Civilinė byla Nr. 3K-3-531/2014
Teisminio proceso Nr. 2-06-3-11468-2011-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 36.2; 110.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. gruodžio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (pranešėja), Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinį atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos grupė“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia; trečiasis asmuo – bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Koralita“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
- Ginčo esmė
UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Baltijos grupė“ dėl laidavimo sutarties pripažinimo pasibaigusia. Nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėjama civilinė byla pagal BUAB „Baltijos grupė“ ieškinį BUAB „Koralita“ dėl 412 557,35 Lt nuostolių, procesinių palūkanų ir bylinėjimo išlaidų priteisimo. Šioje byloje BUAB „Baltijos grupė“ reikalavimų įvykdymui užtikrinti 2006 m. lapkričio 28 d. nutartimi areštavo BUAB „Koralita“ priklausantį turtą. Laikinoji apsaugos priemonė, t. y. trečiojo asmens BUAB „Koralita“ turto areštas, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartimi buvo pakeistas į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laidavimą 228 683,84 Lt suma. Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. birželio 27 d. sprendimu BUAB „Baltijos grupė“ ieškinį patenkino ir priteisė iš UAB „Koralita“ 412 557,35 Lt nuostoliams atlyginti, 6 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo BUAB „Koralita“ Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimo nėra įvykdžiusi, ieškovui UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ reikalavimas dėl BUAB „Koralita“ prievolių įvykdymo nėra pareikštas. Ieškovo laidavimas įvykdyti trečiojo asmens BUAB „Koralita“ prievoles turi būti pripažintas pasibaigusiu, nes ieškovo laidavimas buvo terminuotas, t. y. laidavimo terminas pasibaigė Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. sprendimo įsiteisėjimo dieną – 2009 m. gruodžio 21 d. Kadangi iki šio termino pabaigos bei per 3 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo reikalavimai ieškovui nebuvo pareikšti, ieškovas neprivalo įvykdyti laidavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas sprendė, kad šiuo atveju laidavimas atsirado teismo sprendimo (nutarties) pagrindu, kai UAB „Koralita“ 228 683,84 Lt piniginių lėšų areštas buvo pakeistas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laidavimu. Laidavimas už atsakovą, kai tokio laidavimo pagrindu yra panaikinamos laikinosios apsaugos priemonės, galioja iki CPK 150 straipsnio 2, 3 dalyse teisiškai reikšmingų faktų atsiradimo, nebent šalys dėl laidavimo galiojimo būtų susitarusios kitaip. Šiuo atveju ieškovo laidavimas atsirado teismo sprendimo – Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 5 d. nutarties – pagrindu, kuriame nurodyta, kad UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ 228 683,84 Lt suma laiduoja už UAB „Koralita“ ieškinio reikalavimų dalies įvykdymui užtikrinti, t. y. laiduojama iki teismo sprendimo įvykdymo. Vienašaliu ieškovo pareiškimu dėl laidavimo už UAB „Koralita“ nurodyta, kad UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laiduoja UAB „Baltijos grupė“, jei UAB „Koralita“ neįvykdys teismo sprendimo, t. y. taip pat laiduojama iki teismo sprendimo įvykdymo. Dėl to konstatuota, kad teismo sprendimo pagrindu atsiradęs laidavimas iš esmės yra neterminuotas laidavimas, galiojantis iki teismo sprendimo įvykdymo.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 31 d. nutartimi paliko Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 17 d. sprendimą nepakeistą.
Teisėjų kolegija sprendė, kad tiek laidavimo rašte, tiek Klaipėdos apygardos teismo nutartyje akivaizdžiai nurodyta, jog laiduojama iki reikalavimų kreditoriui įvykdymo. Dėl to konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog laiduotojo atsakomybė galioja iki visiško prievolės įvykdymo. Taigi ieškovo nuostatos dėl trijų mėnesių termino, dviejų metų laidavimo sutarties termino pabaigos negali būti taikomos. Bylos medžiaga patvirtino, kad atsakovas BUAB „Baltijos grupė“ ieškovui UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ dėl laidavimu užtikrintos prievolės įvykdymo reikalavimą pareiškė 2010 m. vasario 10 d., o ieškovas šio reikalavimo neginčijo, taip pat prašė pakeisti prievolės įvykdymo terminus ir skolos mokėjimą išdėstyti dalimis.
II. Kasaciniai skundai ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu ieškovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį. Nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
- Dėl CK 6.77 straipsnio aiškinimo. CK nenustato, kad laidavimas atsirastų laiduotojo vienašaliu pareiškimu, todėl turi būti ne tik laiduotojo sutikimas laiduoti už skolininko skolą, bet ir kreditoriaus išreikšta valia sutikti su laidavimu. Ieškovo laidavimo rašte nėra atsakovo atstovo parašo, taigi buvo neišreikšta jo valia sutikti su laidavimu. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas šiuo atveju prieštaravo laidavimo nustatymui, todėl šio laidavimo rašto pagrindu jok laidavimo santykiai neatsirado ir negalėjo atsirasti ir bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ieškovo laidavimo raštą prilygino laidavimo sutarčiai. Šioje byloje laidavimo sutarties nėra.
- Dėl CPK 146 straipsnio 2 dalies ir CK 6.88 straipsnio aiškinimo. Laidavimas nėra ir negali būti laikinoji apsaugos priemonė. Šioje byloje laikinoji apsaugos priemonė buvo panaikinta, nes teismas įsitikino, kad nebeliko teisinio pagrindo jas taikyti – buvo nustatytas laidavimas. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai sutapatino trečiojo asmens laidavimą už atsakovą su laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Klaidinga manyti, kad laidavimas pagal CPK 146 straipsnio 2 dalį yra kitokios prigimties nei laidavimas apskritai (CK 6.67–6.89 straipsniai). Teismai, nurodydami, kad laidavimas šiuo atveju galioja tiek pat, kiek galiotų laikinosios apsaugos priemonės, iš esmės panaikina laiduotojo teises, nustatytas CK, o kreditoriui suteikia privilegijuotą padėtį, nes atleidžia jį nuo bet kokių pareigų laiduotojo atžvilgiu. Klaipėdos apygardos teismo nutarties rezoliucinėje dalyje nenurodyta dėl nustatyto laidavimo galiojimo termino. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad teismas pakeitė CK 6.88 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, susijusį su laidavimo pabaiga. Klaipėdos apygardos teismo nustatytas teisminis laidavimas yra terminuotas, nes prievolė pagal tokį laidavimą laiduotojui kyla ne iš karto, o tik su sąlyga, kad įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo tenkinamas kreditoriaus ieškinys. Tai reiškia, kad prievolės pagal teismo sprendimą įvykdymo terminas visais atvejais sutampa su teismo sprendimo įsiteisėjimo diena. Galima sutikti su nuomone, kad trijų mėnesių terminas pateikti ieškinį laiduotojui šiuo atveju galėjo būti skaičiuojamas nuo 2010 m. gegužės 17 d. t. y. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties byloje. Kadangi kreditorė UAB „Baltijos grupė“ aktyviai negynė savo turtinių interesų ir, kaip reikalauja įstatymas, per 3 mėn. nepareiškė ieškinio laiduotojui dėl jo prievolių vykdymo, kreditoriui tenka visi neigiami padariniai – laidavimo prievolės galiojimo pasibaigimas. Kasaciniam teismui aiškinant priešingai, t. y. kad laidavimas buvo neterminuotas, turi būti atsižvelgiama į CK 6.89 straipsnio nuostatą, kad laidavimas baigiasi praėjus dvejiems metams nuo laidavimo sutarties sudarymo dienos. Pirmosios instancijos teismas netaikė CK 6.89 straipsnyje įtvirtintos laidavimo pabaigos, nes tokį aiškinimą patvirtina teismų praktika panašiose bylose, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009. Tačiau šios bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, todėl nėra pagrindo civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009 pateiktais išaiškinimais remtis nagrinėjamoje byloje. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2011, nes šioje nutartyje pateikti išaiškinimai buvo pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-83/2013.
Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas BUAB „Baltijos grupė“, sutikdamas su teismų argumentais, prašo kasacinį skundą atmesti. Procesiniame dokumente nurodomi šie papildomi argumentai: ieškovas laidavo atsakovui už trečiojo asmens įsipareigojimų įvykdymą civilinėje byloje, t. y. įsipareigojo atsakyti UAB „Baltijos grupė“, jei UAB „Koralita“ neįvykdys būsimo teismo sprendimo dėl nuostolių atlyginimo. Taigi ieškovas yra laidavęs atsakovui, o ne teismas 2007 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje nustatė laidavimą. Pagal bendrąją taisyklę, laidavimas pasibaigia tuo pačiu metu, kai pasibaigia juo užtikrinta prievolė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl laidavimo, kaip ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdo
Laikinąsias apsaugos priemones reglamentuoja CPK 144–152 straipsniai (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.). Laikinosios apsaugos priemonės yra priemonių kompleksas, teismo taikomų po vieną ar kelias dėl atsakovui (skolininkui) priklausančio turto (kilnojamojo, nekilnojamojo, lėšų, turtinių teisių) nuosavybės teisių apribojimų ir kitų įpareigojimų, draudimų ar veiksmų sustabdymo, kuriais siekiama užtikrinti teismo procesinio sprendimo, kuris bus priimtas ateityje, įvykdymą ir kartu išvengti teismo procesinio sprendimo įvykdymo pasunkinimo arba neįmanomumo. Taigi laikinosios apsaugos priemonės yra atsakovui ar jo turtui teismo taikomos procesinės priemonės, kuriomis nesprendžiamas tarp šalių kilęs materialusis teisinis ginčas, o tik imamasi įstatymuose nustatytų priemonių, kad ateityje, šalių ginčą išsprendus, nebūtų suvaržytas ir apskritai būtų įmanomas priimto sprendimo įgyvendinimas, t. y. įvykdymas. Teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jeigu šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 straipsnis 3 dalis) ir bet kurioje – ginčo ar ne ginčo teisena – nagrinėjamoje byloje. Laikinąją apsaugos priemonę taikęs teismas gali laikinąją apsaugos priemonę pakeisti kita (CPK 146 straipsnis) arba papildomai pritaikyti kitas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnio 2 dalis) ir netgi jas panaikinti (CPK 150 straipsnis). Civilinio proceso kodekse nustatyta, kad teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu atsakovas įmoka reikalaujamą sumą į specialiąją sąskaitą arba už atsakovą yra laiduojama. Taip pat atsakovas gali įkeisti turimą turtą (CPK 146 straipsnio 2 dalis). Taigi šioje normoje šalia laikinųjų apsaugos priemonių yra įtvirtinti ir kiti ieškinio reikalavimų užtikrinimo būdai, tarp jų ir laidavimas. Kasacinio teismo nurodyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių atveju yra priverstinai ribojamos atsakovo turtinės teisės ir interesai arba jam uždedama prievolė atlikti tam tikrus veiksmus, o ieškinio užtikrinimo kitomis priemonėmis atveju atsakovas bendrąja prasme nepatiria prievartinio pobūdžio apribojimų. Šiuo atveju ieškinio reikalavimams užtikrinti buvo naudojamos paties atsakovo pasirinktos priemonės, kurias jis galėjo pasirinkti vadovaudamasis ekonomiškumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-500/2011).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartimi pirmiau taikyta laikinoji apsaugos priemonė – UAB „Koralita“ priklausančių piniginių lėšų areštas, buvo pakeista į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laidavimą 228 683,84 Lt suma UAB „Baltijos grupė“ pareikštų ieškinio reikalavimų dalies įvykdymui užtikrinti. Ši teismo nutartis bylą nagrinėjusių aukštesnės instancijos teismų nėra panaikinta. Taigi šiuo atveju būsimo teismo sprendimo įvykdymas buvo užtikrintas trečiojo asmens laidavimu, remiantis CPK 145 straipsnio 2 dalies nuostata. Pažymėtina, kad laidavimas yra asmeninis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kurio tikslas – užtikrinti, kad prievolė, už kurią laiduojama, bus tinkamai įvykdyta. Laidavimas atsiranda sudarius laidavimo sutartį arba įstatymų ar teismo sprendimo pagrindu (CK 6.77 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laiduotojas (kasatorius) laidavo už UAB „Koralita“ ir įsipareigojo atsakyti atsakovui BUAB „Baltijos grupė“, jeigu atsakovas neįvykdys būsimo teismo sprendimo dėl nuostolių, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Laiduotojas prisiėmė atsakomybę už tinkamą atsakovo prievolės, kilsiančios teismo sprendimo vykdymo procese, įvykdymą. Dėl to šios prievolės prigimtis ir pobūdis lemia specifinį laidavimo instituto aiškinimą nagrinėjamu atveju. Teisėjų kolegija pažymi, kad tuo atveju, kai UAB „Koralita“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos tuo pagrindu, jog už atsakovą yra laiduojama, tokio laidavimo paskirtis, tikslai ir laiduotojo atsakomybė turi būti aiškinama sistemiškai su proceso teisės normomis, reglamentuojančiomis laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir šių priemonių ryšį su būsimo teismo sprendimo vykdymu. Minėta, kad laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu ir laidavimo nustatymu siekiama užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Todėl, teismui nutartimi panaikinus taikytas laikinąsias apsaugos priemones, trečiojo asmens laidavimu kreditoriui, t. y. šioje byloje atsakovui, turi būti užtikrinamas būsimo galutinio teismo sprendimo įvykdymas tokia pačia apimtimi, kokia jis būtų užtikrintas taikant buvusias laikinąsias apsaugos priemones. Teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys, įvykdymo arba iki sprendimo atmesti ieškinį įsiteisėjimo (CPK 150 straipsnio 4, 5 dalys). Taigi ir laidavimas už UAB „Koralita“, kai tokio laidavimo pagrindu yra panaikinamos taikytos laikinosios apsaugos priemonės, galioja iki CPK 150 straipsnio 4, 5 dalyse teisiškai reikšmingų faktų atsiradimo. Dėl to atmestini kasacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamu atveju kasatoriaus laidavimas yra pasibaigęs.
Pripažintinas nepagrįstu kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-500/2011, pateiktais išaiškinimais, nes jie buvo pakeisti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“, bylos Nr. 3K-7-83/2013. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad remiantis byloje Nr. 3K-7-83/2013 pateiktais išaiškinimais buvo pakeista Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m gruodžio 11 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Baltijos grupė“ v. UAB „Koralita“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-500/2011, formuojama teisės aiškinimo ir taikymo praktika dėl galimybės nukreipti išieškojimą į laiduotojo turtą, kai teismo nutartimi taikyta laikinoji apsaugos priemonė – skolininko (atsakovo) turto areštas – pakeista trečiojo asmens laidavimu, tačiau šia nutartimi nebuvo pakeisti pateikti išaiškinimai dėl laikinosios apsaugos priemonės pakeitimo laidavimu, remiantis CPK 146 straipsnio 2 dalies nuostata, instituto prigimties, tikslo ir paskirties, kuriais ir rėmėsi bylą nagrinėję teismai.
Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstų teismų procesinių sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacinio skundo argumentai neteikia pagrindo pripažinti, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė materialiosios ar proceso teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl naikinti ar keisti priimtą apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą nėra teisinio pagrindo. Kasacinis skundas atmestinas, o apeliacinės instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 37,18 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ (j. a. k. 141888089) 37,18 Lt (trisdešimt septynis litus 18 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Valstybei priteistina suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys