Civilinė byla Nr. e2-1191-516/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00438-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

3.1.14.8.4; 3.3.2.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. Č. ieškinį atsakovui R. D. dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia civilinėje byloje Nr. e2-1464-259/2021.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas A. Č. Kauno apygardos teisme pareiškė ieškinį atsakovui R. D., kuriuo prašė pripažinti 2014 m. gruodžio 15 d. Demir Holding OÜ 715 dalių preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir preliminarioji sutartis) negaliojančia nuo sudarymo momento (ab initio) kaip prieštaraujančią imperatyvioms Estijos Respublikos įstatymų nuostatoms ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.

3.       Teismas pažymėjo, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 ieškovas A. Č. be kitų ieškinio reikalavimų buvo pareiškęs reikalavimą atsakovui R. D. dėl 2014 m. gruodžio 15 d. Demir Holding OU dalių preliminariosios pirkimo– pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio netaikant restitucijos Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau – CK) 1.80 ir 1.91 straipsniuose nurodytais pagrindais (toliau – ir pirmasis ieškinys). Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimu šis reikalavimas buvo atmestas. Sprendimas paliktas nepakeistas tiek Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi. Taigi, dėl ieškinio reikalavimo pripažinti 2014 m. gruodžio 15 d. Demir Holding OÜ 715 dalių preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia ab initio kaip prieštaraujančią imperatyvioms įstatymo normoms yra priimtas įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas. Ta aplinkybė, kad šioje civilinėje byloje reiškiamame ieškinyje ieškovas dėsto naujus teisinius argumentus dėl 2014 m. gruodžio 15 d. preliminarios sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, šiuo atveju – Estijos Respublikos įstatymo nuostatoms, teismo vertinimu, negali būti laikoma nauju ieškinio pagrindu, nes ieškovas nenurodo jokių naujų faktinių aplinkybių, susijusių su minėtos sutarties sudarymu.

4.       Teismas papildomai pažymėjo, kad 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I), kuriuo remiantis grindžiamas 2014 m. gruodžio 15 d. preliminarios sutarties prieštaravimas imperatyvioms Estijos Respublikos įstatymų normoms, galiojo ir civilinės bylos Nr. e2-1599-259/2017 nagrinėjimo metu, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti, jog nagrinėjant minėtą civilinę bylą pirmąja, apeliacine ir kasacine instancija, šio reglamento nuostatų galimas taikymas nebuvo vertinamas.

5.       Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinį atsisakyta priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

III.                      Atskirojo skundo argumentai

6.       Ieškovas atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1.                      Teismas nepagrįstai konstatavo pirmojo ir šio ieškinio tapatumą, nes skiriasi pirmojo ir šio ieškinio pagrindai. Nagrinėjamu atveju ieškinio faktinis pagrindas yra labai konkretus faktas – preliminarioji sutartis nėra patvirtinta notaro (nėra notarinės formos). Pirmojo ieškinio pagrindą sudarė visiškai kitas pagrindinis juridinis faktas – ieškovas preliminariąją sutartį sudarė ne laisva valia, o spaudžiamas atsakovo. Formos reikalavimo nesilaikymas yra faktinė aplinkybė, kuri pirmojo ieškinio byloje nebuvo analizuota.

6.2.                      Skundžiamą nutartį priėmęs teismas laikė, kad pirmajame ieškinyje ieškovas apskritai nesuformulavo pirmojo ieškinio pagrindo dalyje dėl preliminariosios sutarties prieštaravimo imperatyvams, todėl skundžiamoje nutartyje negalėjo būti konstatuojama, jog, teismo vertinimu, neegzistavęs pirmojo ieškinio pagrindas sutampa su šio ieškinio pagrindu. Jei pirmojo ieškinio byloje ieškinio pagrindas nebuvo suformuotas (t. y. neegzistavo), ieškinio pagrindas iš esmės nebuvo nagrinėjamas, todėl nenagrinėtas ieškinio pagrindas negali būti naujų ieškinių tapačiu pagrindu.

6.3.                      Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, pirmąjį ieškinį nagrinėję teismai nevertino Preliminariosios sutarties formos ir neanalizavo Estijos Respublikos teisės. Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendime, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartyje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartyje nėra net užsiminta apie Europos Sąjungos teisės ir / ar Estijos Respublikos teisės taikymą, todėl akivaizdu, jog šalys toje byloje tokių teiginių (aplinkybių) nenurodė, o teismai jų nevertino ir dėl jų nesprendė.

6.4.                      Ieškinio priėmimo klausimą išnagrinėjo šališkas teismas, nes ieškinio priėmimo klausimą sprendė tas pats teisėjas, kuris išnagrinėjo pirmąjį ieškinį ir jį dalyje dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė. Ir nors pirmasis ieškinys ir nėra tapatus šiam ieškiniui, tačiau tos pačios sudėties teismas nebegali vertinti faktinių aplinkybių, susijusių su ta pačia preliminariąja sutartimi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

8.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti ieškinį, yra pagrįsta ir teisėta.

9.       CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – tai fundamentali ir pamatinė teisė, tai nereiškia, kad įstatymų leidėjas proceso įstatymuose negali nustatyti kreipimosi į teismą tvarkos ar tam tikrų formalių reikalavimų, kuriuos turi atitikti teismui pateikiamas kreipimasis. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.

10.       Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).

11.       CPK 137

12.       Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti apelianto ieškinį, nustatęs, kad dėl ieškovo A. Č. ieškinyje nurodyto reikalavimo jau yra priimtas įsiteisėjęs Kauno apygardos teismo 2017 m. gruodžio 21 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017. Teismas, įvertinęs abiejose civilinėje bylose pareikštus ieškovo reikalavimus, konstatavo, kad abiejose bylose sutampa ginčo šalys, ginčo dalykas ir pagrindas, todėl, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, atsisakė priimti ieškinį.

13.       Nagrinėjamu atveju nekyla ginčo, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 ir šioje civilinėje byloje sutampa ginčo šalys ir ieškinių dalykas, tačiau atskirajame skunde ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog abiejose bylose sutampa pareikštų ieškinio reikalavimų pagrindas.

14.       Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktą ieškinio pagrindas, kurį privalo suformuluoti ieškovas, yra faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ir formuluojamas ieškinio dalykas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pasisakęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Vykdydamas teisinį santykių kvalifikavimą, teismas įstatymą, taikytiną ginčui spręsti, pagal ieškovo nurodytas faktines aplinkybes parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) ir yra nepriklausomas nuo šalių nuomonės ar pageidavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-969/2015). Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).

15.       Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs šioje byloje ir Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 ieškovo nurodytas faktines aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus dėl 2014 m. gruodžio 21 d. Demir Holding OÜ dalių preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, sutinka su ieškovo pozicija, kad šių ieškinio reikalavimų pagrindas abiejose bylose skiriasi. Nustatyta, kad Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1599-259/2017 ieškovas prašė pripažinti minėtą sutartį negaliojančia, šį reikalavimą grįsdamas aplinkybėmis, kad sutartis buvo sudaryta apgaulės, smurto (psichologinio spaudimo ir psichinės prievartos) įtakoje (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), sutartimi buvo siekiama pridengti kitą susitarimą (CK 1.87 straipsnio 1 dalis), sutartis prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis). Šioje byloje ieškovo reikalavimas yra grindžiamas tuo, kad preliminarioji sutartis nėra patvirtinta notaro (nėra notarinės formos), t. y. preliminarioji sutartis prieštarauja imperatyvioms Estijos Respublikos įstatymų nuostatoms, kurių nesilaikymas daro preliminariąją sutartį negaliojančia ab initio. Taigi, pritartina ieškovo atskirojo skundo motyvams, kad ankstesnėje byloje ir šioje byloje pareikštų reikalavimų dėl 2014 m. gruodžio 21 d. Demir Holding OÜ dalių preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia faktiniai pagrindai iš esmės skiriasi. Ieškovo nurodomos aplinkybės, kad preliminarioji sutartis sudaryta pažeidžiant notarinės formos reikalavimą, taikytiną pagal Estijos Respublikos teisę, nebuvo nurodytos ankstesnėje byloje ir jos teismo nebuvo įvertintos (nei nagrinėjant minėtą civilinę bylą pirmąja, apeliacine ir kasacine instancija).

16.       Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad aplinkybė, jog šioje civilinėje byloje reiškiamame ieškinyje ieškovas dėsto naujus teisinius argumentus dėl 2014 m. gruodžio 15 d. preliminarios sutarties prieštaravimo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, šiuo atveju Estijos Respublikos įstatymo nuostatoms, negali būti laikoma nauju ieškinio pagrindu. Teismo teisė ex officio pasisakyti dėl akivaizdžiai niekinio sandorio fakto nepaneigia teisės sandorį ginčyti atskiroje byloje, jei anksčiau išnagrinėtoje byloje toks reikalavimas nebuvo keliamas. Todėl pirmosios instancijos teismas be pagrindo konstatavo ieškinių tapatumą ir taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą atsisakymo priimti ieškinį pagrindą.

17.       Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad ieškinio priėmimo klausimą išnagrinėjo šališkas teismas, nes ieškinio priėmimo klausimą sprendė tas pats teisėjas, kuris išnagrinėjo pirmąjį ieškinį ir jį dalyje dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia atmetė.

18.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovo nurodomus procesinius dokumentus, nenustatė aplinkybių, dėl kurių, nagrinėjamoje byloje ieškinio priėmimo klausimą sprendęs Kauno apygardos teismo teisėjas, privalėjo nusišalinti (CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pagal CPK 71 straipsnį situacijų, kada tam pačiam teisėjui yra draudžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, sąrašas yra ribotas. Situacija, kai tas pats teisėjas dalyvavo nagrinėjant ir kitą su dalyvaujančiais byloje asmenimis susijusią bylą, iškeltą kitu faktinius pagrindu, nepatenka į CPK 71 straipsnio reglamentavimo sritį ir pati savaime nepatvirtina teisėjo šališkumo.

19.       Taigi, ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti dėl skundžiamą nutartį priėmusio teismo šališkumo, o kitų aplinkybių, galinčių kelti abejones dėl teismo šališkumo apeliantas nenurodė, todėl šioje proceso stadijoje nėra teisinio pagrindo konstatuoti galimą procesinį pažeidimą. Taip pat pažymėtina, kad byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą (CPK 68 straipsnis). Taigi, ieškovas teisę į nušalinimą esant tokiam pagrindui galės realizuoti pirmosios instancijos teisme.

20.       Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto normą, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį dėl preliminariosios sutarties pripažinimo negaliojančia, todėl atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Teisėja                            Rasa Gudžiūnienė