Civilinė byla Nr. e2-654-808/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04115-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.1; 2.6.10.2.2; 2.6.10.2.3; 2.6.10.2.4.1; 3.2.4.11; 3.2.6.1;

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė,

sekretoriaujant Deimenai Sitnikei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Betonita“ atstovei advokatei Galinai Kardanovskajai,

atsakovės T. V. atstovui advokatui Olegui Šibkovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Betonita“ ieškinį atsakovei T. V. dėl žalos atlyginimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

1.       Ieškovė pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 8 300 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą

2.       Ieškinyje nurodo, kad T. D. 2021 m. gegužės 19 d. tapo ieškovės UAB „Betonita“ vieninteliu akcininku ir direktoriumi ir, 2021 m. gegužės 26 d. nuvykęs perimti įmonės sąskaitos valdymo į banką (duomenys neskelbtini) nustatė, kad buvusi įmonės direktorė T. V. (atsakovė) iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini), atlikusi du pavedimus, t. y. 2021 m. gegužės 10 d. - 7 000 Eur ir 2021 m. gegužės 12 d. - 1 300 Eu, nepagrįstai pervedė 8 300 Eur. Pavedimų paskirtyse nurodyta, kad tai „sąskaitos papildymas“. Dėl to, atsakovei buvo pateikta Pretenzija ir pasiūlyta grąžinti pinigus. Tačiau atsakovė atsisakė tai padaryti.

3.       Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriuo nesutiko su ieškiniu, prašo jį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nepagrįstai ieškinyje teigiama apie vadovo (atsakovės) neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, prieziumuojamą kaltę. Nagrinėjamu atveju nenustatyti atsakovės neteisėti veiksmai bei kaltė, nei įsiteisėjusiais teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje ar teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje. Konkretus atvejis neatitinka CPK 182 straipsnio 3 dalies reikalavimų aiškinimo bei taikymo. Atsakovė nurodo, kad ji veikė rūpestingai ir sąžiningai, nes ieškovės nurodytas lėšas į savo asmeninę sąskaitą pervedė teisėtais tikslais, nes turėjo finansinių išlaidų, susijusių su įmonės UAB „Betonita“ veikla. Šias finansines išlaidas apmokėjo nuosavomis lėšomis. Taigi, iš ieškovės sąskaitos persivedė sumas, kurias iš savo asmeninės banko sąskaitos buvo sumokėjusi dėl įmonės finansinių įsipareigojimų.

4.       Ieškovė pateikė dubliką, kuriame nesutiko su atsakovės atsiliepime nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad išvada apie atsakovės netesėtus veiksmus seka iš Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro A. M. 2022 m. vasario 18 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21322-21. Dėl patraukimo administracinėn atsakomybėn už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus buvo informuota (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinė mokesčių inspekcija. Byloje teismui pateikti dokumentai - Invoice Nr. 20/010, Nr. 01/21; kases ienemumu kvits Nr.1; ir  01/21; 2021 m. sausio 11 d. sutartis, sudaryta tarp N. M. ir UAB „Betonita“ niekada nebuvo pateikti ieškovės UAB „Betonita“ apskaitai, nurodytų dokumentų įmonėje nėra (nei originalų, nei kopijų). Be to, pateikti dokumentai įforminti netinkamai, juose nėra būtinų rekvizitų (įmonės antspaudo).

5.       Atsakovė pateikė tripliką, kuriuo nesutiko su ieškovės argumentais ir papildomai nurodė, kad prokuroro nutarime konstatuota, jog T. V. veiksmuose nenustatyti pagrindiniai tirtos nusikalstamos veikos - turto pasisavinimo, požymiai, o įžvelgiami administracinio teisės pažeidimo, numatančio atsakomybę už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, požymiai. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes prokuroras nenustatė jokių turto neteisėto paėmimo fakto. Tik preziumavo, kad galimai yra buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, todėl tyrimo medžiagą perdavė kitai institucijai. Atsakovė nenuginčijo akcijų pirkimo pardavimo sutarties, tačiau tai nereiškia, kad atsakovė sutinka su susiklosčiusia situacija dėl akcijų priklausomybės. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie sumokėjimą už akcijas, bendrovės dokumentų ir turto perleidimo aplinkybių, nors turėjo būti vykdomos Akcinių bendrovių įstatymo nuostatos dėl bendrovės ir jos akcijų perleidimo sąlygų.

6.       Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus. Prašė ieškinį tenkinti

7.       Teismo posėdyje atsakovės atstovas iš esmės palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

8.       Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. K. paaiškino, kad ji tvarko kelių įmonių duomenis, taip pat ir ieškovės. 2019 metais į ją kreipėsi atsakovės sūnus E. dėl įmonės pirkimo. Jiems (atsakovei ir jos sūnui) tiko UAB „Betonita“ akcijos ir jie šią įmonę nupirko. Ruošiant balansą už 2020 metus, (duomenys neskelbtini) bankas pranešė, kad nenori tęsti veiklos su atsakove. Tada atsakovė perėjo į banką (duomenys neskelbtini) ir pervedė 9400 Eur. Naujam akcininkui atsakovė turėjo viską tinkamai grąžinti, kad būtų užbaigtas sandoris, tačiau patikrinus sąskaitą (kompiuteryje), - paaiškėjo, kad joje likutis 40 Eur. Visą kitą sumą – 8300 Eur, atsakovė pervedė į savo asmeninę sąskaitą. Nepavykus geruoju susigrąžinti pinigus iš atsakovės, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Liudytoja pažymėjo, kad atsakovei reikėjo įmonės su PVM kodu. Sužinojusi, kad įsigytos įmonės PVM kodas bus panaikintas, atsakovė pasakė, jog tokios įmonės ji nenori ir nieko nedarys. Veiklai vystyti ji nusipirko kitą įmonę „Mados linija“. Atsakovė įmonę UAB „Betonita“ valdė nuo 2020 m. vasario iki 2021 m. kovo mėnesio. Į (duomenys neskelbtini)  sąskaitą pinigai – 9500 Eur pateko 2020 m. rudenį. Pati atsakovė banke (duomenys neskelbtini) atidarė sąskaitą. Perkant įmonę UAB „Betonita“, jos sąskaitoje buvo 9500 Eur. Sutarties pasirašymas vyko elektroniniu paštu, atsakovei buvo išsiųsti keli pirkimo-pardavimo sutarties projektai. 2021 metais įmonė veiklos nevykdė, o balansai už 2021, 2022 bei 2023 metus buvo atkartojami.  

9.       Teismo posėdyje apklausta liudytoja L. Z., finansininkė, paaiškino, kad atsakovę matė tik vieną kartą - 2019 metais kai buvo tvarkoma bendrovės „Betonita“ apskaita (teiktas balansas, pelno mokesčio ataskaita). Atsakovė nereikalavo grąžinti jokių pinigų, pasirašė atskaitą, kuri buvo išsiųsta į Registrų centrą. Jeigu įmonės sąskaitoje atsiranda asmeniniai pinigai, tai per vieną mėnesį turi būti pristatyti tai patvirtinantys dokumentai. Konkrečiu atveju to nebuvo.

Teismas

konstatuoja:

Ieškinys iš esmės tenkinamas.

10.       Nagrinėjamoje byloje ieškovė ieškinio reikalavimus grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:

- 2022 m. vasario 18 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21322-21;

- Juridinių asmenų registro išrašais;

- 2021 m.. gegužės 19 d. Akcininko sprendimu dėl direktoriaus pakeitimo, kuriuo atsakovė atleista iš bendrovės direktoriaus pareigų;

- duomenimis apie UAB „Betonita“ akcininkus;

- direktoriaus T. D. dokumentais (pasu);

- UAB „Betonita“ išrašu iš banko (duomenys neskelbtini);

- 2019 m. vasario 4 d. Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartimi tarp UAB „Betonita“ ir UAB „Optima fides“;

- 2019 m. rugsėjo 1 d. Tiekimo sutartimi 2019-09 (su priedais);

- Susirašinėjimo tarp T. V. ir L. K., vykusio programėlėje WhatsApp išrašu;

- UAB „Betonia“ finansinėmis ataskaitomis;

- Juridinių asmenų registro Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašu.

11.       Atsakovė, nesutikimą su ieškinio reikalavimais, grindžia tokiais rašytiniais įrodymais:

-       2022 m. gegužės 10 d. Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-45296-21;

-       2021 m. sausio 31 d. UAB „Betonita” avanso apyskaita;

-       2021 m. sausio 6 d. kasos įplaukų orderiu Nr. 1, Nr.01/21, sąskaitomis Nr. 20/01, 01/21;

-       (Duomenys neskelbtini) banko UAB “Betonita” sąskaitos išrašu (2020-05-01-2021-03-16);

-       (Duomenys neskelbtini) bankui pateiktas UAB “Betonita” prašymu atsidaryti sąskaitą;

-       2021 m. kovo 15 d. ir 18 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis;

-       2021 m. sausio 13 d. L. K. laišku E. V.;

-       UAB “Betonita” pelno ataskaita ir L. Z. el. laišku.

12.       Pažymėtina, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatymo nustatytą pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). 

13.       Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis).

14.       CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti.

15.       Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Prievolė atlyginti turtinę žalą atsakovui kyla konstatavus, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y. 1) jis neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai; 2) yra padaryta turtinė ir (ar) neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas (išskyrus įstatymuose nustatytas išimtis). CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas.

16.       Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsakovės atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes baudžiamoji atsakomybė - kraštutinė priemonė, kuri atsakovės atveju, anot prokuroro, akivaizdžiai pažeistų ultima ratio principą. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad atsakovė T. V., būdama UAB "Betonita" direktore, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymą, t. y. be teisėto pagrindo iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę (duomenys neskelbtini) banko sąskaitą pervedė įmonės lėšas. Taigi, nors atsakovės veiksmuose nenustatyti tirtos nusikalstamos veikos - turto pasisavinimo, požymiai, vis gi jos veiksmuose nustatyti administracinio teisės pažeidimo, numatančio atsakomybę už buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai. Atsižvelgdamas į tai, ieškovės direktorius T. D., dėl pažeistų įmonės turtinių interesų gynimo ir kreipėsi į teismą civilinio proceso tvarka - dėl įmonės turto (lėšų) praradimo ir pateikė atsakovės neteisėtus veiksmus patvirtinančius dokumentus (banko pavedimus).

17.       Analizuojant byloje esančiu duomenimis, nustatyta, kad atsakovė, būdama UAB „Betonita“ direktore iš įmonės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, esančią (duomenys neskelbtini) atlikdama du pavedimus, pervedė 8 300 Eur sumą, t. y. - 2021 m. gegužės 10 d. – pervedė 7 000 Eur ir 2021 m. gegužės 12 d. - 1 300 Eur. Paskirtyse atsakovė nurodė, kad tai „sąskaitos papildymas“. Bylos nagrinėjimo metu atsakovei neįrodžius savo teiginių, jog ji pervedė pinigus, nes įmonės veiklai naudojo savo asmenines lėšas, konstatuotina, kad konkrečiu atveju yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos, civilinei atsakomybei atsirasti. Atsakovės neteisėtais veiksmais pervedus pinigus iš įmonės į savo asmeninę sąskaitą, ieškovei – UAB „Betonita“ buvo padaryta žala. Todėl atsakovės deklaratyvaus pobūdžio teiginiai apie ieškinio nepagrįstumą yra atmestini visa apimtimi.

18.       Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad ieškinio reikalavimas priteisti iš atsakovės 8 300 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl palūkanų

19.       CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (8 300 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2024 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

20.       Teismas dėl kitų argumentų bei aplinkybių, neturinčių esminės reikšmės bylos išsprendimui, plačiau nepasisako, atsižvelgdamas ir į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; CPK 3 straipsnio 1, 7 ir 8 dalys, 185 straipsnis).

Bylinėjimosi išlaidos

21.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

22.       Nagrinėjamu atveju ieškinį tenkinus visiškai, ieškovė remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

23.       Bylinėjimosi išlaidoms, be kitų, priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuoja CPK 98 straipsnis. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-611/2019).

24.       Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 5 015 Eur išlaidos už teisines paslaugas ir 186,75 Eur sumokėtas žyminis mokestis už ieškinį. Įvertinus teisinių paslaugų teikimo apimtį, trukmę, ieškovės teiktų dokumentų skaičių, teismo posėdžių skaičių, byloje atliktų procesinių veiksmų skaičių, ieškovės prašomų priteisti išlaidų už advokato teisinę pagalbą dydis neviršija Rekomendacijose įtvirtintų maksimalių priteistinų užmokesčio dydžių, atitinka protingumo bei proporcingumo reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys tenkintas pilna apimtimi, ieškovei iš atsakovės priteistinas 5 201,75 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

25.       Teismas nepatyrė išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 96 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Betonita“ (juridinio asmens kodas 301119786), iš atsakovės T. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) - 8 300 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus eurų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 8 300 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2024 m. kovo 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5 201,75 Eur (penkis tūkstančius du šimtus vieną eurą ir 75 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                Gražina Žukauskienė