Civilinė byla Nr. 2-932-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01446-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.3.11.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gegužės 25 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos I. M. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, kuria tenkintas bankroto administratorės mažosios bendrijos „Lux item“ pateiktas prašymas pripažinti bankrutuojančią uždarąją akcinę bendrovę „Universus.lt“, bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei „Universus.lt“ (toliau - UAB „Universus.lt“) iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratore paskirta mažoji bendrija „Lux item“ (toliau - MB „Lux item“), teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 5 d. 2016 m. spalio 6 d. teismo nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorinius reikalavimus. Teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi nuspręsta įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą, patikslinti kreditoriniai reikalavimai, nutartis įsiteisėjo 2017 m. sausio 26 d. Teisme taip pat gautas pareiškėjos I. M. T. prašymas, kuriuo ji prašė leisti savo lėšomis atlikti BUAB „Universus.lt“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą. Pareiškėja nurodė, kad, remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 21 straipsnio 2 dalies 3 punktu, kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius, kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų, tačiau, anot pareiškėjos, siekiant įgyvendinti ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintas teises, yra būtina atlikti BUAB „Universus.lt“ dokumentų ir kitos aktualios informacijos patikrinimą, kuris numatytas ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje. Pareiškėjos teigimu, atlikus BUAB „Universus.lt“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, galimai paaiškėtų aplinkybės, kurios laikytinos tyčinio bankroto požymiais, o pareiškėja galėtų įgyvendinti savo teisę ginčyti įmonės sudarytus sandorius.
2. Bankroto administratorė pateikė teismui 2017 m. vasario 20 d. prašymą pripažinti įmonę BUAB „Universus.lt“ bankrutavusia, priimti nutartį likviduoti įmonę, patvirtinti supaprastinto bankroto proceso trukmę, patvirtinti kreditorių sąrašą ir patvirtinti kreditorinius reikalavus 5 209,97 Eur sumai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi tenkino bankroto administratorės prašymus: visam bankroto proceso laikotarpiui patvirtino 1 690 Eur administravimo išlaidų sąmatą, iš jų 1 140 Eur administratorės atlyginimas ir 550 Eur kitos administravimo išlaidos; pripažino BUAB „Universus.lt“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto; patvirtino supaprastinto bankroto proceso trukmę šešių mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo nutarties taikyti supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos; paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtintus BUAB „Universus.lt“ kreditorių finansinius reikalavimus; įmonės likvidatoriaus funkcijas ir veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 31, 32 straipsniuose, pavedė atlikti bankroto administratorei; įpareigojo bankroto administratorę per 3 dienas nuo nutarties kopijos gavimo dienos su šia nutartimi supažindinti kreditorius, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus; įpareigojo bankroto administratorę ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius informuoti teismą apie įmonės likvidavimo procese atliktus veiksmus.
4. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas, priėmęs nutartį taikyti supaprastintą bankroto procesą, turi patvirtinti (jei jie nepatvirtinti) kreditorių reikalavimus bei administravimo išlaidų sąmatą (ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl bankroto administravimo išlaidų rekomendacinių dydžių sąrašo ir atlyginimo administratoriui už bankroto administravimą nustatymo taisyklių patvirtinimo“ nustatytus rekomendacinius dydžius, įmonės dydį, teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydį ir administratorės prašymą, nusprendė, kad visam bankroto procesui tvirtintina 1 690 Eur administravimo išlaidų sąmata, iš jų 1 140 Eur administratorės atlyginimas ir 550 Eur kitos administravimo išlaidos. Dėl šios sumos bankroto administratorė, pasikeitus BUAB „Universus.lt“ bankroto procedūrų vykdymo ar kitokioms bankroto procesui reikšmingoms aplinkybėms, turi teisę kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu patikslinti administravimo išlaidų sąmatą.
5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ĮBĮ 131 straipsnio 6 dalyje nustatytus terminus ir ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalyje pateiktą reguliavimą, taip pat tai, kad byloje nėra duomenų, jog įmonė turėtų turto ar pajamų, iš kurių galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai, padengiamos teismo bei administravimo išlaidos, bankroto administratorės prašymą pripažinti „Universus.lt“ bankrutavusia ir taikyti jai likvidavimo procedūrą patenkino.
6. Bankroto administratorė neprašė nustatyti tikslaus termino įmonės likvidavimo procedūroms atlikti, tačiau pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nėra naujų duomenų apie nustatytą įmonės turimą turtą ar pajamas, nusprendė, jog šiuo atveju nustatytina 6 mėnesių supaprastinto bankroto proceso trukmė, kuri yra pakankama likvidavimo procedūroms užbaigti.
7. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad administratorė neprašė teismo tikslinti BUAB „Universus.lt“ kreditorinių reikalavimų, paliko galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi patvirtintus BUAB „Universus.lt“ kreditorinius finansinius reikalavimus.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėja I. M. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui bankroto administratorės MB „Lux item“ 2017 m. vasario 20 d. prašymą dėl įmonės likvidavimo nagrinėti iš naujo.
9. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Vilniaus apygardos teismas neišsprendė pareiškėjos prašymo dėl BUAB „Universus.lt“ bankroto pripažinimo tyčiniu ir neleido pareiškėjos atstovui susipažinti su BUAB „Universus.lt“ dokumentais, neatsižvelgiant į tai, jog teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir leido jai (ar jos įgaliotam atstovui) savo lėšomis atlikti BUAB „Universus.lt“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, kaip tai yra įtvirtinta ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje. Iš to matyti, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė vien tik formaliais pagrindais.
2. Bankroto administratorė pateikė 2017 m. vasario 3 d. prašymą dėl procesinio termino BUAB „Universus.lt“ dokumentų patikrinimui pratęsimo 6 mėnesiams ir prašė atidėti terminą pareiškėjai atlikti dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą savo lėšomis iki bankroto administratorė patikrins BUAB „Universus.lt“ gautus dokumentus. Taip pat bankroto administratorė, teikdama 2017 m. vasario 20 d. prašymą dėl BUAB „Universus.lt“ likvidavimo, rėmėsi ĮBĮ 131 straipsnio 6 dalimi, nors žinojo (negalėjo nežinoti), kad Vilniaus apygardos teisme tuo metu yra nagrinėjamas BUAB „Universus.lt“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Tokie bankroto administratorės veiksmai rodo, kad ji galimai bando nuslėpti BUAB „Universus.lt“ tyčinio bankroto požymius ir akivaizdžiai trukdo išaiškinti tikrąsias BUAB „Universus.lt“ sudarytų sandorių aplinkybes bei ginti pareiškėjos turimą reikalavimo teisę į BUAB „Universus.lt“, kas yra nekvestionuojama pareiškėjos, kaip kreditorės, teisė, nustatyta ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte.
3. Vilniaus apygardos teismo skundžiamos nutarties priėmimas yra akivaizdžiai pažeidžiantis kreditorių teises civilinėje byloje Nr. B2-2306-781/2017, kadangi yra užkertamas kelias pareiškėjos atstovui atlikti BUAB „Universus.lt“ dokumentų ir turimos informacijos patikrinimą, tokiu būdu ginčijant BUAB „Universus.lt“ sudarytus sandorius (actio Pauliana) ir įrodinėjant BUAB „Universus.lt“ tyčinio bankroto požymius.
10. Atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą bankroto administratorė MB „Lux item“ prašo atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties vertinti kaip nepagrįstą ir atmesti.
11. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pareiškėjos į bylą pateikti duomenys iš internetinių puslapių nėra pakankamai motyvuoti argumentai, teikiant teismui prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.
2. Bankroto administratorė, vykdydama 2016 m. vasario 26 d. teismo pavedimą, išduotą reaguojant į pareiškėjos prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į BUAB „Universus.lt“ kreditorius su prašymu pateikti teismui jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu.
3. Nors Vilniaus apygardos teismas 2017 m. sausio 25 d. tenkino pareiškėjos prašymą dėl susipažinimo su BUAB „Universus.lt“ dokumentais, tačiau byloje nenustatyta, kad pareiškėja būtų kreipusis dėl konfidencialumo sutarties sudarymo, norint patikrinti BUAB „Universus.lt“ dokumentus.
4. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalį 8 punktą bankroto administratorė ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorė apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Dokumentai perduoti bankroto administratorei 2017 m. sausio 27 d. Atsižvelgiant į tai, bankroto administratorė teisėtai pateikė prašymą dėl procesinio termino BUAB „Universus.lt“ dokumentų patikrinimui pratęsimo 6 mėnesiams.
5. Prašymo pripažinti bankrotą tyčiniu pateikimas teismui neatleidžia administratorės nuo pareigos patikrinti visus sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį, ir pareikšti ieškinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. BUAB „Universus.lt“ dokumentai bankroto administratorei nustatytu laiku nebuvo perduoti. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas 6 mėnesiams pratęsė terminą bankroto administratorei patikrinti BUAB „Universus.lt“ dokumentus, o pareiškėjai atidėjo terminą savo lėšomis patikrinti BUAB „Universus.lt“ dokumentus iki tol, kol bankroto administratorė patikrins BUAB „Universus.lt“ dokumentus. Šia poziciją patvirtino ir Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. rezoliucija. Baigus dokumentų patikrinimą, dokumentų, pagrindžiančių prašymą pripažinti bankrotą tyčiniu ir (ar) susijusiu su ginčijamais sandoriais, kopijos bus perduotos teismui kartu su prašymu pripažinti bankrotą tyčiniu.
6. Atsižvelgiant į ĮBĮ 131 straipsnį, Vilniaus apygardos teismas ir bankroto administratorė veikė teisėtai, o jokie įstatymo nustatyti proceso terminai nebuvo pažeisti.
7. Pareiškėja teismui nenurodė ir nepagrindė nei vieno ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatyto įmonės tyčinio bankroto požymio. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos teismas teisingai priėmė 2017 vasario 13 d. rezoliuciją, kad pareiškėja į administratorę dėl savarankiško dokumentų patikrinimo gali kreiptis po to, kai bankroto administratorė patikrins iš BUAB „Universus.lt“ gautus dokumentus.

Teisėjų kolegija

     k o n s t a t u o j a :

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Apeliacijos nagrinėjamoje byloje objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas bankroto administratorės pateiktas prašymas pripažinti BUAB „Universus.lt“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja vadovaudamasis atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį faktiniais ir teisiniais pagrindais ir patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ar atsiliepimo į jį ribas.
13. Bankroto bylos nagrinėjamos pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas bankroto byloms nagrinėti yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms (ĮBĮ 1 straipsnio 1 ir 3 dalys). Bankroto bylų proceso taisyklių ypatumus lemia bankroto materialiųjų teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.
14. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi BUAB „Universus.lt“ iškelta bankroto byla, o įmonės bankroto administratore paskirta MB „Lux item“, teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 5 d. 2016 m. spalio 6 d. teismo nutartimi patvirtinta administravimo išlaidų sąmata iki pirmojo kreditorių susirinkimo. 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi teismas patvirtino kreditorinius reikalavimus.
15. Pirmosios instancijos teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartimi nuspręsta įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą, patikslinti kreditoriniai reikalavimai, ši nutartis nebuvo skundžiama ir įsiteisėjo 2017 m. sausio 26 d. ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalis numato, kad supaprastinto bankroto procese turi būti taikoma bankroto procedūra – likvidavimas. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas būtent ir pripažino BUAB „Universus.lt“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Atsižvelgiant į ĮBĮ nustatytus supaprastinto bankroto proceso ypatumus, šis pirmosios instancijos teismo sprendimas yra būtina BUAB „Universus.lt“ bankroto procedūros stadija ir savaime nepažeidžia pareiškėjos interesų.
16. Pareiškėja 2017 m. sausio 23 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymus leisti atlikti BUAB „Universus.lt“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą savo lėšomis (ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalis) bei prašymą dėl BUAB „Universus.lt“ bankroto pripažinimo tyčiniu (ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
17. 2017 m. sausio 25 d. nutartimi teismas tenkino vieną iš pareiškėjos prašymų ir leido jai (ar jos įgaliotam atstovui) savo lėšomis atlikti BUAB „Universus.lt“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, kaip tai yra įtvirtinta ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje. Bankroto administratorė pateikė 2017 m. vasario 3 d. prašymą dėl procesinio termino BUAB „Universus.lt“ dokumentų patikrinimui pratęsimo 6 mėnesiams ir prašė atidėti terminą pareiškėjai atlikti dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą savo lėšomis iki bankroto administratorė patikrins BUAB „Universus.lt“ dokumentus. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 13 d. rezoliucija tenkino šį bankroto administratorės prašymą.
18. Pirmosios instancijos teismas, reaguodamas į antrąjį pareiškėjos prašymą, 2016 m. vasario 26 d. pavedimu kreipėsi į bankroto administratorę ir pavedė jai ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka informuoti BUAB „Universus.lt“ kreditorius apie galimybę pateikti teismui jiems žinomą informaciją, galinčią turėti reikšmės tyčinio bankroto požymių nustatymui ir bankroto pripažinimui tyčiniu. Atsižvelgiant į nurodytą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas atliko procedūras pagal ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalį, t. y. gavęs pareiškėjos prašymą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu pradėjo ruoštis jo nagrinėjimui.
19. Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad teismas neleido jai ar jos atstovui susipažinti su BUAB „Universus.lt“ dokumentais, neatsižvelgdamas į tai, jog pats teismas 2017 m. sausio 25 d. nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą ir leido jai (ar jos įgaliotam atstovui) savo lėšomis atlikti BUAB „Universus.lt“ dokumentų ir kitos informacijos patikrinimą, kaip tai yra įtvirtinta ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal ĮBĮ 20 straipsnio 4 dalį, kol nėra išnagrinėtas prašymas pripažinti bankrotą tyčiniu, negali būti atliekami ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodyti patikrinimai. Tuo remdamasis teismas, teisingai įvertinęs situaciją, tokią galimybę pareiškėjai atidėjo iki bankroto administratorė patikrins BUAB „Universus.lt“ gautus dokumentus. Kita vertus, spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu teismas yra aktyvus ir turi imtis visų reikiamų priemonių šiam klausimui tinkamai išspręsti (pvz., išreikalauti iš įmonės administratoriaus, buvusio įmonės valdymo organo (organų) ar savininko (savininkų), kitų asmenų būtinus įrodymus ir kt.). Todėl esant situacijai, kai įmonės dokumentų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir teisme yra nagrinėjamas klausimas pagal kreditoriaus pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra logiškas ir pagrįstas įstatymo draudimas tuo pat metu atlikti ir įmonės dokumentų patikrinimą kreditoriaus iniciatyva bei lėšomis pagal ĮBĮ 21 straipsnio 3 dalį, nes tai neatitiktų bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų.
20. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad klausimas dėl bankroto pripažinimo tyčiniu byloje jau yra sprendžiamas ir pareiškėja, išlikus tokiam poreikiui, galės susipažinti su BUAB „Universus.lt“ dokumentais po jo išnagrinėjimo, apeliacinės instancijos teismas atmeta pareiškėjos argumentus, jog pirmosios instancijos teismas galėjo pažeisti ar pažeidė jos teisę išaiškinti tikrąsias BUAB „Universus.lt“ sudarytų sandorių aplinkybes bei ginti pareiškėjos turimą reikalavimo teisę į BUAB „Universus.lt“.
21. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad po klausimo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėjimo, net nepatenkinus šio pareiškėjos prašymo, tačiau paaiškėjus naujai informacijai (pvz., kreditorei atlikus įmonės dokumentų savarankišką patikrą ir nustačius, jos nuomone, naujų tyčinio bankroto požymių), pareiškėja turės teisę kreiptis į teismą su pakartotiniu prašymu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, nes tokio draudimo įstatymas nenumato.
22. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl to, kad jai užkertamas kelias ginčyti BUAB „Universus.lt“ sudarytus sandorius (actio Pauliana) ir įrodinėti BUAB „Universus.lt“ tyčinio bankroto požymius, atkreipia dėmesį į tai, jog iš tikrųjų įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu klausimo inicijavimas įstatymo yra ribojamas tam tikra bankroto proceso stadija. Jeigu bankroto procedūra vykdoma teismo tvarka, įmonės bankroto pripažinimą tyčiniu yra pagrindas inicijuoti net iki įsiteisėja teismo sprendimas dėl įmonės pabaigos. Priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, įmonės bankroto procedūrų vykdymas laikomas užbaigtu ir jokios su įmonės bankroto procesu susijusios procedūros negali būti tęsiamos. Šioje bankroto proceso stadijoje atlikti tam tikras procedūras neturi būti ir jokio teisinio intereso bei poreikio, nes priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos galima tik tuo atveju, kai visos kreditoriams, administratoriui, įmonės savininkams reikšmingos procedūros yra užbaigtos (išspręsti kreditorių reikalavimų tvirtinimo, įmonės sandorių teisėtumo, skolų išieškojimo iš debitorių, įmonei padarytos žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, įmonės turto pardavimo ir paskirstymo kreditoriams ir visi kiti klausimai). Pavyzdžiui, dėl tos priežasties ir ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kreditorių ir jų sąrašo tikslinimai yra galimi tik iki bus priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-96-381/2016). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galimybė įrodinėti BUAB „Universus.lt“ tyčinio bankroto požymius ir ginčyti BUAB „Universus.lt“ sudarytus sandorius pareiškėjai skundžiama nutartimi nėra panaikinta ar apribota.
23. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal ĮBĮ 131 straipsnio 5 dalies nuostatas, pardavus įmonės turtą ir reikalavimų teises, gautos lėšos skiriamos teismo ir administravimo išlaidoms. Jeigu pradėjus supaprastintą bankroto procesą nustatoma, kad pardavus įmonės turtą ir reikalavimo teises bus gauta dvigubai daugiau lėšų, negu reikia teismo ir administravimo išlaidoms, teismas priima nutartį nutraukti supaprastinto bankroto proceso vykdymą ir vykdyti įmonės bankroto procedūras bendra šiame įstatyme nustatyta bankroto bylų nagrinėjimo teisme tvarka. Taigi, po klausimo dėl tyčinio bankroto iškėlimo išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, bankroto administratorei ar pareiškėjai nustačius, kad egzistuoja pagrindas ginčyti BUAB „Universus.lt“ sudarytus sandorius ir atgauti įmonės lėšas, esant pagrindui, teismas gali spręsti klausimą dėl supaprastinto bankroto proceso vykdymo nutraukimo ir bendros bankroto procedūros įmonei taikymo.
24. Papildomai pažymėtina, kad ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalyje numatytas maksimalus vienerių metų supaprastinto bankroto terminas nėra pritaikytas BUAB „Universus.lt“ bankroto byloje, todėl, esant pagrįstam motyvui, galimas ir skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo nustatyto supaprastinto bankroto proceso termino pratęsimas.
25. Teismų praktikoje yra įtvirtinta nuostata, jog įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, todėl bankroto bylos turi viešąjį interesą. Kaip minėta, vykdydamas bankroto procedūras, pirmosios instancijos teismas privalo veikti aktyviai, taip pat ir spręsdamas klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismas privalės atsižvelgti ir į pareiškėjos prašymą dėl BUAB „Universus.lt“ dokumentų įvertinimo, kuris teismo nutartimi yra patenkintas. Sprendimą dėl įmonės pabaigos teismas galės tik tada, kai visos kreditoriams, administratoriui, įmonės savininkams reikšmingos procedūros yra užbaigtos (išspręsti kreditorių reikalavimų tvirtinimo, įmonės sandorių teisėtumo, skolų išieškojimo iš debitorių, įmonei padarytos žalos atlyginimo iš kaltų asmenų, įmonės turto pardavimo ir paskirstymo kreditoriams ir visi kiti klausimai), todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos teisės yra ribojamos ir kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pažeidė ĮBĮ ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatas.
26. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad remiantis ĮBĮ nuostatomis teismo nutartis pripažinti įmonę bankrutavusia ir likviduojama bei supaprastinto proceso termino nustatymas nėra kliūtis spręsti klausimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, pareiškėjai susipažinti su įmonės dokumentais, reikšti įmonės vardu ieškinius, bankroto administratoriui patikrinti įmonės sudarytų sandorių per 36 mėnesius (o jeigu įmonės bankrotas pripažintas tyčiniu - per 60 mėnesių) teisėtumą ir reikšti reikalavimus dėl jų nuginčijimo, jeigu būtų nustatytas tam pagrindas, todėl pareiškėjos atskirasis skundas yra atmestinas.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

            Teisėjas                      Artūras Driukas