Civilinė byla Nr. 3K-3-136-701/2015

              Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00024-2013-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 123.2; 123.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M.-K. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų G. K. ir D. M.-K. ieškinį atsakovei A. K. dėl avanso, baudos ir nuostolių priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje nagrinėjami klausimai dėl asociacijos nario atstovavimo ir gynimo teisme, bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teisės inicijuoti kasacinį procesą.

Ieškovai dokumentinio proceso tvarka pareikštu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 35 000 Lt (10 136,70 Eur) sumokėtą avansinę įmoką pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. preliminariąją (rezervavimo – avansinę) sutartį, 354,98 Lt (102,81 Eur) baudą, 28,33 Lt (8,20 Eur) tiesioginius nuostolius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Kauno apylinkės teismas 2013 m. sausio 30 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Atsakovė pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo, kuriais nesutiko su jai pareikštais reikalavimais, prašė panaikinti preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 30 d. preliminarų sprendimą: priteisė iš atsakovės ieškovams 35 000 Lt (10 136,70 Eur) avansinės įmokos, 354,98 Lt (102,81 Eur) baudos už sutarties nevykdymą, 28,33 Lt (8,20 Eur) nuostoliams atlyginti, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas; priteisė iš atsakovės 531 Lt (153,79 Eur) žyminio mokesčio ieškovui, 1400 Lt (405,47 Eur) išlaidų už teisines paslaugas ieškovei ir 31,32 Lt (9,07 Eur) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Teismas, įvertinęs šalių sudarytos 2007 m. rugpjūčio 13 d. preliminariosios sutarties sąlygas, bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sprendė, kad pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl, vadovaudamasis CK 6.165 straipsnio 4 dalimi, 6.237 straipsniu, ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Teismas, visiškai tenkinęs ieškinį, priteisė ieškovams iš atsakovės jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. ieškovui priteisė 531 Lt (153,79 Eur) žyminio mokesčio, o ieškovei – 1400 Lt (405,47 Eur) išlaidų už teisines paslaugas (CPK 88 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 430 straipsnio 7 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi pakeitė Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. galutinio sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo: panaikino sprendimo dalį, kuria iš atsakovės ieškovei priteista 1400 Lt (405,47 Eur) išlaidoms už teisines paslaugas apmokėti; kitą sprendimo dalį paliko nepakeistą. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, atsakovės argumentus dėl skolos pagal preliminariąją sutartį perkėlimo D. R., remdamasi CK 6.115, 6.116 straipsniais, sprendė, kad atsakovė neįrodė, jog minėtas asmuo sudarė su ieškovais sutartį dėl atsakovės skolos pagal 2007 m. rugpjūčio 13 d. preliminariąją sutartį perėmimo, todėl paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo galutinio sprendimo dalį, kuria tenkinti pagrindiniai materialieji ieškovų reikalavimai. Vertindama apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovams atstovavęs asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ teisininkas D. G. neatitiko CPK 56 straipsnio reikalavimų, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, nurodė, jog atstovavimo santykiams pagrįsti byloje yra pateikta 2013 m. birželio 3 d. teisinių paslaugų sutartis, sudaryta tarp ieškovės ir asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“, šios asociacijos įstatai, išrašas iš Juridinių asmenų registro, asociacijos išduotas įgaliojimas jos nariui ir steigėjui D. G. atstovauti asociacijos nariams bei pačiai asociacijai teismuose, įrodymas, patvirtinantis D. G. aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės priklausymą asociacijai, o vien sąskaitoje faktūroje, išrašytoje suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti, nurodymas, jog dalis įmokos yra skiriama asociacijos nario mokesčiui sumokėti, nelaikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu ieškovės narystę nurodytoje asociacijoje. Pažymėjusi, kad asociacijos steigėjo ir nario atstovavimas kitam asociacijos nariui už pinigus yra nesuderinamas su asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ įstatuose nurodytais tikslais, teisėjų kolegija nustatytų aplinkybių pagrindu padarė išvadą, jog D. G. neturėjo teisės atstovauti ieškovei nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose. Teisėjų kolegija nurodė, kad nevertina atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentų, nes atsiliepimas yra pateiktas asmens, neturinčio teisės jį paduoti. Teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės ieškovei 1400 Lt (405,47 Eur) neįgalioto asmens suteiktoms teisinėms paslaugoms apmokėti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė D. M.-K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. galutinį sprendimą, priteisti 700 Lt (202,73 Eur) bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Nurodomi šie argumentai:

1. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovų atstovas veikia CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu. Abejonių, kad tiek ieškovė, tiek jos atstovas yra asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ nariai, nėra, tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai buvo pateikti. Pirmosios instancijos teismas prieš nagrinėdamas bylą tinkamai įvertino šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, nes pareikalavo pateikti papildomus narystę pagrindžiančius įrodymus, šie buvo pateikti prieš teismo posėdį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės priklausymą asociacijai, yra nepagrįsta, nes pirmosios instancijos teismui buvo pateiktas ne tik ieškovės nario pažymėjimas, bet ir asociacijos vadovės išduota pažyma apie narystę, juos teismas apžiūrėjęs grąžino atstovui, taip pat pateiktas įrodymas, kad ieškovė sumokėjo su naryste asociacijoje susijusius mokesčius.

2. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė, kaip asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ narė, negalėjo su asociacija sudaryti teisinių paslaugų teikimo sutarties ir jai negalėjo būti teikiamos atlygintinės paslaugos, nes, anot apeliacinės instancijos teismo, tai nesuderinama su asociacijos tikslais. Visų pirma asociacija parengė ieškinį, kitus procesinius dokumentus, už juos ieškovė sumokėjo, ir tai patvirtinantys rašytiniai įrodymai yra pateikti byloje. Neparengus procesinių dokumentų ieškovai negalėtų tinkamai pasinaudoti savo subjektine teise į teisminę pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), nes asmuo, kuris neturi teisinio išsilavinimo, be kvalifikuotos pagalbos negali parengti ieškinio, atitinkančio CPK keliamus reikalavimus. Be to, ieškovė asociacijai mokėjo ne už atstovavimą, o tik už procesinių dokumentų, kurių dėl teisinių žinių stygiaus negalėjo parengti pati, parengimą. Ieškovė gyvena Jungtinėje Karalystėje ir jos interesų gynimas nustatytas asociacijos įstatų 4.1.4 punkte, o remiantis įstatų 69.1ir 69.10.10 punktais, asociacija, įgyvendindama savo tikslus, gali vykdyti ūkinę komercinę veiklą, kuri apima ir teisinę veiklą, t. y. konsultacijas ir atstovavimą civilinėse bei baudžiamosiose bylose. Pažymėtina, kad asociacija parengė visus procesinius dokumentus pirmojoje instancijoje už 1400 Lt (405,47 Eur), kas yra daug mažiau, nei teisingumo ministro nustatytas maksimalus priteistinas advokatų padėjėjų ir advokatų užmokestis už teikiamas paslaugos civilinėse bylose, o gauti pinigai panaudoti asociacijos veiklai vykdyti. Kadangi pirmojoje instancijoje buvo pateikta detalizuota ataskaita, pagrindžianti ieškovės turėtas išlaidas procesinių dokumentų parengimui, tai apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė laimėjusios šalies procesinių dokumentų parengimo išlaidų. Pirmiau nurodyta nepagrįsta teismo išvada dėl asociacijos negalėjimo jos nariui teikti atlygintines paslaugas paneigia galimybę asociacijai vykdyti veiklą, už kurią gautos lėšos naudojamos jos veiklai finansuoti, taip neteisėtai kišamasi į asociacijos vidaus reikalus, nemotyvuotai pripažįstama, kad viešasis juridinis asmuo neturi teisės teikti asmeniui, su kuriuo sudaryta teisinių paslaugų teikimo sutartis, pagrįstas ir būtinas teisines paslaugas, už kurias CPK nurodytais atvejais ieškovui turi būti atlyginta iš atsakovo. Tokios teismo išvados iš esmės užkerta kelią teisės aktų nustatyta tvarka registruotam viešajam juridiniam asmeniui veikti, nes jo gaunamos pajamos teismo laikomos nesuderinamomis su asociacijos veiklos tikslais. Asociacijos veiklos tikslai įtvirtinti įstatų 4 punkte, jie yra nuoseklūs, logiški ir sistemiškai pagrįsti. Neturėdamas galimybės gauti finansavimą juridinis asmuo negali vykdyti savo veiklos.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnyje nustatyta tvarka negauta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl asociacijos teisės būti savo narių – fizinių asmenų – atstovu pagal pavedimą teisme ir jiems teikti atlygintines teisines paslaugas

Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 35 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams, o to paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog politinių partijų, kitų politinių ir visuomeninių organizacijų steigimą ir veiklą reglamentuoja įstatymas. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, pasisakydamas dėl Konstitucijos 35 straipsnio, yra konstatavęs, kad: konstitucinė teisė laisvai vienytis į bendrijas, politines partijas ar asociacijas yra daugialypė, jos turinį sudaro teisė steigti bendrijas, politines partijas ar asociacijas, teisė įstoti į jas ir dalyvauti jų veikloje, taip pat teisė nebūti bendrijų, politinių organizacijų ar asociacijų nariu, teisė išstoti iš šių susivienijimų; asmenys, siekdami įgyvendinti savo teises ir interesus politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse, gali jungtis į įvairius susivienijimus, jei šių tikslai ir veikla nėra priešingi Konstitucijai ir įstatymams; asmens laisva valia – pamatinis narystės įvairiose bendrijose, politinėse partijose, asociacijose principas; Konstitucijos 35 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintose sąvokose „bendrija“, „politinė partija“, „asociacija“, taip pat šio straipsnio 3 dalyje įtvirtintoje sąvokoje „kitos politinės ir visuomeninės organizacijos“ yra išreikšta susivienijimų, steigiamų savanoriškumo pagrindu jų narių poreikiams politinėje, ekonominėje, kultūrinėje, socialinėje ir kitose gyvenimo srityse tenkinti, įvairovė; Konstitucijoje nurodyti susivienijimai yra grindžiami savanoriška naryste ir įsisteigia bei veikia savo narių interesais; Konstitucija pripažįsta ir palaiko susivienijimų, kaip viešai veikiančių institucionalizuotų interesų grupių, įvairovę (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 21 d., 2004 m. liepos 1 d., 2005 m. liepos 8 d. nutarimai).

Asociacija – tai asmenų arba organizacijų susivienijimas ūkinei, politinei, mokslinei ar kultūrinei veiklai (Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Žodynas, 2004). Juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą ir pan. reglamentuoja Asociacijų įstatymas (Asociacijų įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Pagal šį įstatymą asociacija – savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus, ji veikia laikydamasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, šio bei kitų įstatymų, Vyriausybės nutarimų, kitų teisės aktų ir veiklą grindžia savo įstatais (Asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis). Asociacija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Asociacijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), ji gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jos veiklos tikslams, nustatytiems Civiliniame kodekse, šiame Įstatyme ir asociacijos įstatuose (Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis); turi teisę vykdyti įstatymų nedraudžiamą ūkinę komercinę veiklą, kuri neprieštarauja jos įstatams bei veiklos tikslams ir reikalinga jos tikslams pasiekti (Asociacijų įstatymo 11 straipsnio 2 dalis); asociacijos įstatuose, be kita ko, turi būti nurodyta asociacijos veiklos tikslai, kurie turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritis bei rūšis, asociacijos narių teisės ir pareigos (Asociacijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai); asociacijos narys, be kita ko, turi teises naudotis asociacijos teikiamomis paslaugomis bei kitas teisės aktuose ir asociacijos įstatuose nustatytas teises (Asociacijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2, 5 punktai). Taigi asociacija yra steigiama ir veikia savo narių interesais, jų poreikių tenkinimui, vadovaujantis savanoriškumo, narių savitarpio supratimo bei interesų bendrumo principais. Atsižvelgiant į asociacijos, kaip susivienijimo, esmę, jos steigimo, stojimo į ją ir veikimo tikslus, darytina išvada, kad asociacijos teikiamomis paslaugomis jos nariai paprastai turėtų naudotis nemokamai, nebent tai būtų susiję su išskirtinėmis aplinkybėmis, realiai patirtomis papildomomis išlaidomis. Kai asociacijos įstatuose vienu iš jos veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir atstovavimas jiems teisme, sudarantis prielaidas jai būti savo nario – fizinio asmens – atstovu teisme pagal pavedimą (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas), tai ši asociacija, įgyvendindama nurodytą tikslą bei tenkindama tokio savo nario pageidavimą ir poreikius dėl jo interesų atstovavimo bei gynimo teisme, negali iš šio (nario) reikalauti bei gauti užmokesčio už procesinių dokumentų parengimą, atstovavimą teisme ir pan., nes tai prieštarauja jos tikslams, narių savitarpio supratimo, interesų bendrumo, bendriesiems teisės principams. Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo – asociacijos narys – apmoka tokio pobūdžio asociacijos jam suteiktas paslaugas, tai dėl to jo patirtos išlaidos nekvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus.

CPK 56 straipsnio, reglamentuojančio asmenis, kurie gali būti teisme atstovais pagal pavedimą, 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose nustatytus veiklos tikslus; šiuo atveju bylą teisme veda atitinkamo juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgalioti kolegialių valdymo organų nariai arba atstovai pagal pavedimą – darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, ir (ar) advokatai (advokatų padėjėjai). Pagal CPK 57 straipsnio, reglamentuojančio atstovo pagal pavedimą teisių ir pareigų įforminimą, nuostatas, CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais atvejais, kai bylą teisme veda asociacijos darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, įgaliojimus Civilinio kodekso nustatyta tvarka gali išduoti atitinkamo juridinio asmens organas (2 dalis); CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytais atvejais asociacijos teisės ir pareigos patvirtinamos atstovaujamo asmens (asociacijos dalyvio) ir asociacijos rašytine sutartimi (3 dalis). Šias proceso teisės normas aiškinant nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste bei atsižvelgiant į CPK 55 straipsnyje, 56 straipsnio 2, 3 dalyse įtvirtintą teisinį reglamentavimą konstatuotina, kad: asmenys (pvz., asociacijos steigėjas), nepatenkantys į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą asmenų ratą, neturi teisės jos vardu vesti asociacijos nario bylą teisme; teismas visais atvejais turi patikrinti šalies, kuriai atstovauja asociacija, narystės joje faktą ir asociacijai atstovaujančio asmens įgaliojimus; procesinio atstovavimo pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą santykio buvimas, teisės ir pareigos patvirtinami asociacijos ir jos nario rašytine sutartimi, kuri nevertintina kaip atlygintinė teisinių paslaugų sutartis ir kurioje negali būti atlygintinei teisinių paslaugų sutarčiai būdingų sąlygų dėl honoraro paslaugas teikiančiam asmeniui (šiuo atveju – asociacijai) mokėjimo.

CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas šią CPK normą, yra pažymėjęs, kad tam, jog įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje W. M. M. v. I. R., bylos Nr. 3K-3-444/2014).

Iš šios bylos medžiagos matyti, kad ieškovei (kasatorei) D. M.-K. byloje atstovavo ir atstovauja asociacija „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“, kuri yra viešasis juridinis asmuo. Tarp asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ ir ieškovės (kasatorės) 2013 m. birželio 3 d. yra sudaryta teisinių paslaugų sutartis, kuria nustatytos jos šalių teisės ir pareigos, tarp jų ieškovės (kasatorės) pareiga sumokėti kitai šios sutarties šaliai (asociacijai) honorarą už teikiamas teisines paslaugas, sutartyje taip pat nustatyta honoraro dydis, jo apskaičiavimo forma, mokėjimo tvarka ir terminai. Bylos duomenimis, ieškovė (kasatorė) asociacijai „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ pagal šios išrašytas sąskaitas faktūras 2013 m. gegužės 31 d. sumokėjo 405,47 Eur už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą, o 2014 m. kovo 10 d. sumokėjo 202,73 Eur už atsiliepimo parengimą. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad kasatorės dėl atliktų mokėjimų asociacijai „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą patirtos išlaidos nekvalifikuotinos kaip CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos, kurios atlygintinos bylą laimėjusiai šaliai, nes jos vertintinos kaip neatitinkančios būtinumo kriterijaus; apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atstovavimas asociacijos nariui už pinigus yra nesuderinamas su asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ įstatuose nurodytais tikslais.

Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad asociacija „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ bylą teismuose vedė ir veda per D. G., kuris veikia asociacijos 2013 m. kovo 27 d. išduoto įgaliojimo pagrindu. Iš nurodyto įgaliojimo matyti, kad jis asociacijos vardu pasirašytas jos vadovės A. G., jame D. G. įvardytas kaip asociacijos steigėjas ir narys, tačiau nėra nurodyta, kad jis (D. G.) yra įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgaliotu asociacijos kolegialių valdymo organų nariu arba asociacijos darbuotoju. Byloje nėra duomenų apie tai, kad D. G. yra asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ vienasmenis valdymo organas, įstatymų ar steigimo dokumentų nustatyta tvarka įgaliotų kolegialių valdymo organų narys arba darbuotojas. Teisėjų kolegija, remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais ir bylos duomenimis, konstatuoja, kad D. G., kaip nepatenkantis į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą asmenų ratą, neturi teisės asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ vardu vesti asociacijos nario bylą teisme.

Dėl teisės inicijuoti kasacinį procesą

Procesinio atstovavimo institutas nukreiptas užtikrinti tinkamos, kvalifikuotos, atstovaujamojo interesus ir jo valią atitinkančios pagalbos teikimą teismo procese. Procesinį atstovavimą reglamentuojančios normos turi būti aiškinamos ir taikomos atsižvelgiant į šiuos civilinės proceso teisės instituto tikslus. Bylą nagrinėjantis teismas ex officio turi patikrinti atstovavimo tinkamumą atstovo teisės atstovauti, įgaliojimų įforminimo ir teisių apimties aspektais, t. y. ir kasacinės instancijos teismas turi pareigą, net jei atstovavimo tinkamumo klausimas nekeliamas kasaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, patikrinti, ar kasacinis skundas nėra pasirašytas neįgalioto asmens, ar asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą (CPK 356 straipsnis 6 dalis).

Nagrinėjamos bylos atveju kasatorės D. M.-K. kasacinį skundą pasirašė D. G., kuris kasaciniame skunde įvardytas kaip D. M.-K. atstovas, siejamas su asociacija „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“. Atstovavimo santykiams pagrįsti prie kasacinio skundo yra pateikta asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ ir kasatorės 2013 m. birželio 3 d. sudaryta teisinių paslaugų sutartis, šios asociacijos įstatai, išrašas iš Juridinių asmenų registro, asociacijos 2013 m. kovo 27 d. išduotas įgaliojimas D. G., t. y. pateikti tie patys dokumentai ir duomenys, kuriuos įvertinusi teisėjų kolegija šioje nutartyje jau konstatavo, kad D. G., kaip nepatenkantis į CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytą asmenų ratą, neturi teisės asociacijos „Gintautienė&Gintautas Lex Publicum“ vardu vesti asociacijos nario bylą teisme. Dėl to konstatuotina, kad D. G. neturi teisės pasirašyti kasacinį skundą D. M.-K. vardu ir taip inicijuoti kasacinį procesą. Ši aplinkybė, nustatyta bylos nagrinėjimo kasaciniame teisme metu, teikia pagrindą kasacinį procesą nutraukti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 356 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 356 straipsnio 6 dalimi, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį procesą nutraukti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                    Egidijus Laužikas                                         

                                                                                    Antanas Simniškis

                                                                                                                                                                                      Donatas Šernas