rankos ištempė iš pavėsinės, jėga truktelėjęs už rankos pargriovė ant žemės ir tuomet spyrė į dešinį šoną. Trys spyriai nukentėjusiajam, gulinčiam ant žemės, į galvos sritį tiek ikiteisminio tyrimo surinktais, tiek ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais duomenimis, teismo vertinimu, nepasitvirtino, todėl šalintini iš kaltinimo, tačiau ši aplinkybė esminės įtakos veikos kvalifikacijai nedaro ir kaltinimo apimties padarius nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlus fizinį skausmą pirmiau aptartais ir įrodytais kaltinamojo veiksmais iš esmės nekeičia, kadangi specialisto konstatuotas trauminių poveikių skaičius pagal sukeltas pasekmes faktiškai atitinka ne tik kaltinamojo parodymus, bet ir kitą faktinę pirmiau aptartą bylos medžiagą. Visi kiti kaltinime nurodyti smurtiniai veiksmaikaltinamojo atžvilgiu inkriminuoti tinkamai, šių neteisėtų veiksmų pasėkoje nukentėjusiajam J. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas. Nusikalstama veika kvalifikuota tinkamaipagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nes tyčiniais kaltinamojo veiksmais buvo sukeltos pasekmės, tarp ko yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas įrodytas.

Dėl bausmės skyrimo

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, pobūdį, pasekmes, kaltininko asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Be to, BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, ne mažiau svarbu tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.), nukentėjusiojo poziciją.

Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Remiantis baudžiamosios teisės jurisprudencija, vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi skirti ypatingą dėmesį vertindamas, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

Bylos duomenimis matyti, jog kaltinamasis R. S. yra jauno ir darbingo amžiaus, šeimos nesukūręs, nepilnamečių išlaikytinių neturi (b. l. 50), praeityje teistas du kartus (b. l. 54-55, 57-62, 63-68), baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 72-73). Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad niekur nedirba, tačiau Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis matyti, kad nuo 2018 m. balandžio 23 d. vykdo individualią veiklą (b. l. 74-75), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 76), Prienų rajono Psichikos sveikatos centre nuo 2011 m. kovo 20 d. iki 2014 m. birželio 5 d. priklausomybių ligų gydytojo ir psichiatro stebimų pacientų grupei nepriklausė (b. l. 53).

R. S. kaltinamas nusikalstamos veikos, kuri įstatymo priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu, yra teisiamas trečią kartą, recidyvistas, teistumas neišnykęs, paskutiniuoju teismo procesiniu sprendimu paskirta bausmė neįvykdyta, paskirta bauda iki šiol nesumokėta. Kaltinamojo atsakomybę lengvina, kad atsiprašė nukentėjusiojo, gailisi, kad taip įvyko. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ką pripažino ir pats, kas turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui. Nors iki šiol neatlyginta nukentėjusiajam padaryta žala, tačiau kaltinamasis supranta ir pripažįsta, kad dėl to nukentėjęs asmuo išgyveno skausmą, turėjo nepatogumų ir sutinka atlyginti nukentėjusiojo sumažintą civilinio ieškinio sumą 500 eurų sumoje. Bylos duomenimis sunkių liekamųjų reiškinių nėra, nukentėjusysis atleidžia kaltinamajam, labai griežtos bausmės skirti neprašo. Įvertinus visas bylos aplinkybes, buvusius teistumus, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, į tai, kad už tokio pobūdžio nusikalstamą veiką teistas praeityje nebuvo, nukentėjusiojo poziciją, R. S. skirtina prokurorės pasiūlyta straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, bausmės rūšis – areštas, kuri, teismo vertinimu, siekiant nubaudimo ir prevencijos tikslų atitinka BK 41 straipsnio nuostatas.

Kaip jau minėta, R. S. 2019 m. gegužės 31 d. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 81 MGL dydžio bauda. Vadovaujantis BK 641 straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 54 MGL dydžio bauda, įskaičius laikiną sulaikymą galutinė bausmė – 52 MGL (2 600 Eur) dydžio bauda, kurią pavesta sumokėti iki 2019 m. gruodžio 21 d. Kaltinamasis R. S. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės – 52 MGL (2 600,00 Eur) baudos nesumokėjęs (b. l. 71). Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam šiuo procesiniu sprendimu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bendrinama visiško sudėjimo būdu su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, įvertinus BK 65 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusiajam J. M. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje Nr. suteikta 100 procentų antrinė teisinė pagalba (b. l. 32).

Nukentėjusysis J. M. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį 135,41 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (b.l. 35-36).

Civiliniame ieškinyje nurodė, jog dėl nukentėjusiajam į galvą suduotų smūgių nuolat skauda galvą, jis pasidarė dirglus, atsirado baimės jausmas, sutriko miegas, jis labai išgyvena dėl patirto skausmo ir pažeminimo. Kaltinamojo veiksmais buvo padaryta tokia materialinė žala: už vaistus „Dolmen“ sumokėjo 11,37 Eur (3 pakuotės po 3,79 Eur), nuo skausmo gėrė „Xefo“ tabletes – 2pakuotes po 20 tablečių (2 tabletės kasdien), vienos pakuotės kaina 8,93 Eur, iš viso 17,86 Eur, į akis lašino Potassium-m, kurio pakuotės kaina 5,09 Eur, iš viso 10,18 Eur. Iš viso už vaistus sumokėjo 39,41 Eur, tačiau dėl patirto streso ir blogos atminties neišsaugojo vaistų pirkimo kvitų. Kelionė į Prienų vaistinę taksi automobiliu, nes kito transporto nebuvo, atsiėjo 16 Eur, kelionės iš namų į Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyrių taksi automobiliu – 48 Eur, kelionė į Prienų rajono policijos komisariatą apklausai – 16 Eur, kelionė pas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtą advokatą – 16 Eur. Visos kelionių išlaidos kainavo 96 Eur. Iš viso patyrė 135,41 Eur dydžio turtinę žalą.

Ieškinyje nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis jautė labai didelį skausmą, kuris kartais atsinaujina ir dabar, jam sutriko miegas, dėl patirto skausmo ir stresoatsirado nerimo ir baimės jausmas, jis negali susikoncentruoti našiam darbui. Po patirto šoko, psichologinės traumos, skausmo, išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, pažeminimo ir traumų pasekmių, jis iki šiol negali atsigauti ir gyventi visavertį gyvenimą. Mano, kad dėl šių aplinkybių visumos, kaltinamasis privalo atlyginti neturtinę 3 000 Eur dydžio žalą.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 150 Eur iki 1 500 Eur (Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutartis, priima baudžiamoje byloje Nr. 1A-42-634/2017).

Taigi, bylos duomenimis įrodyta, kad neteisėtais kaltinamojo veiksmais buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, kurios sutrikdymo mastas specialistų, turinčių medicininį išsilavinimą ir specialių žinių, konstatuotas kaip nežymus. Įrodyta, kad nukentėjusysis,dėl anksčiau buvusių apkalbų iš nukentėjusiojo pusės kaltinamojo atžvilgiuįpykusio neblaivaus kaltinamojo buvo sužalotas, sutiktina, kad jam nuo smūgių rankos kumščiu į galvos sritį atsirado kraujosruvos, vėliau mėlynės, skaudėjo galvą, o nuo spyrių kojomis į šoną, skaudėjo šonkaulius, buvo sunku kvėpuoti, turėjo nepatogumų, teko kentėti skausmą. Kaip patvirtino nukentėjusysis dėl sužalojimų jis stacionariai gydomas nebuvo, ambulatoriškai medicinos įstaigose irgi nesilankė, laikinasis nedarbingumas jam suteiktas nebuvo, tokių duomenų byloje nėra pateikta. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl to sumažėjo jo galimybė dirbti, tačiau bylos duomenimis J. M. yra pensinio amžiaus, tuo tarpu objektyvių duomenų, kad, būdamas senatvės pensininku, oficialiai dirbtų, byloje nėra pateikta. Kaip nustatyta bylos duomenimis, stiprių liekamųjų reiškinių nukentėjusiajam nėra. Prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, pasak jo paties, paskaičiavo advokatas, tuo tarpu pats J. M. dėl to išsamiai paaiškinti negali, jokių įrodymų, kad pagrįsti prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį, neturi ir teikti neketina. Nukentėjusysis nežino kiek ir kokių vaistų pirko ir kiek tiksliai už juos sumokėjo, kvitų bei receptų nėbėra, jis taip pat neturi išsaugojęs ir kelionės išlaidas patvirtinančių dokumentų.Nukentėjusysis vaistų, kuriuos pirko, pavadinimų konkrečiai įvardinti negali, taip pat paaiškinti, kodėl neišsaugojo autobuso bilietų ir kaip grindžiami pinigai išleisti kelionei taksi automobiliu, jis nesugebėjo, jokių kvitų, pagrindžiančių tokias aplinkybes byloje nėra pateikta. Beje, J. M. negebėjo racionaliai paaiškinti ir aplinkybių, dėl kurių pastarasis neva tai kaskart vyko į Prienus ne viešuoju transportu, kuris faktiškai yra gerokai pigesnis nei taksi paslaugos ar nuosava transporto priemone, dėl ko susidarė būtent tokio dydžio išlaidos. Taigi, byloje nesant jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių turtinės žalos dydį, tuo tarpu kaltinamajam dalinai pripažinus kaltę teigiant, kad ieškinys yra per didelis ir dėl padarytų sužalojimų neturtinės dalies apimtyje, teismo manymu, pareiga įrodyti ieškinio pagrįstumą, tenka nukentėjusiajam, kas padaryta nebuvo. Todėl, esant šioms aplinkybėms, reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kadangi ji nėra niekaip pagrįsta, atmestinas kaip neįrodytas.

Dėl neturtinės žalos nukentėjusysis paaiškino, kad neturtinės žalos dydį ir jos pagrindimą nurodė jam paskirtas advokatas, nurodyta, kad padaryta neturtinė žala yra 3000 eurų, grindžiama tuo, kad jaučiamas labai didelis skausmas, kuris kartais atsijaunina ir dabar, sutriko miegas, nuo patirto streso ir skausmo atsirado nerimo ir baimės jausmas, jis negali susikoncentruoti. Po patirto šoko, psichologinės traumos, skausmo, išgyvenimų, dvasinio sukrėtimo, pažeminimo ir traumų pasekmių jis iki šiol negali atsigauti ir gyventi visavertį gyvenimą. Teisme nukentėjusysis paaiškino, kad neturtinę žalą sudaro žala dėl patirto fizinio skausmo, sužalojimų, jis ieškinį neturtinei žalai atlyginti mažina iki 500 eurų. Nukentėjusysis gera valia teisiamojo posėdžio metu sumažino civilinį ieškinį iki 500 eurų sumos, norėtų tokią sumą gauti iš kaltinamojo. Kaltinamasis neprieštarauja tokio dydžio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo sumai ir sutinka atlyginti 500 eurų sumą. Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes ir panašaus pobūdžio bylose suformuotą teismų praktiką, į teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, taip pat į kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, užtikrinant interesų pusiausvyros principą, civilinio ieškinio dydis dėl neturtinės žalos priteisimo mažintinas. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies,priteisiant iš kaltinamojo 5000 eurų nukentėjusiajam neturtinei žalai atlyginti.Taigi, dėl prašomos priteisti turtinės žalos atmestinas kaip neįrodytas, o dėl neturtinės žalos mažintinas,

Kiti proceso klausimai

Kaltinamajam R. S. 2021 m. lapkričio 25 d. nutarimu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš jo gyvenamosios vietos (b. l. 86-87), kuri 2022 m. sausio 27 d. nutartimi perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje palikta nepakeista (b. l. 101-102). Siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą, vadovaujantis BPK 119 straipsniu, iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios kaltinamajam paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 302-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

R. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 80 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis šiuo nuosprendžiu R. S. paskirtą bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2019 m. gegužės 31 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę 80 parų arešto bausmę ir 54 MGL (2 700,00 Eur) dydžio baudą, į kurią įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas, kuris prilygintas 2 MGL (100,00 Eur).

Vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktorius 2019 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. V-271, išaiškinti R. S., kad jis privalo ne vėliau kaip per 7 dienas po šio baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, atvykti atlikti arešto bausmės į Alytaus pataisos namus adresu Ulonų g. 8, Alytaus m., įstaigos darbo metu ir darbo dienomis.

Išaiškinti papildomai, kad jeigu R. S. dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalės nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, tai jis privalo raštu ar elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turi atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nukentėjusiojo J. M. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir iš R. S. nukentėjusiajam J. M. priteisti 500 Eur (penkis šimtus eurų 00 ct) neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

R. S.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo jo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja Loreta Radzevičienė