Civilinė byla Nr. 2A-532/2010

Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10, 42.11.1 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 10 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienė, Danutės Milašienės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vaidai Sasnauskaitei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Renatai Tatol,

atsakovo atstovui advokatui Sergiejui Butai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Grožio oazė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-669-622/2009 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Teksora technika“ ieškinį atsakovams bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Grožio oazė“, J. I. dėl pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir įpareigojimo grąžinti perduotą daiktą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

Į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams BUAB „Grožio oazė“ ir J. I. kreipėsi ieškovas UAB „Teksora technika“ ir patikslintu ieškiniu prašė: 1) nutraukti 2008 m. balandžio 14 d. tarp UAB „Teksora technika“ ir UAB „Grožio oazė“ sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TT2008/027T; 2) įpareigoti atsakovus solidariai ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti ieškovui pagal 2008 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį perduotą 162 958 Lt vertės eStyle sistemą (modelio Nr. AS52541, serijos Nr. L00013842) su keturiais aplikatoriais (DS aplikatorius (modelio Nr. AS00099; serijos Nr. L00012347), ST aplikatorius (modelio Nr. AS45282, serijos Nr. R00005102), SR aplikatorius (modelio Nr. AS00089, serijos Nr. F00009940), AC aplikatorius (modelio Nr. AS13843, serijos Nr. F00009006); 3) solidariai priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje ieškovas nurodė, kad 2008 m. balandžio 14 d. su atsakovu UAB „Grožio oazė“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kuria įsipareigojo parduoti atsakovui EStyle sistemą su keturiais aplikatoriais, o atsakovas įsipareigojo priimti prekę ir už ją sumokėti 162 958 Lt. Kainą atsakovas įsipareigojo sumokėti tokiu būdu: 50 procentų kainos (81 479 Lt) išankstiniu apmokėjimu per 3 darbo dienas nuo sutarties sudarymo dienos, o likusią kainos dalį ir 11 procentų metinių palūkanų - ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 30 d. pagal sudarytą mokėjimo grafiką - nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2009 m. kovo 30 d., mokant po 8 147 Lt kas mėnesį. 2008 m. balandžio 15 d. atsakovas pagal sutartį į ieškovo sąskaitą sumokėjo 50 procentų kainos, o 2008 m. gegužės 27 d. jam buvo perduota prekė. Atsakovas pažeidė 2008 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį, nes nesumokėjo likusios ieškovo perduotų daiktų kainos dalies bei palūkanų nuo nesumokėtos sumos. Ieškovo teigimu, kainos dalies nesumokėjimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes jis, kaip pardavėjas, negavo iš sutarties to, ko tikėjosi, todėl sutartis turi būti nutraukta (CK 6.217 str. 1 d., 2 d. 1 p.). Ieškovas taip pat pažymėjo, kad sudaryta sutartis yra pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, jis šią sutartį yra įregistravęs viešame sutarčių registre, todėl pagal CK 6.414 straipsnio 1 dalies ir sutarties 8 punkto nuostatas ieškovas turi teisę atsiimti parduotą daiktą, o atsakovas neturi teisės reikalauti grąžinti įmokų.

Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:    1) nutraukė 2008 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. TT2008/027T, sudarytą tarp UAB „Teksora technika“ ir UAB „Grožio oazė“, ir nusprendė laikyti, kad sutartis yra nutraukta nuo 2009 m. sausio 13 d.; 2) įpareigojo atsakovę J. I. grąžinti ieškovui UAB „Teksora technika“ EStyle sistemą (modelio Nr. AS52541, serijos Nr. L00013842) su keturiais aplikatoriais - (DS aplikatorius (modelio Nr. AS00099; serijos Nr. L00012347), ST aplikatorius (modelio Nr. AS45282, serijos Nr. R00005102), SR aplikatorius (modelio Nr. AS00089, serijos Nr. F00009940), AC aplikatorius (modelio Nr. AS13843, serijos Nr. F00009006); 3) priteisė ieškovui UAB „Teksora technika“ 4 259 Lt žyminio mokesčio ir 1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš atsakovės J. I. . Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

Teismas pripažino, kad 2008 m. balandžio 14 d. pirkimo-pardavimo sutartis atitinka visus prekių pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties požymius: ji yra rašytinės formos, sutartyje nurodyta kaina ir periodinių išmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (CK 6.413 str.). Pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas yra įregistravęs viešame registre, todėl, remiantis CK 6.411 straipsnio 2 dalimi, aplinkybę, kad jis išliko daiktų savininkas, gali panaudoti prieš trečiuosius asmenis. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovas UAB „Grožio oazė“ sumokėjo tik 50 procentų prekių kainos ir daugiau jokių įmokų, nepaisant ieškovo raginimų, neatliko. Teismas padarė išvadą, kad ieškovo ir UAB „Grožio oazė“ sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis turi būti suprantama kaip daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis, nuosavybės teisė UAB „Grožio oazė“ į perduotus daiktus neatsirado, todėl ieškovo reikalavimas grąžinti daiktus UAB „Grožė oazė“ neįvykdžius sutartinių prievolių yra teisėtas ir pagrįstas tiek pagal CK 6.414 straipsnio 1 dalį, tiek pagal sutarties 8 punktą. Teismas taip pat pažymėjo, kad CK 6.217 straipsnio 1 dalis nustato, jog šalis gali nutraukti sutartį, jei kita šalis jos nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Ieškovas, perduodamas prekes, tikėjosi sutarties šalių numatytais terminais gauti sutartą kainą (162 958 Lt), visa suma ieškovui turėjo būti sumokėta 2009 m. kovo 30 d., tačiau po pirmo mokėjimo 2008 m. balandžio 15 d., daugiau jokių mokėjimų atsakovas neatliko. Tokius veiksmus teismas vertino kaip esminį sutarties pažeidimą ir nurodė, kad ieškovo reikalavimas nutraukti sutartį yra pagrįstas. Teismo teigimu, ieškovas savo valią nutraukti sutartį, pateikdamas ieškinį teismui, išreiškė dar iki bankroto bylos UAB „Grožio oazė“ iškėlimo, byla tik 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi buvo perduota bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, todėl tikslinga laikyti, jog sutartis yra nutraukta nuo civilinės bylos iškėlimo dienos, t.y. nuo 2009 m. sausio 13 d. Pasak teismo, bylos įrodymai patvirtina atsakovo BUAB „Grožio oazė“ teiginius, kad prašomos grąžinti įrangos BUAB „Grožio oazė“ neturi. Prašyme patikslinti 2009 m. gegužės 25 d. nutartį atsakovė J. I. teigė, jog sistema eStyle yra vienintelis jos pragyvenimo šaltinis, taip pripažindama, kad ji turi minėtą sistemą. Tad būtent J. I. , o ne abu atsakovai solidariai, turi būti įpareigota grąžinti ieškovui jam nuosavybės teise priklausančią eStyle sistemą su 4 aplikatoriais. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas nepagrindė savo reikalavimo nustatyti daiktų grąžinimui 7 dienų terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Grožio oazė“ prašo Klaipėdos apygardos teismo  2009 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles (CK 6.193 str.), nes netinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį, nepagrįstai pripažindamas ją daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi. Tarp šalių buvo sudaryta paprasta daiktų pirkimo-pardavimo sutartis (CK 6.305 str. 1 d.), pagal kurią, viena šalis įsipareigojo perduoti daiktą ir nuosavybės teises į jį kitai šaliai, o pirkėjas įsipareigojo priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Sutartyje šalys susitarė dėl esminių sąlygų ir kokius civilinius teisinius santykius sukurs, t.y. dėl konkretaus daikto perdavimo pirkėjo nuosavybėn ir nuo kokio momento nuosavybės teisė pereina pirkėjui (3 p.). Tikrieji sutarties ketinimai buvo fiziškai perduodant daiktą pirkėjui, kartu perduoti ir nuosavybės teises į perduodamą daiktą. Kitos sutarties sąlygos negali prieštarauti esminėms sąlygoms. Sutarties sąlyga, nustatyta sutarties 11 punkte, yra niekinė, nes prieštarauja esminėms sutarties sąlygoms ir logikai, nes neįmanoma fiziškai antrą kartą perduoti pirkėjui tas pačias prekes, kurios jau buvo perduotos pirkėjui. Sutarties tekstą sudarė ieškovas (pardavėjas), todėl sutarties 11 p. sąlyga turi būti aiškinama jo nenaudai (CK 6.193 str. 4 d.).

2. Teismas nesivadovavo LAT nutartimi civ. b. Nr. 3K-3-475/2009. Savininko teisių pirkimo-pardavimo santykiuose apsaugos teisiniai mechanizmai aiškintini kaip suteikiantys savininkui apsisprendimo teisę, ar dalies kainos nesumokėjimo atveju, kai pagal sutartį nuosavybės teisė į daiktus pirkėjui pereina tik sumokėjus pardavėjui visą sutartyje nustatytą kainą, reikalauti visų daiktų grąžinimo ir prisiimti prievolę grąžinti pirkėjo jau sumokėtą kainos dalį, ar atsisakyti daliųjų daiktų dalies, už kurią sumokėta, nuosavybės ir išreikalauti tik tą daliųjų daiktų dalį, už kurią pirkėjas nesumokėjo, ar išreikalauti nesumokėtą daikto kainos dalį, t. y. reikalauti, kad pirkėjas įvykdytų mokėjimo prievolę. Pagal CK 4.6 straipsnio nuostatas ginčo įranga nėra dalusis daiktas, tad ieškovas negali išreikalauti tik daikto dalies, už kurią pirkėjas nesumokėjo. Teismas įpareigojo vieną iš atsakovų grąžinti ieškovui tik ginčo įrangą, o tai reiškia, kad ieškovas nepagrįstai praturtėjo (pardavėjas turi grąžinti ir pirkėjo sumokėtą už daiktą kainos dalį). Ieškovas turėjo teisę reikšti tik reikalavimą, išreikalaujant nesumokėtą daikto kainos dalį (CK 6.193 str. 4 d.).

3. Net ir darant prielaidą, kad tarp šalių sudaryta ginčo sutartis yra pirkimo-pardavimo sutartis išsimokėtinai, nėra pagrindo nustatyti, jog nuosavybės teisė atsakovui UAB „Grožio oazė“ į perduotus daiktus neatsirado (CK 6.411 str. 1 d., sutarties 3 p.). Nuosavybės teisės pirkėjui į parduodamą daiktą perėjo ir tuo atveju, jeigu laikyti, kad buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis išsimokėtinai. Ieškovas įrangos pirkimo-pardavimo sutartį įregistravo viešame registre tik po to, kai kilo ginčas dėl mokėjimo. Tai vertintina kaip siekis įrodyti, jog tarp šalių buvo sudaryta daiktų pirkimo-pardavimo sutartis išsimokėtinai (CK 6.411 str. 2 d.). Šalių tikroji valia buvo perduoti įrangos nuosavybės teises pirkėjui. Sutarties įregistravimas viešame registre yra ieškovo pasirinktas būdas ginčyti įrangos nuosavybės teisę. Ieškovas pasielgė nesąžiningai.

4. Teismas pažeidė CPK 98 str. reikalavimus: teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnį ir, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, priteisti iš ieškovo atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Grožio oazė“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Civilinio proceso kodekso 6.411 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai (kreditan) sutartį pardavėjui išlieka nuosavybės teisė į parduodamus daiktus tol, kol pirkėjas nesumoka visos sutartyje numatytos kainos (jeigu sutartyje nenumatyta kitaip). Daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis turi būti rašytinė, sutartyje privalo būti nurodyta daikto kaina ir periodinių įmokų dydis, periodinių įmokų mokėjimo terminai ir atsiskaitymo tvarka (CPK 6.413 straipsnis).

2008 m. balandžio 14 d. tarp UAB „Teksora technika“ ir UAB „Grožio oazė“ sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties 6 punkte, nustatančiame atsiskaitymo pagal šią sutartį tvarką, nustatyta kad pirkėjas (atsakovas UAB ,,Grožio oazė“) 50 procentų sumos sumoka išankstiniu mokėjimu per tris darbo dienas, o likusią sumą ir 11 proc. metinių palūkanų nuo likusios sumos sumoka ne vėliau kaip iki 2009 m. kovo 30 d. pagal mokėjimų grafiką. Sutarties priede Nr. 1 esančiame grafike nustatyta, kad likusi sutarties kainos dalis sumokama nuo 2008 m. birželio 30 d. iki 2009 m. kovo 30 d., mokant po 8 147 Lt kas mėnesį bei atitinkamai mokant palūkanas. Tiek pati sutartis, tiek jos priede esantis grafikas yra sudaryti raštu, šiuos dokumentus pasirašė abi sandorio šalys. Taigi, ginčo sutartis iš tiesų atitinka daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties požymius ir tokiai sutarčiai keliamus reikalavimus ir todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią sutartį pripažino daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi ir pagrįstai taikė šios rūšies sutartis reglamentuojančias Civilinio kodekso šeštosios knygos XXIII skyriaus dešimtojo skirsnio normas. Nėra pagrindo sutikti su atsakovo apeliacinio skundo teiginiu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino šalių sudarytą sutartį, nepagrįstai pripažindamas ją daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi ir tuo pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Kiekvienos pirkimo-pardavimo sutarties požymiai yra tai, kad ja viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą kitai šaliai nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigojo priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą. Taigi būtent šie požymiai skiria pirkimo-pardavimo sutartis nuo kitų sutarčių, o esminės pirkimo-pardavimo sutarties sąlygos ir yra pardavėjo įsipareigojimas perduoti konkretų sutartyje numatytą daiktą nuosavybėn bei pirkėjo įsipareigojimas priimti daiktą ir sumokėti sutartyje nustatytą jo kainą (CK 6.305 str. 1 d.). Tuo tarpu esminis daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties požymis, išskiriantis ją iš kitų rūšių pirkimo-pardavimo sutarčių yra tai, kad šios rūšies sutartimi ne tik nustatoma parduodamo daikto kaina, bet ir šios kainos sumokėjimas išdėstomas laike (nustatomas periodinių įmokų dydis), o nuosavybės į daiktą perėjimo pirkėjui momentas sutampa su visos kainos sumokėjimo momentu (CK 6.411 str. 1 d., 6.413 str. 2 d.).

Iš esmės nepagrįsti yra apelianto teiginiai, kad tikrieji sutarties ketinimai buvo fiziškai perduodant daiktą pirkėjui, kartu perduoti ir nuosavybės teises į perduodamą daiktą, o sutarties sąlyga, nustatyta 11 punkte, yra niekinė. Atsakovui, sudarančiam pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje yra numatomos 50 procentų kainos mokėjimo išdėstymas laike bei palūkanų už nesumokėtą kainos dalį mokėjimas, o sutarties III skyriuje, nustatančiame prekių priėmimo-perdavimo perdavimo tvarką, nustatoma, kad prekės tampa pirkėjo nuosavybe tik tada, kai bus sumokėtos visos įmokos ir pasirašytas galutinis prekių priėmimo-perdavimo aktas, negalėjo būti neaišku, kad sudaroma daikto pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartis ir kad nuosavybės teisę į perkamą daiktą jis įgis tik sumokėjęs visą jo kainą, kaip tai numatyta CK 6.411 straipsnio 1 dalyje. Priešingai, negu teigia apeliantas, kitoms, esminėms sutarties sąlygoms prieštarauja būtent sutarties 3 punktas, kuriame nurodyta, kad prekių nuosavybės teisė pirkėjui perduodama nuo jų faktinio perdavimo pirkėjui momento. Taigi vien ši sąlyga negali paneigti pirmosios instancijos teismo išvados kad ieškovas išliko parduodamo daikto savininkas ir turi teisę pareikalauti sumokėti likusią įmoką arba atsiimti parduotą daiktą (CK 6.414 str. 1 d.).

Pagal CK 6.411 straipsnio nuostatą, aplinkybę, kad nusipirktų neregistruojamų daiktų nuosavybės teisė išlieka pardavėjui, kai daiktai įsigyti teikti paslaugoms arba įmonės verslui, galima panaudoti prieš trečiuosius asmenis tik tuo atveju, jeigu pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota įstatymų nustatyta tvarka viešame registre. Taigi, pirkimo-pardavimo sutarties registravimas viešame registre siejamas tik su nuosavybės teisės perėjimo fakto panaudojimu prieš trečiuosius asmenis, tačiau su nuosavybės teisės perėjimo momentu nėra siejamas. Šioje byloje ginčas dėl parduoto daikto nuosavybės kilo tarp pirkimo-pardavimo sutarties šalių, bet ne kurios nors iš šalių ir trečiojo asmens. Šalims yra žinomos visos jų pasirašytos sutarties sąlygos, tarp jų ir sąlygos, nustatančios nuosavybės teisės perėjimo momentą. Todėl aplinkybė, kada ginčo sutartis buvo įregistruota viešame registre, reikšmės šioje byloje nagrinėjamam ginčui negali turėti.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad parduotoji įranga nėra dalusis daiktas ir ieškovas negali išreikalauti tik jos dalies, už kurią pirkėjas (atsakovas) nesumokėjo. Tačiau negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad, teismui įpareigojus vieną iš atsakovų grąžinti ieškovui ginčo įrangą, ieškovas nepagrįstai praturtėjo ir kad ieškovas turėjo teisę reikšti tik reikalavimą sumokėti nesumokėtą daikto kainos dalį. Įstatymas numato pardavėjo teisę atsiimti iš pirkėjo parduotą daiktą tuo atveju, jeigu pirkėjas yra sumokėjęs ne daugiau kaip pusę jo kainos (CK 6.414 str. 1 d.). Šalių sutarties 8 punkte nustatyta, kad pirkėjui laiku nesumokėjus sutarties 6 punkte nurodytų sumų (prekių kainos ir palūkanų) du mėnesius iš eilės, pardavėjas turi teisę nedelsiant atsiimti prekes ir negrąžinti iki tol pirkėjo sumokėtų įmokų. Nėra ginčo, kad tokia sutartyje numatyta sąlyga atsirado - atsakovas 2008 m. balandžio 15 d. į ieškovo sąskaitą sumokėjo 50 procentų kainos (b.l. 12) ir daugiau jokių mokėjimų pagal sutartį neatliko. Minėta sutarties sąlyga įstatymui neprieštarauja - pagal CK 6.414 straipsnio 1 dalis nuostatą, iš atsiėmusio daiktą pardavėjo pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti išmokas tik tuo atveju, kai sutartyje nenumatyta kitaip. Pažymėtina, kad parduotasis daiktas (eStyle sistema) pagal savo pobūdį, funkcijas ir paskirtį yra kilnojamas ir pakankamai greitai susidėvintis daiktas, o atsakovas jį naudoja nuo 2008 m. gegužės 27 d. (b.l. 13). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovui bus grąžintas atitinkamai susidėvėjęs, taigi mažesnės vertės, negu buvusi pardavimo metu, daiktas, dar ir dėl šios aplinkybės negalima sutikti su apelianto teiginiu, kad, teismui įpareigojus vieną iš atsakovų grąžinti ieškovui tik ginčo įrangą, ieškovas nepagrįstai praturtės.

Atsakovas nesutinka ir su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria instancijos teismas priteisė ieškovui UAB „Teksora technika“ 4 259 Lt žyminio mokesčio ir            1 000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti iš atsakovės J. I. , ir teigia, kad teismas turėjo paskirstyti bylinėjimosi išlaidas pagal CPK 93 straipsnį ir, vadovaudamasis CPK 98 straipsniu, priteisti iš ieškovo atsakovui turėtas bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatą, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimo išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Šios taisyklės taikomos taip pat žyminiam mokesčiui, kurį šalys įmoka paduodamos apeliacinius ir kasacinius skundus (CPK 93 str.). Analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimą reglamentuojančiame CPK 98 straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, nusprendė nutraukti 2008 m. balandžio 14 d. pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Grožio oazė“, o nustatęs, kad sutarties objektas - įranga (eStyle sistema) yra pas atsakovę J. I. , pastarąją įpareigojo įrangą grąžinti, t.y. faktiškai pritaikė restituciją, nutraukus sutartį (CK 6.222 str. 1 d.). Tai reiškia, kad teismas iš esmės patenkino pareikštą ieškinį. Patenkinus ieškovo ieškinį, nėra teisinio pagrindo iš jo atsakovams priteisti bylinėjimosi išlaidų. Todėl ir ši apeliacinio skundo dalis nėra teisiškai pagrįsta.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                      Danutė Gasiūnienė

Danutė Milašienė

Donatas Šernas