Civilinė byla Nr. e2-1846-1080/2020

 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23269-2019-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.;

 (S)

2.6.26; 3.2.6.1.

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Dovilė Sadauskaitė, 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Barasta“ ieškinį atsakovei uždaroji akcinė bendrovė „DaiDa Investition“ dėl skolos priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.        kreditorė UAB „Barasta“ kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugpjūčio 6 d. išdavė teismo įsakymą kreditorei skolininkės uždarosios akcinės bendrovės „DaiDa Investition“ atžvilgiu dėl 2 790,19 Eur skolos, 76,44 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metinių palūkanų ir 16,00 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo, tačiau 2019 m. rugsėjo 8 d. buvo gauti skolininkės prieštaravimai. Kreditorei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 9 d. nutartimi buvo nustatytas terminas ieškiniui pateikti.

2.       Ieškovė, patikslinusi ieškinio reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 2 790,19 Eur skolos, 114,97 Eur palūkanų, 40,00 Eur pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, 96,80 Eur skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 266,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.  

3.       Ieškinyje nurodo, kad ieškovė atsakovei vykdė rangos darbus, t. y. vežė betoną į statybų objektą ir betonavo, už kuriuos atsakovė su ieškove neatsiskaitė. Už įvykdytus rangos darbus ieškovė atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas - faktūras: 2019 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 616,69 Eur, apmokėjimo terminas 2019 m. balandžio 2 d.; 2019 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), suma 1 173,50 Eur, apmokėjimo terminas 2019 m. balandžio 2 d. Atsakovė iki šiol su ieškove neatsiskaitė ir yra skolinga ieškovei viso 2 790,19 Eur. Teigia, kad atsakovė nėra pareiškusi ieškovei jokių pretenzijų dėl rangos darbų kokybės, prekių kiekio, kokybės ar asortimento. Ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, siekė paraginti atsakovę susimokėti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė su ieškove neatsiskaitė.  

4.       Atsakovė teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Tačiau 2020 m. sausio 9 d. teisme elektroniniu paštu gautas atsakovės vadovo D. B. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, jog teisme dalyvauti negalės; atsakovė yra bankrutuojanti įmonė ir nevykdo veiklos; neturi pajamų kreiptis į teismą dėl skolų išieškojimo iš skolininkų, kad galėtų atsiskaityti su rangovais, įskaitant ir ieškovę; sutinka, kad yra skolinga ieškovei ir skolos apmokėjimo ieškovei neatsisako, tačiau pažymi, kad šiuo metu atsiskaityti su ieškove, galimybių neturi. 2020 m. vasario 21 d. atsakovės vadovas D. B. elektroniniu paštu papildomai taip pat nurodė, kad sutiktų su ieškove tartis dėl taikos sutarties sudarymo.

5.       Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Ieškinys tenkintinas.

6.       CPK 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovas pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovės vadovas savo atsiliepime nurodė, kad sutinka su skola ieškovei, todėl nagrinėjamoje byloje taikomos CPK 268 straipsnio 5 dalies nuostatos ir surašomi sutrumpinti motyvai.

7.       Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė pagal atsakovės užsakymą atliko  rangos darbus, t. y. ieškovė vežė atsakovei betoną į statybų objektą ir betonavo, už kuriuos atsakovė įsipareigojo ieškovei atsiskaityti. Už įvykdytus darbus ieškovė atsakovei išrašė ir pateikė apmokėjimui PVM sąskaitas - faktūras: 2019 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 1 616,69 Eur, apmokėjimo terminas 2019 m. balandžio 2 d.; 2019 m. balandžio 1 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), sumai 1 173,50 Eur, apmokėjimo terminas 2019 m. balandžio 2 d. Bylos duomenimis atsakovė nėra pareiškusi ieškovei jokių pretenzijų dėl rangos darbų kokybės, prekių kiekio, kokybės ar asortimento. Ieškovės teigimu, atsakovė su ieškove pagal pateiktas apmokėti PVM sąskaitas – faktūras neatsiskaitė, dėl ko liko skolinga ieškovei viso 2 790,19 Eur.

8.       Bylos duomenimis tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė rangos teisiniai santykiai, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXXIII skyrius. Rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šį darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Užsakovas pagal Rangos sutartį privalo apmokėti sutartyje nustatytą kainą užbaigus visus darbus (CK 6.704 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63, 6.205 straipsniai). Pagal CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais.

9.       Duomenų, kad atsakovė būtų padengusi įsiskolinimą, byloje nėra (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Atsakovė ieškovės reikalavimų neginčija, pripažįstą, kad su ieškove nėra atsiskaičiusi ir ieškovei yra skolinga. Atsakovė nepateikė teismui jokių rašytinių įrodymų atsiliepime dėstomoms aplinkybėms pagrįsti, kad įmonė yra bankrutuojanti. Tokių duomenų nenustatė ir teismas. Nors atsakovė ir teigė, kad įmonė šiuo metu susiduria su tam tikrais finansiniais sunkumais, tai nesudaro prielaidų paneigti atsakovės pareigos atsiskaityti su ieškove. Todėl ieškovės reikalavimas yra pagrįstas ir tenkintinas, ieškovei iš atsakovės priteistina 2 790,19 Eur skola.

Dėl palūkanų priteisimo

10.       Pagal CK 6.261 straipsnį praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Šalys nėra susitarusios dėl taikomų palūkanų normos, todėl taikytinos įstatyme nustatytos palūkanos. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo (toliau – Mokėjimų vėlavimo įstatymas) nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu palūkanos ar palūkanų dydis komercinėje sutartyje nenustatyti, kreditorius turi teisę į šio įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje nurodytą palūkanų normą, galiojusią tą pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Pirmąjį metų pusmetį taikoma tų metų sausio 1 dieną galiojusi palūkanų norma, antrąjį metų pusmetį taikoma tų metų liepos 1 dieną galiojusi palūkanų norma. Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis palūkanų normą šio įstatymo prasme apibrėžia kaip 8 procentiniais punktais padidinta vėliausiai pagrindinei Europos centrinio banko refinansavimo operacijai taikoma fiksuotoji palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma fiksuotųjų palūkanų konkurso būdu, arba ribinė palūkanų norma, jeigu vėliausia pagrindinė Europos centrinio banko refinansavimo operacija buvo vykdoma kintamųjų palūkanų konkurso būdu. Atsižvelgiant į Mokėjimų vėlavimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, apskaičiuojant iš atsakovės priteistinų palūkanų dydį vadovaujamasi 2019 m. liepos 1 d. galiojusia fiksuotąja palūkanų norma, kuri nurodytu laikotarpiu Europos Centrinio Banko interneto tinklalapyje paskelbtais duomenimis yra 0 procentų. Esant nurodytam teisiniam reguliavimui, iš atsakovės už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą priteistinos 8 procentų dydžio palūkanos, t. y. 114,97 Eur suma, pagal ieškovės pateiktą palūkanų paskaičiavimą.

Dėl išieškojimo išlaidų kompensavimo

11.       Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 40,00 Eur pagal Lietuvos Respublikos Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir 96,80 Eur skolos išieškojimo išlaidų (CK 6.249 straipsnio 4 dalis). Savo reikalavimus ieškovė grindžia tuo, kad Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 Eur sumą, todėl ši suma yra priteistina iš atsakovės. Be to, ieškovė dėl skolos išieškojimo taip pat kreipėsi į kreditinės informacijos teikimo ir tarpininkavimo išieškant debitorinius įsiskolinimus paslaugas teikiančią įmonę UAB „Creditreform Lietuva“. Už UAB „Creditreform Lietuva“ suteiktas paslaugas ieškovė patyrė 96,80 Eur nuostolių. Šias aplinkybes anot ieškovės patvirtina į bylą pateikta PVM sąskaitą – faktūra serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), suma 96,80 Eur bei 2019 m. liepos 15 d. mokėjimo nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini). 

12.       Pastebėtina, kad ieškovė formuluodama ieškinio reikalavimus aukščiau minėtas išlaidas priskiria prie bylinėjimosi išlaidų. Šiuo atveju teismas pažymi, kad ieškovės prašomos priteisti išieškojimo išlaidos nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Ieškovės reikalavimas dėl šių išlaidų atlyginimo yra materialusis, bet ne procesinio pobūdžio.

13.       Pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40,00 eurų sumą. Be šio straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (Įstatymo 7 straipsnio 2 dalis). Taigi kreditorius, su kuriuo laiku neatsiskaitė skolininkas, turi teisę gauti fiksuotą 40,00 Eur sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą. Šis dydis yra neįrodinėtinas, t. y. kreditorius neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė bent 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidų. Be šios sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka. Taigi, jeigu realios skolos išieškojimo išlaidos viršija 40,00 Eur sumą, kreditorius turi teisę reikalauti ir 40,00 Eur sumos, ir ją viršijančios realios skolos išieškojimo išlaidų sumos. Ieškovas negali reikalauti ir skolos išieškojimo išlaidų pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą, ir pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį (žr. pvz., Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje  Nr. 2A-1823-230/2018). Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės priteistina 40,00 Eur suma pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį ir 56,80 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos, kurių nepadengia priteista 40,00 Eur suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

12.       CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tokios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Remdamasi Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų metines procesines palūkanas. Toks ieškovės reikalavimas laikytinas pagrįstu ir ieškovei iš atsakovės priteistinos 8 procentai dydžio metinės palūkanos už priteistą (3 001,96 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13.       Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovės ieškinys yra patenkintas, bylinėjimosi išlaidas sudaro 66,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 200,00 Eur išlaidos už teisinę pagalbą, iš viso – 266,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios iš atsakovės priteistinos ieškovei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

14.       Šios bylos procesinių dokumentų įteikimas buvo apmokėtas valstybės lėšomis. Bendra su procesinių dokumentų įteikimu susijusių išlaidų suma sudaro 17,79 Eur, kuri priteistina iš atsakovės valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 95 straipsniu, 96 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei uždaroji akcinė bendrovė „Barasta“, įmonės kodas 304559082, iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DaiDa Investition“, įmonės kodas 303204616, 2 790,19 Eur (du tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt eurų ir 29 ct) skolos, 114,97 Eur (vieną šimtą keturiolika eurų ir 97 ct) palūkanų, 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų ir 00 ct) skolos išieškojimo išlaidų, 56,80 Eur (penkiasdešimt šešis eurus ir 80 ct) ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3 001,96 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 266,00 Eur (du šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.  

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „DaiDa Investition“, įmonės kodas 303204616, į valstybės biudžetą 17,79 Eur (septyniolika eurų ir 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor AB Bank, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus minėtas išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja                                                                 Dovilė Sadauskaitė