Baudžiamoji byla Nr. 1-53-408/2022
Teisminio proceso Nr.1-01-1-35125-2020-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.6.4.5.1;
1.2.4.4.1; 1.1.7.2.5; 1.1.10.1; 1.1.9.1; 2.1.15.3.3.2;
2.1.14; 2.1.16.1.9
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Virginijus Kalkauskas,
sekretoriaujant Gitanai Levčenkaitei, Vidai Dambrauskienei, Živilei Gedvilaitei,
dalyvaujant prokurorams Dariui Dziegoraičiui, Rasai Kamantauskienei,
nukentėjusiam R. S., jo atstovei advokatei Aidai Krukonienei,
kaltinamajam D. J., jo gynėjui advokatui Egidijui Milašiui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Kaune, teistas:
1) 2012-06-07 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalį, 5 MGL, t. y. 650 Lt (188 eurų) bauda.
2) 2021-02-09 Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip po 10 valandų ir visą bausmės vykdymo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės
D. J. 2020-08-29, apie 11.40 val., pribėgęs prie automobilio „Nissan X Trail“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjusio prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune, automobilyje sėdėjusiam R. S. abiem kumščiais sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą, padarydamas nukentėjusiam minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairės ausies kaušelyje ir kairiame smilkinyje bei nosyje, skeveldrinį nosies kaulų lūžį, t. y. nesunkiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą.
II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados
Kaltinamasis D. J. kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad pro langą kieme pamatė konfliktą tarp savo tėvo Z. J., nukentėjusio R. S. ir jo draugo. Suprato, kad tėvas gali nukentėti, todėl išbėgo į kiemą, norėdamas jam padėti. Eidamas sutiko kaimyną M. V., kuris pasakė, kad gelbėtų tėvą. Išėjęs iš laiptinės pamatė, kad tėvas guli ant žemės, o R. S. stovėjo šalia jo. Tada jis norėjo nukentėjusį nustumti nuo gulinčio tėvo, tačiau tai padaryti jam nepasisekė, nes jis priešinosi, bandė jam suduoti. Išvengęs R. S. smūgio, jis pats kelis kartus sudavė jam į veidą. Matė, kaip R. S. susiėmė už veido ir atsitraukė keikdamasis. Pripažįsta, kad sudavė smūgius nukentėjusiam, tačiau tai padarė siekdamas apsaugoti save ir gindamas tėvą, nes nukentėjęs jam pirmas bandė suduoti. Sprendžia, kad veikė būtinosios ginties sąlygomis.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė visiškai įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjęs R. S. parodė, kad 2020-08-29, apie 10 val., jis atvyko pas A. A., gyvenančią (duomenys neskelbtini) savo automobiliu „Nissan X Trail“, kurį pastatė prie (duomenys neskelbtini) namo. Kartu su juo atvažiavo ir jo draugas Ž. K., kuris savo automobilį pastatė gatvėje. Po to, jis su Ž. jo automobiliu nuvažiavo į parduotuvę. Būnant prekybos centre jam paskambino A. ir pasakė, kad reikia patraukti jo automobilį, nes jis trukdo kaimynui išvažiuoti. Praėjus 10-15 minučių, jie su Ž. grįžo iki (duomenys neskelbtini) namo kiemo, kuriame buvo palikęs savo automobilį. Jis greitai nuėjo prie savo automobilio, norėdamas ji kuo greičiau patraukti, nes jautė kaltę, kad užstatė išvažiavimą. Nuėjęs prie savo automobilio, ten pamatė stovintį vyrą, kuris jį apšaukė, išvadino necenzūriniais žodžiais. Jie apsižodžiavo, tarp jų įvyko abipusis susistumdymas, kuris truko trumpai, kelias minutes. Jie su tuo vyriškiu nesimušė, tik apsistumdė, jis jam nesudavė nei vieno smūgio. Po to, jis įsėdo į savo automobilį ir norėjo užsidaryti dureles. Tada tas vyras sugriebė už durelių ir jas iki pusės atidarė. Jis vėl užsidarė dureles ir norėjo pavažiuoti, bet tada iš kažkur atbėgo to vyro sūnus, kuris atplėšė automobilio dureles ir pradėjo jį sėdintį automobilyje kumščiais daužyti į veidą. Kai D. J. jį mušė, tai jo tėvas Z. stovėjo ir žiūrėjo. Jis, sėdėdamas šonu, nelabai turėjo galimybių pasipriešinti jį daužančiam kaltinamajam. Savo draugo Ž. jis nematė, nežino, kur jis buvo. Sudavęs nemažai smūgių, kaltinamasis iš įvykio vietos pasišalino. Tuomet jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė, kad jį sumušė. Atvykę pareigūnai nustatė to vyriškio asmenybę, o kažkas pasakė, kad jį mušė to vyro sūnus D.. Tuomet pareigūnai iškvietė greitąją medicininę pagalbą.
Liudytoja A. A. parodė, kad 2020-08-29 pas ją į namus atvažiavo R. S. ir jo draugas. Jiems atvažiavus, ji trumpam išvažiavo su reikalais, o namuose liko jos dukra I. A.. Grįžusi namo ji ir kieme pamatė kaimyną Z. J., kuris reiškė pretenzijas dėl užstatyto išvažiavimo. Išvažiavimo vietoje stovėjo R. automobilis. Paskambinusi R. sužinojo, jog jis yra išvykęs, greitai grįš ir patrauks automobilį. Apie tai informavusi kaimyną, nuėjo į namus. Po kurio laiko išgirdo, kad kieme rėkauja vyrai, todėl išėjo pažiūrėti. Išėjusi pamatė, kad tarp Z. ir R. vyksta žodinis konfliktas. Ji pasakė, kad jie baigtų konfliktuoti. Matė, kaip R. nuėjo į savo automobilį ir sėdo už vairo, o Z. pribėgęs atidarė vairuotojo dureles. Kadangi atidarytos durelės užstojo Z., tai ji nematė, ką jis darė. Matė, kaip iš namo laiptinės atbėgo Z. sūnus D. J. ir per atidarytas vairuotojo dureles pradėjo rankomis mušti už vairo sėdintį R.. Ji rėkė, kad jis baigtų muštis. Kieme buvo jos dukra I., kuri taip pat rėkė, kad D. baigtų muštis. Buvo labai susijaudinusi, todėl nematė kiek kartų D. sudavė R.. Primušęs R., D. greitai nubėgo atgal link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Kol D. mušė R., Z. stovėjo prie pat automobilio ir žiūrėjo nieko nedarydamas. Ar ką nors sakė Z., ji negirdėjo, nes pati rėkė ir jos dukra rėkė. Muštynės vyko apie minutę ar dvi. Ji nematė, kad R. būtų sudavęs Z. nors vieną smūgį.
Liudytoja I. A. parodė, kad buvo atėjęs agresyviai nusiteikęs kaimynas Z. Liepė patraukti automobilį, nes jam reikėjo išvažiuoti. Ji pasakė, kad automobilį pastatęs vyras yra išvykęs ir greitai sugrįš. Tuomet Z. nuėjo į kiemą ir laukė. Tuo metu į namus grįžo jos mama. Praėjus apie 10 minučių, prie namo atėjo automobilį pastatęs R., kurį pamatęs Z. pradėjo ant jo rėkti vadinti pyderastu, liepė kuo greičiau važiuoti. Matė, kaip R. atsisėdo į savo automobilį, o Z. priėjęs prie vairuotojo durelių, neleido jų uždaryti, toliau keikė R. necenzūriniais žodžiais. Tada R. išlipo iš savo automobilio ir jie abu apsistumdė. Ji nubėgo paimti telefoną, kad paskambintų policijai. Tada išgirdo, kaip mama rėkia, kad Z. sūnus D. spardo R.. Tuomet išbėgo į kiemą ir pamatė, kad R. sėdi automobilyje, o prie atidarytų vairuotojo durelių stovi D., kuris jį spardo. Matė, kaip vieną kartą spyręs D. pats nukrito prie automobilio. Matė, kad D. spyrė R. ne mažiau tris kartus. Taip pat trankė dešiniu kumščiu į veidą ne mažiau tris kartus. Matė sužalotą R.. Kai D. mušė R., tai prie automobilio stovėjo Z. ir nieko nedarė. Ji nematė, kad R. muštų Z., jie tik stumdėsi
Liudytojas Ž. J. K. parodė, kad išleidęs R., jis savo automobilį pastatė toliau, kur buvo vietos. Artėdamas prie R. automobilio, jau iš tolo išgirdo, kad vyksta konfliktas tarp R. ir nepažįstamo vyro. Tarp jų vyko apsižodžiavimas. Tas vyras stovėjo prie automobilio, o R. sėdėjo vairuotojo vietoje. Tuo metu šalia automobilio stovėjo buto šeimininkė su dukra ir abi šaukė, liepė baigti konfliktą. Kai jis priėjo prie R. automobilio, tas vyras ir ant jo pradėjo šaukti dėl užstatyto automobilio. Jis tada atsiprašė to vyro, pasakė, kad netyčia taip pasielgė, tiesiog vietos mažai automobilių statymui, sakė, kad neverta dėl tokių smulkmenų bartis. Tada atbėgo kaltinamasis ir, nesakęs nei žodžio, pradėjo mušti automobilyje sėdintį R. Negali pasakyti, kiek smūgių sudavė. R. šaukė, prašė pagalbos. Tas vyresnis vyras stovėjo ir nieko nesakė. Moterys šaukė, liepė liautis. Jis rankose laikė nupirktą vandens maišytuvą ir nieko nespėjo padaryti. Tas jaunuolis dar prieš jį užsimojo, sakė, kad ir jis gaus, bet jis liepė ramintis, dar kartą atsiprašė dėl užstatyto automobilio, tai jis jam netrenkė. Viskas labai greitai įvyko, truko kelias minutes. R. sumušęs, jaunuolis nubėgo, o R. buvo visas kruvinas. Neužilgo atvažiavo policijos pareigūnai. Kol tas jaunuolis mušė R., tas vyresnis vyras stovėjo šalia, žiūrėjo, nieko nesakė ir nedarė.
Liudytojas M. V. parodė, kad 2020-09-01, dienos metu jis matė kieme stovintį kaimyną Z. kuris ruošėsi važiuoti į darbą. Matė, kad įvažiavime stovėjusį Z. automobilį nuo gatvės buvo užtvėręs kitas automobilis ir Z. negalėjo išvažiuoti. Z. pasakė, kad kažkas užstatė automobilį ir nėra to žmogaus. Po to, prie jų atėjo vyras, kuris buvo užstatęs Z. automobilį. Tarp Z. ir atėjusio vyro prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu buvo naudojami necenzūriniai žodžiai. Supratęs, kad žodinis konfliktas gali peraugti į muštynes, jis nuėjo namo. Kai įėjo į laiptinę, tai laiptais žemyn leidosi Z. sūnus D., kuriam jis pasakė, kad bėgtų žiūrėti, nes jo tėvas ,,bušavoja“. D. greitai išbėgo į kiemą, o jis nuėjo namo.
Liudytojas Z. J. parodė, kad namo kieme buvo užstatytas jo automobilis ir jis negalėjo išvažiuoti iš kiemo. Išsiaiškino, kad išvažiavimą užstatė pas kaimynes atvykęs vyras. Laukė jo kieme. Po kurio laiko grįžo jo automobilį užstatę vyrai. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio R. S. jam du kartus spyrė į tarpkojį. Po to jam dar sudavė smūgį, nuo kurio jis nukrito ant žemės ir nualpo. Atsipeikėjęs pamatė, kad kieme jau buvo jo sūnus, kuris nuo jo nustūmė R. S. ir jį parvedė namo. Namuose ieškojo telefono, bet jis buvo paliktas prie mašinos rato.
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2124/2020 (02) matyti, kad R. S. minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, kairės ausies kaušelyje ir kairiame smilkinyje bei nosyje, skeveldrinis nosies kaulų lūžis padaryti kietu buku daiktu, suduodant mažiausiai tris smūgius. Kraujosruvos akiduobėse galėjo išsivystyti nuo pakraujavimo po nosies kaulų lūžio. Sužalojimai dėl nosies kaulų lūžiu vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 34-38).
Kitų objektų apžiūros protokolu paimta skaitmeninė Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus 2020-09-09 Nr. 41D(K)-1827 garso įrašo kopijos išklotinė (1 t., b. l. 97-99).
2020-09-07 Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (1 t., b. l. 105-111).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią.
Kaip matyti iš kaltinamojo D. J. paaiškinimo, jis pripažįsta, kad nukentėjusiam R. S. kelis kartus ranka sudavė į galvą, tačiau tai vertina kaip būtinąją gintį, nes nukentėjęs buvo agresyvus, buvo užpuolęs jo tėvą, bandė suduoti ir jam.
Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad konfliktas kilo nukentėjusiam užpuolus jo tėvą, kuris reiškė pretenzijas dėl netinkamai pastatyto automobilio. Konfliktas vyko (duomenys neskelbtini) namo kieme, jame dalyvavo nukentėjęs bei kaltinamasis ir jo tėvas Z. J.. Byloje nėra jokių įrodymų, kad R. S. kaltinamojo ar jo tėvo atžvilgiu būtų naudojęs fizinį smurtą, todėl teismas sprendžia, kad tai nebuvo pavojingas kėsinimasis į kaltinamojo ar Z. J. sveikatą. Nukentėjęs nurodė, kad kaltinamasis jį sumušė sėdintį automobilyje, kad konfliktą, kurio metu jis buvo sužalotas sukėlė kaltinamojo tėvas Z. J., jo paties elgesys kaltinamojo tėvo atžvilgiu buvo nors galimai ir neigiamas, tačiau nebuvo provokuojantis ir tai negalėjo turėti lemiamos įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Viena iš būtinųjų ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad pats kaltinamasis įvykio metu nebuvo sužalotas.
Nors iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 2120/2020 (02) matyti, kad liudytojui Z. J. minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairėje veido pusėje, krūtinėje, abiejose šlaunyse padaryti kietu buku daiktų, galimai smūgiuojant rankomis ir spardant kojomis, ir atitinka nurodytą laiką ir aplinkybes (1 t., b. l. 88-90), tačiau vertinant susidariusią konfliktinę situaciją tarp kaltinamojo, jo tėvo ir nukentėjusiojo, konstatuotina, kad nebuvo pakankamo pagrindo manyti, jog prasidėjo arba tiesiogiai gresia pavojingas, akivaizdus ir realus kėsinimasis, žalos padarymas kitam asmeniui nėra nei būtinoji gintis, nei jos ribų peržengimas.
Liudytojai A. A., I. A. ir Ž. J. K. parodė, kad jie matė, kad tarp Z. J. ir R. S. vyksta žodinis ir fizinis konfliktas. Matė, kaip R. nuėjo į savo automobilį ir sėdo už vairo, o Z. pribėgęs atidarė vairuotojo dureles. Matė, kaip iš namo laiptinės atbėgo Z. sūnus D. J. ir per atidarytas vairuotojo dureles pradėjo mušti už vairo sėdintį R.. Jie rėkė, kad jis baigtų muštis. Primušęs R. D. greitai nubėgo atgal link (duomenys neskelbtini) namo laiptinės. Kol D. mušė R., Z. stovėjo prie pat automobilio ir žiūrėjo nieko nedarydamas.
Nukentėjusio ir minėtų liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai.
Nukentėjusio patirtų traumų pobūdį ir lokalizaciją, galimas atsiradimo aplinkybes patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 2124/2020 (02), kurioje nurodyta, kad R. S. minkštųjų audinių sumušimai ir kraujosruvos kairėje kaktos pusėje, kairės ausies kaušelyje ir kairiame smilkinyje bei nosyje, skeveldrinis nosies kaulų lūžis, padaryti kietu buku daiktu, suduodant mažiausiai tris smūgius. Kraujosruvos akiduobėse galėjo išsivystyti nuo pakraujavimo po nosies kaulų lūžio. Sužalojimai dėl nosies kaulų lūžiu vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 34-38).
Aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog nukentėjusio R. S. parodymai apie įvykio aplinkybes atitinka minėtus kitus byloje esančius įrodymus, jie yra nuoseklūs, todėl nėra pagrindo jais netikėti. Nors liudytojai A. A., I. A. ir Ž. J. K. yra nukentėjusio pažįstami ir draugai, tačiau įvykio aplinkybes jie aiškina nuosekliai vienodai, nenustatyta, kad jie suinteresuoti bylos baigtimi, todėl abejoti jų parodymų patikimumu teismas neturi pagrindo.
Teismas priėjo prie išvados, kad tokie veiksmai negali būti laikomi būtinąją gintimi.
Kaltinamasis D. J., mušdamas nukentėjusį pakankamai ilgą laiką, suprato savo veiksmų pavojingumą, numatė galinčius kilti padarinius nukentėjusio sveikatai, jų siekė, tačiau darydamas nusikalstamą veiką buvo abejingas, savo sąmonėje padarinių nedetalizavo, jam buvo priimtini bet kokie galintys kilti sveikatos sutrikdymai, t. y. veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, todėl atsako pagal faktiškai sukeltus padarinius.
Teismas konstatuoja, kad D. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Pagal teismų praktiką, prie išvados apie būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti prieinama tik tuo atveju, kai gynyba nuo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Kėsinimosi pobūdį nulemia vertybės, kurioms gresia pavojus (gyvybė, sveikata, nuosavybė ir pan.), o jo pavojingumą – kėsinimosi intensyvumas, besikėsinančiųjų skaičius, jėgų santykis, puolimui ir gynybai naudojamos priemonės, galimos žalos dydis ir pan.
Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, išanalizavus ir įvertinus įrodymus apie konkrečias įvykio aplinkybes, konflikto, tarp nukentėjusio ir kaltinamojo kilimo priežastis, įvykio eigą ir pasekmes, D. J. parodymus apie konfliktinės situacijos suvokimą, taip pat įvertinus nukentėjusio bei liudytojų parodymus, teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad kaltinamojo D. J. kaltė visiškai įrodyta. Nustatyta, kad jis automobilyje sėdėjusiam R. S. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius į veidą abiem kumščiais, padarydamas nukentėjusiam minkštųjų audinių sumušimus ir kraujosruvas kairėje kaktos pusėje, kairės ausies kaušelyje ir kairiame smilkinyje bei nosyje, skeveldrinį nosies kaulų lūžį, tokiu būdu nesunkai sutrikdydamas jo sveikatą.
Teismas netiki kaltinamojo D. J. ir liudytojo Z. J. parodymais, kad R. S. pats išprovokavo konfliktą, juos įžeidinėjo bei užpuolė, o jie tik gynėsi, ir juos vertina tik kaip siekį išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
D. J. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Jis yra teistas, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 142-144).
Kaltinamasis dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku. Per penkerių metų laikotarpį į Respublikinį priklausomybės ligų centro Kauno filialą nesikreipė dėl konsultacijos ir gydymo (1 t., b. l. 149-151). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesigydė, nesilankė (1 t., b. l. 147-148). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59, 60 straipsniai).
Tokiu būdu skirdamas bausmę D. J., teismas atsižvelgė į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad D. J. ir toliau pažeidinėja įstatymus, t. y. daro nusikaltimus, iš to sprendžia, kad jis teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nėra linkęs keistis, yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, elgtis tinkamai. Teismas mano, kad šiuo nuosprendžiu aptartas nusikaltimas yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, toks elgesys rodo kaltinamojo neigiamos socialinės orientacijos pastovumą, cinišką požiūrį į žmogaus asmenybę, jo sveikatą, garbę ir orumą, todėl mano, kad bausmės tikslams pasiekti – sulaikyti kaltinamąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti galimybę daryti naujas veikas bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), jam skirtina BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 straipsnis).
BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.
Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą būtina vertinti: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie duomenys turi sudaryti prielaidas prieiti prie išvados, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo. Teismas taip pat turi įvertinti ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai D. J. atžvilgiu bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Byloje esantys duomenys, apibūdinantys veikos padarymo aplinkybes, jos pavojingumą, kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, rodo, kad D. J. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės, o bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus jos atlikimo, atidėjus bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, D. J. suteiktina galimybė laisvėje, bet su probacijos priežiūra, koreguoti savo elgesį teigiama linkme, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui.
BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) šioje dalyje išvardytas pareigas.
Atidėdamas bausmės vykdymą ir skirdamas kaltinamajam įpareigojimus, teismas, siekdamas D. J. papildomai drausminti, skiria BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą atlyginti nukentėjusiam padarytą turtinę žalą.
V. Dėl civilinio ieškinio
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiu ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 10 dalis), todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).
Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.283 straipsnio, reglamentuojančio žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju, 2 dalyje nustatyta, kad nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos.
Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, nukentėjusio elgesį ir jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Nukentėjęs R. S. pareiškė 715,31 eurų civilinį ieškinį turtinei ir 5000 eurų neturtinei žalai atlyginti (2 t., b. l. 3-28).
Kaltinamasis D. J. su ieškiniu nesutinka ir prašo jo netenkinti.
Ieškinys dėl turtinės žalos grindžiamas tuo, kad nukentėjęs patyrė išlaidas pirkdamas medikamentus, pateikė rašytinius dokumentus, pagrindžiančius žalos dydį, todėl teismas sprendžia, kad nukentėjęs R. S. patyrė jo nurodytas išlaidas, jų suma nelaikytina per didele ar neprotinga, todėl jam iš kaltinamojo priteistinas 715,31 eurų turtinės žalos atlyginimas.
Prašomą priteisti neturtinę žalą nukentėjęs grindžia tuo, kad dėl kaltinamojo veiksmų jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nepatogumus.
Nukentėjusio R. S. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintina iš dalies. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į realias galimybes šią žalą atlyginti. Teismas pripažįsta, kad nukentėjęs R. S. patyrė skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, negalėjo dirbti. Teismas tai pat pripažįsta, kad dėl sužalojimo R. S. patiria ilgalaikius dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus dėl prarasto visaverčio gyvenimo. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgia į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo sveikatos sutrikdymo bylose (LAT 2K-54/2012, 2K-227-2011). Atsižvelgus į visa tai, kas paminėta bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, į realias galimybes kaltinamajam šią žalą atlyginti (kaltinamasis yra jauno darbingo amžiaus, šiuo metu dirba), neturtinės žalos dydis R. S. nustatytinas 2500 eurų, priteisiant šią sumą iš D. J..
VI. Išlaidų advokato pagalbai apmokėjimas
Nukentėjęs prašo iš kaltinamojo priteisti 2000 eurų išlaidas už advokato pagalbą (1 t., b. l. 180).
Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Byloje yra advokatės parengtas civilinis ieškinys, patikslintas civilinis ieškinys, advokatė aktyviai dalyvavo ikiteisminio tyrimo stadijoje bei visuose teismo posėdžiuose, pateikti rašytiniai įrodymai dėl advokato darbo apmokėjimo. Teismo vertinimu, šios išlaidos proporcingos atliktam darbui, kaltinamojo turtinei padėčiai, atsižvelgiant, į tai, kad teisines paslaugas suteikė advokatė, protingos ir teisingos, todėl priteistinos iš kaltinamojo.
VII. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai
Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 121-123), paliktina iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikintina.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
D. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant D. J. viso bausmės vykdymo atidėjimo metu tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 4 punktu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiam R. S. turtinę žalą (715,31 eurų).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki bausmės vykdymo pradžios, o nuosprendį pradėjus vykdyti, panaikinti.
Nukentėjusio R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš kaltinamojo D. J. priteisti jam 715,31 eurus (septynis šimtus penkiolika eurų) turtinei, 2500 eurų (du tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2000 eurų (du tūkstančius eurų) išlaidų už advokatės teisines paslaugas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.
Teisėjas Virginijus Kalkauskas