Administracinė byla Nr. eA-3111-821/2022
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01179-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. liepos 5 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. D. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. D. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas E. D. A. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimą Nr. 21S49519 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo nagrinėti jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjas paaiškino, kad jam nesaugu kilmės valstybėje – (duomenys neskelbtini), nes valstybėje vyksta konfliktas tarp (duomenys neskelbtini), pareiškėją ir jo šeimą persekioja (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jo tėvas buvo (duomenys neskelbtini). Jo tėvas papasakojo žurnalistams apie (duomenys neskelbtini) žudymą, bendradarbiavo su keliomis televizijomis, buvo rodomas įvairiose laidose, dėl to susilaukė grasinimų. Pareiškėjas sulaukė grasinimų dėl to, kad teikė žurnalistams informaciją apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo šeima persikėlė į kitą miestą, tačiau ten jie buvo užpulti, jo tėvai buvo nužudyti, o jis pats – paimtas į nelaisvę. Pareiškėjas teigė, kad jis nurodė aiškias aplinkybes, dėl kurių buvo priverstas palikti kilmės šalį, o atsakovo surinkta informacija patvirtina jo nurodytas aplinkybes apie susirėmimus tarp minėtų religijų atstovų, kurių aukomis dažnai tapdavo religiniai veikėjai ir maldos namai. Be to, atsakovas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo, neatsižvelgė į tai, kad kilmės valstybė susiduria su rimtomis saugumo problemomis, susijusiomis su pagrobimais, teroristiniais išpuoliais, banditizmu ir piratavimu, todėl akivaizdu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje niekur nėra saugu. (duomenys neskelbtini) susirėmimai labiau koncentruojasi teritorijoje, kurioje gyveno pareiškėjas. Atsakovas, spręsdamas dėl pareiškėjui kylančios grėsmės, turėjo ne formaliai atkartoti Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB; nuo 2022 m. sausio 19 d. – Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra) duomenis ir bendrą informaciją, bet kruopščiai įvertinti asmeniškai pareiškėjui galinčius kilti pavojus, vadovautis logika ir žmogišku supratimu, kad šalyje vykstantys ginkluoti konfliktai kelia tiesioginę grėsmę pareiškėjo saugumui ir sveikatai. Pareiškėjas nesutiko ir su Sprendimo dalimi jį išsiųsti, pabrėžė, jog jis savo elgesiu niekaip neparodė ketinimo išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visąlaik laikėsi apgyvendinimo tvarkos, bendradarbiavo su įstaigų tarnautojais, jo pasakojimas atitiko kilmės valstybės informaciją, buvo nuoseklus ir detalus, pareiškėjas buvo geranoriškas, todėl nėra pagrindo manyti, kad, gavęs nepalankų sprendimą, jis savanoriškai neišvyktų iš šalies. Pareiškėjui skirtas maksimalus draudimo atvykti terminas nėra proporcingas jo lūkesčiui gauti prieglobstį ir gali sukelti sunkias pasekmes, jeigu situacija kilmės valstybėje dar labiau pablogėtų.
3. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.
4. Atsakovas apžvelgė Sprendime nustatytas aplinkybes. Manė, kad pareiškėjas neatitinka kriterijų pabėgėlio statusui ir papildomai apsaugai gauti. Pareiškėjas nenurodė, kokios detalės leido jam suprasti, kad grasinantys žmonės yra būtent (duomenys neskelbtini) grupuotė. Pareiškėjo įvardytas persekiotojas nėra valstybinis subjektas, bei nėra duomenų, jog kilmės valstybė negalėtų ar atsisakytų suteikti pareiškėjui apsaugą nuo tariamo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis. Pareiškėjo pasakojimas buvo gan informatyvus, bet prieštaringas, keitėsi tyrimo eigoje (pvz., dėl grupuotės, kuri jam kėlė grėsmę, dėl persekiojimo priežasčių, dėl pabėgimo iš nelaisvės aplinkybių), turėjo loginių klaidų (pvz., neaišku, kodėl jį persekiojusi grupuotė turėjo jo ieškoti tuo laikotarpiu, kai laikė pas save nelaisvėje), todėl kilo pagrįstų abejonių dėl šio pasakojimo tikrumo, pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės tikslų. Be to, nenustatyta, jog kilmės šalyje beatodairiškas smurtas pasiekia tokį lygį, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Atsakovas teigė, kad jis tinkamai įvertino tiek pareiškėjo nurodytas aplinkybes, tiek kilmės valstybės informaciją. Atsakovas palaikė savo sprendimus išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką, tvirtino, kad pastarojo draudimo terminas atitinka teisės aktų reikalavimus.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. sprendimu iš dalies tenkino pareiškėjo E. D. A. skundą, t. y. pakeitė Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimo Nr. 21S49519 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus bei juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“.
6. Teismas nustatė, jog pareiškėjas buvo sulaikytas pasienio pareigūnų, kai nelegaliai kirto Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėjas pateikė prašymą suteikti jam prieglobstį Lietuvos Respublikoje.
7. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 18 d. apklausoje nurodė, kad kilmės valstybėje buvo nesaugu, nes jis buvo kviečiamas prisijungti (duomenys neskelbtini) grupuotės. Jam grasino mirtimi, jei neprisijungs prie šios grupuotės.
8. Pareiškėjas 2021 m. gruodžio 6 d. antrinėje apklausoje nurodė:
8.1. Išvykimo iš kilmės šalies priežastis – konfliktas tarp (duomenys neskelbtini), jį ir jo šeimą persekiojo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini). Jo tėvas buvo (duomenys neskelbtini). Konfliktas asmens gyvenamojoje vietovėje tarp (duomenys neskelbtini) vyko ilgą laiką. (duomenys neskelbtini). Įvairių šalių žurnalistai buvo atvykę į jo gyvenamąją teritoriją. Pareiškėjo tėvas jiems pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) yra žudomi kaip gyvūnai, jis bendradarbiavo su keliomis televizijomis, buvo rodomas įvairiose televizijos laidose. Pareiškėjo tėvas pasisakė, kad valstybės atstovai nesirūpina (duomenys neskelbtini) klausimais apskrityje ir nieko dėl jų nedaro. Dėl savo pasisakymų tėvas gavo iš (duomenys neskelbtini) grasinantį laišką, buvo atakuoti ir nužudyti kaimynai. Pareiškėjas asmeniškai patyrė grasinimus dėl to, kad jo tėvas teikė žurnalistams informaciją apie (duomenys neskelbtini).
8.2. (duomenys neskelbtini) prezidentas buvo išvykęs į Jungtines Amerikos Valstijas, išvykos metu jis negalėjo atsakyti į klausimus apie situaciją (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) bendruomenė apkaltino pareiškėjo tėvą ir patį pareiškėją pateikus žurnalistams neteisingą informaciją apie (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo šeimai iškilo didelė grėsmė, todėl jie (duomenys neskelbtini) išvyko į (duomenys neskelbtini) valstiją. Kelionėje (duomenys neskelbtini) užpuolė jų mašiną, pareiškėjo tėvai buvo nužudyti, o jis pats – paimtas į nelaisvę ir pristatytas į grupuotės stovyklą.
8.3. Laikomas nelaisvėje, pareiškėjas buvo verčiamas atsisakyti savo tikėjimo ir prisijungti prie grupuotės. Pareiškėjas buvo kankinamas, jam pjaustė rankas ir kojas. Nelaisvėje išbuvo vienerius metus ir du mėnesius. Būnant nelaisvėje, pareiškėjui nurodyta vykti kartu su grupuotės nariais ir užpulti (duomenys neskelbtini) kaimą. Į išpuolį motociklais išvyko dešimt žmonių. Pareiškėjas su savimi turėjo ginklą ir suprato, kad turi progą išsigelbėti. Pareiškėjas trenkė ginklu jį saugojusiam prižiūrėtojui ir puolė bėgti. Nesustodamas visą dieną bėgo per krūmynus. (duomenys neskelbtini). Jis susisiekė su tėvo pažįstamu pastoriumi J. S. valstijoje. Šis davė savo namų adresą, liepė susirasti automobilį ir pas jį atvykti. Pastorius nuvežė pareiškėją į ligoninę. Vėliau pareiškėjas kreipėsi į policiją, bet jam buvo nurodyta pasislėpti, neskleisti apie save jokios informacijos, nes jau metus laiko yra ieškomas.
8.4. Pareiškėjas kurį laiką gyveno pastoriaus namuose, juose buvo tikrinama jo sveikata, policija kartais ateidavo patikrinti, tačiau ramybė ilgai netruko. Pastorius 2021 m. kovo 27 d. savo mašinoje rado raštelį, kuriame parašyta, kad (duomenys neskelbtini), ir nurodyta jį (pareiškėją) jiems atiduoti, liautis kritikavus (duomenys neskelbtini), kitaip bus nužudytas ir jis pats, ir jo šeima. Raštelyje parašyta ir tai, kad jie žino viską, kas vyksta su pastoriumi, kur eina, ką veikia. Pastorius apie gautus grasinimus pranešė policijai, paprašė apsaugos ir teisininko pagalbos, bet policija nesiėmė jokių veiksmų. Vėliau pastorius buvo nužudytas; pareiškėjo teigimu, tai padarė (duomenys neskelbtini). Po šio įvykio grėsmė pareiškėjui pasidarė labai didelė, jo giminės, baimindamiesi dėl savo saugumo, nenorėjo jo priimti. (duomenys neskelbtini) ragino pareiškėją grįžti pas juos, nes kitaip bus nužudytas. Jam buvo atsiųsta nuotrauka, kurioje matyti nužudyti jo kaimynai iš (duomenys neskelbtini). Todėl pareiškėjui liko tik vienas kelias – išvykti iš šalies, taip jam patarė teisininkas. Atvykęs į (duomenys neskelbtini), pareiškėjas sutiko vyrą iš (duomenys neskelbtini), kuris tvirtino, jog minėtoje šalyje labai sudėtinga gauti prieglobstį, pareiškėjas bus prievarta grąžintas į kilmės šalį.
8.5. (duomenys neskelbtini) grupuotė, prisidengdama tuo, jog vyriausybė neužtikrina jokių teisių, žudo žmones ((duomenys neskelbtini), paprastus ūkininkus), grobia žmones. Labai daug grupuotės kovotojų yra šalies pietinėje ir rytinėje dalyse. Galima sakyti, kad jie kontroliuoja visą šalies teritoriją, nešiojasi ginklus, yra labai pavojingi. Jie kelia pavojų ir didžiuosiuose šalies miestuose, sostinėje. Pareiškėjas neabejojo, kad, jei persikeltų į kitą miestą kilmės valstybėje, jis būtų surastas. Pareiškėjas su grupuote praleido daugiau nei metus ir žino kaip ji veikia. Jie veikia su vyriausybės pagalba, gauna iš jų informaciją ir žino kaip surasti reikiamą žmogų.
8.6. Paklausus, kaip jam pavyko išvykti iš šalies, jei buvo nuolat persekiojamas ir tame dalyvavo valdžios atstovai, pareiškėjas aiškino, kad jam padėjo teisininkas ir vienas policijos pareigūnas. Teisininkas pasirūpino, kad jis turėtų kur saugiai apsistoti. Jie atvežė mašiną pirštų atspaudams nuimti. Pareiškėjui buvo pagamintas pasas. Paklaustas, ar pasas buvo tikras ir išduotas jo vardu, pareiškėjas bandė išvengti tiesaus atsakymo. Pakartojus klausimą dar kartą, asmuo pasakė, kad pasas buvo jo vardu. Toliau asmens buvo paklausta, kaip jam pavyko išvykti iš šalies, jei (duomenys neskelbtini) jo visur ieškojo ir naudojosi vyriausybės pagalba jį surandant. Pareiškėjas teigė, kad iš pradžių net nežinojo, kur vyksta. Kai buvo viskas suruošta, jį tuoj pat nuvežė į oro uostą. Oro uoste jis negalėjo būti sulaikytas, nes tai būtų prieš įstatymą. Paklausus, iš kur pareiškėjas turi informacijos, kad (duomenys neskelbtini) turi ryšių su vyriausybe, jis atsakė, kad apie tai sužinojo, kai gyveno nelaisvėje. Pareiškėjui buvo leidžiama kartais išeiti, kad parneštų šakų laužui. Tada jis galėjo matyti į stovyklą atvykusius politikus. Pareiškėjas visą laiką buvo sekamas nuo to laiko, kai apsigyveno pas pastorių. Paklaustas, kodėl grupuotė jo nesulaikė, jei jis buvo jiems reikalingas ir jie žinojo, kur jį rasti, pareiškėjas tvirtino, kad minėti teisininkas ir policininkas ėmėsi veiksmų, siekdami padėti jam išvykti iš šalies.
8.7. Pareiškėjas, paklaustas, kokios spalvos yra (duomenys neskelbtini) vėliavoje, atsakė teisingai. Jis taip pat teisingai įvardijo didžiausius kilmės valstybės miestus. Valstybės prezidento pavardę užrašė netiksliai. Paprašytas paminėti žymiausias šalies vietas, jis išvengė tiesaus atsakymo, teigdamas, kad šalis yra didelė ir kad kiekviena valstija turėtų ką parodyti. Pareiškėjas neįvardijo nė vieno iš didžiųjų parduotuvių tinklų, sakydamas, kad kilmės valstybėje jie nėra populiarūs ir gyventojai eina apsipirkti į mažas parduotuvėles bei turgus. Papildomai nurodė, kad lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą, turėjo brolį, kuris 2018 metų pabaigoje buvo nužudytas tos pačios (duomenys neskelbtini) grupuotės.
9. Departamentas ginčijamu 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 21S49519 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje; išsiųsti jį į (duomenys neskelbtini); uždrausti jam atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jo išsiuntimo dienos; įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Departamentas Sprendime nurodė:
9.1. Pareiškėjas teigė, kad iš kilmės valstybės išvyko dėl to, kad jį ir jo šeimą persekiojo (duomenys neskelbtini), bet jis nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų nurodytus faktus ir aplinkybes. Papasakota istorija apie grupuotės grasinimus ir grasinimų priežastis gana informatyvi, nuosekli, papildyta konkrečiomis detalėmis (laiko, vietos, aplinkybių), tačiau tam tikros pasakojimo detalės keitėsi pasakojimo eigoje. Pirminėje apklausoje pareiškėjas tvirtino, kad kilmės valstybėje buvo nesaugu, nes buvo kviečiamas prisijungti prie (duomenys neskelbtini) grupuotės. Jam grasino mirtimi, jei prie šios grupuotės neprisijungs. Antrinėje apklausoje paaiškino, kad grėsmė kyla dėl to, jog pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), jo tėvus nužudė (duomenys neskelbtini), kurie persekiojo, grasino nužudyti ir jį patį. Pareiškėjas antrinėje apklausoje nepasisakė apie pirminėje apklausoje nurodytas aplinkybes. Pasakodamas pareiškėjas pateikė daug abejotinos informacijos, kai kurie įvykiai atrodo mažai tikėtini.
9.2. Pareiškėjo pasakojimas apie nelaisvę yra prieštaringas. Pasak pareiškėjo, jis nelaisvėje praleido vienerius metus ir du mėnesius iki kol pasitaikė proga pabėgti. Tačiau bandydamas paaiškinti, kaip sužinojo apie (duomenys neskelbtini) ir valdžios organų bendradarbiavimą, teigė, kad jam leisdavo išeiti iš stovyklos tam, kad parneštų šakų laužui. Galima numanyti, kad pareiškėjas turėjo ne vieną galimybę pabėgti. Neaiškumų kilo ir dėl pareiškėjo pasakojimo apie gyvenimą pas pastorių J.. Pareiškėjas teigė, kad, pabėgęs iš nelaisvės, kreipėsi į policiją. Policijoje jis buvo informuotas, kad jau metus yra ieškomas, ir jam liepta apie save nesiskelbti ir būti ramiai. Neaišku, kaip (duomenys neskelbtini) grupuotė galėjo ieškoti pareiškėjo, jei jis tuos metus ir praleido pas juos nelaisvėje. Be to, nors pareiškėjas nurodė, kad pastorius buvo nužudytas dėl to, kad neatidavė pareiškėjo grupuotei, jo paties teigimu, grasinančiame laiške buvo parašyta, jog grupuotė juos seka ir viską apie juos žino. Kam tada žudyti pastorių, jei tokia galinga grupuotė galėjo ateiti į pastoriaus namus ir išsivesti jiems reikalingą žmogų? Svarbus vaidmuo pasakojime tenka teisininkui ir policininkui, kurie esą padėjo pareiškėjui išvykti iš šalies. Pareiškėjas pasakojo mažai tikėtiną istoriją, kaip minėti asmenys atsivežė pas jį pirštų atspaudų nuėmimo mašiną ir paskui jam parūpino pasą. Paklaustas, ar pasas buvo išduotas jo vardu, pareiškėjas bandė išvengti atsakymo. Tai taip pat verčia suabejoti įvykių, apie kuriuos asmuo pasakojo, tikrumu. Apklausos pabaigoje pareiškėjo buvo paklausta, ar jis turi brolių ar seserų. Jis paminėjo turėjęs brolį, kuris buvo nušautas 2018 metais, (duomenys neskelbtini) grupuotės, tačiau iš pradžių jis pasakojo tik apie nužudytus tėvus. Kyla klausimas, kodėl jis iš karto nepapasakojo apie brolio mirtį. Prieštaringa ir pasakojimo dalis apie tai, kaip pareiškėjas (duomenys neskelbtini).
9.3. Atsižvelgus į pareiškėjo pasakojimo trūkumus, istorija, kuria jis grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nelaikytina patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo istoriją, nepateikta. Tiek pareiškėjo istorijos tikrumas, tiek deklaruojami išvykimo iš kilmės valstybės tikrieji tikslai kelia pagrįstų abejonių. Asmuo nenurodė kokios detalės leido jam suprasti, kad grasinantys žmonės yra būtent (duomenys neskelbtini), nepaaiškino, ar tai buvo jam pažįstami asmenys. Darytina išvada, kad patikimų įrodymų, leidžiančių nustatyti galimą persekiotoją, nėra, todėl ir persekiojimo baimė yra labiau hipotetinė. Vertinant surinktą kilmės valstybės informaciją ir tai, kad nėra patikimų įrodymų apie galimą persekiojimą vykdančius asmenis, abejotina pareiškėjo teiginiais, kad jis persekiojamas dėl religijos.
9.4. Surinkta kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), tačiau bendro pobūdžio informacija apie kilmės valstybę nesuponuoja prielaidos, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pirminę pareigą apsaugoti savo piliečius turi kilmės valstybė, o tarptautinė bendruomenė šią pareigą perima tik tuo atveju, kai kilmės valstybės jos nevykdo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo persekiojimo bei kad toks negalėjimas ar nenoras būtų sąlygotas „konvencinėmis“ priežastimis. Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudaro pagrindo tokiai prielaidai. Remiantis EPPB 2021 m. balandžio mėn. paskelbta ataskaita, kasmet daug migrantų grįžta į minėtą valstybę.
9.5. Pareiškėjo istorija nepagrindžia realios persekiojimo rizikos tikimybės bei, atitinkamai, nesąlygoja tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Be to, atsižvelgiant į surinktą informaciją, tikėtina, kad grįžimo (savanoriškai ar priverstinai) į kilmės valstybę atveju pareiškėjas turėtų galimybę gauti įvairių nevyriausybinių organizacijų pagalbą (teisinę, informacinę, apgyvendinimo, mokymo ir kt.). Pareiškėjas nepagrindė rizikos patirti individualaus pobūdžio persekiojimą kilmės valstybėje realumo, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.
9.6. Pareiškėjas be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Departamentas nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, šiuo atveju nenustatyta, konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
10. Teismas apžvelgė ginčui aktualų teisinį reglamentavimą. Pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjo paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo argumentai, kuriais jis grindė prašymą suteikti prieglobstį, nelaikytini patvirtinančiais Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Pareiškėjo istorija apie (duomenys neskelbtini) grasinimus ir grasinimų priežastis kito pasakojimo eigoje. Kai kurie pasakojimo epizodai, pavyzdžiui, susiję su asmens dokumento gavimu, mažai tikėtini. Pareiškėjo teiginiai, kad kilmės valstybėje buvo persekiojamas dėl religinių priežasčių (nes (duomenys neskelbtini)), taip pat kėlė abejonių, nes, teismo posėdyje paklaustas apie (duomenys neskelbtini), pareiškėjas negalėjo pasakyti nieko konkretaus. Jis negalėjo įvardyti nei pagrindinių (duomenys neskelbtini) simbolių, nei esminių (duomenys neskelbtini) nuostatų, religinių švenčių ar pan., nors, (duomenys neskelbtini), jis tokius dalykus turėjo žinoti ir galėti įvardyti. Pareiškėjas atsakinėjo abstrakčiais, bendro pobūdžio teiginiais. Pareiškėjas neaiškiai pasisakė ir dėl (duomenys neskelbtini) organizacijų: vienu metu teigė, kad tai yra ta pati organizacija, tik skirtingai vadinama, vėliau aiškino, kad tai – bendradarbiaujančios organizacijos, veikiančios skirtingose teritorijose. Atsižvelgdamas į bylos medžiagą, anksčiau aptartas aplinkybes bei tai, kad pareiškėjas į teismo posėdyje užduotus klausimus atsakinėjo abstrakčiais (bendro pobūdžio) teiginiais arba išvis negalėjo atsakyti, teismas sutiko su atsakovo išvada, jog pareiškėjo netikslus, prieštaringas pasakojimas iš esmės nepagrindžia individualaus persekiojimo galimybės. Pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo paties subjektyviomis prielaidomis. Pareiškėjo paaiškinimai ir atsakovo surinkta informacija neleidžia identifikuoti nei tariamo pareiškėjo persekiotojo, nei persekiojimo tikėtinų motyvų ir tikslų nužudyti, nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės.
11. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas, spręsdamas dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui galimybės, nenustatė realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės. Pareiškėjas nei apklausose, nei skunde teismui ar teismo posėdyje nenurodė jokių papildomų aplinkybių (nei tos, kurios buvo vertinamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo). Atsižvelgus į tai, nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgiant į pareiškėjo individualias savybes ir į tai, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o individualių aplinkybių, padidinančių tokią riziką, nagrinėjamu atveju nenustatyta, darytina išvada, kad Departamentas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
12. Teismas sutiko su atsakovo sprendimu išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos. Teismas vadovavosi Europos Parlamento ir Tarybos 2008 m. gruodžio 16 d. direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Akcentavo, kad pareiškėjo prašymas suteikti prieglobstį pagrįstai atmestas dėl aptartų argumentų, atsižvelgė į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą ir kitas asmenį apibūdinančias aplinkybes (pėsčiomis kirto valstybės sieną neleistinoje vietoje, Lietuvos Respublikoje buvo tik prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, neturi socialinių, ekonominių ryšių su Lietuva Respublika ir (arba) šeiminių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, nenustatyta realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, be to, kaip paaiškėjo teismo posėdyje, pareiškėjas svarstė dėl prieglobsčio suteikimo kreiptis dar būdamas (duomenys neskelbtini)). Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad ši Sprendimo dalis nepagrįsta ar neteisėta.
13. Teismas akcentavo, kad Departamentas, įvertinęs anksčiau aptartų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33, 5 punktu, Įstatymo 133 straipsnio 2 dalimi, paskyrė pareiškėjai maksimalų draudimo atvykti terminą – 5 metai. Teismo vertinimu, toks terminas nėra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjo padarytam pažeidimui. Pareiškėjo atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti jam tokį maksimalų terminą. Byloje nėra duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas pažeidė atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekė nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarė dar kokių nors teisės pažeidimų. Taip pat nenustatyta, kad pareiškėjas išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu tikslingai vilkino ar klaidino tyrimą, teikė melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę, ar kitų reikšmingų aplinkybių. Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl nurodytam tikslui (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) pasiekti būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Taigi, Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti 5 metus nuo jos išsiuntimo, keistina, nustatant, jog uždraudžiama jai]m atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos. Atsižvelgiant į šį pakeitimą, atitinkamai keistina ir Sprendimo dalis dėl perspėjimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą, nurodant įvesti perspėjimą 2 metus nuo jo išsiuntimo dienos.
III.
14. Pareiškėjas E. D. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
15. Pareiškėjas teismo išvadas laiko nepagrįstomis. Mano, kad atsakovo surinkti duomenys patvirtina, jog kilmės valstybėje nėra saugu (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstantiems asmenims bei asmenims, priklausantiems organizacijai (duomenys neskelbtini), kurią kilmės valstybė pripažino teroristine organizacija ir kurios narius persekioja (areštuoja, priekabiauja, žudo) valstybinės institucijos. Šalyje dominuojanti religija yra (duomenys neskelbtini). Šalyje veikia (duomenys neskelbtini), kuri laikytina (duomenys neskelbtini), yra pranešimų apie šios grupuotės ir valstybės saugumo pajėgų įvykdytus karinius nusikaltimus ir nusikaltimus prieš žmoniją. Ši informacija atitinka pareiškėjo nurodytus duomenis ir jo prašymo suteikti prieglobstį motyvus. Nėra jokio pagrindo netikėti pareiškėjo paaiškinimais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei kilmės šalyje gresia pavojus dėl to, kad jis ten yra persekiojamas ir dėl bendros padėties šalyje. Pareiškėjas tvirtina, kas atsakovas, pažeisdamas teisės aktuose ir teismų praktikoje numatytas savo pareigas, atmetė pareiškėjo prašymą tik subjektyvių prielaidų pagrindu, tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai. Pareiškėjas akcentuoja sunkumus prieglobsčio prašymui tinkamai pagrįsti (užaugo ne europietiškoje kultūroje, neturi gyvenimiškos patirties), teigia, kad jis nuoširdžiai papasakojo apie savo situaciją. Tai, kad, atsakovo nuomone, pareiškėjo pasakojimas nebuvo itin išsamus ar nuoseklus, didele dalimi lėmė apklausos vykdymas dalyvaujant vertėjams ir raginimas kalbėti trumpais sakiniais. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie politines partijas ir jų veiklą yra lengvai patikrinami duomenys, bet atsakovas neatliko net tokių minimalių veiksmų, tik formaliai sudarė tyrimo įvaizdį. Pareiškėjas pabrėžia, kad grėsmė jam kilo dėl pilietinės aktyvios pozicijos prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę reiškimo, o toks elgesys iššaukia ne tik vyriausybės atstovų, bet – ir ypač – politinių oponentų, kurie nesirenka priemonių, neigiamą reakciją ir siekį susidoroti. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie užpuolimus patvirtina, kad jis kilmės šalyje negali laisvai reikšti savo politinės ir pilietinės pozicijos, tačiau atsakovas neatliko tyrimo šiuo aspektu. Be to, atsakovas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti neproporcingai užkertamas kelias jam gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
16. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą.
17. Atsakovas iš esmės pakartoja anksčiau išdėstytus savo argumentus, sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu. Mano, jog apeliacinio skundo teiginiai, kad atsakovas pažeidė teisės aktuose ir teismų praktikoje įtvirtintas pareigas, nepagrįsti jokiais argumentais, pavyzdžiui, neaišku, kokių pareigų atsakovas neįvykdė ir kokią įtaiką tai turėjo nustatymų faktinių aplinkybių vertinimui. Atsakovas pažymi, kad, nors pareiškėjas nesutinka su sprendimu jį išsiųsti, jis iki Sprendimo priėmimo nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
18. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų su tuo susijusių motyvų nenurodo.
19. ABTĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.
20. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, kad proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo Sprendimo, kuriuo pareiškėjui – (duomenys neskelbtini) piliečiui – nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teisėtumo ir pagrįstumo, bei susijusio reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą pareiškėjo prašymą nagrinėti iš naujo pagrįstumo.
22. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” (toliau – ir Įstatymas) 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, motyvuotai (tiek faktinėmis aplinkybės, tiek teisės normomis) buvo priimtas Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Tačiau, teismo įsitikinimu, vadovaujantis Tvarkos 44.3.1 papunkčiu nepagrįstai buvo parinkti laikotarpiai dėl uždraudimo atvykti ir perspėjimo įvedimo į antrosios kartos Šengeno sistemą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį. Teismas patenkino pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažino aptartus laikotarpius iki dvejų metų, t. y. pakeitė ginčijamo Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus.
23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą ir šį pasakojimą patvirtinančią kilmės šalies informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl jo neatitikimo Įstatymo reikalavimams, keliamiems pabėgėlio statusui įgyti ir papildomai apsaugai gauti. Teigia, kad kilmės valstybės informacija atitinka pareiškėjo nurodytus duomenis ir prašymo suteikti prieglobstį motyvus, tačiau Departamentas pareiškėjo prašymą atmetė tik subjektyvių prielaidų pagrindu. Pabrėžia, kad grėsmė jam kilo dėl pilietinės aktyvios pozicijos prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę reiškimo. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių. Sprendimais išsiųsti ir uždrausti atvykti neproporcingai užkertamas kelias jam gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.
24. Ginčui yra aktualios Įstatymo 86 bei 87 straipsnių nuostatos, kurios yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga suteikiama, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.
25. Įstatymo 87 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.
26. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).
27. Atsižvelgiant į EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.
28. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/95/ES „Dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų“ nustatyta, kad kai valstybės narės taiko principą, pagal kurį prašytojas privalo pagrįsti tarptautinės apsaugos prašymą, ir kai prašytojo pareiškimų faktai nepagrįsti dokumentais ar kitais įrodymais, tokių faktų nereikia patvirtinti, jei įvykdomos šios sąlygos: a) prašytojas realiai stengėsi pagrįsti savo prašymą; b) pateikta visa prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija; c) prašytojo pareiškimai yra nuoseklūs ir patikimi bei neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prašytojo atveju; d) prašytojas paprašė tarptautinės apsaugos kiek įmanoma anksčiau, nebent jis gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė; ir e) yra nustatyta, kad prašytojas bendrai yra patikimas (4 straipsnio 5 dalies a–e punktai).
29. Įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 4 punkte įtvirtinta, kad prieglobsčio prašytojas turi pareigą prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.
30. Pagal Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Tvarkos aprašas) 99 punktą, atlikdamas tyrimą įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų įrodymais, patikimumas vertinamas, be kita ko, atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus, ar pateikti duomenys yra nuoseklūs, ar pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę. Nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Persekiojimu laikomi persekiojimo vykdytojų veiksmai, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu ar dažnumu, kad sudarytų sunkų pagrindinių žmogaus teisių pažeidimą. Persekiojimo veiksmai arba apsaugos nuo tokių veiksmų nebuvimas turi būti susiję su prieglobsčio prašytojo rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba su jo politiniais įsitikinimais.
31. Tvarkos aprašo 97.1 papunktis nustato, kad tyrimas, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje ir 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į tikslią ir naujausią informaciją apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę.
32. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, suteikiančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas įvertino teismas.
33. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad paskutiniame interviu pareiškėjas baimę grįžti į kilmės valstybę grindė (duomenys neskelbtini) grasinimais jį nužudyti.
34. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pasakojimus, taip pat paaiškinimus teiktus teismo posėdžio metu, pritaria Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo papasakota istorija apie (duomenys neskelbtini) grasinimus ir grasinimų priežastis nors ir buvo pakankamai informatyvi (papildyta konkrečiomis detalėmis), tačiau turėjo esminių prieštaravimų, o tam tikros jos detalės kito pasakojimo eigoje. Pažymėtina, jog pareiškėjas nepateikė jokių jo teiginius apie grasinimą nužudyti patvirtinančių įrodymų. Paskutiniame interviu pareiškėjas baimę grįžti į kilmės valstybę grindė (duomenys neskelbtini) grasinimais jį nužudyti, tačiau pirminės apklausos ir teismo posėdžio metu pareiškėjas teigė, kad jį nužudyti nori (duomenys neskelbtini) grupuotė, prie kurios jis buvo kviečiamas prisijungti. Kai kurie pareiškėjo pasakojimo epizodai pagrįstai Departamento ir pirmosios instancijos teismo buvo įvertinti kaip prieštaringi. Paskutiniame interviu pareiškėjas pasakojo, jog (duomenys neskelbtini) nelaisvėje jis praleido vienerius metus ir du mėnesius iki kol jam pavyko pabėgti ir pasiekti tėvo draugą pastorių J.. Pareiškėjas pasakojo, kad pabėgęs iš nelaisvės jis kreipėsi į policiją, kur jam pasakė, kad jis ieškomas jau vienerius metu ir liepė apie save niekam neskelbti. Tačiau teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog ištrūkęs iš pagrobimo į valstybės institucijas nesikreipė, nes jos su grupuote turi susitarimą, žinojo, kad jam gresia pavojus ir nieko nedarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog mažai tikėtinas pareiškėjo pasakojimo epizodas apie asmens dokumento gavimą (teisininkas ir policininkas, kurie pareiškėjos teigimu jam padėjo išvykti iš šalies, atvežė pas jį pirštų atspaudų nuėmimo mašiną ir paskui parūpino pasą).
35. Kaip grėsmę kilmės valstybėje pareiškėjas nurodė ir tai, jog kilmės valstybėje buvo persekiojamas dėl religinių priežasčių – (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo įvertintos kaip keliančios abejonių, kadangi teismo posėdžio metu pareiškėjas negalėjo įvardyti nei pagrindinių (duomenys neskelbtini) simbolių, nei pagrindinių (duomenys neskelbtini) nuostatų, o kaip pagrindinę (duomenys neskelbtini) religinę šventę nurodė (duomenys neskelbtini). Paklaustas kaip jis skleidė (duomenys neskelbtini) žinią, pareiškėjas nurodė, jog tai darė visais įmanomais būdais, tačiau jų nedetalizavo.
36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad didesnes abejones pareiškėjo pasakojimu kėlė ir neaiškus pasisakymas dėl (duomenys neskelbtini) organizacijų. Posėdžio pradžioje pareiškėjas teigė, kad tai ta pati organizacija, vėliau, kad skirtingos organizacijos kurios bendradarbiauja tarpusavyje. Vienu metu pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) organizacija veikianti visoje (duomenys neskelbtini), vėliau, kad ji veikia labiau (duomenys neskelbtini), o kita ((duomenys neskelbtini)) – visoje (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad lyginant pirmąją ir antrąją apklausas, taip pat teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus, kardinaliai skyrėsi organizacijos, dėl kurių pareiškėjas paliko savo kilmės valstybę.
37. Išdėstyti motyvai, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pagrįstumą ir paneigia pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.
38. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad jo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, todėl pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.
39. Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas nevertino jo nurodytų aplinkybių. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog grėsmė jam kilo dėl pilietinės aktyvios pozicijos prieš (duomenys neskelbtini) vyriausybę reiškimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog šia aplinkybe pareiškėjas negrindė prašymo suteikti prieglobstį, jas nurodė tik apeliaciniame skunde, todėl Departamentas Sprendime negalėjo dėl jos pasisakyti.
40. Dėl apeliacinio skundo argumento, jog Departamento surinkti duomenys neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, teisėjų kolegija pažymi, jog Departamentas rėmėsi visapusiška informacija: EPPB 2021 m. balandžio ataskaitos duomenimis, JAV valstybės departamento ataskaita, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos duomenimis, kitais tarptautiniais šaltinais. Pažymėtina, jog Departamentas taip pat atsižvelgė į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog atsakovas nesirėmė naujausia, visapusiška ir aktualia informacija apie padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje. Prieglobsčio prašytojas nepateikė dokumentų, kurie patvirtintų jo asmens tapatybę ar pilietybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų, o pareiškėjo nurodytas aplinkybes Departamentas įvertino visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Nors pareiškėjas teigia, kad atsakovas rėmėsi selektyviai atrinkta informacija, iš Sprendimo turinio matyti, kad Departamentas vertino EPPB 2021 m. balandžio mėnesio ataskaitą, o pareiškėjas 2021 m. išvyko iš kilmės šalies ir 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį. Atsakovo atliktas pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir surinktų duomenų vertinimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai.
41. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, kad atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas sutrumpino iki 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas 2 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis būtų neproporcingas ir turėtų būti dar labiau sutrumpinamas.
42. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, proceso teisės normų nepažeidė. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo E. D. A. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Iveta Pelienė
Ričardas Piličiauskas
Dalia Višinskienė