Civilinė byla Nr. 2-1707-196/2018 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45629-2017-5

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo V. L. prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, civilinėje byloje Nr. 2-3350-912/2018 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovui V. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 11 d. sprendimu patenkino ieškinį ir priteisė ieškovui iš atsakovo 81 500 Eur skolą, 5 proc. palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1863 Eur bylinėjimosi išlaidas. Šiuo sprendimu teismas, be kita ko, atmetė atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimą šešiems mėnesiams. Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų pagrindžiančių turtinę padėtį, todėl atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimą atmetė.

2.       Teisme 2018 m. birželio 4 d. gautas atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalimis šešiems mėnesiams.

3.       Ieškovas 2018 m. birželio 6 d. pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą, nurodė, kad su prašymu sutinka.

4.       Atsakovas 2018 m. birželio 13 d. patikslino prašymą, t. y. keliomis dienomis pailgino mėnesinius grafiko terminus.

5.       Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 15 d. posėdyje atsakovo atstovas patikslino prašymą, nurodė, kad ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria pakeista laikinoji apsaugos priemonė, pritaikyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-52838-1064/2017. Nepakeitus laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovui būtų sunkiau realizuoti nekilnojamąjį turtą, todėl atsakovas gali patirti nuostolių. Dėl to atsakovas prašė išdėstyti sprendimo vykdymą šešiems mėnesiams, skaičiuojant nuo viso sprendimo įsiteisėjimo dienos.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 25 d. nutartimi patenkino atsakovo V. L. prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą; išdėstė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesiams nuo viso teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; nustatė, kad nuo kito mėnesio po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos atsakovas kas mėnesį moka ieškovui tokias įmokas: 8000 Eur, 10 000 Eur, 10 000 Eur, 10 000 Eur, 20 000 Eur, 23 500 Eur.

7.       Teismas nustatė, jog atsakovas dirba UAB „Okrema“, kur gauna 194,28 Eur vidutinį darbo užmokestį. Atsakovui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas (duomenys neskelbtini), areštuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo, ½ žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kuriems įregistruota hipoteka. VĮ „Regitra“ duomenimis, atsakovas neturi transporto priemonių. Atsakovo banko sąskaitose pinigų likutis 2018 m. gegužės 29 d. buvo nedidelis. Atsakovas turi įsipareigojimų bankui. Teismas, vadovaudamasis protingumo ir ekonomiškumo principais, atsižvelgdamas į atsakovo turtinę padėtį, sprendimo vykdymo išdėstymo laikotarpį – šešių mėnesių, t. y. adekvatų terminą, per kurį galėtų būti įvykdomas teismo sprendimas priverstiniu būdu, atsakovo ketinimą geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, padarė išvadą, kad galima išdėstyti sprendimo vykdymą.

8.       Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas prašo išdėstyti sprendimo vykdymą nuo viso sprendimo įsiteisėjimo dienos, kad ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir panaikinti sprendimo dalį, kuria pakeistos laikinosios apsaugos priemonės. Teismas pažymėjo, kad šalys neskundė kitos sprendimo dalies, kuria ieškovui priteista iš atsakovo 81 500 Eur nuostoliams atlyginti, 5 proc. metinės procesinės palūkanos, todėl padarė išvadą, kad ši sprendimo dalis įsiteisėjo 2018 m. birželio 12 d. Įvertinęs tai, kad tol, kol galioja laikinosios apsaugos priemonės, atsakovas neturi galimybės parduoti viso ar dalies areštuoto turto ir iš gautų lėšų sumokėti ieškovui visos teismo sprendimu priteistos sumos, teismas sprendė, kad sprendimo įvykdymas išdėstytinas dalimis 6 mėn. terminui, kuris skaičiuotinas nuo viso teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismo vertinimu, taip bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Ieškovas G. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą išdėstyti teismo sprendimą atmesti; apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad atsakovo V. L. prašymas pagrįstas, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį pakeisti – nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo išdėstyta per 6 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 12 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.                      Teismo nustatytas sprendimo išdėstymas yra neproporcingas susidariusiai teisinei situacijai, nes teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 81 500 Eur skola, yra įsiteisėjusi, todėl privalo būti vykdoma. Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos dėl teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo, todėl atsakovo negebėjimas įvykdyti teismo sprendimą negalėjo būti įvertintas kaip lengvata atitolinti teismo sprendimo vykdymo pradžią dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas paneigė įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo būtinumą be teisinių motyvų, be jokių teisėtų pagrindų atsakovo negebėjimą vykdyti teismo sprendimą įvertino kaip atsakovo teisėtų interesų apsaugą.

9.2.                       Teismo nutarties dalis, kurioje yra išaiškintas siekis išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą bei užtikrinti šalių lygiateisiškumą, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, kadangi teismas šališkai ir neobjektyviai vertino išskirtinai tik atsakovo interesus. Teismas neįvertino faktinių aplinkybių, kad atsakovas ieškinį dėl nuostolių atlyginimo pripažino visiškai, kad teismo sprendimo dalis, kuria ginčas išspręstas iš esmės, yra įsiteisėjusi, kad atsakovas nuslėpė savo tikrąją turtinę padėtį, o teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepatikrino atsakovo turtinės padėties viešajame nekilnojamojo turto registre. Dėl šių priežasčių atsakovo turtinės padėties įvertinimas buvo atliktas nepatikimai, neobjektyviai, o atsakovo elgesys dėl nuslėpto turto turėjo būti įvertintas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis.

9.3.                      Ieškovas su atsakovo prašymu išdėstyti teismo sprendimą sutiko siekdamas operatyvesnio Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo įvykdymo, tačiau šio sutikimo pateikimo metu nebuvo žinoma, kad atsakovas nuo 2018 m. birželio 13 d. įregistravo savo daiktines teises į poilsio paskirties pastatą, esantį Palangoje, Ošupio 1B. Taigi nebuvo pagrindo tenkinti atsakovo prašymo išdėstyti sprendimą, nes atsakovas pateikė teismui tikrovės neatitinkančias žinias apie savo turtinę padėtį. Atsakovo V. L. prašymas išdėstyti teismo sprendimą turėjo būti atmestas visa apimtimi, nes atsakovas teismą klaidino dėl savo turtinės padėties. Atsakovo prašymas išdėstyti teismo sprendimą yra priemonė atitolinti įsiteisėjusios teismo sprendimo dalies dėl nuostolių atlyginimo vykdymą. Jeigu atsakovas negali įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl to, kad jis negali parduoti jam priklausančio turto, tai tokiu atveju šį turtą parduos antstolis vykdymo procese.

10.       Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1.                      Ieškovas nepagrįstai teigia, kad atsakovas neatskleidė savo turtinės padėties. Atsakovas su 2018 m. birželio 4 d. prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą pateikė visus tuo metu turimus atsakovo turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus.

10.2.                      Ieškovas nepagrįstai atskirajame skunde tvirtina, kad teismas atidėjo teismo sprendimo išdėstymą be teisinių motyvų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

11.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje nei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos

12.       Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

13.       Nagrinėjamu atveju atsakovas pateikė mokėjimo nurodymus Nr. 22382550, Nr. 22382555, Nr. 22382560. 

14.       Šiuo konkrečiu atveju atsižvelgus į byloje sprendžiamo klausimo pobūdį, taip pat į tai, kad mokėjimo nurodymų nebuvo galimybės pateikti pirmosios instancijos teismui, nes mokėjimai atlikti po skundžiamos nutarties priėmimo, siekiant teisingai išspręsti nagrinėjamą klausimą ir nustatyti, ar buvo sąlygos išdėstyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta vėliau kilusį poreikį teikti naujus įrodymus, juos priima bei vertina kartu su byloje jau esančiais įrodymais.

Dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo

15.       CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismo sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

16.       Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo, aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo išdėstymas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis bendraisiais teisės principais – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išdėstė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymą 6 mėnesiams nuo viso teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

17.       Pirmosios instancijos teismas, išdėstydamas teismo sprendimo įvykdymą, atsižvelgė į aplinkybes, kurios, jo vertinimu, sudarė pagrindą išdėstyti sprendimo įvykdymą 6 mėnesiams. Teismo vertinimu, atsakovo turtinė padėtis, sprendimo vykdymo išdėstymo laikotarpis – šeši mėnesiai, per kurį galėtų būti įvykdomas teismo sprendimas priverstiniu būdu, atsakovo ketinimas geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, sudaro pagrindą išdėstyti sprendimo vykdymą.

18.       Ieškovas atskirajame skunde nurodė, kad atsakovas nuslėpė turtinę padėtį, nes, sprendžiant Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo išdėstymo klausimą, atsakovas pirmosios instancijos teismui nepateikė duomenų, jog 2018 m. birželio 13 d. įregistruotos daiktinės teisės į poilsio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini).

19.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad spręsdamas sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, teismas neturėtų suteikti prioritetinės reikšmės kurios nors ginčo šalies interesų užtikrinimui. Šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko, bet ir į išieškotojo interesus. Jeigu dėl tam tikros sumos priteisimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kreditoriaus teisėti lūkesčiai siejami su teismo sprendimo privalomumu, kuris reiškia, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 straipsnis), neatsižvelgiant į faktą, kad to kreditoriaus turtinė padėtis yra geresnė, nei paties skolininko (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1212-464/2017).

20.       Teismas, spręsdamas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, privalo įvertinti konkrečios situacijos reikšmingų faktinių aplinkybių visumą, nesuteikdamas išskirtinės reikšmės kurioms nors pavienėms aplinkybėms. Prašyme išdėstyti sprendimo vykdymą atsakovas savo turtinę padėtį siejo su jo gaunamomis pajamomis, banko sąskaitoje esančių lėšų nedideliu likučiu, akcentuodamas įsipareigojimus bankams, jam priklausančio turto areštus.

21.       Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį išdėstyti teismo sprendimą, vertino ne tik atsakovo turtinę padėtį, bet ir šešių mėnesių (adekvatų) terminą, per kurį galėtų būti įvykdomas teismo sprendimas priverstiniu būdu, atsakovo ketinimą geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą, taip pat nurodė, kad atsakovo turtui taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

22.       Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad posėdis dėl teismo sprendimo išdėstymo įvyko 2018 m. birželio 15 d. (žr. šios nutarties 5 punktą), skundžiama nutartis priimta – 2018 m. birželio 25 d. Nors iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. birželio 22 d. išrašo (t. 2, b. l. 61-62, 64-65) matyti, kad 2018 m. birželio 13 d. suformuotas naujas pastatas-poilsio namas, nuosavybės teisė į poilsio namą, esantį (duomenys neskelbtini), neįregistruota, kitos daiktinės teisės taip pat neįregistruotos, tačiau iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. birželio 19 d. išrašo, pateikto atsakovo po skundžiamos nutarties priėmimo (t. 2, b. l. 89-100), matyti, kad V. L. vardu 2018 m. birželio 13 d. įregistruotos nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas-poilsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini).  Taigi apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad atsakovas nagrinėjant klausimą dėl sprendimo išdėstymo nevisiškai atskleidė savo turtinę padėtį pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamos nutarties, nes teismui suteikta teisė išdėstyti teismo sprendimą atsižvelgiant ne tik į turtinę abiejų šalių padėtį, bet ir į kitas klausimui dėl teismo sprendimo išdėstymo reikšmingas aplinkybes (žr. šios nutarties 15 punktą).

23.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju reikšminga, kad ieškovas sutiko, jog teismo sprendimas būtų išdėstytas šešiems mėnesiams be jokių atsakovo turtinės padėties įvertinimo įrodymų (t. 2, b. l. 36). Be to, šešių mėnesių laikotarpis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra ilgas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pirmą kartą buvo atsisakęs tenkinti atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimą (žr. šios nutarties 1 punktą), tačiau gavęs antrą kartą atsakovo prašymą išdėstyti teismo sprendimą (žr. šios nutarties 2 punktą), atsižvelgęs į atsakovo pateiktus duomenis apie turtinę padėtį, ieškovo sutikimą dėl teismo sprendimo išdėstymo bei į ieškovo siūlomą sprendimo išdėstymo grafiką, išdėstė teismo sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl teisėtų išieškotojo interesų nagrinėjamu atveju reikšminga ir tai, kad teismo sprendimo įvykdymas yra užtikrintas atsakovo turtui taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kad ieškovas teismo sprendimu nuo priteistos sumos gaus 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Be to, atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie 27 000 Eur sumokėjimą ieškovo naudai, t. y. beveik trečdalio sprendimo įvykdymą. Tai leidžia laikyti pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą apie atsakovo ketinimą geranoriškai įvykdyti teismo sprendimą. 

24.       Esant tokiai situacijai, kai ieškovas sutiko su atsakovo prašymu išdėstyti teismo sprendimą be jokių atsakovo turtinės padėties įvertinimo įrodymų, kai ieškovo interesai yra užtikrinti atsakovo turtui taikomomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis, kai atsakovas vykdo teismo sprendimą, kai ieškovas teismo sprendimu nuo priteistos sumos gaus 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria išdėstytas teismo sprendimas, išieškotojas neturėtų patirti nepagrįstų nuostolių, nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas.

25.       Ieškovo atskirojo skundo prašymas nustatyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo išdėstyta per 6 mėnesių terminą, skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 12 d., atmestinas. Viena vertus, nuo šios datos 6 mėnesiai jau yra praėję, todėl toks įsiteisėjusios sprendimo dalies išdėstymas neatitiktų teismo sprendimo išdėstymo paskirties – sudaryti galimybę atsakovui įvykdyti teismo sprendimą per tam tikrą laiką. Kita vertus, konstatuota, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, kuria Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 11 d. sprendimo vykdymas 6 mėnesiams išdėstytas nuo viso teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

26.       Apeliantas atskirajame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be teisinių motyvų.

27.       Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad priimdamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi CPK normomis, rėmėsi byloje esančiais duomenimis, todėl konstatuoti, kad nutartis yra be teisinių motyvų, nėra pagrindo. 

28.       Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

29.       Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino sprendimo išdėstymą reglamentuojančias proceso teisės normas, pagrįstai sprendė, kad byloje nustatytos aplinkybės, šalių pozicija suteikia pagrindą išdėstyti teismo sprendimą pirmosios instancijos teismo nustatytu būdu.

30.       Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytu būdu teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

31.       Atsakovas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau bylinėjimosi išlaidų pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98, 178 straipsniai).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                           Konstantinas Gurinas