Civilinė byla Nr. e2A-217-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00523-2020-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.8.11.1; 2.6.10.2.4.1; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.14

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 14 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Provivo LT“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-737-390/2021 pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Agroromega“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Provivo LT“ dėl sumokėtų pinigų ir nuostolių atlyginimo priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Kalvarijos savivaldybės administracija, uždaroji akcinė bendrovė „DGE Baltic Soil and Environment“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Statybos projektų ekspertizės centras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė žemės ūkio bendrovė (toliau – ŽŪB) „Agroromega“ (toliau – ir ieškovė, užsakovė) prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Provivo LT“ (toliau – ir atsakovė, rangovė) 52 237 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė nurodė, kad šalys 2017 m. gegužės 25 d. sudarė projektavimo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo parengti ir suderinti „Trijų paukštidžių (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal ieškovės pateiktus preliminarius sprendinius. Rangovė įsipareigojo sutartyje numatytą darbą atlikti taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, teritorijos planavimo dokumentų, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus. 

3.       Rangovė tinkamai ir iki galo sutartyje numatytų darbų neatliko, t. y. pagal parengtą techninį projektą negavo statybą leidžiančio dokumento.

4.       Atsakovė UAB „Provivo LT“ prašė ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad prieš atsakovei pradedant projektavimo darbus, ieškovė atsakovei pateikė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo, taip pat UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengtus poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus ir Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – Agentūra) atrankos išvadą, po kurių atsakovė atliko visus reikalingus veiksmus siekiant įvykdyti sutartį. Tačiau Kalvarijos savivaldybės administracija, kuri pritarė atsakovės parengtiems objekto projektiniams pasiūlymams (pagal kuriuos buvo rengiamas techninis projektas), vėliau atsisakė pagal Kalvarijos savivaldybės administracijos patvirtintą bendrąjį planą išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą atsakinga Kalvarijos savivaldybės administracija. 2019 m. birželį atsakovė iš Kalvarijos savivaldybės administracijos gavo informaciją dėl galimų situacijos sprendimo būdų. Atsakovė ieškovei perdavė konkrečius galimus tolesnius situacijos sprendimo variantus, dėl kurių sprendimą turėjo priimti ieškovė. Ieškovė pasirinko įregistruoti iki šiol planuojamo ieškovės objekto teritorijoje matomus, išlikusius senų pastatų pamatus (dėl to archyvuose papildomai reikėjo rasti ankstesnį toje teritorijoje buvusio žemės ūkio įmonės (kolūkio) savininką bei pakeisti statybos projekto stadiją į rekonstravimo (tokie projektai leidžiami)). Atsakovė ieškovei padėjo gauti reikalingą informaciją iš archyvų. Ieškovė informavo atsakovę, kad renkasi kitą sprendimo variantą. Šalims toliau bendradarbiaujant, suderinta, kad ieškovė, atlikusi reikiamas procedūras (pateikusi Kalvarijos savivaldybės administracijai prašymą dėl žemės paskirties keitimo, gavusi atsakymą), informuos atsakovę, jog atsakovė galėtų tęsti statybą leidžiančio dokumento gavimo procesą ir užbaigti sutartį. Ieškovė informacijos atsakovei nepateikė. Dėl ieškovės neveikimo ir nebendradarbiavimo atsakovė neturėjo galimybės užbaigti sutarties, kadangi situacijos sprendimo būdus galėjo pasirinkti ir atlikti tik ieškovė, t. y. atsakovė nebuvo įgaliota tokių veiksmų vykdyti ieškovės vardu. Atsakovė 2020 m. gegužės 21 d. raštu nurodė ieškovei, kad sustabdo sutarties vykdymą iki ieškovė įgyvendins veiksmus, kurie leistų tęsti procesą dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo, papildomai, iki 2020 m. birželio 5 d. pareikalavo ieškovės sumokėti pagal sutartį ir papildomus susitarimus susidariusį skolos likutį (5 089,70 Eur su PVM). Sutarties nutraukimas nuo 2020 m. liepos 1 d. yra neteisėtas ir nepagrįstas, sutartį buvo ir yra įmanoma įvykdyti, kai ieškovė atliks vieną iš galimų pateiktų alternatyvių situacijos sprendimo būdų, kuris leistų atsakovei tęsti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą ir sutarties įvykdymo užbaigimą. Nepagrįstas ieškovės reikalavimas dėl pagal sutartį atsakovei sumokėtos 36 300 Eur su PVM sumos grąžinimo bei dėl 15 937 Eur nuostolių atlyginimo, kadangi sutarties projektas ieškovei nėra ir negali būti praradęs prasmę, nes sutartis neužbaigta dėl ieškovės neveikimo. Atsakovė nėra už tokias išlaidas atsakinga. Ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo turėtų būti mažinamas, kadangi pagal sutartį yra apribotas 5 445 Eur suma.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 41 745 Eur, 5 proc. metines procesines palūkanas, 1 565,44 Eur bylinėjimosi išlaidas, taip pat priteisė iš ieškovės atsakovei 517,29 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Teismas nustatė, kad pagal šalių sutartį tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. Sutarties objektas – parengti ir suderinti „Trijų paukštidžių (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal užsakovės pateiktus preliminarius sprendinius. Šalys susitarė, kad bendra darbų kaina su PVM yra 36 300 Eur, ieškovė atsakovei tokią sumą yra sumokėjusi. 2019 m. birželį Kalvarijos savivaldybės administracija neišdavė statybą leidžiančio dokumento, nes atsakovės parengti projekto sprendiniai prieštaravo Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendro plano sprendiniams ir tokio projekto neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Sutartis ieškovės iniciatyva nutraukta 2020 m. liepos 1 d.

4.       Teismas taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.702 straipsnio 3 dalį, kuri nustato, kad rangovas privalo garantuoti užsakovui, jog tretieji asmenys neturės teisės uždrausti ar kliudyti realizuoti projektą. Teismo vertinimu, atsakovė šios sąlygos neužtikrino. Atsakovė, versdamasi projektavimu ir būdama šios srities profesionalė, privalėjo įvertinti visas aplinkybes jau sudarant sutartį ir nesiimti sutarties vykdymo, matydama, kad parengtas projektas neatitiks teisės aktų reikalavimų ir šalių sudarytos sutarties sąlygų, nes Kalvarijos savivaldybės teritorijoje tokio projekto negalima naudoti ir įgyvendinti dėl projekto prieštaravimo bendrojo plano sprendiniams. Atsakovė įrodinėjo, kad Kalvarijos savivaldybės administracija objekto projektiniams pasiūlymams buvo pritarusi, tačiau, teismo vertinimu, tokios aplinkybės neatleidžia atsakovės nuo pareigos prieš ieškovę ir tai nereiškia, jog atsakovė ieškovei užtikrino garantiją, numatytą CK 6.702 straipsnio 3 dalyje. Rangovei priėmus užduotį, ši įgyja jai teisinę galią, be to, jai, kaip projektavimo darbų profesionalei, tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika tuo atveju, jei paaiškėja, kad užduotis netinkama. Teismo vertinimu, atsakovė, sudarydama sutartį, privalėjo laikytis projektavimui taikomų teisės aktų reikalavimų ir pareikalauti iš ieškovės, jos nuomone, reikalingų dokumentų, kurie būtini tinkamai atlikti projektavimą. Ieškovė visus šalių sudarytai sutarčiai vykdyti dokumentus atsakovei pateikė. Atsakovė, sudarydama sutartį, buvo neapdairi ir neatsargi, todėl jai tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika.

5.       Atsakovės teigimu, dėl ieškovės neveikimo ir bendradarbiavimo pareigos nevykdymo atsakovė neturėjo galimybės užbaigti sutarties vykdymo, kadangi situacijos sprendimo būdus galėjo atlikti tik pati ieškovė. Teismas nesutiko su tokia atsakovės argumentacija ir konstatavo, kad byloje nenustatytas ieškovės netinkamas sutarties vykdymas ir pareigos kooperuotis bei bendradarbiavimo pažeidimas vykdant sutartį.

6.       Teismas, nustatęs, kad ieškovė sutartyje numatytą darbų kainą yra sumokėjusi atsakovei, tačiau pagal sutartį atlikti projektavimo darbai yra netinkamos kokybės ir negali būti panaudoti pagal paskirtį, nusprendė, jog iš atsakovės priteistinas 36 300 Eur sumokėtas atsakovei atlyginimas (CK 6.665 straipsnio 3 dalis).

7.       Teismas vertino, jog ieškovė CK 6.256 straipsnio 2 dalies pagrindu prašė priteisti iš atsakovės 15 937 Eur nuostolių atlyginimą, kadangi atsakovė netinkamai vykdė prievolę pagal sutartį, parengė projektą, prieštaraujantį Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams, kurio neįmanoma panaudoti pagal paskirtį. Ieškovė nurodė, kad nuostolius sudaro 1 694 Eur išlaidos už statybos projekto bendrąją ekspertizę, 12 877,15 Eur už paukštynų konstrukcines dalis, 363 Eur išlaidos už techninio projekto konstrukcijų dalies ekspertizę, 1 002,85 Eur išlaidos už statybos projekto pakartotinę bendrąją ekspertizę.

8.       Sutarties priedo Nr. 19 2 punkto sąlyga, numatanti šalių įsipareigojimus ir atsakomybę, nustato, kad rangovė už užsakovės patirtą tiesioginę žalą, kylančią dėl nekokybiškai atliktų paslaugų, prisiima finansinę atsakomybę, apribotą 15 proc. sutartinės kainos. Atsižvelgiant į tai ir į sutarties kainą (36 300 Eur), teismo vertinimu, ieškovei negali būti priteistas didesnis nuostolių atlyginimas nei 5 445 Eur (36 300 Eur x 15 proc. / 100). Todėl ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

1.       Atsakovė UAB „Provivo LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1.                      Leidimo neišdavimo priežastys yra nesusijusios su projekto kokybe ir atsakovės projektavimo darbais. Kalvarijos savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 8 d. atsakyme nurodė, jog pagal teritorijos bendrojo plano koregavimo sprendiniuose suformuotos žemės ūkio veiklos funkcinės zonos reikalavimus yra sudaromos sąlygos ieškovės teritorijoje vykdyti žemės ūkio veiklą, tačiau, vertinant teritorijos jautrumą gamtiniu aspektu (patenka į „Natura 2000“ teritoriją, Kalvarijos biosferos poligonas), numatoma vykdyti ne intensyvi, o tausojanti (ekstensyvi) žemės ūkio veikla. Kalvarijos savivaldybės administracija negali suteikti leidimo ieškovei vykdyti planuojamos ūkinės veiklos dėl jos per didelio intensyvumo.

12.2.                      Atliekant poveikio aplinkai vertinimo procedūrą pagal ieškovės kreipimąsi, Tarnyba nustatė, jog ieškovės projekto įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo. Agentūra pateikė išvadą, kad ieškovės projekto poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, kadangi ieškovės projekto įgyvendinimas negali daryti reikšmingo poveikio aplinkai, esančiai konkrečioje Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, įskaitant „Natura 2000“ (kuo remiantis ir buvo sudaryta sutartis). Kalvarijos savivaldybės administracija dalyvavo vertinimo procedūroje, turėjo pareikšti pastabas dėl ieškovės planuojamos ūkinės veiklos rodiklių, intensyvumo ar kitų duomenų dar planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, tačiau pastabų nepareiškė.

12.3.                      Kalvarijos savivaldybės administracija apie ieškovės planuojamos ūkinės veiklos intensyvumą pakartotinai informuota ir po sutarties sudarymo, projektinių pasiūlymų pateikimo metu (iki projekto rengimo). 2018 m. birželio 5 d. Kalvarijos savivaldybės administracijai atsakovė pateikė planuojamo rengti projekto projektinius pasiūlymus. Kalvarijos savivaldybės administracija 2018 m. birželio 13 d. išdavė pritarimą projektiniams pasiūlymams ir pastabų nereiškė. Kalvarijos savivaldybės administracija, pritardama projektiniams pasiūlymams, patvirtino, jog pagal atsakovės projektinius pasiūlymus rengiamas būsimas projektas ir planuojama statyba bus galima, statybai pagal projektą bus išduodamas leidimas. Ieškovė negalėjo panaudoti projekto pagal paskirtį ir gauti leidimo dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos kaltės, netinkamai vykdant teisės aktuose numatytas funkcijas. Atsakovė nėra atsakinga už leidimo neišdavimą.

12.4.                      Teismo sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo priteisimo nepagrįsta, kadangi teismas nevertino ir nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko. Projektas pagal sutartį parengtas kokybiškai, be trūkumų. Projekto tinkamą kokybę patvirtina ieškovės pastabų nebuvimas ir 2018 m. lapkričio 12 d. teigiama projekto ekspertizės išvada. Leidimo pagal parengtą projektą neišdavimas nėra atsakovės veiksmų rezultatas. Leidimo neišdavimo priežastys nėra susijusios su atsakovės projektavimo darbais ir projekto kokybe. Leidimas neišduotas tik dėl ieškovės pasirinktos veiklos per didelio intensyvumo (intensyvi žemės ūkio veikla), kurį dar iki projekto rengimo Kalvarijos savivaldybės administracija įvertino kaip tinkamą statybai numatytoje teritorijoje. Kalvarijos savivaldybės administracijos atsisakymas išduoti leidimą pagal atsakovės parengtą projektą negali būti vertinamas kaip atsakovės neteisėti veiksmai, kadangi atsisakymas nėra susijęs su projekto trūkumais. Ieškovės planuojamos ūkinės veiklos intensyvumo duomenys Kalvarijos savivaldybės administracijai buvo žinomi dar iki ginčo sutarties sudarymo ir projekto rengimo. Kalvarijos savivaldybės administracija atsisakė išduoti leidimą dėl priežasties, kuriai dar vertinant atsakovės projektinius pasiūlymus buvo davusi pritarimą. Dėl leidimo neišdavimo neegzistuoja atsakovės neteisėti veiksmai.

12.5.                      Tarp atsakovės veiksmų vykdant sutartį ir ieškovės nurodytų nuostolių nėra priežastinio ryšio.

12.6.                      Byloje nebuvo nustatyta atsakovės kaltė dėl leidimo neišdavimo. Atsakovė nebuvo subjektas, kuris vertina ar priima sprendimus dėl ieškovės planuojamos ūkinės veiklos intensyvumo. Dėl šios situacijos susidarymo yra atsakinga Kalvarijos savivaldybės administracija, kuri laiku nepateikė pastabų dėl ieškovės planuojamos ūkinės veiklos intensyvumo ar kitų kriterijų.

12.7.                      Ieškovė pasirinko CK 6.665 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą variantą (reikalavo neatlygintino trūkumų šalinimo), 2020 m. balandžio 17 d. pareikšdama pretenziją. Tačiau atsakovė ieškovės reikalavimų per papildomą terminą įvykdyti negalėjo dėl to, jog ieškovė neatliko jos valioje esančių veiksmų. Ieškovė nebuvo įgyvendinusi alternatyvos įregistruoti ginčo teritorijoje buvusios fermos pamatus, tai leistų atsakovei su minimaliomis projekto korekcijomis registruoti ne naują statybą, o rekonstrukciją ir tuo pagrindu pagal projektą gauti leidimą. Ieškovė šių veiksmų neatliko.

12.8.                      Kita galima ieškovės teisių gynybos alternatyva numatyta CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte (darbų kainos mažinimas). Siekiant taikyti šią teisių gynybos priemonę būtina nustatyti atliktų / neatliktų sutarties darbų dalį. Pagrindinė sutarties dalis iš atsakovės pusės visiškai įvykdyta, parengta visa projektinė dokumentacija ir projektas. Taip pat ieškovė su atsakove yra neatsiskaičiusi pagal papildomus susitarimus, t. y. nesumokėjusi 5 089,70 Eur. Teismas galėjo įkainoti leidimo išdavimo / neišdavimo darbų dalį ir šia suma sumažinti sutarties darbų kainą. Kadangi ieškovė rodė, jog nepageidauja sutarties užbaigimo ir leidimo proceso tęstinumo, minėtu būdu būtų buvusi realizuota ieškovės, kaip užsakovės, vienintelė galima teisių gynybos priemonė ir išlaikyta šalių interesų pusiausvyra nepriteisiant ieškovei per daug. Atsižvelgiant į projektavimo darbų esmę, jų atlikimo apimtis (tinkamai parengtas visas techninis projektas) ir ieškovės neteisėtus veiksmus (sąmoningai neatliekant veiksmų, reikalingų tęsti leidimo išdavimo procesą ir nutraukiant sutartį), CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkto įgyvendinimas atitiktų proporcingumo, sąžiningumo principų esmę šios bylos aplinkybes. Sprendimas priimtas neįvertinus visų bylos nagrinėjimui svarbių aplinkybių.

12.9.                      Dėl ieškovės nebendradarbiavimo vykdant sutartį nebuvo galimybės įvykdyti ieškovės 2020 m. balandžio 17 d. pretenzijoje nurodytų reikalavimų dėl darbų trūkumų šalinimo. Ieškovė nebuvo įgyvendinusi pasiūlytos alternatyvos įregistruoti ginčo teritorijoje buvusios fermos pastatų, tai leistų atsakovei teikti prašymą registruoti ne naują statybą, o rekonstrukciją ir tuo pagrindu pagal projektą gauti leidimą. Ieškovė savo neveikimu kliudė tęsti leidimo gavimo procesą, kadangi veiksmų neatliko ir nuo 2020 m. liepos 1 d. nutraukė sutartį. Dėl to nebuvo pagrindo taikyti CK 6.665 straipsnio 3 dalies gynybos priemonės priteisiant ieškovei visą pagal sutartį sumokėtą kainą ir nuostolius, kadangi pati ieškovė sutrukdė atsakovei vykdyti ieškovės reikalavimus, todėl pati yra atsakinga už patirtas išlaidas. Byloje nebuvo įrodymų, kurie patvirtintų kokius nors atsakovės parengto projekto trūkumus. Vienintelė priežastis, kuria rėmėsi ieškovė teigdama, jog atsakovės projektas yra su trūkumais, tai, kad pagal parengtą projektą neišduotas leidimas.

12.10.                      Atsakovės parengtas projektas gali būti naudojamas pagal paskirtį. Leidimo išdavimas priklausomas nuo ieškovės ir leidimas gali būti išduotas: 1) jei ieškovė savo teritorijoje vykdys Kalvarijos savivaldybės teritorijų planavimo reikalavimus atitinkančios rūšies (ne intensyvią, o tausojančią) žemės ūkio veiklą; 2) arba jei ieškovė įregistruos savo sklype esamos fermos pastatų rekonstrukciją, kad leidimas būtų išduodamas ne naujai statybai, o rekonstrukcijai. Teisme šios aplinkybės ir leidimo gavimo alternatyvos nebuvo vertintos. Leidimo išdavimas / neišdavimas šiuo atveju nėra pagrindas pagal CK 6.665 straipsnio 3 dalį ieškovei priteisti visą pagal sutartį sumokėtą kainą, kadangi sutartis iš atsakovės pusės įvykdyta. Teismas nevertino aplinkybių, jog sutarties įvykdymas buvo įmanomas, jei ieškovė būtų bendradarbiavusi. Ieškovės bendradarbiavimo pareigos pažeidimas tapo pagrindu sutarčiai nutraukti. Dėl to ieškovė pati atsakinga už turėtas išlaidas.

12.11.                      Teismui priteisus ieškovei visą pagal sutartį sumokėtą kainą, susidarė situacija, kad ieškovė nepagrįstai praturtėjo. Ieškovei pagal sutartį parengto projekto neįmanoma grąžinti, kadangi tai yra elektroninio formato autorinis kūrinys. Taip pat ieškovei parengto projekto negalima panaudoti kitiems tikslams, kaip tik ieškovės veiklai ir pastatų statybai ginčo teritorijoje, kadangi tai pagal individualią užduotį ir savybes parengtas projektas. Teismo sprendimas sudarė situaciją, kurioje ieškovė turi ir atsakovės parengtą projektą ir priteistą pagal sutartį už projektą sumokėtą kainą. Ieškovei disponuojant atsakovės parengtu projektu susidaro galimybė ieškovei perduoti atsakovės parengtą projektą kitiems projektuotojams (kad įvykdyti atsakovės pasiūlytą leidimo gavimo sprendimą), korekcijoms dėl naujos statybos keitimo į rekonstrukciją ir įregistravus objekto teritorijoje buvusios fermos pamatus, kreiptis pakartotinai dėl leidimo išdavimo (apie tai, kad tokiu atveju taikomi skirtingi leidimo išdavimo vertinamieji kriterijai ir leidimas būtų išduotas, 2019 m. birželį atsakovę informavo Kalvarijos savivaldybės administracijos specialistai, konsultuojantis dėl galimybės išduoti leidimą, nurodė tai kaip išeitį, siekiant gauti leidimą ir panaudoti projektą pagal paskirtį).

2.                      Ieškovė ŽŪB „Agroromega“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

13.1.                      Atsakovei dar prieš sutarties sudarymą ieškovė išviešino duomenis, kokio pobūdžio ir apimties ūkinei veiklai reikia techninio projekto ir statybos leidimo. Atsakovė, versdamasi projektavimu ir būdama šios srities profesionalė, privalėjo įvertinti visas aplinkybes jau sudarant sutartį, o sudariusi sutartį turi prisiimti visą riziką dėl parengto projekto neatitikties teisės aktų reikalavimams ir šalių sudarytos sutarties sąlygoms. Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad jos parengtas techninis projektas yra kokybiškas, atitinka teisės aktų reikalavimus ir gali būti naudojamas pagal paskirtį. Atsakovė privalėjo parengti techninį projektą ir gauti statybos leidimą, būtent ieškovės preliminariuose sprendiniuose nurodyto pobūdžio ir apimties planuojamai ūkinei veiklai vykdyti.

13.2.                      Atsakovės veiksmų neteisėtumas pasireiškia tuo, kad ji neparengė ir nesuderino techninio projekto, atitinkančio Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, teritorijos planavimo dokumentų, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus, negavo statybą leidžiančio dokumento pagal užsakovės pateiktus preliminarius sprendinius. Atsakovė visų darbų pagal sutartį tinkamai neatliko.

13.3.                      Jeigu atsakovė mano, kad ji sutarties negalėjo įvykdyti dėl Kalvarijos savivaldybės administracijos galbūt neteisėtų veiksmų, ji turi teisę šiam asmeniui reikšti reikalavimus. Aplinkybė, jog Kalvarijos savivaldybės administracija objekto projektiniams pasiūlymams buvo pritarusi, neatleidžia atsakovės nuo sutartinių prievolių pagal sutartį įvykdymo ieškovei. Rangovei priėmus užduotį, ši įgyja jai teisinę galią, jai, kaip projektavimo darbų profesionalei, tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika tuo atveju, jei dėl rangovės neapdairumo ir neatsargumo paaiškėja, kad užduotis netinkama.

13.4.                      Atsakovės teiginiai, kad techninis projektas parengtas tinkamai, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Atsakovės parengtas techninis projektas neatitinka Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų ir teritorijos planavimo dokumentų. Atsakovės parengtą techninį projektą būtų galima naudoti pagal paskirtį tik tuo atveju, jeigu Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniai būtų pakeisti taip, kad techninis projektas jiems nebeprieštarautų, arba ieškovė pakeistų (sumažintų) savo planuojamos ūkinės veiklos intensyvumą. Tačiau nei vienas iš šių variantų negali būti vertinamas kaip ieškovės atsisakymas bendradarbiauti su atsakove. Atsakovės pozicija, kad netinkamai parengtas techninis projektas galėtų būti naudojamas pagal paskirtį, jeigu ieškovė pakeistų (sumažintų) savo planuojamos ūkinės veiklos intensyvumą, patvirtina, jog atsakovė pati nesiekia bendradarbiauti, pašalinti techninio projekto trūkumų ir tinkamai įvykdyti sutartį, nes supranta, kad to padaryti neįmanoma, o verčia ieškovę atsisakyti dalies planuojamos ūkinės veiklos, nors prieš sutarties sudarymą atsakovei ieškovė aiškiai išviešino planuojamos ūkinės veiklos intensyvumą, pateikdama projektavimo užduotį, kurią atsakovė priėmė. Ieškovei techninio projekto parengimas ir statybos leidimo išdavimas apskritai ekonomiškai rentabilus būtų tik tuo atveju, jeigu ji turės galimybę vykdyti projektavimo užduotyje nurodyto intensyvumo planuojamą ūkinę veiklą.

13.5.                      Ieškovė neturi įgalinimų, kad galėtų pati pakeisti Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius. Ieškovė, matydama, jog atsakovės parengtas techninis projektas neatitinka teritorijų planavimo dokumentų, o atsakovė techninio projekto trūkumų nebandė šalinti, bandė spręsti susidariusią situaciją teikdama pasiūlymą Kalvarijos savivaldybės administracijai dėl bendrojo plano koregavimo taip, kad atsakovės parengtas techninis projektas nebeprieštarautų bendrojo plano sprendiniams, bet toks pasiūlymas buvo atmestas. Negalima sutikti, jog ieškovė nebendradarbiavo su atsakove.

13.6.                      Nėra pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, jog ieškovė nepagrįstai vienašališkai nutraukė sutartį. Sutarties nutraukimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Nei ieškovė, nei atsakovė reikalavimų dėl sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu byloje nereiškė. Teismas atsakovei išaiškino teisę reikšti priešieškinį dėl sutarties nutraukimo ginčijimo, bet atsakovė tokia teise nepasinaudojo. Todėl apeliaciniame skunde kelti sutarties nutraukimo teisėtumo klausimo atsakovė negali. Ieškovė turėjo teisę nuo 2020 m. liepos 1 d. nutraukti sutartį dėl esminių ir nepašalinamų sutarties pažeidimų.

13.7.                      Atsakovė neturi pagrindo gauti atlyginimą pagal sutartį, kurios nėra įvykdžiusi, t. y. neparengė techninio projekto, kuris atitiktų Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius bei negavo statybos leidimo. Vadovaujantis CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punktu, ieškovei iš atsakovės pagrįstai priteistas visas pagal sutartį sumokėtas atlyginimas. Atsakovės atlikti projektavimo darbai yra netinkamos kokybės, jų neįmanoma naudoti pagal paskirtį. Atsakovės aiškinimas, kad jos parengtą techninį projektą ieškovė gali naudoti planuojamai ūkinei veiklai vykdyti ir pastatų statybai ginčo teritorijoje, yra nelogiškas. Jeigu atsakovės parengtą techninį projektą būtų galima naudoti ieškovės planuojamai ūkinei veiklai vykdyti ir pastatų statybai ginčo teritorijoje, tai atsakovė pagal parengtą techninį projektą būtų gavusi statybos leidimą ir visiškai įvykdžiusi sutartį. Panaudoti pagal paskirtį techninį projektą, kuris prieštarauja Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams ir pagal kurį neišduodamas statybos leidimas, neįmanoma. Jeigu ieškovės ieškinys būtų atmestas, tai atsakovė nepagrįstai praturtėtų ieškovės sąskaita, nes pasiliktų sau atlyginimą pagal sutartį, kurios tinkamai nėra įvykdžiusi, o jos atliktų darbų rezultato (techninio projekto) ieškovė negali niekur panaudoti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

3.                      Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys atsakovei, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

4.                      Tarnyba, įvertinusi ieškovės planuojamą įgyvendinti ūkinę veiklą (veislinių viščiukų broilerių inkubacinių kiaušinių gamyba), 2016 m. liepos 28 d. išvadoje nurodė, jog ieškovės planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.

5.                      UAB „DGE Baltic Soil and Environment“ parengė ieškovės planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus.

6.                      Agentūra 2016 m. gruodžio 28 d. atrankos išvadoje, remdamasi ir Tarnybos pateikta išvada, nurodė, kad ieškovės planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, kadangi ieškovės planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo poveikio aplinkai, esančiai konkrečioje Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, įskaitant „Natura 2000“.

7.                      Šalys 2017 m. gegužės 25 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo ieškovei parengti ir suderinti „Trijų paukštidžių (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ techninį projektą, gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal užsakovės pateiktus preliminarius sprendinius.

8.                      Sutarties vykdymo eigoje šalys sudarė du sutarties papildymus (2018 m. balandžio 3 d. papildymą Nr. 1 ir 2018 m. liepos 24 d. papildymą Nr. 2), kuriuose nurodyti užsakovės atliekami papildomi darbai pagal sutartį. Pagal 2018 m. balandžio 3 d. papildymo Nr. 1 2 punktą vykdytoja (rangovė) įsipareigojo per 1 sav. nuo sutarties papildymo Nr. 1 pasirašymo dienos užsakovei pateikti atnaujintą sklypo plano brėžinį ir architektūrinius sprendinius; iš užsakovės gavus fermų techninio projekto konstrukcijų sprendinius, tinkamus projekto ekspertizei, atnaujintą techninį projektą per 3 sav. pateikti ekspertizei. Pagal 2018 m. liepos 24 d. papildymo Nr. 2 2 punktą rangovė įsipareigojo per 3 sav. nuo sutarties papildymo Nr. 2 pasirašymo dienos užsakovei pateikti statybinių konstrukcijų pamatų sprendinius ir pataisyti bei atsakyti į ekspertizės klausimus, susijusius su šiais sprendiniais. Sutarties darbų kaina – 36 300 Eur su PVM, papildomų darbų kaina – 5 089,70 Eur su PVM, iš viso 41 389,70 Eur su PVM. Ieškovė atsakovei dalimis sumokėjo 36 300 Eur.

9.                      Kalvarijos savivaldybės administracijos ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjas 2018 m. birželio 13 d. sistemoje „Infostatyba“ išdavė pritarimą atsakovės projektiniams pasiūlymams.

10.                      UAB „Statybos projektų ekspertizių centras“ 2018 m. lapkričio 12 d. atliko techninio projekto ekspertizę. Išvadoje nurodė, kad statybos techninis projektas atitinka Reglamento (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus, privalomųjų projekto rengimo dokumentų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimus. Nurodė, kad techninį projektą galima tvirtinti.

11.                      2019 m. vasario 1 d. sistemoje „Infostatyba“ pateiktas atsakovės prašymas išduoti statybą leidžiantį dokumentą pagal parengtą techninį projektą.

12.                      Kalvarijos savivaldybės administracija 2019 m. vasario 18 d. atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą, pateikiant pastabą, jog techninio projekto sprendiniai prieštarauja Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendiniams.

13.                      Atsakovė informavo ieškovę, kad, siekiant, jog pagal parengtą techninį projektą būtų išduotas statybą leidžiantis dokumentas, yra šios alternatyvos: 1) įregistruoti ieškovės objekto teritorijoje esančius, išlikusius anksčiau toje pačioje vietoje veikusių fermų pastatų pamatus; surasti ankstesnį toje teritorijoje buvusio žemės ūkio įmonės (kolūkio) savininką ir pakeisti statybos projekto stadiją iš naujos statybos į rekonstravimą; 2) įregistruoti numatomo objekto teritorijoje ūkininko sodybą; 3) teikti prašymą dėl bendrojo teritorijos plano koregavimo dėl planuojamo statybos objekto teritorijos žemės paskirties keitimo.

14.                      2019 m. liepos 18 d., 19 d. atsakovė elektroniniu paštu pateikė ieškovei informaciją dėl buvusių ieškovės teritorijos žemės ūkio įmonės (kolūkio) savininkų ir kt., kad ieškovė galėtų imtis veiksmų planuojamo objekto teritorijoje likusių senų fermų pastatų pamatų registravimui.

15.                      2020 m. vasario 4 d. atsakovė kreipėsi į ieškovę norėdama sužinoti, ar yra atlikti veiksmai, reikalingi atsakovei tęsti statybą leidžiančio dokumento gavimo procesą.

16.                      2020 m. balandžio 17 d. ieškovė atsakovei pateikė pretenziją dėl statybą leidžiančio dokumento negavimo, įspėjo apie sutarties nutraukimą bei reikalavimą grąžinti sumokėtas sumas, jei iki 2020 m. birželio 30 d. nebus įvykdyta sutartis.

17.                      Ieškovė kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administraciją dėl Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano koregavimo ir žemės paskirties keitimo, kad būtų galima vykdyti numatyto intensyvumo planuojamą ūkinę veiklą. Kalvarijos savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 8 d. rašte nurodė, kad pagal teritorijos bendrojo plano koregavimo sprendiniuose suformuotos žemės ūkio veiklos funkcinės zonos reikalavimus yra sudaromos sąlygos nurodytoje (ieškovės) teritorijoje vykdyti žemės ūkio veiklą; tačiau vertinant teritorijos jautrumą gamtiniu aspektu (patenka į „Natura 2000“ teritoriją, Kalvarijos biosferos poligonas, nustatyti reikalavimai aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente (Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plane)), numatoma vykdyti ne intensyvi, o tausojanti (ekstensyvi) žemės ūkio veikla; dėl to Kalvarijos savivaldybės administracija ieškovės prašymą dėl planuojamos žemės ūkio veiklos laikė atmestu.

18.                      2020 m. gegužės 21 d. atsakovė pateikė atsakymą ieškovei, jog dar 2019 m. birželį, liepą ir 2020 m. sausį, vasarį ieškovei buvo pateikti situacijos sprendimo būdai, siekiant tęsti statybą leidžiančio dokumento gavimo procesą. Atsakovė informavo ieškovę, kad dėl ieškovės neveikimo ir nebendradarbiavimo negalėjo gauti statybą leidžiančio dokumento, o Kalvarijos savivaldybės administracijos atsisakymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą priežastis nėra susijusi su techninio projekto kokybe, todėl ieškovė neturėjo teisės nutraukti sutarties ir reikalauti grąžinti sumokėtą kainą. Remiantis CK 6.207 straipsnio 2 dalimi ir 6.208 straipsnio 4 dalimi, atsakovė sustabdė sutarties vykdymą iki ieškovė įgyvendins veiksmus, kurie leistų tęsti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procesą, taip pat pareikalavo iki 2020 m. birželio 5 d. sumokėti 5 089,70 Eur skolos likutį.

19.                      Ieškovė nuo 2020 m. liepos 1 d. vienašališkai nutraukė sutartį ir 2020 m. spalio 1 d. kreipėsi į teismą.

Dėl statybą leidžiančio dokumento negavimo priežasčių ir atsakovės pareigos grąžinti ieškovei pagal sutartį gautas lėšas

20.                      Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė projektavimo rangos teisiniai santykiai. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokio projekto sukūrimui vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-400-916/2019 44 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, projektavimo rangos sutarties dalykas – kūrybinės veiklos rezultatas, įforminamas projektiniais sąmatiniais dokumentais, reikalingais tam tikram objektui statyti arba įrengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021).

21.                      Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad užsakymas atlikti projektavimo darbus yra susijęs su viešosios teisės normų reikalavimais, kurių imperatyvusis pobūdis riboja projektavimo rangos sutarties šalių laisvę (CK 6.156, 6.157 straipsniai). Civilinėje teisėje projektavimas reiškia techninį statybos dokumentavimą, nes statybos rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal statinio projektą. Statinio projektavimo užduotis ir privalomieji projekto rengimo dokumentai yra projektavimo darbų atlikimo pagrindas. Projektavimo rangos sutarties šalys sutartimi nustato terminus ir tvarką, kada užsakovas privalo pateikti rangovui darbų užduotį bei projektavimui atlikti būtinus duomenis (CK 6.701 straipsnio 1 dalis). Projektuotojas (rangovas) patikrina užduotį ir pradinius duomenis, nes tinkamai neįvykdžius šios prievolės neįmanoma atlikti projektavimo darbų, neaiški darbų apimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2010). Rangovas, kaip atitinkamos srities profesionalas, turi žinoti šiai sričiai taikytinų imperatyviųjų teisės normų reikalavimus ir gebėti įvertinti, ar užsakovo pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-176-823/2021).

22.                      Nors Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (toliau – SĮ) pareigą gauti statybą leidžiantį dokumentą nustato statytojui (užsakovui) (SĮ 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas), tačiau, kaip matyti iš šalių sutarties 1.1 punkto, atsakovė įsipareigojo ne tik parengti ir suderinti „Trijų paukštidžių (duomenys neskelbtini), statybos projektas“ techninį projektą, bet ir pati gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal užsakovės pateiktus preliminarius sprendinius.

23.                      Byloje nustatyta, kad atsakovė, parengusi techninį projektą, statybą leidžiančio dokumento negavo, kadangi Kalvarijos savivaldybės administracija šio leidimo neišdavė, nurodžiusi, jog techninio projekto sprendiniai prieštarauja Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendiniams.

24.                      Nagrinėjamu atveju atsakovė neteigė ir neįrodinėjo, kad ji, susipažinusi su ieškovės pateiktais duomenimis dėl planuojamos ūkinės veiklos ir jos apimties, neturėjo galimybės, iki pradėdama kurti techninį projektą, nustatyti, jog jos projektuojamas objektas (trys paukštidės) ir jo panaudojimo būdas (intensyvi žemės ūkio veikla), prieštarauja Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendiniams. Byloje nėra duomenų, kad tokia informacija atsakovei buvo nepasiekiama, todėl yra pagrindas teigti, jog atsakovė, kaip profesionali projektuotoja, turėjo galimybę nustatyti, kad ieškovės planuojamo intensyvumo ūkinė veikla yra negalima ieškovės pasirinktoje teritorijoje.

25.                      Nors byloje yra duomenys, kad Tarnyba išvadoje nurodė, jog ieškovės planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo neigiamo poveikio „Natura 2000“ teritorijoms ir neprivaloma atlikti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, o Agentūra atrankos išvadoje nurodė, kad ieškovės planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, kadangi ieškovės planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas negali daryti reikšmingo poveikio aplinkai, esančiai konkrečioje Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, įskaitant „Natura 2000“ ir Kalvarijos savivaldybės administracijos ūkio ir urbanistikos skyriaus vedėjas pritarė atsakovės projektiniams pasiūlymams, tačiau šios aplinkybės nereiškia, jog atsakovė neturėjo pareigos pati tikrinti ieškovės planuojamos ūkinės veiklos (atsižvelgiant į jos intensyvumą) galimumo ieškovės pasirinktoje teritorijoje.

26.                      Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrasis planas – kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatoma planuojamos teritorijos erdvinė struktūra ir teritorijos naudojimo privalomosios nuostatos, reikalavimai arba reglamentas ir apsaugos principai. Šiuo atveju atsakovė, kaip atitinkamos srities profesionalė, turėjo žinoti Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendinius, kurie yra vieši (https://kalvarija.lt/go.php/Bendrasis%20planas871), ir turėjo gebėti įvertinti, ar užsakovės pateikti projektavimui atlikti būtini duomenys yra tinkami ir pakankami tam, kad galėtų būti pasiektas projektavimo rangos sutartimi siekiamas tikslas (gautas statybos leidimas). Atsakovė neginčija aplinkybės, jog ieškovė pateikė pakankamus duomenis, kurie leistų nustatyti planuojamos ūkinės veiklos intensyvumą ir įvertinti planuojamos ūkinės veiklos intensyvumo atitiktį bendrojo plano sprendiniams.

27.                      Nors atsakovė akcentuoja, kad būtent Kalvarijos savivaldybės administracija atsakinga dėl susidariusios situacijos, kadangi nepateikė pastabų planuojamos ūkinės veiklos vertinimo procese, pritarė projektiniams pasiūlymams ir vėliau atsisakė išduoti statybą leidžiantį dokumentą jau esant parengtam techniniam projektui, tačiau atsakovė administracine tvarka neginčijo Kalvarijos savivaldybės administracijos sprendimo neišduoti statybą leidžiančio dokumento, sprendimas neišduoti statybą leidžiančio dokumento yra galiojantis, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo nėra atsakovės kaltės. Atsakovė prisiėmė vykdyti ieškovės užduotį, kurios sprendiniai prieštarauja Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendiniams ir negaudama statybą leidžiančio dokumento, atsakovė yra atsakinga už sutartinių įsipareigojimų neįvykdymą, kadangi, būdama profesionali projektuotoja, neįvertino bendrojo plano ir užsakovės planuojamos ūkinės veiklos intensyvumo atitikties ir ėmėsi vykdyti užduotį, kurios realizavimas prieštarauja teritorijos planavimo dokumentams. Aplinkybė, kad Kalvarijos savivaldybės administracija nepateikė pastabų dėl planuojamos ieškovės ūkinės veiklos intensyvumo, pritarė atsakovės projektiniams pasiūlymams, nepašalina atsakovės (profesionalios projektuotojos) atsakomybės pačiai vertinti planuojamo projektavimo darbų rezultato (techninio projekto) tinkamą panaudojimą ieškovės siekiamiems tikslams.

28.                      Pagal sutarties 4.2.1 punktą rangovė įsipareigojo sutartyje numatytą darbą atlikti taip, kad jis atitiktų Lietuvos Respublikoje galiojančių įstatymų, teritorijos planavimo dokumentų, statybos ir kitų normatyvinių dokumentų privalomus reikalavimus.

29.                      CK 6.703 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad projektuotojas (tyrinėtojas) atsako už netinkamą techninių dokumentų parengimą ar tyrinėjimo darbų atlikimą, taip pat už statinio statybos darbų perdirbimą dėl netinkamai atliktų projektavimo (tyrinėjimo) darbų arba netinkamai parengtų techninių dokumentų bei už darbų (dokumentų) trūkumus, kurie buvo nustatyti darbų pagal parengtus techninius dokumentus vykdymo metu ar priimant tyrinėjimo darbų rezultatą, ar naudojant šių darbų pagrindu sukurtą objektą. CK 6.702 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas privalo garantuoti užsakovui, jog tretieji asmenys neturi teisės uždrausti ar kliudyti atlikti projektavimo ar tyrinėjimo darbus arba uždrausti ar kliudyti atlikti darbus pagal rangovo parengtus techninius dokumentus.

30.                      Įvertinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes ir galiojantį teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovė parengė teritorijos planavimo dokumentą (Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrąjį planą) neatitinkantį techninį projektą. Atsakovė, versdamasi projektavimu ir būdama profesionalė, privalėjo įvertinti visas aplinkybes jau sudarant sutartį ir nesiimti sutarties vykdymo, matydama, kad parengtas projektas neatitiks teisės aktų reikalavimų ir šalių sudarytos sutarties sąlygų, nes Kalvarijos savivaldybės teritorijoje tokio projekto negalima naudoti ir įgyvendinti dėl projekto prieštaravimo bendrojo plano sprendiniams. Atsakovei priėmus užduotį, ši įgyja jai teisinę galią ir atsakovei, kaip projektavimo darbų profesionalei, tenka sutarties neįvykdymo padarinių rizika, jei paaiškėja, kad užduotis netinkama.

31.                      Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė netinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą (CK 6.704 straipsnio 3 punktas), kadangi, atsakovei negavus statybą leidžiančio dokumento, atsakovė konsultavosi su Kalvarijos savivaldybės administracijos specialistais, kaip galima gauti statybą leidžiantį dokumentą, ir nurodė ieškovei, kokius veiksmus ji turi atlikti, jog galėtų būti tęsiamas statybą leidžiančio dokumento gavimo procesas (įregistruoti ieškovės objekto teritorijoje esančius fermų pastatų pamatus ir pakeisti statybos projekto stadiją iš naujos statybos į rekonstravimą; įregistruoti numatomo objekto teritorijoje ūkininko sodybą; teikti prašymą dėl bendrojo teritorijos plano koregavimo), tačiau, atsakovės teigimu, ieškovė reikalingų veiksmų nesiėmė, todėl statybos leidimo nebuvo galima gauti.

32.                      Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į Kalvarijos savivaldybės administraciją dėl Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano koregavimo ir žemės paskirties keitimo tam, jog būtų galima vykdyti numatyto intensyvumo planuojamą ūkinę veiklą. Kalvarijos savivaldybės administracija 2020 m. gegužės 8 d. rašte nurodė, kad pagal teritorijos bendrojo plano koregavimo sprendiniuose suformuotos žemės ūkio veiklos funkcinės zonos reikalavimus, yra sudaromos sąlygos ieškovės teritorijoje vykdyti žemės ūkio veiklą, tačiau, vertinant teritorijos jautrumą gamtiniu aspektu (patenka į „Natura 2000“ teritoriją, Kalvarijos biosferos poligonas, nustatyti reikalavimai aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente (Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plane)), numatoma vykdyti ne intensyvi, o tausojanti (ekstensyvi) žemės ūkio veikla; dėl to Kalvarijos savivaldybės administracija ieškovės prašymą dėl planuojamos žemės ūkio veiklos laikė atmestu.

33.                      Pažymėtina, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog be bendrojo plano keitimo egzistavo kitos alternatyvos gauti statybą leidžiantį dokumentą. Aplinkybės apie galbūt egzistuojančias alternatyvas nurodomos tik šalių susirašinėjime, atsakovei informuojant ieškovę apie reikalingus atlikti veiksmus, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju vienintelis būdas atsakovei gauti statybą leidžiantį dokumentą buvo bendrojo plano koregavimas, o šia galimybė ieškovė pasinaudojo ir jos prašymas buvo atmestas. Todėl nėra pagrindo teigti, kad ieškovė nepakankamai bendradarbiavo su atsakove.

34.                      CK 6.62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu viena šalis prievolės pagal dvišalę sutartį nebegali įvykdyti dėl tokios aplinkybės, už kurią ji atsako, o kitko nenumato įstatymai ar sutartis, antra šalis turi teisę atsisakyti sutarties ir reikalauti grąžinti visa, ką ji įvykdė, taip pat atlyginti dėl sutarties neįvykdymo patirtus nuostolius. CK 6.222 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi.

35.                      CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad, jeigu darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo atitinkamai sumažinti darbų kainą.

36.                      Nagrinėjamu atveju ieškovė, teigdama, kad atsakovės parengtas techninis projektas apskritai negali būti panaudotas pagal paskirtį, prašė sumažinti darbų kainą iki nulio ir priteisti ieškovei visą atsakovei pagal sutartį sumokėtą 36 300 Eur sumą.

37.                      Kadangi atsakovės parengto techninio projekto sprendiniai prieštarauja Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniams (projektas parengtas planuojant vykdyti ne tausojančią, o intensyvią žemės ūkio veiklą), todėl tokio techninio projekto įgyvendinimui negali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas. Taigi, ieškovė net iš dalies negavo to, ką tikėjosi gauti pagal šalių sutartį. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tam tikros techninio projekto korekcijos ar kiti su statybą leidžiančio dokumento gavimu susiję veiksmai sudarytų galimybę panaudoti atsakovės parengtą techninį projektą pagal paskirtį. Kaip atsakovė nurodo apeliaciniame skunde, ieškovei parengto projekto negalima panaudoti kitiems tikslams, kaip tik ieškovės veiklai ir pastatų statybai ginčo teritorijoje, kadangi tai pagal individualią užduotį ir savybes parengtas projektas. Tokiu atveju yra pagrindas teigti, kad ieškovė negavo to, ką tikėjosi gauti pagal šalių sutartį, nes atsakovės darbų rezultatas negali būti realizuotas, todėl gali būti taikoma CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta užsakovo teisių gynimo priemonė ir darbų kaina sumažinama iki nulio.

38.                      Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, jog ieškovei disponuojant atsakovės parengtu projektu susidaro galimybė ieškovei perduoti atsakovės parengtą projektą kitiems projektuotojams (kad įvykdyti atsakovės pasiūlytą leidimo gavimo sprendimą), korekcijoms dėl naujos statybos keitimo į rekonstrukciją ir įregistravus objekto teritorijoje buvusios fermos pamatus, kreiptis pakartotinai dėl leidimo išdavimo (apie tai, kad tokiu atveju taikomi skirtingi leidimo išdavimo vertinamieji kriterijai ir leidimas būtų išduotas, 2019 m. birželį, atsakovės teigimu, ją informavo Kalvarijos savivaldybės administracijos specialistai, konsultuojantis dėl galimybės išduoti leidimą nurodė tai kaip išeitį, siekiant gauti leidimą ir panaudoti projektą pagal paskirtį).

39.                      Kaip jau minėta, byloje nėra pateikta patikimų ir objektyvių duomenų, kad tam tikros techninio projekto korekcijos ar kiti veiksmai leistų techninį projektą panaudoti pagal paskirtį, todėl šiuo atveju nėra pagrindo spręsti tik apie dalies (įvertinant statybą leidžiančio dokumento negavimo darbus) ieškovės atsakovei pagal sutartį sumokėtos sumos priteisimą.

40.                      Ieškovė 2020 m. balandžio 17 d. atsakovei pateikė pretenziją dėl statybą leidžiančio dokumento negavimo, įspėjo apie sutarties nutraukimą bei reikalavimą grąžinti sumokėtas sumas, jei iki 2020 m. birželio 30 d. nebus įvykdyta sutartis. Taigi, ieškovė nustatė atsakovei terminą įvykdyti sutartį ir, atsakovei sutarties per nustatytą terminą neįvykdžius, nutraukė sutartį. Kadangi atsakovės darbų rezultatas (techninis projektas) negali būti panaudotas pagal paskirtį, o sutartis yra nutraukta, atsakovė turi pareigą grąžinti ieškovei tai, ką yra gavusi iš ieškovės jai vykdant sutartį. Kadangi ieškovė atsakovei už techninio projekto parengimą ir statybą leidžiančio dokumento gavimą yra sumokėjusi 36 300 Eur, o pagal atsakovės parengtą techninį projektą statybą leidžiančio dokumento gavimas yra negalimas dėl prieštaravimo bendrojo plano sprendiniams (kurio pakeitimas šiuo atveju nėra galimas dėl prieštaravimo reikalavimams, nustatytiems aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente (Nacionalinio kraštovaizdžio tvarkymo plane)), atsakovės darbų rezultatas ieškovei neturi prasmės (nėra duomenų, kad tam tikros techninio projekto korekcijos ar kiti veiksmai leistų techninį projektą panaudoti pagal paskirtį), pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės viską, ką atsakovė gavo iš ieškovės pagal sutartį – 36 300 Eur.

41.                      Nors atsakovė apeliaciniame skunde pateikia argumentus dėl galbūt neteisėto ieškovės atlikto sutarties nutraukimo, tačiau atsakovė sutarties nutraukimo teisėtumo neginčija, todėl šiuo klausimu teisėjų kolegija nepasisako. Taip pat, nors atsakovė teigia, kad ieškovė su ja neatsiskaitė už paslaugas pagal papildomus susitarimus, tačiau atsakovė nereiškė reikalavimų ir nepateikė argumentų dėl šių sumų priteisimo ar įskaitymo, todėl teisėjų kolegija taip pat nepasisako ir dėl šių atsakovės argumentų.

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

42.                      Ieškovė dėl to, kad atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę pagal sutartį, patyrė 15 937 Eur nuostolius, kuriuos sudaro ieškovės turėtos 1 694 Eur išlaidos už statybos projekto bendrąją ekspertizę, 12 877,15 Eur už paukštynų konstrukcines dalis, 363 Eur išlaidos už techninio projekto konstrukcijų dalies ekspertizę, 1 002,85 Eur išlaidos už statybos projekto pakartotinę bendrąją ekspertizę, todėl ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 15 937 Eur nuostolių atlyginimą.

43.                      Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutarties priedo Nr. 19 2 punkte šalys susitarė, jog vykdytoja (atsakovė) už užsakovės patirtą tiesioginę žalą, kylančią dėl nekokybiškai atliktų paslaugų, prisiima finansinę atsakomybę, apribotą 15 proc. sutartinės kainos. Teismas nusprendė, kad ieškovei negali būti priteistas didesnis nuostolių atlyginimas nei 5 445 Eur (36 300 Eur x 15 proc. / 100). Todėl ieškovės reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo priteisimo teismas patenkino iš dalies.

44.                      Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad sprendimo dalis dėl nuostolių atlyginimo priteisimo nepagrįsta, kadangi teismas nevertino ir nenustatė atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovės teigimu, leidimas neišduotas tik dėl ieškovės pasirinktos veiklos per didelio intensyvumo (intensyvi žemės ūkio veikla), kurį dar iki projekto rengimo Kalvarijos savivaldybės administracija įvertino kaip tinkamą statybai numatytoje teritorijoje. Atsakovės vertinimu, tarp atsakovės veiksmų vykdant sutartį ir ieškovės nurodytų nuostolių nėra priežastinio ryšio, o byloje nebuvo nustatyta atsakovės kaltė dėl leidimo neišdavimo.

45.                      CK 6.665 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu rangovas sutarties pažeidimų ar kitokių trūkumų per protingą terminą nepašalina arba trūkumai yra esminiai ir nepašalinami, užsakovas turi teisę nutraukti sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius.

46.                      CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Minėto straipsnio 3 dalyje numatyta, jog sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti ne tik sutartinės prievolės pažeidimą – neteisėtus veiksmus (CK 6.246 straipsnis), bet ir padarytą žalą (CK 6.249 straipsnis) bei atliktų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusių nuostolių priežastinį ryšį (CK 6.247 straipsnis). Dar viena iš būtinųjų sąlygų taikyti skolininkui sutartinę civilinę atsakomybę yra kaltė, kuri pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį yra preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis.

47.                      Pirmosios instancijos teismas sprendime nedetalizavo atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos egzistuoja. Prie šios išvados teisėjų kolegija priėjo dėl toliau dėstomų motyvų.

48.                      Atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis) pasireiškė sutartinių įsipareigojimų netinkamu įvykdymu – techninio projekto, prieštaraujančio teritorijos planavimo dokumentams, parengimu ir statybą leidžiančio dokumento negavimu. Kaip jau minėta, atsakovė, kaip projektuotoja profesionalė, turėjo gebėti įvertinti Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir palyginti juos su ieškovės numatytu ūkinės veiklos intensyvumu. Šių veiksmų neatlikusi, parengusi techninį projektą, prieštaraujantį teritorijos planavimo dokumentams ir negavusi statybą leidžiančio dokumento, atsakovė atliko neteisėtus veiksmus.

49.                      Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatyto iš atsakovės priteistino žalos dydžio, tačiau nesutinka su priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir žalos egzistavimu. Šiuo atveju, egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės veiksmų ir ieškovei kilusios žalos, kadangi, jeigu atsakovė būtų pati įvertinusi Kalvarijos savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir palyginusi juos su ieškovės numatytu ūkinės veiklos intensyvumu, būtų nustačiusi (atsakovė neginčija, jog to nustatyti negalėjo), kad ieškovės planuojamos ūkinės veiklos intensyvumas ieškovės pasirinktoje teritorijoje nėra leidžiamas, ir toks projektas negalės būti realizuotas. Ieškovė patyrė išlaidas už statybos projekto bendrąją ekspertizę, už paukštynų konstrukcines dalis, už techninio projekto konstrukcijų dalies ekspertizę ir už statybos projekto pakartotinę bendrąją ekspertizę, kurių nebūtų patyrusi, jeigu atsakovė nebūtų atlikusi neteisėtų veiksmų – prisiimdama vykdyti ieškovės užduotį, kurios sprendiniai prieštarauja Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendiniams ir negaudama statybą leidžiančio dokumento. Dėl to darytina išvada, kad egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei kilusios žalos (CK 6.247 straipsnis).

50.                      Atsakovės, kaip verslo subjekto – profesionalios projektuotojos – kaltė yra preziumuojama. Nors atsakovė teigia, kad šiuo atveju ji nėra kalta dėl statybos leidimo neišdavimo, kadangi Kalvarijos savivaldybės administracija, pritarusi projektiniams pasiūlymams, vėliau nepritarė techniniam projektui, tačiau, kaip jau minėta, atsakovė prisiėmė vykdyti ieškovės užduotį, kurios sprendiniai prieštarauja Kalvarijos savivaldybės bendrojo plano sprendiniams ir šių aplinkybių nepatikrinusi bei prisiimdama vykdyti ieškovės užduotį, atsakovė, parengusi techninį projektą ir negaudama statybą leidžiančio dokumento, yra kalta dėl ieškovei kilusios žalos, kadangi, būdama profesionali projektuotoja, neįvertino bendrojo plano ir užsakovės planuojamos ūkinės veiklos intensyvumo atitikties. Aplinkybės, jog Kalvarijos savivaldybės administracija nepareiškė pastabų dėl ieškovės planuojamos ūkinės veiklos ir pritarė projektiniams pasiūlymams, nešalina atsakovės kaltės, kadangi atsakovė privalėjo pati įsitikinti ieškovės planuojamo projekto įgyvendinimo galimybėmis ir jas ieškovei užtikrinti (CK 6.702 straipsnio 3 dalis).

51.                      Kaip jau byloje nustatyta, atsakovės parengto techninio projekto sprendiniai prieštarauja teritorijos bendrojo plano sprendiniams (projektas parengtas planuojant vykdyti ne tausojančią, o intensyvią žemės ūkio veiklą), todėl tokio techninio projekto įgyvendinimui negali būti išduodamas statybą leidžiantis dokumentas, ir ieškovė negavo to, ką tikėjosi gauti pagal šalių sutartį. Atsakovės darbų rezultatas negali būti realizuotas, nors atsakovė, palyginusi ieškovės planuojamos žemės ūkio veiklos intensyvumą ir teritorijos bendrojo plano reikalavimus, galėjo nustatyti, kad tokio techninio projekto įgyvendinimo ir statybą leidžiančio dokumento gavimas nebus įmanomas nekeičiant bendrojo plano sprendinių (kurių keitimas, nustatant intensyvios žemės ūkio veiklos vykdymą, negalimas), todėl toks sutarties pažeidimas laikytinas esminiu (CK 6.217 straipsnio 2 punkto 1 papunktis) bei ieškovė turėjo teisę naudotis CK 6.665 straipsnio 3 dalyje numatyta savo teisių gynimo priemone ir reikalauti atlyginti nuostolius.

52.                      Kadangi egzistuoja visos atsakovės sutartinės civilinės atsakomybės sąlygos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovei iš atsakovės 5 445 Eur nuostolių atlyginimą.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

53.                      Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį iš dalies, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamos sprendimo dalies, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

54.                      Kadangi atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovė neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau tokią teisę įgijo ieškovė (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pagrindė, kad patyrė 500 Eur išlaidas advokato teisinei pagalbai rengiant atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą.

55.                      CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau – Rekomendacijos).

56.                      Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto maksimalaus priteistino užmokesčio už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (1 972,62 Eur (1,3 koeficientas x 1 517,40 Eur)), todėl ieškovės bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (500 Eur), priteistinos iš atsakovės.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei žemės ūkio bendrovei „Agroromega“ (juridinio asmens kodas 304167829) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Provivo LT“ (juridinio asmens kodas 111548180) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas

Alma Urbanavičienė