Civilinė byla Nr. e2-464-450/2022
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00169-2022-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.4.1;
3.4.4.2
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. gegužės 12 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditoriaus uždarosios akcinės bendrovės atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutarties, kuria uždarajai akcinei bendrovei „SKDR“ iškelta restruktūrizavimo byla, civilinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKDR“ direktoriaus V. Ž. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „SKDR“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Industek“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „SKDR“,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „SKDR“ direktorius V. Ž. kreipėsi teismą, prašydamas iškelti atsakovei UAB „SKDR“ (toliau – ir bendrovė) restruktūrizavimo bylą.
2. Prašymą grindė tuo, kad UAB ,,SKDR“ restruktūrizavimo pareiškimo parengimo dienai turėjo kreditorinių įsiskolinimų už 482 704 Eur, iš kurių 331 098 Eur sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir 151 606 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos. Skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) sudaro 5 780,48 Eur; skolos susidarė 2020-2021 metais. Įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, su kuriais susidūrė neatsiskaičius klientams už įvykdytus projektus. Pradėti teisminiai procesai, siekiant susigrąžinti lėšas. Sėkmingai užbaigus teisinius ginčus, priteistų lėšų pilnai pakaktų atsiskaityti su visais kreditoriais ir užbaigti restruktūrizavimo procesą. UAB „SKDR“ viso turto vertė 2021 m. birželio 15 d. duomenimis buvo 693 416 Eur, pareiškimo pateikimo teismui dieną ilgalaikio turto pokytis nuo šios datos iki 2021 m. gruodžio mėn. pabaigos yra nežymus – natūralus nusidėvėjimas. Kito ilgalaikio turto UAB ,,SKDR neįsigijo. Pagal įvykdytas rangos sutartis UAB ,,SKDR“ gavo 22 389,32 Eur pajamų. Iš esmės UAB ,,SKDR“ darbas yra sezoninis ir šaltuoju metų laiku ji negali vykdyti rangos sutarčių, tačiau priduos likusius atliktus darbus, kurių vertė apie 65 000 Eur be PVM. Atsakovės darbuotojų skaičius yra optimalus ir pakankamas užtikrinti ūkinės-komercinės veiklos tęstinumą ir restruktūrizavimo plano vykdymą. Bendrovėje šiuo metu dirba 5 darbuotojai, o pradėjus vykdyti planuojamas sudaryti sutartis, papildomi darbuotojai bus samdomi pagal poreikį. Bendrovė vykdo tiek anksčiau prisiimtus įsipareigojimus, tiek prisiima naujus.
3. Kreditorė UAB „Industek“ prašo iškelti nemokumo bylą UAB „SKDR“, motyvuodama tuo, kad bendrovė yra nemoki.
4. Nurodė, kad UAB ,,Industek“ ir UAB „SKDR“ 2018 m. rugsėjo 1 d. pasirašė ilgalaikę tiekimo sutartį, kurios pagrindu pareiškėja patiekė atsakovei prekes, buvo išrašytos ir pateiktos PVM sąskaitos faktūros, pagal kurias mokėtina suma yra 4 462,87 Eur ir turėjo būti apmokėta iki 2021 m. rugsėjo 4 d., tačiau mokėjimas neatliktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 14 d. nutartimi iškėlė UAB „SKDR“ restruktūrizavimo bylą.
6. Teismas nustatė, kad UAB „SKDR“ šiuo metu patiria finansinių sunkumų, kurie susidarė dėl to, jog yra pasirašyta ir vykdyta rangos sutartis atlikti lauko vandentiekio ir nuotekų montavimo darbus (duomenys neskelbtini) su atsakove UAB „Mitnija“. Šiuo metu vyksta teisminis ginčas Kauno apygardos teisme civilinės bylos Nr. e2-1298-896/2021; pateiktas ieškinys 573 703,93 Eur (su PVM) sumai. Darbai yra atlikti, tačiau ginčas kilo todėl, kad atsakovė pilnai neatsiskaito su ieškove (sulaikyta suma). Sulaikytos sumos neišmokėjimas yra įtakotas atsakovės valios, kuri nepasirašo baigiamojo darbų akto.
7. Pagal pateiktus duomenis, 2018 m. pardavimo pajamos sudarė 635 700 Eur, įmonės veikla buvo pelninga, uždirbo 51 700 Eur grynojo pelno. Pardavimo savikaina nurodytu laikotarpiu buvo 332 100 Eur (52,24 proc. nuo pardavimo pajamų), veiklos sąnaudos sudarė 242 300 Eur (38,11 proc. nuo pardavimo pajamų). 2018 m. buvo patirtos 507 Eur sąnaudos iš finansinės ir investicinės veiklos. Pelno mokestis 2018 m. buvo lygus 9 200 Eur. 2019 m. pardavimo pajamos sudarė 680 900 Eur, įmonės veikla buvo pelninga, uždirbta 13 200 Eur pelno. Pardavimo savikaina 2019 m. buvo 410 100 Eur (60,23 proc. nuo pardavimo pajamų), o veiklos sąnaudos sudarė 252 900 Eur (37,14 proc. nuo pardavimo pajamų). 2019 m. patirta 1 800 Eur finansinių ir investicinių pajamų. Pelno mokestis 2019 m. siekė 2 900 Eur. 2020 m. pardavimo pajamos sudarė 619 000 Eur, įmonės veikla buvo nuostolinga, nes patirtas – 9 600 Eur grynasis nuostolis. Pardavimo savikaina buvo 313 100 Eur (50,58 proc. nuo pardavimo pajamų), veiklos sąnaudos siekė 31 200 Eur (50,27 proc. nuo pardavimo pajamų). 2020 m. sąnaudos iš finansinės ir investicinės veiklos sudarė 4 300 Eur. 2020 metais pelno mokestis nebuvo mokamas. 2021 m. restruktūrizavimo pareiškimo parengimo dienai pardavimo pajamos sudarė 794 000 Eur (UAB „Mitnija“ neapmokėjo už darbus, vyksta ginčas teisme), įmonės veikla buvo pelninga, uždirbta 158 785 Eur grynojo pelno. Pardavimo savikaina buvo 276 374 Eur, veiklos sąnaudos sudarė 323 947 Eur.
8. UAB ,,SKDR“ restruktūrizavimo pareiškimo parengimo dienai turėjo kreditorinių įsiskolinimų už 482 704 Eur, iš kurių 331 098 Eur sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir 151 606 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos. Skola VSDFV – 5 780,48 Eur. Skolos susidarė 2020-2021 metais; bendrovė tęsia veiklą, vykdo rangos sutartis.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. e2-37626-937/2021 priteisė ieškovei UAB ,,Onninen“ iš atsakovės UAB ,,SKDR“ 3 988,68 Eur skolą, 40 Eur kompensaciją skolos išieškojimo išlaidoms, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4 028,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 575 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vykdomasis dokumentas atiduotas antstoliui. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-17676-819/2021 ieškovės UAB ,,Prosfera“ ieškinį atsakovei UAB ,,SKDR“ dėl 4 495 Eur skolos ir 6 proc. metinių palūkanų priteisimo patenkino. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-34300-862/2021 pagal ieškovės UAB ,,Industek“ ieškinį atsakovei UAB ,,SKDR“ dėl 4 514,53 Eur skolos priteisimo. Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3833-810/2021 pagal ieškovės UAB ,,SKDR“ ieškinį atsakovei UAB ,,Gevalda“ dėl 1 212,30 Eur žalos atlyginimo.
10. UAB ,,SKDR“ darbuotojai kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl išmokų susijusių su darbo santykiais išieškojimu. Šiuo metu yra 4 darbo ginčų komisijos sprendimai dėl lėšų išieškojimo. Su kitais kreditoriais pavyko susitarti dėl skolų padengimo grafiko: su UAB ,,Vidurys“, UAB ,,Gairana“ ; taikos sutartis sudaryta su UAB ,,Fiat Lux“; pagal taikos sutartį jau atsiskaityta su UAB ,,Vilniaus vandenys“
11. UAB „SKDR“ viso turto vertė 2021 m. birželio 15 buvo 693 416 Eur. Remiantis UAB ,,SKDR“ restruktūrizavimo plano projektu turtą sudaro: ilgalaikis turtas 106 804 Eur. Ilgalaikį turtą sudaro materialus turtas – mašinos ir kiti įrengimai – 106 804 Eur. Trumpalaikis turtas 543 825 Eur. Trumpalaikį turtą sudaro: per vienerius metus gautinos sumos – 543 825 Eur. Lizingo davėjai SIA „Citadele Leasing“ ir Luminor Bank AS 2021 m. gruodžio 29 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartis, UAB ,,SKDR“ perdavė turtą.
12. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog UAB „SKDR“ turi finansinių sunkumų (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 5 dalis, 2 straipsnio 7 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
13. Bendrovė bendradarbiauja su kreditoriais, sudaromos taikos sutartys, įsiskolinimai išdėstomi mokėjimų grafike, vykdomos rangos sutartys. UAB ,,SKDR“ atlieka atliktų darbų bandymus ir ruošia juos pridavimui, preliminariai paskaičiuota, kad UAB ,,SKDR“ pridavė darbų už 30 000 Eur per sausio mėn. Visos sutartys yra vykdomos, darbai priduodami, įmonė gauna pajamas, tai įrodo įmonės gyvybingumą.
14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad vadovas V. Ž. 2021 m. gruodžio 31 d. parengė UAB „SKDR“ restruktūrizavimo planą, kurio parengimui pritarė vienintelis UAB „SKDR“ akcininkas. UAB „SKDR“ restruktūrizavimo plano projekte nėra patvirtintų kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, nuo plano parengimo dienos iki pareiškimo teikimo dienos kreditorinių reikalavimų užtikrintų hipoteka neatsirado.
15. Teismas vertino, kad nėra pagrindo abejoti pareiškėjos pateiktų rašytinių įrodymų, patvirtinančių pareiškėjos nurodytą vykdomą veiklą bei sutartinius santykius, realumu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, konstatavo, jog UAB „SKDR“ yra gyvybinga (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis, 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
16. JANĮ 2 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai – padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus (juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę) arba yra reali tikimybė, kad taps nemokus per artimiausius tris mėnesius. Nagrinėjamu atveju UAB „SKDR“ finansinė padėtis atitinka įstatyme įtvirtintą apibrėžimą. Pažymėjo, kad tam, jog būtų galima atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, kad įmonės finansiniai sunkumai yra ne laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu.
17. Finansinių sunkumų trukmė yra vienas iš teisiškai reikšmingų kriterijų vertinant įmonės restruktūrizavimo perspektyvas ir galimybę atkurti įmonės mokumą, tačiau vien aplinkybė, kad įmonės pradelsti įsipareigojimai tęsiasi kurį laiką, savaime nėra kliūtis pradėti restruktūrizavimą, jei egzistuoja įtikinama mokumo atkūrimo perspektyva (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2615/2013). Tokia pozicija grindžiama verslo subjektų ūkinės laisvės principu ir prioriteto suteikimu įmonės gaivinimui restruktūrizavimo būdu, o ne jos likvidavimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011). Valstybės pareiga yra užtikrinti, kad iškilus nemokumo pavojui, finansinių sunkumų patiriantys skolininkai galėtų pasinaudoti veiksmingais prevencinio restruktūrizavimo mechanizmais, kurie leistų restruktūrizuoti jų skolas ar verslą, atkurti įmonės gyvybingumą ir išvengti nemokumo.
18. Pažymėjo, kad, nors įmonė ir susidūrė su finansiniais sunkumais, įmonė ir toliau siekia vykdyti veiklą ir vykdo, turi darbuotojų. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas atsakovei, kai yra siekiama atkurti įmonės mokumą bei įsiskolinimų kreditoriams padengimą, atitinka viešą interesą. Teismo nuomone, visos byloje nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad, nors įmonė yra susidūrusi su finansiniais sunkumais, tačiau juos galima pašalinti vykdant įmonės restruktūrizavimo procesą, todėl nagrinėjamu atveju teismas neturėjo pagrindo pripažinti, jog įmonė yra nemoki ir dėl to atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą.
19. Susipažinęs su restruktūrizavimo plano projektu, teismas vertino, kad jame numatytos ekonominės priemonės bendrovės mokumui atkurti. UAB „SKDR“ restruktūrizavimo plano projekte pateikta įmonės charakteristika, apibūdinta jos būklė, nurodyti iššūkiai, su kuriais bendrovė susidūrė dėl COVID-19 pandemijos, pateikti kreditorių ir debitorių sąrašai, kreditorių reikalavimų tenkinimo etapai, išdėstytas preliminarus planas restruktūrizavimo laikotarpiui, kuriuo remiantis bendrovė sieks atkurti mokumą.
20. Pareiškėja nurodo, kad viso pagal įvykdytas rangos sutartis ir surašytus aktus bei priduotus darbus UAB ,,SKDR“ gavo 22 389,32 Eur pajamų. UAB ,,SKDR“ darbas yra sezoninis ir šaltuoju metų laiku ji negali vykdyti rangos sutarčių, tačiau teigia, kad priduos likusius jau atliktus darbus, kurių vertė apie 65 000 Eur be PVM. Pareiškėja patiria finansinius sunkumus dėl vykdytos veiklos, bet plečia veiklos sritis, iš nuolatinės vykdomos veiklos gauna pajamas, t. y. tapačios veiklos vykdymas nėra tiek nuostolingas ir nėra pagrindinė priežastis, lėmusi pareiškėjo finansinius sunkumus. 2021 m. sausio – gruodžio mėnesį įmonės kredito apyvarta siekė 342 224,99 Eur.
21. Sprendė kad UAB „SKDR“ pateiktas restruktūrizavimo plano projektas, patvirtintas vienintelio UAB „SKDR“ akcininko sprendimu, šioje proceso stadijoje atitinka įstatymo reikalavimus.
22. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad egzistuoja JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių teismas turi priimti nutartį atsisakyti kelti restruktūrizavimo bylą. Vertintina, jog UAB „SKDR“ atitinka visus JANĮ reikalavimus, būtinus restruktūrizavimo bylai iškelti, todėl UAB „SKDR“ kaip įmonei, turinčiai finansinių sunkumų bei siekiančiai išvengti bankroto, keliama restruktūrizavimo byla (JANĮ 21 straipsnio 1 dalis).
23. Teismui kartu su pareiškimu dėl UAB „SKDR“ restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktas UAB „SKDR“ restruktūrizavimo plano projektas, patvirtintas vienintelio UAB „SKDR“ akcininko sprendimu, tačiau nėra kreditorių pritarimo. Teismas nustatė 4 mėnesių nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos terminą parengti ir pateikti teismui restruktūrizavimo planą, kuriam būtų pritarta JANĮ 106 ir 107 straipsniuose nustatyta tvarka (JANĮ 110 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
24. Kreditorė UAB „Industek“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį, kuria bendrovei iškelta restruktūrizavimo byla. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
24.1. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad atsakovės UAB „SKDR“ pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tenkinamas, nors pareiškimą pateikė bendrovės vadovas.
24.2. Teismas nutarties 15 punkte nurodė, kad Vilniaus apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-34300-862/2021, kurioje teismo posėdis vyks 2022 m. vasario 17 d., nors skundžiama nutartis priimta 2022 m. kovo 14 d., be to, nurodytoje byloje priimtas teismo sprendimas buvo pateiktas teismui.
24.3. Gyvybingumas negali būti suprantamas kaip bendrovės vykdoma ūkinė veikla, iš kurios bus gaunamos pajamos ir ateityje atsiskaitoma su kreditoriais. Pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina, kad įmonė turi 35 darbuotojus, nors bendrovės vadovas įrodinėja, jog bendrovė gali tęsti ūkinę veiklą su 5 darbuotojais.
24.4. Teismas nenagrinėjo aplinkybių dėl bankroto bylos iškėlimo.
25. Atsakovė UAB „SKDR“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. UAB „SKDR“ vardu pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikė jos vadovas.
25.2. Nurodė, kad apeliantės nurodyta Vilniaus apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. e2-34300-862/2021 neturi reikšmės restruktūrizavimo proceso iškėlimui, kadangi UAB „Industek“ įtraukta į kreditorių sąrašą.
25.3. Pareiškėja UAB „Industek“ teigia, kad UAB ,,SKDR“ turi skolų, tai reiškia jos negyvybingumą. UAB ,,SKDR“ veikla yra sezoniška (darbus vykdo šiltuoju metu laiku, darbų vykdymo sezonas pradedamas nuo kovo mėnesio, trunka iki lapkričio mėnesio. Žiemos metu, kuomet darbai yra nevykdomi – jie yra priduodami, pasirašomos sutartys ateinančiam darbų sezonui), todėl darbuotojų skaičiaus didėjimas ir mažėjimas priklauso nuo metų laiko, ypač kai įmonė turi finansinių sunkumų.
25.4. Teismas vertino, ar UAB ,,SKDR“ atitinka visas sąlygas restruktūrizavimo bylos iškėlimui: turi finansinių sunkumų (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1 punktas); yra gyvybinga (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 2 punktas); nėra likviduojama dėl bankroto ( JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Atsakovė teikdama pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo argumentus grindė įrodymais, kurių svarbiausias įmonės gyvybingumas – įmonė gauna pajamas, pridavinėja darbus, turi sudariusi naujas sutartis ir toliau tęs sudarytas sutartis.
25.5. UAB ,,Industek“ 2021 m. gruodžio 17 d. elektroniniu laišku kreipėsi į atsakovę, siūlydama sumokėti skolos dalį – 2 500 Eur per 7 dienas, priešingu atveju – kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai nebuvo taikos pasiūlymas, ar susitarimas dėl pagalbos. Atsakovė negali atsiskaitinėti tik su tam tikrais kreditoriais, kadangi būtų pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir apeliacijos objekto
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų.
27. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas iškėlė UAB „SKDR“ restruktūrizavimo bylą. Ginčijamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinės instancijos teismas vertina neperžengdamas atskirojo skundo ribų, t. y. pagal atskirajame skunde nurodytus faktinius ir teisinius argumentus.
Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų
28. JANĮ nustato restruktūrizavimo proceso sampratą, tikslus bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygas. Juridinio asmens restruktūrizavimas yra visuma JANĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama įveikti juridinio asmens finansinius sunkumus, išsaugoti jo gyvybingumą ir išvengti bankroto, gaunant kreditorių pagalbą finansiniams sunkumams įveikti, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (JANĮ 2 straipsnio 10 dalis). Tarptautinėje praktikoje pripažįstama, kad restruktūrizavimo tikslas yra padidinti galimą grąžą kreditoriams, užtikrinant geresnį rezultatą, negu skolininką likviduojant ir išlaikant gyvybingą verslą, kaip priemonę išlaikyti darbo vietas darbuotojams ir rinką tiekėjams (UNCITRAL, Legislative Guide on Insolvency Law, 2005, p. 209). Nemokumo teisinis reguliavimas turėtų būti taikomas taip, kad būtų užtikrinama su nemokumo problemomis susidūrusių gyvybingų įmonių apsauga, jų išlaikymas ir negyvybingų, neefektyvių įmonių operatyvus pašalinimas iš rinkos. Europos teisės instituto parengtoje apžvalgoje „Verslo gelbėjimas nemokumo teisėje“ (angl. „Rescue of Business in Insolvency Law“) pripažįstama, kad kai skolininko verslas yra gyvybingas (angl. viable), verslo išgelbėjimas išlaiko gyvybingą ekonomikos struktūrą (įskaitant darbo vietas) (angl. Instrument of the European Law Institute, Rescue of Business in Insolvency Law, 2017).
29. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą juridiniam asmeniui, išskyrus numatytiems JANĮ 1 straipsnio 3 ir 4 dalyse, gali būti keliama restruktūrizavimo byla, jeigu: 1) juridinis asmuo turi finansinių sunkumų; 2) juridinis asmuo yra gyvybingas; 3) juridinis asmuo nėra likviduojamas dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai) ir 4) neegzistuoja aplinkybės, kurios sudaro teisinį pagrindą atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą (JANĮ 22 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai). Taigi įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė išvadą, kad UAB „SKDR“ atitinka visas JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatytas sąlygas, kurioms esant gali būti keliama restruktūrizavimo byla, ir nėra JANĮ 22 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų, kai restruktūrizavimo byla negalėtų būti keliama. Be to, pirmosios instancijos teismas iš esmės nevertino restruktūrizavimo plano projekto, kadangi kreditoriai turės galimybę išreikšti savo poziciją dėl konkrečių priemonių (ne)efektyvumo pritardami arba ne pateiktam restruktūrizavimo plano projektui, kuris bus teikiamas tvirtinti teismui, kaip tai numato JANĮ 111 straipsnis.
31. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, kad atsakovė nėra likviduojama dėl bankroto (JANĮ 21 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau atskirajame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu atsakovės gyvybingumo sąlygos vertinimu.
Dėl bendrovės (ne)mokumo
32. Asmuo, siekdamas iškelti nemokumo bylą teisme, pagal JANĮ 15 straipsnyje nustatytas teismingumo taisykles kompetentingam teismui pateikia JANĮ 17 straipsnyje ir CPK 111 straipsnyje nustatytus reikalavimus atitinkantį pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo. Teismas, kuriam pateikiamas toks pareiškimas, priima JANĮ 19 straipsnio 1 dalyje nurodytą nutartį. Nutarties dėl nemokumo bylos iškėlimo sukelia JANĮ 19 straipsnio 4–5 dalyse nustatytas teisines pasekmes.
33. Nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, teismas turi teisę atlikti JANĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatytus veiksmus. Šių veiksmų tikslas – išsiaiškinti visas su juridinio asmens nemokumo bylos iškėlimu reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės nemokumo, gyvybingumo vertinimu. Remiantis teisėjo vadovavimo procesui principu, teismas, nagrinėdamas pareiškimą dėl nemokumo bylos iškėlimo, turi būti aktyvus ir nustatyti visas pareiškimo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes (JANĮ 3 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad pareiškimo dėl nemokumo bylos iškėlimo nagrinėjimo metu juridinio asmens vadovui tenka JANĮ 20 straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, kurių tinkamas vykdymas reikšmingas įmonės nemokumo ir gyvybingumo vertinimui.
34. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad JANĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas priima nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.
35. Apeliantė UAB „Industek“ atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė nenagrinėjęs aplinkybių dėl bankroto bylos iškėlimo; teismas neteisingai nurodė, jog juridinio asmens gyvybingumas aiškintinas kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę veiklą, leisiančią jam ateityje vykdyti savo prievoles.
36. Nurodytina, kad juridinio asmens finansiniai sunkumai yra padėtis, kai juridinis asmuo yra nemokus arba yra reali tikimybė, jog taps nemokus per artimiausius tris mėnesius (JANĮ 2 straipsnio 5 dalis). Juridinio asmens nemokumas (toliau – nemokumas) yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (JANĮ 2 straipsnio 7 dalis).
37. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė, kad UAB „SKDR“ nėra nemoki, kadangi restruktūrizavimo pareiškimo pateikimo dienai turėjo finansinių įsipareigojimų kreditoriams už 482 704 Eur, iš kurių 331 098 Eur sudaro per vienerius metus mokėtinos sumos ir 151 606 Eur po vienerių metų mokėtinos sumos. Skola VSDFV – 6 782,48 Eur. Bendrovė vykdo ūkinę veiklą, sudarytas rangos sutartis. Teismas išanalizavo vykstančius ginčus teisme. Teismas nustatė, kad 2021 m. birželio 15 d. bendrovė turėjo turto – 693 415 Eur (ilgalaikis turtas nurodytas finansiniuose dokumentuose yra 106 804 Eur (realiai 4 389 Eur), trumpalaikis – 543 825 Eur), teismas konstatavo, jog UAB „SKDR“ laikytina turinčiu finansinių sunkumų juridiniu asmeniu JANĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme.
38. Byloje nustatyta, kad pagal 2020 m. gruodžio 31 d. balanso duomenis, UAB „SKDR“ mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 321 371 Eur: finansinės skolos (po vienerių metų mokėtinos sumos) – 165 225 Eur; per vienerius metus mokėtinos sumos – 156 146 Eur). UAB „SKDR“ turtas sudarė 333 031 Eur, iš kurių ilgalaikis turtas – 94 669 Eur, trumpalaikis turtas – 238 362 Eur. Pagal UAB „SKDR“ 2020 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolio) ataskaitos duomenis, UAB „SKDR“ pardavimo pajamos laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. sudarė 619 000 Eur; bendras pelnas – 305 924 Eur; grynas pelnas minus 9 570 Eur.
39. Vertinant naujausius atsakovės UAB „SKDR“ pateiktus finansinės atskaitomybės duomenis (pelno – nuostolių ataskaitą) už 2021 metus (sudaryta 2022 m. sausio 27 d.) matyti, kad UAB „SKDR“ turtas sudaro 650 629 Eur: ilgalaikis turtas sudaro 106 804 Eur, trumpalaikis turtas – 543 825 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 482 704 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 331 098 Eur, po vienerių metų – 151 606 Eur. Iš 2021 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitos matyti, kad UAB „SKDR“ turėjo 158 785 Eur grynojo pelno.
40. UAB „SKDR“ naujausi finansinės atskaitomybės duomenys nesudaro pagrindo vertinti, kad bendrovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai neviršija turto vertės, taip pat nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, jog UAB „SKDR“ laikytina turinčiu finansinių sunkumų juridiniu asmeniu JANĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme, kadangi atsakovė laiku negali vykdyti turtinių prievolių, skolos didėja. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui, kad UAB „SKDR“ turi finansinių sunkumų, tačiau yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais, vykdo veiklą, generuoja pajamas.
Dėl bendrovės gyvybingumo
41. Juridinio asmens gyvybingumas yra juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti savo prievoles ateityje (JANĮ 2 straipsnio 6 dalis). Taigi juridinio asmens gyvybingumas yra tiek būtina restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlyga, tiek vienas iš restruktūrizavimo proceso tikslų – įmonės gyvybingumo išsaugojimas. JANĮ projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, turėtų būti įsitikinęs juridinio asmens gyvybingumu – taip būtų sudarytos prielaidos išvengti nesėkmingų restruktūrizavimo atvejų. Siūloma nustatyti, kad juridinio asmens gyvybingumas būtų suprantamas, kaip juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo vykdo ūkinę komercinę veiklą, leisiančią jam vykdyti prievoles ateityje. Atsižvelgiant į tai, kad finansinių sunkumų sąvoka apima ir nemokumą, restruktūrizavimo byla galėtų būti keliama ir nemokiam juridiniam asmeniui, jei galima pagrįsti jo gyvybingumą. Gyvybingumą turėtų pagrįsti reikalavimas prie pareiškimo teismui iškelti restruktūrizavimo bylą pridėti restruktūrizavimo plano projektą (kai kreipiasi juridinis asmuo), kuris vėliau, kreditoriams pritarus, būtų teikiamas tvirtinti teismui. Teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą ir iškelti bankroto bylą, jeigu padaro pagrįstą išvadą, kad juridinis asmuo yra nemokus ir yra bent viena įstatyme nustatytų aplinkybių (restruktūrizavimo plano priemonės nepadės išvengti bankroto, restruktūrizavimas negalimas dėl sąlygų neatitikimo, nebuvo įgyvendinti tam tikri procedūriniai reikalavimai ir pan.). Šiomis nuostatomis siekiama spręsti problemą dėl pavėluoto bankroto proceso inicijavimo ir mažinti nuostolius kreditoriams (2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo projekto aiškinamasis raštas Nr. XIIIP-2777). Taigi įstatymų leidėjas siekė skatinti sėkmingus su nemokumo problemomis susidūrusių įmonių restruktūrizavimo procesus, taip sudarant galimybes įvykdyti kreditorių reikalavimus bei išvengti skolininko įmonės bankroto.
42. Restruktūrizavimo, kaip prioritetinio įmonių nemokumo problemų sprendimo būdo, taikymas pripažįstamas ir Europos Parlamento ir Tarybos 2019 m. birželio 20 d. direktyvoje (ES) 2019/1023 dėl prevencinio restruktūrizavimo sistemų, skolų panaikinimo ir draudimo verstis veikla ir priemonių restruktūrizavimo, nemokumo ir skolų panaikinimo procedūrų veiksmingumui didinti, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2017/1132. Šioje direktyvoje nurodoma, kad prevencinio restruktūrizavimo sistemos visų pirma turėtų sudaryti skolininkams galimybę veiksmingai restruktūrizuotis ankstyvame etape ir išvengti nemokumo, nes tai mažintų bereikalingą gyvybingų įmonių likvidavimą. Tokios sistemos turėtų padėti užkirsti kelią darbo vietų praradimui ir praktinių žinių bei įgūdžių praradimui ir maksimaliai padidintų bendrą vertę kreditoriams, palyginti su tuo, ką jie gautų įmonės turto likvidavimo atveju arba kito geriausio alternatyvaus scenarijaus taikymo, kai nėra plano, atveju, taip pat savininkams ir visai ekonomikai (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1033-407/2020).
43. JANĮ juridinio asmens gyvybingumą sieja su įmonės ūkinės komercinės veiklos, leisiančios jam vykdyti savo prievoles ateityje, vykdymu. Tačiau, nei įstatymas, nei jo parengiamieji dokumentai nedetalizuoja, pagal kokius kriterijus turi būti vertinamas juridinio asmens gyvybingumas ir sprendžiama dėl gebėjimo vykdyti savo prievoles ateityje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad gyvybingumo samprata turi būti aiškinama, visų pirma, pagal restruktūrizavimo proceso tikslus. JANĮ tikslas yra sudaryti sąlygas veiksmingam juridinių asmenų nemokumo procesui, užtikrinant kreditorių ir juridinių asmenų interesų pusiausvyrą (JANĮ 1 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, restruktūrizavimo proceso veiksmingumas priklauso nuo juridinio asmens gyvybingumo. Todėl teismas, taikydamas gyvybingumo sąlygą, turi įvertinti, ar juridinio asmens restruktūrizavimo procesas galės būti veiksmingas, užtikrins skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyrą. Kitaip tariant, gyvybingumo sąlygos vertinimas susijęs su reikšmingų faktinių aplinkybių visumos vertinimu.
44. Vertindamas įmonės gyvybingumo sąlygą, teismas turi vertinti reikšmingų faktinių aplinkybių visumą: kokios priežastys lėmė įmonės nemokumo problemas, kokią ūkinę komercinę veiklą vykdo juridinis asmuo ir kokios yra šios veiklos perspektyvos, numatomos gauti pajamos (pelnas), ar jos leis ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus kreditoriams, kiek darbuotojų dirba įmonėje (darbuotojų skaičiaus kaita) ir pan. Jei įmonė ūkinės komercinės veiklos nevykdo ar numatoma vykdyti ūkinė komercinė veikla akivaizdžiai neleis juridiniam asmeniui ateityje įvykdyti skolinius įsipareigojimus, tai kelia abejonių dėl įmonės gyvybingumo. Taip pat vertinant gyvybingumą, reikia atsižvelgti ir į esminių įmonės prievolinių įsipareigojimų vykdymą. Juridinių asmenų restruktūrizavimo procesas negali paneigti juridinio asmens prievolių privalomumo. Juridinio asmens gyvybingumo vertinimui, be kita ko, reikšminga nustatyti, kaip įmonė vykdo (bent iš dalies) mokestines prievoles ir finansinius įsipareigojimus darbuotojams (darbo užmokestį). Tinkamas įmonės prievolių darbuotojams vykdymas yra socialiai ir ekonomiškai reikšmingas įmonės gyvybingumo rodiklis, leidžiantis spręsti dėl įmonės veiklos vykdymo ir gebėjimo ją vykdyti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1142-407/2020).
45. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir byloje esančius įrodymus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė atitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijų. Nagrinėjamu atveju bendrovės gyvybingumas yra grindžiamas tuo, kad atsakovė vykdo veiklą; bendrovė pateiks atliktų darbų aktus 65 000 Eur apimtimi, plečia veiklos apimtis, iš nuolatinės veiklos gauna pajamas, veikla nėra tiek nuostolinga ir nėra priežastimi, lėmusia finansinius sunkumus, įmonė turi darbuotojų, kuriuos nurodo ir papildomai samdys pagal planuojamas vykdyti sutartis. 2021 m. sausio – gruodžio mėn. bendrovės kredito apyvarta siekė 342 224,99 Eur.
46. Atsakovė pateikė įrodymus, kad pareiškimo parengimo dienai skola Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui sudarė 5 780,48 Eur, 2022 m. gegužės 5 d. duomenimis – 9 805,80 Eur; yra skola darbuotojams. Lyginant naujausius duomenis su duomenimis turėtais bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, matyti, kad bylos nagrinėjimo metu įsiskolinimas valstybės biudžetui padidėjo, tačiau vien ši aplinkybė, atsižvelgiant į buvusią bendrą situaciją šalyje dėl buvusio paskelbto karantino, nepaneigia atsakovės gyvybingumo, nes UAB „SKDR“ vykdo ūkinę-komercinę veiklą, tikėtinai leisiančią jai vykdyti savo prievoles ateityje.
47. Taigi esant byloje nustatytoms aplinkybėms, kad atsakovė nėra nutraukusi ūkinės-komercinės veiklos ir toliau ją vykdo (šią aplinkybę pripažino ir pirmosios instancijos teismas), turi potencialo ir toliau ją vykdyti, pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovė atitinka gyvybingo juridinio asmens kriterijų, yra pagrįsta.
48. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi reikšmės nutarties pagrįstumo ir teisėtumo vertinimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
49. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė JANĮ normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti, remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais, nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Asta Radzevičienė