Nuorašas                                                               

                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-51-829/2013

Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00331-2012-4 

                                Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5.; 1.2.4.5.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.3.6.4.1.(S)

ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

         2013 m. rugpjūčio 29 d.

           Šakiai

              Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Ažukui, kaltinamajam M. Š., jo gynėjai advokatei Irenai Haase, nukentėjusiajam E. Ž., jo atstovui advokatui Juozui Gabraičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir

n u s t a t ė:

              M. Š. yra 2012 m. birželio 24 d., naktį, apie 2 valandą 00 minučių, (duomenys neskelbtini), tyčia smūgiuodamas rankos kumščiu sudavė vieną smūgį E. Ž. į veido sritį ir padarė jam galvos sumušimą, su poodinėmis kraujosruvomis kairės akies vokuose, pereinančiomis į kairį skruostą, su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kairės pusės viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelės skeveldrinius lūžius, kairės pusės skruostikaulio – viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, dėl ko E. Ž. parvirto ir buvo padarytas odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje, t. y. E. Ž. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

              Kaltinamasis M. Š. pripažįsta dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta liudytojų L. J., N. A., J. B., G. D., V. T., S. P. parodymais, specialisto išvada, ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM civiliniu ieškiniu ir prie jo pateiktais dokumentais, kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis M. Š. parodė, kad kaltu prisipažįsta. Atvyko į šventę su panele N. A. ir draugu L. J.. Šventėje buvo dar jo draugas J. B.. Susitiko apie 23 val. Tiesiog stovėjo prie mašinos, šnekėjosi. Po pusantros valandos jam su L. J. stovint prie suoliukų, prie jų priėjo nukentėjęs E. Ž. ir dar vienas asmuo. E. Ž. pažiūrėjo į L. J. ir paklausęs ką jis čia veikia, užsimojo dešinės rankos kumščiu. E. Ž. ir su juo atėjusį asmenį nustūmė šalin ir L. J. liepė bėgti. Šis pabėgo. Tada pats nubėgo iki J. B., kuris šoko su panele ir pasakė, kad vyksta konfliktas. Su J. B. bėgo link tos pusės, link kur nubėgo L. J. ir E. Ž. su savo draugais. L. J. nerado. Įvyko žodinis konfliktas. Klausinėjo kodėl gaudo L. J.. Tada privažiavo pasienio pareigūnai, liepė visiems skirstytis ir santykius aiškintis už kaimo ribų. Pareigūnų nelabai kas klausė, nes jie buvo tik dviese. Toliau vyko žodinis konfliktas, šioks toks apsistumdymas. Nukentėjęs jį pasikvietė pasikalbėti paimdamas už rankos, bet jis atsakė, jog neturi ką kalbėti ir niekur nėjo. Lyg ruošėsi skirstytis, bet J. B. dar nuėjo pašnekėti. Matė, kad jis kalbasi su nukentėjusiuoju E. Ž.. Apsisuko ir visi grįžo atgal. J. B. bešnekant su E. Ž. į jų tarpą nuėjo jo panelė N. A., kuri paklausė kodėl vaikosi L. J.. Tuo metu nuo nukentėjusiojo ir J. B. stovėjo gal už 2 metrų. E. Ž., paėmęs už pečių, svieste nusviedė jo panelę į griovį. Pagautas staigaus pykčio užsimojo ir smogė pastarajam vieną kartą. Tada pasišalino. Nukentėjusiajam pataikė į kairįjį skruostą. Nematė kokios pasekmės buvo, nes buvo tamsu. Buvo blaivas, nes vairavo. Matėsi, kad nukentėjęs buvo išgėręs. Nukentėjęs L. J. norėjo pasigauti dėl asmeniškumų ir išsiaiškinti su juo santykius. Kaip teigė E. Ž., L. J. dirba „ožiu mentyne“, t. y. skundiku. Jis taip teigė atvažiavęs kitą dieną, kai iš jo pareikalavo 1 000 Lt. Ligonių kasos ir VSDFV ieškinius teks atlyginti. Skambinosi į VSDFV. Jam pasakė, kad reikia rašyti prašymą ir ieškinį išdėstys dalimis. Su ieškinio dydžiu sutinku. Dėl nukentėjusiajam padarytos 283,40 Lt turtinės žalos sutinka. Nukentėjusiajam padarė 50 Lt įmoką į jo sąskaitą. Likusią dalį per pusantro mėnesio perves. Su nukentėjusiojo ieškiniu dėl turtinės žalos sutinka, ją atlygins. Neturtinės žalos pagal gaunamas pajamas neturi galimybių atlyginti. Mano, kad nukentėjusiojo ieškinys dėl neturtinės žalos yra neteisingas. Po viena nukentėjusiojo nuotrauka, kuri buvo įkelta į nukentėjusiojo Facebook profilį, buvo parašytas komentaras, kad kažkam tai geruoju nesibaigs. Nuotraukos į Facebook buvo įkeltos kai vyko ikiteisminis tyrimas. Sprendžiant iš nuotraukų nemano, kad nukentėjęs patyrė stresą, nes nuotraukose atrodo gan linksmas. Nekilnojamojo turto neturi. Dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, į rankas gauna apie 820 Lt. Turi kreditorinių įsipareigojimų UAB „Ūkio banko lizingas“, nes reikėjo pastatyti mamai paminklą. Taip pat turi kreditorinių įsipareigojimų Valstybiniam studijų fondui. Ūkio bankui paskolą grąžinti reikia per du metus, o Valstybiniams studijų fondui per 15 metų nuo studijų baigimo ar nutraukimo. Studijas nutraukė prieš 6 metus. Atidavus paskolas pragyvenimui lieka nepilnai 500 Lt. Minimaliam egzistavimui tos sumos pakanka. Nukentėjęs buvo atvykęs pasikalbėti su juo. Atvyko su dviem draugais. Pokalbis vyko kieme. Nukentėjęs paklausė ką jis šiam siūlo ir paprašė 1 000 Lt. Tuomet pasakė, kad nemokės, nes neturi iš ko. Tada nukentėjęs pažiūrėjo į jį pasakė: „Manai neitų tavęs čia vietoje suvynioti?“. Tai girdėjo jo panelė ir šios tėvai (II tomas, b. 21-23).

                            Nukentėjęs ir civilinis ieškovas E. Ž. parodė, kad 2012-06-24 atvyko į (duomenys neskelbtini) kaimą pasiimti draugų ir ruošėsi važiuoti namo. Tai buvo apie 2 val. nakties. Pamatė būrį asmenų ir tarp jų buvo L. J., su kuriuo norėjo pasikalbėti. Einant link L. J. pastarasis sunerimo. Priėjus prie jų kaltinamasis M. Š. pradėjo stumdytis, o L. J. pradėjo bėgti. Puolė L. J. vytis, bet šis nubėgo ir liko nesupratę. Tuo metu ėjo link automobilių ir jiems kelią pastojo M. Š. su draugais. Jie pradėjo klausti ką bando išsiaiškinti. M. Š. draugas J. B. nuolatos skatino jam duoti, jį sumušti. Mano, kad tai buvo tyčinis konflikto provokavimas. Aplinkui buvo mergina. Mergina visur lindo, bandė visus skirti, todėl paėmė ją ir gražiai patraukė į šoną, kad ji nenukentėtų, nes M. Š. draugai provokavo konfliktą. Grėsmė buvo abstrakti, nes vyko konfliktas. Norėjo apsaugoti merginą, todėl ją patraukė. Nepastebėjo ar mergina parklupo. Nėra įrodymų, kad merginą šveitė į šoną, nes nėra mėlynių. Atvažiavus pasieniečiams iš šono gavo stiprų smūgį. Krisdamas alkūne rėžėsi į žemę. Stojosi sunkiai, draugai padėjo nueiti iki automobilio ir išsiskirstė namo. Kitą dieną juto didelį galvos svaigimą, blogumą. Pamanė, kad pasiūlys kaltinamajam geranoriškai susitarti dėl padarytos žalos. Atvažiavęs pas pasiūlė tartis gražiuoju dėl 1 000 Lt. Kaltinamasis teigė, kad nėra kaltas, nieko nepadarė, pareiškė, kad nieko nemokės. Tada apsisuko ir išvažiavo namo. Sekančią dieną, pasijutęs dar blogiau, kreipėsi į Kauno klinikinę ligoninę, kur buvo peršviestas veidas, nustatyti sumušimai, lūžiai, ko pasekoje turėjo 10 dienų kęsti neapsakomą skausmą, praktiškai nesimaitinti. Per tą laiką numetė 5 kg svorio, dėl ko patyrė didelį diskomfortą. Po 10 dienų pakvietė operuotis, nes atsilaisvino vietos. Po operacijos 20 dienų turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir apie mėnesį laiko jautė labai didelį diskomfortą, dvasinius išgyvenimus. Po operacijos negalėjo valdyti. Ieškinį palaiko. Tokio pasityčiojimo ir pažeminimo viešoje vietoje gyvenime nebuvo patyręs. Patyrė didelius psichologinius sukrėtimus. Iš pradžių žalą įvertino 1 000 Lt. Tuo metu dar nebuvo kreipęsis į medikus. Kai kreipėsi į gydytojus, paaiškėjo, kad tai yra sunkus sužalojimas, nes lūžiai buvo skeveldriniai. Po reabilitacijos ir patirto šoko, mano, prašoma pinigų suma net ir per maža atsižvelgiant į patirtas nuoskaudas, dvasinius išgyvenimus ir fizinį skausmą. Pateiktose nuotraukose yra jo atvaizdas. Kadangi buvo neseniai parvežtas po operacijos, tai nesuvokdamas savo veiksmų nusifotografavo su šypsena veide. Buvo apsvaigęs po medikamentų. Mano, kad nuotraukas į Facebook sudėjo jau atsigavęs po operacijos, bet tiksliai nepamena. Mano, kad Facebook yra jo privati vieta. Nežino ko kaltinamasis po jo profilį landžiojo ir ieškojo. Jis gal bandė šiai bylai pakenkti. Buvo išgėręs du butelius alaus, todėl buvo labai adekvatus ir blaivas. L. J. nesmūgiavo. Pastarasis jį apšneka. Gal tai jis daro iš pavydo. Nesuvokia kokiu tikslu jis tai daro (II tomas, b. l. 23-25).

                            Liudytojas L. J. parodė, kad 2012-06-23 į šventę atvyko su M. Š. ir N. A.. Buvo aikštelėje, šoko ir matė kaip prie M. Š. priėjo E. Ž., S. P.. Priėjo ir jis. Tada E. Ž. jam užsimojo, bet spėjo atsitraukti ir pastarasis jam nepataikė. Pamatė, kad link jo ruošiasi bėgti S. P., todėl pabėgo. Kai pabėgo nematė kas vyko. Su E. Ž. nebendrauja. Niekada E. Ž. nesakė, kad šį jis apkalba (II tomas, b. l. 25-26).

                            Liudytojas J. B. parodė, kad kaltinamasis yra jo draugas, o nukentėjusįjį žino iš matymo, bet su juo nebendrauja. Atvažiavo į šventę su kitais draugais. Šventėje atėjo L. J.. Netoli buvo broliai (duomenys neskelbtini). Išėjo kalba, kad „kabinsis ant“ L. J.. S. P., kad jie atsikabintų, kad nesimuštų. Paskui šoko su panele, atėjo M. Š. su N. A. ir pasakė, kad E. Ž. gaudo L. J.. Kai paskui susitiko prie stotelės, tai ir prasidėjo viskas. Pagrinde aiškinosi jis ir E. Ž.. Aiškinosi, stumdėsi, bet nesimušė. N. A. norėjo jį nusitempti, kad viskas užsibaigtų ir važiuotų namo, o E. Ž. ją nustūmė. Nebuvo gražus tas pastūmimas. Jeigu mergina griovį pasiekė, tai ten nebuvo gražus pastūmimas. Tada M. Š. kirto jam vieną. Matė kaip kaltinamasis pataikė E. Ž.. Smūgis kliuvo tiesiai po akimi. Po to E. Ž. atsistojo, pasakė, kad gražiuoju nesibaigs, pradėjo grasinti ir sėdo į mašiną (II tomas, 27-28).

                            Liudytoja N. A. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, nes šis yra jos draugas, o nukentėjusiojo asmeniškai nepažįsta. Atvažiavo į šventę su M. Š.. Ten sutiko J. B.. Tada pribėgo E. Ž. su draugais ir nusivijo L. J.. Pradėjo bėgti iš paskos, bet jų nepavijo. Tada grįžo prie scenos ieškoti L. J.. Ties stotele pamatė S. P. ir dar vieną jo draugą. Prie šių priėjo paklausti kodėl jie gaudo L. J.. Paskui priėjo ir E. Ž., pradėjo prie visų kabinėtis. Po to E. Ž. nusivedė J. B. į šoną. Priėjo prie E. Ž. paklausti kodėl L. J. yra vaikomas, tačiau pastarasis liepė nesikišti, griebė ją už pečių ir stūmė į griovį. Išgirdo kaip M. Š. suriko, o kai atsikėlė, pamatė E. Ž. užsiėmusį už žando. Paskui pasieniečiai liepė skirstytis (II tomas, b.l. 28-29).

                            Liudytojas G. D. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta, o nukentėjęs yra jo draugas. 2012-06-24 įvyko konfliktas. Atvažiavo pasiimti dviejų draugų. Norėjo „pašnekėti su (duomenys neskelbtini)“, bet jis pabėgo. Paskui atbėgo kaltinamasis, susiginčijo. Jau kaip ir skirstėsi namo, iššoko kaltinamasis iš griovio ir trenkė E. Ž.. Nežino dėl kokios priežasties kaltinamasis trenkė E. Ž., nes tuo metu jau buvo mašinoje. Kai atsisuko į E. Ž., matė kaip jis krenta. Paties smūgio nematė. L. J. nieko nenorėjo pasakyti ir jo nesivaikė. Kai atėjo prie mašinos, konfliktas jau vyko. Pats nesikišo. Jeigu jo draugai būtų norėję L. J. „duoti į skūrą“, tai būtų ir davę, bet nedavė nes šis pabėgo. Niekas L. J. mušti nenorėjo (II tomas, b. l. 26-27).

                            Liudytojas V. T. parodė, kad tą vakarą nenorėjo su L. J. pasišnekėti, nes su juo nebendrauja. Eidamas prie mašinos pamatė vykstantį konfliktą, nes visi šnekėjo, rėkavo. Nematė, kad kas nors būtų stumdęsis, kad merginą būtų pastūmęs. Matė, kad kaltinamasi sudavė nukentėjusiajam, nes sėdėjo automobilyje už kokių 10 metrų. Daugiau nematė nieko (II tomas, b. l. 29-30).

                            Liudytojas S. P. parodė, kad kaltinamąjį nelabai pažįsta, o nukentėjęs yra jo draugas. Šventėje buvo su V. T. ir pamatė L. J., seną draugą. Pradėjo jį vytis, nes buvo seniai matę ir norėjo pašnekėti. L. J. pabėgo. Su L. J. norėjo pakalbėti, nes šis jo klasiokas, o ką kiti norėjo su juo pakalbėti – nežino. Su L. J. nesutaria nuo mokyklos laikų. L. J. nenorėjo su jais kalbėtis, tai pabėgo. Jo ir nesivijo. Ėjo link mašinos. Tada „prisistatė“ L. J. draugai ir pradėjo ginčytis. Matėsi iškart, kad jie norėjo kivirčų. Ypatingai J. B. siautėjo. Pasieniečiai liepė jiems skirstytis. Ėjo link mašinos, bet iš šono atbėjo kaltinamasis ir trenkė į veidą. Jiems besiginčijant buvo šalia mergina ir „labai kišosi į jų reikalus“. Merginos niekas nestūmė, ją tik patraukė ir liepė nesikišti. Smūgis E. Ž. buvo tik po kurio laiko, po 5-10 minučių (II tomas, b. l. 30-31). 

                            Iš protokolo-pareiškimo matyti, kad E. Ž. į policijos pareigūnus dėl jam padaryto sužalojimo kreipėsi 2013-06-26 (I tomas, b.l. 5).

                            Iš pareiškimo matyti, kad E. Ž. reiškia 5 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai ir 283,40 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, taip pat pateikia patirt turtinę žalą pagrindžiančius įrodymus (I tomas, b.l. 12, 14-16, 137-138).

                            Iš medicininių dokumentų matyti, kad į medikus E. Ž. kreipėsi 2013-06-25. 2013-07-02 buvo paguldytas į ligoninę operacijai, išleistas 2013-07-02. Nurodyta, kad nukentėjęs skundėsi kairio skuosto, viršutinės lūpos ir v/ž dantų nutirpimu. Nedarbingumas tęstas iki 2012-07-09 (I tomas, b.l. 21).

              Iš specialistų išvadų matyti, kad tyrimo metu buvo E. Ž. buvo konstatuotas galvos sumušimas su poodinės kraujosruvomis kairės akies vokuose, pereinančiomis į kairį skruostą, su kraujosruva po kairės akies obuolio jungine, su lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimu, kairės pusės viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelės skeveldrinius lūžiai, kairės pusės skruostikaulio – viršutinio žandikaulio kompleksinis lūžimas, odos nubrozdinimas dešinėje alkūnėje. Nurodoma, kad sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu paveikus kairę veido pusę ir galėjo būti padaryti 2012-06-24. Dėl kairės pusės viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelės skeveldrinių lūžių, kairės pusės skruostikaulio – viršutinio žandikaulio kompleksinio lūžimo E. Ž. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šio sužalojimo sveikata jam buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (I tomas, b. l. 26-27, 31).

                              Iš Valstybinės ligonių kasos prie SAM pateikto civilio ieškinio matyti, kad už E. Ž. gydymą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sumokėjo 2 487,65 Lt, todėl šiai sumai prašoma pripažinti civiliniu ieškovu ir ją priteisti iš kaltinamojo (I tomas, b. l. 38, 39).

              Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareikšto civilinio ieškinio matyti, kad E. Ž. laikino nedarbingumo laikotarpiu iš valstybės biudžeto pastarajam sumokėjo 1 750,53 Lt ligos pašalpą už laikotarpį nuo 2012-06-27 iki 2012-07-27, todėl šią sumą prašoma priteisti iš kaltinamojo (I tomas, b.l. 52-53,54, 55, 56, 57, 58, 59, 60, 61, 62, 63).

              Iš fotonuotraukų matyti nukentėjusiojo savijauta po operacijos (II tomas, b. l. 2).

              Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo M. Š. veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi nukentėjusiajam E. Ž. suduodamas vieną smūgį ranka į veido sritį be kitų sužalojimų padarė ir kairės pusės viršutinio žandikaulio žandinio ančio priekinės ir šoninės sienelės skeveldrinius lūžius, kairės pusės skruostikaulio – viršutinio žandikaulio kompleksinį lūžimą, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, kadangi lūžimas gyja ilgiau nei 10 dienų.

                Teismas, kaltinamojo M. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustato.

              Teismas kritiškai vertina nukentėjusiojo E. Ž. teiginius, kad jis su draugais jokio konflikto neprovokavo, kad norėjo tik su kaltinamojo draugu L. J. pasikalbėti, kad jo nesivaikė tikslu sumušti ar išsiaiškinti santykius, nes šią nurodomą aplinkybę paneigia ne tik kaltinamasis M. Š. bei kartu su juo buvę pastarojo draugai, tačiau ir paties nukentėjusiojo draugai duodami parodymus, kurie vieni kitiems prieštarauja – iš pradžių S. P. parodė, kad L. J. pradėjo vytis, nes buvo seniai matę ir norėjo pašnekėti, kad jis senas draugas, o ką kiti norėjo su juo pakalbėti – nežino. Į papildomą klausimą atsakė, kad su L. J. nesutaria nuo mokyklos laikų, kad jo nesivaikė. Nukentėjęs E. Ž. parodė, kad einant link L. J. šis sunerimo ir pradėjo bėgti. Puolė L. J. vytis, bet šis nubėgo ir liko nesupratęs. Liudytojas G. D. parodė, kad jeigu jo draugai būtų norėję L. J. „duoti į skūrą“, tai būtų ir davę, bet nedavė nes šis pabėgo. Tokie nenuoseklūs nukentėjusiojo bei jo draugų paaiškinimai, kurie logiškai nesiderina su po to sekusiais jų pačių ir kitų konflikte dalyvavusių asmenų veiksmais, leidžia daryti išvadą, kad ir pats nukentėjusysis iš dalies prisidėjo prie konflikto kilimo, taip pat suteikia pagrindą manyti, kad konflikto metu N. A. visgi galėjo būti nukentėjusiojo pastumta. Nors kaip teigia pats nukentėjęs E. Ž., „nėra įrodymų, kad merginą šveitė į šoną, nes nėra mėlynių“, tačiau, kad taip nebuvo neparodė nei vienas iš nukentėjusiojo draugų, kurie apart vieno smūgio E. Ž., teigė daugiau nieko nematę. Tuo tarpu kaltinamojo M. Š., N. A., J. B. parodymai nuoseklūs, jais teismas turi mažiau pagrindo abejoti. 

              Skiriant kaltinamajam M. Š. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas nesunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas esant neapibrėžtai tyčiai, tai yra nekonkretizuojant galimų padarinių – sveikatos sutrikdymo pobūdžio ar laipsnio, tačiau kaltinamasis leido atsirasti bet kuriam iš jų; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas dėl pykčio protrūkio, į tai, kad nukentėjusysis iš dalies ir pats išprovokavo konfliktą; į kaltinamojo asmenybę, amžių – kaltinamasis neteistas, du kartus baustas administracine tvarka už KET pažeidimus (vairavo automobilį būdamas neužsisegęs diržo, taip pat pastatė automobilį ženklo, kuris draudžia stovėti automobiliams galiojimo zonoje), paskirtąsias baudas yra sumokėjęs, viena nuobauda galioja, dirba, kitokių kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų nėra surinkta; į tai, kad byloje reiškiami civiliniai ieškiniai, ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo kaltinamasis pripažįsta; į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

              Atsižvelgiant į kaltinamojo M. Š. požiūrį į padarytą nusikaltimą ir elgesį po jo  nusikaltimo padarymo, kuris atspindi pagrindines jo dorovines vertybes, gebėjimą suvokti bei vertinti padarytą veiką ir atsiradusius dėl to padarinius, skirtina laisvės apribojimo bausmė, kurios dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatyto minimalaus ir maksimalaus termino vidurkis, įpareigojant kaltinamąjį per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam nusikaltimu padarytą turtinę žalą (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 6 d. 2 p.), be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos (Lietuvos Respublikos BK 48 str. 3 d. 1 p).

Kaltinamajam M. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina (I tomas, b. l. 91, 92).

Dėl civilinių ieškinių.

Lietuvos Respublikos CK 6.290 str. 3 d. numato, kad socialinio draudimo įstaigai išmokėjus sumas iš valstybės biudžeto, jos turi būti išieškomos iš kaltų asmenų, todėl civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos pareikštas ir teisminio bylos nagrinėjimo metu prokuroro palaikomas 2 487,65 Lt dydžio civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo gydymo ir civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pareikštas 1 750,53 Lt civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti, patirtai dėl E. Ž. sumokėtos ligos pašalpos, kuriuos kaltinamasis pripažįsta, tenkintini visiškai ir priteistini iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis E. Ž. reiškia 5 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, taip pat 283,40 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (I tomas, b. l. 12, 14-16). Teismo posėdžio metu nukentėjęs E. Ž. palaikė tokio dydžio civilinį ieškinį.

Teismas, atsižvelgdamas į pateiktus dokumentus, sprendžia, jog patirtos 283,40 Lt išlaidos kelionėms į medicinos įstaigą, taip pat už teismo medicinos eksperto apžiūrą, laikytinos būtinomis, pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Grįsdamas patirtos neturtinės žalos dydį nukentėjęs E. Ž. nurodo, kad 10 dienų turėjo kęsti neapsakomą skausmą, praktiškai nesimaitino. Per tą laiką numetė 5 kg svorio, dėl ko patyrė didelį diskomfortą. Po 10 dienų jį pakvietė operuotis. Po operacijos 20 dienų turėjo nedarbingumo pažymėjimą ir apie mėnesį laiko jautė labai didelį diskomfortą, dvasinius išgyvenimus. Po operacijos negalėjo valdyti. Patyrė didelius psichologinius sukrėtimus.

Bylos duomenimis nukentėjusiajam E. Ž. dėl sužalojimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b. l. 26-27, 31). Teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl šio įvykio nukentėjusysis E. Ž. patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus – teko kreiptis į gydytojus, mėnesį laiko jausti nepatogumą. Tai, kad nuotraukose nukentėjusysis juokiasi, apie savo fizinę būklę informuoja viešoje erdvėje, teismas neturi pagrindo tikėti nukentėjusiojo žodžiais, kad jis dėl sužalojimo patyrė didelius psichologinius sukrėtimus, didelį pažeminimą. Šiuo atveju teismas atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, kad patirti sužalojimai komplikavosi, kad šiuo metu yra likę liekamųjų reiškinių. Nustatant padarytos neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgtina į nukentėjusiojo elgesį įvykio metu, po įvykio, kai jis važiavo pas kaltinamąjį ir patirtą žalą įvertino 1 000 Lt, į kaltinamojo jauną amžių, į tai, kad jis dirba, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, taip pat teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (už nesunkų kūno sužalojimą, padarant Lietuvos Respublikos BK 138 str. numatytą nusikalstamą veiką, kai sulaužant kaulus), kuriose priteistų neturtinei žalai atlyginti sumų dydžiai svyruoja nuo 1 000 Lt iki 5 000 Lt, bei siekiant nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų pusiausvyros, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, taip pat kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo E. Ž. patirtus nepatogumus – 1 500 Lt suma laikytina teisingu neturtinės žalos atlyginimu ir priteistina nukentėjusiajam E. Ž. iš kaltinamojo M. Š..

              Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

M. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir nuteisti laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojat per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. Ž. padarytą turtinę žalą, taip pat be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš M. Š. du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt septynis litus 65 ct (2 487,65 Lt) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo Valstybinės ligonių kasos prie SAM, įmonės kodas 191351679, naudai.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš M. Š. vieną tūkstantį septynis šimtus penkiasdešimt litų 53 ct (1 750,53 Lt) turtinės žalos ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus, juridinio asmens kodas 188677622, naudai.

Civilinio ieškovo E. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. Š. du šimtus aštuoniasdešimt tris litus 40 ct (283,40 Lt) turtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo E. Ž. naudai.

Priteisti iš M. Š. vieną tūkstantį penkis šimtus litų (1 500 Lt) neturtinės žalos atlyginimo civilinio ieškovo E. Ž. naudai.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo M. Š. palikti nepakeistą, o po nuosprendžio įsiteisėjimo ją panaikinti.

         Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėjos parašas.

Nuorašas tikras:

Teisėja                                                                                                                Loreta Masevičiūtė