Baudžiamoji byla Nr. 2K-342-511/2017

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04219-2016-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1,

1.2.26.2, 2.11.12 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedant iš Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

išteisintųjų gynėjui advokatui Rolandui Vaitiekūnui,

nukentėjusiajam D. M.,

nukentėjusiojo atstovui advokatui Raimundui Jurkai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo D. M. ir jo atstovo advokato Raimundo Jurkos kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio.

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu nuteisti:

D. E. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija) 30 MGL (1129,80 Eur) bauda, sumokant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija) 30 MGL (1129,8 Eur) bauda, pagal 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija) už 2014 m. rugpjūčio 30 d. padarytą nusikalstamą veiką 10 MGL (376,6 Eur) bauda, 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant tris mėnesius būti namuose nuo 22 iki 6 val.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį (2014 m. rugpjūčio 30 d. veika), subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant tris mėnesius būti namuose nuo 22 iki 6 val.

Pritaikius BK 63 straipsnio 1 dalį, 65 straipsnio 2 dalį, R. J. galutinė subendrinta bausmė paskirta vieneri metai laisvės apribojimo, įpareigojant tris mėnesius būti namuose nuo 22 iki 6 val., ir 30 MGL (1129,8 Eur) bauda, sumokant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

N. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2007 m. liepos 21 d. įstatymo redakcija) 30 MGL (1129,8 Eur) bauda, sumokant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš nuteistųjų D. E., R. J., N. J. solidariai priteista nukentėjusiajam D. M. 500 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti. Iš nuteistųjų kiekvieno atskirai priteista po 50 Eur nukentėjusiojo D. M. proceso išlaidoms atlyginti.

Skundžiamu Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo R. J. ir N. J. išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamosios bylos dalis, kuria D. E. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nutraukta, nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, numatytą BK 28 straipsnyje, o nukentėjusiojo civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, proceso išlaidos iš D. E., R. J. ir N. J. nukentėjusiojo D. M. naudai nepriteistos.

Teisėjų kolegija, išklausiusi nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, išteisintųjų gynėjo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti iš dalies, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu R. J., N. J. ir D. E. nuteisti už tai, kad veikdami kartu 2016 m. sausio 24 d., apie 3 val., naktiniame klube „Feniksas“, esančiame Utenoje, Aukštakalnio g. 62, t. y. viešoje vietoje, rūkymo patalpoje, matant aplinkiniams asmenims, R. J. su N. J. rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius D. M. į galvos sritį, krūtinę, rankas, o D. E. viešoje vietoje to paties klubo salėje sudavė vieną smūgį D. M. į veido sritį ir taip dėl kairio antakio srities muštinės žaizdos, kairės akies vokų, akies junginės, nosies, kairio skruosto, kairio klubikaulio sparno srities, dešinio žasto, dešinės alkūnės, dešinio dilbio, kairio peties sąnario, kairės alkūnės kraujosruvos, viršutinių pirmųjų kandžių kandomųjų kraštų nuskėlimo R. J., N. J., D. E. padarė nukentėjusiajam D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą bei demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį.

1.1. R. J. nuteistas ir už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 30 d., apie 16 val., Molėtų r., Alantos sen., Alantėlės vs., viešoje vietoje – teritorijoje, kurioje vyko visureigių pravažumo varžybos, žodinio konflikto su D. D. metu, aplinkinių akivaizdoje, tyčia sudavė du kartus dešinės rankos kumščiu D. D. į veidą, taip padarė kraujosruvą su nubrozdinimu apie kairę akį bei nosies sritį, nosies kaulų bei kairės akiduobės sienelių lūžius ir penkių priekinių dantų kramtomųjų paviršių nuskėlimą, dėl veido kaulų bei kairės akiduobės sienelių lūžių padarė nukentėjusiajam D. D. nesunkų sveikatos sutrikdymą ir tokiu savo įžūliu elgesiu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką (Molėtų rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 24 d. nuosprendis).

2. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, panaikindama Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendį dėl R. J. ir N. J. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, ir padarė išvadą, kad R. J. ir N. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties požymių. Nutraukdama bylos dalį dėl D. E. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad D. E. sudavė smūgį D. M. norėdamas apsiginti, būtinosios ginties ribų neperžengė, todėl negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

3. Kasaciniu skundu nukentėjusysis D. M. ir jo atstovas advokatas R. Jurka prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendį ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendį be pakeitimų, priteisti D. M. patirtas atstovavimo išlaidas pagal pateiktus dokumentus.

3.1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas D. E., R. J. ir N. J. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūliu elgesiu BK 284 straipsnio 1 dalies prasme teismų praktikoje pripažįstamas agresyvus, moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis veikimas ar neveikimas, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas, atsižvelgiant į visas konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes, vertinamas kaip įžūlus elgesys, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-136/2010, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012,  2K-281/2013, 2K-719/2013, 2K-120/2014, 2K-229/2014, 2K-164-976/2015, 2K-425-697/2015). BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties būtinas požymis – realus visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas, kuriuo pripažįstami veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan.; sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425-697/2015, 2K-492-942/2015, 2K-146-511/2016,        2K-66-942/2017). Darydamas išvadą, kad išteisintiesiems šioje byloje baudžiamoji atsakomybė nekyla, nes naktinio klubo veikla nesutrikdyta, jo turtui žalos nepadaryta, apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo pirmiau nurodytos teismų praktikos. Priimdamas tokį sprendimą, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad išteisintieji smurtavo viešoje vietoje – klube, po to lauke ir rūkomajame, dėl jų smurtinių veiksmų kilo padarinių – sumaištis, sambrūzdis, konfliktas, kuriam malšinti prireikė apsaugos darbuotojų ir kitų asmenų pastangų, buvo panaudotas smurtas, lankytojams buvo sutrukdyta laisvai patekti ir pasišalinti iš klubo, lankytojai patyrė išgąstį ir nepatogumų. Be to, apeliacinės instancijos teismas per daug reikšmės teikė bylos duomenims, kurie rodo galimą D. M. ir kitų asmenų provokuojantį elgesį (D. M. buvo šalia konfliktuojančių asmenų, nusivilko striukę, suplojo rankomis su E. B., prisiartinęs prie N. J., stipriai uždėjo ranką ant šio peties), nes tokie D. M. veiksmai nepaneigia to, kad N. J. ir R. J. veika – fizinio smurto panaudojimas – buvo įžūli ir atitinka objektyvius BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Kasatoriai pažymi, kad net ir tokiu atveju, jei teismas manytų, kad D. M. aktyviai dalyvavo sukuriant konfliktinę situaciją, tai nesuteikė teisės išteisintiesiems prieš jį smurtauti ir padaryti jam sveikatos sutrikdymus, nes naktiniame klube yra apsauga ir, kilus konfliktui, privalu kreiptis į ją dėl viešosios tvarkos ir rimties, o ne smurtauti prieš žmogų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342-696/2016). Byloje patikimai nustatyta, kad N. J. ir R. J. į klubo apsaugą nesikreipė, o smurtavo prieš kitus asmenis, taigi teikė prioritetą smurtiniams konflikto sprendimo būdams. Išteisintųjų baudžiamosios atsakomybės nepaneigia ir tai, kad jie nebuvo vieninteliai smurtą naudoję asmenys. Kasatoriai pažymi, kad pagal teismų praktiką vien tik pats fizinio smurto panaudojimas viešoje vietoje suteikia pagrindą išvadai, kad buvo sutrikdyta visuomenės tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.                        2K-425-697/2015, 2K-492-942/2015, 2K-146-511/2016, 2K-66-942/2017). Šioje byloje išvadą dėl sutrikdytos visuomenės tvarkos patvirtina ir kitos bylos aplinkybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas jų išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo, nepagrįstai sureikšmino išteisintųjų parodymus, nevertino reikšmingų ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų S. S. ir V. K. parodymų, neatliko papildomo įrodymų tyrimo, kad būtų pašalinti visi esami neaiškumai. Kasatoriai pažymi, kad apeliacinio teismo motyvai dėl D. M. veiksmų konflikto pradžioje prieštaringi. Viena vertus, apeliacinės instancijos teismas teigė, kad iš vaizdo įrašo negalima tiksliai nustatyti, ar N. J. smūgis buvo suduotas, tačiau vėliau, remdamasis tik N. J. parodymais, teismas padarė išvadą, jog toks smūgis buvo suduotas, nekreipdamas dėmesio į tai, kad N. J. ir kiti nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu davė nenuoseklius ir prieštaringus parodymus, jų turinys keitėsi skirtingose baudžiamojo proceso stadijose, prieštaravo kitiems byloje surinktiems įrodymams. Kasatoriai mano, kad nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, jog kilęs konfliktas buvo trumpalaikis, todėl nebuvo sutrikdyta visuomeninė rimtis ir tvarka. Nors konfliktas truko neilgai, tačiau pagal teismų praktiką konflikto trukmė, jei padarinių buvimą patvirtina kiti bylos duomenys, reikšmės sprendžiant dėl padarinių buvimo neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.                     2K-425-697/2015). Kasatorių manymu, išteisintųjų veiksmai buvo itin įžūlūs ir agresyvūs, nes buvo susiję ne tik su pavieniais asmenimis, bet su visa vieša aplinka – konfliktas plėtojosi ir buvo smurtaujama ne tik rūkomajame, bet ir klubo viduje, lauke. Šias bylos aplinkybes patvirtina liudytojų S. S., V. K., V. K. parodymai, vaizdo įrašai. Dėl to darytina išvada, kad kilo nusikalstamos veikos padariniai, t. y. buvo sutrikdyta viešoji tvarka, o apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas apie padarinių kilimo faktą tik pagal turto sugadinimo ar įstaigos veiklos sutrikdymo kriterijus, baudžiamąjį įstatymą aiškino siaurinamai ir dėl to netinkamai. Kasatoriai nurodo, kad BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta veika padaroma tiesiogine tyčia, motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose              Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Byloje nustačius pirmiau nurodytus padarinius, išteisintųjų veikos peržengė privataus konflikto ribas ir tapo pavojingos ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-942/2016).

3.2. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas D. E. veiką kaip būtinąją gintį ir šiuo pagrindu jį išteisindamas, netinkamai pritaikė BK 28 straipsnį. Pagal teismų praktiką, spręsdamas klausimą, ar veika vertintina kaip būtinoji gintis, teismas turi išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi, tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą, smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą, besiginančio kaltės formą ir rūšį, patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-492-942/2015). Be to, pagal teismų praktiką teisė į būtinąją gintį nekyla, kai yra konfliktinė muštynių situacija, kurioje besiginančių nėra, nes abi pusės yra puolančios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.         2K-684/1999, 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013,                      2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015). Kaip būtinoji gintis negali būti vertinama ir situacija, kai užpuolimą sąmoningai skatina pats besiginantis, siekdamas panaudoti užpuoliko veiksmus kaip pretekstą savo neteisėtiems veiksmams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.                       2K-78-489/2016). Kasatorių nuomone, apeliacinės instancijos teismas ne iki galo atskleidė būtinosios ginties įvykio situaciją, nenustatė visų būtinosios ginties sąlygų – kėsinimosi intensyvumo, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai nesiaiškino konflikto aplinkybių, nes neanalizavo konfliktinio pobūdžio įvykių iki D. E. ir D. M. stūmimo (smūgio sudavimo – apeliacinės instancijos teismo išvada) veiksmo, jų konflikto rūkomajame ir lauke. Išvadas apie būtinosios ginties situacijos buvimą apeliacinės instancijos teismas pagrindė tais pačiais vaizdo įrašais, kaip ir pirmosios instancijos teismas, tačiau nustatė visai kitokias, kasatorių manymu, neteisingas faktines bylos aplinkybes ir vėliau jomis grindė teisines išvadas dėl būtinosios ginties. Norėdamas nustatyti kitokias faktines bylos aplinkybes nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas turėjo iškviesti į teismo posėdį ir jame apklausti ekspertus, atlikusius vaizdo įrašo tyrimą, siekdamas nustatyti priežastis, kodėl apeliacinės instancijos teismo ir ekspertų išvados apie faktines aplinkybes pagal tuos pačius vaizdo įrašus yra skirtingos, tačiau tai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad darydamas išvadas apie faktines bylos aplinkybes rėmėsi byloje surinktų įrodymų visuma, nes nėra duomenų, kad teismas būtų vertinęs įrodymų visumą, kurią sudaro nukentėjusiojo D. M., išteisintojo D. E., liudytojų apsaugos darbuotojų parodymai, vaizdo įrašai, ekspertų paaiškinimai. Be to, apeliacinės instancijos teismas visai nevertino, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį ir pavojingumą, o išvada dėl būtinosios ginties situacijos buvimo galima tik pašalinus byloje esančius prieštaravimus ir nustačius tikslias faktines aplinkybes. Kasatorių nuomone, D. E. sveikatos sutrikdymą D. M. padarė ne gindamasis, galbūt muštynių metu, kai teisė į būtinąją gintį nekyla. D. E. nuo pat konflikto pradžios dalyvavo muštynėse ir epizodiškai naudojo smurtą, buvo agresyviai nusiteikęs, bandė brautis prie D. M., kai prieš jį smurtavo kiti asmenys, po to, kai buvo išvestas iš rūkomojo, elgėsi chuliganiškai (buvo užlipęs ant klubo stalų ir bėgiojo), D. E. smogė D. M. po to, kai N. J. smurtavo prieš D. M., šiuos veiksmus D. E. matė, todėl suvokė, kad gali sulaukti keršto už giminaičių elgesį, D. E. taip pat matė, kad D. M. yra stipriai apsvaigęs, blogai orientuojasi aplinkoje, kruvinas, todėl, provokuojančiai besiartindamas prie D. M., turėjo ir galėjo numatyti, tikėtina, neigiamą reakciją į savo veiksmus, o to ir sulaukė – D. M. delnu ėmė stumti D. E. veidą, o šis, elgdamasis įžūliai, jam sudavė stiprų smūgį kumščiu. Vaizdo įrašų po stūmimo (smūgio sudavimo – apeliacinės instancijos teismo išvada) duomenys rodo, kad D. E. aiškiai nesuvokė, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai buvo realus ir akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ar gyvybę. Iš vaizdo įrašo Nr. 3 „Laukas“ matyti, kad D. E. buvo šalia, kai N. J. ėmė mušti D. M., o po to kartu su broliais J. pasišalino iš įvykio vietos, apie konfliktą policijai nepranešė. D. E. nebuvo pasyvus muštynių dalyvis, neapdairiai, chuliganiškai ir emocingai reagavo į D. M. veiksmus.

3.3. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neįvykdė savo pareigos išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, palyginti turimus įrodymus tarpusavyje, susiejant juos į logišką grandinę, ir padaryti faktines bylos aplinkybes atitinkančias logiškas išvadas, taip iš esmės pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimus, 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Darydamas išvadą, kad nebuvo sutrikdyta viešoji tvarka, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi naktinio klubo direktoriaus liudytojo V. B. parodymais, tačiau neatsižvelgė į nukentėjusiojo D. M., liudytojų E. B., S. S., V. K. parodymus, patvirtinančius padarinių kilimą, todėl ši teismo išvada yra padaryta nesusiejus į visumą įrodymų, nenurodžius įrodymų vertinimo motyvų. Atlikęs įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas vertino tik vaizdo įrašus ir, nors jokių naujų duomenų, pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų nenustatė, padarė visiškai priešingas išvadas nei pirmosios instancijos teismas, kuris vertino byloje surinktų įrodymų visumą. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą teismo posėdyje, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalimi, ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tada, kai pirmosios instancijos teismas atliko jį neišsamiai, pavyzdžiui, neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-539/2010, 2K-224-693/2015). Jau minėta, kad, nagrinėdamas šią bylą, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, tačiau iš nuosprendžio nėra aišku, kokius prieštaravimus teismas buvo radęs, kaip atlikdamas įrodymų tyrimą juos pašalino. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tiesiog nustatė kitokias faktines bylos aplinkybes, be jokių naujų duomenų. Pagal teismų praktiką apeliacinės instancijos teismas turi ištirti tik pirmosios instancijos teismo netirtas bylos aplinkybes ir pakartotinai ištirti tik tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2012, 2K-109/2014, 2K-240/2014, 2K-104-139/2015). Šios pareigos nevykdymas ir padaryti apeliacinės instancijos teismo baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai yra esminiai BPK pažeidimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143/2010).

4. Nukentėjusiojo D. M. ir jo atstovo advokato R. Jurkos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl kasacinio skundo nagrinėjimo ribų

5. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kasacinės instancijos teisme tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.

5.1. Kasatorių nurodomas BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas grindžiamas nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl viešosios tvarkos sutrikdymo ir dėl D. E. būtinosios ginties. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šias aplinkybes  apeliacinės instancijos teismas ištyrė išsamiai, pats atlikdamas įrodymų tyrimą, žymiai detaliau nei pirmosios instancijos teismas ištyrė su įvykiu susijusius ištisinius vaizdo įrašus ir atskirus šio įrašo kadrus, šiuos duomenis gretino su įvykio vietoje buvusių asmenų parodymais; apeliacinės instancijos teismas motyvuotas išvadas padarė remdamasis teisėtai gautais įrodymais, pasisakė, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Apeliacinės instancijos atliktame įrodymų vertinime dėl išteisintiesiems R. J. ir N. J. inkriminuotų padarinių – viešosios tvarkos ir rimties sutrikdymo nebuvimo, dėl D. E. būtinosios ginties aplinkybių BPK reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Todėl kasatorių šioje dalyje pateikiamas savas įrodymų vertinimas ir savos išvados dėl vienų ar kitų faktinių bylos aplinkybių buvimo ar nebuvimo nėra bylos nagrinėjimo teismo kasacinėje instancijoje dalykas.

Dėl R. J. ir N. J. išteisinimo

6. BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl inkriminuojant šią veiką būtina nustatyti padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. 

6.1. Kasatoriai ginčija nuteistųjų R. J. ir N. J. išteisinimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, gausiai nurodydami teismų praktiką ir teigdami, kad nuteistieji savo veiksmais sutrikdė viešąją tvarką. Tačiau pastebėtina, kad kasaciniame skunde pasirinktinai cituojami atskiri kasacinio teismo nutarčių baudžiamosiose bylose išaiškinimai arba tik jų fragmentai, nurodomos kasacinio teismo nutartys bylose, kur asmenys buvo nuteisti ar išteisinti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, neatsižvelgiant, kad tose bylose buvo nustatytos kitokios faktinės aplinkybės nei nagrinėjamoje byloje (pvz., kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje 2K-141/2015 nustatyta, kad veika pirmiausia buvo nukreipta viešajai tvarkai pažeisti; viešoji tvarka sutrikdyta naudojant šaunamąjį ginklą, vandališkais veiksmais niokojant turtą, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-425-697/2015 konstatuota, kad visuomenės rimtis ir tvarka sutrikdyta gatvėje, kurioje buvo žmonių, išgąsdinti vaikai, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-250-942/2016 konstatuota, kad buvo sutrikdyta naktinio klubo veikla, kilo sumaištis, į nusikaltimo vietą buvo iškviesti policijos pareigūnai bei greitosios medicinos pagalbos medikai, kasacinėje nutartyje Nr. 2K-492-942/2015 konstatuota priešingai – kad kaltinamieji išteisinti pagrįstai, nes viešoji tvarka sutrikdyta nebuvo, kadangi konfliktas buvo trumpalaikis, aplinkinių asmenų neigiamos reakcijos nesukėlė ir t. t.). Todėl teisėjų kolegija pažymi, kad kasaciniame skunde nurodoma teismų praktika viešosios tvarkos pažeidimų bylose neturi precedentinės reikšmės šioje byloje, o tai, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, savaime dar nereiškia, kad tuo buvo sukeltos BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka. Inkriminuojant aptariamą veiką turi būti nustatytas šių pasekmių realumas.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas, savo išvadas pagrįsdamas bylos duomenimis, nustatė, kad konfliktą provokavo pats nukentėjusysis D. M.; naktinio klubo veikla sutrikdyta nebuvo, joks turtas nebuvo sugadintas, konfliktas truko labai trumpai, išteisintųjų veiksmai nebuvo pavojingi nei klubo aplinkai, nei kitiems klubo lankytojams; provokuojančių, šokiruojančių, aplinkinius žeminančių veiksmų, kurie rodytų išteisintųjų nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, teismas nenustatė; konfliktas greitai buvo nutrauktas apsaugos darbuotojų, kurių tiesioginės darbo funkcijos rūpintis aplinkos saugumu ir kilus pavojui saugumui imtis priemonių tą saugumą užtikrinti,  išteisintieji jiems nesipriešino; aplinkybės, kad konfliktas vyko tik apsaugos darbuotojų akivaizdoje, nesant neabejotinų duomenų dėl kitų konflikte nedalyvavusių asmenų, nepaneigia fakto, jog konfliktas neperžengė privataus konflikto ribų ir kitų pašalinių asmenų viešosios tvarkos ir rimties faktiškai nesutrikdė. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės šią išvadą pagrindžia.

7. Apeliacinės instancijos teismas, R. J. ir N. J. veikoje nenustatęs viešosios tvarkos ar rimties sutrikdymo požymio, juos pagal kaltinimą BK 284 straipsnio 1 dalyje išteisino, nurodydamas, kad jie nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pripažinęs, kad svarstytina, ar R. J. ir N. J. veika neatitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, bet motyvuodamas tuo, kad bylos dėl veikų, nurodytų BPK 140 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka ir procesas pradedamas tik tada, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, o tokio skundo byloje nėra, klausimo dėl R. J. ir N. J. veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nesvarstė. 

7.1. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu galiojusio BPK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog bylą nagrinėjant teisme, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinamojo veika gali būti perkvalifikuota iš nusikalstamos veikos, nagrinėjamos valstybinio kaltinimo tvarka, į nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teisiamojo posėdžio pirmininkas iki įrodymų tyrimo pabaigos paklausia nukentėjusįjį, ar šis nesusitaikytų su kaltinamuoju, jei veika būtų perkvalifikuota pagal BPK 407 straipsnyje nurodytus BK straipsnius; esant galimybei perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir nukentėjusiajam reikalaujant, kad kaltinamasis būtų nuteistas už nusikalstamą veiką, nagrinėjamą privataus kaltinimo tvarka, teismas dėl šios veikos pasitarimų kambaryje turėjo priimti nuosprendį (esant įstatymų numatytoms kitoms sąlygoms).

7.2. Iš bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje baudžiamojoje byloje pradėtas pagal pareiškėjo D. M. protokolą-pareiškimą, kuriame jis nurodė jam žinomas įvykio aplinkybes ir prašė „pradėti tyrimą, nustatyti kaltus asmenis ir juos nubausti pagal galiojančius įstatymus“, taigi pareiškėjas D. M. siekė, kad kalti asmenys būtų nubausti, nors ir nenurodyti konkretūs įstatymo straipsniai ir jų dalys. Dėl to apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nukentėjusysis D. M. nepateikė skundo dėl veikos, nuo kurios nukentėjo, prieštarauja nukentėjusiojo protokolo-pareiškimo turiniui. Manydamas, kad R. J. ir N. J. veiksmai turi BK 140 straipsnyje 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia turėjo pasiteirauti nukentėjusiojo D. M. dėl galimybės taikytis su kaltinamaisiais ir, atsižvelgęs į taikymosi rezultatą, išspręsti klausimus dėl kiekvieno kaltinamojo  kaltės (išteisinimo ar pripažinimo kaltu) arba bylos nutraukimo, kai dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju baudžiamasis procesas nebegalimas. Apeliacinės instancijos teismas to nepadarė,  ir tai sutrukdė šiam teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 305 straipsnio 3 dalies 4 punkto, 331 straipsnio 1 dalies, 417 straipsnio 2 dalies, galiojusios bylos nagrinėjimo metu, reikalavimus.

7.3. Pažymėtina, kad BPK XXX skyrius, reglamentavęs privataus kaltinimo bylų procesą ir galiojęs bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka metu, nuo 2017 m. spalio 1 d. neteko galios. Kolegija pažymi, kad ši aplinkybė nereiškia, kad dėl to neliko galimybės ištaisyti padarytą BPK pažeidimą, nes R. J. ir N. J. veikos atitiktis BK 140 straipsnio 1 dalyje aprašytos nusikalstamos veikos sudėties požymiams gali būti patikrinta nagrinėjant bylą pakartotinai apeliacine tvarka pagal bendras bylų nagrinėjimo teisme nuostatas.

8. BPK 307 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai kelių nusikalstamų veikų padarymu kaltinamas kaltinamasis dėl vienų veikų padarymo pripažįstamas kaltu, o dėl kitų – ne, teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti tiksliai nurodoma, dėl kurių veikų padarymo jis nuteisiamas, dėl kurių išteisinamas. Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį šis reikalavimas taikytinas ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiui.

8.1. Nagrinėjamoje byloje Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendžiu R. J. buvo nuteistas ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei 138 straipsnio 1 dalį dėl viešosios tvarkos ir D. D. sveikatos sutrikdymo, padaryto 2004 m. rugpjūčio 30 d. Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 17 d. nuosprendį ir priimdamas naują išteisinamąjį nuosprendį R. J., nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodė, kad R. J. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau nenurodė, dėl kurios konkrečiai pagal BK 284 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos R. J. veikos jį išteisina, be to, jokio sprendimo dėl R. J. baudžiamosios atsakomybės už veiką, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotą pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nenurodė. Dėl to darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinė dalis neatitinka BPK 307 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

9. Aptarti pažeidimai sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl yra esminiai BPK pažeidimai.

10. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl R. J. ir N. J. išteisinimo nėra teisėta ir pagrįsta, todėl yra naikintina.

Dėl BK 28 straipsnio taikymo

11. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta.

11.1. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

              11.2. Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs tiek vaizdo įrašus, kuriuose užfiksuota  nagrinėjamo įvykio seka, tiek žiūrėdamas ištisai, tiek po vieną kadrą, sugretinęs juos su  D. E. ir nukentėjusiojo D. M. parodymais, nustatė, kad D. E. aukštai iškėlęs rankas ėjo pro naktinio klubo lankytojus iš rūkyklos, kurioje ką tik vyko muštynės, nebuvo agresyvus ar priešiškai nusiteikęs. Tuo metu nukentėjusysis staiga netikėtai ėmė spausti D. E. veidą ir stumti, tuomet D. E. sudavė vieną smūgį D. M. į veidą. Teismas vertino, kad susiklosčiusioje situacijoje  D. M. sudavė smūgį nukentėjusiajam gindamasis nuo pavojingo kėsinimosi. Pagal šias apeliacinės instancijos teismo nustatytas aplinkybes D. E. nukentėjusiojo niekaip neprovokavo, tačiau nukentėjusysis netikėtai prieš jį panaudojo fizinį smurtą, įvertinus ir tai, kad ką tik vyko muštynės, D. E. turėjo pagrindo vertinti D. M. veiksmus kaip akivaizdų ir realų pavojingą kėsinimąsi į jo sveikatą, o jo gynybos – nukentėjusiajam suduoto vieno smūgio – nėra pagrindo laikyti aiškiai neatitikusio kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Todėl pagal nustatytas faktines aplinkybes negalima paneigti, kad D. E. sudavė nukentėjusiajam smūgį būdamas būtinosios ginties situacijoje ir neperžengdamas jos ribų. Teisėjų kolegija tokiu atveju konstatuoja, kad baudžiamasis įstatymas – BK 28 straipsnis D. E. pritaikytas tinkamai.

Dėl atstovavimo išlaidų

12. Kasacinės instancijos teismui pateikti dokumentai, kad nukentėjusysis D. M. sumokėjo savo įgaliotam atstovui advokatui R. Jurkai 3300 Eur už kasacinio skundo surašymą ir atstovavimą kasacinės instancijos teisme, kitas teisines paslaugas (išankstinio apmokėjimo už teisinės paslaugas sąskaita Nr. 700, pinigų priėmimo kvitai LAT Nr. 915760, 915771). Nukentėjusiojo atstovas prašo šias išlaidas priteisti iš išteisintųjų.

12.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į tai, kad R. J., N. J. ir D. E. dėl jiems inkriminuojamų veikų nėra pripažinti kaltais, o galutinis sprendimas dėl R. J. ir N. J. kaltumo padarius nusikalstamą veiką prieš nukentėjusįjį D. M. nėra priimtas, klausimas dėl D. M. išlaidų už advokato teisinę pagalbą pripažinimo proceso išlaidomis ir jų išieškojimo spręstinas priėmus teismui galutinį sprendimą dėl kaltinamųjų kaltės.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos  Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

nutaria:

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžio dalį dėl R. J. ir N. J. išteisinimo, dėl jiems pareikšto civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto ir išlaidų advokato paslaugoms apmokėti nepripažinimo proceso išlaidomis ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                    Aurelijus Gutauskas

                                                                                                Vytautas Masiokas

                                                                                                 Eligijus Gladutis