Baudžiamoji byla Nr. 2K-287/2008
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.20.5. (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2008 m. birželio 20 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Piesliako, Benedikto Stakausko ir pranešėjo Albino Sirvydžio,
sekretoriaujant Marijui Čiučiulkai,
dalyvaujant prokurorui Sauliui Verseckui,
nuteistajam P. P.,
gynėjui Romualdui Lelertavičiui,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. P. gynėjo kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendis ir priimtas nuosprendis P. P. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (6500 Lt) bauda.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu P. P. buvo pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
P. P., kaltintas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį tuo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros patalpose, 2007 m. gegužės 3 d., nuo 13 iki 13.40 val., būdamas įspėtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, ikiteisminio tyrimo byloje (duomenys neskelbtini) apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus apie tai, kad kasos išlaidų orderių Nr. 43, 44 ir 45 eilutėje „gavėjo parašas“ yra ne jo parašas, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apylinkės teismas konstatavo, kad P. P. prieš šią apklausą nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą taip, kaip to reikalaujama BPK 183 straipsnio 1 dalyje, be to, P. P., kuriam, apylinkės teismo nuomone, apklausos metu buvo pakankamas pagrindas manyti, jog jis yra prašomas duoti parodymus apie, tikėtina, jo padarytas nusikalstamas veikas, nebuvo išaiškinta ir taikoma BPK 80 straipsnio 1 dalies nuostata. Apeliacinės instancijos teismas panaikino išteisinamąjį nuosprendį ir P. P. pripažino kaltu bei nuteisė pagal BK 235 straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad minėti pirmosios instancijos teismo motyvai yra nepagrįsti ir kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog P. P. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.
Kasaciniu skundu P. P. gynėjas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorius teigia, kad P. P. buvo pagrįstai apylinkės teismo išteisintas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl 2007 m. gegužės 3 d. P. P. apklausos metu padarytų BPK pažeidimų yra teisingos, nes iš P. P. bei liudytojos N. F. parodymų matyti, kad P. P. prieš jo apklausą nebuvo pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį, kaip to reikalaujama BPK 183 straipsnio nuostatose. Be to, P. P. nebuvo išaiškintos ir taikytos BK 235 straipsnio 3 dalies ir BPK 80 straipsnio 1 punkto, 81, 83 straipsnių nuostatos, tuo tarpu iš bylos matyti, kad jis apklausos metu užėmė gynybos poziciją nuo jam keliamų įtarimų. Minėtos apklausos protokolą kasatorius laiko niekiniu ir teigia, kad jis surašytas esmingai pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl negalėjo būti pripažintas įrodymu sprendžiant P. P. kaltės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį klausimą. Padarydamas priešingas ir neteisingas išvadas apeliacinės instancijos teismas, kasatoriaus nuomone, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 235 straipsnio 1 dalį, o netinkamai įvertinusi bylos duomenis kolegija iš esmės pažeidė BPK reikalavimus.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio
Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir P. P. pripažino kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes byloje esantys ir apkaltinamajame nuosprendyje aptarti įrodymai patvirtina P. P. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką.
Iš šių įrodymų, tarp jų – 2007 m. gegužės 3 d. P. P. apklausos protokolo, 2007 m. gegužės 18 d. specialisto išvados, matyti, kad minėtos apklausos metu P. P., būdamas įspėtas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, apklausiamas kaip liudytojas davė parodymus apie tai, kad kasos išlaidų orderių Nr. 43, 44 ir 45 eilutėje „gavėjo parašas“ yra ne jo parašas, nors, kaip matyti iš nurodytos specialisto išvados, tyrimo metu buvo nustatyta, kad šių orderių eilutėse „gavėjo parašas“ pasirašė P. P.. Šias aplinkybes tinkamai įvertino apeliacinės instancijos teismas ir padarė įrodymais pagrįstą išvadą, kad P. P. 2007 m. gegužės 3 d. apklausos metu apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus. P. P. veiką apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, nes tas, kas ikiteisminio tyrimo metu būdamas liudytoju davė melagingus parodymus, atsako pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą. Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo yra siejami su bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu. Bylos aplinkybių bei įrodymų naujas vertinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.
Pirmosios instancijos teismas P. P. dėl minėtos veikos pagal BK 235 straipsnio 1 dalį buvo išteisinęs, konstatavęs, kad P. P. prieš apklausą nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą taip, kaip to reikalaujama BPK 183 straipsnio 1 dalyje, be to, P. P. apklausos metu buvo pakankamas pagrindas manyti, jog jis yra prašomas duoti parodymus apie, tikėtina, jo padarytas nusikalstamas veikas, todėl jam turėjo būti išaiškinta ir taikoma BPK 80 straipsnio 1 dalies nuostata. Apeliacinės instancijos teismo išvados, kad šie išteisinamojo nuosprendžio motyvai yra nepagrįsti, laikytinos teisingomis, o priešingi kasatoriaus argumentai atmetami.
Minėtų kasatoriaus argumentų esmė yra tai, kad P. P. prieš 2007 m. gegužės 3 d. apklausą nebuvo pasirašytinai įspėtas pagal BK 235 straipsnį, kaip to reikalaujama BPK 183 straipsnio nuostatose, ir kad P. P. nebuvo išaiškintos BK 235 straipsnio 3 dalies ir BPK 80 straipsnio 1 punkto, 81, 83 straipsnių nuostatos, nes, kasatoriaus nuomone, iš bylos matyti, kad P. P. apklausos metu užėmė gynybos poziciją nuo jam keliamų įtarimų. Šiuos argumentus paneigia bylos duomenys, kuriuos tinkamai įvertino apeliacinės instancijos teismas.
Iš jų matyti, kad P. P. prieš jo, kaip liudytojo, apklausą buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Įstatyme nenumatyta, kad šiuo atveju liudytojas prieš jo apklausą turi būti būtinai įspėjamas pagal BK 235 straipsnį pasirašytinai, nes baudžiamajai atsakomybei pagal BK 235 straipsnio 1 dalį atsirasti pakanka, kad tokiam asmeniui prieš apklausą būtų išaiškinta jo atsakomybė pagal BK 235 straipsnį, o, kaip matyti iš bylos duomenų, tarp jų – liudytojos N. F. parodymų, P. P. prieš jo 2007 m. gegužės 3 d. apklausą, remiantis BPK 183 straipsniu, buvo įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą. Tai, kad P. P., kaip nurodo kasatorius, pasirašė minėtą įspėjimą po žodinės apklausos, nešalina jo atsakomybės pagal BK 235 straipsnį, nes BPK 183 straipsnio nuostatos leidžia liudytojo apklausos protokolą rašyti tiek baigus žodinę apklausą, tiek su žodine apklausa. Liudytojo P. P. apklausos protokolas atitinka BPK 179 ir 183 straipsnių reikalavimus.
Kasatoriaus argumentus, kad P. P. apklausos metu užėmė gynybos poziciją nuo jam keliamų įtarimų, todėl jam turėjo būti taikomos BK 235 straipsnio 3 dalies (iš tiesų – 4 dalies) ir BPK 80 straipsnio 1 punkto bei kitos atitinkamos BPK nuostatos, paneigia šios bylos medžiaga. Iš jos matyti, kad P. P. minėtos apklausos metu buvo apklausiamas byloje, kurioje įtarimai pareikšti kitiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismas teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismo motyvai, jog P. P. ateityje gali būti pareikšti įtarimai dėl minėtos apklausos metu tiriamų aplinkybių, tėra prielaida. Kiti kasatoriaus motyvai nėra pagrindas P. P. palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį.
Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Laikyti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šios bylos aplinkybes ir įrodymus, nesilaikė minėtų BPK reikalavimų, nėra pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad apkaltinamajame nuosprendyje nurodyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, bei motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas išteisinamajame nuosprendyje neišdėstė įrodymų įvertinimo motyvų. Kasatoriaus ginamajam nepalankus įrodymų vertinimas nėra pagrindas laikyti, kad įrodymai šioje byloje buvo įvertinti netinkamai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo P. P. gynėjo kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Piesliakas
Benediktas Stakauskas
Albinas Sirvydis