Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. 2S-270-538/2012
Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-04698-2011-2)
Procesinio sprendimo kategorijos
(S)
32.5.1.; 128.17.; 122.4.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. sausio 4 d.
Klaipėda
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs skolininkės ir įkeisto daikto savininkės R. J. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarties dėl kreditoriaus G. V. pakartotinio pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkės ir įkeisto daikto savininkės R. J.,
n u s t a t ė :
2011-04-20 teismo nutartimi areštuotas skolininkės ir įkeisto daikto savininkės R. J. įkeistas daiktas, įspėjant ją, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
2011-06-01 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas kreditoriaus G. V. pakartotinis prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo, jame nurodo, kad skolininkė R. J. neįvykdė įspėjimo ir per vieno mėnesio terminą jai paskolos negrąžino, todėl kreditorius prašė priverstinai išieškoti skolą pagal 2008-06-13 paskolos sutartį, parduodant iš varžytynių hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą. Kreditorius nurodė negrąžintos skolos dydį, t. y. 27513,90 EUR negrąžinta paskola, 134,80 Lt žyminis mokestis.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-23 nutartimi nutarė išieškoti kreditoriaus G. V. naudai iš skolininkės R. J. skolą – 27513,90 EUR negrąžintos paskolos ir 134,80 Lt žyminio mokesčio, nukreipiant išieškojimą į įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą. Taip pat nutarė priverstinai parduoti iš varžytynių R. J. nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą, kurio bendras plotas 58.80 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Atskiruoju skundu skolininkė ir įkeisto daikto savininkė R. J. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nutartį ir ją išdėstyti taip: išieškoti kreditoriaus G. V. naudai iš skolininkės R. J. 95 000 Lt negrąžintos paskolos ir 134,80 Lt žyminio mokesčio, priverstinai parduodant iš varžytynių R. J. nuosavybės teise priklausantį įkeistą nekilnojamąjį daiktą – butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nutarties vykdymą atidėti iki 2012-09-01. Nurodo, kad teismo nutartis nepagrįsta ir neteisėta, priimta netinkamai taikant procesinės teisės normas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nutartis suteikia teisę ne tik parduoti įkeistą turtą, bet ir jo neužtekus nukreipti išieškojimą į kitą skolininkės turtą, todėl 2011-08-23 teismo nutartimi yra išsprendžiamas ir skolos dydžio priteisimo klausimas, o skolininkė įgijo teisę prašyti teismo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą. Taip pat nurodo, kad jos turtinė padėtis bloga, viena augina du vaikus, turi mokėti paskolą bankui, taip pat buto pardavimas šiuo metu nukritus nekilnojamojo turto kainoms būtų skolininkei nepalankus. Be to, 2008-06-13 hipotekos lakšte įkeitimu užtikrintos skolos suma yra nurodyta 95000 Lt, tačiau Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-23 nutartimi priteisė iš skolininkės 27 513,90 eurų. Hipotekos lakštas nebuvo pakeistas, o pagrindas priimti 2011-08-23 nutartį supaprastinto proceso tvarka yra būtent hipotekos lakštas. Taigi 2011-08-23 nutartis priimta nesilaikant hipotekos lakšto sąlygų, nes skola nurodyta ne ta valiuta, todėl yra neteisėta. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-23 nutartimi nutarė išieškojimą nukreipti į įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o skolininkė G. V. nėra įkeitusi jokio kilnojamojo turto, todėl ši 2011-08-23 nutarties dalis yra nepagrįsta.
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius G. V. prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka ir tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos procedūra, ir nesprendžia kilusių tarp hipotekos šalių ginčų, todėl nepriima teismo sprendimo ir šiuo atveju negalimas ir CPK 284 str. taikymas. Hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius veiksmus, susijusius su hipotekos teisine procedūra, o apeliacinės instancijos teismas įvertina, ar nebuvo pažeistos hipotekos teisinės procedūros. Tokiu būdu skolininkės prašymas išdėstyti ar atidėti skundžiamos nutarties vykdymą CPK 284 str. pagrindu teisiškai nepagrįstas. Be to, argumentas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo šiuo atveju nėra ir atskirojo skundo dalykas. Taip pat 2008-06-18 sutartine hipoteka įregistruotos ir 95 000 Lt užtikrintos prievolės dydis buvo pakeistas 2009-06-08 įregistruotu sutartinės hipotekos pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sutartinė hipoteka užtikrinta prievolė ne litais, bet 27 513,90 eurų suma. Taigi skolininkės argumentai dėl nutarties išieškoti skolą netinkama valiuta nepagrįsti.
Atskirasis skundas atmestinas.
Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-04-20 nutartimi areštavo įkeistus daiktus ir įspėjo skolininkę bei įkeisto daikto savininkę, jog negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. Pakartotiniu pareiškimu, kreditoriui kreipusis į Hipotekos skyrių dėl priverstinio skolos išieškojimo, teismas 2011-08-23 nutartimi tenkino kreditoriaus pareiškimą ir nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą.
Pažymėtina, kad bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Todėl, nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu paskolos sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, skolininkui per 1 mėnesį negrąžinus skolos, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalimi – nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų apie tai, jog skolininkė tinkamai ir laiku vykdė savo sutartines prievoles. Atmestinas apeliantės teiginys, jog teismas nepagrįstai priteisė iš skolininkės 27513,90 eurų, kadangi hipotekos lakšte įkeitimu užtikrintos skolos suma yra nurodyta 95000 Lt. Iš Hipotekos lakšto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2008-06-18 sutartine hipoteka įregistruotos ir 95000 Lt užtikrintos prievolės dydis buvo pakeistas 2009-06-08 įregistruotu sutartinės hipotekos pakeitimu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo sutartinė hipoteka užtikrinta prievolė ne litais, bet 27 513,90 eurų suma. Todėl teismas daro išvadą, kad hipotekos teisėjo nutartis priimta laikantis minėtų teisės normų reikalavimų.
Be to, apeliantė nurodo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-08-23 nutartimi nepagrįstai nutarė išieškojimą nukreipti į įkeistą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, kadangi skolininkė kreditoriui nėra įkeitusi jokio kilnojamojo turto. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-23 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010 konstatavo, kadangi hipotekos sutarties šalys susitaria pagrindinės prievolės įvykdymą užtikrinti įkeičiamu daiktu, tai, skolininkui neįvykdžius hipoteka užtikrintos prievolės, išieškojimas visų pirma nukreipiamas į įkeistąjį daiktą. Hipotekos kreditorius skiriasi nuo kitų kreditorių tuo, kad reikalavimo patenkinimą gauna iš įkeisto turto, ir tik jeigu pardavus įkeistą daiktą varžytynėse gaunama mažesnė suma, nei jam priklauso, šis kreditorius gali reikalauti išieškojimo iš kito skolininko turto bendra įstatymo nustatyta tvarka (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.193 straipsnio 1 dalis). Taigi hipotekos kreditorius turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto tik tada, kai baigiamas išieškojimas iš įkeisto turto. Šios bylos atveju, kai įkaito davėjas yra fizinis asmuo, toks aiškinimas koreliuoja su CPK 664 straipsniu, reglamentuojančiu išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurio 1 dalyje nustatyta, kad pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai. Pažymėtina, kad pagal CPK 662 straipsnio 2 dalį išieškotojo reikalavimai dėl išieškojimo eilės tvarkos nebus taikomi, jeigu išieškota iš įkeisto turto suma bus pakankama skolos grąžinimui.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą teismo nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Taip pat apeliantė prašo teismo nutarties vykdymą atidėti iki 2012-09-01. CPK 334 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui kodekso numatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 str. 3 d.). CPK 338 straipsnyje numatyta, kad atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio kodekso XVI skyriaus antrame skirsnyje numatytas išimtis. Sprendimo įvykdymo atidėjimą ir išdėstymą, sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimą reglamentuoja CPK 284 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, gali atidėti ar išdėstyti sprendimo (nutarties) įvykdymą. Šiuo atveju tik skolininkei kreipusis į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-08-23 nutarties įvykdymo atidėjimo ir Klaipėdos miesto apylinkės teismui priėmus nutartį dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ji galėtų paduoti atskirąjį skundą Klaipėdos apygardos teismui (CPK 284 str. 3 d.). CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliantė pirmosios instancijos teismui prašymo atidėti sprendimo vykdymą nebuvo pateikusi ir pirmosios instancijos teismas tokio klausimo nesprendė bei šiuo klausimu jokio procesinio dokumento nepriėmė. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad tokiu atveju nėra apeliacinio apskundimo objekto ir ši atskirojo skundo dalis neturėjo būti priimta, o priėmus atskirąjį skundą dėl teismo nutarties vykdymo atidėjimo iki 2012-09-01, apeliacinis procesas dėl šios dalies nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 5 dalis).
Kreditorius prašo priteisti 500 Lt advokato išlaidų. Pažymėtina, kad CPK 443 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl kreditoriaus iš apeliantės bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais,
n u t a r i a :
apeliacinio proceso dalį dėl skolininkės ir įkeisto daikto savininkės R. J. prašymo atidėti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutarties vykdymą iki 2012-09-01 nutraukti.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Almantas Padvelskis