Civilinė byla Nr. e2-2986-933/2020

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00475-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6;

 (S)

2.6.39.2.5.8; 3.2.4.4; 3.2.4.11

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Irmantas Šulcas,

sekretoriaujant Agnei Bajarūnaitei, 

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unishop“ atstovams P. V. ir advokatei K. B.,

atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ atstovei (darbuotojai) S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Unishop“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių.   

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovė ieškinyje prašė: i) priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus naudai 371 233,35 Eur draudimo išmoką, 12 632,10 Eur palūkanų, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

1.1.                      Tarp ieškovės ir atsakovės 2018-08-01 sudaryta Verslo turto draudimo sutartis serija LD Nr. 112540858 (toliau – Draudimo sutartis). Draudimo sutarties sudarymas buvo patvirtintas Verslo turto draudimo liudijimu serija LD Nr. 433713087. Draudimo sutartimi inter alia (liet. be kita ko) buvo apdraustos atsargos, esančios sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – Atsargos). Atsargos buvo apdraustos nuo Draudimo sutartyje išvardintų rizikų, tarp jų – nuo vagystės su įsilaužimu. Į ieškovės nuomojamas sandėliavimo patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos) 2019-02-17 buvo įsilaužta ir pavogta Atsargų, kurių įsigijimo vertė sudarė 441 349,35 Eur. Ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl 441 349,35 Eur draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau draudikas (atsakovė) 2019-09-06 raštu Nr. 2140644 nurodė, kad sutinka išmokėti tik 70 000 Eur (15,86 procento viso žalos dydžio) draudimo išmoką, o likusią žalos sumos dalį (371 349,35 Eur) išmokėti atsisako.

1.2.                      Draudimo sutartyje buvo nustatyta, kad draudimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), yra įrengtos šios atsargas saugančios turto apsaugos priemonės: „Įrengta įsilaužimo apsaugos sistema: signalizavimas – į saugos firmos „Jungtis“ postą; davikliai – judesio, durų atidarymo; sistema įrengta – visame plote“. Draudimo vietoje įrengta turto apsaugos sistema (kaip apsaugos priemonių visuma) buvo įrengta visame plote, kuriame buvo sandėliuojamos atsargos. UAB „AVS servisas“ (bendrovė, teikusi ieškovei apsaugos signalizacijos sistemos priežiūros paslaugas) 2020-01-28 rašte nurodyta, kad „apsauginės signalizacijos sistema nurodytu adresu buvo sumontuota visame sandėliuojame plote (...)“. Judesio jutiklių nesumontavimas pagalbinėje patalpoje, į kurią vagys įsibrovė išgriovę išorinę pastato sieną, nereiškia, kad turto apsaugos sistema nebuvo sumontuota visame plote. Pagalbinėje patalpoje atsargos ar kitas apdraustas turtas nebuvo sandėliuojamas, todėl judesio jutikliai šioje patalpoje ir neturėjo būti sumontuoti.

1.3.                      Net ir laikant, jog atsakovės pozicija dėl turto apsaugos priemonių įrengimo ne visame plote yra pagrįsta, ji nesudarė atsakovei pagrindo mažinti draudimo išmoką. Atsakovė, mažindama draudimo išmoką iki 70 000 Eur, neįrodė aplinkybių, suteikiančių atsakovei teisę sumažinti draudimo išmoką. Tarp atsakovės nurodyto tariamo Draudimo sutarties sąlygų pažeidimo ir vagystės bei dėl patirtos žalos dydžio nėra priežastinio ryšio. Iš UAB „AVS servisas“ 2020-01-28 rašto ir prie rašto pridėtos schemos matyti, kad vieta, kurioje buvo sudėtos pavogtos atsargos, bei vieta, kurioje vagys naikino vagystės pėdsakus (skalbimo priemonių bala, matoma pridedamoje nuotraukoje, darytoje po vagystės) pateko į lubinių judesio jutiklių Nr. 3 ir Nr. 5 veikimo sritį, tačiau šie jutikliai nesuveikė.

1.4.                      Faktinių aplinkybių 2020-02-24 protokole Nr. 123-20-19 užfiksuota, kokiu atstumu nuo jutiklių judant žmogui suveikia sandėlio lubose sumontuoti lubiniai judesio jutikliai (schemoje pažymėti Nr. 3 ir Nr. 5), ši informacija taip pat pateikta prie protokolo pridėtoje schemoje. Iš schemos matyti, kad jutikliai suveikia žmogui judant vidutiniškai 8–10 m atstumu nuo jų, taigi jutikliai apima visą vagystės zoną. Atsakovė nepagrindė ir neįrodė deklaruojamų draudimo sutarties sąlygų pažeidimo bei aplinkybių, suteikiančių atsakovei teisę mažinti draudimo išmoką, egzistavimo, o taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp tariamų pažeidimų ir žalos.

1.5.                      2020-03-02 rašte atsakovė klaidingai nurodo, kad „daviklis, kuris kaip teigiate dengia vagystės zoną įrengtas jau po įvykio“. Ieškovė vieną judesio jutiklį buvo papildomai įrengusi prie įėjimo į sandėlininko administracinį kabinetą, tačiau ieškovės kartu su pretenzija atsakovei pateiktoje schemoje šis jutiklis, nei jo veikimo zona, nepažymėti. Draudikas turi pareigą įrodyti, jog turto apsaugos priemonės nesuveikė būtent dėl draudėjo kaltės. Atsakovė neįrodė, jog turto apsaugos priemonės nesuveikė (suveikė ne iš karto prasidėjus vagystei) dėl ieškovės kaltės, taigi atsakovė neturi teisės remtis minėta draudimo taisyklių sąlyga. Draudimo sutartyje nenurodyta, kad atsakovės teikiama draudimo apsauga būtų taikoma tik vadinamoms „žaibiškoms“ vagystėms, tokia sąvoka apskritai neapibrėžta. Atsakovė 2020-03-02 rašte klaidingai teigia, kad dėl ieškovės kaltės (judesio daviklio, apimančio vagystės zoną, tariamo neįrengimo) vagys galėjo neribotą (nepateisinamai ilgą) laiką vykdyti Atsargų vagystę.

1.6.                      Ieškovė tinkamai vykdė pareigą pateikti atsakovei visus turimus dokumentus ir informaciją apie draudžiamojo įvykio aplinkybes ir pasekmes, būtinus nustatant draudimo išmokos dydį. Atsakovės nurodyti „inventoriniai neatitikimai“ nepagrįsti ir neįrodyti, nepaisant to, kad būtent atsakovė privalo tirti aplinkybes, būtinas draudimo išmokos dydžiui nustatyti, dėdama reikiamas pastangas. Iš esmės visos atsakovės abejonės dėl ieškovės patirto žalos dydžio grindžiamos teiginiu, kad viso sandėlio plotas yra apie 2 400 m2, o vagystės zona buvo apie 72 m2, tačiau joje buvo apie 40 procentų visų sandėlyje buvusių Atsargų (e. b. 1 t. 15-26 b. l.).

2.       Atsakovė atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad:

2.1.                      Draudimo sutarties skiltyje papildomos sąlygos nurodyta: Draudėjas patvirtina, kad visose patalpose įrengtos veikiančios priešgaisrinės ir turto apsaugos signalizacijos, pajungtos į saugos firmos pultą su nuolatiniu (24 val. per parą) reagavimu. Šios informacijos neatitikimas tikrovei draudiko bus laikomas rizikos padidėjimu ir draudžiamojo įvykio atveju draudikas turi teisę mažinti arba nemokėti draudimo išmokos. Administravimo procedūros metu nustatyta, kad įvykio metu įsilaužimo apsaugos sistema, signalizacija buvo įrengta ne visame draudėjo nuomojamų patalpų plote, ne visose patalpose. Būtent tai – įsilaužimo apsaugos sistemos, signalizacijos daviklių buvimas ne visame draudimo vietos plote, ne visose patalpose – buvo vagystės priežastis ir sudarė esmines sąlygas ypač dideliam nuostolių dėl vagystės mastui. Remiantis šalių sudarytos Draudimo sutarties nuostatomis, draudikas informavo draudėją, kad draudikas turi teisę draudimo išmokos nemokėti, tačiau vertinant draudėją, kaip klientą, siekiant išlaikyti verslo santykių tęstinumą, buvo priimtas išimtinis sprendimas išmokėti 70 000 Eur draudimo išmoką.

2.2.                      Nuostatos „visame plote“ ir „visose patalpose“ aiškios, Draudimo sutarties prasme aiškintinos, kaip expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) reikalaujančios, kad įsilaužimo apsaugos sistema, signalizacija būtų įrengtos ir apimančios, dengiančios visą draudėjo nuomojamo ir Draudimo sutartyje kaip draudimo vieta įvardinto statinio, esančio (duomenys neskelbtini), plotą, visas jo patalpas. Ieškovės pateikiamas draudimo liudijimo nuostatų aiškinimas prieštarauja gramatinei aptariamų sąvokų išraiškai, objektyviajam sutarties aiškinimo metodui, negali būti laikomas sąžiningu, neatitinka prasmės, kurią joms suteiktų analogiški šalims protingi asmenys, prieštarauja Draudimo sutarties ir šių sąlygų įtraukimo į ją tikslui, sąvokoms suteikiama reikšmė neatitinka jų prigimties, esmės ir reikšmės.

2.3.                      Vagystės metu įsilaužimo apsaugos sistema, turto apsaugos signalizacija buvo įrengtos ne visame draudėjo nuomojamų ir apdraustų patalpų plote ir ne visose patalpose. Ieškovė pripažįsta, kad vagystės metu tam tikrame ieškovės nuomojamo statinio plote, tam tikrose statinio patalpose, tiek sandėlininko kabinete, į kurį tiesiogiai ir buvo patekta įsilaužiant per skylę sienoje, tiek tam tikrame plote tarp lentynų ir stelažų, turto apsaugos sistema nebuvo sumontuota taip, kad veiktų visame plote, visose patalpose. Siekdama, jog turto apsaugos sistema būtų įrengta visose patalpose, kuriose sandėliuojamos atsargos, t. y. išskyrus tas patalpas ir tą plotą, kuriose atsargos nebuvo sandėliuojamos, ieškovė netinkamai vykdė Draudimo sutarties sąlygas. Signalizacijos daviklio(-ių) nebuvo ne tik sandėlininko kabinete ir tose vietose, kur daviklių veikimą ribojo aukštos lentynos, stelažai, tačiau ir tame apie 72 m2 plote, iš kurio ir buvo išneštos atsargos, t. y. vagystės zonoje, vietoje, kur atsargos buvo faktiškai sukrautos. UAB „AVS servisas“ pateiktoje schemoje matyti, kad dalis vagystės vietos (tikėtina visa) nepateko nei į lubinio jutiklio Nr. 3, nei į Nr. 5 veikimo plotą. Tai, kad vagystė įvykdyta būtent šioje vietoje, iškart už sandėlininko kabineto, patvirtina ir chemikalų balos nuotrauka. Draudėjas nesilaikė Draudimo sutartyje sulygtos sąlygos dėl įsilaužimo apsaugos sistemos, turto apsaugos signalizacijos įrengimo visame plote, visose patalpose.

2.4.                      Draudikas įrodė aplinkybes, atleidžiančias draudiką nuo draudimo išmokos mokėjimo ar suteikiančias teisę sumažinti draudimo išmoką (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 7 dalis). Atsisakydamas mokėti arba sumažindamas draudimo išmoką dėl to, kad draudėjas pažeidė draudimo sutarties sąlygas, draudikas atsižvelgė į draudėjo kaltę, draudimo sutarties sąlygų pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį, išmokėdamas 70 000 Eur draudimo išmoką, pateikė Draudėjui išsamų ir motyvuotą rašytinį paaiškinimą apie tokio sprendimo priežastis.

2.5.                      Draudimo sutartimi šalys susitarė, kad draudimo rizikos padidėjimu bus laikomas informacijos, kad visose draudėjo patalpose įrengtos veikiančios turto apsaugos signalizacijos, pajungtos į saugos firmos pultą su nuolatiniu (24 val. per parą) reagavimu, kad įsilaužimo apsaugos sistema įrengta visame patalpų plote, neatitikimas tikrovei. Įsilaužimo apsaugos sistemos, turto apsaugos signalizacijos buvimo visame draudimo vietos plote, visose patalpose – Draudimo sutarties sąlygų neišpildymas, neatitikimas tikrovei, buvo vagystės priežastis ir sudarė esmines sąlygas ypač dideliam nuostolių dėl vagystės mastui. Vagystės metu turėjo būti pavogta 13–15 tonų prekių. Tokio svorio ir tokios apimties prekės objektyviai negalėjo būti pavogtos per kelias ar keliolika minučių, net ir tuo atveju, jei buvo veikiama organizuota grupe, dideliam žmonių kiekiui sukoordinavus ir suplanavus savo veiksmus.

2.6.                      Ieškovės pateikti duomenys apie vagystės metu patirto nuostolio dydį yra netikslūs, prieštaringi – pagal prekių nurašymo aktą Nr. VAG20190217 suma – 441 349,35 Eur, tačiau pateiktus duomenis (6 095 įrašus) perkėlus į Exel programą, gaunama suma mažesnė – 440 662,03 Eur. Pavogtos prekės turėjo užimti daugiau nei 20 m3 ploto ir sverti daugiau nei 13 tonų. Draudikas apskaičiavo, kad tokių pakuočių turėjo būti pavogta ir per sąlyginai nedidelę, žemai, t. y. suaugusiam žmogui nepatogioje lokacijoje, esančią skylę išnešta apie 374 vienetai. Mažinimo procentas buvo skaičiuotas nuo ieškovės nurodytos nuostolio sumos, kuri, draudiko įsitikinimu nepagrįsta. Ieškovė nepagrindė prašomos priteisti žalos dydžio. Draudikui kilo pagrįstų abejonių, ar prisidengiant vagyste nesiekiama nurašyti ieškovės nuostolių. Maždaug 72 m2 plote (3 procentai nuo bendro apie 2 400 m2 draudėjo nuomojamo pastato/sandėlio ploto), vartų zonoje, kuriame įvykdyta vagystė, buvo sukrauta apie 40 procentų visų sandėlyje saugomų atsargų (e. b. 1 t. 36-47 b. l.).

3.       Teismas 2020-05-11 nutartimi nutarė pasirengimą nagrinėti bylą vykdyti paruošiamųjų dokumentų būdu (e. b. 1 t. 51-52 b. l.).

4.       Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, dublike nurodė, kad neprieštarauja, jog jo naudai būtų priteista draudimo išmoka (e. b. 1 t. 62-64 b. l.).

5.       Ieškovė dublike prašė tenkinti ieškiniu reiškiamus reikalavimus. Dublike nurodė, kad:

5.1.                      Atsakovė parengė tiek draudimo taisykles, tiek ir draudimo liudijimo tekstą, įrašydama į jį minėtą informaciją apie patalpose veikiančias priešgaisrines ir turto apsaugos sistemas. Atsakovė turėjo pasirūpinti tuo, jog jos parengtos sutarties sąlygos būtų aiškios ir suprantamos, neprieštaringos. Atsakovė, tiek sudarant draudimo sutartį, tiek vėliau ją vykdant, tiek tiriant ankstesnius draudžiamuosius įvykius patalpose (į patalpas buvo įsilaužta 2 kartus prieš ginčo vagystę, 2019-01-18 ir 2019-01-21, abu kartus apsaugos signalizacija suveikė) neapžiūrėjo patalpose įrengtų apsaugos signalizacijos sistemų nors po minėtų įvykių atsakovės darbuotojai buvo atvykę į ginčo patalpas, neteikė ieškovei pageidavimų dėl sistemų tobulinimo, papildomų apsaugos priemonių įrengimo.

5.2.                      Draudimo sutartimi buvo apdraustos ne patalpos, o įrengimai ir atsargos, todėl ieškovė suprato, kad reikalavimas dėl įsilaužimo apsaugos sistemų įrengimo yra taikomas toms patalpoms, kuriose apdraustas turtas yra laikomas. Draudimo vietoje įrengta turto apsaugos sistema buvo įrengta visame plote, kuriame buvo sandėliuojamos atsargos. Atsakovė atsiliepime į ieškinį nepagrįstai teigia, jog signalizacijos daviklių nebuvo ir 72 m2 plote, iš kurio ir buvo išneštos atsargos, t. y. vagystės zonoje. Atsargų buvimo vieta yra toliau sandėlyje link sandėlio vartų, ir virš jos buvo veikiantis vagystės vietą apimantis signalizacijos daviklis. Ieškovė papildomą judesio daviklį virš administracinės patalpos durų įrengė siekdama sustiprinti patalpų apsaugą, nes jau įrengti davikliai nesuveikė dėl tiksliai nežinomų priežasčių, tačiau šio daviklio įrengimas nereiškia, kad iki vagystės įrengti judesio davikliai neapėmė vagystės vietos.

5.3.                      Draudikas nevertino aplinkybių, dėl kokios priežasties nesuveikė apsaugos signalizacija vagims patekus į prekių sandėliavimo vietą, draudėjo kaltės dėl tokio nesuveikimo nebuvimo, todėl atsakovės skaičiavimais iš esmės negalima vadovautis. Atsakovės akcentuojami nuostolių dydžio neatitikima (441 349,35 Eur pagal prekių nurašymo aktą Nr. VAG20190217 ir 440 662,03 Eur šio akto įrašus perkėlus į Excel programą) susidarė dėl pdf formato failo perkėlimo į excel formatą automatiškai suapvalinamų iki dviejų ženklų po kablelio skaičių, atliekamų buhalterinės programos. Atsakovė pavogtų prekių masę apskaičiuoja nustatydama tūrį, ir tūrio pagrindu paskaičiuodama prekių svorį, tačiau toks svorio nustatymo būdas nėra tikslus, kadangi tiek skirtingų medžiagų vienodas tūris gali sverti skirtingai, tiek masė gali priklausyti nuo pakuotės masės (e. b. 1 t. 76-82 b. l.).

6.       Atsakovė triplike prašė atmesti ieškovės ieškinį. Triplike nurodė, kad:

6.1.                      Draudikas neturėjo, pagrindo įtarti, jog draudėjas nesilaiko draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų dėl įsilaužimo apsaugos sistemos, signalizacijos įrengimo, apimties, taip pat pareigos tikrinti šias aplinkybes. Dėl draudimo sutarties sąlygų neatitinkančios apsaugos sistemos neį(si)rengimo vagys pateko į draudėjo patalpas. Pradžioje į tas, kurioje atsargos nebuvo laikomos (sandėlininko kabinetą), tačiau vėliau, nesuveikus ten nesančiam davikliui, ir į tas, kuriose atsargos buvo, ir jose nepateisinamai ilgą laiką vykdė ypač didelio masto vagystę. Ginčo sąvokos „visas plotas“ ir „visos patalpos“ nustatytos ne draudimo taisyklėse, standartinėse sąlygose, o draudimo liudijime, t. y. individualiose sąlygose, dėl kurių šalys tarėsi.

6.2.                      Ieškovė nesilaikė draudimo sutartyje sulygtų sąlygų dėl įsilaužimo apsaugos sistemos, turto apsaugos signalizacijos įrengimo visame plote, visose patalpose. Vagystės zona laikytina ir vertintina ne tik vieta, kurioje buvo sukrautos atsargos, bet ir visa teritorija, kurioje buvo vykdoma vagystė, t. y. taip pat ir zona, per kurią, nesuveikus ten nesantiems signalizacijos davikliams, buvo įsilaužta (sandėlininko kabinetas), vieta, kurioje (per kurią), nesuveikus ten nesantiems signalizacijos davikliams, vagys judėjo iki atsargų ir atgal iki įsilaužimo vietos.

6.3.                      Dublike ieškovė pripažįsta, kad po vagystės ant sijos, esančios šalia sandėlininko patalpų, buvo sumontuotas naujas judesio daviklis. Tai, kad vagystės metu jutiklio nebuvo, patvirtina ir prie bylos prijungta ikiteisminio tyrimo medžiaga. UAB „Jungtis“ patvirtino, jog signalizuotos ne visos patalpų zonos. Tai pakanka konstatuoti, kad vagystės metu įsilaužimo apsaugos sistema, turto apsaugos signalizacija buvo įrengtos ne visame Draudėjo nuomojamų ir apdraustų patalpų plote ir ne visose patalpose. Draudimo sutarties sąlygų dėl įsilaužimo apsaugos sistemos, turto apsaugos signalizacijos buvimo visame draudimo vietos plote, visose patalpose neišpildymas, neatitikimas tikrovei, apsaugos sistemos nebuvimas vagystės zonoje, į kurią patenka ir sandėlininko kabinetas, buvo vagystės priežastis ir sudarė esmines sąlygas ypač dideliam nuostolių dėl vagystės mastui. Draudėjas neužtikrino sąlygų, dėl kurių buvo susitarta draudimo sutartimi, įgyvendinimo.

6.4.                      Faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas praėjus daugiau nei metams po vagystės (2020-02-26). Kaip matyti iš protokole pateiktų nuotraukų, plotas kuriame buvo atliekamas aplinkybių konstatavimas buvo iš esmės tuščias. Vagystės metu aptariamas sandėlio plotas buvo gausiai prikrautas prekių, o lentynų, stelažų, tarp jų ir prekių išdėstymas daro įtaką daviklių veikimui.

6.5.                      Draudėjas draudikui nepateikė konkrečių duomenų apie pavogtas atsargas, jų sandėliavimo aplinkybes. Remdamasis skaičiavimais, draudikas priėjo prie išvados, kad vagystė turėjo trukti bent 3,12 val. (192 min.) (374 x 30 s/60 /60). Toliau draudikas padarė prielaidą, kad tuo atveju, jei ieškovė būtų tinkamai išpildžiusi draudimo sutarties sąlygas, įsirengusi įsilaužimo apsaugos sistemą, turto apsaugos signalizaciją visame plote, visose patalpose, vagystė būtų trukusi ne ilgiau nei 0,5 val. (30 min) (e. b. 1 t. 91-103  b. l.).

7.       Teismo posėdžio metu ieškovės atstovai patvirtino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį tenkinti visiškai.

8.       Teismo posėdžio metu atsakovės atstovai (viename iš teismo posėdžių dalyvavo keli atstovai) patvirtino procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes ir prašė ieškinį atmesti.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

9.       Byloje sprendžiamas ginčas dėl 371 233,35 Eur draudimo išmokos, 12 632,10 Eur palūkanų, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo priteisimo iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus (Draudimo sutarties naudos gavėjui) naudai.

10.       Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, nutarties 84 punktas).

11.       Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-07-04 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-276-687/2018, nutarties 30 punktas). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/2020, nutarties 44 punktas). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-313/2020, nutarties 39 punktas).

Dėl reikšmingų ginčo sprendimui faktinių aplinkybių

12.       Tarp ieškovės UAB „Unishop“ (draudėjos) ir atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ (draudikės) sudaryta Sutartis (Verslo turto draudimo sutartis), kurios sudarymo faktą patvirtina: i) 2018-06-22 išduotas Verslo draudimo liudijimas Nr. 433713087 su priedais; ii) Verslo turto draudimo taisyklės Nr. 68-1 (2015-10-20 redakcija, galioja nuo 2015-10-28) (toliau – Taisyklės) (žr. ieškinio priedus Nr. 1–2).

13.       Draudimo sutartyje šalys sulygo, dėl: i) draudimo rūšies – „Verslo turto draudimas“; ii) draudimo grupės – „Turto draudimo nuo gaisro ar gamtinių jėgų. Turto draudimas nuo kitų rizikų“; iii) draudimo laikotarpio – nuo 2018-08-01 iki 2019-07-31; iv) draudimo objekto: a) įrengimai, esantys (duomenys neskelbtini); b) atsargos, esančios (duomenys neskelbtini); v) draudimo sumos: a) įrengimai – 19 000 Eur; b) atsargos – 1 100 000 Eur; vi) draudžiamųjų įvykių atsargoms: a) ugnis; b) vanduo; c) gamtinės jėgos (audra, potvynis, liūtis, kruša, sniego slėgis); d) vagystė su įsibrovimu, apiplėšimas, vandalizmas; e) transporto priemonės atsitrenkimas; vii) Turto apsaugos priemonių atsargoms: a) priešgaisrinės apsaugos priemonės; b) turto apsaugos priemones, t. y. turi būti įrengta įsilaužimo apsaugos sistema: a) signalizavimas – į saugos firmos „Jungtis“ postą; ii) davikliai – judesio, durų atidarymo; b) sistema įrengta – visame plote; viii) Papildomų sąlygų – draudėjo patvirtinimo, kad visose patalpose įrengtos veikiančios priešgaisrinės ir turto apsaugos signalizacijos, pajungtos į saugos firmos pultą nu nuolatiniu (22 val. per parą) reagavimu.

14.       Iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-06735-19 medžiagos nustatyta (žr. el. b. priedą, b. l. 2–149), kad: i) 2019-02-17 05:34 iš UAB „Jungtis“ centrinio stebėjimo pulto buvo gautas signalizacijos signalas, kuris suveikė adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. priedas, b. l. 36–37); ii) apie 05:50 adresu (duomenys neskelbtini), atvyko policijos pareigūnai (el. b. priedas, b. l. 35); iii) iš P. V. paaiškinimų, duotų 2019-02-17 ikiteisminiame tyrime, matyti, kad jis 2019-02-16 apie 18 val. buvo atvykęs į sandėlį ((duomenys neskelbtini) – teismo pastaba), o išeidamas iš sandėlio įjungė signalizaciją ir išėjo namo (el. b. priedas, b. l. 13–15); iv) Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2019-02-17 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, jog sandėliavimo patalpoje (angare), esančiame (duomenys neskelbtini), įėjus į ofiso patalpą matyti sienoje išpjauta kiauryminė skylė (95 cm aukščio ir 75 cm pločio) (el. b. priedas, b. l. 21–22); v) ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl nuo 2019-02-16 18 val. iki 2019-02-17 05:45 iš UAB „Unishop“ patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), į kurias buvo patekta išpjovus dalį sandėlio sienos, pagrobtų prekių (el. b. priedas, b. l. 103).

15.       Bylos duomenimis, atsakovė atliko įvykio žalos administravimą ir 2019-08-28 išmokėjo 70 000 Eur draudimo išmoką (žr. ieškinio priedą Nr. 5; 7, 13-3; atsiliepimo priedai Nr. 2, 6; žalos administravimo bylą (2020-05-20, Nr. DOK-18919). Ieškovė atsakovei teikė 2020-02-13 pretenziją, kurioje prašė peržiūrėti atsakovės (draudikės) sprendimą dėl žalos atlyginimo ir išmokėti likusį 371 233,35 Eur nuostolį (žr. ieškinio priedą. Nr. 6). Atsakovė su ieškovės reikalavimu išmokėti likusią 371 233,35 Eur sumą nesutiko (žr. ieškinio priedą Nr. 7).

Dėl Draudimo sutarties nuostatų aiškinimo ir Draudimo sutarties pažeidimo

16.       Iš procesinių dokumentų turinio bei šalių paaiškinimų nustatyta, jog ieškovė nuomos teisiniu pagrindu naudojasi sandėliavimo patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini). Pagrindinė ieškovės ūkinė komercinė veikla – didmeninė prekyba plaukų priežiūros priemonėmis, kosmetika bei higienos prekėmis (žr. žalos administravimo bylos priedą Nr. 29 „UAB „Unishop“ aiškinamasis raštas prie 2018 m. finansinės atskaitomybės ir UAB „Unishop“ 2018 m. metinis pranešimas). Ieškovės nuomojamajame sandėlyje nuo 2019-02-16, apytikriai nuo 18:34 val. iki 2019-02-17 05:34 įvyko vagystė, kurios metu buvo pavogtos sandėlyje buvusios atsargos (prekės, skirtos perpardavimui) (ieškovė atsargomis savo veikloje laiko degalus, pakavimo medžiagas, pirktas prekes perpardavimui, komplektavimo žaliavas ir kitas medžiagas – žr. žalos administravimo priedą Nr. 29 „UAB „Unishop“ aiškinamasis raštas prie 2018 m. finansinės atskaitomybės). Bylos duomenimis, atsakovė (draudikė), atlikusi žalos administravimą, apskaičiavo 440 662,03 Eur nuostolį bei išmokėjo 70 000 Eur draudimo išmoką (ginčo, kad 70 000 Eur suma buvo pervesta naudos gavėjui – trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų byloje, Luminor Bank AS Lietuvos skyriui – nėra) (žr. ieškinio priedą Nr. 13-3, atsiliepimo priedą Nr. 6).

17.       Tarp šalių kilęs ginčas: i) dėl draudimo išmokos mažinimo (ne)teisėtumo, t. y. ieškovė nesutinka, kad egzistuoja teisinis pagrindas mažinti mokėtiną draudimo išmoką, o atsakovė teigia priešingai; ii) dėl ieškovės patirtų nuostolių sumos, kadangi ieškovė įrodinėja, kad patyrė iš viso 441 349,35 Eur nuostolį, o atsakovė apskaičiavo iš viso 440 662,03 Eur nuostolį. 

18.       Iš atsakovės pranešimo ieškovei matyti (žr. ieškinio priedą Nr. 13-3), kad pagrindinė draudimo išmokos mažinimo priežastis – vagystės metu turto apsaugos priemonės buvo įrengtos: i) ne visame sandėlio plote ir; ii) ne visose patalpose (žr. 2019-09-06 atsakovės sprendimą; ieškinio priedas Nr. 5). 

19.       Iš draudimo liudijimo sąlygų (žr. ieškinio priedą Nr. 1) turinio matyti, kad turto apsaugos priemonė – įrengta įsilaužimo apsaugos sistema turi būti įrengta „visame plote“. Draudimo liudijimo papildomose sąlygose nurodyta, kad „draudėjas (ieškovė UAB „Unishop“) patvirtina, kad visose patalpose įrengtos veikiančios priešgaisrinės ir turto apsaugos signalizacijos, pajungtos į saugos firmos pultą su nuotoliniu (24 val. per parą) reagavimu. Šios informacijos neatitikimas tikrovei draudiko (atsakovės AB „Lietuvos draudimas“) bus laikomas rizikos padidėjimu ir draudžiamojo įvykio atveju draudikas turi teisę mažinti arba nemokėti draudimo išmokos“.

20.       Draudimo sutarties sudarymo ir vykdymo ypatumus reguliuoja Civilinis kodeksas (toliau – CK) ir Draudimo įstatymas (toliau – DĮ) normos. Draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudžiamasis įvykis (CK 6.987 straipsnis). Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad draudiko pareiga išmokėti draudimo išmoką visais atvejais kyla iš sudarytos draudimo sutarties ir gali būti įgyvendinama tik sutartyje numatyta apimtimi ir sąlygomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-305-553/2020, nutarties 23 punktas).

21.       Kasacinis teismas, aiškindamas draudimo teisinius santykius, yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), kad: i) draudimo sutartimi draudimo objektui (draudėjo ar naudos gavėjo turtiniams interesams) suteikiama apsauga neabsoliuti – draudikas prisiima ne visą įmanomą, bet ribotą draudimo riziką, t. y. suteikiamos draudimo apsaugos ribos nustatomos draudimo sutartyje; ii) draudimo taisyklės yra standartinės, bendros sąlygos, paprastai taikomos visiems draudėjams, sudarantiems atitinkamos draudimo rūšies sutartį su tuo pačiu draudiku, o draudimo polise nurodomi ne bendri, bet konkrečią sutartį individualizuojantys duomenys; iii) draudimo polise apibrėžtos sutarties sąlygos yra laikomos individualiai suderėtomis sąlygomis, o draudimo taisyklėse apibrėžtos sąlygos laikomos standartinėmis sutarčių sąlygomis; iv) aiškinant draudimo sutartis, taikomos bendrosios sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose; v) draudikui nusprendus pasinaudoti suteikta teise visiškai ar iš dalies atsisakyti vykdyti prievolę, draudikas privalo laikytis reikalavimų, ribojančių galimybę piktnaudžiauti teise ir atsisakyti vykdyti prievolę dėl nereikšmingo pažeidimo. Draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atsisakyti vykdyti prievolę. Draudiko sprendimą atsisakyti mokėti draudimo išmoką ar ją sumažinti bei sumažinimo dydį turi lemti DĮ įtvirtinti kriterijai. Itin reikšmingas kriterijus yra sutarties pažeidimo priežastinis ryšys su draudžiamuoju įvykiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019, nutarties 44 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-403/2019, nutarties 25 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-695/2018, nutarties 47 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2013).

22.       Byloje kilęs ginčas dėl draudimo liudijime (polise) nurodytų terminų „visose patalpose“ ir „visame plote“ (apibrėžčių) aiškinimo. Ieškovė teigia, kad aptarti terminai Draudimo sutarties kontekste aiškintini taip, kad turto apsaugos sistema turi apimti tik plotą, kuriame sandėliuojamos atsargos, o, atsakovės manymu, turto apsaugos sistema turi apimti ir tas patalpas, kurios nenaudojamos atsargų sandėliavimui.

23.       Sutarčių aiškinimo taisyklės įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Jeigu šalių tikrų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos (CK 6.193 straipsnio 2 dalis). Jeigu abejojama dėl sąvokų, kurios gali turėti kelias reikšmes, šioms sąvokoms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė (CK 6.193 straipsnio 3 dalis). Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai (CK 6.193 straipsnio 4 dalis). Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 5 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad: i) kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais; ii) pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą; iii) esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje, tačiau šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę; iv) aiškinant draudimo sutartį svarbu įvertinti, ar ji sudaryta derybų ar prisijungimo būdu, ar draudimo paslauga skirta vartotojui ar verslininkui (įmonei), kaip sutarties sąlygas aiškina ją sudariusios šalys, ar sutarties išaiškinimas yra svarbus kitiems asmenims, kurių naudai ji yra sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-1075/ 2019, nutarties 17–21 punktai).

24.       Visų pirma, vertinant tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kontekstą, matyti, kad Draudimo sutartį sudarė šalys, kurios yra privatūs juridiniai asmenys, siekiantys privačių interesų (pagal CK 6.987 straipsnio 1 dalyje pateiktą draudimo sampratą ieškovė turi interesą apsaugoti savo turtinę padėtį turto (atsargų) praradimo atveju gaunat piniginę (draudimo) išmoką, o atsakovės interesas yra gauti draudimo įmokas teisėtai tikintis (turint lūkestį su rizikos elementu), kad neįvyks draudimo sutartyje numatytas draudiminis įvykis ir neatsiras prievolės mokėti piniginės (draudimo) išmokos) (CK 2.34 straipsnio 3 dalis). Abi šalys, t. y. tiek draudėja (ieškovė), tiek draudikė (atsakovė) laikytinos verslininkėmis. Teismas pastebi, jog privatinėje teisėje asmeniui, kuris verčiasi ūkine-komercine veikla (verslininkas) paprastai taikomi didesni atidumo, protingumo bei rūpestingumo reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-30 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/ 2018, nutarties 41 punktas). Viena vertus, nors ieškovė (draudėja) ir nėra draudimo paslaugas teikianti bendrovė (CK 6.38 straipsnio 2 dalis), tačiau privataus juridinio asmens (verslininkės) statusas sustiprina reikalavimą asmeniui, siekiančiam tenkinti privačius interesus, sudarant sandorius dėl turto (atsargų) draudimo apsaugos maksimaliai pasidomėti sudaromo turto draudimo sandorio sąlygomis bei prisiimamomis prievolėmis, pasidomėti teisių ir pareigų pagal sudaromą turto draudimo sandorį apimtimi bei įsitikinti, kad visos draudimo sandorio sąlygos aiškios bei suprantamos ir prisiimamos prievolės pagal draudimo sandorį galės būti realiai įgyvendintos (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) (žr. mutatis mutandis (liet. su būtinais (atitinkamai) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-21 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-415/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2012-04-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-734/2012).

25.       Draudimo sutartis sudaryta savanorišku pagrindu (CK 6.988 straipsnio 1 dalis) dėl turto (atsargų) draudimo (CK 6.988 straipsnio 2 dalis). Draudimo liudijime (DĮ 93 straipsnio 4 dalis) buvo numatyta papildomų sąlygų (prievolių) ieškovei, kurios turės būti įgyvendintos vykdant Draudimo sutartį (turto apsaugos priemonių įrengimas). Draudimo liudijimas pasirašytas ieškovės atstovo (direktoriaus). Draudimo liudijime (polise) apibrėžtos sutarties sąlygos yra laikomos individualiai suderėtomis sąlygomis, kas, teismo vertinimu, reiškia, kad ieškovė turėjo galimybę įtakoti draudimo liudijime (polise) esančių nuostatų turinio apibrėžimus, prisiimamus įsipareigojimus bei duodamus patvirtinimus. Tuo atveju, jeigu ieškovei tam tikros draudimo liudijime (polise) numatytos sąlygos (prievolės) jau in limine (liet. prieš sudarant sutartį, sutarties sudarymo išvakarėse) kėlė abejonių (pavyzdžiui, neproporcingai dideli kaštai įrengti turto apsaugos priemones visame pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų plote), turėjo galimybę tikslinti/pildyti/derinti/tiksliau apibrėžti draudimo liudijime (polise) įrašytas sąlygas, ypač susijusias su prievole įrengti turto apsaugos priemones pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Visgi, byloje nėra duomenų apie tai, kad ieškovė būtų pasinaudojusi tokia galimybe. Rašytinė bylos medžiaga rodo, kad ieškovę iš esmės tenkino nurodytos atsakovės draudimo sąlygos, kadangi analogiškos nuostatos, susijusios su turto apsaugos priemonių įrengimu buvo numatytos ir pagal ankstesnę šalių draudimo sutartį kitam objektui (ieškovės turtui, esančiam pastate, kuris yra (duomenys neskelbtini)) (žr. ieškinio priedą Nr. 3). Teismo vertinimu, ieškovė aptariamu atveju jau turėjo patirties įgyvendinant analogiškas Draudimo sutarties sąlygas, susijusias su turto (atsargų) apsaugos priemonių įrengimu, kitame objekte, todėl ieškovei turėjo būti žinomi ir praktiniai analizuojamų draudimo liudijimo (poliso) sąlygų įgyvendinimo aspektai.

26.       Analizuojant ginčo Draudimo sutartį svarbios yra ir draudimo taisyklės (žr. ieškinio priedą Nr. 2). Draudimo taisyklių 10 punkte nurodyta, kad „Kitam turtui (išskyrus statinius) draudimo apsauga galioja jam esant pastatuose (ar patalpose) draudimo liudijime nurodytu adresu“. Minėta, kad atsargos buvo sandėliuojamos sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Atsakovė nurodė, kad analizuojamas įvykis atitiko vagystės su įsibrovimu atvejį (žr. atsiliepimo priedą Nr. 2 Turto sunaikinimo, sugadinimo 2019-02-20 aktą). Draudimo taisyklių 11.4 papunktyje nurodyta vagystės su įsibrovimu samprata, pagal kurią vagystė su įsibrovimu laikoma „apdrausto turto pagrobimas, neteisėtai patenkinat į patalpas (patalpa – statinys, turintis sienas, stogą ir specialų įėjimą) ar rakinamas talpyklas <...>“. Pastebėtina, jog draudimo taisyklių 11.4 papunktyje nurodyta sąvoka „patalpa“ iš esmės atitinka ir Statybos įstatymo 2 straipsnio 41 dalyje nurodytą patalpos apibrėžimą (patalpa – sienomis ir kitomis atitvaromis apribota statinio erdvė). Sistemiškai aiškinant draudimo taisyklių 10 ir 11.4 papunkčius, teismo vertinimu, matyti, kad turto apsaugos priemonių įdiegimo reikalavimai buvo susieti su pastate esančiomis patalpomis. Tai reiškia, kad turto apsaugos priemonių įdiegimas nesusietas tik su patalpomis, kuriose faktiškai sandėliuojamos atsargos.

27.       Draudimo liudijime šalys susitarė, kad bus draudžiamos atsargos, esančios (sandėliuojamos) (duomenys neskelbtini). Informacijoje apie riziką nurodoma, kad turto apsaugos priemonės – signalizavimas ir davikliai – turi būtį įrengti „visame plote“, o papildomose sąlygose detalizuota, kad turi būti „visose patalpose“ įrengtos veikiančios turto apsaugos signalizacijos. Teismo vertinimu, pirma, vien jau gramatinė analizuojamų draudimo liudijimo nuostatų formuluotė „visame plote“ ir „visose patalpose“ rodo, kad turto apsaugos priemonės turėjo būti įdiegtos visame pastato plote, neišskiriant pastate esančių patalpų (arba kitų erdvių). Žodis „visas“ bendrinėje lietuvių kalboje aiškinamas kaip apimantis daikto visumą (tokia yra termino „visas“ žodyninė reikšmė, žr. https://www.lietuviuzodynas.lt/zodynas/Visas). Aptariamu atveju daikto visuma bendrine prasme suprastina kaip Draudimo sutarties vieta, t. y. pastatas, esantis (duomenys neskelbtini)su visomis paminėtam pastatui priklausančiomis patalpomis (erdvėmis). Draudimo liudijime neišskirta, kad draudimo vieta yra tik konkrečios sandėliavimo (angaro) pastato patalpos (priešingu atveju, teismo vertinimu, konkrečios patalpos būtų apibūdintos individualiais kriterijais (patalpų pažymėjimais unikaliais numeriais pastate (angare) arba kitomis reikšmėmis apibūdinant konkrečią vietą (erdvę) pastate). Antra, nuostatos „visose patalpose“ ir „visame plote“, vadovaujantis sisteminiu teisės normų aiškinimu, atsižvelgiant į draudimo taisyklių 10 punkto nuostatą, reiškia, kad turto apsaugos priemonės turi būti: i) įrengtos visose pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose (tiek sandėliavimo (angaro), tiek administracinėse, tiek visose kitose); ii) visame pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpų plote. Trečia, Draudimo liudijime nenurodyta, kad draudžiamas turtas yra tik tose pastato, esančio (duomenys neskelbtini) patalpose, kuriose turtas (atsargos) yra faktiškai sandėliuojamas. Tuo atveju, jeigu turtas būtų draudžiamas tik konkrečiose pastato patalpose, kuriose jis yra sandėliuojamas, tikėtina, konkrečios patalpos, kurioms taikomas turto apsaugos įrengimų įrengimas, minėta, būtų detalizuotas pastato plane (arba kitokiais individualiais požymiais). Visgi, draudimo liudijimas nedetalizavo ir neišskyrė konkrečių pastato (sandėlio /angaro) patalpų. Ketvirta, nuostata, kurioje buvo įtvirtinta sąlyga dėl turto apsaugos signalizacijos įrengimo „visose patalpose“ nurodyta skiltyje „papildomos sąlygos“. Aptartoje papildomų sąlygų nuostatoje nėra nuorodų į tai, kad signalizacija turi būti įrengta tik tose pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose, kuriose faktiškai sandėliuojamos atsargos. Aptartos nuostatos papildomų sąlygų turinys duoda pagrindo išvadai, kad bet koks bonus pater familias (liet. apdairus, rūpestingas ir atidus asmuo) būtų draudimo liudijimo (poliso) papildomos sąlygos nuostatą supratęs taip, kad turto apsaugos priemonės turi būti įrengtos visame pastato, esančio (duomenys neskelbtini) plote, nepriklausomai nuo pastate galimai esančių patalpų (erdvių) funkcinės paskirties (sandėlis, angaras, biuras, sanitarinė patalpa ir pan.). Penkta, pastato, kuriame įvyko vagystė ((duomenys neskelbtini)), viduje buvo ne tik sandėliavimo (angaro), bet ir administracinė patalpa (bylos dokumentuose aptariama patalpa dar įvardijama kaip sandėlininko kabinetas, biuras) (žr. kompaktinį diską (CD), pateiktą kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga; nuotraukų Nr. P2170075–P2170077, P2170080–P2170081, P2170088–P2170094, P2170132–P2170141, P2170162, P2170176–P2170179). Iš paminėtų nuotraukų matyti, kad iš sandėliavimo (angaro) pastato lauko pusės buvo išpjauta skylė sienoje į biuro patalpą, kurią nuo patalpų (erdvių), kuriose buvo sandėliuojamos atsargos, skyrė tik stiklinė pertvara (nuotraukos Nr. P2170080–P2170081 ikiteisminio tyrimo CD diske). Stiklinė pertvara buvo išdaužta nenustatytų asmenų ir taip nenustatyti asmenys pateko į patalpas (erdves), kuriose buvo faktiškai sukrautos atsargos. Iš bylos duomenų matyti, jog: i) buvo išpjauta išorinė pastato, esančio (duomenys neskelbtini) siena (žr. nuotrauką Nr. P2170176, Nr. P2170137 ikiteisminio tyrimo CD diske); ii) aptarto pastato viduje, analizuojant pastato vidaus nuotraukas, buvo įrengtos mažiausiai dvi atskiros vidaus patalpos, t. y. sandėliavimo (angaro) patalpos ir biuras (sandėlininko kabinetas, administracinės patalpos) (žr. nuotraukas Nr. P2170177–P2170178). Ta aplinkybė, jog biuro patalpa buvo įrengta sandėlyje (angare), t. y. sandėlio (angaro) dalį erdvės įstiklinant stikline siena (pertvara) rodo, kad draudimo liudijime numatytas reikalavimas įrengti turto apsaugos priemones (signalizaciją) turėjo apimti ir sandėlio (angaro) viduje įrengtas patalpas, analizuojamu atveju – biurą. Akivaizdu, jog draudimo liudijimo nuostatas aiškinant ieškovės nurodytu būdu (signalizacija neturėjo būti įrengta biuro patalpoje, kuri iš esmės buvo įrengta užimant sandėliavimo (angaro) patalpų (erdvės) dalį) tai neatitiktų nei Draudimo sutarties nuostatų, nei teisingumo bei protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Biuro patalpai nesant apsaugotai Draudimo sutartyje nurodytomis apsaugos sistemomis patekimas į sandėliavimo (angaro) vietą (erdvę), kur konkrečiai buvo sandėliuojamos atsargos, per biuro patalpą, bent jau vizualiai, nesudėtingas bei neapsaugotas kokias nors vizualiai matomais barjerais (o kitokių apsaugos barjerų įrengimo ieškovė biuro patalpose ir neįrodinėjo). Teismas konstatuoja, kad ginčo draudimo liudijimo (poliso) nuostatos, susijusiose su turto apsaugos priemonių įdiegimu „visose patalpose“ reškia (turi būti suprantamos) taip, kad turto apsaugos priemonės turėjo būti įdiegtos visame pastato, esančio (duomenys neskelbtini), esančių patalpų plote (erdvėje), nepaisant to, kokia bebūtų aptariamame pastate esančios patalpos funkcinė paskirtis.

28.       Byloje ginčo dėl to, jog ieškovė pastato, esančio (duomenys neskelbtini), viduje įrengtame administracijos kabinete (biure) turto apsaugos sistemos vagystės momentu nebuvo įrengusi nėra (žr. ieškovės baigiamųjų kalbų 20 punktą). Esant nustatytai aplinkybei, jog sandėlininko kabinete (biuro patalpose) nebuvo įrengta turto apsaugos sistemų įgalina teismą konstatuoti, kad ieškovė pažeidė Draudimo sutarties nuostatą, kurioje ji įsipareigojo įrengti turto apsaugos sistemas visose pastato, esančio (duomenys neskelbtini), patalpose.

29.       Atsakovė ieškovei 2019-09-06 rašte taip pat buvo nurodžiusi, jog turto apsaugos sistemos buvo įrengtos ne visame sandėlio plote. Teismas, atsižvelgęs į aukščiau aptartą draudimo liudijime (polise) sąlygos „visose patalpose“ aiškinimą iš esmės (mutatis mutandis (liet. su atitinkamais pakeitimais) laikosi pozicijos, kad terminas „visame plote“ turi būti aiškintinas taip, kad turto apsaugos sistemos turėjo būti įdiegtos visame pastato, esančio (duomenys neskelbtini) patalpų plote. Dėl šios priežasties dėl lingvistinio (gramatinio) bei sisteminio nuostatos „visame plote“ aiškinimo teismas atskirai nebepasisako laikydamas, kad aptarta nuostata („visame plote“) iš esmės aiškintina taip, kaip aiškintina (suprastina) nuostata „visose patalpose“ (tik imant domėn atitinkamus „ploto“ ir „patalpos“ sąvokų skirtybes ginčo kontekste).

30.       Analizuojant bylos duomenis, kurie reikšmingi spręsti ginčui dėl to, ar vagystės momentu buvo įrengtos turto apsaugos priemonės „visame plote“ (pastato, esančio (duomenys neskelbtini)) matyti, kad šalys iš esmės remiasi šiais rašytiniais įrodymais: i) UAB „AVS servisas“ (bendrovė, atlikusi apsaugos sistemų montavimo darbus pastate, esančiame (duomenys neskelbtini)) 2020-01-28 raštu (žr. ieškinio priedą Nr. 8); ii) UAB „Jungtis“ (bendrovė, teikusi ieškovei techninės saugos paslaugas) 2019-02-26 raštu (žr. ieškinio priedą Nr. 10); iii) UAB „AVS servisas“ raštu (data nenurodyta) (žr. ieškinio priedą Nr. 13-10); iv) UAB „Jungtis“ 2019-04-24 raštu (žr. atsiliepimo priedą Nr. 4); v) UAB „AVS servisas“ 2019-05-08 raštu (žr. atsiliepimo 7 priedą). UAB „Jungtis“ 2019-02-26 rašte bei 2019-04-24 rašte nurodyta, kad „objekte yra daug vietų (zonų), kurios nepatenka į objekte instaliuotų judesių jutiklių kontroliuojamą lauką“. UAB „AVS servisas“ raštuose detalizuotas turto apsaugos sistemos (judesio jutiklių) veikimo principas bei teigiama, kad apsaugos signalizacijos sistema buvo sumontuota visame sandėliuojamame plote. Prie 2020-01-28 UAB „AVS servisas“ buvo pridėta schema, kurioje pavaizduoti sandėlyje išdėstyti jutikliai. Iš pateiktos schemos matyti, kad jutiklis Nr. 3 ir Nr. 5 neapima tam tikros sandėlio (angaro) patalpų zonos. Aptarta zona, kuri nepateko į jutiklių Nr. 3 ir Nr. 5 zoną, buvo toje vietoje, kur buvo sandėliuojama dalis pavogtų prekių. Ieškovės į bylą pateiktas antstolio M. P. 2020-02-24 faktinių aplinkybių protokolas (žr. ieškinio priedą Nr. 11) negali nei patvirtinti, nei paneigti bylai reikšmingų aplinkybių, kadangi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas parengtas praėjus daugiau kaip metams po įvykio (vagystės). Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad po įvykio (vagystės) buvo atlikta tam tikrų patobulinimų apsaugos sistemoje. Vertintina ir tai, kad antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo metu galėjo pasikeisti ir kiti sandėliavimo patalpos parametrai (sandėlio apstatymas, geriau sureguliuota arba suderinta apsaugos sistema ir pan.).

31.       Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus, aplinkybę, kad biuro (sandėlininko) patalpoje vagystės momentu nebuvo sumontuotos apsauginės signalizacijos sistemos, jutiklių išdėstymo schemą, sprendžia, kad ieškovė pažeidė Draudimo sutarties sąlygas turto apsaugos sistemos veikimą užtikrinti ir visame pastato patalpų plote.

32.       Konstatavus, jog ieškovė tinkamai nesilaikė Draudimo sutartyje numatytų nuostatų toliau sprendžiama dėl ieškovės patirtų nuostolių dydžio bei teisinio pagrindo neišmokėti arba mažinti mokėtiną draudimo išmoką.

Dėl patirtų ieškovės nuostolių dydžio bei draudimo išmokos dydžio   

33.       Ieškovė procesiniuose dokumentuose nurodė (ir bylos nagrinėjimo metu) laikėsi pozicijos, jog iš viso patyrė 441 349,35 Eur nuostolį (žr. ieškinį, dubliką, baigiamąsias kalbas). Kadangi atsakovė ieškovės nurodytai naudos gavėjai išmokėjo 70 000 Eur draudimo išmoką, todėl ieškovė suformulavo materialųjį reikalavimą priteisti 371 233,35 Eur dydžio nuostolį. Atsakovė teismui kartu su atsiliepimu pateikė 2019-08-05 draudimo išmokos apskaičiavimą, kuriame nurodyta, jog ieškovė patyrė ne 441 349,35 Eur, o 440 662,03 Eur nuostolį, t. y. 687,32 Eur mažiau, nei nurodė ieškovė.

34.       Abiejų šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai dėl nuostolio sumos dydžio abstraktūs, negrindžiami detaliais paskaičiavimas ar nuorodomis į konkrečiuose skaičiavimuose galimai padarytas klaidas. Ieškovė dublike nurodė, kad skirtumas tarp ieškovės nurodytos 441 349,35 Eur ir atsakovės apskaičiuotos 440 662,03 Eur nuostolių sumos galimai atsirado dėl duomenų perkėlimo iš vienos kompiuterinės programos (pdf) į kitą (excel) (žr. dubliko 42 punktą, dubliko priedą Nr. 1). Teismas laiko, kad ieškovė nepaneigė atsakovės paskaičiuoto 440 662,03 Eur nuostolio dydžio, kadangi neįrodė aplinkybių, dėl kurių susidarė 687,32 Eur skirtumas ieškovės nenaudai. Iš prie ieškovės dubliko priedo Nr. 1 pateiktos lentelės ir skaičiavimų negalima spręsti apie atsakovės nuostolio paskaičiavime padarytas klaidas. Taigi laikoma, kad atsakovė teisingai apskaičiavo ieškovės patirto nuostolio dydį – 440 662,03 Eur.

35.       Tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės teisės mažinti draudimo išmoką. Atsakovė procesiniuose dokumentuose (žr. atsiliepimą, baigiamąsias kalbas) nurodė, kad draudimo išmoką mažina 84 procentais, t. y. 369 967,59 Eur (išmoka sumažinta nuo 440 662,03 Eur sumos). Būtina analizuoti, ar atsakovė, visų pirma, pagrįstai sumažino draudimo išmokos dydį ir, jei tai padarė pagrįstai – ar draudimo išmokos mažinimas 84 procentais buvo proporcingas.

36.       Draudimo sutarties tekstas rodo, kad šalys dėl draudimo išmokos nemokėjimo arba mažinimo buvo susitarusios draudimo liudijimo (poliso) papildomose sąlygose. Draudimo liudijime (polise) expressis verbis (liet. aiškiais žodžiais) nurodyta, kad „šios draudėjo (ieškovės) patvirtinimo, kad visose patalpose įrengtos veikiančios priešgaisrinės ir turto apsaugos signalizacijos, pajungtos į saugos firmos pultą su nuolatiniu (24 val. per parą) reagavimu“) informacijos neatitikimas tikrovei draudiko (atsakovės) bus laikomas rizikos padidėjimu ir draudžiamojo įvykio atveju draudikas turi teisę mažinti arba nemokėti draudimo išmokos“. Teismas nustatė, kad ieškovė nesilaikė Draudimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (visame pastato, esančio (duomenys neskelbtini) plote ir visose patalpose būti įsirengusiai turto apsaugos priemones), todėl draudimo liudijimo (poliso) nuostatos sudarė teisinį pagrindą atsakovei nemokėti arba mažinti ieškovės patirtų nuostolių atlyginimą.     

37.       Sutiktina su atsakove, jog be specialiųjų Draudimo sutarties sąlygų teisę nemokėti arba mažinti draudimo išmoką numatė ir atsakovės parengtos bendrosios Draudimo sutarties nuostatos – draudimo taisyklės. Draudimo taisyklių 63–64 punktuose nurodyti ir bendrieji draudimo išmokos nemokėjimo ir mažinimo sutartiniai pagrindai. Šalys nesirėmė draudimo taisyklių 63 punktu, todėl plačiau dėl aptaro draudimo taisyklių punkto nepasisakoma.

38.       Draudimo taisyklių 64 punkte nurodyta, kad draudimo išmoka gali būti mažinama arba nemokama: i) jeigu Draudėjas nepranešė Draudikui apie draudimo rizikos padidėjimą ir buvo patirta ar padidėjo nuostoliai (draudimo taisyklų 64.1 papunktis); ii) jeigu Draudėjas nevykdė visų esamų ir draudimo sutarties sudarymo metu su Draudiku papildomai sutartų ir draudimo sutartyje įvardytų nurodymų dėl draudžiamo objekto saugumo ir (arba) draudimo rizikos sumažinimo (draudimo taisyklų 64.2 papunktis); iii) jeigu draudžiamojo įvykio metu nesuveikė (arba tik iš dalies suveikė) draudimo sutartyje nurodytos turto ir (arba) priešgaisrinės saugos priemonės (draudimo taisyklų 64.3 papunktis); iv) jei Draudėjas ar su Draudėju susiję asmenys atsisakė savo reikalavimo teisės asmeniui, atsakingam už padarytą žalą, arba šios teisės nebegalima įgyvendinti dėl Draudėjo ar su Draudėju susijusių asmenų kaltės (draudimo taisyklų 64.4 papunktis); v) jeigu Draudėjas ar su Draudėju susiję asmenys neįvykdė bent vieno Taisyklių 33 punkte nurodyto reikalavimo ir dėl to buvo patirta ar padidėjo nuostoliai (draudimo taisyklų 64.5 papunktis); vi) kitais draudimo sutartyje ir įstatymų nustatytais atvejais (draudimo taisyklų 64.6 papunktis). Atsakovė įrodinėjo, kad vagystės momentu egzistavo 64.1–64.3 papunkčiuose nurodytos aplinkybės.

39.       Teismas pastebi, jog draudimo taisyklių 64.2 papunkčio nuostata iš esmės labiausiai atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, t. y. ieškovė neįvykdė visų draudimo sutartimi prisiimtų sąlygų (prievolių). Draudimo taisyklių 64.1 papunkčio nuostatos pažeidimas aptariamų faktinių aplinkybių kontekste laikytinas išvestiniu iš 64.2 papunkčio nuostatos pažeidimo. Draudimo rizikos padidėjimas iš esmės atsirado dėl to, kad nebuvo įrengta visame pastate ir visame pastato plote turto saugos signalizacija. Teismas sprendžia, kad draudimo taisyklių 64.3 papunkčio nuostata nepažeista. Pastate įrengtos turto saugos priemonės suveikė.

40.       Pasisakant dėl teisės nemokėti draudimo išmokos ar draudimo išmokos sumažinimo, visų pirma, teismas laiko kaip neturinčius teisinės reikšmės argumentus, susijusius su atsakovės galimybe nemokėti draudimo išmokos. Atsakovė analizuojamą įvykį pripažino draudiminiu, išmokėjo 70 000 Eur nuostolio atlyginimą. Tokia faktinė aplinkybė rodo, kad argumentai, susiję su draudimo išmokos nemokėjimu nustatytų faktinių aplinkybių kontekste iš esmės nereikšmingi.

41.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs (CPK 4 straipsnis), jog: i) visos ar dalies draudimo išmokos nemokėjimas turi būti proporcinga priemonė draudėjo padarytam draudimo sutarties pažeidimui (sutarties tam tikrų sąlygų nevykdymui ar netinkamam vykdymui); ii) draudiko sprendimas nemokėti draudimo išmokos arba ją sumažinti turi būti proporcingas draudimo sutarties pažeidimo sunkumui; iii) draudimo tikslas neleidžia bet kokio pažeidimo, neatsižvelgiant į jo reikšmę, laikyti pagrindu atimti teisę į draudimo išmoką. Draudikas turi atsižvelgti į draudėjo padaryto pažeidimo reikšmę visame draudžiamąjį įvykį lėmusių priežasčių kontekste ir draudimo išmoką mažinti gali tik proporcingai pagal pažeidimo reikšmingumą; iv) draudimo sutarties sąlygų, kurių nevykdymas leidžia draudikui mažinti draudimo išmoką, buvimas įpareigoja draudiką arba ginčą sprendžiantį teismą vertinti draudėjo kaltę, draudimo sutarties pažeidimo sunkumą, jo priežastinį ryšį su draudžiamuoju įvykiu, žalos, atsiradusios dėl pažeidimo, dydį (DĮ 98 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-06-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-221-403/2019, nutarties 76–77 punktai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-1075/2018, nutarties 36 punktas). 

42.       Teismo vertinimu, byloje nustatytas ieškovės Draudimo sutarties nuostatų pažeidimas sudaro teisinį pagrindą mažintini ieškovei atlygintiną patirtų nuostolių dydį. Vertinama, jog ieškovės padarytas Draudimo sutarties sąlygų pažeidimas yra pakankamai reikšmingas pažeidimas, dėl kurio kilo neigiami padariniai – turtiniai ieškovės nuostoliai. Teismas sprendžia, kad Draudimo sutarties nuostatos buvo pažeistos išimtinai dėl ieškovės kaltės. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios trukdė ieškovei įrengti turto apsaugos signalizacijos sistemas visose pastato patalpose (tar jų biure/sandėlininko kabinete) bei visame pastato patalpų plote. Draudimo liudijimo (poliso) sąlygos buvo aiškios, ieškovė turėjo patirties įsirengiant turto apsaugos sistemas kitose pastatuose, taip pat ieškovė turėjo draudiminių įvykių ir prieš analizuojamą vagystę (žr. tripliko priedus). Tai rodo, kad ieškovė, būdama verslininke, turėjo rūpestingiau vykdyti Draudimo sutarties sąlygas bei rūpintis turto (atsargų) apsauga.

43.       Pasisakant dėl priežastinio ryšio su draudžiamuoju įvykiu teismas, visų pirma, pažymi, kad: i) priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima išskirti į du etapus. Pirmame etape conditio sine qua non (privaloma sąlyga) testu nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Kitame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisine prasme nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (neveikimo); ii) priežastiniam ryšiui konstatuoti pakanka įrodyti, kad skolininko elgesys yra pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, nors ir ne vienintelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-07-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020, nutarties 73–74 punktai).

44.       Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes byloje, sprendžia, kad egzistuoja faktinis priežastinis ryšis tarp ieškovės atlikto Draudimo sutarties pažeidimo ir draudžiamojo įvykio. Tinkamas Draudimo sutarties sąlygų vykdymas, susijęs su turto apsaugos sistemų įrengimu visose patalpose ir visame patalpų plote akivaizdžiai būtų sumažinęs draudžiamojo įvykio (vagystės su įsilaužimu) realizavimo tikimybę. Jeigu ieškovė įvykio (vagystės) momentu būtų sumontavusi turto apsaugos sistemas sandėlininko kabinete (biure), labiau tikėtina, kad vagystės su įsilaužimu atveju, ypač išpjaunant skylę sienoje ir išdaužiant stiklinės pertvaros stiklą, signalizacijos sistema būtų suveikusi dar pačio įsilaužimo į patalpas pradžioje.

45.       Pasisakant dėl draudimo išmokos mažinimo proporcijos (84 procentai nuo ieškovės patirtų 440 662,03 Eur nuostolių sumos arba 369 967,59 Eur) pastebėtina, jog ieškovė procesiniuose dokumentuose suformulavo materialųjį reikalavimą priteisti tik visą nuostolio (draudimo išmokos) sumą. Nei įstatymuose, nei teismų praktikoje nėra konkrečių kriterijų, kurie nurodytų, koks konkretus draudimo išmokos mažinimo procentas (ar suma) būtų proporcingas. Pastebėtina ir ta aplinkybė, jog ieškovė neteikė argumentų bei neįrodinėjo aplinkybių, kad atsakovė draudimo išmoką sumažino neproporcingai. Vertintina tai, kad atsakovė teikė konkrečius paskaičiavimus, kuriais remdamasi paskaičiavo konkretų procentą, kuriuo buvo sumažinta mokėtina draudimo išmoka (žr. atsiliepimo 6 priedą, taip pat baigiamųjų kalbų 9–10 puslapius). Atsakovė neneigė aplinkybės, kad draudimo išmokos mokėjimo sumažinimo procentas apskaičiuotas remiantis iš dalies teorinėmis prielaidomis, tačiau pakankamai aiškiais skaičiavimais pagrindė ir taikė būtent ieškovei palankesnę proporciją (vienais skaičiavimais draudimo išmoka galėjo būti mažinama 84 procentais, o kitais – net 97 procentais (iki 13 000 Eur)). Ieškovė procesiniuose dokumentuose tik kritikavo atsakovės taikytą draudimo išmokos mažinimo proporciją, tačiau neteikė jokių alternatyvių paskaičiavimų. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į teorinį laiko tarpą, per kurį galėjo trukti vagystė (nuo signalizacijos įjungimo 2019-02-16 apie 18:34 val. (žr. atsiliepimo priedą Nr. 4) iki 2019-02-17 05:34 val. (kai buvo gautas signalizacijos aliarmas)), taip pat į tai, jog buvo pavogta reikšminga dalis ieškovės atsargų (nuostolis siekia 440 662,03 Eur), kad turto apsaugos sistemos visame pastato plote visose pastato patalpose nebuvo įdiegtos iš esmės tik dėl ieškovės kaltės, sprendžia, kad atsakovė, mažindama draudimo išmokos dydį iki 70 000 Eur, proporcingumo principo nepažeidė.

46.       Teismas, apibendrindamas aukščiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad atsakovės išmokėta draudimo išmoka – 70 000 Eur – atitinka proporcingumo reikalavimus ir yra protinga atsižvelgiant į byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, susijusį su pačios ieškovės veiksmais, lėmusiais pakankamai didelės turto (atsargų) vertės praradimą.

Dėl kitų ieškovės (išvestinių) reikalavimų bei šalių argumentų

47.       Netenkinus pagrindinio ieškovės materialiojo reikalavimo priteisti 371 233,35 Eur draudimo išmoką, teisinio pagrindo tenkinti išvestinį reikalavimą priteisti palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos draudimo išmokos, taip pat nėra. Dėl šios priežasties plačiau dėl ieškovės prašytų priteisti 12 632,10 Eur palūkanų nepasisakoma. Tais pačiais argumentais netenkinamas ir prašymas priteisti 6 procentų metines procesines palūkanas nuo teismo sprendimu priteistos sumos.

48.       Teismo vertinimu, į esminius byloje keltus klausimus atsakyta, šalių įrodymai bei nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškinio dalyku bei nustatytų faktinių aplinkybių teisiniu kvalifikavimu buvo išsamiai motyvuotos. Kiti (likę) ieškovės bei atsakovės procesiniuose dokumentuose (ieškinyje, atsiliepime, dublike, triplike, baigiamosiose kalbose), taip pat žodžiu duotuose samprotavimuose byloje nagrinėjamais klausimais nurodyti argumentai teisinio rezultato byloje neįtakoja. Kasacinio teismo išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą; iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta; pareigos pateikti motyvus taikymo laipsnis gali varijuoti priklausomai nuo atitinkamo sprendimo pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-05-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-684/2020, nutarties 34 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

49.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. 

50.       Ieškovės ieškinys atmestas, todėl ieškovė neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (civilinio proceso principas „pralaimėjęs moka“). Atsakovė teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl nėra teisinio pagrindo apskritai spręsti apie atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–270 straipsniais, 

n u s p r e n d ž i a:

                                Ieškovės UAB „Unishop“, juridinio asmens kodas 302499583, ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, dėl draudimo išmokos ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Luminor Bank AS, Lietuvoje veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, juridinio asmens kodas 304870069, atmesti.

                                Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                  Irmantas Šulcas