Civilinė byla Nr. 2-2672/2013

              Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00903-2013-4

                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-2609-527/2013 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės FMĮ „Orion Securities“ ieškinį atsakovėms K. B. ir R. G. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiomis atsakovių sudarytas nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis: 2008 m. spalio 10 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008 m. lapkričio 12 d. Nr. (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir grąžinti K. B. perleistą nekilnojamąjį turtą pagal 2008 m. spalio 10 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (butą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pagal 2008 m. lapkričio 12 d. dovanojimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1/3 inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini)); priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės R. G. nekilnojamąjį turtą – butą adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 1/3 inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant nekilnojamuoju turtu disponuoti, jį perleisti, įkeisti, bet kaip kitaip apsunkinti ar apriboti.

Ieškovas pateikė įrodymus, kad ginčijamais sandoriais K. B. neatlygintinai perleido nekilnojamąjį turtą savo motinai R. G.. Perleidusi nekilnojamąjį turtą, atsakovė K. B. tapo nemoki ir jau daugiau nei pusantrų metų nevykdo teismo sprendimo, kuriuo iš atsakovės K. B. buvo priteista skola ieškovui. Ieškovo nuomone, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė R. G. perleis visą turtą kitam asmeniui ir tokiu būdu padės savo dukrai toliau nesąžiningai siekti išvengti prievolės ieškovui vykdymo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 14d. nutartimi prašymą tenkino ir UAB FMĮ „Orion Securities“ reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei R. G. priklausantį nekilnojamąjį turtą - butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), 1/3 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 1/3 gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)ir 1/3 inžinerinių tinklų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), uždraudžiant nekilnojamuoju turtu disponuoti, jį perleisti, įkeisti ar bet kaip kitaip apsunkinti.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra tiesiogiai susijusios su ieškinio dalyku, nes ieškiniu yra ginčijami sandoriai, kuriais atsakovė K. B., ieškovo teigimu, pažeidė ieškovo, kaip kreditoriaus teises, taip pat į tai, jog ginčo turtas, kuris palankaus ieškovui teismo sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovę, kuri turi teisę disponuoti ginčo objektais, todėl nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovė R. G. gali perleisti visą turtą kitam asmeniui ir tokiu būdu apsunkinti teismo sprendimo įvykdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė R. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta neįvertinus to, jog ieškovas nepateikė teismui jokių duomenų, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, atsakovė negalės įvykdyti teismo sprendimo.

2. Teismas neįvertino ieškinio minimalaus pagrįstumo ir tuo pažeisdamas teisingumo principą, be pagrindo atsakovės atžvilgiu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones.

3. Skundžiama nutartis naikintina ir dėl to, jog yra nemotyvuota.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB FMĮ „Orion Securities“ prašo skundą atmesti ir palikti skundžiamą teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Ieškovas pateikė teismui pakankamai duomenų ir įrodymų, kuriais remiantis teismas įvertino, jog šiuo atveju yra reali grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui.

2. Teismas įvertino ieškinio pagrįstumą ir priėmė teisėtą, motyvuotą ir pagrįstą nutartį, dėl ko pagrindo jos naikinti nėra.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis atsakovės skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, jog pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovo prašymą ir priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovės atžvilgiu, preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo, rėmėsi ieškovo neįrodytomis aplinkybėmis apie galimą grėsmę teismo sprendimo įvykdymui bei priėmė nemotyvuotą nutartį.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir jos motyvus, konstatuoja, kad nutartis atitinka CPK 291 straipsnio reikalavimus, todėl atsakovės teiginiai dėl skundžiamos nutarties nemotyvavimo yra nepagrįsti. Skundžiamoje teismo nutarties motyvuojamojoje dalyje aptarti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai, galima grėsmė teismo sprendimo neįvykdymui. Įstatyme nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą ar aptarti kiekvieną byloje esantį įrodymą. Pirmosios instancijos teismo išvados skundžiamoje nutartyje paremtos byloje esančių įrodymų visetu, nutartis yra motyvuota, todėl šiuo pagrindu (dėl nepakankamos motyvacijos) naikinti skundžiamos nutarties nėra pagrindo.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones, viena iš jų - ieškovas turi tikėtinai pagrįsti savo reikalavimą, t. y. pateikti duomenis, kurie pagrįstų teismo įsitikinimą, kad ieškovui palankus teismo sprendimas yra įmanomas.

Apeliantės manymu šiuo atveju teismas neįvertino ieškinio tikėtino pagrįstumo, neatsižvelgė į tai, jog ieškovas praleido ieškinio senaties terminą sandoriams CK 6.66 straipsnio pagrindu ginčyti bei neįrodė visų šio sandorių negaliojimo sąlygų, t. y. nepagrindė ieškinio reikalavimų, todėl teismas neturėjo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Įstatymas įpareigoja teismą, nagrinėjantį klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įsitikinti ieškovo reikalavimo pagrįstumu, tačiau ar ieškovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik ištyrus įrodymus, nustačius bylai teisiškai reikšmingas aplinkybes ir jas teisiškai kvalifikavus, t. y. išnagrinėjus bylą iš esmės. Sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, atliekamas tik preliminarus ieškovo pareikšto reikalavimo vertinimas, kuris nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, todėl į klausimą ar ieškinys nagrinėjamu atveju pateiktas nepraleidus įstatymo nustatyto termino ir ar egzistuoja kitos actio Pauliana taikymo sąlygos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo klausimą nevertinami. Apeliantė taip pat mano, jog teismas visai neatliko preliminaraus ieškinio pagrįstumo vertinimo, dėl ko skundžiama nutartis turi būti naikinama. Apeliacinio teismo vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje apie tai, jog teismas preliminariai įvertino ieškinio reikalavimų tikėtiną pagrįstumą, nenurodė, savaime nereiškia, kad teismas tokio vertinimo neatliko. Jei teismas taiko laikinąsias apsaugos priemones ir nurodo, kad jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, vadinasi, teismui nekilo abejonių dėl to, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo tikimybė egzistuoja. Be to, kai pirmosios instancijos teismo nutartyje preliminarus ieškinio reikalavimų vertinimas atskirai neaptariamas, toks vertinimas, atsižvelgiant į atskirojo skundo faktinį ir teisinį pagrindą, gali būti pateikiamas pareikštų atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu. Bylą pagal atsakovės atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovo pareikštus reikalavimus, susipažinęs su ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytomis ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybėmis ir pateiktais įrodymais, mano, jog bylą išnagrinėjus iš esmės ieškovo ieškinys galėtų būti tenkinamas, t. y. ieškinio reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti, todėl apeliantės teiginiai dėl to, jog ieškovas neįrodė ieškinio pagrįstumo, atmestini.

Antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones taikė įvertinęs, jog ginčo objektas yra atsakovės ginčijamais sandoriais įgytas ir valdomas turtas. Konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą gali nulemti priežastys, susijusios su byloje pareikštų materialinių teisinių reikalavimų dalyku, jų pobūdžiu. Kai ieškiniu ginčijami konkretūs turtiniai sandoriai, arba prašoma pripažinti galiojančiais tam tikrus sandorius, kurių objektas nekilnojamasis turtas, laikoma, jog ieškovų materialiniai teisiniai reikalavimai tiesiogiai siejami su ginčo objektų teisiniu režimu, jo tolesnio statuso pasikeitimu. Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ginčo turtui, yra jų perleidimo tretiesiems asmenims grėsmė ir dėl to būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas arba tokio sprendimo vykdymas pasidarytų nebeįmanomas. Todėl teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog vien aplinkybė, jog ginčo nekilnojamasis turtas, kuris palankaus ieškovui sprendimo atveju galėtų būti grąžintas natūra, yra pas atsakovą, turintį teisę disponuoti ginčo objektu, patvirtina teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1205/2011; 2011 m. spalio mėn. 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2056/2011). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikytina, jog šiuo atveju egzistuoja ir antra sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmė būsimo teismo sprendimo neįvykdymui.

Nustatęs, jog egzistuoja visos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino ieškovo prašymą ir nustatė disponavimo apribojimus ginčo objektui. Atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atskirojo skundo netenkinti.

Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                               Egidija Tamošiūnienė