Civilinė byla Nr. e2-4187-639/2020

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-02034-2020-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.7.6.; 3.1.7.11.; 3.2.4.9.3.1; 3.2.4.11.; 3.2.6.1.

(S)

        KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

   S P R E N D I M A S

                       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                2020 m. rugpjūčio 14 d. 

                         Klaipėda

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas,

sekretoriaujant Raimondai Karbauskienei,

dalyvaujant ieškovui Ž. M. ir atstovui advokato padėjėjui Gintarui Degimui,

atsakovės atstovui advokatui Ričardui Noreikai, 

            viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Ž. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „ELEGERDA“, dėl paslaugų ir daiktų priteisimo jų kaina.

            Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas iš atsakovės priteisti 8 341,99 Eur už daiktus ir paslaugas nurodydamas, kad atsakovė naudojasi jo katilu, elektros kabeliu, kaloriferiu, elektros skaičiukais, filtru, kaminu ir vamzdžiais. Nurodė, kad ieškovas nuo 2012 m. iki 2016 m. dirbo ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Patalpose nurodytu adresu buvo vykdoma uždarosios akcinės bendrovės „Meistro žodis“ ūkinė komercinė veikla, gamybinių patalpų antrame aukšte gyveno ieškovas. Atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Elegeda“ buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Meistro žodis“. Bankrutavus uždarajai akcinei bendrovei „Meistro žodis“, sutartis buvo pasirašyta su uždarąja akcine bendrove „MGS EU“. Išsikrausčius ieškovui iš nuomojamų patalpų, jose liko jam nuosavybės priklausančių daiktų, bei UAB „Elegeda“ liko įsiskolinusi už jos naudai įvykdytas pinigines prievoles. UAB „Elegeda“ negrąžinant daiktų, 2019 m. rugsėjį elektroniniu paštu išsiųstas laiškas, prašant nurodyti tikslią datą, kada galima atvykti pasiimti daiktų, kurių ieškovas nespėjo pasiimti kraustydamasis, nes pateko į ligoninę. Ieškinio teikimo dienai atsakovės žinioje yra daiktai, kuriais ji naudojasi nuo ieškovo išsikraustymo momento (2018 m. birželio pabaiga). Atsakovas be teisinio pagrindo disponuoja daiktais ir paslaugomis, kurių bendra kaina 8 341,99 Eur.

2.       Atsakovė pateikė atsiliepimą (el. b. 1 t., l. 15-17) į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad atsakovė su ieškovu, kaip fiziniu asmeniu, niekada jokių teisinių santykių nėra turėjusi. Atsakovė 2012 m. balandžio 12 d. buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Meistro žodis“, kur pastarosios vadovu buvo ieškovas. Todėl, teisiniai nuomos santykiai susiklostė ne tarp atsakovės ir ieškovo, o tarp atsakovės ir kito juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Meistro žodis“. Vien tai, kad tam tikru metu įmonės, kuri nuomojosi patalpas, vadovu buvo ieškovas, savaime nereiškia, kad tarp atsakovės ir ieškovo susiklostė kokie nors tarpusavio teisiniai santykiai. Tuo labiau, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš laikotarpio, kai atsakovė patalpas nuomojo minėtai įmonei, atstovaujamai ieškovo.

3.       Ieškovė pateikė dubliką (el. b. 1 t., l. 22-25), kuriame nurodė, jog administracinės patalpos yra gamybinės ir/ar administracinės, todėl nereiškia, kad jose negalima gyventi. Ieškovas gyveno administracinėse patalpose. Visa korespondencija buvo siunčiama ieškovo nurodytu realiai gyvenamuoju adresu (duomenys neskelbtini).

4.       Atsakovė pateikė tripliką (el. b. 1 t., l. 27-28), kuriame pažymėjo, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad apskritai kada nors yra turėjęs su atsakove civilinių teisinių santykių kaip privatus asmuo. Ieškovas ir atsakovė – du svetimi subjektai, neturintys tarpusavyje nieko bendra, jokių tarpusavio santykių. Todėl atsakovei visiškai neaktualu kada, kam ir kiek bei už ką ieškovas, kaip fizinis asmuo, yra sumokėjęs, ką pirkęs, kadangi jo privataus gyvenimo aplinkybės atsakovei yra neaktualios. Antra, nei su ieškiniu, nei su dubliku ieškovas nepateikia jokių įrodymų, kad pirko, apmokėjo už kokius nors daiktus, juos perdavė atsakovei ir ši iki šiol naudojasi tokiais daiktais. Atsakovė kategoriškai dar kartą patvirtina, kad jokių santykių su ieškovu niekada neturėjo, jokių daiktų iš jo nepirko, negavo ir nenaudoja. Pažymėjo, kad ieškovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia ieškinį, o ne atsakovas privalo paneigti nepagrįstus ieškovo reikalavimus. Ieškovas formuluoja ydingą įrodinėjimo naštos paskirstymo pareigą – pagal ieškovą, ieškovui pakanka nurodyti reikalavimus ir jis neprivalo jų pagrįsti įrodymais, o atsakovas turi paneigti ieškovo neįrodytus reikalavimus, jeigu nepaneigs, vadinasi tie neįrodyti reikalavimai taps įrodytais. Ieškovas visų pirma turi įrodyti teismui, kad jis apskritai turi kokį nors teisinį ryšį su atsakovu iš kurio gali kildinti kokius nors reikalavimus, tokiu atveju teismas galėtų spręsti dėl atitinkamo įrodymų rinkimo būdo, tačiau jeigu ieškovas net nepagrindžia ryšio su atsakove, tai jis neturi jokios teisės rinkti duomenis apie atsakovę, jos ūkinę - finansinę veiklą, brautis į atsakovės privačią erdvę.

5.       Teismo posėdžio metu ieškovas Ž. M. nurodė, jog tarp šalių raštu nebuvo sudaryta nuomos sutartis, ji buvo sudaryta žodžiu, nes ieškovui buvo pigiau, be to planavo išsipirkti nuomojamas patalpas už 250 000 Eur, todėl tvarkėsi patalpas kaip sau. Tuo adresu (duomenys neskelbtini), atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Elegeda“ buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Meistro žodis“ nuo 2012 m. iki 2016 m. Ieškovas negalėjo paaiškinti ar sutartyje buvo nurodyta dėl patalpų pagerinimo. Kai uždaroji akcinė bendrovė „Meistro žodis“ bankrutavo, nuomos sutartis buvo pasirašyta su uždarąja akcine bendrove „MGS EU“. Nuo tada ieškovas pradėjo dirbti vadybininku uždarojoje akcinėje bendrovėje „MGS EU“. Ieškovas buvo įkūręs VšĮ Ž. auto sportas, ji buvo registruota tuo pačiu adresu. Ginčo patalpose nebegyvena nuo 2017 m. ar 2018 m. birželio mėnesio. Iš patalpų išsikraustė, nes nesutarė dėl galutinės pastato išsipirkimo kainos. Kai išsikraustė, tai ieškovui atsakovė pažadėjo už dalį daiktų sumokėti, o kitą dalį atsakovė pažadėjo palikti savo įmonei, bet ieškovas patyrė traumą, atsigulė į ligoninę, o vėliau atsakovė nėjo į kalbas apie jokius daiktus. Jokių rašytinių sutarčių, kaip fizinis asmuo ieškovas neturi. Už visus įsigytus daiktus mokėjo ieškovas. Šildymą reikėjo įrengti darbo sąlygoms, nes žiemos metu buvo + 18 temperatūra. Statė malkinį pečių. Atliko ir kitus darbus, kuriuos padėjo atlikti draugai. Buvo tik žodinis susitarimas su atsakove, kad viską daro ieškovas savo lėšomis, o kai išeis, pasiims. Šildymo įrengimo medžiagas žadėjo nupirkti atsakovė, tačiau vėliau atmetė sąskaitas. 2017 m. ar 2018 m. ieškovas buvo suradęs verslo parnerius ir norėjo nupirkti ginčo pastatą už 250 000 Eur. Ieškovas turi finansinių įsiskolinimų. Kad uždarajai akcinei bendrovei „Akvatechnika“ apmokėjo, sąskaitos kvito neranda. Uždarajai akcinei bendrovei „Ragijuta“ sąskaita išrašyta 2015 m. gruodžio 14 d. ieškovo vardu, kadangi atsakovas žadėjo supirkti medžiagas, o ieškovas atliks darbus ir visa nauja šildymo sistema liks atsakovei, bet atsakovė atsisakė sumokėti sąskaitas už medžiagas. Ieškovas buvo direktorius uždarosios akcinės bendrovės „Meistro žodis“, įmonė ten tik vykdė veiklą ir jokių pagerinimų neatlikinėjo.

6.       Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas nurodė, kad ieškinys dėl ginčo daiktų grąžinimo reiškiamas ne Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) 4.95 straipsnio pagrindu, nes tarp šalių nebuvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai (nuomos sutarties pagrindais), o ieškovas pažeistas teises gina pareikšdamas reikalavimą grąžinti be pagrindo įgytą turtą, tačiau negrąžinant daiktų, o priteisiant neperduotų daiktų vertę, nes daiktais ir šiai dienai naudojasi atsakovė. Į bylą yra pateikti rašytiniai įrodymai, kuriais yra grindžiamas ieškinio reikalavimas. Ieškovas Ž. M. yra apmokėjęs už daiktus ir paslaugas, kuriomis ieškinio teikimo dienai disponuoja atsakovė uždaroji akcinė bendrovė „Elegeda“.

7.       Atsakovės atstovas advokatas teismo posėdžio metu paaiškino, kad su ieškiniu nesutinka, kadangi jokių santykių tarp ieškovo ir atsakovės niekada nebuvo susiklostę. Atsakovė gyvenamųjų patalpų neturi, ieškovas tose patalpose niekada negyveno. Atsakovė turi gamybines patalpas, kur vyksta gamyba. Santykiai buvo susiklostę su uždarąja akcine bendrove „Meistro žodis“, kurios direktorius buvo ieškovas, santykiai buvo tinkamai juridiškai įforminti, buvo ir sutarties pakeitimų. Sutartyje buvo nurodyta, kad pagerinimai nuomininkui kompensuojami tik tuo atveju, jeigu yra rašytinis nuomotojo sutikimas. Santykiai su uždarąja akcine bendrove „Meistro žodis“ baigėsi 2016 m., įmonė bankrutavo. Ieškovo kai kurios sąskaitos pateiktos 2015 m., kai patalpas nuomavosi uždaroji akcinė bendrovė „Meistro žodis“. Kad buvo kažkas ardyta, taip UAB „Meistro žodis“ buvo kažką daręs, bet nuomos santykiai baigėsi 2016 m., buvo pasirašytas patalpų priėmimo perdavimo aktas. Pretenzijų vieni kitiems neturi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

8.       iš byloje esančios medžiagos, šalių atstovų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovei priklauso gamybinės-administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini).

9.       Teismo posėdžių metu ieškovas ir jo atstovė nurodė, kad uždaroji akcinė bendrovė „Elegeda“ 2012 m. balandžio 12 d. buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. EL (duomenys neskelbtini) su uždarąja akcine bendrove „Meistro žodis“, kurios direktorius buvo ieškovas Ž. M. Negyvenamųjų patalpų priėmimo perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) pasirašytas 2016 m. gegužės 31 d. Bankrutavus uždarajai akcinei bendrovei „Meistro žodis“, sutartis buvo pasirašyta su uždarąja akcine bendrove „MGS EU“. Ieškovas nuo 2012 m. iki 2017 m. dirbo adresu (duomenys neskelbtini). Patalpose nurodytu adresu buvo vykdoma uždarosios akcinės bendrovės ūkinė komercinė veikla ir gamybinių patalpų antrame aukšte gyveno ieškovas. Ieškovas prašo iš atsakovės priteisti 8 341,99 Eur už daiktus ir paslaugas nurodydamas, kad atsakovė naudojasi jo katilu, elektros kabeliu, kaloriferiu, elektros skaičiukais, filtru, kaminu ir vamzdžiais

10.       Atsakovės atstovas nurodė, jog su ieškovu, kaip fiziniu asmeniu, niekada jokių teisinių santykių nėra turėjusi. Atsakovė 2012 m. balandžio 12 d. buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Meistro žodis“, kurios vadovas buvo ieškovas. Taigi, teisiniai nuomos santykiai susiklostė ne tarp atsakovės ir ieškovo, o tarp atsakovės ir kito juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Meistro žodis“. Vien tai, kad tam tikru metu įmonės, kuri nuomojosi patalpas, vadovu buvo ieškovas, savaime nereiškia, kad tarp atsakovės ir ieškovo susiklostė kokie nors tarpusavio teisiniai santykiai.

11.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) CK 6.501 straipsnyje nustatyta, jog kai nuomininkas nuomotojo leidimu išsinuomotą daiktą pagerina, jis turi teisę į turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus tuos atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Nuomininko padarytus be nuomotojo leidimo pagerinimus, jeigu juos galima atskirti be žalos išsinuomotam daiktui ir jeigu nuomotojas nesutinka atlyginti jų vertės, nuomininkas gali pasiimti. Nuomininko padarytų be nuomotojo leidimo ir neatskiriamų be žalos išsinuomotam daiktui pagerinimų vertės neprivaloma atlyginti.

12.       Viena būtinųjų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas turint nuomotojo leidimą. Leidimo atlikti nuomojamo daikto pagerinimus davimas savo esme yra sandoris, nes šiuo veiksmu siekiama tam tikrų teisinių padarinių. Įstatymas šiam sandoriui nenustato konkrečios formos, todėl jis gali būti sudarytas bet kuria įstatymo įtvirtinta forma (CK 1.71 straipsnis).

13.       Įstatymo taip pat nenustatyta leidimo turinio. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad leidimo daryti daikto pagerinimus detalumas kiekvienu konkrečiu atveju yra šalių susitarimo dalykas; daikto savininkas, spręsdamas duoti ar ne jo daiktą naudojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ „Jūsų kolegos“ v. Kauno technologijos universitetas, bylos Nr. 3K-3-379/2008). Daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą nuomojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų. Savininkui taip pat aktualus ir pagerinimams būtinų išlaidų dydis, nes gali tekti jas atlyginti. Nuomininkas taip pat suinteresuotas išsiaiškinti, kokius pagerinimus jam leidžiama atlikti, nes tik už tokius pagerinimus gali tikėtis išlaidų atlyginimo. Leidime gali būti detaliai nurodomi pagerinimui atlikti reikalingi darbai, technologijos, medžiagos, konkreti kaina ar jos riba, leidimas gali būti ir abstraktesnio pobūdžio. Vis dėlto iš leidimo turinio kiekvienu atveju turi būti aišku, kokios apimties pagerinimus leista atlikti. Kuo mažiau detalizuotas leidimas, tuo didesnė rizika abiem šalims patirti nenumatytų išlaidų. Nuomotojo leidimo atlikti daikto pagerinimą formai ir turinio detalumui gali turėti įtakos šalių tarpusavio asmeniniai ar verslo santykiai, ankstesnis bendradarbiavimas, nuomos santykių tęstinumas iki leidimo išdavimo ir numatoma trukmė po pagerinimo atlikimo, pasitikėjimas vienas kitu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. A. ir kt. v. R. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-261/2012).

14.       Ieškovas savo reikalavimą grindžia pridedamais dokumentais: PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini), pažymomis, kasos pajamų orderio kvitu KP0311, nuotraukomis, liudytojų parodymais. Byloje nėra jokių įrodymų, jog atsakovė priėmė kokį nors sprendimą ar sudarė su ieškovu sutartį, kuriuo būtų leista ieškovui, savo lėšomis atlikti konkrečius darbus, nebuvo sudarytos jokios sutarties dėl darbų atlikimo, neapibrėžta, kokie konkrečiai darbai gali būti atlikti, už kokią sumą, nesudarytos sąmatos, neaptarta išlaidų padengimo ir atlyginimo klausimai. Be to, ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog buvo derinamos atliekamų darbų kainos ir perkamos medžiagos su atsakove derinamos ir sudaromos darbų sąmatos ir pan. Teismas taip pat vertindamas pateiktą PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) sprendžia, jog ji nėra tinkamas įrodymas pagrindžiantis realiai patirtas išlaidas, nes nepateiktas kvitas, kad už ją apmokėta. Tą patį patvirtino ir pats ieškovas teikdamas paaiškinimus teismo posėdžio metu. Ieškovo pateikta uždarosios akcinės bendrovės „Ragijuta“ 2015-12-14 PVM sąskaita-faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos apmokėjimo kasos pajamų orderio kvitas taip pat nesuteikia reikalavimo teisės ieškovui. Visų pirma, ši sąskaita išrašyta 2015-12-14, kai dar tęsėsi nuomos santykiai tarp atsakovės ir uždarosios akcinės bendrovės „Meistro žodis“, todėl bet kuriuo atveju tai patenka į minėtos įmonės nuomos laikotarpį, o, kaip minėta, visi nuomos klausimai su šia įmone galutinai yra išspręsti. Pažymėtina, kas ši sąskaita išrašyta uždarosios akcinės bendrovės „Elegeda“ vardu, tačiau šios sąskaitos atsakovė niekada nėra turėjusi, nėra jos įtraukusi į savo apskaitą, į PVM atskaitą. Atsakovė nebuvo išdavusi jokių įgaliojimų ieškovui veikti jos vardu, pirkti kokias nors prekes. Iš ieškovo teikiamų dokumentų ir liudytojų E. S., K. S., L. Ž., Ž. J. parodymų nėra aišku, kokiu laikotarpiu atlikti ieškovo ieškinyje nurodyti darbai, nepateikiami jokie kiti įrodymai, patvirtinantys medžiagų įsigijimą ir kitų išlaidų realumą.

15.       Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka suinteresuotoms šalims. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

16.       Atsakovė 2012 m. balandžio 12 d. buvo sudariusi negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį su uždarąja akcine bendrove „Meistro žodis“, kurios vadovu buvo ieškovas. Taigi, teisiniai nuomos santykiai susiklostė ne tarp atsakovės ir ieškovo, o tarp atsakovės ir kito juridinio asmens uždarosios akcinės bendrovės „Meistro žodis“. Vien tai, kad tam tikru metu įmonės, kuri nuomojosi patalpas, vadovu buvo ieškovas, savaime nereiškia, kad tarp atsakovės ir ieškovo susiklostė kokie nors tarpusavio teisiniai santykiai. Tuo labiau, kad ieškovas savo reikalavimą kildina iš laikotarpio, kai atsakovė patalpas nuomojo minėtai įmonei, atstovaujamai ieškovo.

17.       Uždarosios akcinės bendrovės „Meistro žodis“ nuomos laikotarpiu ši įmonė atliko tam tikrus pertvarkymus išsinuomotose patalpose, be atsakovės sutikimo išardė ir pakeitė šildymo sistemą, atliko įvairių griovimo darbų ir kt., tačiau nuomininko teisę į pagerinimo kompensavimą numatoma tik tuo atveju, jeigu yra rašytinis nuomotojo sutikimas tokiems pagerinimams atlikti. Su uždarąja akcine bendrove „Meistro žodis“ nuomos santykiai baigėsi 2016 m. gegužės 31 d., kai buvo pasirašytas nuomojamų patalpų grąžinimo atsakovei aktas. Ir šio akto pasirašymo metu nuomininkei atstovavo jos vadovas, ieškovas Ž. M. Visi tarpusavio klausimai tarp šių įmonių buvo galutinai išspręsti.

18.       Panaudotos statybinės medžiagos ir jų darbų vertė reikšmės turėtų tuo atveju, jeigu ieškovo atlikti statybos darbai būtų teisėti, t.y. būtų atlikti, kaip fizinio asmens sudariusio gyvenamosios vietos nuomos sutartį, tačiau ieškovas šių aplinkybių neįrodė. Tai yra teismas, padaręs išvadą, kad ieškovas neįrodė turto pagerinimo teisėtumo, neturėjo pagrindo nustatinėti atliktų darbų pobūdžio, išlaidų dydžio ir vertinti šias aplinkybes pagrindžiančius ieškovo pateiktus įrodymus. Pažymėtina, kad teismas, padaręs išvadą, jog ieškovas neįrodė turto pagerinimo teisėtumo, taip pat nenustatinėjo ir kitų aplinkybių: ar ieškovo nurodyti pagerinimo darbai laikytini išsinuomotų patalpų pagerinimu CK 6.501 straipsnio 1 dalies prasme, ar ieškovo nurodyti turto pagerinimo (statybos-remonto) darbai atlikti nepažeidžiant statybos procesą reglamentuojančių viešosios teisės aktų, nes daikto pertvarkymas pažeidžiant statybą reglamentuojančios viešosios teisės normas negali būti laikomas daikto pagerinimu ir nesuteikia teisės reikalauti tokiam pertvarkymui turėtų išlaidų atlyginimo, ar ieškovo įvardintų turto pagerinimo išlaidų atžvilgiu netaikytina CK 6.501 straipsnio 2 dalis, ar ieškovų nurodytas turto pagerinimas fiksuotas ir įvertintas patalpų realaus grąžinimo nuomotojai (atsakovei) metu ir kt.

19.       Atsižvelgiant į išdėstytą ir byloje esančius įrodymus, teismas sprendžia, jog ieškovas ginčo patalpų pagerinimus padarė savo rizika. Tačiau nei uždarosios akcinės bendrovės „Elegeda“ 2012 m. balandžio 12 d. sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) su uždarąja akcine bendrove „Meistro žodis“, kurios direktorius buvo ieškovas Ž. M. nei „MGS EU“ sudaryta negyvenamųjų patalpų sutartis, kurioje jis dirbo vadybininku, nesuteikė teisės ieškovui įsikelti į negyvenamąją patalpą esančią, adresu (duomenys neskelbtini), nesudarius gyvenamosios nuomos ar negyvenamosios nuomos sutarties. Tačiau, kaip jau minėta, ieškovas neginčija, kad į negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), 2012 metais įsikėlė nesudarę nuomos sutarties. Be to, nei jokiame dokumente nebuvo aptartos nuomos sąlygos, kainos, remonto darbų išlaidų atlyginimo ir kt., tai nustatoma nuomos sutartimi, kurios šiuo atveju įsikeliant į ginčo patalpas nebuvo aptarta, taigi ieškovas į ginčo patalpas įsikėlė savo rizika ir apsisprendimu. Atsakovė pažymėjo, kad su ieškovu, kaip fiziniu asmeniu, niekada jokių teisinių santykių nėra turėjusi.

20.       Teismas taip pat pažymi, jog patenkinus šį ieškinį būtų paneigti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsnis) – jei atsakovė, būtų suteikusi ieškovui ginčo patalpas nuomai be sudarytos sutarties, tai ji negavo ne tik jokių pajamų, bet dar taptų skolinga ieškovui.

21.       Pagal pastatų, statinių ar įrenginių nuomos sutartį nuomotojas įsipareigoja už užmokestį perduoti nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti arba laikinai naudoti pastatą, statinį ar įrenginį, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.530 straipsnio 1 dalis). CK 6.535 straipsnio pirmoje dalyje numatyta, kad pastatas, statinys ar įrenginys perduodamas ir priimamas pagal perdavimo-priėmimo aktą. Aktą pasirašo abi šalys. To paties straipsnio antroje dalyje numatyta, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita, nuomotojo pareiga perduoti pastatą, statinį ar įrenginį nuomininkui laikoma įvykdyta, kai pastatas, statinys ar įrenginys faktiškai perduodamas nuomininkui arba pasirašomas perdavimo-priėmimo aktas.

22.       Nuomotojui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai įvykdė pagrindinę savo pareigą perduoti už mokestį patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-688-684/2015). Teismas pripažino, kad nuomos sutartis yra konsensualinė, todėl įsigalioja nuo sutarties pasirašymo dienos (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ginčo patalpos ieškovui niekada nebuvo perduotos pagal priėmimo perdavimo aktą. Ieškovas, kaip privatus asmuo, neturi jokios reikalavimo teisės kelti reikalavimus, susijusius su nuomos santykiais tarp fizinio ir juridinio asmens. Uždaroji akcinė bendrovė „Meistro žodis“ jokių teisių, kylančių iš nuomos sutarties, ieškovui nėra perleidusi. Be to, Uždaroji akcinė bendrovė „Meistro žodis“ 2016 m. balandžio 29 d. buvo iškelta bankroto byla, teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. birželio 16 d. Atsakovė su ieškovu, kaip fiziniu asmeniu, niekada jokių teisinių santykių nėra turėjusi. Atsakovė neturi gyvenamosios paskirties patalpų ir jų nesuteikė ieškovui gyventi. Atsakovei priklauso tik gamybinės-administracinės paskirties patalpos, esančios adresu (duomenys neskelbtini). Vien tai, kad ieškovas tam tikras pretenzijas dėl minėtų nuomos santykių bando interpretuoti kaip privataus asmens, nekeičia situacijos vertinimo, nes ieškovas neįrodė, kad tarp jo ir atsakovės kada nors apskritai būtų susiklostę kokie nors nuomos ar kiti teisiniai santykiai. Ieškovo susiejimas minimų darbų, kurie atliki jo vadovaujamos įmonės nuomos laikotarpiu, su savimi, kaip privačiu asmeniu, nėra pagrįsti jokiais įrodymais Dėl nurodytų priežasčių ieškovas neturi reikalavimo teisės pagal jo pateiktą ieškinį.

23.       Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė vienos iš būtinų sąlygų, suteikiančių teisę į išlaidų, panaudotų daiktui pagerinti, atlyginimą, – tokių pagerinimų atlikimas galimas turint nuomotojo leidimą, todėl ieškovas neturi teisės į turėtų būtinų išlaidų atlyginimą (CK 6.501 straipsnis).

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

             24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovo ieškinį atmetus, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, o atsakovei iš ieškovo priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos – 800 Eur. Šalys bylas gali vesti patys arba per atstovus. Atsakovės išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nurodyto išlaidų dydžio už ieškinio parengimą ir atstovavimą teisme, todėl atsakovės išlaidos advokato pagalbai yra laikytinos pagrįstomis.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais,  Teismas

n u s p r e n d ž i a:

            ieškinį atmesti.

            Priteisti iš ieškovo Ž. M. 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Elegeda“.

            Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas                                                 Saulius Zajarskas