Civilinė byla Nr. e2A-72-775/2022

       Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00298-2021-3

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2;

2.6.10.2.4.1; 3.3.1.18.3

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Gudynienės, Anitos Sereikienės ir Editos Šliumpienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. B. įmonės bei atsakovų R. M. ir A. M. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3477-384/2022 pagal ieškovės G. B. įmonės patikslintą ieškinį atsakovams R. M. ir A. M. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė G. B. įmonė (toliau – ieškovė) prašė priteisti solidariai iš atsakovų R. M. ir A. M. (toliau – atsakovai) 21 562,30 Eur turtinę žalą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas.

2.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. sausio 31 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-78-829/2022, ieškinį patenkino iš dalies. Iš atsakovų ieškovei priteisė 2 069,95 Eur negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 1 470,06 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.

3.       Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-691-921/2022, Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimas panaikintas ir byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors teismas nustatė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, tačiau netinkamai aiškino bei taikė teisės normas reglamentuojančias negautas pajamas, netinkamai vertino bylos duomenis, dėl ko neteisingai nustatė ieškovei priteistinos žalos dydį, todėl siekiant tinkamai nustatyti ieškovei priteistinos žalos dydį, tikslinga patikslinti ieškovės patirtos žalos dydžio skaičiavimus.

4.       Ieškovė 2022 m. birželio 27 d. patikslintu ieškiniu prašo priteisti solidariai iš atsakovų 21 562,30 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškovė nurodė, kad ji nuo 1999 metų nuomoja 8,1300 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, unikalus (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kuriame vykdo žemės ūkio veiklą – augina grūdines kultūras ir iš šios veiklos gauna pajamas bei išmokas.

6.       Tarp ieškovės ir Žemės sklypo savininko S. K. 2014 m. gruodžio 18 d. buvo sudaryta nauja Žemės sklypo nuomos sutartis, kuria 7,91 ha ploto iš 8,1300 ha Žemės sklypo ieškovei buvo išnuomota iki 2039 m. gruodžio 18 d. Nauja Žemės sklypo nuomos sutartis, kaip ir ankstesnė Žemės sklypo nuomos sutartis, kuri galiojo iki 2006 m. rugsėjo 29 d., buvo paviešinta įregistruojant Nekilnojamojo turto registre.

7.       Mirus S. K., nuosavybės teisė į Žemės sklypą 2016 m. rugpjūčio 1 d., paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo pagrindu, perėjo jo sutuoktinei A. K., kuri, pažeisdama ieškovės pirmumo teisę pirkti Žemės sklypą, 2017 m. balandžio 21 d. pirkimo–pardavimo sutartimi nuosavybės teisę į Žemės sklypą perleido atsakovams. Kadangi atsakovams perėjo pareigos pagal 2014 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo nuomos sutartį, Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo ginčyta teisme.

8.       Atsakovai ieškovei 2017 m. gegužės 23 d. išsiuntė siūlymą pakeisti Žemės sklypo nuomos sutarties sąlygas, ieškovei akivaizdžiai nenaudingomis sąlygomis, tai yra sutrumpinant nuomos sutarties terminą, neadekvačiai padidinant nuomos kainą, nurodant, kad priešingu atveju, Žemės sklypo nuomos sutartis su ieškove bus nutraukta. 2017 m. birželio 19 d. atsakovų pranešimu ieškovė buvo informuota apie vienašalį Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą, pažymint, kad sutartis bus laikoma nutraukta praėjus trims mėnesiams po pranešimo įteikimo dienos, tai yra nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. Ieškovė nesutiko su atsakovų vienašališku Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimu, tačiau atsakovai 2017 m. spalio 31 d. Žemės sklypą išnuomojo trečiajam asmeniui.

9.       Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų vienašališkai nutraukiant Žemės nuomos sutartį, ieškovė kreipėsi į teismą su reikalavimais pripažinti Žemės sklypo nuomos sutarties vienašalį nutraukimą neteisėtu, įpareigojant atsakovus vykdyti sutartį bei pakeisti nuomos sutartį, nustatant nuomos kainą. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2- 242-630/2019, kuris paliktas galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020, atsakovų vienašalis 2014 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, atsakovai įpareigoti vykdyti 2014 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo nuomos sutartį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-260-684/2020, Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutarties dalis, kuriomis ieškinio reikalavimas dėl 2014 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo nuomos sutarties pakeitimo paliktas nenagrinėtas, taip pat procesinių sprendimų dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nutarė panaikinti ir grąžinti dėl šio reikalavimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo Marijampolės apylinkės teismui nagrinėti iš esmės. Kasacinis teismas 2020 m. spalio 15 d. nutartyje pripažino, jog Žemės sklypo nuomos sutartis atsakovų buvo nutraukta neteisėtai.

10.       Ieškovė nuomos sutarties pagrindu toliau naudojosi nuomojama Žemės sklypo dalimi ir 2017 m. rugsėjo 27 d. Žemės sklypo nuomojamoje 7,9100 ha dalyje savo lėšomis pasėjo žieminius kviečius. Atsakovo A. M. 2018 m. balandžio 21 d. nurodymu, ieškovės Žemės sklype pasėti žieminiai kviečiai buvo sunaikinti, sulėkščiuojant Žemės sklypą su atsakovams priklausančiu traktoriumi, kurį, atsakovo nurodymu, vairavo atsakovo A. M. darbuotojas. Šią aplinkybę patvirtina 2018 m. gegužės 4 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus liudytoju apklausto A. M. apklausos protokolas. Dėl šių atsakovo A. M. neteisėtų veiksmų – kviečių sunaikinimo, ieškovė patyrė tiesioginius nuostolius, kurie sudaro 3 440 Eur turtinę žalą. Ieškovės skaičiavimu, nurodytos turtinės žalos dydį sudaro ieškovės patirtos išlaidos, tai yra 340 Eur – rudeninis arimas, 360 Eur – žemės dirbimas prieš sėją, 620 Eur – tręšimas ir trąšos, 320 Eur – sėjimas, 630 Eur – sėklos, 460 Eur – rudeninis purškimas nuo žolių, 360 Eur – pavasarinis tręšimas, 350 Eur – tręšimas salietra.

11.       Dėl atsakovų vienašališko neteisėto Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ieškovė taip pat negavo pajamų, kurias būtų gavusi, jei atsakovai būtų tinkamai vykdę Žemės sklypo nuomos sutartį. Negalėdama naudotis išsinuomotu Žemės sklypu, ieškovė 2018 metais negavo 5 434,89 Eur pajamų. Negautas pajamas už 2018 metus ieškovė apskaičiavo nurodydama, kad 1 tonos kviečių pardavimo kaina tuo metu buvo 160 Eur, iš 1 hektaro pasėtų kviečių vidutiniškai išauginamos 8 tonos kviečių, todėl iš 1 hektaro užaugintų kviečių Žemės sklype ieškovė būtų gavusi ne mažiau kaip 1 280 Eur pajamų (160 Eur x 8 t), tai yra būtų gauta 10 124,80 Eur pajamų (1 280 Eur/ha x 7,9100 ha). Ieškovės nurodytas kviečių kainas patvirtina byloje esančios sąskaitos faktūros ir 2017 m. lapkričio 30 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymas Nr. 3D-768 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sąrašo patvirtinimo“. Ieškovės skaičiavimu, šių pajamų sąnaudos yra 3 730,81 Eur ir jas sudaro 3 440 Eur išlaidos sėjai ir žieminių kviečių auginimui, 227,81 Eur derliaus nuėmimo išlaidos, 63 Eur derliaus transportavimo išlaidos bei 959,09 Eur pelno mokestis (10 124,80-3 730,81-959,09=5434,89).

12.       2019 metais Žemės sklype ieškovė planavo auginti rapsus, byloje pateikė deklaracijų duomenis apie ieškovės vykdomą nuolatinę sėjomainą, todėl iš atsakovų už 2019 metus solidariai prašė priteisti 7 129,28 Eur negautas pajamas, kurios, ieškovės skaičiavimu, susidaro iš 1 tonos rapsų pardavimo kainos tuo metu už 1 toną – 365 Eur, iš 1 hektaro pasėtų rapsų vidutiniškai išauginama 4 tonos rapsų, tai reiškia, kad iš 1 hektaro užaugintų rapsų Žemės sklype ieškovė būtų gavusi ne mažiau kaip 1 460 Eur pajamų (365 Eur x 4 t), iš viso būtų gavusi 11 548,60 Eur pajamų (1 460 Eur/ha x 7,9100 ha). Nurodytų pajamų sąnaudos, ieškovės skaičiavimu, būtų 4 419,32 Eur ir šią sumą sudaro 2 848 Eur rapsų sėjimo ir auginimo išlaidos, 245,21 Eur derliaus nuėmimo išlaidos, 68 Eur derliaus transportavimo išlaidos ir 1 258,10 Eur pelno mokestis (11 548,60-(2848+245,21+68)-1 258,10=7 129,29). Ieškovės nurodytas kainas patvirtina byloje pateiktas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2019 metais sąrašas, patvirtintas 2018 m. lapkričio 20 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymu Nr. 3D-824 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2019 metais sąrašo patvirtinimo“.

13.       2020 metais ieškovė negavo 2 821,19 Eur pajamų. Žemės sklype ieškovė ketinto auginti kviečius, todėl negautų pajamų paskaičiavimas yra analogiškas ieškovės pateiktam negautų pajamų paskaičiavimui už 2018 metus. Ieškovė neturėjo galimybės Žemės sklypą užsėti, kadangi Žemės sklypas ieškovei buvo perduotas naudojimui tik 2020 metų gegužės mėnesį, todėl prašo priteisti tik pusę negautų pajamų sumos už 2020 metus. 

14.       Iš Nacionalinės mokėjimo agentūros (toliau –NMA) už dirbamus deklaruotus plotus 2018 ir 2019 metais ieškovė negavo išmokų, kurios taip pat sudaro jos negautas pajamas. Ieškovė nurodė, kad 2018 metais ieškovei už kiekvieną dirbamą hektarą priklausė 170,86 Eur dydžio metinė išmoka, iš viso 1 351,50 Eur (170,86 Eur x 7,91 ha), o 2019 metais už rapsų auginimą už kiekvieną dirbamą hektarą priklausė 175,15 Eur dydžio išmoka, iš viso 1 385,44 Eur (175,86 Eur x 7,91 ha), bendra šių išmokų suma, kurią ieškovė solidariai prašo priteisti iš atsakovų, sudaro 2 736,94 Eur.

15.       Atsakovai pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriuo jį prašė atmesti kaip nepagrįstą.

16.       Atsiliepime nurodė, kad tarp ieškovės ir Žemės sklypo savininko 2014 m. gruodžio 18 d. sudarytoje Nuomos sutartyje nebuvo įvardytas nuomos mokesčio dydis, jo mokėjimo tvarka. Paaiškėjus, jog susitarimas dėl nuomos mokesčio neegzistuoja, atsakovai 2017 m. gegužės 3 d. kreipėsi į ieškovę siūlydami pasirašyti papildomą susitarimą nustatantį nuomos mokesčio dydį, mokėjimo ir kainos peržiūrėjimo tvarką. Kadangi ieškovė nepateikė jokių savo pasiūlymų dėl nuomos kainos ir nesiekė bendradarbiauti, atsakovai 2017 m. birželio 19 d. pranešimu informavo ieškovę apie vienašališką Nuomos sutarties nutraukimą praėjus trims mėnesiams nuo pranešimo įteikimo, nurodydami, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 3 dalimi, ieškovei leidžiama nusiimti derlių.

17.       2018 m. sausio 15 d. Nekilnojamojo turto registre buvo išregistruotas juridinis faktas apie Žemės sklypo nuomos sutartį. Nesutikdama su nutraukimu, ieškovė 2018 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl Žemės sklypo nuomos sutarties pripažinimo neteisėtu, vėliau patikslintu ieškiniu prašė nustatyti nuomos kainą už Žemės sklypo nuomą. Bylą nagrinėję teismai pripažino sutarties nutraukimą neteisėtu, tačiau kartu nustatė atsakovų nurodytą Žemės sklypo nuomos kainą.

18.       Atsakovai pažymėjo, kad byloje pateiktos ieškovės pelno (nuostolių) deklaracijos ir informacija iš Nacionalinės žemės tarnybos patvirtina, kad ieškovė 2016 m. dirbo iš viso 208 ha žemės ir gavo 418 Eur pelno; 2017 m. dirbo iš viso 202 ha žemės ir patyrė 16 993 Eur nuostolių; 2018 m. dirbo iš viso 185 ha žemės ir gavo 728 Eur pelno; 2019 m. dirbo iš viso 178 ha žemės ir gavo 459 Eur pelno; 2020 m. dirbo iš viso 185 ha žemės ir gavo 577 Eur pelno. Dirbtos žemės skirtumas – sumažėjimas – 2019 m. iliustruoja ieškovės pelningumo pokytį, nors 2016, 2017 metais (iš dalies), 2019 ir 2020 metais ieškovė dirbo Žemės sklype, gavo iš jame augintų kultūrų pajamas, įskaitant ir išmokas iš Nacionalinės žemės tarnybos už dirbamą plotą, tačiau ieškovės pelningumas aptariamu laikotarpiu, kai Žemės sklypo dėl neva atsakovų neteisėtų veiksmų dirbti ieškovė ir pajamų iš jame auginamų kultūrų gauti negalėjo, iš esmės nepasikeitė ir iš esmės išliko toks pat, o 2017 metais ieškovės veikla buvo itin nuostolinga.

19.       Atsakovų vertinimu, pelno nuostolio ataskaitos, deklaruoti dirbtos žemės plotai yra objektyvūs duomenys, leidžiantys objektyviai įvertinti ieškovės tariamą ir (arba) realiai negautą pelną ir jo pokyčio tais metais, kai ieškovės dirbamos žemės plotas sumažėjo būtent Žemės plotu. Tuo tarpu ieškovė savo tariamai negautas pajamas įrodinėja vieninteliu įrodymu – 2022 m. birželio 21 d. pažyma dėl derliaus nuėmimo sąnaudų – ir žodiniais savo pačios paaiškinimais, tačiau teismui neteikia buhalterinės apskaitos registrų, dėl ko nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės vardu išrašytos ir gautos sąskaitos faktūros bei pažymose nurodytos patirtos sąnaudos bei nuostoliai yra iš tikrųjų patirti ir apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko būtų sumažėjusios ieškovės ginčo laikotarpio pajamos ir (arba) grynasis pelnas. Iš ieškovės pateiktų dokumentų ir duomenų neįmanoma įsitikinti, ar jie atitinka ieškovės finansinėse ataskaitose bei suvestiniuose buhalteriniuose dokumentuose atvaizduotas ūkines operacijas. Prašomos kompensuoti sąnaudos ir patirti nuostoliai, atsakovų vertinimu, turėtų būti apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje ir ji jais turėtų remtis apskaičiuodama patirtą žalą ir negautą pelną, o ne teikdama teismui apibendrintus statistinius visos šalies rodiklius. Atsakovai byloje pateikė teismo ekspertės privačią ekspertinę išvadą (priedas prie 2021 m. rugpjūčio 28 d. DOK-48537), kuria teismo prašė vadovautis. Išvadoje nurodyta, jog nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio žalą patyrė ieškovė.

20.       Kadangi vien iš ieškovės pateiktų pažymų ir fragmentinių dokumentų kopijų nėra galimybės nustatyti, kokią pajamų dalį ir grynojo pelno dėl galimai neteisėtų veiksmų galėjo prarasti ieškovė, atsakovų vertinimu, nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio žalą ieškovė patyrė dėl 2017 metais Žemės sklype tariamai sunaikinto derliaus bei kokio dydžio nuostolius ieškovė būtų patyrusi negalėdama patikslintame ieškinyje aptariamu laikotarpiu naudotis ginčo Žemės sklypu, todėl patikslintą ieškinį teismo prašė atmesti kaip nepagrįstą.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

21.       Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu patikslintą ieškinį patenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti solidariai iš atsakovų ieškovei 12 501,15 Eur padarytai žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 3 950 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią patikslinto ieškinio dalį atmetė.

22.       Teismas nustatė, kad ieškovė 2014 m. gruodžio 18 d. Žemės sklypo nuomos sutarties sąlygomis Žemės sklypu naudojosi nuo 2020 m. gegužės mėnesio.

23.       Teismas padarė išvadą, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 30 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020, nagrinėjamu atveju, turi prejudicinę reikšmę, nes nurodytose bylose teismai sprendė būtent dėl nagrinėjamoje byloje aktualios Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo tarp ginčo šalių. Kasacinis teismas nurodė, kad privačios žemės nuomos sutarties šalių nesusitarimas dėl žemės nuomos mokesčio dydžio ir mokėjimo tvarkos pakeitimo, nuomos sutarties sąlygos dėl nuomos mokesčio dydžio nekonkretumo nėra pagrindas vienašališkai nutraukti nuomos sutartį vadovaujantis CK 6.564 ir 6.217 straipsniais. Todėl atsakovų 2017 m. rugsėjo 23 d. vienašališką Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu.

24.       Teismas nustatė, kad atsakovai nepagrįstai siekė nutraukti tarp šalių sudarytą Žemės sklypo nuomos sutartį, todėl tam tikrą laiką minėta sutartis nebuvo tinkamai vykdoma. Po vienašališko sutarties nutraukimo, atsakovai Žemės sklypą išnuomojo trečiajam asmeniui, o ieškovė neteko pagal sutartį įgytos teisės nuomotis Žemės sklypą ir vykdyti jame žemės ūkio veiklą.

25.       Atsakovai inicijavo nuomos sutarties vienašališką nutraukimą, siekdami tyčia neįvykdyti nuomos sutartimi prisiimtų prievolių, tačiau privalėjo suprasti, kad ieškovė dėl šių veiksmų patirs žalą – negaus numatytų pajamų iš Žemės sklypo. Atsakovas A. M. taip pat pripažino davęs nurodymą 2018 m. balandžio 21 d. sulėkščiuoti Žemės sklypą, kurį ieškovė buvo užsėjusi žieminiais kviečiais. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šie atsakovų neteisėti veiksmai yra tiesiogiai priežastiniu ryšiu susiję su 2018, 2019 ir 2020 metais ieškovės patirta žala ir negautomis pajamomis, kurios kilo ieškovei praradus galimybę naudotis Žemės sklypu ir gauti žemės ūkio produkciją bei pajamas. Minėta aplinkybė patvirtinta ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 16 d. nutarties dalį, kuria teismas konstatavo, kad atsakovai privalo atlyginti ieškovei padarytą turtinę žalą dėl pasėlių sunaikinimo ir ieškovės negautų pajamų.

26.       Vertindamas priteistinos turtinės žalos ir negautų pajamų dydį, teismas nurodė, kad ieškovė prašomą priteisti 3 440 Eur turtinės žalos dydį dėl žieminių kviečių sulėkščiavimo, pagal ieškovės byloje pateiktą paskaičiavimą, nurodė jau kreipdamasi į policijos komisariatą ir ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. gegužės 3 d. liudytojo apklausoje, toks patirtos žalos dydis patvirtintas ir ieškovės byloje pateikta pažyma (CBP-1939 priedai). Nors, atsakovų vertinimu, ieškovės nurodytų nuostolių dydžio nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, be to, ieškovė neturėjo teisės užsėti Žemės sklypo žieminiais kviečiais, nes tuo metu nuomos sutartis buvo vienašališkai nutraukta, šiuos atsakovų argumentus paneigia minėti teismų procesiniai sprendimai dėl Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog dėl atsakovų veiksmų, tai yra neteisėto žieminių kviečių sulėkščiavimo, ieškovei buvo padaryta 3 440 Eur turtinė žala ir šį ieškovės reikalavimą tenkino visiškai.

27.       Ieškovė taip pat prašė iš atsakovų solidariai priteisti negautas pajamas pagal ieškovės byloje pateiktus skaičiavimus bei iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už dirbamus deklaruotus plotus 2018 ir 2019 metais ieškovės negautas išmokas.

28.       Vertindamas ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas, teismas iš dalies sutiko su atsakovų argumentais. Teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui reikšmingų dokumentų, tai yra pelno nuostolių ataskaitų, deklaracijų apie dirbtos žemės plotus, produkcijos gamybos planų, pagamintos produkcijos savikainos, todėl nebuvo galima nustatyti, kokių nuostolių ieškovė patyrė. Patirtiems nuostoliams 2021–2022 metais įrodyti, ieškovė pateikė jos surašytas pažymas ir fragmentines dokumentų kopijas, tačiau jos pateikti įrodymai, teismo vertinimu, nėra pakankami konstatuoti, kokią pajamų dalį ir grynojo pelno dėl galimai neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovė galėjo prarasti. Teismas konstatavo, kad ieškovės byloje pateiktų įrodymų nepakanka teismo įsitikinimui dėl tikslaus nuostolių dydžio susiformuoti.

29.        Teismas pripažino, kad ieškovė 2019 metais Žemės sklypą planavo apsėti rapsais, o 2020 metais kviečiais, nes tiek iš ieškovės aiškinimo apie būtiną sėjomainą, tiek iš teismui 2021 m. rugsėjo 22 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktų duomenų matyti, kad ieškovė Žemės sklype 2016 metais deklaravo žieminius rapsus, 2017 metais – žieminius kviečius, 2019 metais – žieminius kviečius, 2020 metais – pūdymą (DOK-34517), tačiau ieškovės pateikta skaičiuotė dėl negautų pajamų iš Žemės sklypo 2018, 2019, 2020 metais kelia abejonių, kadangi byloje yra pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys apie ieškovės paraiškose dėl paramos deklaruotus žemės plotus nuo 2010 m. iki 2021 m. ir ieškovės metinės pelno mokesčio deklaracijos nuo 2016 m. iki 2020 m. Teismas, išanalizavęs nurodytus duomenis, padarė išvadą, kad ieškovės pajamos už parduotą produkciją 2016–2020 metais tik nežymiai viršydavo jos patirtas sąnaudas, o 2017 metais ieškovė net patyrė nuostolius. Nors metinis pelnas negali būti sutapatinamas su negautomis pajamomis, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant, kiek ieškovė negavo pajamų, negalėdama naudotis Žemės sklypu dėl neteisėtų atsakovų veiksmų.

30.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnio 4 dalimi ir 6.249 straipsnio 1 dalimi, teismas ieškovės nurodytą negautų pajamų dydį nusprendė sumažinti 50 procentų ir iš atsakovų ieškovei solidariai priteisė 9 061,15 Eur negautų pajamų, likusią dalį ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų priteisimo atmetė. 

31.       Nustatęs, kad ieškovė patyrė nuostolius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ir šie nuostoliai iki šiol nėra atlyginti, teismas iš atsakovų ieškovei priteisė įstatymu reglamentuotas 5 procentų dydžio metinės palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

32.       Patenkinęs 58 procentus patikslinto ieškinio reikalavimų, teismas iš atsakovų ieškovei solidariai priteisė 3 950 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

33.       Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti 2022 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl 9 061,15 Eur sumos, ir šią ieškinio dalį tenkinti visiškai, priteisti ieškovei iš atsakovų patirtus 21 562,30 Eur nuostolius ir visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

34.       Ieškovės vertinimu, sprendimo dalis dėl ieškovei priteistinos žalos dydžio nustatymo buvo priimta netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, netinkamai byloje paskirstant įrodinėjimo naštą tarp proceso šalių bei nesivadovaujant šioje byloje aukštesnės instancijos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais ir nustatytomis aplinkybėmis dėl žalos dydžio nustatymo, todėl sprendimu ieškovei iš atsakovų priteistinų negautų pajamų dydis nepagrįstai buvo sumažintas 50 procentų. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

14.1.                      Ieškovė patikslintu ieškiniu reiškė reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, tuo tarpu teismas, 50 procentų sumažindamas ieškovei priteistinų negautų pajamų dydį, sprendime analizavo ir tyrė išimtinai įmonės pelningumą, kas, ieškovės vertinimu, yra visiškai skirtingi dalykai. Apeliacinės instancijos teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje išaiškino, jog sprendžiant dėl įmonės negautų pajamų dydžio dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, privaloma nustatyti, kokio dydžio pajamas ieškovė tikėjosi gauti iš vykdytos veiklos Žemės sklype, tada iš šių pajamų išskaičiuoti visas sąnaudas, kurias ieškovė būtų turėjusi, ir, atskaičius iš visų pajamų sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio turėjo būti atskaitomas pelno mokestis, tačiau teismas tinkamai neištyrė ieškovės byloje pateiktų duomenų dėl negautų pajamų dydžio ir neatliko jų analizės, vien formaliai nurodydamas, kad ieškovės prašomas priteisti negautų pajamų dydis yra abejotinas išimtinai dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos deklaracijose nurodyto įmonės (ne)pelningumo. Teismas netyrė byloje pateiktų ieškovės skaičiavimų ir įrodymų dėl negautų pajamų dydžio ir patirtų sąnaudų, kas, pagal 2022 m. gegužės 16 d. nutarties išaiškinimus, taip pat turėjo būti vertinta ir analizuota.

14.2.                      Teismas, sprendime apskaičiuodamas negautų pajamų dydį dėl veiklos nevykdymo 2018–2020 metais Žemės sklype, nepagrįstai nesivadovavo ir sprendime net nepasisakė dėl 2017 m. lapkričio 30 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymo Nr. 3D-768 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sąrašo patvirtinimo“, kuriuo nustatytos 2018 metais buvusios vidutinės kviečių kainos. Pagal šio sąrašo 1 punktą, maistinių kviečių, kurie 2018 metais ieškovės buvo užsėti Žemės sklype ir atsakovų sunaikinti, kaina už 1 toną sudarė 160 Eur, iš 1 hektaro pasėtų kviečių vidutiniškai galima išgauti ne mažiau kaip 8 tonas užaugintų kviečių, šio fakto atsakovai neginčijo ir įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytą aplinkybę, byloje nepateikė. Todėl nesant byloje jokių duomenų apie Žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų normatyvinių žemės ūkio produkcijos kainų neteisingumą, teismui nebuvo jokio pagrindo nesivadovauti visuotinai pripažintomis normatyvinėmis žemės ūkio produkcijos kainomis.

14.3.                      Ieškovės paskaičiavimu, ji 2018 metais Žemės sklype būtų gavusi ne mažiau kaip 10 124,80 Eur pajamų. Ieškovės byloje pateikta 2022 m. birželio 21 d. pažyma dėl derliaus nuėmimo sąnaudų, kuri teismo sprendime nebuvo vertinta, patvirtina, jog 2018 m. kviečių auginimo sąnaudų suma sudaro 3 730,81 Eur, todėl iš negautų pajamų atskaičius sąnaudas, ieškovės negautos pajamos 2018 metais būtų 6 393,99 Eur, o atskaičius pelno mokestį, kuris lygus 15 procentų (959,09 Eur), galutinė negautų pajamų suma, ieškovės skaičiavimu, 2018 m. sudarė 5 434,89 Eur.

14.4.                      Teismo sprendimu buvo nustatyta, kad yra įrodytas sėjomainos reikalingumo faktas, tačiau teismas sprendime nevertino ir neanalizavo Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2019 metais sąrašo, kurio 31 punkte nustatyta, jog 1 tonos rapsų kaina sudaro 365 Eur. Iš 1 hektaro užsėtų rapsų ploto galima gauti vidutiniškai ne mažiau kaip 4 tonas produkcijos. Analogiškai, atsakovai išauginto kiekio byloje neginčijo ir neteikė jokių įrodymų, kurie leistų teismui daryti kitokias išvadas. Taigi, jei ieškovė 2019 metais Žemės sklype būtų sėjusi žemės ūkio kultūras (rapsus), kas buvo suplanuota, iš kiekvieno žemės sklypo hektaro būtų gavusi ne mažiau kaip 1 460 Eur pajamų, o iš 7,91 ha užsėto Žemės sklypo ploto būtų gavusi 11 548,6 Eur pajamų. Rapsų sėjimo ir auginimo išlaidos taip pat yra numatytos 2018 m. lapkričio 20 d. Žemės ūkio ministerijos įsakyme Nr. 3D-824 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2019 metais sąrašo patvirtinimo“, dėl ko, imant išlaidų vidurkį (360 Eur) rapsų sėjimo ir auginimo išlaidoms, iš minėtų pajamų atimama 2 848 Eur rapsų sėjimo ir auginimo išlaidų suma. Byloje pateikta 2022 m. birželio 21 d. pažyma dėl derliaus nuėmimo sąnaudų patvirtina, kad papildomai būtų patirtos derliaus nuėmimo ir transportavimo išlaidos, dėl ko būtų patirtos bendros 3 161,21 Eur sąnaudos. Tokiu būdu iš 11 548,6 Eur pajamų išskaičiavus bendras 3 161,21 Eur sąnaudas, ieškovės negautos pajamos sudarytų 8 387,39 Eur sumą, atskaičius 15 procentų pelno mokestį (1 258,10 Eur), galutinė negautų pajamų suma sudarytų 7 129,28 Eur, kurią ieškovė prašo priteisti kaip negautas pajamas už 2019 metų laikotarpį. Be to, teismas sprendime taip pat nevertino ir neanalizavo ieškovės produkcijos pardavimo sąskaitų faktūrų, kuriose fiksuota analogiška arba didesnė rapsų ir grūdų pardavimo kaina.

14.5.                      Byloje nėra ginčo ir nustatytina, kad atsakovai po priimtos 2020 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties, kuria ginčo Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimas buvo pripažintas neteisėtu, neperdavė ieškovei Žemės sklypo, realiai Žemės sklypu ieškovė galėjo naudotis tik 2020 m. gegužės mėnesį, dėl ko pavėlavo pasėti grūdines kultūras. Kadangi 2020 metais ieškovė dėl reikalingos sėjomainos Žemės sklype būtų sėjusi kviečius, ieškovės negautos pajamos, pagal Žemės ūkio ministro įsakymu patvirtintas normatyvines žemės ūkio produkcijos kainas, atskaičius analogiškas 2018 metams sąnaudas ir pelno mokestį, sudarytų 5 434,89 Eur, tačiau ieškovė, atsisakydama dalies negautų pajamų ir nedidindama reikalavimo, už 2020 metus iš atsakovų šioje byloje prašė priteisti tik dalį ieškovės negautų pajamų – 2 821,19 Eur. Nepaisydamas to, teismas sprendime be jokių motyvų dar per pusę sumažino ir už 2020 metus priteistinų negautų pajamų dydį ir už 2020 metus ieškovei priteisė tik 25 procentus negautų pajamų.

14.6.                      Teismas sprendime nepagrįstai neanalizavo ir nepasisakė dėl byloje ieškovės pateiktų dalies 2016–2020 metų sąskaitų faktūrų, iš kurių matyti realūs ieškovės sudaryti sandoriai, parduodant grūdus, parduodamos produkcijos ir grūdų kaina. Šie duomenys neginčytinai įrodo ieškiniu prašomų iš atsakovų priteisti negautų pajamų dydį ir jų realumą.

14.7.                      Priešingai nei nustatyta teismo sprendimu, deklaruotų dirbamų plotų kiekio vertinimas kartu su įmonės pateiktomis pelno mokesčio deklaracijomis, ieškovės vertinimu, jokiu būdu negali patvirtinti ieškovės 2018 m. ir 2019 metais realiai galėto uždirbti piniginių lėšų dydžio iš grūdų, išaugintų Žemės sklype, pardavimo, ar juo labiau iš šių duomenų negali būti nustatomas sąnaudų, kurias būtina atimti, siekiant nustatyti negautas pajamas, dydis. Į pelno mokesčio deklaraciją yra traukiamos ne tik gautos pajamos už grūdus ir jiems užauginti išleistos piniginės lėšos, tačiau ir išlaidos technikai, įvairaus turto pirkimui, skolos ar kitos įmonės išlaidos, kurios mažina įmonės pelną, niekaip nėra susijusios su gaunamomis pajamomis už grūdų pardavimus ar sąnaudomis, kurios turėtų būti atimtos, nustatant negautų pajamų dydį, todėl aplinkybė, kad ieškovės pelningumas atitinkamais metais nebuvo didelis, nereiškia, kad ieškovė, parduodama grūdus, negavo ieškinyje nurodomų pajamų ar kad ieškovės sąnaudos, užauginant grūdines kultūras, yra didesnės. Juo labiau kad grūdų kiekių pardavimus patvirtina ne tik minėto Įsakymo sąrašo nuostatomis patvirtintos grūdų kainos, tačiau ir byloje pateiktos sąskaitos faktūros, iš kurių matyti realūs sandoriai.

14.8.                      Teismas, vadovaudamasis vien mažu įmonės metiniu pelningumu, nepagrįstai net dvigubai sumažino ieškovės negautas pajamas dėl ieškovės iš Nacionalinės mokėjimo agentūros negautų išmokų už Žemės sklype ketintą auginti žemės ūkio produkciją. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė už dirbamus deklaruotus plotus kiekvienais metais iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gauna išmokas. Nors Nacionalinė mokėjimo agentūra negali pateikti informacijos apie išmokėtas išmokas atskirai tik už Žemės sklypą, kadangi skiriant paramą yra vertinamas bendras paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius paraiškose deklaruotas / paramos skyrimo kriterijus atitinkantis plotas, tačiau ši aplinkybė negali paneigti, kad pagal byloje ieškovės pateiktas deklaracijas bendrai ieškovės deklaruotų plotų kiekį, ar tai, kad ieškovė už užsėtą ir deklaruotą ginčo Žemės sklypo plotą nebūtų gavusi išmokų. Išmokų gavimas ar jų negavimas yra susijęs su deklaruotais ir užsėtais žemės sklypo plotais, bet ne su įmonės metiniu pelningumu ar nepelningumu, tačiau teismas sprendime neanalizavo ieškovės pateiktų paskaičiavimų dėl ieškovės įmonei ketintų mokėti išmokų atitinkamais metais pagrįstumo, per pusę sumažindamas planuotų gauti išmokų dydį, vadovaudamasis vien ieškovės mažu metiniu pelningumu.

14.9.                      Teismas sprendime visiškai nevertino, jog atsakovai šioje byloje neteikė jokių įrodymų nei dėl ieškovės byloje nurodytų grūdų išgavimo kiekių, nei dėl kainų, kurios pagrįstos tiek minėtomis Žemės ūkio ministerijos įsakymų nuostatomis, tiek realiais sandoriais ir nepaneigė ieškovės nurodyto ir bylos duomenimis įrodyto negautų pajamų dydžio. Neįvertindamas dalies bylos duomenų, teismas konstatavo, jog ieškovės pateikti įrodymai yra abejotini vien dėl įmonės mažo metinio pelningumo. Jokių kitų sprendime dėstomų abejonių dėl šioje byloje prašomo priteisti negautų pajamų dydžio pagrindimo nebuvo nurodyta, todėl, ieškovės vertinimu, teismas turėjo pagrindą laikyti negautų pajamų dydį įrodytu, o to nepadaręs, nukrypo nuo įrodinėjimo naštos tarp proceso šalių paskirstymo.

35.       Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti 2022 m. rugpjūčio 31 d. Marijampolės apylinkės teismo sprendimo dalį ir patikslintą ieškinį atmesti.

36.       Atsakovų vertinimu, skundžiamas sprendimas yra formalus, priimtas selektyviai įvertinus ir sureikšminus vienus ieškovės teiginius ir fragmentiškus ieškovės sukurtus dokumentus, tačiau nevertinant nei atsakovų pateiktų reikšmingų rašytinių įrodymų, nei pačios bylos esmės ir faktinių aplinkybių konteksto. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

16.1.                      Ieškovė 2022 m. birželio 23 ir 27 d. pateikė bylą nagrinėjančiam teismui du patikslintus ieškinius, kuriais pakeitė tiek bylos nagrinėjimo dalyką, tiek ir ieškinio pagrindą. Atsakovų vertinimu, 2022 m. birželio 23 d. ieškovės ieškinys DOK-25829 buvo priimtas neteisėtai, kadangi ieškinio dalyko ir pagrindo keitimui nebuvo gautas atsakovų sutikimas.

16.2.                      Nors teismas ieškovės nurodytą negautų pajamų dydį sumažino 50 procentų, tačiau sprendime nepagrindė ir nemotyvavo nei kodėl ieškovės reikalavimas yra 50 procentų tenkinamas, nei kodėl ieškovės reikalavimas yra 50 procentų atmetamas. Nepaisant to, kad nuostolių dydį nustato teismas, tai turi būti daroma motyvuotai ir pagrįstai, o tokių motyvų skundžiamame sprendime, atsakovų vertinimu, nėra. Teismas nurodė tik deklaratyvius samprotavimus, nepagrįstus jokiais byloje esančiais įrodymais, teismo padarytos išvados yra tiesiogiai priešingos byloje esantiems įrodymams.

16.3.                      Pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą turėjo iš naujo nustatyti visas būtinąsias civilinei atsakomybei taikyti sąlygas ir tik tada spręsti dėl nuostolių dydžio, tačiau skundžiamu sprendimu (jo dalimi) nurodė tik deklaratyvius samprotavimus, nepagrįstus jokiais byloje esančiais įrodymais, net gi priešingai – teismo padarytos išvados yra tiesiogiai priešingos byloje esantiems įrodymams.

16.4.                      Nagrinėjamu atveju, kuomet pagrindinis byloje nustatinėtinas dalykas yra konkrečių apeliantų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (ne)buvimas, pirmosios instancijos teismas nusprendė, neva visos apeliantų civilinės atsakomybės taikymo sąlygos yra tenkinamos iš esmės vien tik dėl to, kad (tarpe tarp nuomos sutarties nutraukimo ir ieškovės teisminio proceso inicijavimo dėl sutarties nutraukimo teisėtumo peržiūros teismine tvarka) buvo tariamai ieškovei padaryta žala dėl derliaus sunaikinimo ir dėl to, kad apeliantai neteisėtai nutraukė nuomos sutartį. Tačiau vien tik pats sutarties nutraukimo faktas dar neįrodo, kad ieškovė negalėjo naudotis ginčo žemės sklypu.

16.5.                      Byloje nėra ginčo dėl to, kad iki 2017 metų ieškovė galėjo naudotis Žemės sklypu, nusiimti derlių. Atsakovų nuomone, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovė 2018 –2020 metais ginčo žemės sklypu ne tik galėjo naudotis, tačiau ir naudojosi bei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie ŽŪM deklaravo ten auginusi naudmenas. Be to, ir patys apeliantai matė, kad Ieškovė 2019–2020 metais ginčo žemės sklypu naudojasi – kadangi tuo metu ieškovė buvo inicijavusi teisminį procesą dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, apeliantai nedarė jokių kliūčių ieškovei naudotis žemės sklypu ir ieškovė žemės sklypu naudojosi; tą faktą atitinkamai ir deklaravo valstybės institucijoms. Atsakovų vertinimu, sprendime yra tiesioginis prieštaravimas ir akivaizdi loginė klaida, kadangi jei 2018, 2019 ir 2020 metais ieškovė negalėjo naudotis Žemės sklypu, tai atitinkamai 2018 m. balandžio 21 d. ieškovei negalėjo būti ir padaryta žala dėl tariamo ieškovės užsėto sklypo derliaus sunaikinimo, nes negalėdama naudotis sklypu, ieškovė negalėjo jame užsėti jokio derliaus.

16.6.                      Teismas nevertino ir nenustatinėjo priežastinio ryšio esmės tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos, jos dydžio ar atsakovų kaltės, teismas tik preziumavo esant priežastinį ryšį, kas, atsakovų vertinimu, yra neteisėta. Teismas neįvertino, kad ieškovės reikalavimas dėl žalos atlyginimo susideda iš dviejų savarankiškų vienas nuo kito nepriklausančių pagrindų – ieškovei neva tai padarytos žalos, atsakovams neteisėtai sunaikinus jos derlių, užsėtą po nuomos sutarties nutraukimo, sunaikintą likus daugiau nei pusmečiui iki ieškovės inicijuotos bylos dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir ieškovės negautų pajamų, kurių ji negavo tuo metu, kai ji tariamai negalėjo naudotis Žemės sklypu.

16.7.                      Atsakovai objektyviai negalėjo numatyti, kad ieškovė, po nuomos sutarties nutraukimo, savavališkai pasės Žemės sklype derlių, nors buvo įspėta dėl to, kad bet kokie savavališkai atlikti veiksmai ir jų rezultatas bus pačios ieškovės rizika, todėl, atsakovų vertinimu, jų veiksmuose nėra kaltės, dėl ko ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų turtinę žalą, teismo turėjo būti atmestas kaip neįrodytas, kadangi tarp ieškovei tariamai padarytos žalos ir atsakovų veiksmų nėra pakankamo priežastinio ryšio.

16.8.                      Teismas suabsoliutino ir netinkamai vertino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus liudytoju apklausto atsakovo A. M. apklausos protokolą. Atsakovas A. M. apklausos metu patvirtino tik tai, kas jam buvo žinoma, tai yra, kad Žemės sklypas buvo užsėtas. Atsakovas ne pats sulėkščiavo sklypą, tą padarė visiškai kitas asmuo. Be to, nuomos sutarties nutraukimas įsigaliojo būtent 2017 metų rudenį ir ieškovei buvo leista nusiimti užsėtą derlių, tačiau ieškovė nenustatytu metu ir nepranešusi apie tai atsakovams, po minėto derliaus nuėmimo užsėjo naują derlių, apie kurį atsakovams nebuvo žinoma iki ginčo dėl Žemės sklypo, išnuomoto trečiajam asmeniui, sulėkščiavimo, nes atsakovai Žemės sklype net nesilankė ir patys Žemės sklypu, išnuomotu trečiajam asmeniui, naudotis neketino. Ieškovė, kaip juridinis asmuo, besiverčiantis žemės ūkio veikla, turėjo suvokti, kad nutraukus nuomos sutartį ir nusiėmusi paskutinį derlių, ji teisės naudotis Žemės sklypu nebetenka, tačiau to nepaisydama, savavališkai užsėjo derlių neturėdama tam jokios teisės ir neginčydama nuomos sutarties nutraukimo jokia forma, sukurdama situaciją, kad jai tariamai buvo padaryta žala dėl jos pačios savavališkų veiksmų, kai tuo metu atsakovai elgėsi pagal savo teises. Atsakovų vertinimu, ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie jos patirtą žalą, tačiau net jei ir būtų įrodyta tariama žala, tai dėl dalies tariamos žalos egzistuoja ir pačios ieškovės kaltė, kuri prisiėmė riziką, kad ji gali netekti derliaus, pasodinto po nuomos sutarties nutraukimo.

16.9.                      Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodė, kokius įrodymus ieškovė turėtų pateikti. Nė vieno iš šių įrodymų ieškovė nepateikė, vienintelis ieškovės papildomas į bylą pateiktas įrodymas yra ieškovės ranka surašyta pažyma apie neva tai negautas pajamas 2020 metais. Atsakovų vertinimu, ieškovė neteisėtai tikslino ieškinį keisdama ir dalyką, ir pagrindą. Atsakovai mano, kad ieškovė turi teisę reikalauti ne negautų pajamų, o negauto pelno (po mokesčių), tačiau jokių įrodymų apie negautas pajamas ieškovė byloje nepateikė. 

16.10.                      Atsakovų vertinimu, būtent dirbtos žemės skirtumas, jos sumažėjimas 7 hektarais 2018 metais, kuriais ieškovė negalėjo visus metus naudotis Žemės sklypu

16.11.                      Ieškovė nepateikė buhalterinės apskaitos registrų, todėl nėra galimybės nustatyti, ar ieškovės vardu išrašytos ir gautos sąskaitos faktūros bei pažymose nurodytos patirtos sąnaudos bei nuostoliai yra iš tikrųjų patirti ir apskaityti ieškovės buhalterinėje apskaitoje, dėl ko būtų sumažėjusios ieškovės ginčo laikotarpio pajamos ir (arba) grynasis pelnas. Be to, ieškovė savo patirtas išlaidas bei neva patirtus nuostolius grindžia ne tariamų nuostolių atsiradimo laikotarpiu 2017–2020 metais surašytais ir buhalterinėje privalomai registruotais buhalteriniais dokumentais, o 2021–2022 metais surašytomis pažymomis. Atsakovų vertinimu, tokie nuostoliai ir patirtos išlaidos ieškovės nebuvo laiku apskaičiuotos ir apskaitytos buhalterinėje apskaitoje, o minėtose pažymose atlikti skaičiavimai yra atlikti remiantis ne faktiškai 2017–2020 metais patirtas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais, o įvairiuose internete skelbiamuose šaltiniuose nurodytais 2017–2018 metais žemės ūkio paslaugų įkainiais ir normatyvais, apibendrintais statistiniais visos šalies rodikliais. Kadangi iš ieškovės pateiktų pažymų ir fragmentinių dokumentų kopijų nėra galimybės nustatyti, kokią dalį pajamų ir grynojo pelno dėl galimai neteisėtų veiksmų galėjo prarasti ieškovė, atsakovai prašo panaikinti sprendimo dalį ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai.

37.       Ieškovė atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą prašo jį atmesti, sprendimo dalį, kuria patenkintas patikslintas ieškinys palikti nepakeistą, likusią sprendimo dalį pakeisti ir ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš atsakovų ieškovės naudai 1 815 Eur advokato išlaidas už atsiliepimo parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

17.1.                      Priešingai apeliacinio skundo motyvams, ieškovė mano, jog teismas sprendimu pagrįstai konstatavo visas civilinės atsakomybės atsakovų atžvilgiu taikymo sąlygas, tačiau nepagrįstai dvigubai sumažino atlygintinos žalos dydį.

17.2.                      Nepagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog teismas be atsakovų sutikimo priėmė ieškovės patikslintą ieškinį, kadangi patikslintu ieškiniu buvo pakeistas ieškinio dalykas ir pagrindas. Ieškinys buvo tikslintas, atsižvelgiant į Kauno apygardos teismo nutarties motyvus, nekeičiant reikalavimo dalyko, tačiau patikslinant negautų pajamų laikotarpį bei negautų pajamų dydžio paskaičiavimus. Byla buvo nagrinėjama iš naujo, panaikinus ankstesnį apylinkės teismo sprendimą, todėl ieškinio tikslinimas buvo galimas. Patikslintame ieškinyje buvo paliktos visos tos pačios esminės ginčo faktinės aplinkybės, o naujai nurodytos tik papildomos faktinės aplinkybės, papildančios ieškinio pagrindą.

17.3.                      Atsakovai teigia, kad teismas sprendime, vadovaudamasis išimtinai 2022 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismo nutartyje išdėstytais išaiškinimais ir neištyręs bylos duomenų, nepagrįstai nustatė visas civilinės atsakomybės taikymo sąlygas jų atžvilgiu. Ieškovė su tokia pozicija nesutinka, nurodo, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas atsakovų veiksmuose nustatė neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktą, priežastinį ryšį tarp padarytos žalos ir atsakovų neteisėtų veiksmų, taip pat nustatė, kad ieškovės kaltės dėl kilusios žalos nėra, grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teismui tik sprendimo dalį dėl žalos dydžio nustatymo. Bylą pakartotinai nagrinėjant pirmosios instancijos teismui ir atsakovams nepateikus į bylą jokių naujų duomenų bei nenurodžius jokių naujų aplinkybių, susijusių su civilinės atsakomybės sąlygų nustatymu ir (arba) ieškovės kaltės dėl kilusios žalos, teismas, anot ieškovės, neturėjo pagrindo nustatyti kitokias aplinkybes ir (arba) kitaip aiškinti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, padarydamas kitokias išvadas, nei buvo nustatyta 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi. Tų pačių aplinkybių bei motyvų nurodymas negali sudaryti pagrindo bylą pakartotinai nagrinėjančiam teismui jas vertinti kitaip. Todėl skundo motyvai, jog nagrinėjamu atveju civilinės atsakomybės taikymui neva iš viso nėra civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, nurodant tapačias aplinkybes ir motyvus, dėl kurių jau yra pasisakęs apeliacinės instancijos teismas, vien dėl to, jog, pasak atsakovų, apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai nėra aktualūs šiai civilinei bylai, yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atmestini.

17.4.                      Priešingai apeliacinio skundo motyvams, šioje byloje buvo įrodytos visos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos atsakovų atžvilgiu bei aplinkybė, jog nagrinėjamu atveju neegzistuoja mišrios kaltės taikymo sąlygos. Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovų neteisėtus veiksmus, žalą bei priežastinį ryšį tarp kilusios žalos ir neteisėtų veiksmų, atsakovų kaltė yra preziumuojama, todėl atsakovai, teigdami, jog ieškovė neva yra kalta dėl žalos atsiradimo, tai turėjo įrodyti.

17.5.                      Nors atsakovai teigia, kad atsakovų veiksmuose nėra neteisėtų veiksmų, ieškovė pažymėjo, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė ne vien nuomos sutarties nutraukimu, tačiau ir piktybiškumu ieškovei neleidžiant naudotis Žemės sklypu, neteisėtai nutraukus sutartį su ieškove ir Žemės sklypą iki 2018 m. spalio 30 d. išnuomojus trečiajam asmeniui bei Žemės sklype 2018 metais sunaikinus ieškovės pasėtas grūdines kultūras. Atsakovai teigia, kad ieškovei nebuvo trukdoma naudotis Žemės sklypu 2019 ir 2020 metais. Pasak atsakovų, kad ieškovė naudojosi Žemės sklypu, patvirtina 2019–2020 metais deklaruotos ginčo Žemės sklype naudmenos, tačiau šią atsakovų nurodytą aplinkybę paneigia byloje esantys duomenys bei pačių atsakovų veiksmai, kadangi Žemės sklypas atsakovei naudoti buvo perduotas tik 2020 m. gegužės mėnesį, tai yra per vėlai grūdinių kultūrų sėjimui, dėl ko ieškovė neturėjo galimybės užsėti Žemės sklypo ir deklaravo tik pūdymą.

17.6.                      Atsakovai byloje pateikė 2021 m. spalio 1 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakymą, kuris patvirtina, kad Žemės sklype 2017 m. ieškovė deklaravo žieminius kviečius; 2018 m. ieškovė ir trečiasis asmuo deklaravo vasarinius kviečius. Ieškovė pripažino, kad ji 2018 metais neteisingai deklaravo naudmenas, dėl ko ieškovei net buvo taikytos sankcijos, tą patvirtina byloje pateiktas 2018 m. lapkričio 12 d. Nacionalinės mokėjimo agentūros atsakymas, tačiau neteisingas naudmenų deklaravimas niekaip nepagrindžia ieškovės naudojimosi Žemės sklypu fakto. 2019 m. informacija neteikiama, 2020 m. ieškovė deklaravo juodąjį pūdymą. Paminėti duomenys, anot ieškovės, įrodo, jog ji 2018 m. dėl atsakovų neteisėtų veiksmų prarado galimybę Žemės sklype auginti grūdines kultūras. 2019 m. ieškovė nedeklaravo pajamų, tai darė trečiasis asmuo, apie kurį duomenys neteikiami, kas tik įrodo, jog atsakovų leidimu 2019 m. Žemės sklypu naudojosi kitas asmuo, tokiu būdu neleidžiant to daryti ieškovei. 2020 m. buvo deklaruotas tik pūdymas, kadangi, nepaisant 2020 m. sausį įsiteisėjusio teismo sprendimo, atsakovai ieškovei neperdavė Žemės sklypo iki 2020 m. gegužės mėnesio, kuomet sėti grūdines kultūras jau buvo per vėlu. 

17.7.                      Atsakovai 2020 m. vasario 27 d. pranešimu, ieškovei nepaisant 2020 m. sausio 20 d. įsiteisėjusios Kauno apygardos teismo nutarties, kuria jie įpareigoti vykdyti Žemės sklypo nuomos sutartį, reikalavo pakeisti daugumą Žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų nurodydami, kad, nesusitarus dėl atlyginimo pagal Žemės sklypo nuomos sutartį, nuomos sutarties vykdymas yra neįmanomas, dėl ko, nuomos sutarties vykdymas stabdomas. Nors ieškovė 2020 m. kovo 20 d. ir 2020 m. balandžio 21 d. atsakymais nesutiko su reikalaujamu Žemės sklypo nuomos sutarties sąlygų pakeitimu bei prašė atsakovų vykdyti minėtą nutartį ir skubiai perduoti ieškovei Žemės sklypą. Šie dokumentai patvirtina, jog dar 2020 vasario mėnesio gale atsakovai ieškovei neperdavė Žemės sklypo ir neleisdami naudotis juo (nuo 2020 m. kovo mėnesio), reikalavo nuomos sutarties sąlygų pakeitimo. Atsakovams nevykdant 2020 m. sausio 20 d. nutarties, buvo kreiptasi dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau, anot ieškovės, siekdami vilkinti Žemės sklypo perdavimą, atsakovai skundė antstolio veiksmus, kas, ieškovės vertinimu, patvirtina, kad atsakovai visais įmanomais būdais iki 2020 m. gegužės mėnesio neleido ieškovei naudotis ir neperdavė Žemės sklypo. Įvertinusi nurodytus duomenis, ieškovė daro išvadą, jog atsakovų apeliacinio skundo motyvai, kad ieškovei 2019–2020 metais iki gegužės mėnesio neva nebuvo draudžiama naudotis Žemės sklypu, o naudojimosi Žemės sklypu faktą neva patvirtina įmonės deklaruotos naudmenos, akivaizdžiai neatitinka tikrovės, bylos duomenų ir pačių atsakovų veiksmų.

17.8.                      Atsakovai nurodo, kad teismas sprendime neva neteisingai nustatė, kad ieškovė 2018, 2019, 2020 metais negalėjo naudotis Žemės sklypu, tuo pačiu teismas nustatė, jog 2018 metais atsakovai sunaikino ieškovės įmonės derlių, kadangi, pasak atsakovų, jei ieškovė negalėjo naudotis Žemės sklypu, tai jo 2018 m. ir negalėjo užsėti, tokios atsakovų išvados yra priešingos byloje esantiems minėtiems pranešimams, kuriais šalys reiškė savo poziciją. Byloje nėra ginčo ir nustatyta, kad atsakovas 2018 m. balandžio 21 d. suorganizavo Žemės sklypo sulėkščiavimą, tokiu būdu sunaikinant ieškovei Žemės sklype pasėtus žieminius kviečius, dėl šių atsakovų veiksmų ieškovė negalėjo Žemės sklype vykdyti ūkio veiklos ir 2018, 2019, 2020 metais iš to gauti pajamas bei su ūkio veikla susijusias išmokas ir 2018 metais papildomai patyrė tiesioginius nuostolius dėl sunaikintų grūdinių kultūrų. Todėl, priešingai nei teigia atsakovai, teismo išvada, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų dėl sunaikintų grūdinių kultūrų ir neteisėto Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo, neleidžiant naudotis Žemės sklypu, ir kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė 2018, 2019 ir 2020 metais negavo pajamų bei 2018 metais patyrė tiesioginių nuostolių, neprieštarauja logikai ir bylos duomenims.

17.9.                      Nors atsakovai nurodo, kad jie negalėjo numatyti, kad po jų vienašališko Žemės sklypo sutarties nutraukimo ieškovė toliau naudosis Žemės sklypu, tačiau ieškovė atsakovams raštu nurodė nesutinkanti nutraukti Žemės sklypo nuomos sutartį ir jų vienašalį pranešimą laiko kaip neturintį jokios juridinės galios. Ieškovės vertinimu, tokiu būdu atsakovai bando paneigti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, kuriomis konstatuotas Žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumas. Pagal atsakovų motyvus, ieškovė neva turėtų būti pripažinta kalta ir prisiimti atsakomybę už tai, kad atsakovai nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Žemės sklypo nuomos sutartį, tačiau būtent atsakovai, įsigydami Žemės sklypą su galiojančia ilgalaike Žemės sklypo nuomos sutartimi ir neteisėtai tokią sutartį nutraukdami, neleisdami ieškovei naudotis pagal nuomos sutartį Žemės sklypu, veikė savo rizika ir privalo prisiimti iš to kilusias neigiamas pasekmes, įskaitant ieškovės patirtų nuostolių dėl negalėjimo naudotis Žemės sklypu ir Žemės sklype pasėtų grūdinių kultūrų sunaikinimo atlyginimą.

17.10.                      Nepagrįsti ir atsakovų apeliacinio skundo motyvai dėl CK 6.253 straipsnio 5 dalies bei 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymo. Ieškovė neatliko jokių neatsargių veiksmų, kadangi ieškovė teisėtai, pagal galiojančią sutartį, naudojosi Žemės sklypu, iki kol tai buvo neįmanoma padaryti dėl neteisėtų atsakovų veiksmų, todėl atsakovų neteisėti reikalavimai ir neteisėti veiksmai negali būti pripažinti ieškovės neatsargiais ar neapdairiais veiksmais, kurie sudarytų pagrindą mažinti ar panaikinti atsakovų atsakomybę.

17.11.                      Nepagrįstas atsakovų skundo motyvas, kad teismas netinkamai vertino 2018 m. gegužės 4 d. Marijampolės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus atsakovo apklausos protokolą, kaip patvirtinantį atsakovų neteisėtus veiksmus. Atsakovas A. M. apklausoje patvirtino, kad jam buvo žinoma ne tik tai, jog ieškovė, nepaisydama atsakovų bandymo neteisėtai nutraukti Žemės sklypo nuomos sutartį, toliau naudojosi Žemės sklypu ir 2017 m. rugsėjo 13 d. užsėjo Žemės sklypą, bet ir tai, kad atsakovas, norėdamas sunaikinti ieškovės Žemės sklype užsėtas grūdines kultūras, tokiu būdu sklypą paruošdamas naujam nuomininkui, paprašė savo darbuotojo sunaikinti ieškovės Žemės sklype užsėtas grūdines kultūras, todėl teismas sprendime tinkamai vertino minėtą protokolą, kaip įrodymą, patvirtinantį atsakovų neteisėtus veiksmus.

17.12.                      Ieškovė sutiko su apeliacinio skundo motyvais, jog teismas, nustatydamas žalos dydį ir sumažindamas ieškiniu prašomas priteisti žalos dydį 50 procentų, tinkamai savo sprendimo neargumentavo ir tokiu būdu pažeidė CPK 263 straipsnyje numatytą pareigą priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Tačiau, priešingai nei nurodo atsakovai, ieškovės prašomas žalos dydis yra pagrįstas ir įrodytas.

17.13.                      Ieškovės vertinimu, atsakovai ir teismas, sprendime pasisakydamas dėl ieškovės negautų pajamų dydžio, painioja negautas pajamas su pelnu. Ieškovė pareiškė reikalavimą dėl negautų pajamų, nuo kurių ji turės sumokėti Lietuvos valstybei pajamų mokestį, tuo tarpu skunde, kaip ir sprendime, yra analizuojamas įmonės pelningumas, kas yra visiškai skirtingi dalykai. Apeliacinio teismo buvo išaiškinta, kad įmonės metinis pelningumas negali būti argumentu, paneigiančiu ar sumažinančiu negautų pajamų atlyginimą, kadangi įmonės pelningumas yra visiškai skirtingas dalykas nei negautos pajamos ar sąnaudos, kurias yra reikalinga atimti, nustatant negautų pajamų dydį. Nutartyje taip pat buvo pateikti detalūs išaiškinimai, kaip turėtų būti nustatomas negautų pajamų dydis. Ieškovė negautų pajamų dydį už 2018–2020 metus dėl negalėjimo naudotis Žemės sklypu įrodė pateiktais produkcijos pardavimo dokumentais, visuotinai patvirtintomis grūdų kainomis atitinkamais metais, bet ne skunde akcentuojamu ieškovės bendru (ne)pelningumu, kuris šiuo atveju nėra tapatus gaunamoms pajamos iš grūdinių kultūrų pardavimo. Atsakovai nepagrįstai analizuoja ieškovės pelningumą, akcentuodami buhalterinius dokumentus, kurie neapsprendžia negautų pajamų dydžio. Ieškovė byloje pateikė detalius skaičiavimus, o juos paneigiančių dokumentų atsakovai byloje nepateikė. Tai, kad ieškovės pelningumas nėra didelis, nereiškia, kad ieškovė, parduodama grūdus, negauna ieškinyje nurodomų pajamų. Atsakovų pateikta 2021 m. gruodžio 24 d. konsultacinė teismo eksperto išvada nepatvirtina ir nepaneigia ieškovės negautų pajamų dydžio dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, kadangi šioje konsultacijoje nustatyta, jog nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio žalą patyrė ieškovė bei tuo pačiu bandoma analizuoti ne ieškovės negautas pajamas, bet ieškovės pelną, dėl ko nepagrįsti skundo motyvai, kad byloje neva nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių ieškovės negautas pajamas.

17.14.                      Atsakovai nurodo, kad byloje pateikti Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenys apie ieškovės išmokas 2018–2019 metais nevertintini dėl ieškovės (ne)pelningumo, tačiau ieškovė su tokia atsakovų pozicija nesutinka, nurodydama, kad ieškovės pelnas ar nuostolingumas niekaip nėra susijęs ir negali patvirtinti jos negautų pajamų už grūdų pardavimus, jei šie būtų užauginti ginčo Žemės sklype, kadangi įmonės pelningumas nėra tapatus pajamoms, gautoms už grūdų pardavimus. Ta aplinkybė, kad ieškovės pelnas atitinkamais metais buvo nežymus ar jos veikla buvo nuostolinga, niekaip nepaneigia fakto, kad jei nebūtų atsakovų neteisėtų veiksmų, ieškovė 2018–2019 metais Žemės sklype būtų auginusi grūdines kultūras ir akivaizdžiai būtų gavusi visas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros už auginamas grūdines kultūras.

17.15.                      Priešingai skundo motyvams, atsakovai, sunaikinę Žemės sklype ieškovės pasėtus grūdus, yra atsakingi už ieškovės patirtus 3 440 Eur tiesioginius nuostolius, kuriuos patvirtina: ieškovės 2021 m. gruodžio 3 d. pažyma, kurioje yra išsamiai išdėstyti atlikti darbai bei panaudotos medžiagos (trąšos, sėklos ir kt.) ir paskaičiuota reali darbų bei medžiagų suma, kuri buvo investuota iki atsakovo nurodymo sunaikinti žieminius kviečius; pirkimo dokumentai, sąskaitos faktūros dėl trąšų, sėklų bei kitų medžiagų, reikalingų žieminių kviečių sėjimo paruošimui bei sėjimui; byloje liudytoju apklausto R. B. parodymai, kuriais jis patvirtino, kad jis yra dirbęs Žemės sklype, tręšęs, purškęs, aręs. 2017 metų rudenį Žemės sklypas buvo suartas, išdirbtas, paruoštas sėjai, išbertos trąšos, pasėti žieminiai kviečiai, o pavasarį patręšti. Liudytojo parodymai atitinka kitus bylos duomenis, juos papildo. Nurodyti duomenys patvirtina, jog ieškovė įrodė, kad dėl atsakovų neteisėtai sunaikintų žieminių kviečių ji patyrė 3 440 Eur tiesioginius nuostolius.

38.       Atsakovai atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: 

18.1.                      Kauno apygardos teismas 2022 m. gegužės 16 d. nutartimi panaikino visą 2022 m. sausio 31 d. teismo sprendimą, nors nurodė, kokias aplinkybes turėtų įrodinėti ieškovė, tačiau ieškovė iš esmės jokių naujų įrodymų į bylą nepateikė. Vienintelis po bylos grąžinimo naujas į bylą pateiktas įrodymas yra ieškovės 2022 m. birželio 21 d. parengta pažyma, kuri, atsakovų vertinimu, negali būti laikoma tinkamu 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje nurodytų aplinkybių įrodymu, nes tai nėra pirminis buhalterinės apskaitos dokumentas.

18.2.                      Ieškovės pateiktos pažymos ir fragmentiniai dokumentai nepatvirtina, kokią dalį pajamų dėl galimai neteisėtų atsakovų veiksmų galėjo prarasti ieškovė, todėl iš tokių pavienių dokumentų, kurių užregistravimo buhalterinėje apskaitoje bei deklaravimo valstybei įrodymai ieškovės nėra pateikti, nėra galimybės nustatyti, kokio dydžio žalą ieškovė patyrė dėl 2017 metais tariamai sunaikinto derliaus bei kokio dydžio nuostoliai ieškovės buvo patirti dėl negalėjimo 2018–2020 metų laikotarpiu naudotis Žemės sklypu.

18.3.                      Ieškovės aptariamas 2017 m. lapkričio 30 d. Žemės ūkio ministerijos įsakymas Nr. 3D-768 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sąrašo patvirtinimo“ nėra taikytinas ginčo materialiniams santykiams ir iš jo kilti ieškovės reikalavimo teisė negali. Atsakovų vertinimu, minėtas teisės aktas gali būti taikomas, kai neįmanoma patikimai nustatyti biologinio turto ar žemės ūkio produkcijos tikrosios vertės, tačiau šiuo atveju tai buvo įmanoma nustatyti. Ieškovė tikėtinai patyrė realias išlaidas, galimai tikėjosi gauti pajamas, tačiau jokių realių jos patirtas išlaidas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, kaip ir nepateikė kitų dokumentų, kuriuos ieškovei siūlė pateikti tiek teismas, tiek ir atsakovai, iš kurių būtų galima pagrįstai nustatyti tiek ieškovės negautas pajamas, tiek ir negautą pelną, jei toks būtų.

18.4.                      Ieškovė teisingai nurodo, kad atsakovai neginčijo jos nurodomo išauginto kviečių kiekio iš 1 hektaro ir neteikė į bylą jokių įrodymų, patvirtinančių, jog iš 1 hektaro pasodintų kviečių galima išauginti mažesnį kiekį grūdų, kadangi tokius įrodymus gali pateikti tik pati ieškovė ir atsakovai net neprivalo ginčyti to, ko nėra. Atsakovai pateikė konsultacinę teismo ekspertės išvadą, kurioje nurodoma, kad iš byloje esančių dokumentų neįmanoma nustatyti, kokią žalą ir kokias negautas pajamas galėjo patirti ieškovė. Ieškovei tenka pareiga įrodyti, kokį kiekį grūdų ji Žemės sklype ketino išauginti ir kokias realias pajamas (pelno) galėjo gauti ir tai, atsakovų vertinimu, ieškovė objektyviai galėjo įrodyti ir teismas patikimai galėjo nustatyti iš ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentų, tačiau aktualių dokumentų ieškovė nepateikė, o vadovautis pačios ieškovės 2021–2022 metais surašytomis pažymomis nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje nėra aišku, kuo ieškovė pagrindžia savo skaičiavimus, tai yra kokiais rašytiniais įrodymais, buhalterinės apskaitos ar kitais dokumentais apskaičiuoja jos patirtas sąnaudas, todėl atsakovai objektyviai negali pateikti jokio kito skaičiavimo. Pažymėtina, kad kasacinis teismas panaikino prieš tai buvusius procesinius teismų sprendimus ir ieškovės ieškinį atmetė būtent dėl to, kad ieškovė neįrodė gautino pelno ir jo realumo. 

18.5.                      Iš byloje pateiktų ieškovės pelno (nuostolių) deklaracijų teismas nustatė faktus, kurių ieškovė apeliaciniame skunde neginčija. Atsakovų vertinimu, ieškovė bando įrodyti, kad jai negalint auginti grūdinių kultūrų viename 7,91 ha dydžio Žemės sklype, tai lėmė tokį didelį ieškovės negautų pajamų dydį, kuris yra itin kontrastingas ir išskirtinis jį vertinant su likusia ieškovės dirbta žeme. Ieškovė formaliai teigdama, kad jai turi būti priteistos negautos pajamos ir jokiu būdu ne grynasis pelnas, jas apskaičiuoja taip, kaip turėtų būti apskaičiuojamas grynasis pelnas. Atsakovų vertinimu, elementari logika diktuoja, kad žemės ūkyje pagrindinį pelną generuoja ir didžiausias išlaidas sudaro auginamos kultūros ir jų auginimo sąlygos. Dirbant daugiau žemės, gaunamos didesnės pajamos, tačiau patiriamos ir didesnės išlaidos. Esant blogiems metams, dirbant daugiau žemės, patiriami ir didesni nuostoliai. Kita vertus, esant geriems metams, gaunamas ir atitinkamai didesnis pelnas. Tačiau bendras pajamų / nuostolių / pelno santykis išlieka tas pats ir tolygus, kadangi žemė, kurioje auginamos tos pačios kultūros, yra dirbama vienodai, patiriamos iš esmės panašios sąnaudos, gaunamas panašus pelnas. Todėl, anot atsakovų, jokia normalia verslo ar įprastine logika nėra paaiškinama, kokiu būdu būtent iš šio 7,91 ha dydžio Žemės sklypo ieškovė ketino gauti pajamas (ar grynąjį pelną), 2018 metais daugiau 176 kartus, 2019 metais daugiau nei 369 kartus, 2020 metais daugiau nei 232 kartus viršijusį iš kitos tais pačiais metais atitinkamais ieškovės dirbtos žemės įprastinį pajamingumą (pelningumą); arba kodėl 2016–2017 metais, kai ieškovė dirbo Žemės sklype ir gavo iš jo pajamas, nei išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, nei pajamos, nei pelningumas iš esmės nesiskyrė nuo ginčo 2018–2020 metų laikotarpio, tačiau net ir buvo neigiamas, ieškovės veikla buvo labai nuostolinga. Ieškovė 2016 metais turėjo galimybę netrukdomai dirbti Žemės sklype ir iš visos dirbamos žemės, įskaitant ir Žemės sklypą, 1 hektaro gavo 531,55 Eur pajamų bei 0,57 Eur pelno, o 2017 metais iš 1 hektaro dirbamos žemės gavo 527,87 Eur pajamų bei patyrė net 83,89 Eur nuostolio.

18.6.                      Ieškovė prašo priteisti negautas išmokas iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, tačiau byloje yra įrodymai, kurie patvirtina, kad ieškovė Nacionalinei mokėjimo agentūrai deklaravo, kad ji 2019–2020 metais Žemės sklypu naudojosi – ten sėjo derlių, teikė paraiškas dėl paramos už žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus bei gyvulius. Ieškovė 2019 metais Žemės sklype deklaravo pasėjusi naudmenas kodu KVŽ (žieminiai kviečiai), o 2020 metais – RAŽ (žieminiai rapsai) ir PDM (pūdymas). Nurodytų rašytinių įrodymų, atsakovų vertinimu, turėjo pakakti, kad ieškovės reikalavimas tiek dėl negautų pajamų 2019–2020 metais, tiek ir dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros išmokų būtų atmestas visiškai.

18.7.                      Atsakovų vertinimu, akivaizdu, kad teigdama, jog prašo priteisti negautas pajamas, ieškovė iš tiesų siekia grynojo pelno priteisimo, tačiau tam nepateikia reikalingų ir būtinų dokumentų, nors pareiga įrodyti žalos dydį tenka ieškovei. Aptartos ieškovės įrodinėjimo priemonės jau buvo įvertintos Kauno apygardos teismo 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje, todėl ieškovei nepateikus naujų įrodymų jos patirtai žalai pagrįsti, teismas turėjo spręsti, kad žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, ieškovė neįrodė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

39.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

40.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šalių apeliacinius skundus, remiasi jų teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

41.       Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas iš dalies tenkino ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir negautų pajamų priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio dalyko ir pagrindo keitimo

42.       Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovė, teikdama 2022 m. birželio 23 d. patikslintą ieškinį, pakeitė tiek bylos nagrinėjimo dalyką, tiek ieškinio pagrindą, todėl šis ieškinys buvo priimtas neteisėtai (ieškinio dalyko ir pagrindo keitimui nebuvo gautas atsakovų sutikimas).

43.       Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio dalyką arba ieškinio pagrindą; vėlesnis ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimas yra galimas tik tuo atveju, jeigu tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau arba jeigu yra gautas priešingos šalies sutikimas, arba jeigu teismas mano, kad tai neužvilkins bylos nagrinėjimo. Pažymėtina, jog visos šios sąlygos yra alternatyvios.

44.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. gegužės 16 d. Kauno apygardos teismas panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. sausio 31 d. sprendimą ir bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovė, atsižvelgdama į apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytus išaiškinimus, 2022 m. birželio 27 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriame ieškinio dalykas liko tas pats, tačiau buvo patikslintas negautų pajamų laikotarpis ir šių pajamų dydžio apskaičiavimas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju ieškinio dalykas arba pagrindas nesikeičia, o tik padidėja jų pagrįstumas ir įrodytumas  (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2002; 2008 m sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008). Kadangi po apeliacinės instancijos teismo priimtos nutarties ieškovei atsirado būtinumas patikslinti ieškinį, toks ieškinio patikslinimas bylos nagrinėjimo neužvilkino, todėl konstatuotina, kad esant dviem iš CPK 141 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, gauti priešingos šalies sutikimą šiuo atveju nebuvo būtina. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė patikslintą ieškinį ir pagal jį išnagrinėjo bylą.

      Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

45.       Atsakovai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir nurodo, kad teismas formaliai sprendė, jog yra visos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Atsakovų nuomone, teismas taikė atsakovams atsakomybę, remdamasis vien prejudiciniais teismų sprendimais dėl neteisėto nuomos sutarties nutraukimo, tačiau netyrė pateiktų duomenų, neanalizavo kiekvienos atsakomybės sąlygos ir nesiaiškino, ar iš tikrųjų atsakovai atliko neteisėtus veiksmus ir padarė ieškovei žalą, nevertino pačios ieškovės kaltės dėl atsiradusios žalos. Apeliantai pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pateikti išaiškinimai dėl nustatytų atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų nesaisto pirmosios instancijos teismo ir nagrinėdamas bylą iš naujo teismas turėjo iš naujo nustatinėti atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas.

46.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs taisyklę, kad apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai yra privalomi bylą iš naujo nagrinėjančiam teismui, išskyrus tuos atvejus, kuomet teismas nustato kitas faktines aplinkybes, reikšmingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grąžinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-421/2021, kurią cituoja atsakovų atstovas, papildomai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, iš naujo sprendžiantis dėl priteistino žalos atlyginimo dydžio, neribojamas atsižvelgti į kitas šalių nurodomas aplinkybes, t. y. tiek, kiek spręsdamas dėl žalos dydžio teismas turi patikimai nustatyti civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nes jų nustatymas glaudžiai susijęs su žalos dydžio nustatymu. Iš naujo nagrinėdamas bylą ir šalims pateikus naujų įrodymų bei jų pagrindu nustačius kitokias, nei pirmiau buvo nustatytos, reikšmingas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priima sprendimą dėl byloje pareikštų bei įsiteisėjusiu sprendimu neišspręstų reikalavimų, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes bei taikydamas bylai aktualias teisės normas.

47.       Už sutarties pažeidimą taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, kuri atsiranda tada, kai neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius ar netesybas (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius (CK 6.245 straipsnio 3 dalis). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.249 straipsnis). Skolininko kaltė, kaip dar viena būtinoji civilinės atsakomybės nustatymo sąlyga, yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

48.       Nagrinėjamoje byloje ieškovas nuostolius kildina iš atsakovų neteisėtų veiksmų nutraukiant 2014 m. gruodžio 18 d. nuomos sutartį. Neteisėtas sutarties nutraukimas yra sutarties nevykdymas, t. y. jos pažeidimas, sudarantis pagrindą taikyti sutartinę civilinę atsakomybę – reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnis). Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 30 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. e2-242-630/2019, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 20 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje e2A-37-390/2020 ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-260-684/2020, atsakovų veiksmai vienašališkai nutraukiant minėtą nuomos sutartį buvo pripažinti neteisėtais, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, visiškai pagrįstai, kaip prejudiciniais faktais,  vadovavosi aukščiau nurodytose civilinėse bylose nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis spręsdamas dėl atsakovų veiksmų teisėtumo nutraukiant nuomos sutartį. Atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuomet, kai atsakovo pavedimu 2018 m. balandžio 21 d. buvo suartas Žemės sklypas, kuriame buvo ieškovės lėšomis ir darbu pasėti bei auginami žieminiai kviečiai. 

49.       Tai, jog atsakovams neteisėtai nutraukus nuomos sutartį ieškovė neatliko ar atliko atsakovų nurodytus veiksmus (pasėjo kviečius po pranešimo apie nuomos sutarties nutraukimą gavimo; neginčijo iš karto nuomos sutarties nutraukimo; neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių), nėra pagrindo laikyti aplinkybėmis, sumažinančiomis atsakovų civilinę atsakomybę ar apskritai atleidžiančiomis atsakovus nuo civilinės atsakomybės. Žemės nuomos sutartis nuomotojo reikalavimu prieš terminą galėjo būti nutraukta CK 6.564 straipsnyje numatytais pagrindais ir tvarka. Nors atsakovai siuntė ieškovei pranešimą dėl nuomos sutarties nutraukimo, tačiau ieškovė nebuvo išreiškusi sutikimo šią sutartį nutraukti. Priešingai, 2017 m. liepos 18 d. ieškovė pateikė atsakovams savo atsakymą, kad pranešimas dėl nuomos sutarties nutraukimo yra neteisėtas, neturi juridinės galios, kad ieškovė nelaiko Žemės sklypo nuomos sutartį pasibaigusia ir toliau naudosis Žemės sklypu. Kol nuomos sutartis nenutraukta, ji yra galiojanti, todėl ieškovė, turėdama galiojančią nuomos sutartį,  pagrįstai tikėjosi, kad tokiu atveju atsakovai sutarties nutraukimą turi vykdyti teismine tvarka, o kol nuomos sutartis nenutraukta, ieškovė turi teisę toliau naudotis nuomojamu Žemės sklypu ir užsėti jame derlių. Todėl ieškovės veiksmai nelaikytini nesąžiningais ar neapdairiais ir nesudaro pagrindo mažinti ar atleisti atsakovus nuo atsakomybės. Atsakovai taip pat nurodo, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2019–2020 metais ieškovei nebuvo draudžiama naudotis ginčo Žemės sklypu, ką patvirtina pačios ieškovės deklaruotos naudmenos (2019 metais – žieminiai kviečiai, 2020 metais – pūdymas). Teisėjų kolegija pažymi, kad 2018 m. spalio 30 d. atsakovai ginčo Žemės sklypą išnuomojo kitam ūkininkui, todėl jau vien dėl šios priežasties atsakovė negalėjo naudotis sklypu. Vėliau prasidėjo teisminis procesas dėl neteisėto žemės nuomos sutarties nutraukimo, kuris tęsėsi kelis metus. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu taip pat paaiškino, kad 2018 metais naudmenas deklaravo neteisingai ir už tai jai buvo numatyta taikyti sankcijas, o iš Nacionalinės mokėjimo agentūros pateiktos pažymos (DOK-47187 priedas) matyti, kad 2018 metais ieškovė už sklypą išmokų negavo dėl dvigubo deklaravimo, o būtent – kad tas pats Žemės sklypas po nuomos sutarties nutraukimo atsakovų buvo išnuomotas kitam asmeniui. 2019 metais teiktoje paraiškoje ginčo Žemės sklypo ieškovė nedeklaravo. 2020 metais ieškovė deklaravo pūdymą, nes byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl to, jog atsakovai net ir po 2020 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teismo nutarties priėmimo reikalavo keisti žemės nuomos sutarties sąlygas, Žemės sklypas ieškovei buvo perduotas tik 2020 m. gegužės mėnesį, kai sėti grūdines kultūras jau buvo per vėlu. Įvertinusi aukščiau nurodytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų argumentai, kad ieškovė galėjo ginčo laikotarpiu naudotis Žemės sklypu, atmestini kaip neįrodyti. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sprendžia, jog ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių žalos faktą, o žalos faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Ieškovė prašė priteisti žalą, kurią patyrė dėl to, kad atsakovai neteisėtai nutraukė sudarytą nuomos sutartį, taip pat dėl to, kad atsakovo pavedimu buvo suartas Žemės sklypas, kuriame buvo užsėti žieminiai kviečiai. Teisėjų kolegijos vertinimu,  tai patvirtina ir įrodo priežastinį ryšį tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovės patirtos žalos.

50.       Pakartotinio bylos nagrinėjimo metu atsakovai nenurodė jokių naujų reikšmingų aplinkybių ir nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie paneigtų jų atsakomybės sąlygas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad yra visos teisinės prielaidos atsakovų atžvilgiu taikyti civilinę atsakomybę.

Dėl 3 440 Eur turtinės žalos priteisimo

51.       Atsakovai prašo panaikinti teismo sprendimo dalį dėl priteistos 3 440 Eur turtinės žalos ir patikslintą ieškinį atmesti, nurodo, jog ieškovai neįrodė patirtos turtinės žalos dydžio. 

52.       Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką. Nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą).

53.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. balandžio 21 d. atsakovo A. M. nurodymu buvo sunaikinti G. B. įmonės lėšomis ir darbu 7,9100 ha Žemės sklypo plote pasėti žieminiai kviečiai. Šį faktą patvirtina 2018 m. gegužės 4 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK registravimo skyriuje atliktos atsakovo A. M. apklausos protokolas. Nuo 2018 m. gegužės 3 d. Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono PK registravimo skyriuje atliktos apklausos G. B. nuosekliai tvirtino, kad neteisėtais veiksmais jam buvo padaryta 3 440 Eur žala, kurią bylos nagrinėjimo metu detalizavo ir nurodė, jog sėjant ir auginant žieminius kviečius buvo išleistos šios lėšos: 340 Eur už rudeninį arimą, 360 Eur už žemės dirbimą prieš sėją, 620 Eur už tręšimą ir trąšas, 320 Eur už sėjimą, 630 Eur už sėklas, 460 Eur už rudeninį purškimą nuo žolių, 360 Eur už pavasarinį tręšimą ir 350 Eur už tręšimą su salietra. Šiuos tiesioginius nuostolius patvirtina 2021 m gruodžio 3 d. pažyma, PVM sąskaitos faktūros (DOK-45442), taip pat 2021 m. lapkričio 21 d. teismo posėdyje teikti liudytojo R. B. parodymai apie tai, kad jis 2017 metais dirbo Žemės sklype su tėvu, t. y. ieškovu, 2017 metais rudenį Žemės sklypas buvo suartas, išdirbtas, paruoštas sėjai, išbertos trąšos, pasėti žieminiai kviečiai, pavasarį patręšta ir laukas išdirbtas su traktoriumi.

54.       Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad žieminių kviečių derliaus sunaikinimo faktas yra įrodytas. Neginčytina, jog sėdama žieminius kviečius ieškovė patyrė išlaidų. Faktą, kad dėl 2018 m. balandžio 21 d. įvykio patyrė 3 440 Eur tiesioginių nuostolių, ieškovė nuosekliai tvirtino jau nuo 2018 m. gegužės 3 d. apklausos ikiteisminio tyrimo metu, o bylos nagrinėjimo metu šių nuostolių dydį tik detalizavo. Atsakovai apeliaciniame skunde jokių atskirų ieškovės patirtų išlaidų rūšių dydžio neginčijo, neteikė kitokį žalos dydį patvirtinančių įrodymų, tik apibendrintai teigė, jog jos neįrodytos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą pagrįstai laikė įrodytu ir tenkino pilnai.

Dėl negautų pajamų dydžio

55.       Patikslintu ieškiniu ieškovė prašė priteisti 18 122,30 Eur negautų pajamų: 5 434,89 Eur už 2018 metus, 7 129,28 Eur už 2019 metus, 2 821,19 Eur už 2020 metus ir 2 736,94 Eur negautų pajamų dėl 2018–2019 metais neišmokėtų NMA išmokų.

56.       Pirmosios instancijos teismas šią ieškinio dalį patenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 9 061,15 Eur negautų pajamų. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovės pateiktų įrodymų nepakanka susiformuoti teismo įsitikinimui dėl tikslaus nuostolių dydžio. Teismas laikė įrodyta aplinkybę apie Žemės sklype vykdomą sėjomainą, tačiau nurodė, jog ieškovės pateikta skaičiuotė dėl negautų pajamų iš Žemės sklypo 2018–2020 metais kelia abejonių, nes iš byloje pateiktų NMA duomenų apie ieškovės paraiškose dėl paramos deklaruotus žemės plotus (toliau – Paraiškos) nuo 2010 m. iki 2021 m. ir ieškovės metinių pelno mokesčio deklaracijų matyti, kad ieškovės pajamos už parduotą produkciją 2016–2020 metais tik nežymiai viršydavo patirtas sąnaudas, o 2017 metais ieškovė net patyrė nuostolius. Teismas pažymėjo, kad metinis pelnas negali būti sutapatinamas su negautomis pajamomis, tačiau, teismo nuomone, ši aplinkybė yra reikšminga vertinant, kiek negavo ieškovė pajamų, kai negalėjo naudotis Žemės sklypu. Remdamasis įstatymine nuostata, pagal kurią, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, ieškovės nurodytą negautų pajamų dydį teismas sumažino penkiasdešimčia procentų, iš atsakovų ieškovei priteisė 9 061,15 Eur, o likusią ieškinio dalį dėl negautų pajamų priteisimo atmetė.

57.       Tiek ieškovė, tiek atsakovai su priteistu negautų pajamų dydžiu nesutinka. Ieškovė laikosi pozicijos, kad teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ieškinio dalį dėl turtinės žalos turėjo tenkinti visiškai. Atsakovų pozicija yra priešinga – mano, kad šis reikalavimas turėjo būti atmestas.

58.       Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui.

59.       Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

60.       Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006; 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008).

61.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė Žemės sklypą nuomojosi tam, kad augintų kviečius ir rapsus bei gautų iš jų pardavimo pelną, todėl pagrįstai tikėjosi Žemės sklypo nuomos laikotarpiu galėsianti nusiimti derlių ir jį parduoti. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai sprendė, jog ieškovas buvo numatęs 2019–2020 m. gauti pajamas iš kviečių ir rapsų pardavimo ir pagrįstai tikėjosi jas gauti iki atsakovų neteisėtų veiksmų atlikimo. Taigi, šiuo konkrečiu atveju ieškovė pagrįstai reikalavo negautų pajamų atlyginimo.

62.       Pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taikymo taisykles, bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, jog ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių.  Kauno apygardos teismas, panaikindamas ankstesnį pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje byloje, remdamasis kasacinio teismo praktika pabrėžė, jog metinis pelnas negali būti sutapatinamas su negautomis pajamomis. Negautas pajamas sutapatinus su įmonės metiniu pelnu, nuostolingai dirbanti įmonė prarastų teisę į žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais atsakovų neteisėtais veiksmais, atlyginimą. Tai, kad ieškovės deklaruotas metinis pelningumas yra (buvo) mažesnis, nei ketinta gauti iš ginčo nuomos sutarties, sudarytos su atsakovais, vykdymo, negali būti vertinama kaip argumentas, paneigiantis ieškovės teisę į teisingos žalos, padarytos pajamų negavimą lėmusiais atsakovų neteisėtais veiksmais, atlyginimą. Grynasis pelnas yra gautų bendrųjų pajamų dalis, liekanti atėmus finansines veiklos sąnaudas, ypatinguosius praradimus bei sumokėtus mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2011; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24-421/2015; 2021 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-611/2021, kt.). Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti byloje esančius įrodymus ir nustatyti, kokio dydžio pajamas ieškovė tikėjosi gauti iš vykdytos veiklos Žemės sklype, tada iš tų pajamų išskaičiuoti visas sąnaudas, kurias ieškovė būtų turėjusi. Atskaičius iš visų pajamų sąnaudas, gaunamas apmokestinamasis pelnas, nuo kurio turėjo būti atskaitomas pelno mokestis. Ir tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį, lieka grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis.

63.       Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas civilinę bylą ir spręsdamas reikalavimą dėl negautų pajamų priteisimo, vadovavosi Nacionalinės mokėjimo agentūros duomenimis apie ieškovės paraiškose dėl paramos suteikimo deklaruotus žemės plotus nuo 2010 m. iki 2021 m. ir vertino išimtinai tik įmonės pelningumo rodiklius. Nurodė, jog metinis pelnas negali būti sutapatinamas su negautomis pajamomis, tačiau vis tik šią aplinkybę laikė reikšminga vertinant ieškovės negautų pajamų dydį.

64.       Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo negautų pajamų dydžio nustatymu, nes pirmosios instancijos teismas, remdamasis iš esmės vien duomenimis apie metinį įmonės pelną, visiškai nesivadovavo ankstesnėje apeliacinės instancijos teismo priimtoje nutartyje nurodyta teismų praktika dėl negautų pajamų skaičiavimo metodikos, neatliko ieškovės pateiktų duomenų ir skaičiavimų dėl negautų pajamų dydžio analizės (dėl planuojamų gauti pajamų ir sąnaudų dydžio) ir neargumentavo, kodėl ieškovės prašomą priteisti negautų pajamų sumą sumažino būtent 50 procentų. Pažymėtina, jog teismas turi pareigą įvertinti visus jam pateiktus dokumentus ir visas nurodytas aplinkybes, tokiu būdu siekiant žalos dydį nustatyti taip, kad nukentėjusiam asmeniui žala būtų kompensuota visiškai.

65.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovei, kad jos pateikti skaičiavimai ir rašytiniai įrodymai (2019 m. gruodžio 22 d. J. M. ūkio pažyma, 2021 m. gruodžio 3 d. G. B. įmonės pažyma apie turėtas sąnaudas, sąskaitos faktūros už pirktas trąšas ir chemikalus bei kurą, naudojamą darbams; orientacinės mechanizuotų žemės ūkio paslaugų kainos 2017–2018 metais (DOK-45442 priedai), paraiškos Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl skirtinos paramos ir 2021 m. gruodžio mėn. Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas apie ieškovei mokėtas išmokas už ginčo sklypą (DOK-47187 priedas)), priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, patvirtina aplinkybes, susijusias su jos prašomo priteisti netiesioginių nuostolių dydžio pagrįstumu.

66.       Ieškovė negautų pajamų dydį skaičiavo remdamasi apeliacinės instancijos teismo išaiškinimu 2022 m. gegužės 16 d. nutartyje. Pagal LR žemės ūkio ministro 2017 m. lapkričio 30 d. įsakymo Nr. 3D-768 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2018 metais sąrašo patvirtinimo“ 1 punktą, 1 tonos kviečių vidutinė kaina buvo 160 Eur. Iš vieno hektaro pasėtų kviečių ieškovė išaugindavo 8 tonas kviečių. Šio fakto atsakovai byloje neginčijo. Taigi, iš vieno hektaro ieškovė būtų gavusi 160 Eur x8 t=1 280 Eur, todėl iš 7,9100 ha ji būtų gavusi 10 124,80 Eur pajamų (7,9100 ha x1 280 Eur= 10 124,80 Eur). Pagal ieškovės pateiktą pažymą, 2018 metais ji patyrė 3 730,81 Eur sąnaudų, todėl iš 10 124,80 Eur – 3 730,81 Eur=6 393,99 Eur. Atėmus 15 proc. pelno mokestį, ieškovei 2018 metais liktų 5 434,89 Eur pelno (6 393,99 Eur -15 proc.=5 434,89 Eur). Nustatydama negautas pajamas 2019 metais, ieškovė rėmėsi LR žemės ūkio ministro 2018 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. 3D-824 „Dėl Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2019 metais sąrašo patvirtinimo“ 31 punktu, pagal kurį 1 tonos rapsų vidutinė kaina buvo 365 Eur. Iš vieno hektaro pasėtų rapsų ieškovė išaugindavo 4 tonas rapsų. Šio fakto atsakovai taip pat byloje neginčijo. Taigi, iš vieno hektaro ieškovė būtų gavusi 365 Eur x4 t=1 460 Eur, todėl iš 7,9100 ha ji būtų gavusi 11 548,60 Eur pajamų (7,9100 ha x1 460 Eur= 11 548,60 Eur). Pagal ieškovės pateiktą pažymą, 2019 metais ji patyrė 3 161,21 Eur sąnaudų, todėl iš 11 548,60 Eur – 3 161,21 Eur=8 387,39 Eur. Atėmus 15 proc. pelno mokestį, ieškovei 2019 metais būtų likę 7 129,28 Eur pelno (8 387,39 Eur -15 proc.=7 129,28 Eur). 2020 m. ieškovė planavo sėti kviečius, tačiau Žemės sklypu galėjo naudotis tik nuo gegužės mėnesio, todėl už šiuos metus prašo priteisti pusę, kaip ir 2018 metais, planuotų gauti pajamų sumos, t. y. 2 821,19 Eur.

67.       Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad minėti nuostoliai ieškovės yra apskaičiuoti įvertinus tiek jos veiklos, tiek pelno mokesčio sąnaudas, sprendžia, jog skundžiamame sprendime prašoma priteisti  negautų pajamų suma sumažinta be pagrindo – nagrinėjami nuostoliai yra realūs ir įrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

68.       Atsakovai apeliaciniame skunde nurodė, jog ieškovė turėjo negautas pajamas skaičiuoti ne remdamasi apibendrintais statistiniais šalies rodikliais, o pirminiais savo įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovų argumentais. Ieškovė ginčo laikotarpiu dėl neteisėtų atsakovų veiksmų neturėjo galimybės nuomojamame Žemės sklype nuimti pasėtą derlių ir jį parduoti, todėl nėra galimybės tiksliai nustatyti parduotų grūdų kainą. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, ieškovė pagrįstai negautas pajamas skaičiavo vadovaudamasi Žemės ūkio ministro nustatytomis vidutinėmis  tų metų kviečių/rapsų kainomis. Pažymėtina ir tai, kad ieškovės pateiktos sąskaitos apie jos 2018–2019 metais parduotus kviečius ir rapsus (DOK -34517 priedas 5) taip pat patvirtina panašias kainas. Pavyzdžiui, 2018 metais superkamų kviečių kainos svyravo nuo 177 Eur iki 189 Eur už 1 toną, 2019 metais rapsų kaina buvo apie 356–357,50 Eur, 2020 metais kviečių kaina svyravo nuo 155 iki 190 Eur   (DOK-39048, priedas 5).

69.       Pažymėtina, kad turėtas sąnaudas ieškovė grindžia ne statistiniais rodikliais, o savo konkrečiai paskaičiuotomis ir nurodytomis sąnaudomis (2021 m. gruodžio 3 d. G. B. įmonės pažyma apie turėtas sąnaudas, sąskaitos faktūros už pirktas trąšas ir chemikalus bei kurą, naudojamą darbams; orientacinės mechanizuotų žemės ūkio paslaugų kainos 2017–2018 metais (DOK-45442 priedai)). Negautų pajamų įrodinėjimo specifika yra ta, kad planuojamos sąnaudos negali būti įrodomos buhalterinės apskaitos dokumentais, nes jos dar nėra patirtos, todėl įprastai planuojamų sąnaudų dydį įrodinėjanti šalis pateikia savo skaičiavimus dėl planuojamų sąnaudų dydžio. Jeigu teismui nekyla abejonių dėl pateiktų skaičiavimų, o kita šalis nepateikia savo atsikirtimų dėl šių skaičiavimų, tai teismas gali laikyti žalos dydį įrodytu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-248/2018, 39 punktas). Atsakovai niekaip nepaneigė ieškovės pateiktų įrodymų dėl patirtų sąnaudų, nenurodė, kad kažkurios iš sąnaudų yra nepagrįstai didelės ar nepagrįstai mažos, neteikė jokių objektyvių savo teiginius patvirtinančių įrodymų, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog sąnaudų dydį ieškovė įrodė.

70.       Byloje taip pat yra pateikta 2019 m. gruodžio 22 d. J. M. ūkio pažyma, kurioje nurodyta, kad esant žemės našumo 45–55 balui, 2018–2019 metais gauto derliaus vidurkis buvo sekantis: žieminiai kviečiai 7,5–8,5 t/ha; žieminiai rapsai 3,5–4,5 t/ha ir vasariniai miežiai 5,5–6,5 t/ha (ieškinio DOK-1939 2 priedai). Ieškovės nuomojamo Žemės sklypo našumo balas yra 50,0 todėl jos skaičiavimuose nurodomi vidutiniai išaugintų kviečių ir rapsų kiekiai iš vieno hektaro (atitinkamai 8 t ir 4 t) taip pat laikytini pagrįstais ir įrodytais.

71.       Atmestini atsakovų  argumentai, kuriais ieškovės gautinos išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros siejamos su ieškovės įmonės (ne) pelningumu. G. B. įmonė už dirbamus deklaruotus plotus kiekvienais metais iš Nacionalinės mokėjimo agentūros gaudavo išmokas. Šių išmokų gavimas susijęs su deklaruotais ir užsėtais žemės sklypų plotais, bet ne su įmonės pelningumu. Ieškovė byloje pateikė 2021 m. rugsėjo 20 d. pažymą Nr. 21-3, kad 2018 metais ieškovė būtų gavusi 1 351,50 Eur išmokų, o 2019 m.– 1 385,44 Eur išmokas (DOK-34517 priedas 4). Taip pat pateikė 2016–2020 metų paraiškas Nacionalinei mokėjimo agentūrai dėl skirtinos paramos (DOK-34517 priedas 1). 2018 metais ieškovei buvo taikytos sankcijos dėl atsakovų nutrauktos Žemės sklypo nuomos sutarties ir pranešta, kad ieškovei dėl šio sklypo parama nebus teikiama (DOK-39048 priedas 14). Taip pat byloje pateiktas 2021 m. gruodžio mėn. Nacionalinės mokėjimo agentūros raštas, iš kurio matyti, kad ieškovei 2018 ir 2019 metais nebuvo mokėtos išmokos už ginčo sklypą (DOK-47187 priedas). Remiantis aukščiau nurodytais įrodymais  darytina išvada, kad, jeigu  atsakovai nebūtų nutraukę Žemės sklypo nuomos sutarties, G. B. įmonė 2018–2019 metais būtų auginusi atitinkamas kultūras ir gavusi išmokas iš NMA, todėl šios išmokos taip pat laikytinos ieškovės negautomis pajamomis ir turi būti pilnai atlygintos.

72.       Pasisakiusi dėl aptartų esminių apeliacinių skundų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad kiti apeliacinių skundų argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; kt.)

       Dėl procesinės bylos baigties

73.       Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad teismas, tenkindamas dalį ieškovės reikalavimų dėl turtinės žalos ir dalies negautų pajamų priteisimo, priėmė iš esmės teisingą sprendimą, tačiau keistina teismo sprendimo dalis, susijusi su priteistinų  negautų pajamų  dydžiu. Nurodytina, kad ieškovei iš atsakovų priteistina 18 122,60 Eur negautų pajamų, taip pat tikslintinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

       Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atlyginimo

74.       Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas tenkintas iš dalies ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, sprendžia, jog yra pagrindas pakeisti ir bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymą.

75.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 924 Eur žyminį mokestį ir patyrė 5 886 Eur atstovavimo išlaidas. Byla tęsiasi nuo 2021 m. balandžio 19 d., atsakovai ieškovės patirtų išlaidų dydžio neginčijo, todėl, patikslintą ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovų ieškovei priteistinos 6 810 Eur bylinėjimosi išlaidos.  

      Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme

76.       Šalys taip pat pateikė prašymus ir rašytinius įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų šią bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme atlyginimo – ieškovė prašo priteisti 204 Eur žyminį mokestį, 1 452 Eur už apeliacinio skundo parengimą ir 1 815 Eur už atsiliepimo į atsakovų apeliacinį skundą parengimą, atsakovai – 281 Eur žyminį mokestį ir 565,07 Eur už teisinę pagalbą.  

77.       Kaip minėta, ieškovė prašė teismo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria jos reikalavimai buvo atmesti ir juos tenkinti visiškai. Tuo tarpu atsakovai prašė panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria patenkinta dalis ieškovės ieškinio reikalavimo ir ieškinį atmesti. Kadangi teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei šalių apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, nutarė pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškovei solidariai iš atsakovų priteistas 12 501,15 Eur nuostolių atlyginimas, ir ieškinį tenkinti pilnai, todėl laikytina, kad ieškovės apeliacinis skundas patenkintas pilnai. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovų priteistinos visos jos patirtos 3 471 Eur bylinėjimosi išlaidos, t. y. po 1 735,50 Eur iš kiekvieno.

78.       Kadangi atsakovų apeliacinis skundas netenkintas, jų išlaidos, susijusios su  skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu bei žyminiu mokesčiu, neatlygintinos.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

       Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo dalį dėl negautų pajamų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo pakeisti ir visą rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

       „Patikslintą ieškinį tenkinti pilnai.

 Priteisti solidariai iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B. įmonei, juridinio asmens kodas 174375343, 3 440 Eur turtinę žalą, 18 122,60 Eur  negautas pajamas, 5 procentų dydžio metines palūkanas, jas skaičiuojant nuo priteistos sumos ( 21 562,30 Eur) nuo 2021 m. balandžio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 6 810 Eur bylinėjimosi išlaidas.“

       Priteisti iš atsakovų R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) G. B. įmonei, juridinio asmens kodas 174375343, po 1 735,50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

       Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

  Teisėjos  Virginija Gudynienė

                                 Anita Sereikienė

                                         Edita Šliumpienė