Administracine byla Nr. I-977-815/2010

(Proceso Nr. 3-61-3-00155-2010-7)

                                                                                                                 Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 6.5; 59; 74

 (S)

 

 

 

 

                          VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

                                              LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

                                                            2010 m. gegu˛es 3 d.

                                                                          Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teiseju kolegija, susidedanti iš teiseju Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešejas), Liudmilos Zaborovskos ir Halinos Zaikauskaites, sekretoriaujant Santai Buivydaitei, dalyvaujant pareiškejai S. D., pareiškejos atstovui – advokatui Audriui Bitinui, atsakovo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei – šios institucijos Teises ir personalo skyriaus vyr. specialistei Neringai Jucevicienei, treciojo suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos atstovei – šios institucijos Pašalpu ir nedarbingumo kontroles skyriaus vyr. specialistei Kristinai Šimkutei, treciojo suinteresuoto asmens – UAB „Garsu pasaulis“ atstovui – šios bendroves generaliniam direktoriui V. M., viešame teismo posedyje išnagrinejo administracine byla pagal pareiškeju S. D., M. D. ir A. D. skunda atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui,  tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos, UAB „Garsu pasaulis“ del sprendimu panaikinimo ir ipareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teismas, išnagrinejes byla,

n  u  s  t  a  t  e :

 

I

 

1. Pareiškejai – S. D., M. D. ir A. D. (toliau – ir pareiškejai) su skundu (b. l. 3-8) kreipesi i teisma prašydami: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus (toliau – atsakovas, VSDFV Vilniaus skyrius) 2009 m. spalio 28 d. sprendima Nr. 6-15-1497, 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3020, 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3021, 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3022, 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3023, 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3024 ir 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3025 (toliau – sprendimai); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. gruod˛io 30 d. sprendima Nr. (11.1) I-7837 (toliau – Sprendimas); 3) klausima del A. D. ivykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripa˛inimo draudiminiu ivykiu ir socialinio draudimo išmokos perduoti VSDFV Vilniaus skyriui išnagrineti iš naujo. Taip pat praše pareiškeju naudai iš atsakovo priteisti patirtas bylinejimosi išlaidas. Pareiškeju skundas grind˛iamas tokiais argumentais.

2. VSDFV Vilniaus skyrius prieme sprendima del A. D. nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo, kuriuo 2008 m. gruod˛io 20 d. A. D. ivykusi mirtina nelaiminga atsitikima pakeliui iš darbo pripa˛ino nedraudiminiu ivykiu. Atsi˛velgiant i tai, kad nelaimingas atsitikimas nebuvo pripa˛intas draudiminiu, VSDFV Vilniaus skyrius prieme sprendimus, kuriais pareiškejams nusprende neskirti vienkartines ir periodines draudimo išmoku apdraustajam mirus, nes A. D. ivykes nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo pripa˛intas nedraudiminiu. Šiuos sprendimus apskundus VSDFV, ji Sprendimu atsisake pripa˛inti A. D. ivykusi mirtina nelaiminga atsitikima pakeliui iš darbo draudiminiu ivykiu. Pareiškejai su priimtais sprendimais nesutinka ir mano, kad juose nurodyti argumentai bei faktines aplinkybes neatitinka realios situacijos ir prieštarauja norminiu teises aktu nuostatoms. Laiko, kad A. D. nelaimingas atsitikimas darbe turetu buti pripa˛intas draudiminiu. Sprendimai buvo priimti atsi˛velgiant i išvada, kad A. D. ivykes mirtinas nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo yra nedraudiminis ivykis. VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimai grind˛iami tuo, kad neatitiko dvieju Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo (toliau – ir Istatymas) 6 ir 7 straipsniuose nustatytu salygu, t. y. A. D. ivykes mirtinas nelaimingas atsitikimas ivyko ne jo darbo metu ir kad nelaimingas atsitikimas ivyko A. D. esant neblaiviam.

2.1. VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV sprendimuose kaip viena iš nelaimingo atsitikimo pripa˛inimo nedraudiminiu ivykiu prie˛asciu nurodoma, kad Gruzijos finansu ministerijos 2009 m. baland˛io 10 d. rašte Nr. 03/4193 nurodyta, jog komandiruotes metu A. D. buvo numatytas darbas vakarais ir laisvadieniais, taciau tai nepatvirtina to fakto, jog jis turejo dirbti ir naktimis. Pa˛ymejo, kad vien tas faktas, kad Gruzijos finansu ministerija nenurode, jog A. D. buvo numatytas darbas naktimis, neištyrus visu aplinkybiu, negali buti prie˛astimi pripa˛inti nelaiminga atsitikima nedraudiminiu ivykiu. Ginco atveju turetu buti taikomas Istatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktas, kuris nustato, kad draudiminiais  ivykiais  taip  pat pripa˛istami  4  straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems  ivyke nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra ivyke pakeliui i darba ar iš darbo. Gruzijos finansu ministerijos 2009 m. baland˛io 10 d. rašte Nr. 03/4193 nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas ivyko A. D. gri˛tant i viešbuti po u˛sitesusios darbo dienos. Toks Gruzijos finansu ministerijos rašto turinys patvirtina, kad jo darbas, prisidejes vakare, u˛sitese, o nelaimingas atsitikimas ivyko jam gri˛tant iš darbo. Byloje yra nustatyta, kad transporto priemone, sukelusia avarija, vairavo Gruzijos finansu ministerijos darbuotojas A. G. Tarp UAB „Projektu daktaras“, kurioje dirbo A. D. ir UAB „Garsu pasaulis“ 2009 m. spalio 31 d. sudarytoje paslaugu sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kurios pagrindu A. D. dirbo Gruzijoje, nurodoma, kad u˛sakovas pageidauja gauti projekto valdymo konsultaciju paslaugas projekte, kuri jis atlieka Gruzijos Respublikos finansu ministerijos u˛sakymu. Tai irodo, kad A. D., prieš ivykstant nelaimingam atsitikimui darbe, vykde darbo funkcijas. Pareiškeju nuomone, VSDFV Vilniaus skyrius ir VSDFV neteisingai interpretuoja savokas, para suskaidydamas darba dienomis, vakarais ir naktimis. Istatymai  nenustato,  kuo  skiriasi  darbas  vakarais  ir  naktimis. Istatyme itvirtina, kad nelaimingas atsitikimas darbe pripa˛istamas tuo atveju, jeigu nelaimingas atsitikimas ivykes darbo metu, pakeliui iš darbo arba i darba. Vykdydamas Sutarti, UAB „Projektu daktaras“ direktorius A. D., nuo 2008 m. gruod˛io 18 d. iki 2008 m. gruod˛io 22 d. Gruzijoje komandiruotes metu atliko UAB „Garsu pasaulis“ vykdomo projekto vadovo funkcijas. Sutarties 11.1 p. nurodyta, kad paslaugoms teikti priskiriamos ir dalyviu maitinimo išlaidos. Tai reiškia, kad projekto vadovas A. D. turejo kviestis i verslo susitikimus Gruzijos partnerius (neribojant laiko), teikiant paslaugas ar pristatant projekta, kaip tai yra numatyta Sutartyje. Atkreipe demesi, kad susitikimai galejo buti organizuojami pagal poreiki, t. y. visoms šalims suderintu laiku, iskaitant ir vakare bei nakti (jei susitikimas u˛sitesia). Tai, kad A. D. dalyvavo verslo susitikime 2008 m. gruod˛io 19 d. vakare ir nakti iš 2008 m. gruod˛io 19 d. i 2008 m. gruod˛io 20 d. gali buti pateisinama Sutarties vykdymo apimtyje ir tai iejo i A. D. darbo funkcijas. A. D. tokius verslo susitikimus derindavo su u˛sakovu UAB „Garsu pasaulis“. Byloje esanciame 2009 m. baland˛io 16 d. Valstybines darbo inspekcijos surašytame  nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akte Nr. 2 nurodyta (4.7 p.), kad nelaimingas atsitikimas ivyko vykstant iš darbo i gyvenamaja vieta (viešbuti). Šio akto 4.8 p. nurodyta, kad A. D. va˛iavo kaip keleivis kartu su projekto dalyviais, automobiliu „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri vairavo Gruzijos finansu ministerijos mokesciu inspekcijos IT valdybos viršininkas A. G. Mineto akto 7 punkte nurodyta, kad A. D. ˛uvo vykdamas i nakvynes vieta po u˛sitesusios darbo dienos. Taigi, šios aplinkybes aiškiai irodo, kad A. D. vykde darbo funkcijas ir nelaimingas atsitikimas ivyko pakeliui iš darbo. Tvirtino, kad Vyriausybes 2004 m. lapkricio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Del išlaidu, susijusiu su tarnybinemis komandiruotemis, dyd˛io ir mokejimo tvarkos“ nustatyta, kad tarnybine komandiruote laikomas teises aktu nustatyta tvarka iformintas darbuotojo išvykimas tam tikram laikui iš nuolatines darbo vietos darbdavio siuntimu atlikti darbo funkcijas, vykdyti tarnybini pavedima ar kelti kvalifikacija. Komandiruote i u˛sieni nelaikomas darbuotojo išvykimas u˛ Lietuvos Respublikos ribu i u˛sieni, jeigu jis vienoje vietoje u˛sienyje buna ilgiau kaip 183 dienas, išskyrus darbuotojus, kuriu darbas yra kilnojamojo pobud˛io arba susijes su kelionemis. A. D. komandiruote buvo iforminta tinkamai, todel asmuo esantis komandiruoteje, turi teise dirbti ne tik dienos metu, bet ir kitu paros metu, tai irodo ir Gruzijos finansu ministerijos raštas Nr. 03/4193. Todel A. D. nelaimingas atsitikimas privalo buti pripa˛intas draudiminiu ivykiu pagal Istatymo nuostatas, o VSDFV Vilniaus skyriaus ir VSDFV išvada, kad A. D. nebuvo numatytas darbas naktimis, yra neteiseta. Nelaimingas atsitikimas ivyko pakeliui iš darbo.

2.2. VSDFV Vilniaus skyriaus sprendime teigiama, kad atsitikimas ivyko A. D. esant neblaiviam, t. y. nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo ivyko A. D. esant neblaiviam, tai patvirtina Gruzijos Respublikos nacionalinio teismo ekspertizes centro Nacionalinio teismo ekspertizes biuro eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad A. D. kraujyje rasta 0.95 promiles etilo alkoholio. Pagal Istatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkta draudiminiais ivykiais nepripa˛istami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui i darba ar iš darbo arba nustatytos umios profesines ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie atitinka šio Istatymo 6 straipsnyje nustatytas salygas, taciau jie ivyke kai apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaiges nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu ir tai nebuvo susije su jam draudejo pavesto darbo technologijos ypatybemis. Sprendimai atsisakyti pripa˛inti A. D. nelaiminga atsitikima darbe naikintinas vien del to, kad nei atsakovas, nei tretysis suinteresuotas asmuo neanalizavo prie˛asciu, ar A. D. neblaivumas buvo susijes su jo darbiniu funkciju vykdymu ir ar turejo itakos nelaimingam atsitikimui. Pabre˛e, kad A. D. buvo nustatytas ne˛ymus neblaivumas, visiškai neitakojo nelaimingo atsitikimo darbe fakto. Pagrindine nelaimingo atsitikimo salyga buvo kito asmens kalte –  vairuotojo A. G. veiksmai, del kuriu ˛uvo A. D. Byloje nenustatyta jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad nukentejusiojo veikoje yra administracines teises pa˛eidimo sudetis, taip pat nera nustatyta jokia kita jo kalte. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 22 d. sprendime (administracine byla Nr. I-181-661/2009) konstatavo, kad nelaimingo atsitikimo prie˛astys – nelaimingas atsitikimas ivyko nukentejusiajam nesugebejus suvaldyti savo automobilio, del to ir ivyko autoivykis, del kurio kaltas pats nukentejusysis, negali nulemti nukentejusiojo veikoje administracinio teises pa˛eidimo sudeties konstatavimo, nes veikos kvalifikavimas administraciniu teises pa˛eidimu turi buti nustatomas kompetentingos institucijos sprendimu, kuri turi teise nustatyti administracinius teises pa˛eidimus. Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2006 m. gruod˛io 18 d. nutartyje (administracine byla Nr. 2215/06) nustate, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos institucijos neturi istatymu suteiktos kompetencijos spresti administracines atsakomybes u˛ Keliu eismo taisykliu pa˛eidimus klausimu ir minetos institucijos išvada, kad nukentejusiojo veiksmai turejo administracinio teises pa˛eidimo po˛ymiu, vertintina kaip padaryta per˛engiant savo kompetencijos ribas (lot. ultra vires) ir del to neteiseta. Todel atsakovas, neišsiaiškines visu aplinkybiu, negalejo konstatuoti, kad A. D. neblaivumas turejo itakos nelaimingam atsitikimui darbe ivykti ir atitinkamai pripa˛inti ji nedraudiminiu. Konstitucinis Teismas 2008 m. baland˛io 29 d. nutarimu pripa˛ino, kad Istatymo 7 straipsnio  2  dalis (2005 m. gegu˛es 19 d. redakcija) nuostata „Draudiminiais ivykiais taip pat nepripa˛istami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos umios profesines ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie ivyke esant bent vienai iš šiu aplinkybiu: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaiges nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu ir tai nebuvo susije su jam draudejo pavesto darbo technologijos ypatybemis“ (2003 m. lapkricio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria draudiminiais ivykiais nepripa˛istami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos umios profesines ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra ivyke apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba umias profesines ligas leme ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo salygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas ˛mogus <...> turi teise tureti tinkamas, saugias ir sveikas darbo salygas, gauti <...> socialine apsauga nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisines valstybes principui. Taigi, atsi˛velgiant i ši teismo nutarima, turi buti aiškinamasi, ar šiuo atveju A. D. neblaivumas galejo tureti itakos nelaimingo atsitikimo faktui. A. D., mokedamas socialinio draudimo imokas, draude savo atsakomybe del nelaimingu atsitikimu darbe. UAB „Garsu pasaulis“ 2009 m. lapkricio 26 d. rašte pa˛ymejo, kad pagal Sutarti, verslo susitikimai galejo buti organizuojami pagal poreiki, t. y. visoms šalims suderintu laiku, iskaitant ir vakare bei nakti (jei susitikimas u˛sitesia). Verslo susitikimai, numatyti pagal Sutarties nuostatas, vyko vykdant Sutarties salygas. A. D. nustatytas neblaivumas buvo susijes su tuo, kad A. D. vykde darbo funkcijas pagal u˛sakovo UAB „Garsu pasaulis“ nurodymus, jos buvo susijes su jam pavestu darbu. Daro išvada, kad A. D. neblaivumo laipsnis buvo nedidelis ir neturejo jokios itakos tam, kad ivyko nelaimingas atsitikimas, nes A. D. emesi visu saugumo priemoniu. Negalima tokia situacija, kad nesant asmens kaltes del to, kad ivyko nelaimingas atsitikimas darbe, apdraustasis negautu socialinio draudimo išmokos. Minetame Konstitucinio Teismo nutarime pripa˛inta, kad istatymu leidejas pagal Konstitucija negali nustatyti ir tokio teisinio reguliavimo, pagal kuri asmens  teises i socialine parama atsiradimas butu susietas su šio asmens busena (inter alia jo neblaivumu ar apsvaigimu nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu), kai tokia asmens busena apskritai neleme ir negalejo lemti pakenkimo jo sveikatai. Nustacius toki teisini reguliavima butu nepagristai suabsoliutintas vienas iš minetu socialines paramos, kuri kyla iš Konstitucijos, neteikimo pagrindu – asmens busena, taip butu nepaisoma iš Konstitucijos, inter alia jos 48 str. 1 d., 52 str., 53 str. 1 d., konstitucinio teisines valstybes principo, kylanciu imperatyvu. Mano, kad A. D. buvo nustatytas ne˛ymus neblaivumas, kuris buvo susijes su darbo funkciju vykdymu, nepa˛eid˛ia valstybes politikos, igyvendinamos kuriant sveika ir saugia visuomene. Del A. D. elgesio nepadidejo rizika ivykti nelaimingam atsitikimui darbe, taip pat oficialiuose dokumentuose nenustatyta, kad buvo pa˛eisti viešieji interesai, jis nepa˛eide teises aktu nuostatu, savo teisemis nepiktnaud˛iavo. Be kita ko, laiko, kad Konstitucijos 52 straipsniui, teisines valstybes principui, protingumo, teisingumo ir sa˛iningumo principams prieštarauja ir VSDF Vilniaus skyriaus bei VSDFV sprendimai neskirti išmoku ne tik A. D. ˛monai, bet ir jo vaikams. Aiškindamas Konstitucijos 52 straipsni, Konstitucinis Teismas yra pa˛ymejes, kad Lietuvos valstybe yra socialiai orientuota, t. y. kiekvienas pilietis turi teise i socialine apsauga, Konstitucijoje garantuojamas socialinis aprupinimas tiems asmenims, kurie del istatymuose numatytu prie˛asciu negali apsirupinti iš darbo ir kitokiu pajamu, socialines apsaugos priemones išreiškia visuomenes solidarumo ideja, padeda asmeniui apsisaugoti nuo galimu socialiniu riziku. Byloje nustatyta, kad transporto priemone, sukelusia avarija, vairavo Gruzijos finansu ministerijos darbuotojas A. G. A. D. va˛iavo kaip keleivis, nenustatyta, kad A. D. pa˛eide Keliu eismo taisykliu reikalavimus. A. D., gri˛damas iš verslo susitikimo, elgesi rupestingai, atsargiai, nes i gyvenamaja vieta gri˛o automobiliu, kuri vairavo ne pats, o A. G. A. D. neblaivumas neturejo itakos nelaimingam atsitikimui, o tai reiškia, kad ginco atveju Istatymo  7 straipsnio 2 dalies 1 punktas negali buti taikomas. Konstatuoja, kad VSDFV ir VSDFV Vilniaus skyrius netinkamai ivertino bylos aplinkybes, netinkamai pritaike materialines teises normas, del to prieme neteisetus sprendimus nepripa˛istant A. D. nelaimingo atsitikimo darbe draudiminiu bei neskiriant Istatymo numatytu išmoku.

 

II

 

Atsakovas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius su pateiktu skundu nesutiko ir praše pareiškeju S. D., M. D. ir A. D. skunda atmesti kaip nepagrista. Atsakovo atsiliepimas i skunda (b. l. 31-33) grind˛iamas šiais argumentais.

1. 2008 m. gruod˛io 20 d. ivyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu ˛uvo A. D. VSDFV Vilniaus skyrius skund˛iamu sprendimu nepripa˛ino šio ivykio draudiminiu, nes jis ivykio metu buvo neblaivus, o pats nelaimingas atsitikimas ivyko ne darbo metu. Istatymo 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad nelaimingas atsitikimas pakeliui i darba ar iš darbo yra ivykis, iskaitant eismo ivyki darbuotojui vykstant i darba ar iš darbo, ivykes darbuotojo darbo dienomis kelyje tarp darbovietes ir gyvenamosios vietos. Istatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudiminiais ivykiais nepripa˛istami nelaimingi atsitikimai darbe, pakeliui i darba ar iš darbo arba nustatytos profesines ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Istatymo 6 straipsnyje nustatytu salygu. 2008 m. gruod˛io 20 d. galiojusi Istatymo 7 straipsnio 2 dalies redakcija nustate, kad nedraudiminiais ivykiais taip pat nepripa˛istami ivykiai, atitinkantys Istatymo 6 straipsnio salygas, taciau ivyke esant bent vienai iš šiu aplinkybiu: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaiges nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu ir tai nebuvo susije su jam draudejo pavesto darbo technologijos ypatybemis; 2) apdraustasis nukentejo del savo veikos, kurioje ikiteisminio tyrimo institucija arba teismas nustate nusikalstamos veikos po˛ymius arba kad ši veika yra susijusi su administraciniu teises pa˛eidimu, išskyrus darbo saugos ar darbo higienos norminiu teises aklu pa˛eidimus; 3) apdraustasis samoningai (tycia) sieke, kad ivyktu nelaimingas atsitikimas; 4) apdraustasis sirgo liga, nesusijusia su darbu; 5) apdraustasis savavališkai (be darbdavio ˛inios) dirbo sau (savo interesais); 6) prieš apdraustaji buvo panaudotas smurtas, jeigu smurto aplinkybes ir motyvai nesusije su darbu, išskyrus atvejus, kai nelaimingas atsitikimas ivyksta pakeliui i darba ar iš darbo. Vyriausybes 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintu Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo išmoku nuostatu (toliau – Nuostatai) 10.3 punkte reglamentuojama, kad nelaimingi atsitikimai darbe pripa˛istami draudiminiais ivykiais, jei jie ivyko keliones i komandiruotes vieta ir gri˛imo iš jos metu, taip pat esant komandiruoteje – kelyje iš u˛duoties vykdymo vietos i poilsio (nakvynes) vieta ir iš jos. Taigi, teises aktai nustato, kad asmeniui esant komandiruoteje nelaimingas atsitikimas gali buti pripa˛istamas draudiminiu, jei jis ivyko vykstant iš nakvynes vietos i u˛duoties vykdymo vieta ir iš jos. Ginco atveju, Nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo akte buvo nurodyta, kad 2008 m. gruod˛io 20 d., 2.00 val. nakties A. D., vykdamas i nakvynes vieta po u˛sitesusios darbo dienos pateko i autoavarija, kurios metu ˛uvo. Nelaimingo atsitikimo aplinkybes buvo nustatytos pagal 2009 m. baland˛io 10 d. Gruzijos finansu ministerijos rašta Nr. 03/4193, kuriame buvo nurodyta, kad A. D. komandiruotes metu buvo numatyta, jog jis dirbs tiek vakare, tiek išeiginemis dienomis, o pats nelaimingas atsitikimas ivyko jam gri˛tant i viešbuti po u˛sitesusios darbo dienos. Pareiškeju nuomone, ta fakta, kad nelaimingas atsitikimas ivyko A. D. gri˛tant po u˛sitesusios darbo dienos patvirtina ir ta aplinkybe, kad kartu su juo automobiliu vyko kiti projekto dalyviai. Atsakovas mano, kad ši aplinkybe negali patvirtinti fakto, kad i poilsio vieta A. D. vyko iš u˛duoties vykdymo vietos, nes niekur nebuvo numatytas jo darbas naktimis. Be kita ko, aplinkybe, kad eismo ivykio metu ne tik A. D., bet ir automobilio vairuotojas buvo neblaivus, leid˛ia daryti prielaida, jog i poilsio vieta buvo vykstama ne iš darbo vietos.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. baland˛io 29 d. nutarimu pripa˛ino, jog Lietuvos Respublikos nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo Istatymo 7 straipsnio 2 dalies (2005 m. gegu˛es 19 d.) nuostata „Draudiminiais ivykiais taip pat nepripa˛istami nelaimingi atsitikimai darbe <...> arba nustatytos umios profesines ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad <...> jie ivyke esant bent vienai iš šiu aplinkybiu: 1) apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaiges nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu ir tai nebuvo susije su jam draudejo pavesto darbo technologijos ypatybemis“ (2003 m. lapkricio 11 d. redakcija) ta apimtimi, kuria draudiminiais ivykiais nepripa˛istami nelaimingi atsitikimai darbe arba nustatytos umios profesines ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra ivyke apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu, bet nelaimingus atsitikimus darbe arba umias profesines ligas leme ne jo neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu, o netinkamos, nesaugios, nesveikos darbe salygos, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas ˛mogus <...> turi teise (tureti tinkamas, saugias ir sveikas darbo salygas, gauti <...> socialine apsauga nedarbo atveju“, 52 straipsniui, konstituciniam teisines valstybes principui. Laiko, kad pareiškejai nepagristai skunde vadovaujasi mineto teismo nutarimo nuostatomis, jas taikydami nelaimingiems atsitikimams, ivykusiems pakeliui i/iš darbo. Pabre˛e, kad Konstitucinis Teismas, priimdamas mineta nutarima, konstatavo, kad kiekvienas ˛mogus <...> turi teise tureti tinkamas, saugias ir sveikas darbo salygas, todel nustacius, kad nelaiminga atsitikima darbe ar umia profesine liga leme ne asmens neblaivumas, netinkamos, nesaugios darbo salygos, toks ivykis negali buti pripa˛istamas nedraudiminiu ivykiu. Taigi, minetame nutarime teismas pasisake tik del nelaimingu atsitikimu darbe ir umiu profesiniu ligu, ivykusiu asmeniui esant neblaiviam, tuo tarpu nelaimingiems atsitikimams pakeliui i /iš darbo jis nera taikomas, nes asmens vykimas i/iš darbo negali buti siejamas su darbdavio u˛tikrinamomis saugiomis darbo salygomis. Tokia nuostata patvirtina ir Istatymo 7 straipsnio 3 dalies redakcija, galiojanti nuo 2009 m. gruod˛io 28 d., kurioje nustatyta, kad draudiminiais ivykiais taip pat nepripa˛istami nelaimingi atsitikime darbe arba umios profesines ligos, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nelaimingas atsitikimas darbe ivyko, umi profesine liga pasireiške esant tinkamoms, saugioms, sveikatai nekenksmingom darbo salygoms ir juos leme apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nu psichika veikianciu med˛iagu. Nelaimingi atsitikimai pakeliui i darba ar iš darbo nepripa˛istami draudiminiais ivykiais, jei apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaiges nuo psichika veikianciu med˛iagu. Šios dalies nuostatos netaikomos, jei apdraustojo neblaivumas (girtumas) arba apsvaigimas nuo psichika veikianciu med˛iagu buvo susijes su jam draudejo pavesto darbo technologijos ypatybemis. Pareiškejai skunde nepagristai teigia, kad sprend˛iant nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo, kurio metu ˛uvo A. D., pripa˛inimui draudiminiu/nedraudiminiu ivykiu klausima, turejo buti aiškinamasi, ar A. D. neblaivumas galejo itakoti nelaimingo atsitikimo kilima. Akcentavo, kad tiriant nelaimingus atsitikimus pakeliui i/iš darbo, reikšmingas yra tik pats neblaivumo faktas. A. D. neblaivumas buvo konstatuotas eksperto išvadoje, kurioje nurodyta, jog jo kraujyje buvo rasta 0.95 promiles alkoholio. Pareiškejai teigia, kad A. D. nustatytas neblaivumas buvo susijes su tuo, kad jis vykde darbo funkcijas pagal u˛sakovo UAB „Garsu pasaulis“ nurodymus, taigi, buvo susijes su jam pavestu darbu. Tvirtino, kad toks pareiškeju teiginys neturi itakos nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo pripa˛inimui draudiminiu, nes Istatymo 7 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2009 m. gruod˛io 28 d., nustate, kad nedraudiminiais ivykiais pripa˛istami tie atvejai, kai apdraustasis buvo neblaivus ar apsvaiges nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu ir tai nebuvo susije su jam draudejo pavesto darbo technologijos ypatybemis. A. D. neblaivumas negali buti siejamas su jo atliekamo darbo technologijos ypatybemis, todel faktas, kad jis galejo buti neblaivus del darbiniu funkciju atlikimo šioje byloje yra nereikšmingas.

 

III

 

Tretysis suinteresuotas asmuo – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos su pateiktu skundu nesutiko ir praše pareiškeju S. D., M. D. ir A. D. skunda atmesti kaip nepagrista. Atsiliepime i skunda (b. l. 111-113) VSDFV pateike tokius argumentus.

Nelaimingu atsitikimu darbe pripa˛inima draudiminiais ivykiais, teises i draudimo išmokas igijimo bei išmoku skyrimo klausimus reglamentuoja Istatymas bei Nuostatai. Remiantis Istatymo 6 straipsnio 4 dalies 2 punktu, draudiminiais ivykiais pripa˛istami nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra ivyke pakeliui i darba ar iš darbo. Pagal Nuostatu 10.3 punkta, jeigu nelaimingi atsitikimai ivyko keliones i komandiruotes vieta ir gri˛imo iš jos metu, taip pat esant komandiruoteje – kelyje iš u˛duoties vykdymo vietos i poilsio (nakvynes) vieta ir iš jos, jie pripa˛istami draudiminiais ivykiais. Istatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudiminiais ivykiais nepripa˛istami nelaimingi atsitikimai darbe, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie neatitinka šio Istatymo 6 straipsnyje nustatytu salygu. Pagal pateikta A. D. ivykusio nelaimingo atsitikimo tyrimo med˛iaga, jis, vykdydamas UAB „Garsu pasaulis“ ir UAB „Projektu daktaras“ 2008 m. spalio 31 d. sudaryta Sutarti, buvo komandiruoteje Tbilisyje, Gruzijos Respublikoje, nuo 2008 m. gruod˛io 18 d. iki 2008 m. gruod˛io 22 d.. Gruzijos u˛sienio reikalu ministerijos notoje 6/1289-18 buvo nurodyta, kad 2008 m. gruod˛io 20 d. apie 2.25 val., vairuotojui nesuvald˛ius automobilio, ivyko autoavarija, kurios metu ˛uvo automobilio keleivis A. D. Remiantis 2009 m. baland˛io 10 d. Gruzijos finansu ministerijos raštu Nr. 03/4193, A. D. komandiruotes metu buvo numatyta dirbti vakare ir laisvadieniais, taciau tai nepatvirtina to fakto, kad jis turejo dirbti ir naktimis. Tai, kad automobili vairavo Gruzijos finansu ministerijos darbuotojas ir autoavarija ivyko jam vykstant i viešbuti, nera pagrindas teigti, kad jis vyko iš u˛duoties vykdymo vietos. Pareiškejai skunde nurode, kad pagal Sutarties 11.1 punkta paslaugu kainai priskiriamos papildomos išlaidos skirtos dalyviu maitinimui. UAB „Garsu pasaulis“ 2009 m. lapkricio 26 d. rašte Nr. R - 854 paaiškino, kad mineta sutarties nuostata reiškia, jog projekto vadovas A. D. turejo kviestis i verslo susitikimus Gruzijos verslo partnerius (neribojant laiko), teikiant paslaugas ar pristatant projekta, kaip tai numatyta Sutartyje. Nors rašte pa˛ymima, kad A. D. tokius verslo susitikimus derindavo su UAB „Garsu pasaulis“, taciau jie nepateike jokiu duomenu apie 2008 m. gruod˛io 19 d. turejusio ivykti verslo susitikimo laika, vieta, tikslus ir pan. Todel ivertinus nelaimingo atsitikimo byloje esancius dokumentus apie ivykio aplinkybes bei nelaimingo atsitikimo laika (autoavarija ivyko nakti), nera pagrindo teigti, kad A. D. nelaimingas atsitikimas ivyko kelyje iš u˛duoties vykdymo vietos i poilsio (nakvynes) vieta. Be kita ko, pabre˛e, kad Gruzijos nacionalinio teismo ekspertizes centro Nacionalinio teismo ekspertizes biuro eksperto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. D. kraujyje rasta 0,95 promiles etilo alkoholio. Taigi, pagal Istatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkta, draudiminiais ivykiais nepripa˛istami nelaimingi atsitikimai pakeliui iš darbo, kuriuos ištyrus nustatoma, kad nors jie ir atitinka Istatymo 6 straipsnyje nustatytas salygas, taciau ivyko nukentejusiajam buvus neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotiniu ar psichotropiniu med˛iagu ir tai nebuvo susije su jam draudejo pavesto darbo technologijos ypatybemis. Teige, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. baland˛io 29 d. nutarimu pripa˛ino, kad tais atvejais, kai apdraustajam esant neblaiviam arba apsvaigusiam nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu ivyksta nelaimingas atsitikimas darbe, butina išsiaiškinti, ar ši nelaiminga atsitikima darbe leme asmens neblaivumas arba apsvaigimas nuo narkotiniu, toksiniu ar psichotropiniu med˛iagu, ar netinkamos, nesaugios, nesveikos darbo salygos. Remiantis šiuo teismo nutarimu, prie˛astinio ryšio tarp apdraustojo neblaivumo ir nelaimingo atsitikimo kilimo nustatymas butinas tik del nelaimingu atsitikimu darbe. Kadangi A. D. ivykes nelaimingas atsitikimas nera prilygintas nelaimingam atsitikimui darbe (surašytas nelaimingo atsitikimo pakeliui iš darbo aktas N-2), todel minetas Konstitucinio Teismo nutarimas netaikytinas. Jam ivykes nelaimingas atsitikimas negali buti pripa˛intas draudiminiu ivykiu ir šiuo pagrindu.

 

IV

 

            1. Teismo posedyje pareiškeja – S. D. bei jos atstovas – advokatas Audrius Bitinas (atstovavimo sutarties kopija, b. l. 18) praše skunda tenkinti skunde nurodytais motyvais.

            2. Teismo posedyje atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstove – šios institucijos Teises ir personalo skyriaus vyr. specialiste Neringa Juceviciene (igaliojimo kopija, b. l. 150), treciojo suinteresuoto asmens – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialines apsaugos ir darbo ministerijos atstove – šios institucijos Pašalpu ir nedarbingumo kontroles skyriaus vyr. specialiste Kristina Šimkute (igaliojimo kopija, b. l. 152) pakartojo atsiliepimuose nurodytus argumentus, praše skunda atmesti kaip nepagrista.

3. Teismo posedyje dalyvaves UAB „Garsu pasaulis“ generalinis direktorius V. M. patvirtino paaiškinime (b. l. 154) pateiktas aplinkybes. Minetame paaiškinime nurodyta, kad A. D. atliekant projekto vadovo funkcijas UAB „Garsu pasaulis“ vykdomame projekte Gruzijos Respublikos finansu ministerijoje, darbiniu susitikimu derinimas iš anksto dokumentuojamas nebuvo; kad prieš pradedant vykdyti projekta ir jam prasidejus, su A. D. vykusiu susitikimu metu jam buvo pristatyti pagrindiniai klienta atstovaujantys asmenys; kad buvo sutarta, jog jis bus atsakingas u˛ santykiu su šiais asmenimis palaikyma, u˛tikrinant sklandu sudetingo projekto igyvendinima; kad atsi˛velgiant i vykdomo projekto specifika ir anksciau vykdytu projektu patirti, A. D. buvo nurodyti 3 asmenys (Gruzijos finansu ministerijos darbuotojai), galintys suteikti vertingiausia informacija reikalinga sekmingam projekto vykdymui:  D. T., A. G. ir L. T.; kad UAB „Garsu pasaulis“ isipareigojo padengti visas A. D. išlaidas, susijusias su bendravimu su minetais asmenimis, pagal parengta ataskaita ir UAB „Projektu daktaras“ saskaita.

 

Teismas

k o n s t a t u o j a:

 

1. Nagrinejamoje administracineje byloje sprend˛iant, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 6-15-1497 (b. l. 9, 103), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3020 (b. l. 10, 104), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3021 (b. l. 11, 105), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3022 (b. l. 12, 106), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3023 (b. l. 13, 107), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3024 (b. l. 14, 108) ir 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3025 (b. l. 15, 109) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. gruod˛io 30 d. sprendimas Nr. (11.1) I-7837 (b. l. 16-17) yra teiseti ir pagristi, butina ivertinti dvi aplinkybes, del kuriu šioje byloje kyla gincas, t. y., pirma, ar nelaimingas atsitikimas A. D. kilo jam vykdant darbo funkcijas, bei, antra, ar jo neblaivumas yra kaip nors susijes su jo draudejo pavestomis darbo technologijos ypatybemis.

2. Šiame kontekste ypac pabre˛tina, kad šioje administracineje byloje draudejas ir apdraustasis faktiškai sutampa – t. y. darbdavys yra UAB „Projektu daktaras“, kurio vienintelis savininkas ir direktorius yra A. D., o darbuotojas yra UAB „Projektu daktaras“ direktorius A. D. (˛r. vienintelio steigejo sprendima (b. l. 56) bei 2008 m. baland˛io 28 d. darbo sutarti Nr. 1 (b. l. 57-58)). Mineta, kad A. D. ˛uvo 2008 m. gruod˛io 20 d. (mirties liudijimas, b. l. 38), kad tuo metu jis buvo darbineje komandiruoteje, t. y. nuo 2008 m. 18 d. iki 2008 m. gruod˛io 22 d. (˛r. irodymus, b. l. 59-62). Lietuvos Respublikos nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 6 straipsnio (2005 m. gruod˛io 23 d. redakcija) 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad draudiminiu ivykiu pripa˛istamas nelaimingu atsitikimu darbe socialiniu draudimu apdraustiems asmenims (kokiu buvo A. D.) ivykes nelaimingas atsitikimas darbe, kuri ištyrus nustatoma, kad jis ivyko dirbant tarnybiniu komandiruociu laiku. Vadinasi, esant patikimiems ir negincijamiems irodymams, kad A. D. jo ˛uties metu buvo komandiruoteje, vadovaujantis Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 6 straipsnio (2005 m. gruod˛io 23 d. redakcija) 1 dalimi, negalima aiškinti, kad jis negalejo dirbti ir nedirbo nakti. Tuo tarpu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 28 d. sprendime Nr. 6-15-1497 (b. l. 9, 103) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. gruod˛io 30 d. sprendime Nr. (11.1) I-7837 (b. l. 16-17) nurodyta, kad Gruzijos finansu ministerijos 2009 m. baland˛io 10 d. rašte Nr. 03/4193 (b. l. 99) nurodyta, kad komandiruotes metu A. D. buvo numatytas darbas vakarais ir laisvadieniais, taciau tai nepatvirtina to fakto, jog A. D. turejo dirbti ir naktimis. Teismas pa˛ymi, kad toks gincijamuose sprendimuose pateiktas aiškinimas prieštarauja Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 6 straipsnio (2005 m. gruod˛io 23 d. redakcija) 1 daliai, nes tik darbdavys (draudejas), t. y. UAB „Projektu daktaras“, galejo nustatyti, kiek reikia dirbti A. D. (to ne neiforminant jokiu rašytiniu dokumentu), tuo tarpu atsakovas ir VSDFV mineta istatymo nuostata aiškina pagal Gruzijos finansu ministerijos rašta. Remiantis nurodytais argumentais, vien šiuo aspektu tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 6-15-1497 (b. l. 9, 103), tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. gruod˛io 30 d. sprendimas Nr. (11.1) I-7837 (b. l. 16-17) naikintini kaip neteiseti.

Kita vertus, remiantis vien logika akivaizdu, kad A. D. nelaimingo atsitikimo metu automobilyje nedirbo (tai skunde pripa˛ista ir pareiškejai; tai patvirtino ir pareiškejos advokatas teismo posedyje). Todel butina nustatyti, ar jis va˛iavo iš darbo, ar ne, t. y. nustatyti, ar nelaimingas atsitikimas atitinka Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 6 straipsnio (2005 m. gruod˛io 23 d. redakcija) 4 dalies 2 punkta, kuriame itvirtinta, jog draudiminiais ivykiais taip pat pripa˛istami 4 straipsnyje nurodytiems apdraustiesiems ivyke nelaimingi atsitikimai, kuriuos ištyrus nustatoma, kad jie yra ivyke pakeliui i darba ar iš darbo. Pabre˛tina, kad tiek atsakovas, tiek VSDFV šios aplinkybes apskritai netyre (ji neaptarta nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 28 d. sprendime Nr. 6-15-1497 (b. l. 9, 103), nei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. gruod˛io 30 d. sprendime Nr. (11.1) I-7837 (b. l. 16-17)), o atsiliepimuose i skunda bei teismo posedyje tebuvo nurodoma, kad nera irodymu, jog A. D. turejo dirbti ir nakti. Butent todel, kai šioje byloje konstatuota, jog šios bylos kontekste negalima Nelaimingu atsitikimu darbe ir profesiniu ligu socialinio draudimo istatymo 6 straipsnio (2005 m. gruod˛io 23 d. redakcija) 1 dalies aiškinti, kaip reiškiancios, esa, A. D. negalejo dirbti ir naktimis (juolab tik darbdavys (draudejas), t. y. UAB „Projektu daktaras“, galejo nustatyti, kiek reikia dirbti A. D. (to ne neiforminant jokiu rašytiniu dokumentu)), byla gra˛intina atsakovui iš naujo ištirti, nustatant, ar A. D. nelaimingo atsitikimo metu gri˛o iš darbo, ar ne; tam butina gauti papildoma informacija iš Gruzijos finansu ministerijos (šiame kontekste paminetina, kad VSDFV 2009 m. spalio 1 d. raštu Nr. (11.4)I-6002 (b. l. 102) nepagristai atsakovui sukliude gauti papildoma informacija iš Lietuvos ambasados Gruzijoje).

3. Pa˛ymetina, kad tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 28 d. sprendime Nr. 6-15-1497 (b. l. 9, 103), tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. gruod˛io 30 d. sprendime Nr. (11.1) I-7837 (b. l. 16-17) nurodyta, kad nelaimingas atsitikimas pakeliui iš darbo (šiuo aspektu net gincijamuose sprendimuose pripa˛istama, kad A. D. vyko iš darbo) ivyko A. D. esant neblaiviam, tai patvirtina Gruzijos Respublikos Levan Samkharauli nacionalinio teismo ekspertizes centro Nacionalinio teismo ekspertizes biuro eksperto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 86-90), kurioje nurodyta, kad A. D. kraujyje rasta 0,95 promiles etilo alkoholio. Taciau minetuose sprendimuose nera vertinta, ar A. D. neblaivumas yra kaip nors susijes su jo draudejo (UAB „Projektu daktaras“) pavestomis darbo technologijos ypatybemis, todel gincijami sprendimai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešojo administravimo istatymo 8 straipsnio nuostatoms, nes šiuo aspektu yra visiškai nemotyvuoti, todel yra naikintini ir šiuo aspektu. Teismas pa˛ymi, kad, byla gra˛inus, atsakovas turi ivertinti, jog A. D. darbo funkcijos – derybos, kad jis derybu forma galejo pasirinkti pats savarankiškai, nes jis pats ir buvo darbdavio (UAB „Projektu vadovas“) direktorius, t. y. pasirinkti budus, priemones (technologijas) deryboms, kad derybos vyko Kaukazo regione, todel butina atsi˛velgti i derybu terpe ir aplinka, inter alia Gruzijos tradicijas, taip  pat kad 0,95 promiles etilo alkoholio reiškia lengva girtuma.

4. Atsi˛velgiant i išdestytus argumentus, konstatuotina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 28 d. sprendimas Nr. 6-15-1497 (b. l. 9, 103) bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. gruod˛io 30 d. sprendimas Nr. (11.1) I-7837 (b. l. 16-17) naikintini, o klausimas del A. D. ivykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripa˛inimo draudiminiu ivykiu bei socialinio draudimo išmokos perduotinas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui išnagrineti iš naujo.

5. Pa˛ymetina, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3020 (b. l. 10, 104), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3021 (b. l. 11, 105), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3022 (b. l. 12, 106), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3023 (b. l. 13, 107), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3024 (b. l. 14, 108) ir 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3025 (b. l. 15, 109) tera išvestiniai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 28 d. sprendimo Nr. 6-15-1497 (b. l. 9, 103). Šiuo sprendimu panaikinus pastaraji – naikintini ir visi kiti, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3020 (b. l. 10, 104), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3021 (b. l. 11, 105), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3022 (b. l. 12, 106), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3023 (b. l. 13, 107), 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3024 (b. l. 14, 108) ir 2009 m. lapkricio 10 d. sprendimas Nr. 6-18-3025 (b. l. 15, 109).

6. Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 44 straipsnyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teise gauti iš kitos šalies savo išlaidu atlyginima (1 dalis); kai sprendimas priimtas pareiškejo naudai, šis turi teise reikalauti atlyginti sumoketa ˛ymini mokesti (2 dalis). Pareiškeju skundas patenkintas, todel jam iš atsakovo priteistinas 100 (vieno šimto) litu sumoketas ˛yminis mokestis (imokos mokejimo kvitas, b. l. 2).

 

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administraciniu bylu teisenos istatymo 44 straipsnio 1 bei 2 dalimis, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

n u s p r e n d ˛ i a:

 

pareiškeju S. D., M. D. ir A. D. skunda tenkinti.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2009 m. spalio 28 d. sprendima Nr. 6-15-1497, 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3020, 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3021, 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3022, 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3023, 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3024 ir 2009 m. lapkricio 10 d. sprendima Nr. 6-18-3025, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialines apsaugos ir darbo ministerijos 2009 m. gruod˛io 30 d. sprendima Nr. (11.1) I-7837.

Klausima del A. D. ivykusio nelaimingo atsitikimo darbe pripa˛inimo draudiminiu ivykiu bei socialinio draudimo išmokos perduoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui išnagrineti iš naujo.

Pareiškejai S. D. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus priteisti 100 (viena šimta) litu sumoketa ˛ymini mokesti.

Sprendimas per keturiolika dienu nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali buti skund˛iamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacini skunda tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracini teisma.

 

 

Teisejai                                                                                                                 Ernestas Spruogis

 

Liudmila Zaborovska

                                                                                                                            

                                                                                                                           Halina Zaikauskaite