VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 

2017 m. balandžio 3 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovės A. R. B. atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui, atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovui T. M., atsakovei I. M., atsakovų I. M. ir UAB „Vilko apetitas“ atstovei advokatei Aušrai Mudėnaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės A. R. B. ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, UAB „Vilko apetitas“ ir I. M. dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo neteisėtu ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo,

n u s t a t ė:

ieškovė 2015-04-07 kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį galutinai sutikslinusi, prašė:

pripažinti neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-10-02 išduotą Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini);

įpareigoti atsakovus UAB „Vilko apetitas“ ir I. M. pašalinti savavališkos statybos padarinius: išardyti gelžbetoninę perdangą, įrengtą Neregistruotoje patalpoje, esančioje pastato (duomenys neskelbtini), trečiajame aukšte, greta ieškovės nuosavybės teise valdomų negyvenamosios patalpos (kūrybinių dirbtuvių) su bendro naudojimo patalpomis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir išardyti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje naujai išlietus laiptus į negyvenamąją patalpą – Neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

2017-03-07 teismo posėdyje ieškovės atstovas atsisakė ieškinio reikalavimo dėl daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje naujai išlietų laiptų į negyvenamąją patalpą – Neįrengtą pastogę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – išardymo.

Ieškinyje nurodyta, kad 2015-03-03 ieškovė pastebėjo, jog daugiabučiame gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), virš trečiojo aukšto esančioje pastogėje nenustatytos įmonės darbininkai pradėjo statybos/remonto darbus: ardė pertvaras, statė pastolius ir pan. Kuris iš atsakovų – UAB „Vilko apetitas“ ar I. M. – ar abu atsakovai kartu vykdo statybos darbus ieškovei nežinoma. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, negyvenamoji patalpa – neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklauso UAB „Vilko apetitas“, tačiau Rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o šios patalpos nuosavybės teise priklauso I. M.. Ieškovė daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), trečiajame  aukšte nuosavybės teise valdo negyvenamąją patalpą Kūrybines dirbtuves, kurių adresas – (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Greta kūrybinių dirbtuvių trečiajame aukšte yra patalpa, neidentifikuota (neregistruota) Nekilnojamojo turto kadastre, kurioje ieškovė laiko asmeninius daiktus (toliau – Neregistruota patalpa). Į šią Neregistruotą patalpą galima patekti tik vieninteliu įėjimu per koridorių (plane pažymėtu indeksu 9-7), esantį (duomenys neskelbtini). Prasidėjus statybos darbams, iš nepažįstamo asmens (tikėtina, statybos įmonės darbų vadovo) ieškovė sulaukė prašymo atlaisvinti Neregistruotą patalpą, nes ši patalpa esą yra virš trečiojo aukšto esančios negyvenamosios patalpos - Neįrengtos pastogės – dalis ir joje bus atliekami statybos (rekonstrukcijos) darbai. 2015-03-03 raštu ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą su prašymu paaiškinti, ar į patalpą, esančią greta patalpų (duomenys neskelbtini), t. y. Neregistruotą patalpą, yra registruotos nuosavybės teisės. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2015-03-20 rašte nurodė, kad Nekilnojamojo turto registro duomenų tvarkytojas neturi duomenų apie nurodytą neidentifikuotą patalpą, ši patalpa teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuota ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre. Tai, kad Neregistruota patalpa nėra negyvenamosios patalpos – Neįrengtos pastogės – dalis (taigi nėra ir UAB „Vilko apetitas“ nuosavybė) patvirtina Neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinių matavimų byla (kadastriniai matavimai atlikti 2010-09-30). Pagal patalpų planą ir patalpos (buto) kadastro duomenis neįrengtą pastogę sudaro dvi patalpos, pažymėtos indeksais 11-1 ir 11-2: patalpa 11-1 yra „neįrengta pastogė“, plotas - 121,21 kv. m; patalpa 11-2 yra „ventkamera“, plotas - 11,62 kv. m; bendras pastogės plotas – 132,83 kv. m. Daugiau jokių registruotų patalpų, sudarančių nekilnojamojo turto objektą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra. Neįrengtos pastogės plane (brėžinyje) apačioje dešiniajame kampe yra pažymėta erdvė – toje vietoje, kur aukštu žemiau yra Neregistruota patalpa. Ieškinyje teigiama, kad plane pažymėta erdvė nepriklauso neįrengtos pastogės patalpai: neįrengtos pastogės patalpa 11-1 pasibaigia su pažymėtos erdvės išorinėmis ribomis, t. y. erdve pažymėtas plotas neįskaičiuotas į patalpos 11-1 plotą (121,21 kv. m). Apie Neregistruotą patalpą, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje nėra jokių kadastro duomenų. Ieškinyje pabrėžiama, kad Neregistruota patalpa neturi jokių bendrų sienų ar kitokių konstrukcijų su Butu/Patalpa – Butu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), t. y. patalpomis, kurių adresu Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra išdavusi Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Šis Butas nuosavybės teise priklauso I. M.. Ieškinyje teigiama, kad vien faktas, jog Neregistruota patalpa nesusijusi bendromis konstrukcijomis su nurodytu Butu, yra pagrindas daryti neabejotiną išvadą, kad Neregistruota patalpa nėra buto (duomenys neskelbtini), dalis ir dėl to nėra atsakovės I. M. nuosavybė. Pasak ieškovės, esant tokioms aplinkybėms, Neregistruotoje patalpoje nei atsakovė I. M., nei pagal įgaliojimą veikiantis atsakovas UAB „Vilko apetitas“, negalėjo atlikti jokių statybos darbų pagal Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės teigimu, šiuo ieškiniu ji siekia apginti savo teises į Neregistruotą patalpą, nesutinka jos atlaisvinti, nes, ieškovės įsitikinimu, Neregistruota patalpa nėra negyvenamosios patalpos – Neįrengtos pastogės, esančios virš trečiojo pastato aukšto, dalis, ir nei I. M., nei UAB „Vilko apetitas“ nuosavybės teise nepriklauso. Pasak ieškovės, kadangi Neregistruota patalpa yra daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), tokia patalpa (neregistruota, nesuformuota) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visų name esančių patalpų savininkams. Neregistruotą patalpą naudoti, valdyti, t. y. vykdyti statybos remonto darbus, galima tik visų savininkų (bendraturčių) bendru sutarimu (sutikimu). Ieškovė atsakovams nėra davusi sutikimo atlikti statybos remonto darbus Neregistruotoje patalpoje. Ieškinyje nurodyta, kad dėl to Rašytinio pritarimo statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) dalis, kuria leidžiama atlikti statybos/remonto darbus Neregistruotoje patalpoje, nesant visų bendraturčių sutikimo, yra neteisėtas, taip pat neteisėti visi statybos/remonto darbai, atlikti Neregistruotoje patalpoje, vadovaujantis neteisėtai išduotu statybą leidžiančiu dokumentu, todėl turi būti pašalinti kaip savavališkos statybos padariniai. Ieškinyje pažymėta, kad, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota ir aprobuota teisės aiškinimo taisykle (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-12-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1698/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10), statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi. Atsižvelgiant į šią taisyklę, nepaisant to, kad ieškovė mano, jog Rašytinis pritarimas statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) yra neteisėtas tik toje dalyje, kuria leidžiama atlikti statybos darbus Neregistruotoje patalpoje ir Namo laiptinėje, ieškovė teismo prašo Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti neteisėtu kaip vientisą administracinį aktą. Ieškinyje taip pat nurodyta, kad atsakovai I. M. ir UAB „Vilko apetitas“ (kartu ir/ar atskirai), vadovaudamiesi Rašytiniu pritarimu atlikę statybos remonto darbus Neregistruotoje patalpoje, įgytų galimybę į Neregistruotą patalpą įregistruoti nuosavybės teisę, kaip į naujai sukurtą daiktą. Taip neteisėtai būtų užvaldytas turtas, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems pastate esančių patalpų savininkams (bendraturčiams). Ieškinyje taip pat pažymėta, kad atsakovai Neregistruotoje patalpoje jau sumontavo gelžbetoninę perdangą, ir taip neteisėtai: i) pasididino negyvenamosios patalpos - Neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) plotą; ii) uždengė ir taip atėmė Neregistruotai patalpai priklausančią erdvę iki stogo dangos. Dėl to ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovus I. M. ir UAB „Vilko apetitas“ pašalinti savavališkos statybos padarinius – išmontuoti (nugriauti) Neregistruotoje patalpoje sumontuotą (įrengtą) gelžbetoninę perdangą.

Atsiliepime į ieškinį atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo: 1) taikyti senatį ir ieškinio reikalavimą dėl 2014-10-02 Rašytinio pritarimo Nr. (duomenys neskelbtini)panaikinimo atmesti dėl praleisto senaties termino; 2) netenkinus pirmojo prašymo, ieškinio reikalavimą dėl 2014-10-02 Rašytinio pritarimo Nr. (duomenys neskelbtini) atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime pažymėta, kad kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, jog tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami reikalavimai, kurių vieni yra civilinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 588/2008; 2010-10-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010, kt.). Ginčijamas Rašytinis pritarimas yra individualus administracinis aktas. Administraciniams aktams apskųsti taikomas Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vieno mėnesio apskundimo terminas, skaičiuojamas nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Atsiliepime pažymėta, kad Rašytinis pritarimas neturėjo buvo asmeniškai įteiktas ieškovei, o individualūs teisės aktai nėra privalomai skelbiami pagrindiniame valstybės teisės aktų registre (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 6 straipsnis). Kartu atsiliepime nurodyta, kad išduotas Rašytinis pritarimas iškart buvo registruotas Vilniaus miesto savivaldybės Leidimų statybai registre, kuris yra pasiekiamas interneto adresu (http://www.vilnius.lt/index.php72404191849). Duomenys į Leidimų statybai registrą patenka automatiškai, kai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įgaliotas asmuo pasirašo statybą leidžiantį dokumentą Miesto plėtros departamento kompiuterinėje duomenų bazėje „Leidimų statyti (griauti) ir nesudėtingų statinių registras“, t. y. šioje kompiuterinėje duomenų bazėje yra pažymima „patvirtinta“. Iš Leidimų statybai registre pateiktų duomenų galima nustatyti akto pavadinimą, priėmimo datą bei turinį, t. y. visą informaciją, kuriai esant, laikoma, kad asmuo žino apie priimtą teisės aktą. Atsiliepime teigiama, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, kuris mano, kad jo teisės ar teisėti interesai galėtų būti pažeidžiami priimtu administraciniu aktu, nuo to momento, kai statybos leidimas užregistruojamas Leidimų statybai registre, gali gauti informaciją apie tokį aktą (pavadinimą, priėmimo datą bei turinį) bei nedelsdamas imtis veiksmų, kurie ne tik apgintų galbūt pažeidžiamas jo teises ar teisėtus interesus, bet ir nepažeistų teisinių santykių stabilumo. Apie ginčo Rašytinį pritarimą IS „Infostatyba“ paskelbta dar 2014-10-02, todėl, atsakovo nuomone, ieškinio senaties termino eiga prasidėjo 2014-10-02, kai ieškovė turėjo sužinoti apie ginčijamo administracinio akto, t. y. Rašytinio pritarimo, priėmimą. Pradinis ieškinys 2015-04-07 paduotas jau pasibaigus ieškinio senaties terminui, todėl ieškinys atmestinas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. Dėl ieškovės prašymo atnaujinti praleistą terminą atsiliepime pažymėta, kad pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas, jeigu teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Prašyme atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą turi būti nurodomos svarbios praleidimo priežastys ir pateikiami tokias priežastis patvirtinantys įrodymai (ABTĮ 34 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos tik išskirtinės, objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-530/2014). Pagal administracinių teismų praktiką, sprendžiant praleisto skundo padavimo termino atnaujinimo klausimą, svarbu atsižvelgti, ar siekdamas apginti savo pažeistas teises asmuo paisė sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo reikalavimų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-06-26 nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013). Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008-05-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A438- 798/2008). Atsiliepime teigiama, kad nagrinėjamu atveju ieškovė nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių priežasčių, kodėl žymiai praleistas Rašytinio pritarimo apskundimo terminas turėtų būti atnaujintas. Pasak atsakovo, remiantis ieškovės logika, ABTĮ nustatytas vieno mėnesio individualaus akto apskundimo terminas netenka prasmės, nes apskųsti tokį aktą būtų galima neribotą laiko tarpą, kai tik suinteresuotas asmuo patikrina IS „Infostatyba“ viešai skelbiamą informaciją; tokia situacija visiškai neatitiktų teisinių santykių stabilumo principo, taip pat paneigtų asmenims, ginantiems savo teises teismuose, keliamus atidumo ir rūpestingumo reikalavimus. Dėl ieškovės teisės kreiptis į teismą su reikalavimu pašalinti savavališkos statybos padarinius atsiliepime teigiama, kad ieškovė neturi teisės kreiptis į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, nes ji pagal Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymą nevykdo valstybinės statybos teisėtumo kontrolės. Statybos valstybinės priežiūros funkcijas vykdo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos valstybės tarnautojai (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 2 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos 2015-04-20 rašte Nr. (23.2)- 2D-5470, adresuotame ieškovei, nurodė patikrinusi esamą padėtį vietoje ir savavališkos statybos fakto (duomenys neskelbtini), nenustatė. Rašte konstatuota, kad pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-10-02 išduotą statyba leidžiantį dokumentą – Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) – Buto ir Pastogės kapitalinio remonto darbai vykdomi be esminių nukrypimų nuo suderinto projekto sprendinių. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Rašytinis pritarimas statinio projektui daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Neįrengtos pastogės padalinimo į du turtinius vienetus, vieno jų paskirtį keičiant į gyvenamąją, kito – į administracinę, ir Buto Nr. (duomenys neskelbtini) kapitaliniam remontui. Pagal Statybos įstatymo 23 straipsnio 10 dalį rašytiniams pritarimams statinio projektui gauti pateikiami dokumentai: 1) prašymas; 2) Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4-13 punktuose nurodytas statinio projektas; 3) statinio kadastro duomenų byla – Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 4, 7, 10, 11, 13 punktuose nurodytais atvejais; 4) statinio bendraturčių sutikimas; 5) žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise; 6) jeigu inžinerinius tinklus ar susisiekimo komunikacijas numatoma tiesti kitame žemės sklype (teritorijoje), taip pat jeigu kitą žemės sklypą (teritoriją) numatoma laikinai naudoti statybos metu, - sutartis su šio žemės sklypo (teritorijos) savininku, valdytoju ar naudotoju; 7) dokumentas, patvirtinantis apie įmokos už savavališkos statybos įteisinimą, nurodytos Statybos įstatymo 1 priede, sumokėjimą, ir dokumentai, pagrindžiantys šios įmokos apskaičiavimo dydį; 8) kapitalinio remonto projekto ekspertizės aktas (tuo atveju, kai ši ekspertizė pagal Statybos 29 straipsnio 1 dalį yra privaloma). Atsiliepime pažymėta, kad nagrinėjamu atveju Vilniaus miesto savivaldybės administracijai buvo pateikti visi nurodyti privalomieji dokumentai (patalpų projektas, aiškinamasis raštas, kadastro duomenų byla, bendraturčių sutikimai). Iš Rašytinio pritarimo dokumentacijos matyti, kad buvo gauti pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), patalpų savininkų daugumos sutikimai atsakovams UAB „Vilko apetitas“ ir I. M. atlikti Buto ir Pastogės kapitalinio remonto darbus. Atsiliepime teigiama, kad, esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus miesto savivaldybės įgalioti tarnautojai neturėjo jokio pagrindo neišduoti Rašytinio pritarimo. Dėl ieškovės argumentų, kad Rašytiniu pritarimu atsakovams leista atlikti remonto darbus neįregistruotoje ir nesuformuotoje patalpoje, kuri, ieškovės nuomone, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso visiems pastato patalpų savininkams, atsiliepime pažymėta, jog Rašytiniu pritarimu leista atlikti kapitalinio remonto darbus Bute (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei Neįrengtoje pastogėje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovės nurodyta Neregistruota patalpa apskritai neegzistuoja, ieškovės nurodoma „erdvė“ nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Vilko apetitas“. Atsiliepime teigiama, kad ieškovė nepateikė jokių kitų įrodymų, kokie neteisėti statybos darbai vykdomi būtent jos nurodomoje Neregistruotoje patalpoje (CPK 178 straipsnis). Atsakovo teigimu, ieškovė neįrodė Rašytinio pritarimo neteisėtumo, taip pat nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kokias ieškovės teises ar teisėtus interesus pažeidžia Rašytinis pritarimas, todėl ieškinys yra nepagrįstas ir atmestinas. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovė, teigdama, jog „Neregistruota patalpa“ yra nesuformuota ir neįregistruota teisės aktų tvarka, remiasi 2015-03-20 VĮ Registrų centro Vilniaus filialo raštu, kuris neturi prima facie įrodymo galios, nes jo turinys prieštarauja tiek teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčytiems Nekilnojamojo turto registro duomenims, tiek byloje esantiems kitiems įrodymams. Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo Nr. 44/1388736 matyti, kad atsakovui UAB „Vilko apetitas“ nuosavybės teise priklauso negyvenamoji patalpa – Neįrengta pastogė (patalpos pažymėtos indeksais 11-1,11-2); kadastrinių duomenų nustatymo data – 2010-09-30. Pasak atsakovo, šių patalpų plane aiškiai matyti, kad mansardinio aukšto lygyje Neįrengtos pastogės dalis yra pavadinta „erdve“ – šioje dalyje grindys yra trečiojo aukšto lygyje, t. y. ten pat, kur, ieškovės nuomone, yra Neregistruota patalpa. Atsiliepime teigiama, kad atsakovui UAB „Vilko apetitas“ nuosavybės teise priklausanti Neįrengta pastogė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esanti pastate 2A3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra išsidėsčiusi ne vieno aukšto lygyje. Pasak atsakovo, ieškovė iš esmės ginčija statybų teisėtumą atsakovui UAB „Vilko apetitas“ nuosavybės teise priklausančiose patalpose, be to, nepagrįstai siekia šią patalpą pripažinti bendrąja daline pastato bendraturčių nuosavybe. Atsiliepime teigiama, kad ieškovės nuosavybės teise turimos patalpos yra ne tame pačiame pastate, kaip atsakovų patalpos: gyvenamasis namas lA2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamasis namas 2A3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įregistruoti kaip atskiri nekilnojamieji objektai, šie duomenys nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl laikytini teisingais ir išsamiais (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Pasak atsakovo, vien tas faktas, kad ieškovė be teisinio pagrindo naudojosi kitame pastate esančia Neregistruota patalpa, savaime nereiškia, jog ši patalpa yra bendroji dalinė bendraturčių nuosavybė, juolab kad ieškovė į šią patalpą įgijo kokias nors teises. Kadangi nekilnojamojo turto registro duomenys yra galiojantys, nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė gyvena tame pačiame pastate, kuriame yra atsakovams UAB „Vilko apetitas“ ir I. M. priklausančios patalpos, todėl akivaizdu, jog net ir pripažinus Neregistruotą patalpą bendrąja daline pastato bendraturčių nuosavybe (nors faktiškai pagal byloje esančius duomenis šios patalpos nuosavybės teise priklauso atsakovui UAB „Vilko apetitas“), ieškovė neturi ir negali turėti į jas jokių teisių. Atsiliepime pažymėta, kad ieškovė, prašydama pripažinti Rašytinį pritarimą negaliojančiu, iš esmės remiasi vieninteliu argumentu – jog atsakovai statybos darbus Neregistruotoje patalpoje bei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), laiptinėje vykdo be ieškovės, kaip pastato bendraturtės sutikimo, tačiau tokia ieškovės pozicija – nepagrįsta. Iš Rašytinio pritarimo projektinės medžiagos matyti, kad sutikimą atlikti Buto ir Pastogės kapitalinį remontą raštu pateikė daugiau nei pusė (penki) pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), patalpų savininkų. Atsiliepime pabrėžiama, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančios dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra visai kitame statinyje, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtame lA2p. Taigi ieškovės pritarimas nebuvo būtinas, nes Statybos įstatymas įpareigoja gauti statinio, kuriame yra atliekami statybos darbai, bendraturčių sutikimus.

Atsiliepime į ieškinį atsakovai I. M. ir UAB „Vilko apetitas“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo: civilinę bylą nutraukti, nes: 1) ieškinys pateiktas praleidus įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą; 2) ieškovė neturi materialinio teisinio suinteresuotumo ieškiniui pareikšti. Tuo atveju, jeigu nebūtų nustatytas termino praleidimo faktas ir būtų pripažinta, kad ieškovė turi suinteresuotumą, ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime teigiama, kad ieškinį teismui ieškovė padavė praleidusi vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti (Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis), ir nėra jokių priežasčių šiam terminui atnaujinti, todėl civilinė byla turėtų būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 punktas). Atsiliepime pažymėta, kad ieškovė nurodo, jog apie ginčijamą Statybą leidžiantį dokumentą sužinojo 2015-03-02, tuo tarpu ieškinys teismui paduotas 2015-04-07, t. y. praleidus vieno mėnesio terminą administraciniam aktui ginčyti, ir nėra jokių priežasčių šiam terminui atnaujinti. Be to, informacija apie išduotus statybos leidimus pagal teisės aktus yra viešai skelbiama informacinėje sistemoje „Infostatyba“, kuri užtikrina paiešką pagal adresą (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-09-27 įsakymas Nr. D1-502 „Dėl Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“). Šiuo atveju informacija buvo tinkamai paskelbta nedelsiant po Statybą leidžiančio dokumento išdavimo. Atsakovų teigimu, informacija apie būsimus statybos darbus ieškovei buvo išsiųsta  gerokai anksčiau nei 2015 m. kovo mėn. – 2015-02-18 raštu UAB „Vilko apetitas“ ieškovės paprašė atlaisvinti neįrengtą pastogę nuo ieškovei priklausančių daiktų, nes planuojama pradėti statybos darbus. Taigi ieškovė apie skundžiamą statybą leidžiantį dokumentą galėjo sužinoti jau gavusi 2015-02-18 raštą, ir tai patvirtina, kad ieškinį paduotas praleidus įstatymo nustatytą vieną mėnesio terminą, kuriame atnaujinti ieškovė nenurodo jokių pagrįstų argumentų.

Atsiliepime taip pat nurodyta, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės, nes ieškinį pareiškė, neva gindama savo, kaip daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo patalpų bendraturtės teises, tačiau ieškovė jokių patalpų daugiabučiame name, kuriame yra atsakovų patalpos, neturi, atitinkamai neturi ir teisių, kurias teigia ginanti ieškiniu. Ieškovė yra kūrybinių dirbtuvių su bendrojo naudojimo patalpomis, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Kūrybinės dirbtuvės), savininkė, tačiau šios patalpos yra ne tame pastate, kuriame yra Ginčo patalpa: Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovės valdomos patalpos yra pastate 1A2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tuo tarpu Ginčo patalpos, kuriose vykdomus statybos darbus ginčija ieškovė, yra gretimame 2A3p pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastato 1A2p adresas yra (duomenys neskelbtini), o Pastato 2A3p – (duomenys neskelbtini). Tai, kad Pastate 2A3p ieškovė neturi jokių patalpų, patvirtina ir VĮ „Registrų centras“ pateikta suvestinė, kurioje nurodomi visi Pastato 2A3p ir jame esančių patalpų savininkai. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, CK 4.262 straipsnį Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Atsakovų teigimu, įvertinus Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, nekyla jokių abejonių, kad Ginčo patalpos nėra Pastato 1A2p, kuriame yra Ieškovės patalpos, sudėtinė dalis. Dėl to, pasak atsakovų, ieškovė negali reikšti ieškinio, gindama savo, kaip Ginčo patalpų bendrasavininkės, teises, nes ji tokios teisės apskritai neturi. Pripažinus, kad Ieškinys pateiktas asmens, neturinčio materialinio teisinio suinteresuotumo, civilinė byla turėtų būti nutraukta (CPK 293 straipsnio 1 dalis). Atsiliepime teigiama, kad Nekilnojamojo turto kadastro duomenų byla ir išrašas iš Nekilnojamojo turto registro aiškiai parodo, kad Ginčo patalpa yra UAB „Vilko apetitas“ nuosavybės teise priklausančios Neįrengtos pastogės patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios Pastate 2A3p, dalis, kurios grindų lygis yra 3 aukšte. Pasak atsakovų Ginčo patalpa yra atsakovo UAB „Vilko apetitas“ pastogės patalpos dalis, kuria ieškovė neteisėtai naudojosi, laikydama savo daiktus. Iš pastogės patalpos, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos matyti, kad mansardinio aukšto lygyje dalyje patalpos yra „erdvė“. Šioje dalyje patalpos grindys yra trečiojo aukšto lygyje. Statybos įstatymo 2 str. 96 dalis numato, kad „patalpa –sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties statinio erdvė“. Neuždara erdvė, kurios atitvaros nėra sujungtos vienos su kitomis, ar nėra kurios nors atitvaros ar jos dalies, nelaikoma patalpa. Atsiliepime pažymima, kad ieškovė, ignoruodama įstatyminį reglamentavimą, siekia teigti, jog per du aukštus išsidėsčiusi (jokios perdangos neatskirta) patalpos dalis į turtinio vieneto sudėtį neįeina, nors kadastro duomenų byloje pažymėtos patalpos ribos apima ir „erdvę“. Taigi Ginčo patalpos yra valdomos atsakovo UAB „Vilko apetitas“ asmeninės nuosavybės teise ir ieškovės teiginiai, esą tai – bendro naudojimo patalpos, yra nepagrįsti. Dėl to laikytina, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl darbų, kurie vykdomi ne tik kitame pastate, bet ir kitiems asmenims priklausančiose patalpose. Tai dar kartą patvirtina, kad ieškovė negali turėti materialinio teisinio suinteresuotumo ginčo dalyku, ir byla turėtų būti nutraukta. Kartu atsiliepime nurodyta, kad atsakovai sudaro patalpų, esančių Pastate 2A3p, kuriame yra Ginčo patalpos, savininkų daugumą, todėl netgi teigiant, jog Ginčo patalpos yra bendro naudojimo, atliekant jų remonto darbus ieškovės sutikimas nebuvo reikalingas. Atsakovų nurodyta, kad ieškovė, teigdama, jog ginčo statybos darbams atlikti buvo būtinas visų Pastato bendraturčių sutikimas, nepagrįstai remiasi CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, kuri yra bendroji norma, tačiau nagrinėjamu atveju taikytina specialioji – CK 4.85 straipsnis, pagal kurio nuostatas bendrojo naudojimo objektų naudojimo, valdymo ir disponavimo jais klausimai sprendžiami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma. Atsakovai nuosavybės teise valdo 5 iš 9 Pastate 2A3p, esančių patalpų, taigi atsakovams priklauso dauguma turtinių vienetų (ir tuo pačiu balsų) Pastate, kuriame yra Ginčo patalpa. Šiame Pastate jokių ieškovei priklausančių patalpų nėra. Atsiliepime teigiama, kad netgi tuo atveju, jeigu būtų pripažinta, kad (1) Ginčo patalpa yra bendro naudojimo patalpa (su kuo Atsakovai nesutinka) ir (2) Ieškovė yra šios Ginčo patalpos bendrasavininkė (su kuo Atsakovai nesutinka), vis tiek nėra pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus, nes, norint vykdyti Ginčo patalpose remonto darbus, nėra būtina gauti ieškovės sutikimo, užtenka pastato patalpų savininkų balsų daugumos, kurią atsakovai turi. Dėl to ieškovės ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nurodė, kad nesutinka su atsakovų atsiliepimuose į ieškinį nurodytais argumentais dėl ieškinyje išdėstytų aplinkybių bei teisinių argumentų.

Atsakovai pateikė triplikus, kuriuose atsikirto į ieškovės dublike nurodytus motyvus.   

Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas, remdamasis ieškinyje, dublike išdėstytais argumentais, prašė tenkinti ieškinio reikalavimus, papildomai pažymėdamas, kad iš atsakovų nuosavybės teise valdomų patalpų kadastro duomenų bylos aiškiai matyti, jog ginčo objektu esanti „Erdvė“ neįskaičiuota į Neįrengtos pastogės plotą, taigi atsakovai nepagrįstai tvirtina, kad ginčo „Erdvė“ yra UAB „Vilko apetitas“ nuosavybės teise valdomos Neįrengtos pastogės sudėtinė dalis. Advokatas pažymėjo, kad su dubliku pateikti archyviniai dokumentai patvirtina, jog Pastatai 1a2p ir 2A3p yra neatskiriamai susiję, jie turi vienintelę laiptinę, be to, ieškovei nuosavybės teise priklausančių patalpų dalis fiziškai yra Pastate 2A3p, anksčiau šie du objektai buvo vienas namas.   

Teismo posėdyje atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovas, remdamasis atsiliepime į ieškinį, triplike išdėstytais argumentais, prašė bylą nutraukti dėl praleisto ieškinio senaties termino arba ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ieškovė nėra Pastato, kuriame norimiems atlikti statybos darbams išduotas ginčijamas Rašytinis pritarimas, bendraturtė, o Savivaldybė, išduodama šį Rašytinį pritarimą, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų, todėl ieškinys dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo negaliojančiu yra nepagrįstas.          

Teismo posėdyje atsakovė I. M. nurodė, kad ieškovės ir atsakovų nuosavybės teise valdomos patalpos visada priklausė atskiriems namams, todėl ieškovė nepagrįstai pretenduoja į patalpas, kurios yra kitame name, nei ieškovei nuosavybės teise priklausančios Kūrybinės dirbtuvės.

Teismo posėdyje atsakovų UAB „Vilko apetitas“ ir I. M. atstovė advokatė palaikė procesiniuose dokumentuose (atsiliepime į ieškinį, triplike) išdėstytus argumentus ir prašė bylą nutraukti dėl praleisto vieno mėnesio termino Rašytiniam pritarimui apskųsti arba ieškinį atmesti, nes ieškovės, kuri Pastate 2A3p nuosavybės teise neturi jokių patalpų, sutikimo Rašytiniame pritarime nurodytiems statybos darbams, nereikėjo.                  

Ieškinys atmestinas

Byloje nustatyta, kad ieškovė A. R. B. yra 47,21 kv. m ploto Kūrybinių dirbtuvių (toliau - Kūrybinės dirbtuvės), kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nurodytos Kūrybinės dirbtuvės yra pastate 1A2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 1A2p), o adresas – (duomenys neskelbtini) (šiuo metu – (duomenys neskelbtini)) (T. I, p. 14; T. II, p. 146-147).

Pagal byloje esančius duomenis atsakovas UAB Vilko apetitas“ nuosavybės teise valdo keturias kitos paskirties patalpas pastate 2A3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 2A3p), o adresas – (duomenys neskelbtini). Be kitų patalpų, UAB „Vilko apetitas“ nuosavybės teise priklauso 132,83 kv. m ploto Neįrengtos palėpės patalpos (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtos plane indeksais 11-1, 11-2 (toliau – Neįrengta palėpė) (T. II, p. 27-29; 32-33).  

Atsakovė I. M. yra 105,92 kv. m ploto buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Pastate 2A3p (duomenys neskelbtini), savininkė (T. II, p. 27-29; 30-31).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo 2012-01-25 įsakymu Nr. A30-227 nuspręsta pakeisti namų, kuriuose yra ginčo šalims nuosavybės teise priklausančios patalpos, adresus: (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – į (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – į (duomenys neskelbtini) (T. II, p. 146-147).

VĮ Registrų centras 2015-03-20 rašte nurodyta, kad Vilniaus filialo archyve saugomos nekilnojamųjų daiktų, esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų bylos duomenimis, dviejų gyvenamųjų namų, plane pažymėtų 1A2/p ir 2A3/p, kadastro duomenys pirmą kartą užfiksuoti 1954-11-05; dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo užfiksuoti, nėra (T. 1, p. 16).          

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2014-10-02 Rašytiniu pritarimu statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Rašytinis pritarimas) pritarė atsakovo UAB „Vilko apetitas“ pateiktam statinio projektui: daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančios nuosavybės teise UAB „Vilko apetitas“, padalijimo į du turtinius vienetus, vieno jų paskirtį keičiant į gyvenamąją, kito – į administracinę, taip pat atsakovei I. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Butas) kapitaliniam remontui (T. II, p. 13-14).

2015-02-18 raštu UAB „Vilko apetitas“ kreipėsi į ieškovę, nurodydamas, kad 2015-03-02 planuojama pradėti pastato (duomenys neskelbtini)stogo ir palėpės remonto bei statybos darbus, todėl prašoma iš Neįrengtos pastogės patalpos iki 2015-02-26 pasiimti priklausančius daiktus (T. II, p. 131).

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad šalių ginčas kilo dėl Pastato 2A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) pastogės patalpos dalies, kuri Neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise valdomos atsakovo UAB „Vilko apetitas“, kadastrinių matavimų byloje esančiame plane pažymėta kaip „Erdvė“ (T. II, p. 137-144).   

VĮ Registrų centro 2015-03-20 rašte ieškovės atstovui nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registravimo įstaiga neturi duomenų apie pateiktame pastogės plane nurodytą neidentifikuotą patalpą, ši patalpa teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuota ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre (T. 1, p. 16).

2015-04-07 ieškovė padavė teismui ieškinį, prašydama pripažinti neteisėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014-10-02 išduotą Rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. (duomenys neskelbtini) bei įpareigoti atsakovus UAB „Vilko apetitas“ ir I. M. pašalinti savavališkos statybos padarinius – išardyti gelžbetoninę perdangą, įrengtą Neregistruotoje patalpoje, esančioje pastato (duomenys neskelbtini)trečiajame aukšte, greta ieškovės nuosavybės teise valdomų Kūrybinių dirbtuvių.

Dėl Rašytinio pritarimo statinio projektui apskundimo termino

Atsakovai laikosi pozicijos, kad ieškovė praleido Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą 2014-10-02 Rašytiniam pritarimui apskųsti.

Atsakovai teisingai nurodo, kad Rašytinis pritarimas statinio projektui yra individualus administracinis aktas, kuriam apskųsti taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vieno mėnesio terminas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nurodytas vieno mėnesio terminas administraciniam aktui apskųsti nėra ieškinio senaties terminas. Tai – procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės (žr., pvz.,  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-06-13 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-134-916/2016).

Remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, asmens skundo padavimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Laikoma, kad asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas. Teismų praktikoje pažymima, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012).

Ieškovė nurodė, kad apie skundžiamą Rašytinį pritarimą ji sužinojo 2015-03-03, kai ginčo patalpose buvo pradėti vykdyti statybos darbai.

Atsakovai teigia, kad šiuo atveju Rašytinio pritarimo apskundimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2014-10-02, kai apie ginčo Rašytinį pritarimą paskelbta IS „Infostatyba“.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, sprendžiant dėl aptariamo vieno mėnesio terminio eigos pradžios, svarbu nustatyti, ar administracinis aktas, kurio apskundimo terminą pareiškėjas praleido, turėjo būti jam įteiktas; jeigu turėjo būti įteiktas, ar aktą priėmęs viešojo administravimo subjektas atliko teisės aktais nustatytą pareigą dėl akto suinteresuotam asmeniui įteikimo; ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas; ar pareiškėjas žinojo, kad toks aktas turi būti priimtas, ar buvo aktyvus ir atliko atitinkamus veiksmus, siekdamas išsiaiškinti apie akto priėmimą (atsisakymą jį priimti) ir jo turinį bei per įstatymu nustatytą terminą teisės aktais nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo. Tais atvejais, kai administracinis aktas suinteresuotam subjektui neturėjo būti įteiktas, tokio subjekto skundo padavimo administraciniam teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo jo sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Skundžiamas aktas laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada priėmė administracinį aktą, koks yra jo turinys (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-07-10 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. AS556-395/2010).

Nagrinėjamu atveju individualus administracinis aktas (2014-10-02 Rašytinis pritarimas statinio projektui) priimtas ne dėl ieškovės, šis aktas jai neturėjo būti įteiktas. Vertinant, kada ieškovė sužinojo ar turėjo sužinoti apie šį aktą, kuris, kaip ir kiti statybą leidžiantys dokumentai, skelbiami  informacinėje sistemoje „Infostatyba“, pažymėtina tai, kad ieškovė, neturėdama konkrečių duomenų apie atsakovų ketinamus vykdyti remonto darbus, galimą jų pobūdį, mastą, neturėjo pareigos sekti „Infostatyba“ skelbiamą informaciją.

Rašytinio pritarimo apskundimo terminą skaičiuoti nuo atsakovo UAB Vilko apetitas“ 2015-02-18 rašto ieškovei išsiuntimo dienos šiuo atveju taip pat nėra pakankamo pagrindo. Šiame rašte, prašant ieškovę atlaisvinti pastogės patalpas dėl 2015-03-02 ketinamų pradėti stogo ir palėpės remonto darbų, neužsiminta apie gautą statybą leidžiantį dokumentą, kurio pagrindu šie darbai bus vykdomi. Tokia nuoroda atsakovo galėjo būti įrašyta.

Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vieno mėnesio termino Rašytiniam pritarimui apskųsti eigos pradžia skaičiuotina nuo 2015-03-03, kai buvo pradėti vykdyti statybos darbai ginčo patalpoje, esančioje greta ieškovei nuosavybės teise priklausančių Kūrybinių dirbtuvių, nes ieškovė, būdama atidi ir rūpestinga dėl savo teisių apsaugos, nuo šio momento turėjo imtis veiksmų sužinoti, ar yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas tokiems darbams vykdyti. 

Sutiktina su atsakovais, kad, skaičiuojant Rašytinio pritarimo apskundimo terminą nuo šios datos, vieno mėnesio terminas yra praleistas, nes ieškinys teismui paduotas 2015-04-07. Kita vertus, teismas pripažįsta nepagrįsta atsakovų poziciją, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, kurios pateisintų ieškovės delsimą skųsti rašytinį pritarimą bei būtų pagrindas praleistam terminui atnaujinti (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis).

Pažymėtina tai, kad, siekdama surinkti duomenis dėl atsakovų pradėtų statybos darbų teisėtumo, ieškovė, atstovaujama advokato, 2015-03-03 kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama informacijos apie pastogės patalpose esančią neidentifikuotą patalpą, ir 2015-03-20 gavo atsakymą, jog apie tokią patalpą Nekilnojamojo turto registravimo įstaiga duomenų neturi, ši patalpa teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuota ir neįregistruota (T. I, p. 16-17). Akivaizdu, kad procesiniam dokumentui dėl Rašytinio pritarimo nuginčijimo parengti reikia laiko. Minėta, kad ieškinys teismui paduotas 2015-04-07, t. y. maždaug po dviejų savaičių, kai buvo gautas VĮ Registrų centro atsakymas. Teismo vertinimu, šis terminas, rengiant procesinius dokumentus teismui dėl Rašytinio pritarimo pripažinimo negaliojančiu, yra protingas. Aptartos aplinkybės teikia pakankamą pagrindą pripažinti, kad vieno mėnesio terminas Rašytiniam pritarimui apskųsti praleistas dėl svarbių priežasčių, šis terminas praleistas nedaug, todėl yra pagrindas jį atnaujinti (ABTĮ 34 straipsnio 1 dalis).

Išdėstytų motyvų pagrindu teismui nusprendus atnaujinti ieškovės praleistą vieno mėnesio terminą Rašytiniam pritarimui apskųsti, atsakovų prašymas nutraukti bylą dėl šio termino praleidimo atmetamas.

  Dėl ieškovės teisės ginčyti Rašytinį pritarimą statinio projektui ir pagal šį statybą leidžiantį dokumentą atliekamus statybos darbus

Ieškovė reikalavimą dėl Rašytinio pritarimo pripažinimo negaliojančiu grindžia jos, kaip neįrengtos pastogės dalies, kuri 2010-09-30 UAB „Matavimų centras“ parengtame plane nurodyta kaip „Erdvė“, bendraturtės teisių pažeidimu, atsakovams vykdant Neįrengtos pastogės pertvarkymo darbus, negavus ieškovės sutikimo.

Atsakovai, nesutikdami su ieškiniu, tvirtina, kad ieškovės sutikimas, gaunant ginčijamą Rašytinį pritarimą, nebuvo reikalingas, nes ji nėra Pastato 2A3p, kuriame vykdyti statybos darbus gautas Rašytinis pritarimas, bendraturtė, todėl ji neturi reikalavimo teisės ginčyti Rašytinį pritarimą ir vykdomus statybos darbus nurodytu pagrindu.

Byloje esantys Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovei nuosavybės teise priklausančios Kūrybinės dirbtuvės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra Pastate 1A2p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tuo tarpu Neįrengta pastogė, kurioje atsakovai Rašytinio pritarimo pagrindu vykdo statybos darbus, yra Pastate 2A3p, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės kaip bendrojo naudojimo patalpa įvardijama „Erdvė“ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje esančiame UAB „Matavimų centras“ 2010-11-10 parengtame Pastato 2A3p (duomenys neskelbtini), Pastogės patalpos plane pažymėta kaip Pastato 2A3/p pastogės patalpos dalis (T. I, p. 20). Esant tokiems kadastro duomenims, atsakovai pagrįstai teigia, kad ginčo „Erdvė“ yra Pastato 2A3p pastogės dalis, todėl ieškovė, būdama Kūrybinių dirbtuvių, kurios yra kitame nekilnojamojo turto objekte – Pastate 1A2p – savininkė, neturi pagrindo tvirtinti, jog yra ginčo „Erdvės“ bendraturtė. Atsakovų teisingai nurodyta ir tai, kad iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog Pastate 2A3p yra 9 gyvenamosios ir kitos paskirties patalpos, ir tarp šio Pastato patalpų savininkų ieškovės nėra (T. II, p. 27, 28-29). Sutiktina, kad nurodyti viešojo registro duomenys teikia pagrindą daryti išvadą, jog ieškovė nėra Pastato 2A3p patalpų bendraturtė.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį, CK 4.262 straipsnį nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Viešojo registro duomenys yra prima facie įrodymai ir turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamos bylos aspektu pabrėžtina tai, kad nekilnojamojo turto objektai formuojami ir registruojami tam tikra teisės aktų nustatyta tvarka tam, jog būtų užtikrintas daiktinių teisinių santykių aiškumas, apibrėžtumas. Dėl to, kilus daiktinių teisių subjektų ginčui, teismas negali vadovautis šių santykių subjektų pateikiamu faktinės situacijos vertinimu, neatitinkančiu Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų, susijusių su nekilnojamaisiais daiktais, dėl kurių kyla ginčas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė įstatymų nustatyta tvarka nėra nuginčijusi viešojo registro duomenų, nėra pareiškusi reikalavimo ir įrodžiusi bendrosios dalinės nuosavybės teisės į Pastogės patalpos dalį, pažymėtą plane „Erdvė“, kuri, sprendžiant iš Pastogės patalpos ribų žymėjimo dviguba linija, yra būtent Pastogės patalpų, priskirtų Pastatui 2A3p, dalis (T. II, p. 35). Pagal byloje esančius duomenis yra pagrindo manyti, kad Pastogės patalpų dalis, pažymėta plane „Erdve“, galbūt nepatenka į atsakovui UAB „Vilko apetitas“ nuosavybės teise priklausančių Neįrengtos pastogės patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pažymėtų plane 11-1 ir 11-2, plotą, kuris, Nekilnojamojo turto registro duomenimis yra 132,83 kv. m. Tačiau kartu pažymėtina tai, kad ši aplinkybė, taip pat VĮ Registrų centro 2015-03-20 rašte nurodyta aplinkybė, jog Pastogės plane neidentifikuota patalpa teisės aktų nustatyta tvarka nesuformuota ir neįregistruota Nekilnojamojo turto registre, neturi teisinės reikšmės, vertinant ieškovės nagrinėjamoje byloje pareikštus ieškinio reikalavimus. Kol įstatymų nustatyta tvarka ieškovė neįrodė, kad ji turi bendrosios dalinės nuosavybės teisę į Pastatui 2A3p priskirtą Pastogės patalpų dalį, arba įstatymų nustatyta tvarka nenuginčijo Nekilnojamojo turto kadastro duomenų, pagal kuriuos ginčo „Erdvė“ priskirta Pastatui 2A3p (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis), ieškovė neturi reikalavimo teisės ginčyti Rašytinį pritarimą nagrinėjamoje byloje pareikštu pagrindu.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamoje byloje nesprendžiama, ar ginčo „Erdvė“ yra atsakovo UAB „Vilko apetitas“, kaip Pastato 2A3p Neįrengtos pastogės patalpų savininko, nuosavybė, ar bendroji dalinė Pastato 2A3p butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybė, nes šis klausimas nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.     

Teismo vertinimu, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikšti ieškinį dėl Rašytinio pritarimo nuginčijimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo, kol įstatymų nustatyta tvarka nėra įrodžiusi savo nuosavybės teisės į ginčo „Erdvę“, kuri pagal galiojančius Nekilnojamojo turto kadastro duomenis yra kitame Pastate (2A3p), nei ieškovės nuosavybės teise valdomos Kūrybinės dirbtuvės (1A2P). Ieškovė, manydama, kad nekilnojamojo turto objektai – Pastatas 1A2p ir Pastatas 2A3p – yra suformuoti netinkamai, kad jai nuosavybės teise priklausančių Kūrybinių dirbtuvių dalis nepagrįstai priskirta Pastatui 1A2p, turi teisę kreiptis dėl nekilnojamojo turto objekto performavimo ir šio objekto kadastro bei registro duomenų pakeitimo teisės aktų nustatyta tvarka. Kol Nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenys nėra pakeisti teisės aktų nustatyta tvarka, teismas, spręsdamas civilinių teisinių santykių dalyvių ginčus, privalo vadovautis galiojančiais viešųjų registrų duomenimis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis, CK 4.262 straipsnis).

Išdėstytų motyvų pagrindu pripažintini teisiškai pagrįstais atsakovų argumentai, kad ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti panaikinti Rašytinį pritarimą, remdamasi jos, kaip ginčo Pastogės patalpos dalies, pažymėtos plane „Erdvė“, bendraturtės teisių pažeidimu, nes pagal viešojo registro duomenis, kurie nepaneigti ir nepakeisti įstatymų nustatyta tvarka, ji negali būti laikoma ginčo patalpų bendraturte, kadangi ieškovės nuosavybės teise valdomas turtinis vienetas (Kūrybinės dirbtuvės) yra kitame daugiabučiame gyvenamajame name – 1A2p, bet ne 2A3p, kuriame yra ginčo patalpa.

Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrosios nuosavybės teisės dalyviai turi ne tik teises į bendrą daiktą ir jo teikiamą naudą, bet ir pareigas, susijusias su bendrosios nuosavybės objektų priežiūra, išlaikymu. Šiuo atveju ieškovė, tvirtindama, kad ji yra ir Pastato 2A3p bendrosios nuosavybės objektų bendraturtė, nepateikė duomenų, jog iki šioje byloje kilusio ginčo ji vykdė ir šiuo metu vykdo pareigas, tenkančias Pastato 2A3p bendraturčiams: moka mokesčius už šio Pastato bendrosios nuosavybės objektų priežiūrą, išlaikymą (pvz., už stogo priežiūrą, remontą, laiptinės valymą, bendrosioms reikmėms suvartojamą elektros energiją ir kt.). 

Dėl Rašytinio pritarimo teisėtumo

Pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas statinį (jo dalį) valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais įstatymų nustatytais pagrindais – statinio rekonstravimo, remonto ir griovimo atvejais. Rašytinių pritarimų statinio projektų tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“. Šio Reglamento 28 punkte nurodyta, kokie dokumentai turi būti pateikti savivaldybės administracijai, siekiant gauti Rašytinį pritarimą statinio projektui.

Nagrinėjamoje byloje pareikštą reikalavimą dėl atsakovui UAB „Vilko apetitas“ 2014-10-02 išduoto Rašytinio pritarimo statinio projektui pripažinimo negaliojančiu ieškovė grindžia tuo, kad šis statybą leidžiantis dokumentas išduotas nesant jos, kaip Pastato, kuriame siekiama atlikti statybos darbus, bendraturtės sutikimo.     

Pirmiau išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad ieškovės, kuri pagal galiojančius viešojo registro ir kadastro duomenis nėra Pastato 2A3p bendraturtė, sutikimas nebuvo reikalingas, todėl nepažeistas teisės aktų reikalavimas, kuriuo ieškovė grindžia ginčijamo Rašytinio pritarimo neteisėtumą.

Pripažintini teisiškai pagrįstais atsakovų argumentai, kad šiuo atveju ieškovė neturi teisinio pagrindo remtis CK 4.75 straipsnio 1 dalimi, nes ginčo „Erdvė“ yra daugiabučiame name, todėl bendraturčių teisinius santykius dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų naudojimo, valdymo, disponavimo jais reglamentuoja specialioji teisės norma – CK 4.85 straipsnio 1 dalis, nustatanti, jog bendraturčių sprendimai dėl bendrosios nuosavybės priimami bendraturčių balsų dauguma.

Iš byloje pateiktos Rašytinio pritarimo projektinės medžiagos (T. II, p. 13-111) matyti, kad Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2014-08-06 raštu Nr. VILRA(12.5.26.)-21263 statytojo UAB „Vilko apetitas“ įgaliotiniui pateikė duomenis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotus nekilnojamuosius daiktus (butus ir kitos paskirties patalpas), esančius Pastate 2A3p (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame Pastate iš viso yra įregistruotos 9 patalpos (5 gyvenamosios ir 4 negyvenamosios). Atsakovei I. M. nuosavybės teise priklauso 1, o atsakovui UAB „Vilko apetitas“ – 4 patalpos, esančios Pastate 2A3p. Taigi šie atsakovai bendrai yra 5 iš 9 Pastato 2A3p patalpų savininkai, t. y. sudaro šio Pastato savininkų daugumą.

Byloje esančių duomenų analizė teikia pagrindą pripažinti teisiškai pagrįstais Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus, kad nagrinėjamu atveju statytojas UAB „Vilko apetitas“ pateikė visus būtinus dokumentus Rašytiniam pritarimui gauti, todėl nebuvo pagrindo neišduoti ginčijamo Rašytinio pritarimo. 

Nustačius, kad ieškovės reikalavimas pripažinti Rašytinį pritarimą negaliojančiu jos įvardytu pagrindu yra teisiškai nepagrįstas, nėra teisinio pagrindo nagrinėti antrąjį ieškinio reikalavimą dėl neteisėtos statybos padarinių pašalinimo pagal Statybos įstatymo 281 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsakovai, remdamiesi tuo, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės reikšti ieškinyje nurodytus reikalavimus, prašė bylą nutraukti.

Pažymėtina, kad byla nutraukiama tais atvejais, kai teismo proceso metu paaiškėja, jog asmuo neturėjo teisės pareikšti ieškinį dėl procesinio teisinio pobūdžio aplinkybių, vadinamų teisės kreiptis į teismą prielaidomis. Šiuo atveju ieškovė tinkamai įgyvendino procesinę teisę kreiptis į teismą, tačiau kilo ginčas dėl jos teisės į ieškinio patekinimą. Ši teisė priklauso nuo materialiojo teisinio pobūdžio faktų, ir į šį klausimą atsakoma tik nustačius visas bylos aplinkybes, ištyrus ir įvertinus įrodymus. Jeigu ieškovas turi teisę į ieškinį, ieškinys patenkinamas, jeigu neturi – atmetamas.

Nagrinėjamu atveju, išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, kad ieškovė, būdama patalpų, kurios suformuotos ir įregistruotos Pastate 1A2p, bendraturtė, neturi reikalavimo teisės kvestionuoti 2014-10-02 Rašytinio pritarimo statinio projektui, išduoto kapitalinio remonto darbams gretimame Pastate 2A3p, jos ieškinys atmetamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ė:

atmesti ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                             Laima Ribokaitė