Civilinė byla Nr. e2A-922-912/2022

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00429-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.18.3; 2.6.18.6

        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 15 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Agnės Tikniūtės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ dėl defektų šalinimo; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Nacionalinių projektų rengimas“, viešoji įstaiga „BPP Sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Pro Bonus“, uždaroji akcinė bendrovė „Sweco Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Cesija“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Firma VITI“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Raseinių vandenys“ 413 471,56 Eur (1 427 634,60 Lt) skolos, 2 660,30 Eur (9 185,50 Lt) palūkanų, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 235 945,52 Eur defektų šalinimo išlaidų, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

3.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 177 526,05 Eur skolos, 1 143,93 Eur palūkanų, 6 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi: paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria priteista ieškovei iš atsakovės 63 968,27 Eur  skola pagal suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6 ir 1 143,93 Eur palūkanų už piniginės prievolės termino pažeidimą; patikslino sprendimo dalį, kuria iš atsakovės priteistos 6 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo ieškinio pateikimo dienos, nustatant, kad ieškovei iš atsakovės priteisiamos 8 proc. procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo dienos (2014 m. lapkričio 10 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo; panaikino kitą sprendimo dalį ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

4.       Ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, prašė priteisti iš atsakovės 312 601,60 Eur skolos, 8 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

5.       Ieškovė nurodė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nutartimi išnagrinėta bylos dalis dėl skolos ir palūkanų pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 priteisimo, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės tik 312 601,60 Eur, t. y. 17 377,20 Eur (60 000 Lt) su PVM rangovo patirtų techninių projektų koregavimų išlaidų ir skolą pagal atliktų darbų aktus Nr. 7 (47 895,86 Eur (165 374,82 Lt) skolos ir PVM už darbus Viduklėje; 10 157,75 Eur (35 072,69 Lt) skolos ir PVM už papildomus darbus Viduklėje; 42 578,09 Eur (147 013,62 Lt) skolos ir PVM už darbus Betygaloje; 75 342,30 Eur (260 141,90 Lt) skolos ir PVM už darbus Girkalnyje; 51 646,68 Eur (178 325,66 Lt) skolos ir PVM už papildomus darbus Girkalnyje; 16 366,43 Eur (56 510 Lt) skolos ir PVM už projektavimo darbus Šiluvoje ((47 895,86 Eur +10 157,75 Eur + 42 578,09 Eur + 75 342,30 Eur + 51 646,68 Eur + 16 366,43 Eur) x 1,21) + 17 377,20 Eur).

6.       Ieškovė nurodė, kad atsakovė organizavo viešąjį konkursą projektui „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Raseinių rajone (Šiluvoje, Betygaloje, Kudonyse, Girkalnyje, Dvareliškiuose, Viduklėje, Alaviniškiuose)“ įgyvendinti. Atsakovė (užsakovė) ir ieškovė (rangovė) 2012 m. kovo 12 d. sudarė rangos sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagal atsakovės pateiktą statinio techninį projektą (toliau – ir techninis projektas) parengti darbo projektą, atlikti statinio projektinėje dokumentacijoje numatytus darbus ir jų rezultatą perduoti atsakovei, o atsakovė įsipareigojo sudaryti sąlygas ieškovei atlikti darbus, priimti ir apmokėti sukurtą darbų rezultatą.

7.       Statybų leidimus, kurie rengiami pagal statinio techninius projektus, turėjo gauti ir pateikti ieškovei (toliau – ir rangovė) atsakovė (toliau – ir užsakovė). Statybos leidimai ieškovei pateikti praėjus keliems mėnesiams po sutarties pasirašymo: Viduklės miesteliui – 2012 m. liepos 26 d.; Girkalnio – 2012 m. liepos 30 d.; Betygalos – 2012 m. spalio 22 d.; Šiluvos – tik 2013 m. liepos 26 d. Dėl to nebuvo įmanoma griežtai laikytis darbų grafiko ne dėl rangovės kaltės, bet dėl užsakovės netinkamų veiksmų. Be to, po sutarties pasirašymo paaiškėjo, kad statinių techniniai projektai aptariamoms teritorijoms buvo parengti 2008–2009 metais, todėl reikėjo juos koreguoti, papildomai derinti, kad būtų gauti statybos leidimai, ieškovė galėtų pradėti rengti statinių darbų projektus ir pradėti statybos darbus. Pradėjus rengti objektų darbo projektus pagal užsakovės pateiktus pirminius techninius projektus, kilo būtinybė, patikslinus pirminius techninius projektus (laidą „0“), parengti techninių projektų laidą „A“. Pagal sutartį nurodytus veiksmus turėjo atlikti užsakovė, bet šalys susitarė, kad juos atliks rangovė. Užsakovė savo veiksmais sudarė sąlygas rangovei tikėtis, kad ji atlygins rangovei techninių projektų klaidų (trūkumų) šalinimo išlaidas. Dėl to rangovė su projektuotoja UAB „Ekoprojektas“ sudarė tris papildomus susitarimus dėl techninių projektų Girkalnio ir Betygalos miesteliuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros laidos „A“ parengimo. Projektuotojai parengus techninių projektų laidas „A“, rangovė 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu informavo užsakovę apie atliktus darbus. Užsakovė 2013 m. rugpjūčio 5 d. rašte nurodė, kad rangovės parengta vandentiekio ir nuotekų tinklų Girkalnio miestelyje techninio projekto „A“ laida tenkina užsakovės poreikius ir ji ją derina, o 2013 m. spalio 24 d. rašte patvirtino, kad parengta vandens ir nuotekų tinklų Betygalos miestelyje techninio projekto „A“ laida atitinka užsakovės poreikius ir užsakovė ją derina. Taigi, rangovė už užsakovę įvykdė prievolę padengti techninių projektų koregavimo išlaidas, sumokėjo projektuotojai 17 377,20 Eur (60 000 Lt) už atliktus papildomus projektavimo darbus, kuriuos prašo priteisti iš užsakovės.

8.       Vykdant sutartį, ieškovė ir atsakovė pasirašė tarpinius atliktų darbų aktus, t. y.: 2012 m. lapkričio 22 d. pasirašė 401 767,49 Lt (116 359,91 Eur) sumos aktą Nr. 1; 2013 m. sausio 31 d. – 327 536,01 Lt (94 860,99 Eur) sumos aktą Nr. 2; 2013 m. gegužės 31 d. – 744 676 Lt (215 673,08 Eur) sumos aktą Nr. 3; 2013 m. liepos 31 d. – 521 292,05 Lt (150 976,61 Eur) sumos aktą Nr. 4; 2013 m. rugsėjo 30 d. – 365 051,29 Lt (105 726,16 Eur) sumos aktą Nr. 5. Šalys 2013 m. lapkričio 29 d. pasirašė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6, kuriame nurodyta, kad 2013 m. lapkričio mėn. atlikta ir priimta darbų už 190 404,86 Lt (55 145,06 Eur) be PVM. Šio akto pagrindu ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti 230 389,88 Lt (66 725,52 Eur) sumos PVM sąskaitą faktūrą.

9.       Užsakovė 2013 m. lapkričio 29 d. raštu pranešė, kad nuo 2013 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukia rangos sutartį ir pašalina rangovę iš statybvietės. Rangovė Raseinių rajono apylinkės teisme inicijavo civilinę bylą dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Raseinių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino, bet Šiaulių apygardos teismas 2017 m. kovo 7 d. sprendimu Raseinių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. sprendimą panaikino ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2017 m. kovo 7 d. sprendimą paliko nepakeistą. 

10.       Užsakovė, vienašališkai nutraukusi sutartį, priėmė tik dalį rangovės faktiškai atliktų darbų (pasirašydama aktą Nr. 6), bet nepriėmė likusios dalies rangovės atliktų darbų, taip pat papildomų rangovės atliktų darbų, kurie buvo būtini. Užsakovė nebendradarbiavo su rangove, nevykdė savo pareigos užfiksuoti faktiškai atliktus darbus, todėl rangovė atliko matavimus, parengė ir vienašališkai pasirašė atliktų darbų aktus Nr. 7, taip pat papildomai atliktų darbų aktus. Pagal aptariamą aktą Nr. 7 Viduklės miestelyje iki rangos sutarties nutraukimo dienos faktiškai buvo atlikta, bet nepriimta 165 374,82 Lt vertės (47 895,86 Eur) (be PVM) darbų. Be to, rangovė Viduklės miestelyje atliko papildomus darbus, kurių vertė – 35 072,69 Lt (10 157,75 Eur) (be PVM). Papildomai atliktų darbų aktuose nurodyti darbai pirkimo dokumentuose ir rangos sutartyje nenumatyti, bet jų atlikimo būtinybė atsirado po to, kai atliktos užsakovės pateiktų techninių projektų korekcijos, kurių atlikimas nebuvo įtrauktas į sutarties kainą. Rangovei užsakovės pavedimu jas atlikus, nebuvo apmokėtos korekcijų išlaidos. Šių papildomų darbų išlaidos paskaičiuotos pagal pirkimo dokumentuose nurodytą metodiką – remiantis „Sistelos“ įkainiais. Be to, Betygalos miestelyje, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, įrengtas (atstatytas) smėlio ir skaldos pagrindas, taip pat priskaičiuota dalis bendrųjų darbų. Iš viso atlikta ir nepriimta darbų už 147 013,62 Lt (42 578,09 Eur) (be PVM). Girkalnio miestelyje atlikta darbų už 260 141,90 Lt (75 342,30 Eur) (be PVM). Be to, aptariamame objekte, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, papildomai įrengti vandentiekio tinklai, nes tokių papildomų darbų būtinybė atsirado po užsakovės pateikto statinio techninio projekto korektūros, kurią rangovė atliko užsakovės pageidavimu. Papildomų darbų Girkalnio miestelyje vertė – 178 325,66 Lt (51 646,68 Eur) (be PVM). Ieškovė tik 2013 m. liepos 16 d. gavo statybos leidimą vykdyti darbus Šiluvos miestelyje, todėl akte Nr. 7 „Šiluva“ nurodyti tik projektavimo darbai, kuriuos rangovė atliko iki sutarties nutraukimo ir statybvietės perdavimo dienos, taip pat į aktą įtrauktos pagal sutartį numatytos garantijos ir draudimų sumos. Šiluvos miestelyje atliktų ir užsakovės nepriimtų bei neapmokėtų darbų vertė – 56 510 Lt (16 366,43 Eur) (be PVM). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.671 straipsnį atsakovė turi pareigą sumokėti ieškovei už aktuose Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktuose nurodytus faktiškai atliktus darbus.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Šiaulių apygardos teismas 2022 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, o priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 357 076,71 Eur skolos su PVM, 8 proc. metines procesines palūkanas ir 35 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, o kitą ieškinio dalį atmetė.

12.       Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad po rangos sutarties pasirašymo buvo būtina atlikti techninių projektų korekcijas, kad rangovė galėtų parengti statinių darbų projektus ir pradėti statybos darbus. Užsakovė tam pritarė. Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708 „Dėl Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ patvirtinimo“ 44 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d.) nurodyta, kad statinio techninis projektas keičiamas papildomos sutarties su projektuotoju ir statytojo patvirtintos papildomos techninės užduoties pagrindu. Dėl to, teismo vertinimu, tam, kad būtų pakeistas techninis projektas, statytoja – atsakovė, bet ne ieškovė, turėjo parengti techninę užduotį ir pati turėjo sudaryti sutartį su projektuotoju dėl techninio projekto keitimo. Atsakovės 2012 m. rugsėjo 11 d. rašte nurodyta tik apie techninio projekto keitimo inicijavimą, bet ne apie tai, kad ieškovė pati numatytų užduotis projektuotojui ir (ar) sudarytų projektavimo sutartį. Vis dėlto teismas padarė išvadą, kad rangovė, esant objektyviam būtinumui, t. y. siekdama pašalinti trūkumus, trukdžiusius vykdyti sutartinius įsipareigojimus, savo lėšomis atliko techninio projekto, pagal sutarties konkrečių sąlygų 1.1.6.11 papunktį įtraukto į sutartį, už kurį buvo atsakinga užsakovė, korektūrą Betygalos ir Girkalnio miesteliuose. Atsakovė neginčijo nei šių darbų poreikio (korekcijų būtinumo), nei jų įvykdymo, priėmimo ar darbų kainos.

13.       Teismas pažymėjo, kad pagal ginčo sutarties pasirašymo ir darbų atlikimo metu galiojusias imperatyviąsias Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatas, šalys turėjo sudaryti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo, bet to nepadarė. Vis dėlto, teismo vertinimu, tai nėra pagrindas spręsti, kad ieškovė atlikdama papildomus projektavimo darbus veikė savo rizika ir jai pačiai turėtų tekti papildomos išlaidos. Teismas konstatavo, kad būtent atsakovė nevykdė konkrečiųjų sutarties sąlygų 1.1.6.11 papunkčio reikalavimų, ji turėjo imtis aktyvių veiksmų ir, kaip perkančioji organizacija, atlikti visas būtinas pirkimo procedūras, pasirūpinti techninio projekto trūkumų ištaisymu. Atsakovei neatlikus viešųjų pirkimų procedūros, būtent jai tenka atsakomybė už tokį neveikimą. Ieškovė už atsakovę patyrusi techninio projekto koregavimo išlaidų, vadovaudamasi CK 6.50 straipsniu, CK 6.685 straipsnio 3 dalimi ir konkrečiųjų sutarties sąlygų 14.1 papunkčiu, įgijo teisę reikalauti iš atsakovės šių išlaidų atlyginimo. Teismo vertinimu, atsakovė sudarė sąlygas ieškovei tikėtis, kad techninio projekto trūkumų šalinimo išlaidos bus atlygintos. Atsakovė priėmė ieškovės atliktus papildomus darbus (techninių projektų „A“ laidas), todėl ieškovė turėjo pagrindo tikėtis 17 377,20 Eur patirtų išlaidų atlyginimo. 

14.       Teismas padarė išvadą, kad ieškovė buvo priversta itin skubotai nutraukti rangos darbus. Atsakovė pateikė ieškovei 2013 m. lapkričio 29 d. pranešimą dėl sutarties nutraukimo, kuriame nurodė, kad 2013 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukia sutartį, todėl ieškovė iki 2013 m. gruodžio 4 d. privalo perduoti visas statybos aikšteles, statybinę dokumentaciją, statybos žurnalus ir kitus turimus dokumentus. Be to, techninis prižiūrėtojas taip pat ragino ieškovę skubotai nutraukti rangos darbus, 2013 m. gruodžio 6 d. rašte nurodydamas, kad ketina kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Teismas padarė išvadą, kad po sutarties nutraukimo ieškovė atliko baigiamuosius darbus – įrenginėjo latakus, sujunginėjo vamzdynus ir kt. (ieškovės 2013 m. gruodžio 10 d. ir 2013 m. gruodžio 20 d. raštai).

15.       Teismas spręsdamas dėl akte Nr. 7 nurodytų darbų Viduklėje, pažymėjo, kad rangos darbus Viduklės miestelyje vykdė ieškovės subrangovė UAB „Bilderis“, kurios reikalavimo teises perėmė trečiasis asmuo UAB „Cesija“. Teismas konstatavo, kad atsakovė 2014 m. balandžio 14 d. rašte patvirtino, kad 2013 m. lapkričio 30 d. atliko darbų apžiūrą ir išmatavo faktiškai atliktų darbų kiekius. Aptariamu raštu atsakovė patvirtino, kad yra priėmusi subrangovės UAB „Bilderis“ Viduklėje paklotus 2 897,80 m vandentiekio tinklus ir 5 762,2 m nuotekų tinklus; Betygalos miestelyje – paklotus 731 m vandentiekio tinklus ir 1 656 m nuotekų tinklus. Teismas pažymėjo, kad Viduklėje iš viso pagal visus septynis atliktų darbų aktus užfiksuota 2 860,60 m vandentiekio tinklų ir 5 731,90 m nuotekų tinklų. Atliktų darbų akte Nr. 7 nurodyti darbai įtraukti pagal subrangovės UAB „Bilderis“ 2013 m. gruodžio 4 d. aktuose nurodytus darbus. Teismas padarė išvadą, kad UAB „Bilderis“ konkrečius darbus atliko iki rangos sutarties nutraukimo. Teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti, kad atlikti darbai buvo nurodyti atliktų darbų akte Nr. 5 ir už nurodytus darbus atsiskaityta. Teismas konstatavo, kad labiau tikėtina, jog akte Nr. 7 nurodyti 47 895,86 Eur (165 374,82 Lt) (be PVM) vertės darbai Viduklėje atlikti, todėl atsakovė turi pareigą už juos sumokėti.

16.       Teismas konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 10 157,75 Eur (35 072,69 Lt) (be PVM) už ieškovės Viduklės miestelyje atliktus papildomus darbus pagrįstas. Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 29 d. rašte atsakovei nurodė, kad teikia Viduklės miestelio patikslintų darbų kiekių suvestines lenteles, kurios atliktos lyginant pirkimo dokumentuose nurodytus darbų kiekius ir darbų kiekius, atlikus techninio projekto korektūrą pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Kauno regiono keliai“ pastabas. Aptariamame rašte nurodoma, kad ieškovė įrenginės antžeminius hidrantus ir vykdys kitus papildomus darbus. UAB „Pro Bonus“ 2013 m. rugsėjo 6 d. rašte nurodė, kad rangovė pateikė patikslinimą dėl neatitikimų Viduklės miestelyje, kurie turi būti patikslinti; techninio projekto pakeitimai tiesiogiai susiję su netikslumais ar klaidomis techniniame projekte. Atsakovė 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu informavo, kad rangovės neatitikimai priimtini, neišvengiami sutarčiai įgyvendinti ir projekto tikslams pasiekti. Šiuo raštu „Fidic“ inžinieriaus prašoma parengti objekto sutarties pakeitimo orderio projektą ir teikti jį Aplinkos projektų valdymo agentūrai (santrumpa – APVA) tvirtinti. Atliktų darbų akto Nr. 7 papildomų darbų Viduklėje akte nurodyta, kad jis sudarytas ieškovei pastačius antžeminius hidrantus. Atsakovė 2014 m. balandžio 4 d. rašte patvirtino, kad iki 2013 m. lapkričio 30 d. įrengti trys antžeminiai hidrantai ir atsakovė šiuos darbus yra priėmusi.

17.       Teismas padarė išvadą, kad akte Nr. 7 nurodyti 42 578,09 Eur (147 013,62 Lt) (be PVM) vertės darbai Betygalos miestelyje buvo atlikti, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti už juos ieškovei. Teismas pažymėjo, kad nors atliktų darbų akte Nr. 7 nurodyti asfaltavimo darbai, jie neįtraukti į galutinę kainą. Be to, nors L. U. ekspertinėje išvadoje nurodyta, kad darbo projektas parengtas su trūkumais, vis dėlto jis buvo parengtas.

18.       Teismas konstatavo, kad 75 342,30 Eur (260 141,90 Lt) (be PVM) vertės darbai ir 51 646,68 Eur (178 325,66 Lt) (be PVM) vertės papildomi darbai Girkalnyje taip pat atlikti, todėl atsakovė turi pareigą sumokėti už juos ieškovei. Teismas padarė išvadą, kad akte Nr. 7 nurodyti papildomi darbai Girkalnyje buvo suderinti su atsakove. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė prieštaravo konkrečių darbų atlikimui.

19.       Teismas, spręsdamas dėl akte Nr. 7 nurodytų 16 366,43 Eur (56 510 Lt) (be PVM) projektavimo darbų Šiluvoje, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 419,14 Eur (4 900 Lt) už garantijas (laidavimus) ir 466,29 Eur (1 610 Lt) už draudimus, iš viso 1 885,43 Eur (6 510 Lt) už atliktų darbų akte Nr. 7 detalizuotus darbus pagrįstas. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė 14 481 Eur (50 000 Lt) reikalavimo dėl apmokėjimo už darbo projekto parengimą pagrįstumo, todėl ieškinio reikalavimą dėl 14 481 Eur priteisimo atmetė. Dėl to teismas priteisė ieškovei iš atsakovės 357 076,71 Eur su PVM ((295 224,40 Eur – 14 481 Eur) x 1,21) + 17 377,20 Eur).

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 

20.       Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Raseinių vandenys“ prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškinys, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį. Atsakovė neginčija teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos priešieškinis. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 

20.1.                      Ieškovė prašo apmokėjimo už darbus, kurie nurodyti ieškovės vienašališkai pasirašytuose aktuose, nors ieškovė neperdavė atsakovei darbų, taip pat nepateikė atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitos faktūros. Be to, ieškovė prašo apmokėjimo už techninių projektų koregavimo darbus, kurie nenurodyti jokiuose aktuose. Ieškovė ginčo aktus Nr. 7 ir papildomų darbų atlikimo aktus pateikė tik Šiaulių apygardos teismui kartu su ieškiniu. Ieškovė privalėjo paskirti statybos darbų vadovą, kuris turėjo įforminti statinio statybos dokumentus, parengti ir pateikti statinio statybos prižiūrėtojui atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras ir pildyti statybos darbų žurnalą, pateikti atsakovei nurodytus dokumentus, bet ieškovė to nepadarė. Ieškovė prašo apmokėjimo už papildomus projektavimo darbus ir darbus, nurodytus papildomai atliktų darbų aktuose (Girkalnio ir Viduklės miesteliuose), nors neinformavo atsakovės apie poreikį atlikti šiuos darbus, nesudarė raštiško susitarimo dėl šių darbų atlikimo, nedalyvavo neskelbiamų derybų procedūrose ir nesuderino papildomų darbų atlikimo. Ieškovės darbų atlikimo fakto nepatvirtino nei statybos darbų žurnalai, nei susirinkimų protokolai, nei techninis prižiūrėtojas ar „Fidic“ inžinierius, nei teismo ekspertai. Ieškovė tinkamai nevykdė darbų fiksavimo pareigos. Jeigu ieškovė neįtraukė dalies faktiškai atliktų darbų į atliktų darbų aktus, tai tenka jos atsakomybei. Ieškovė netinkamai vykdė darbus, todėl atsakovė nutraukė rangos sutartį. Ieškovė galbūt pyksta ant atsakovės dėl sutarties nutraukimo, todėl siekia prisiteisti sumas už darbus, kurių neatliko. Ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos nereikalavo jokio užmokesčio nei pagal atliktų darbų aktus Nr. 7, nei pagal papildomai atliktų darbų aktus, nei už papildomus projektavimo darbus. 

20.2.                      Ieškovė prieš užsakydama techninio projekto keitimo darbus ar papildomus statybos darbus nesilaikė CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatų, neinformavo atsakovės apie ketinimą užsakyti šiuos darbus, taip pat neinformavo atsakovės apie šių darbų kainas. Dėl to ieškovė neturi teisės reikalauti atlyginimo už techninių projektų koregavimo ar statybos darbus.

20.3.                      Atsakovė pagal VPĮ nuostatas neorganizavo neskelbiamų derybų dėl techninių projektų koregavimo ar statybos darbų, neprašė, kad ieškovė pateiktų pasiūlymą. Be to, ieškovė taip pat neteikė atsakovei jokio pasiūlymo. Šalys nesudarė jokios rašytinės sutarties dėl papildomų darbų atlikimo. Pagal sutarties 4 straipsnio ir 8 straipsnio nuostatas, taip pat VPĮ 18 straipsnio 8 dalį draudžiama keisti pirkimo sutarties sąlygas be Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys nebuvo gavusios Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo dėl sutarties sąlygų keitimo, taip pat nė viena iš šalių nesikreipė į Viešųjų pirkimų tarnybą dėl tokio sutikimo gavimo. Dėl to pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį, STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 44 straipsnio nuostatas ieškovė neturėjo teisinio pagrindo užsakyti techninio projekto keitimo ar papildomų statybos darbų ir neturi pagrindo reikalauti atlyginimo už savavališkai, pažeidžiant teisės aktų nuostatas užsakytus projektavimo ar papildomai atliktus statybos darbus. Nors ieškovė prašydama priteisti iš atsakovės išlaidas už papildomų techninio projekto keitimo darbų atlikimą remiasi atsakovės 2012 m. rugsėjo 11 d. raštu, aptariamame rašte kalbama tik apie techninio projekto keitimo inicijavimą, bet ne apie tai, kad ieškovė pati numatytų užduotis projektuotojui ir (ar) sudarytų projektavimo sutartį. Ieškovė niekada nederino su atsakove techninių projektų koregavimo ar papildomų statybos darbų.

20.4.                      Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 26 d. iki 2014 m. lapkričio 20 d.) 7 straipsnio 4 punkte buvo nustatyta, kad statybos darbai laikytini paslaugų teikimu. Pagal PVMĮ nuostatas ieškovė, atlikusi darbus, privalėjo nedelsdama išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, pateikti PVM deklaraciją ir sumokėti valstybės biudžetui PVM. Ieškovė nėra išrašiusi PVM sąskaitos faktūros ir nėra sumokėjusi PVM. Be to, PVMĮ (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 14 d.) 96 straipsnyje nurodyta, kad PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai. Tai, anot atsakovės, reiškia, kad jeigu ieškovė po teismo sprendimo išrašytų PVM sąskaitą faktūrą už statybos darbus, būtent atsakovė turėtų mokėti valstybei PVM. Dėl to teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovės PVM.

20.5.                      Tam, kad būtų pakeistas techninis projektas, atsakovė turėjo parengti techninę užduotį ir pati sudaryti sutartį su projektuotoju dėl techninio projekto keitimo. Ieškovė pagal STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 44 punkto reikalavimus negalėjo nei formuluoti techninės užduoties, nei sudaryti techninio projekto keitimo sutarties. Be to, pagal VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 11 punktą tiekėjo subrangovai turi būti nurodyti viešojo pirkimo–pardavimo sutartyje. Nei sutartyje, nei ieškovės pasiūlyme nebuvo nurodytas subrangovas UAB „Ekoprojektas“. Jeigu UAB „Ekoprojektas“ atliko techninių projektų koregavimo darbus atsakovės naudai, tokiu atveju UAB „Ekoprojektas“ turėjo tiesiogiai reikalauti atlyginimo iš atsakovės. Nėra aišku, kodėl ieškovė reikalauja iš atsakovės sumokėti už darbus, kuriuos atliko UAB „Ekoprojektas“.

20.6.                      Ieškovės su UAB „Ekoprojektas“ sudarytame 2012 m. rugsėjo 12 d. susitarime dėl techninių projektų keitimo nekonkretizuota, kokius tiksliai projektavimo darbus užsakė ieškovė. Neaišku, ar užsakyti techninio projekto keitimo darbai ar darbo projekto rengimo darbai, ar kitokie projektavimo darbai. Ieškovė su UAB „Ekoprojektas“ 2013 m. sausio 21 d. susitarimu susitarė dėl darbų Girkalnio miestelyje techninio projekto „B“ laidos parengimo, bet nei atsakovė, nei techninė prižiūrėtoja UAB „Pro Bono“ šiems pakeitimams nepritarė ir nepatvirtino techninio projekto pakeitimų. Nurodytas aplinkybes patvirtina atsakovės 2013 m. spalio 7 d. raštas, taip pat techninės prižiūrėtojos 2013 m. birželio 3 d. ir 2013 m. spalio 7 d. raštai. Be to, ieškovė nepaaiškino, kodėl du kartus užsakė Girkalnio miestelio darbų techninio projekto keitimo darbus. Ieškovė su UAB „Ekoprojektas“ 2013 m. birželio 3 d. susitarė dėl darbų Betygalos miestelyje techninio projekto „B“ laidos parengimo. Atsakovė pritarė „A“ laidos pakeitimams. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad būtų užsakiusi ir UAB „Ekoprojektas“ būtų parengusi darbų Betygalos miestelyje techninio projekto „B“ laidą, o atsakovė ir (ar) techninė prižiūrėtoja UAB „Pro Bonus“ būtų priėmusios ar patvirtinusios „B“ laidą.

20.7.                      Ieškovė su UAB „Ekoprojektas“ pasirašė sutarčių už 12 090,19 Eur (41 745 Lt) su PVM sumą, bet UAB „Ekoprojektas“ išrašė PVM sąskaitų faktūrų tik už 7 356,35 Eur (25 400 Lt) su PVM sumą. Didžioji dalis mokėjimo pavedimų, kurių bendra suma net 17 377,20 Eur (60 000 Lt) ir kurių mokėjimo paskirtyje įrašyta „už projektavimo darbus“ arba „už SMD“, neturi jokio ryšio nei su atsakove, nei su Raseinių rajono vandentiekių ir nuotekų tinklais. Ieškovė pateikė mokėjimo pavedimų kopijas tik tam, kad suklaidintų teismą ir išpūstų ieškinio reikalavimus. Be to, ieškovė su atsakove nesudarė jokio susitarimo nei dėl darbų apimties, nei dėl atlyginimo dydžio.

20.8.                      Teismas, nepagrįstai priteisdamas iš atsakovės skolą už akte Nr. 7 nurodytus darbus Viduklėje, vadovavosi iš esmės tik UAB „Bilderis“ atliktų darbų aktais, kurie nėra patvirtinti techninio prižiūrėtojo. Aktuose nurodytos informacijos nepatvirtina nei statybos darbų žurnalai, nei kiti dokumentai. Be to, iš akto Nr. 7 „Viduklė“ matyti, kad ieškovė siekia gauti lėšas už garantijas, draudimą, informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimą ir priežiūrą, darbo brėžinius taip, lyg būtų visiškai įvykdžiusi visą sutartį, nors ieškovė Viduklės miestelyje atliko tik apie pusę statybos darbų. Atsakovės 2014 m. balandžio 4 d. rašte ar UAB „Bilderis“ 2013 m. gruodžio mėn. akte nėra jokios informacijos nei apie draudimą, nei apie garantijas, nei apie informacinius stendus, nei apie darbo projektą ar išpildomąsias nuotraukas. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime taip pat nepagrindė, kodėl atsakovė turėtų mokėti už draudimą, garantijas, informacinius stendus, darbo projekto ar išpildomųjų nuotraukų parengimą. Darbai Viduklės miestelyje buvo vykdomi ilgiausiai iki 2013 m. rugpjūčio mėn., todėl jie negalėjo būti įtraukti į UAB „Bilderis“ 2013 m. gruodžio mėn. aktą. Be to, buvo atlikta maždaug pusė darbų, pagal sutartį numatytų atlikti Viduklės miestelyje. Atliktų darbų aktas Nr. 5 ir PVM sąskaita faktūra Nr. VIT138824 apėmė visus darbus, kurie atlikti Viduklės miestelyje. Teismas nemotyvavo, kodėl padarė priešingą išvadą, tik nurodė, kad ieškovės pozicija labiau tikėtina. Teismas rėmėsi ieškovės paskaičiavimais, išdėstytais 2022 m. kovo 10 d. rašytiniuose paaiškinimuose, bet jie neaiškūs.

20.9.                      Pirmosios instancijos teismas, sprendimo 142 punkte nuspręsdamas tenkinti ieškovės reikalavimą priteisti skolą už papildomus darbus Viduklės miestelyje, rėmėsi UAB „Bilderis“ atliktų darbų aktais ir atsakovės 2014 m. balandžio 4 d. raštu. Teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „Bilderis“ akte nurodyti darbai nepatvirtinti techninio prižiūrėtojo, o iš atsakovės 2014 m. balandžio 4 d. rašte pateiktos informacijos neaišku, apie kokius hidrantus rašoma. Be to, teismas neatsižvelgė, kad bet kokie papildomi darbai turi būti perkami laikantis CK 6.653 straipsnio, VPĮ 18 straipsnio 8, 10 dalių, 57 straipsnio ir sutarties 14.3 papunkčio reikalavimų. 

20.10.                      Atliktų darbų akte Nr. 7 „Betygala“ ieškovė reikalauja sumų už nestatybinio pobūdžio paslaugas, kurios nurodytos akto bendrojoje dalyje (garantijos (laidavimai), informaciniai stendai ir kt.), nors atliktų darbų akte Nr. 5, kuris apmokėtas, nurodyta, kad atsakovė sumokėjo ieškovei už: 0,75 iš 1 garantijų (laidavimų) ir draudimų; 1,5 iš 2 informacinių stendų; 0,75 iš 1 už darbo projektą. Pridėjus akte Nr. 7 „Betygala“ nurodytas dalis gautųsi, kad atsakovė būtų visiškai sumokėjusi ieškovei už garantijas (laidavimus), draudimą ir darbo projektą lyg sutartis būtų iki galo įvykdyta, taip pat sumokėtų 0,5 dalį už išpildomųjų (geodezinių) nuotraukų ir kadastrinių matavimų bylos parengimą, nors sutartis nutraukta įvykdžius tik apie 20 proc. darbų. Ieškovė, nutiesusi tik 20 proc. tinklų, negalėjo būti parengusi 50 proc. išpildomųjų (geodezinių) nuotraukų. Be to, ji nebuvo parengusi kadastrinių matavimų bylos. Atliktų darbų akto Nr. 7 „Betygala“ 2.1.4 eilutėje nurodyta, kad ieškovė reikalauja 3 185,82 Eur (11 000 Lt) už darbo projekto parengimą, nors 2013 m. spalio 17 d. susirinkime nurodyta, kad darbo projektai patvirtinti su pastabomis ir darbo projektų trūkumai neištaisyti. L. U. ekspertinėje išvadoje pažymėta, kad ne visi darbo projekto sprendiniai parengti ir darbo projektas nebaigtas. Be to, ieškovė Betygalos miestelyje vykdė darbus ilgiausiai iki 2013 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad atliktų darbų aktas Nr. 5 parengtas už 2013 m. rugsėjo mėn., kaip ir Viduklės atveju, jis apėmė visus darbus, kurie atlikti Betygalos miestelyje. Akte Nr. 7 „Betygala“ nurodyta, kad ieškovė reikalauja sumokėti 29 834,81 Eur (103 013,62 Lt) už statybos darbus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet nei atsakovė, nei techninis prižiūrėtojas nepriėmė darbų. Be to, akto 2.7.51 eilutėje nurodyta, kad ieškovė reikalauja sumokėti 11 715,74 Eur (40 452,10 Lt) už asfalto dangos atstatymo darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje, taip pat 17 815,14 Eur (61 512,12 Lt) už asfalto dangos atstatymo darbus (duomenys neskelbtini) gatvėje (2.7.61 eilutė), nors 2013 m. rugsėjo 17 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad asfalto danga atstatyta tik (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse. Atsakovės 2014 m. balandžio 4 d. rašte pažymėta, kad Betygalos ir Viduklės miesteliuose neatlikti gatvių dangų atstatymo darbai. UAB „KRS“ 2016 metų ataskaitoje taip pat nurodyta, kad Betygalos miestelio (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse neatlikti dangų atstatymo darbai. L. U. išvadoje pažymėta, kad Betygalos miestelyje neatlikti dangos atstatymo darbai. Taigi, vienintelis dokumentas, kuriame nurodyti atliktų darbų akte Nr. 7 „Betygala“ nurodyti darbai, yra UAB „Bilderis“ vienašališkai surašytas aktas. 

20.11.                      Akte Nr. 7 „Girkalnis“ nurodytų darbų nepatvirtina nė vienas byloje esantis dokumentas. Darbai Girkalnio miestelyje buvo vykdomi ilgiausiai iki 2013 m. liepos 5 d. Atliktų darbų aktas Nr. 4 apėmė darbus, atliktus 2013 m. liepos mėn., o aktas Nr. 5 apėmė darbus, atliktus 2013 m. rugsėjo mėn. Dėl to į šiuos aktus įtraukti visi Girkalnio miestelyje atlikti darbai. Ieškovė nepagrįstai atliktų darbų akte Nr. 7 „Girkalnis“ reikalauja visiško sutartyje nurodyto apmokėjimo už garantijas (laidavimus), draudimą, informacinių stendų įrengimą, darbo projekto parengimą, 0,6 dalį už išpildomuosius brėžinius ir kadastrinius matavimus. Ieškovė atliko tik dalį darbų, todėl negali reikalauti iki galo apmokėti už garantijas (laidavimus), draudimą, informacinių stendų įrengimą. Be to, ieškovė reikalauja apmokėjimo už darbo projekto parengimą, bet 2013 m. spalio 17 d. susirinkimo protokole nurodyta, kad Girkalnio darbo projektas patvirtintas su pastabomis ir nurodytos pastabos neištaisytos. Ieškovė taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad Girkalnio miestelyje atlikti akte nurodyti papildomi darbai. 

21.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Firma VITI“ prašo netenkinti skundo, Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:

21.1.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė iki ieškinio pateikimo dienos nereikalavo jokių mokėjimų nei pagal atliktų darbų aktus Nr. 7, nei pagal papildomai atliktų darbų aktus, nei už papildomus projektavimo darbus, o jeigu ieškovė neįtraukė dalies faktiškai atliktų darbų į ankstesnius atliktų darbų aktus, tai tenka ieškovės atsakomybei. Šalių bendradarbiavimas buvo itin komplikuotas. Ieškovė rangos sutarties vykdymo metu buvo verčiama vykdyti darbus nesant galutinai patvirtinto techninio projekto, buvo dirbtinai fiksuojami pažeidimai, kurių nebuvo. Atsakovė nevykdė savo įsipareigojimų užfiksuoti faktiškai atliktus darbus dalyvaujant ieškovei, o tai padarė nuslėpdama ir neinformuodama ieškovės. Ieškovė gavo „Fidic“ inžinieriaus 2013 m. gruodžio 6 d. raštą, kuriame jis prašė nutraukti darbus, taip pat nurodė, kad 2013 m. gruodžio 10 d. vyks atliktų darbų „apmatavimai“. Vis dėlto 2013 m. gruodžio 10 d. matavimai faktiškai nevyko. Nurodytą aplinkybę patvirtina ieškovės 2013 m. gruodžio 10 d. raštas, iš kurio matyti, kad ieškovė 2013 m. gruodžio 10 d. dar vykdė baigiamuosius darbus (įrenginėjo latakus, sujunginėjo vamzdynus, statė šulinių žymėjimus, ženklus), t. y. tariamų apmatavimų metu dirbo objekte. Jeigu „Fidic“ inžinierius 2013 m. gruodžio 10 d. būtų vykdęs matavimus, ieškovė būtų dalyvavusi, nes buvo statybų aikštelėje. Vis dėlto nurodyta aplinkybė neturi didelės įtakos ginčo situacijai, nes atsakovės 2013 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų matavimo aktų ieškovė neginčija ir jais remiasi grįsdama atsakovės pareigą atsiskaityti pagal atliktų darbų aktus Nr. 7. Aptariamuose aktuose nustatytus faktinius atliktų darbų kiekius apima atliktų darbų akte Nr. 7 nurodytų darbų kiekiai. Nors atsakovė teigia, kad aktai Nr. 7 jai pateikti tik nagrinėjamojoje byloje, ji priėmė aktuose Nr. 7 nurodytus darbus ir tai užfiksavo 2013 m. lapkričio 30 d. aktuose. Ieškovė pateikė atsakovei aktus Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktus tik tuomet, kai galutinai buvo aišku, kad atsakovė nebendradarbiaus ir nenustatinės faktiškai atliktų darbų kiekių. Ieškovė 2014 m. liepos 24 d. suorganizavo susirinkimą, po kurio buvo atlikti matavimai ir parengti atliktų darbų aktai Nr. 7 bei papildomai atliktų darbų aktai. Atsakovė nedalyvavo susirinkime.

21.2.                      Atsakovė nepagrįstai teigia, kad ieškovė prašo priteisti išlaidas, patirtas techninio projekto „B“ laidos parengimui, bet ne techninio projekto „A“ laidos parengimui. Techninio projekto laidų numeravimas (ženklinimas) nereglamentuojamas, todėl kai kurie pirminės techninio projekto laidos rengėjai pirmąją laidą žymi „0“, o vėlesnes – „A“, „B“ laidomis ir t. t. Kiti techninių projektų rengėjai techninių projektų laidas žymi „A“ laida, o vėlesnes – atitinkamai „B“ laida ir t. t. Taigi, pasirašant susitarimus su UAB „Ekoprojektas“ susitarta dėl techninio projekto „A“ laidų (nes pirminė laida buvo numeruojama „0“), bet ne „B“ laidų parengimo (sutartyse su UAB „Ekoprojektas“ yra korektūros klaida). Ieškovė reikalauja protingų ir faktiškai patirtų 17 377,20 Eur (60 000 Lt) atliktų techninio projekto „A“ laidų rengimo išlaidų padengimo.

21.3.                      Atlikti projektavimo darbai laikytini papildomais darbais, skirtais sutarties dokumentų trūkumams nustatyti ir šalinti. Pagal konkrečiųjų sutarties sąlygų 1.1.6.11, 17.3 papunkčius atsakovė buvo atsakinga už techninių projektų parengimą. Dėl to techniniai projektai rengiami jos lėšomis ir rizika. Atsakovės techniniai projektai buvo su trūkumais, dėl kurių VĮ „Kauno regioniniai keliai“ pateikė pastabas. Buvo būtina koreguoti techninius projektus, nes ieškovė negalėjo pradėti rengti darbo projektų ir pradėti vykdyti statybos rangos darbų. Atsakovė privalėjo atlikti techninių projektų koregavimo darbus. Jos 2012 m. rugsėjo 11 d. raštas patvirtina, kad ji prašė ieškovės inicijuoti darbo projekto ir techninių projektų sprendinių koregavimą pagal VĮ „Kauno regionų keliai“ pastabas. Aptariamas raštas taip pat patvirtina, kad atsakovė sudarė sąlygas ieškovei tikėtis, kad techninių projektų klaidų (trūkumų) šalinimo išlaidos bus atlygintos. Dėl to ieškovė su projektuotoja UAB „Ekoprojektas“ sudarė tris papildomus susitarimus dėl techninių projektų Girkalnio ir Betygalos miesteliuose vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros laidos „A“ parengimo. Projektuotojai parengus techninių projektų laidas „A“, ieškovė 2013 m. rugsėjo 3 d. raštu informavo atsakovę apie atliktus darbus ir patirtas išlaidas, prašė jas padengti. Dėl to atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji nebuvo informuota apie išlaidas. Atsakovė 2013 m. rugpjūčio 5 d. rašte nurodė, kad rangovės parengta vandentiekio ir nuotekų tinklų Girkalnio miestelyje techninio projekto „A“ laida tenkina jos poreikius ir ji ją derina, o 2013 m. spalio 24 d. rašte patvirtino, kad parengta vandens ir nuotekų tinklų Betygalos miestelyje techninio projekto „A“ laida atitinka atsakovės poreikius ir ji ją derina. Atsakovė priėmė ieškovės atliktus papildomus darbus – techninių projektų „A“ laidas. Taigi, ieškovė įvykdė už atsakovę prievolę padengti techninių projektų koregavimo išlaidas, sumokėjo projektuotojai 17 377,20 Eur (60 000 Lt) už atliktus papildomus projektavimo darbus. Dėl to pagal konkrečiųjų sutarties sąlygų 14.1 papunktį, CK 6.50 straipsnį, 6.685 straipsnio 3 dalį ieškovė turi teisę reikalauti atlyginti 17 377,20 Eur. 

21.4.                      Atsakovė ginčydama savo pareigą atsiskaityti už projektavimo darbus, nepagrįstai remiasi VPĮ 18 straipsnio 8 dalies nuostatomis, kuriose draudžiama keisti pirkimo sutarties sąlygas be Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimo. Visos reikiamos viešojo pirkimo procedūros atliktos. Pagal ginčo laikotarpiu galiojusį VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punktą neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai gali būti perkami, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Įvyko šalių derybos pagal tuo metu galiojusio VPĮ nuostatas. Jeigu atsakovė, kaip perkančioji organizacija, neatliko viešųjų pirkimų procedūros, būtent jai tenka atsakomybė už tokį neveikimą. Pagal konkrečiųjų sutarties sąlygų 1.13 papunktį atsakovė turėjo pareigą užtikrinti, kad ieškovė nepatirtų nuostolių dėl nurodytame papunktyje minimų dokumentų nebuvimo ar užsakovės funkcijų nevykdymo. Dėl to atsakovė turėjo imtis aktyvių veiksmų visoms pirkimo procedūroms atlikti, pasirūpinti, kad techninio projekto trūkumų taisymas nesukeltų ieškovei nuostolių.

21.5.                      Ieškovė pagrįstai prašo visa apimtimi apmokėti už aktuose Nr. 7 nurodytas garantijas (laidavimus) ir draudimus, nes atsakovė visa apimtimi pasinaudojo šiomis paslaugomis. Ieškovė taip pat pagrįstai prašo apmokėti už informacinių stendų įrengimą, nes ji pateikė sutarčių su UAB „Elitinis dizainas“ ir UAB „M stilius“ kopijas, kuriose nurodyta, kad stendai gaminami atsakovės vykdomam projektui, taip pat išklotines, patvirtinančias, kad ieškovė sumokėjo už stendus. Ieškovė taip pat pagrįstai prašo apmokėti už darbų projektų parengimą. Eksperto L. U. išvados patvirtina, kad ieškovė tinkamai parengė darbo projektus Betygalai ir Girkalniui, o darbo projektas Viduklei parengtas, bet neatlikti formalūs derinimo veiksmai dėl dalies sprendinių. Vis dėlto nežymūs darbo projekto Viduklei neatitikimai neturėtų paneigti ieškovės teisės gauti apmokėjimą už darbo projektą. Ieškovė vykdė tinklų geodezinius matavimus, rengė išpildomąsias nuotraukas, kurios pateiktos į bylą. Dėl to ieškovė pagrįstai reikalauja apmokėti už išpildomųjų (geodezinių) nuotraukų parengimą. Atsakovė Betygaloje yra priėmusi 79,13 proc. darbų, todėl ieškovė turi teisę į atlygį už bent pusę pagal sutartį priklausančio atlygio už geodezinių nuotraukų parengimą. Tas pat pasakytina apie geodezines nuotraukas, rengtas Viduklei ir Girkaliui. 

21.6.                      Ieškovė pagrįstai prašo atlyginti už Viduklėje atliktus rangos darbus. Rangos darbus Viduklės miestelyje vykdė ieškovės subrangovė UAB „Bilderis“, kurios reikalavimo teises perėmė trečiasis asmuo UAB „Cesija“. Atsakovė 2014 m. balandžio 14 d. rašte patvirtino, kad yra priėmusi subrangovės UAB „Bilderis“ Viduklėje paklotus 2 897,80 m vandentiekio tinklus ir 5 762,2 m nuotekų tinklus; Betygalos miestelyje – paklotus 731 m vandentiekio tinklus ir 1 656 m nuotekų tinklus. Atsakovė patvirtino, kad yra priėmusi 2013 m. lapkričio 30 d. akte nurodytus darbus. Į jos pagal 2013 m. lapkričio 30 d. aktą priimtų darbų kiekius patenka atliktų darbų akte Nr. 7 įrašyti darbai Viduklės miestelyje. Nurodytą aplinkybę patvirtina skirtumas, gaunamas iš 2014 m. balandžio 4 d. rašte nurodytų tinklų ilgių atėmus aktuose Nr. 1, 2, 3, 4, 5 ir 6 nurodytus darbų kiekius (tinklų ilgius). Iš viso pagal visus septynis atliktų darbų aktus Viduklės miestelyje yra užfiksuota 2860,60 m vandentiekio tinklų ir 5 731,90 m nuotekų tinklų. Atsakovė savo rašte nurodė, kad yra priėmusi paklotus 2 897,80 m vandentiekio tinklus ir 5 762,20 m nuotekų tinklus. Taigi, atsakovė 2013 m. lapkričio 30 d. aktu patvirtino, kad yra priėmusi daugiau rangos darbų negu ieškovė užfiksavo ir pateikė apmokėti pagal visus septynis atliktų darbų aktus. 

21.7.                      Ieškovė pagrįstai prašo atlyginti už Viduklėje atliktus papildomus darbus. Juos vykdė ieškovės subrangovė UAB „Bilderis“. Visi akte Nr. 7 nurodyti darbai suderinti su atsakove, atlikti pagal su ja suderintus pakeistus projektinius sprendinius ir atsakovė juos priėmė. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad aktas parengtas ieškovei pastačius antžeminius hidrantus. Atsakovė yra priėmusi šiuos darbus ir tai nurodžiusi 2013 m. lapkričio 30 d. akte bei 2014 m. balandžio 4 d. rašte.

21.8.                      Ieškovė pagrįstai prašo atlyginti už Betygaloje atliktus rangos darbus. Atsakovė 2014 m. balandžio 4 d. rašte nurodė Betygalos miestelyje atliktų darbų kiekius. Ji prie aptariamo rašto pridėjo dokumentą „atlikti darbai iki 2013 m. lapkričio 30 d.“, kurį pasirašė atsakovės atstovai ir techniniai prižiūrėtojai. Ieškovės kvalifikuotas darbuotojas atliko paskaičiavimus, kurie patvirtina, kad į atsakovės priimtus darbus patenka akte Nr. 7 Betygalos miestelyje įvykdyti darbai. Atliktų darbų akto Nr. 7 Betygalos miestelyje darbus vykdė subrangovė UAB „Bilderis“. Šie darbai atlikti ir įtraukti į ieškovės atliktų darbų aktą Nr. 7 pagal 2013 m. gruodžio 4 d. UAB „Bilderis“ atliktų darbų aktą. Į atliktų darbų aktą Nr. 7 įtraukti UAB „Bilderis“ atlikti dangos atstatymo (be asfaltavimo) ir žemės darbai (duomenys neskelbtini) gatvėje, dangos atstatymo (be asfaltavimo) darbai (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nors akte nurodyti asfaltavimo darbai, jie neįtraukti į galutinę kainą. Neatliktų asfaltavimo darbų kaina nurodyta akto Nr. 7 grafoje „likutis“, „42 227,20 Lt“. Ši suma būtų įtraukta į vėlesnius aktus, jeigu ieškovė būtų atlikusi asfaltavimo darbus. Šalys neginčija 2013 m. lapkričio 30 d. akte esančių įrašų, kad (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvėse atstatyti kelio pagrindai be asfaltavimo. Dėl to ieškovė aktu Nr. 7 pagrįstai prašo apmokėti tik už dangų atstatymą be asfaltavimo.

21.9.                      Ieškovė pagrįstai prašo atlyginti už Girkalnyje atliktus rangos darbus. Ieškovė pati vykdė šiuos darbus. Atsakovė nepagrįstai teigia, kad į atliktų darbų aktus Nr. 4 ir Nr. 5 buvo įtraukti visi darbai, vykdyti Girkalnio miestelyje. Ieškovės kvalifikuotas darbuotojas parengė geodezines nuotraukas, kuriose nurodyti pastatytų inžinerinių tinklų ilgiai. Vadovaujantis nuotraukomis, atlikti paskaičiavimai – iš išpildomoje nuotraukoje nurodytų darbų kiekių (inžinerinių tinklų ilgių) atimti pirmuosiuose šešiuose atliktų darbų aktuose numatyti tinklų ilgiai. Aptariami paskaičiavimai patvirtina, kad ieškovė atliko akte Nr. 7 nurodytus darbus Girkalnyje. Be to, ieškovės atliktus darbus patvirtina atsakovės iniciatyva sudaryti UAB „KRS“ aktai, kuriuose užfiksuoti akte Nr. 7 nurodyti darbų kiekiai, taip pat apklaustų ekspertų paaiškinimai, papildytas eksperto L. U. teismo ekspertizės aktas. Ieškovė taip pat pagrįstai prašo atlyginti už Girkalnyje atliktus papildomus rangos darbus. Visi ieškovės Girkalnyje atlikti statybos darbai suderinti su atsakove, atlikti pagal su atsakove suderintus pakeistus projektinius sprendinius.

21.10.                      Teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės PVM. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei pateikti informaciją, kils palankaus teismo sprendimo atveju jai prievolė į valstybės biudžetą papildomai sumokėti PVM ar ne. Dėl to ieškovė raštu kreipėsi į UAB „Auditoriaus konsultacijos“, kuri išaiškino, kad ieškovė palankaus teismo sprendimo atveju privalės išrašyti PVM sąskaitą faktūrą, deklaruoti PVM sumą ir sumokėti ją į valstybės biudžetą. Atsakovė turi teisę reikalauti pateikti jai PVM sąskaitą faktūrą, o ieškovei to nepadarius, jai kiltų mokestinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 

22.       Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

23.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų. 

24.       Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš dalies patenkintas ieškinys dėl skolos už rangovės patirtas techninių projektų koregavimų išlaidas, skolos pagal atliktų darbų aktus Nr. 7 „Betygala“, „Girkalnis“, „Viduklė“ ir papildomai atliktų darbų aktus „Girkalnis“ ir „Viduklė“ priteisimo. Apeliantė apeliaciniu skundu neginčija teismo sprendimo dalies, kuria atmestas jos priešieškinis, taip pat apeliaciniame skunde nenurodė jokių nesutikimo motyvų dėl akte Nr. 7 „Šiluva“ nurodytų darbų (paslaugų), todėl teisėjų kolegija dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nepasisako. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriose reglamentuojami statybos rangos teisiniai santykiai ir pagal statybos rangos sutartį atlikti papildomi darbai. 

Dėl skolos už papildomus projektavimo darbus kvalifikavimo ir vertinimo 

25.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos 17 377,20 Eur už techninių projektų koregavimo darbus, nes ieškovė prieš užsakydama šiuos darbus nesilaikė CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatų, t. y. neinformavo apeliantės apie ketinimą užsakyti šiuos darbus, taip pat neinformavo apie darbų kainas. Be to, apeliantės teigimu, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo užsakyti techninių projektų keitimo darbų, apeliantė pagal VPĮ nuostatas neorganizavo neskelbiamų derybų dėl techninių projektų koregavimo darbų, nebuvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, šalys nesudarė rašytinės sutarties dėl papildomų darbų atlikimo. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad techninių projektų koregavimo darbai buvo būtini, o apeliantė neginčijo šių darbų būtinumo, įvykdymo, priėmimo ir darbų kainos. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

26.       Pagal rangos sutarties 2 punkto f papunktį rangos sutarties sudedamoji dalis, be kita ko, yra techninių projektų techninės specifikacijos ir brėžiniai. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 1.1.6.11 papunktyje nustatyta, kad: „<...> techninis projektas parengtas vadovaujantis projektavimo sąlygų sąvado ir teritorijų planavimo dokumentų reikalavimų pagrindu. Tai dokumentas, kuris įtrauktas į sutartį, ir už kurį atsakinga užsakovė <...>“. Pagal konkrečiųjų sutarties sąlygų 1.13 papunktį apeliantė turėjo pareigą užtikrinti, kad ieškovė nepatirtų nuostolių dėl nurodytame 1.13 papunktyje minimų dokumentų nebuvimo ar užsakovės funkcijų nevykdymo. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 17.3 papunktyje nurodyta, kad techninis projektas patenka į užsakovės riziką (1 t., b. l. 14–44). Taigi, pagal rangos sutarties nuostatas apeliantė buvo atsakinga už tinkamų techninių projektų parengimą ir jų pateikimą ieškovei, taip pat turėjo pareigą užtikrinti, kad ieškovė nepatirtų nuostolių, be kita ko, dėl tinkamų techninių projektų nebuvimo.

27.       Pagal rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 22.1 papunktį ieškovė, vadovaudamasi techninio projekto sprendiniais, įsipareigojo parengti darbo projektą (1 t., b. l. 14–44). Byloje nėra ginčo, kad po rangos sutarties pasirašymo paaiškėjo, jog techniniai projektai, už kuriuos pagal rangos sutarties nuostatas atsakinga apeliantė, turėjo trūkumų (pavyzdžiui, VĮ „Kauno regioniniai keliai“ 2012 m. liepos 26 d. pritarime statinio projektui Nr. V8-208 pateikė pastabas dėl techninio projekto; 2013 m. vasario 14 d. rašte taip pat pateikė pastabą dėl techninio projekto) (9 t., b. l. 364). Ekspertas L. U. atsakydamas į jam užduotus klausimus: „Ar pagal rangos sutartį rangovei pateikta pradinė projektinė dokumentacija – techniniai projektai, atitiko tokiam dokumentui keliamus privalomus reikalavimus, ar buvo tinkami ir tikslūs tam, kad rangovė galėtų pagal juos pradėti ir atlikti rangos darbus“, 2015 m. birželio 9 d. teismo ekspertizės akte padarė išvadą, jog: „<...> užsakovė po rangos sutarties pasirašymo nepateikė rangovei Raseinių rajono Betygalos miestelio tinkamo techninio projekto (ekspertizės akto išvada Nr. 1; 16 t., b. l. 1–235). Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad rangovė po rangos sutarties pasirašymo negalėjo iš karto vykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl VĮ „Kauno regiono keliai“ pateiktos esminės pastabos techniniam projektui. Atsižvelgiant į tai, kad statinio darbo projektas yra projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, rangovė neturėdama užsakovės tinkamai parengto Betygalos miestelio techninio projekto, negalėjo laiku, pagal numatytą darbų grafiką, parengti darbo projekto ir vykdyti statybos darbų Betygalos miestelyje. Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad: „<...> užsakovė po rangos sutarties pasirašymo nepateikė rangovei Raseinių rajono Girkalnio miestelio tinkamo techninio projekto.“. Ekspertas nurodė, kad rangovė po rangos sutarties pasirašymo negalėjo iš karto vykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl VĮ „Kauno regiono keliai“ pateiktos esminės pastabos techniniam projektui ir sklypo savininko (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) atsisakymo vykdyti žemės darbus privačioje nuosavybėje. Atsižvelgdama į tai, kad statinio darbo projektas yra projekto antrasis etapas, techninio projekto tąsa, rangovė neturėdama užsakovės tinkamai parengto Girkalnio miestelio techninio projekto, negalėjo laiku, pagal numatytą darbų grafiką, parengti darbo projekto ir vykdyti statybos darbų Girkalnio miestelyje (2015 m. birželio 9 d. ekspertizės akto išvada Nr. 1; 16 t., b. l. 1–235, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-243-516/2017 34 punktas). Ekspertas L. U. kitame, t. y. 2016 m. balandžio 22 d. teismo ekspertizės akte, taip pat nurodė, kad užsakovė po rangos sutarties pasirašymo nepateikė rangovei Betygalos ir Girkalnio miestelių tinkamų techninių projektų (2016 m. balandžio 22 d. ekspertizės akto išvada Nr. 1; 17 t., b. l. 220–226). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi rangos sutarties nuostatomis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog po rangos sutarties pasirašymo buvo būtina atlikti techninių projektų korekcijas, pagrįsta. Techninių projektų trūkumus buvo būtina ištaisyti tam, kad ieškovė galėtų įvykdyti rangos sutarties įsipareigojimus – parengti darbo projektus ir pradėti rangos darbus.

28.       Priešingai negu teigia apeliantė, įvertinus į bylą pateikto šalių susirašinėjimo turinį, darytina išvada, kad būtent apeliantė pavedė ieškovei atlikti techninių projektų korektūras. Apeliantė 2012 m. rugsėjo 11 d. rašte ieškovei nurodė: „Atsakydami į Jūsų 2012 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. 0424-G-616, primename, kad neoficialaus susitikimo metu buvo sutarta, kad darbo ir techninių projektų koregavimo darbus prisiima rangovė. Todėl susidarius tokiai situacijai, prašome nedelsti ir inicijuoti darbo projekto ir jei reikia techninio projekto sprendinių koregavimą pagal VĮ „Kauno regionų keliai“ pastabas, minimas pritarime statinio projektui dokumente Nr. V8-208.“ (11 t., b. l. 88). Be to, apeliantė atsakydama į 2012 m. spalio 29 d. raštą, 2012 m. lapkričio 19 d. rašte prašė: „<...> paruošti darbo projektą ir atlikti techninio projekto korektūrą“ (11 t., b. l. 89, 90). Dėl to, priešingai negu teigia apeliantė, nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad ieškovė techninių projektų koregavimo darbus atliko savavališkai ir neinformavusi apeliantės. Įvertinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, šalių susirašinėjimą, akivaizdu, kad jos susitarė, jog techninių projektų koregavimo darbus, už kuriuos pagal rangos sutarties nuostatas atsakinga apeliantė, atliks ieškovė. Taigi, abiejų šalių valia buvo suderinta, kad techninių projektų koregavimo darbai yra papildomi, rangos sutartyje nenumatyti darbai, bet būtini sutarčiai įvykdyti.

29.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė su UAB „Ekoprojektas“ 2012 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. birželio 3 d. sudarė tris papildomus susitarimus dėl techninių projektų Girkalnio ir Betygalos miesteliuose vandentiekio ir nuotekų tinklų koregavimo (1 t., b. l. 81, 84, 85, 89). Priešingai negu teigia apeliantė, ji žinojo, kad UAB „Ekoprojektas“ atlieka techninių projektų koregavimo darbus. Nurodytą aplinkybę, be kita ko, patvirtina UAB „Ekoprojektas“ 2013 m. liepos 5 d. raštas, kuriuo UAB „Ekoprojektas“ informavo apeliantę, kad atlieka techninio projekto koregavimo darbus, taip pat informavo apie jo derinimą su kompetentingomis institucijomis (9 t., b. l. 469). Ieškovė 2013 m. liepos 8 d. raštu informavo, kad pagal apeliantės įgaliojimą atliekama techninio projekto korektūra (9 t., b. l. 468). Be to, priešingai negu teigia apeliantė, ieškovė informavo ją apie techninių projektų koregavimo darbų kainas ir prašė atlyginti patirtas išlaidas. Nurodytas aplinkybes, be kita ko, patvirtina ieškovės 2013 m. rugsėjo 3 d. apeliantei adresuotas raštas, kuriame ieškovė nurodė, kad subrangovė UAB „Ekoprojektas“ atliko techninių projektų Girkalnio ir Betygalos miesteliuose koregavimo darbus, ieškovė pateikė apeliantei 2012 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. birželio 3 d. susitarimų kopijas, komercinį pasiūlymą dėl darbų Šiluvos miestelyje. Tame pačiame rašte ieškovė apeliantei nurodė: „Bendra papildomų projektavimo darbų kaina – 53 845 Lt (su PVM). Prašome apmokėti už papildomus projektavimo darbus“. (1 t., b. l. 51). Taigi, ieškovė buvo pateikusi apeliantei visų trijų susitarimų kopijas, taip pat nurodžiusi techninių projektų koregavimo darbų kainą, prašė sumokėti už darbus. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatas. Nors apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės ir UAB „Ekoprojektas“ 2012 m. rugsėjo 12 d. susitarime nekonkretizuota, kokius tiksliai projektavimo darbus užsakė ieškovė, kodėl ji du kartus užsakė Girkalnio miestelio darbų techninio projekto keitimo darbus, pažymėtina, kad apeliantė niekada neginčijo atliktų techninių projektų koregavimo darbų apimties ar kainos, neteikė ieškovei jokių prieštaravimų. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad apeliantė savo veiksmais sudarė sąlygas ieškovei tikėtis, jog techninių projektų trūkumų šalinimo išlaidos bus atlygintos. Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantė būtų ginčijusi techninių projektų koregavimo darbų būtinumą, darbų įvykdymo faktą, priėmimą, nesutikusi su ieškovės nurodyta darbų kaina ar nurodžiusi, kad neatlygins ieškovės patirtų išlaidų už UAB „Ekoprojektas“ atliktus techninių projektų koregavimo darbus. Priešingai, apeliantė 2013 m. rugpjūčio 5 d. rašte nurodė: „<...> parengta „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Girkalnio mstl.“ TP A dalis tenkino užsakovo poreikius ir ją deriname“, o 2013 m. spalio 24 d. rašte nurodė: „<...> parengta „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Betygalos mstl.“ TP A laida tenkino užsakovo poreikius ir ją deriname“ (1 t., b. l. 52; 9 t., b. l. 363). Be to, apeliantė yra priėmusi statybos darbus, vykdytus pagal pakoreguotus techninius projektus. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta, yra pagrindas daryti išvadą, kad abiejų šalių valia buvo suderinta techninių projektų koregavimo darbų kaina.

30.       Nors apeliantė teisingai nurodė, kad pagal 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. birželio 3 d. susitarimų 1.1 papunkčius ieškovė su UAB „Ekoprojektas“ susitarė dėl techninių projektų „B“ laidų parengimo, nėra pagrindo daryti išvados, kad UAB „Ekoprojektas“ neparengė techninių projektų „A“ laidų, kuriai apeliantė pritarė. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentu, kad kai kurie pirminės techninio projekto laidos rengėjai pirmąją projekto laidą žymi „0“, o vėlesnes – „A“, „B“ laida ir t. t. Kiti techninių projektų rengėjai techninių projektų laidas žymi pradėdami nuo „A“ laidos ir t. t. Ieškovė paaiškino, kad pasirašant susitarimus su UAB „Ekoprojektas“, buvo padarytas rašymo apsirikimas, nes iš tikrųjų buvo susitarta dėl techninių projektų „A“ laidų (t. y. antrųjų laidų, nes pirminė laida buvo numeruojama „0“), bet ne „B“ laidų parengimo, nors ji ir įvardyta „B“ laida. Ieškovės nurodytą aplinkybę patvirtina byloje esantys įrodymai. Pavyzdžiui, UAB „Ekoprojektas“ 2013 m. liepos 5 d. raštu UAB „Ekoprojektas“ informavo, kad rengia techninio projekto laidą „A“. Apeliantė 2013 m. rugpjūčio 5 d. ir 2013 m. spalio 24 d. raštuose nurodė, kad parengta techninių projektų laida „A“ tenkina jos poreikius (1 t., b. l. 52; 9 t., b. l. 363, 469). Ekspertas L. U. 2015 m. birželio 9 d. teismo ekspertizės akte nurodė, kad VĮ „Kauno regiono keliai“ 2013 m. vasario 14 d. rašte pateikė pastabą dėl techninio projekto. Dėl to rangovė, vadovaudamasi STR „Statinio projektavimas“ reikalavimais, rengdama darbo projektą, atliko techninio projekto korektūrą ir parengė „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Betygalos mstl.“ techninio projekto „A“ laidą, kuriai užsakovė 2013 m. spalio 24 d. rašte pritarė. Ekspertas taip pat nurodė, kad VĮ „Kauno regioniniai keliai“ 2012 m. liepos 26 d. pateikė pastabas dėl techninio projekto Girkalnio miestelyje. Nors nebuvo atsižvelgta į VĮ „Kauno regiono kelių“ išsakytus reikalavimus ir neatlikta techninio projekto korektūra, 2012 m. liepos 30 d. gautas statybą leidžiantis dokumentas vykdyti statybos darbus Girkalnio miestelyje pagal 2008 metais parengtą UAB „Sweco Lietuva“ statybos projektą, taip pat negauti žemės sklypų bendraturčių sutikimai. Dėl VĮ „Kauno regiono kelių“ reikalavimų ir įvadų (išvadų) ilgių patikslinimo, sklypo savininko (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nesutikimo rangovė atliko techninio projekto korektūrą ir parengė „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Girkalnio mstl.“ techninio projekto „A“ laidą (t. y. antrąją laidą), kuriai užsakovė 2013 m. rugpjūčio 5 d. rašte pritarė (ekspertizės akto išvada Nr. 1; 16 t., b. l. 1–235). Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje konstatavo, kad rangovė esant objektyviam būtinumui, t. y. siekdama pašalinti esančius trūkumus, trukdžiusius vykdyti sutartinius įsipareigojimus, savo lėšomis atliko techninio projekto, pagal sutarties konkrečių sąlygų 1.1.6.11 papunktį įtraukto į sutartį, už kurį buvo atsakinga užsakovė, korektūrą Betygalos ir Girkalnio miesteliuose (nutarties 37 punktas) (civilinė byla Nr. e2A-243-516/2017). Teisėjų kolegija apeliacine tvarka pakartotinai nagrinėdama civilinę bylą neturi pagrindo daryti kitokios išvados. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, konstatuoja, kad UAB „Ekoprojektas“ pagal 2012 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. birželio 3 d. susitarimus atliko techninių projektų korektūras ir parengė techninių projektų „A“ laidą, kuriai apeliantė pritarė.

31.       Įvertinus pirmiau nurodytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad techninių projektų koregavimo darbai laikytini papildomais darbais ginčo laikotarpiu galiojusios redakcijos VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkto ir 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto prasme. VPĮ 56 straipsnio 4 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad neskelbiamų derybų būdu paslaugos ir darbai gali būti perkami, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad yra reikalingi papildomi darbai arba paslaugos, kurie nebuvo įrašyti į pradinį projektą ar sudarytą pirkimo sutartį ir kurių techniškai ar ekonomiškai neįmanoma atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, nesukeliant didelių nepatogumų perkančiajai organizacijai, arba kai tokie darbai ar paslaugos, nors ir gali būti atskirti nuo pradinės pirkimo sutarties, yra būtinai reikalingi jai užbaigti. Apeliantė teisingai pažymėjo, kad pagal to paties straipsnio 5 dalį pirkimas neskelbiamų derybų būdu gali būti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą dėl tokio pirkimo būdo pasirinkimo. VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkte buvo nustatyta, kad neskelbiant apie pirkimą gali būti perkamos paslaugos ir darbai, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų arba paslaugų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo. Byloje nėra ginčo, kad šalys nesudarė rašytinės sutarties dėl techninių projektų koregavimo darbų atlikimo ir nebuvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad būtent apeliantė, kuri yra perkančioji organizacija, atsakinga už VPĮ tinkamą vykdymą. Apeliantė negali atsisakyti atlyginti ieškovės patirtas išlaidas už papildomai atliktus darbus savo atsisakymą grįsdama tik VPĮ nuostatų, už kurių tinkamą laikymąsi pati buvo atsakinga, pažeidimu. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, nėra jokio pagrindo spręsti, kad ieškovė atlikdama papildomus techninių projektų koregavimo darbus veikė savo rizika. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad pagal rangos sutarties nuostatas būtent apeliantė buvo atsakinga už tinkamų techninių projektų parengimą ir pateikimą rangovei. Apeliantė 2012 m. rugsėjo 11 d. rašte pripažino, kad neoficialaus susitikimo metu šalys susitarė dėl techninių projektų koregavimo darbų, prašė ieškovės nedelsti ir inicijuoti darbo projekto bei techninio projekto sprendinių koregavimą. Taigi, būtent apeliantė turėjo pareigą pasirūpinti, kad būtų įvykdyti privalomi VPĮ 56 straipsnio reikalavimai. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad apeliantė sudarė ieškovei pagrįstą pagrindą tikėtis, kad visi imperatyvūs VPĮ reikalavimai įvykdyti. Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybių visumą, šalių susirašinėjimo turinį, elgesį, konstatuotina, kad būtent apeliantei, kaip perkančiajai organizacijai, tenka neigiami padariniai, atsiradę dėl VPĮ nuostatų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo, ir jais apeliantė negali gintis nuo nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikto ieškinio.

32.       Šios nutarties 26 punkte nurodyta, kad apeliantė rangos sutartimi įsipareigojo užtikrinti, jog ieškovė nepatirtų jokių papildomų išlaidų dėl tinkamų techninių projektų nebuvimo. Be to, pagal rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.1 papunktį, „<...> jeigu siekiant atlikti visus pagal sutartį reikalingus darbus reikia atlikti papildomus darbus, kurie atsiranda dėl nenumatytų fizinių sąlygų, arba kitais sutartyje numatytais atvejais, rangovui turi būti atlyginama <...>“ (1 t., b. l. 14–44). CK 6.685 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad rangovas turi teisę reikalauti atlyginti protingas išlaidas, padarytas dėl sutarties dokumentų defektų nustatymo ir pašalinimo. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieškovė už apeliantę patyrusi techninio projekto koregavimo išlaidų, įgijo teisę reikalauti jų atlyginimo.

33.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos visą 17 377,20 Eur sumą už techninių projektų koregavimo darbus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su nurodytu apeliacinio skundo argumentu dėl tokių toliau nurodytų priežasčių. 

34.       2012 m. rugsėjo 12 d. susitarimo 2.2 papunktyje nurodyta, kad darbų kaina su PVM – 2 628,30 Eur (9 075 Lt), 2013 m. sausio 21 d. susitarimo 2.2 papunktyje nurodyta, kad darbų kaina su PVM – 2 453,08 Eur (8 470 Lt), 2013 m. birželio 3 d. susitarimo 2.2 papunktyje nurodyta, kad darbų kaina su PVM – 7 008,80 Eur (24 200 Lt), iš viso – 12 090,19 Eur (41 745 Lt) su PVM (1 t., b. l. 81, 84, 85, 89). Ieškovė pateikė mokėjimo dokumentus, iš kurių nustatyta, kad ji 2013 m. birželio 4 d. sumokėjo UAB „Ekoprojektas“ 10 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „už projektavimo darbus“), 2013 m. liepos 19 d. – 10 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „už SMD“), 2013 m. spalio 1 d. – 5 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „už SMD“), 2013 m. spalio 25 d. – 5 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „už SMD“), 2013 m. lapkričio 29 d. – 10 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „už SMD Raseiniai“), 2013 m. gruodžio 11 d. – 5 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „už SMD“), 2014 m. sausio 17 d. – 5 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „už SMD“), 2014 m. sausio 29 d. – 5 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „už SMD“), 2014 m. kovo 25 d. – 5 000 Lt (mokėjimo paskirtyje nurodyta: „už projektavimo darbus“), iš viso – 60 000 Lt (17 377,20 Eur). Ieškovė pateikė PVM sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad UAB „Ekoprojektas“ išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurių bendra suma – 25 410 Lt, taip pat pateikė darbų perdavimo priėmimo aktus, kuriuose nurodyta bendra darbų kaina – 33 880 Lt.

35.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė daugiau negu ieškovė su UAB „Ekoprojektas“ buvo sutarusios pagal 2012 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. birželio 3 d. susitarimus, t. y. daugiau kaip 12 090,19 Eur (41 745 Lt) su PVM. Nors ieškovė pateikė mokėjimo dokumentus, patvirtinančius, kad ji sumokėjo UAB „Ekoprojektas“ iš viso – 17 377,20 Eur (60 000 Lt), mokėjimo dokumentų paskirtyse nurodyta: „už projektavimo darbus“ arba „už SMD“. Dėl to negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad ieškovė visas lėšas sumokėjo būtent pagal 2012 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. birželio 3 d. susitarimus. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 12, 178 straipsniai). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas gali atitinkamą faktą pripažinti nustatytu tik įsitikinęs, kad iš įrodymų visumos tokį faktą galima pripažinti. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog ieškovė visą prašomą priteisti 17 377,20 Eur sumą sumokėjo UAB „Ekoprojektas“ vykdydama būtent 2012 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. birželio 3 d. susitarimus. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog pagal 2012 m. rugsėjo 12 d., 2013 m. sausio 21 d. ir 2013 m. birželio 3 d. susitarimus patyrė daugiau kaip 12 090,19 Eur išlaidų. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės 17 377,20 Eur už techninių projektų koregavimo darbus, kai byloje esančiais įrodymais ieškovė pagrindė tik 12 090,19 Eur, t. y. 5 287,01 Eur mažesnę išlaidų sumą (17 377,20 – 12 090,19 = 5 287,01).

Dėl skolos pagal atliktų darbų aktus Nr. 7 kvalifikavimo ir vertinimo 

36.       Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. 

37.       Byloje nėra ginčo, kad apeliantė neatsiskaitė su ieškove už aktuose Nr. 7 „Viduklė“, „Betygala“ ir „Girkalnis“ nurodytus darbus. Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos skolą už aktuose Nr. 7 „Viduklė“, „Betygala“ ir „Girkalnis“ nurodytus darbus, todėl teisėjų kolegija toliau atskirai pasisako dėl kiekvieno iš nurodytų aktų.

Dėl atliktų darbų aktų Nr. 7 „Viduklė“ ir „Betygala“

38.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos skolą už aktuose Nr. 7 Viduklėje ir Betygaloje nurodytus statybos darbus, nes darbai Viduklėje ir Betygaloje buvo vykdomi vėliausiai iki 2013 m. rugpjūčio mėn. ir jie negalėjo būti įtraukti į UAB „Bilderis“ 2013 m. gruodžio mėn. aktą. Apeliantės teigimu, į aktą Nr. 5 įtraukti visi 2013 m. rugsėjo mėn. vykdyti darbai, todėl aptariamas aktas apėmė visus darbus, kurie atlikti Viduklėje ir Betygaloje. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

39.       Pirmiausia pažymėtina, kad vien byloje nustatytas faktas, jog ieškovė netinkamai pildė statybos žurnalus, savaime nepakankamas išvadai, jog ieškovė faktiškai neatliko ginčo aktuose nurodytų darbų. Ieškovė ir apeliantė 2012 m. lapkričio 22 d. pasirašė 401 767,49 Lt (116 359,91 Eur) sumos aktą Nr. 1, kuriuo ieškovė perdavė apeliantei darbus: Viduklėje – už 261 107,51 Lt be PVM; Girkalnyje – už 53 931,74 Lt be PVM; Betygaloje – už 17 000 Lt be PVM; 2013 m. sausio 31 d. – 327 536,01 Lt (94 860,99 Eur) sumos aktą Nr. 2, kuriuo ieškovė perdavė apeliantei darbus: Viduklėje – už 270 690,92 Lt be PVM; 2013 m. gegužės 31 d. – 744 676 Lt (215 673,08 Eur) sumos aktą Nr. 3, kuriuo ieškovė perdavė apeliantei darbus: Viduklėje – už 525 284,72 Lt be PVM; Girkalnyje – už 11 767,39 Lt be PVM; Betygaloje – už 78 382,60 Lt be PVM; 2013 m. liepos 31 d. – 521 292,05 Lt (150 976,61 Eur) sumos aktą Nr. 4-1, kuriuo ieškovė perdavė apeliantei darbus: Viduklėje – už 939 505 Lt be PVM; Girkalnyje – už 80 218 Lt be PVM; Betygaloje – už 237 542,35 Lt be PVM; 2013 m. rugsėjo 30 d. – 365 051,29 Lt (105 726,16 Eur ) sumos aktą Nr. 5, kuriuo ieškovė perdavė apeliantei darbus: Viduklėje – už 129 540,28 Lt be PVM; Girkalnyje – už 88 652,32 Lt be PVM; Betygaloje – už 83 502,68 Lt be PVM. Šalys 2013 m. lapkričio 29 d. pasirašė suvestinį (supaprastintą) atliktų darbų aktą Nr. 6, kuriame nurodyta, kad 2013 m. lapkričio mėn. atlikta ir priimta darbų už 190 404,86 Lt (55 145,06 Eur ) be PVM. Byloje nėra ginčo, kad pagal visus aktus Nr. 1–6 apeliantė iš viso yra priėmusi ieškovės Viduklėje paklotus 2 803,60 m vandentiekio tinklus ir 5 481,90 m nuotekų tinklus; Betygalos miestelyje – 731 m vandentiekio tinklus ir 1 656 m nuotekų tinklus. Apeliantė 2013 m. lapkričio 29 d. raštu pranešė ieškovei, kad nuo 2013 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukia rangos sutartį ir pašalina ieškovę iš statybvietės (2 t., b. l. 38). Po sutarties nutraukimo UAB „Pro Bonus“ „Fidic“ inžinierius 2013 m. gruodžio 6 d. raštu, be kita ko, informavo ieškovę, kad 2013 m. gruodžio 10 d. vyks ieškovės atliktų darbų matavimai, kvietė ją dalyvauti (2 t., b. l. 39). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė į 2013 m. gruodžio 6 d. rašte nurodytą jos atliktų darbų apžiūrą ir matavimus neatvyko. Iš byloje esančių apeliantės ir techninio prižiūrėtojo pasirašytų 2013 m. gruodžio 10 d. aktų nustatyta, kad jie kartu atliko ieškovės iki 2013 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų matavimus ir juos užfiksavo 2013 m. gruodžio 10 d. aktuose. Aptariamuose aktuose nurodyta, kad ieškovė iš viso Viduklėje paklojo 2 897,80 m vandentiekio ir 5 762,20 m nuotekų tinklų; Betygaloje – 731 m vandentiekio ir 1 656 m nuotekų tinklų; akto „Viduklė“ pastabose nurodyta: (duomenys neskelbtini) gatvė – „hidrantai 2 vnt.“, (duomenys neskelbtini) gatvė – „hidrantai 1 vnt.“. Akto „Betygala“ pastabose nurodyta: (duomenys neskelbtini) gatvė – „hidrantai 3 vnt., 370 m pagrindų atlikta (be asfaltbetonio dangos)“, (duomenys neskelbtini) gatvė – „hidrantai 1 vnt., 414 m pagrindų atlikta (be asfaltbetonio dangos)“ (9 t., b. l. 253–258).

40.       Po sutarties nutraukimo ieškovė 2014 m. liepos 24 d. suorganizavo susirinkimą, po kurio atliko statybos darbų matavimus, parengė ir vienašališkai pasirašė visus ginčo atliktų darbų aktus Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktus. Akte Nr. 7 „Viduklė“ nurodyta, kad ieškovė atliko 47 895,86 Eur (165 374,82 Lt) vertės darbus Viduklėje, t. y.: į aktą įtraukė 77 000 Lt sumą už garantijas (laidavimus), draudimus, informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimą ir priežiūrą, darbo brėžinius (darbo projektą), išpildomuosius brėžinius ir kadastrinius matavimus; taip pat Viduklėje paklojo 57 m vandentiekio tinklų (darbų vertė – 8 629 Lt) ir 250 m nuotekų tinklų (darbų vertė – 79 745,02 Lt) (1 t., b. l. 65, 66). Akte Nr. 7 „Betygala“ nurodyta, kad ieškovė atliko 42 578,09 Eur (147 013,62 Lt) vertės darbus Betygaloje, t. y.: į aktą įtraukė 44 000 Lt sumą už garantijas (laidavimus), draudimus, informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimą ir priežiūrą, darbo brėžinius (darbo projektą), išpildomuosius brėžinius ir kadastrinius matavimus; taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje atliko 370 m dangos atstatymo darbų ir 60 m žemės darbų individualių išvadų statybai, (duomenys neskelbtini) gatvėje atliko 414 m dangos atstatymo darbų (darbų vertė – 103 013,62 Lt) (1 t., b. l. 69).

41.       Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo, kad ieškovės subrangovė UAB „Bilderis“ vykdė rangos darbus Viduklėje ir Betygaloje. UAB „Bilderis“ 2013 m. gruodžio 4 d. vienašališkai pasirašė tris Viduklėje ir Betygaloje atliktų statybos darbų aktus ir įteikė juos ieškovei (22 t., b. l. 150–152). 2013 m. gruodžio 4 d. aktuose „Viduklė“ nurodyta, kad subrangovė Viduklėje paklojo 57 m vandentiekio tinklus, įrengė tris antžeminius hidrantus, paklojo 250 m nuotekų tinklų, įrengė keturis buitinių nuotekų gelžbetonio šulinius (22 t., b. l. 150, 151). 2013 m. gruodžio 4 d. akte „Betygala“ nurodyta, kad subrangovė Betygaloje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, atliko 370 m dangos atstatymo darbus ir 60 m žemės darbus individualių išvadų statybai, (duomenys neskelbtini) gatvėje atliko 414 m dangos atstatymo darbus (22 t., b. l. 152). Teisėjų kolegija, palyginusi tris UAB „Bilderis“ 2013 m. gruodžio 4 d. aktus ir ieškovės tris aktus, t. y. aktą Nr. 7 „Viduklė“, papildomai atliktų darbų aktą „Viduklė“ ir aktą Nr. 7 „Betygala“, nustatė, kad į pastaruosius įtraukti tik trijuose UAB „Bilderis“ 2013 m. gruodžio 4 d. aktuose nurodyti statybos darbai.

42.       UAB „Bilderis“ 2014 m. balandžio 1 d. kreipėsi į apeliantę su prašymu pateikti informaciją apie jos priimtus darbus. Apeliantė 2014 m. balandžio 4 d. rašte, adresuotame UAB „Bilderis“, nurodė: „<...> užsakovė UAB „Raseinių vandenys“ iš rangovės UAB „Firma VITI“ yra priėmusi subrangovės UAB „Bilderis“ Viduklėje paklotus 2 897,80 m vandentiekio tinklus ir 5 762,20 m nuotekų tinklus, Betygalos miestelyje – paklotus 731 m vandentiekio tinklus ir 1 656 m nuotekų tinklus“ (13 t., b. l. 70). Taigi, apeliantė, kartu su techniniu prižiūrėtoju pasirašiusi 2013 m. gruodžio 10 d. aktus, kuriuose užfiksavo iki 2013 m. lapkričio 30 d. ieškovės faktiškai atliktus statybos darbus, taip pat pasirašiusi 2014 m. balandžio 4 d. raštą, patvirtino, kad yra priėmusi Viduklėje paklotus 2 897,80 m vandentiekio tinklus ir 5 762,20 m nuotekų tinklus, t. y. daugiau negu nurodyta apeliantės ir ieškovės pasirašytuose aktuose Nr. 1–6 ir ieškovės vienašališkai pasirašytame akte Nr. 7 „Viduklė“ kartu sudėjus. Pirmiau šioje nutartyje nurodyta, kad pagal visus apeliantės ir ieškovės pasirašytus aktus Nr. 1–6 apeliantė iš viso yra priėmusi ieškovės Viduklėje paklotus 2 803,60 m vandentiekio tinklus ir 5 481,90 m nuotekų tinklus. Akte Nr. 7 „Viduklė“ nurodyta, jog ieškovė Viduklėje paklojo 57 m vandentiekio tinklus ir 250 m nuotekų tinklus. Susumavus aptariamų tinklų ilgius nustatyta, kad iš viso pagal visus atliktų darbų aktus Nr. 1–7 Viduklėje nutiesta 2 860,60 m vandentiekio ir 5 731,90 m nuotekų tinklų. Apeliantė 2014 m. balandžio 4 d. rašte patvirtino, kad nurodytus statybos darbus priėmė. Be to, UAB „KRS“ apeliantės nurodymu atliko ieškovės atliktų statybos darbų matavimus ir pateikė ataskaitas. Jose užfiksuota, kad Viduklėje iš viso nutiesta 2 902,68 m vandentiekio ir 5 823,53 m nuotekų tinklų (8 t., b. l. 224–242, 775–782). Nors apeliantė teisingai nurodė, kad pagal L. U. ekspertizės aktą darbai Viduklėje vyko iki 2013 m. rugsėjo mėn., pažymėtina, kad ekspertas tokią išvadą padarė išanalizavęs tik darbų atlikimo aktus Nr. 1–6 ir susirinkimo protokolus Nr. 1–19 (2016 m. balandžio 22 d. ekspertizės akto išvada Nr. 6; 17 t., b. l. 220–226). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog į apeliantės pagal 2013 m. gruodžio 10 d. aktus priimtų darbų kiekius patenka atliktų darbų akte Nr. 7 „Viduklė“ nurodyti statybos darbai. Priešingai negu teigia apeliantė, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nėra jokio pagrindo spręsti, jog visi ieškovės Viduklėje atlikti statybos darbai įtraukti į aktą Nr. 5 ir už nurodytus darbus atsiskaityta. UAB „Bilderis“ aptariamus statybos darbus atliko iki ieškovės ir apeliantės sudarytos rangos sutarties nutraukimo, bet pastarieji nebuvo įtraukti į aktus Nr. 1–6. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog faktiškai atliko atliktų darbų akto Nr. 7 „Viduklė“ 2.2, 2.3 papunkčiuose nurodytus statybos darbus ir apeliantė faktiškai priėmė darbų rezultatą.

43.       Be to, subrangovės 2013 m. gruodžio 4 d. akte „Betygala“ nurodyta, kad ji Betygaloje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, atliko 370 m dangos atstatymo darbų ir 60 m žemės darbų individualių išvadų statybai, (duomenys neskelbtini) gatvėje – 414 m dangos atstatymo darbų (22 t., b. l. 152). Tik pastarieji darbai įtraukti į ieškovės vienašališkai pasirašytą aktą Nr. 7 „Betygala“. Apeliantė 2013 m. gruodžio 10 d. akte patvirtino, kad ieškovė aptariamus statybos darbus faktiškai atliko iki 2013 m. lapkričio 30 d. ir apeliantė faktiškai juos priėmė, nes akto „Betygala“ pastabose apeliantė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje atlikta „370 m pagrindų (be asfaltbetonio dangos)“, (duomenys neskelbtini) gatvėje – „414 m pagrindų (be asfaltbetonio dangos)“ (9 t., b. l. 253–258). Priešingai negu teigia apeliantė, nėra jokio pagrindo spręsti, kad visi ieškovės Betygaloje atlikti statybos darbai įtraukti į aktą Nr. 5 ir už nurodytus darbus atsiskaityta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visumą, konstatuoja, kad ieškovė įrodė atliktų darbų akto Nr. 7 „Betygala“ 2.7 papunktyje nurodytų statybos darbų atlikimo faktą ir jog apeliantė faktiškai priėmė darbų rezultatą.

44.       Apeliantės teigimu, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti lėšas už aktų Nr. 7 „Viduklė“ ir „Betygala“ bendrojoje dalyje nurodytas paslaugas – garantijas (laidavimus), draudimus, informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimą ir priežiūrą, darbo brėžinius (darbo projektą), išpildomuosius brėžinius ir kadastrinius matavimus. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

45.       Rangos sutarties 2 punkte nurodyta, kad rangos sutarties sudedamosios dalys, be kita ko, yra: prieš pasirašant sutartį surengto aiškinamojo susirinkimo protokolas ir pirkimo dokumentų paaiškinimai (g papunktis); įkainotų darbų kiekių žiniaraščiai (iš rangovės pasiūlymo) (b papunktis). 2010 m. rugsėjo 24 d. aiškinamojo susirinkimo protokole nurodyta, kad: „<...> rangovas privalo pastatyti viešinimo stendus, kaip numatyta pirkimo dokumentų žiniaraščiuose“ (4 klausimas) (8 t., b. l. 250, 251). Įkainotų darbų kiekių žiniaraščiuose nurodyti kiekvieno statybos objekto ir darbų pavadinimai su kiekiais bei kainomis (8 t., b. l. 378–456). Žiniaraščio „Viduklė“ lape pateikta lentelė, kurios skiltyje „Bendroji dalis“ nurodyta: garantijos (laidavimai) – 1 kiekis, kaina – 9 000 Lt; draudimai – 1 kiekis, kaina – 3 000 Lt; informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimas ir priežiūra – 2 kiekiai, vieneto kaina – 5 000 Lt, bendra kaina – 10 000 Lt; rangovo darbo brėžiniai (darbo projektas) – 1 kiekis, kaina – 62 000 Lt; išpildomieji brėžiniai ir kadastriniai matavimai – 1 kiekis, kaina – 80 000 Lt (8 t., b. l. 382). Žiniaraščio „Betygala“ lape pateikta lentelė, kurios skiltyje „Bendroji dalis“ nurodyta: garantijos (laidavimai) – 1 kiekis, kaina – 6 000 Lt; draudimai – 1 kiekis, kaina – 2 000 Lt; informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimas ir priežiūra – 2 kiekiai, vieneto kaina – 5 000 Lt, bendra kaina – 10 000 Lt; rangovo darbo brėžiniai (darbo projektas) – 1 kiekis, kaina – 44 000 Lt; išpildomieji brėžiniai ir kadastriniai matavimai – 1 kiekis, kaina – 57 000 Lt (8 t., b. l. 426). Taigi, priešingai negu teigia apeliantė, aplinkybė, kad jos 2014 m. balandžio 4 d. rašte ar UAB „Bilderis“ 2013 m. gruodžio mėn. akte nėra jokios informacijos apie draudimą, garantijas, informacinius stendus, darbo projektą ar išpildomąsias nuotraukas, neturi reikšmės, nes šalys rangos sutartimi susitarė, kad apeliantė turi pareigą mokėti ieškovei už garantijas (laidavimus), draudimus, informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimą ir priežiūrą, darbo brėžinius (darbo projektą), išpildomuosius brėžinius ir kadastrinius matavimus.

46.       Iš ieškovės ir apeliantės pasirašytų aktų Nr. 1–6 nustatyta, kad ieškovė iš viso įtraukė į aktus, perdavė ir apeliantė priėmė Viduklėje: 0,75 (6 750 Lt) garantijų (laidavimų); 0,75 (2 250 Lt) draudimų; 1,5 (7 500 Lt) informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimo ir priežiūros; 0,75 (46 000 Lt) rangovės darbo brėžinių (darbo projekto) (aktas Nr. 1, 5 „Viduklė“). Be to, ieškovė iš viso įtraukė į aktus, perdavė ir apeliantė priėmė Betygaloje: 0,75 (4 500 Lt) garantijų (laidavimų); 0,75 (1 500 Lt) draudimų; 1,5 (7 500 Lt) informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimo ir priežiūros; 0,75 (33 000 Lt) rangovės darbo brėžinių (darbo projekto) (aktai Nr. 1, 3, 5 „Betygala“). Taigi, apeliantė pasirašiusi aktus Nr. 1–6 patvirtino, kad ieškovė atliko, be kita ko, aktų bendrojoje dalyje nurodytus darbus bei suteikė paslaugas, o apeliantė juos priėmė. Likusius šalių sutartus paslaugų (darbų) kiekius su kainomis ieškovė įtraukė į aktus Nr. 7 „Viduklė“ ir „Betygala“, t. y. į aktą „Viduklė“ įtraukė 0,25 garantijų (laidavimų); 0,25 draudimų; 0,5 informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimo ir priežiūros; 0,25 rangovės darbo brėžinių (darbo projekto) ir 0,7 išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų, iš viso – 77 000 Lt sumą (akto Nr. 7 „Viduklė“ 2.1 papunktis); į aktą „Betygala“ įtraukė 0,25 garantijų (laidavimų); 0,25 draudimų; 0,5 informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimo ir priežiūros; 0,25 rangovės darbo brėžinių (darbo projekto) ir 0,5 išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų, iš viso – 44 000 Lt sumą (akto Nr. 7 „Betygala“ 2.1 papunktis).

47.       Teisėjų kolegija nustatė, kad į aktus Nr. 1–7 įtraukti paslaugų kiekiai su kainomis atitinka įkainuotų darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus kiekius ir kainas. Be to, nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad ieškovė su UAB „Elitinis dizainas“ 2012 m. gegužės 23 d. sudarė sutartį dėl stendų gamybos ir montavimo apeliantės vykdomam projektui ir sumokėjo UAB „Elitinis dizainas“ už šiuos stendus. Apeliantė pasirašiusi aktus Nr. 1 „Viduklė“ ir Nr. 3 „Betygala“ patvirtino, kad stendai Viduklėje ir Betygaloje įrengti. Vis dėlto ieškovė į aktus Nr. 1 „Viduklė“ ir Nr. 3 „Betygala“ įtraukė tik po 1,5 (7 500 Lt) stendo, nors akivaizdu, kad kiekviename objekte ieškovė įrengė po du stendus, bet ne po 1,5.

48.       Nagrinėjamojoje byloje taip pat nustatyta, kad „Fidic“ inžinierius 2012 m. rugsėjo 26 d. ir 2012 m. gruodžio 10 d. pritarė ieškovės parengtiems darbų Viduklėje ir Betygaloje projektams su pastabomis (9 t., b. l. 444, 464). Ekspertas L. U. 2016 m. balandžio 22 d. teismo ekspertizės akte nurodė, kad ieškovė parengė darbų Viduklėje ir Betygaloje projektus. Ekspertas padarė išvadą, kad darbų Betygaloje darbo projektas atitinka tokiai projektinei dokumentacijai keliamus privalomus reikalavimus ir atitinka techninio projekto sprendinius, o darbų Viduklėje darbo projektas parengtas su trūkumais (17 t., b. l. 220–226). Taigi, nors apeliantė teisingai nurodė, kad darbų projektai buvo su trūkumais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad vis dėlto darbo projektai buvo parengti ir „Fidic“ inžinierius jiems pritarė. Be to, apeliantė pasirašiusi aktus Nr. 1–6, priėmė ieškovės pagal aptariamus darbų projektus atliktus darbus ir naudojosi jų rezultatu. Teismui nagrinėjamojoje byloje konstatavus, kad aktuose Nr. 7 „Viduklė“ ir Nr. 7 „Betygala“ nurodyti darbai faktiškai atlikti ir apeliantės faktiškai priimti, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovė į aktus Nr. 1–6 buvo įtraukusi tik po 0,75 dalį darbo projektų, darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai likusias dalis, t. y. po 0,25 dalį, įtraukė į ginčo aktus Nr. 7 „Viduklė“ ir „Betygala“.

49.       Priešingai negu nurodė apeliantė, ieškovė atliko geodezinius matavimus ir parengė išpildomąsias (geodezines) nuotraukas. Nurodytas aplinkybes patvirtina byloje pateiktos geodezinės nuotraukos. Dėl to nagrinėjamojoje byloje konstatavus, kad ieškovė atliko aktuose Nr. 7 „Viduklė“ ir „Betygala“ nurodytus darbus, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai į aktą Nr. 7 „Viduklė“ įtraukė 0,7 dalį išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų bei į aktą Nr. 7 „Betygala“ – 0,5 išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų visetą, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog atliko į aktų Nr. 7 „Viduklė“ ir Nr. 7 „Betygala“ 2.1 papunkčius įtrauktus darbus (paslaugas), o apeliantė pasinaudojo darbų rezultatu.

Dėl atliktų darbų akto Nr. 7 „Girkalnis“ vertino

50.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš jos skolą už akte Nr. 7 „Girkalnis“ nurodytus statybos darbus, nes darbų atlikimo fakto nepatvirtina nė vienas byloje esantis įrodymas. Anot apeliantės, darbai Girkalnyje buvo vykdomi vėliausiai iki 2013 m. liepos 5 d., todėl į aktus Nr. 4–5 įtraukti visi Girkalnyje atlikti statybos darbai. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

51.       Pažymėtina, kad pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Civiliniame procese, lyginant su baudžiamuoju, įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tais atvejais, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Kitaip tariant, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. 

52.       Atliktų darbų akte Nr. 7 „Girkalnis“ nurodyta, kad ieškovė atliko 75 342,30 Eur (260 141,90 Lt) vertės darbus Girkalnyje, t. y. į aktą įtraukė 59 625 Lt sumą už garantijas (laidavimus), draudimus, informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimą ir priežiūrą, darbo brėžinius (darbo projektą), išpildomuosius brėžinius ir kadastrinius matavimus (akto 2.1 papunktis); taip pat nutiesė vandentiekio tinklus (darbų vertė – 56 339,20 Lt) ir nuotekų tinklus (darbų vertė – 32 763,83 Lt), atliko žemės darbus (darbų vertė – 111 413,87 Lt) (1 t., b. l. 70–79).

53.       Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės argumentais ir pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad akto Nr. 7 „Girkalnis“ 2.2–2.7 papunkčiuose nurodytų ieškovės faktiškai atliktų statybos darbų rezultatai užfiksuoti Girkalnyje atliktose geodezinėse nuotraukose (5 t., b. l. 282–383). Pastarosiose nurodyti gatvių pavadinimai, tinklų ilgiai, vamzdžių diametrai. Ieškovė teisingai nurodė, kad ekspertai E. L. ir D. K. 2021 m. lapkričio 11 d. teismo posėdžio metu, patvirtino, kad visuose ginčo aktuose Nr. 7, be kita ko ir akte „Girkalnis“, nurodyti ieškovės atliktų darbų kiekiai iš esmės sutampa su geodezinėse nuotraukose užfiksuotais darbų kiekiais. Teisėjų kolegija, ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad iš pirmiau nurodytose geodezinėse nuotraukose nurodytų inžinerinių tinklų ilgių atėmus atliktų darbų aktuose Nr. 1–6 nurodytus tinklų ilgius, gauti kiekiai su nedidelėmis paklaidomis atitinka akte Nr. 7 „Girkalnis“ nurodytus darbų kiekius. Pavyzdžiui, aktuose Nr. 1–6 nurodyta, kad apeliantė iš viso priėmė Girkalnyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nutiestus 150 m (d110 skersmens) ir 24 m (d32 skersmens) vandentiekio tinklus, taip pat 9 m (d110 skersmens) ir 160 m (120 + 40) (d200 skersmens) nuotekų tinklus (aktai Nr. 1, 4, 6 „Girkalnis“). Iš byloje esančių geodezinių nuotraukų nustatyta, kad jose užfiksuoti Girkalnyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nutiesti 22,93 m (d32 skersmens) ir 347,12 m (d110 skersmens) vandentiekio tinklai, taip pat 20,23 m (d110 skersmens) ir 164,97 m d200 skersmens nuotekų tinklai (5 t., b. l. 326, 330, 331). Taigi, geodezinėse nuotraukose užfiksuota 1,07 m d32 skersmens mažiau ir 197,12 m d110 skersmens daugiau nutiestų vandentiekio tinklų, taip pat 11,23 m d110 skersmens ir 4,97 m d200 skersmens nutiestų nuotekų tinklų daugiau negu nurodyta apeliantės pasirašytuose aktuose Nr. 1–6. Akte Nr. 7 „Girkalnis“ nurodyta, kad ieškovė Girkalnyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nutiesė 197 m d110 skersmens vandentiekio tinklus, taip pat 11 m d110 skersmens ir 5 m d200 skersmens nuotekų tinklus. Taigi, geodezinėse nuotraukose užfiksuoti Girkalnyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, po aktų Nr. 1–6 pasirašymo nutiestų tinklų kiekiai (metrais) iš esmės sutampa su ginčo akte Nr. 7 (kurio nepasirašė apeliantė) ieškovės nurodytais kiekiais.

54.       Be to, pačios apeliantės nurodymu UAB „KRS“ atliktoje 2016 metų anksčiau atliktų darbų ataskaitoje, be kita ko, nurodyta, kad Girkalnyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, nutiesta 370 m vandentiekio tinklų ir 186,96 m nuotekų tinklų, nors, minėta, kad į aktus Nr. 1–6 „Girkalnis“ įtraukta tik 174 m nutiestų vandentiekio tinklų ir 169 m nuotekų tinklų (8 t., b. l. 224–242). Taigi, UAB „KRS“ 2016 metų ataskaitoje nurodyti ieškovės atliktų darbų kiekiai daug didesni negu apeliantė priėmė aktais Nr. 1–6 „Girkalnis“. Dauguma ataskaitoje nurodytų darbų kiekių su nedidelėmis paklaidomis sutampa su ginčo akte Nr. 7 „Girkalnis“ nurodytais darbų kiekiais. Apeliantė neįrodė, kad visi ieškovės Girkalnyje atlikti statybos darbai įtraukti į aktus Nr. 4–5 ir už nurodytus darbus atsiskaityta. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių visumą, ištyrusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovė įrodė, kad faktiškai atliko akto Nr. 7 „Girkalnis“ 2.2–2.7 papunkčiuose nurodytus statybos darbus.

55.       Apeliantės teigimu, ieškovė nepagrįstai prašo priteisti lėšas už akte Nr. 7 „Girkalnis“ bendrojoje dalyje nurodytus garantijas (laidavimus), draudimus, informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimą ir priežiūrą, darbo projektą, išpildomuosius brėžinius ir kadastrinius matavimus, nes ieškovė Girkalnyje atliko tik dalį darbų, darbų Girkalnyje projektas patvirtintas su pastabomis, kurios neištaisytos. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių. 

56.       Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad įkainuotų darbų kiekių žiniaraščiuose, kurie pagal rangos sutarties 2 punkto b papunktį yra rangos sutarties sudedamoji dalis, įtvirtinta apeliantės pareiga mokėti ieškovei už garantijas (laidavimus), draudimus, informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimą ir priežiūrą, darbo brėžinius (darbo projektą), išpildomuosius brėžinius ir kadastrinius matavimus. Įkainuotų darbų kiekių žiniaraščio „Girkalnis“ lape pateikta lentelė, kurios skiltyje „Bendroji dalis“ nurodyta: garantijos (laidavimai) – 1 kiekis, kaina – 8 000 Lt; draudimai – 1 kiekis, kaina – 2 500 Lt; informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimas ir priežiūra – 2 kiekiai, vieneto kaina – 5 000 Lt, bendra kaina – 10 000 Lt; rangovo darbo brėžiniai (darbo projektas) – 1 kiekis, kaina – 50 000 Lt; išpildomieji brėžiniai ir kadastriniai matavimai – 1 kiekis, kaina – 70 000 Lt (8 t., b. l. 391).

57.       Iš ieškovės ir apeliantės pasirašytų aktų Nr. 1–6 nustatyta, kad ieškovė iš viso įtraukė į aktus, perdavė ir apeliantė priėmė Girkalnyje 0,75 (6 000 Lt) garantijų (laidavimų); 0,75 (1 875 Lt) draudimų; 1,5 (7 500 Lt) informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimo ir priežiūros; 0,75 (37 500 Lt) rangovės darbo brėžinių (darbo projekto) (aktai Nr. 1, 5 „Girkalnis“). Taigi, apeliantė pasirašiusi aktus Nr. 1, 5 patvirtino, kad ieškovė atliko, be kita ko, aktų bendrojoje dalyje nurodytus darbus bei suteikė paslaugas, o apeliantė juos priėmė. Likusius šalių sutartus paslaugų (darbų) kiekius su kainomis ieškovė įtraukė į aktą Nr. 7 „Girkalnis“, t. y. įtraukė 0,25 dalį garantijų (laidavimų); 0,25 dalį draudimų; 0,5 dalį informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimo ir priežiūros; 0,25 dalį rangovės darbo brėžinių (darbo projekto), taip pat įtraukė 0,6 dalį išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų, iš viso – 59 625 Lt (akto Nr. 7 „Girkalnis“ 2.1 papunktis).

58.       Teisėjų kolegija nustatė, kad į aktų Nr. 1–7 „Bendrąją dalį“ įtraukti paslaugų ir darbų kiekiai su kainomis atitinka šalių sutartus įkainuotų darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytus kiekius ir kainas (8 t., b. l. 391). Pirmiau nustatyta, kad ieškovė su UAB „Elitinis dizainas“ 2012 m. gegužės 23 d. sudarė sutartį dėl stendų gamybos ir montavimo apeliantės vykdomam projektui bei sumokėjo už šiuos stendus. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė su UAB „M stilius“ 2013 m. birželio 4 d. sudarė sutartį dėl stendų gamybos ir taip pat sumokėjo UAB „M stilius“ už šiuos stendus (24 t., b. l. 88–101). Apeliantė pasirašiusi aktus Nr. 1, 5 „Girkalnis“ patvirtino, kad Girkalnyje stendai įrengti. Vis dėlto ieškovė į aktus Nr. 1, 5 „Girkalnis“ įtraukė tik 1,5 stendo, nors akivaizdu, kad ieškovė Girkalnyje įrengė du stendus, bet ne 1,5 (1,5 + 0,5 = 2).

59.       „Fidic“ inžinierius 2012 m. rugsėjo 26 d. pritarė ieškovės parengtam darbų Girkalnyje projektui su pastabomis (9 t., b. l. 444). Pažymėtina, kad ekspertas L. U. 2016 m. balandžio 22 d. teismo ekspertizės akte nurodė, jog ieškovė parengė darbų Girkalnyje projektą. Ekspertas 2 klausimo išvadoje nurodė: „<...> rangovės Girkalnio miestelio parengtas pirminis darbo projektas buvo neišsamus ir nepilnos apimties. Dėl to UAB „Pro Bonus“ „Fidic“ inžinierius projektą patvirtino su pastabomis. Rangovė atsižvelgė į VĮ „Kauno regiono keliai“ išdėstytus reikalavimus ir UAB „Pro Bonus“ „Fidic“ inžinieriaus išsakytas pastabas ir atliko Girkalnio miestelio darbo projekto pataisymus, kurie tenkino projektinei dokumentacijai keliamus privalomus reikalavimus. Dėl šios priežasties Girkalnio miestelio darbo projekte detalizuojamiems techninio projekto sprendiniams užsakovė ir „Fidic“ inžinierius pritarė, patvirtindami techninio projekto laidą „A“ bei nepatvirtindami techninio projekto laidos „B“. Ekspertas padarė išvadą, kad: „<...> rangovės parengtas Girkalnio miestelio darbo projektas atitinka tokiai projektinei dokumentacijai keliamus privalomus reikalavimus ir atitinka užsakovės pateikto techninio projekto sprendinius“ (2 klausimo išvada; 17 t., b. l. 220–226). Taigi, nors apeliantė teisingai nurodė, kad darbų Girkalnyje projektas buvo su trūkumais, rangovei atlikus darbo projekto pataisymus, jis atitiko visus reikalavus. Be to, apeliantė, pasirašiusi aktus Nr. 1–6, priėmė ieškovės pagal aptariamą darbų projektą atliktus darbus ir jais naudojosi. Teismui nagrinėjamojoje byloje konstatavus, kad akte Nr. 7 „Girkalnis“ nurodyti statybos darbai faktiškai atlikti, taip pat atsižvelgus į tai, kad ieškovė į aktus Nr. 1–6 buvo įtraukusi tik 0,75 dalis darbo projekto, darytina išvada, jog ieškovė pagrįstai likusią dalį, t. y. po 0,25 dalis, įtraukė į ginčo aktą Nr. 7 „Girkalnis“. Ieškovė atliko geodezinius matavimus ir parengė Girkalnyje atliktų darbų išpildomąsias (geodezines) nuotraukas, kurios pateiktos šioje byloje. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovė įrodė, jog atliko (suteikė) į akto Nr. 7 „Girkalnis“ 2.1 papunktį įtrauktus darbus (paslaugas), todėl pagrįstai į aktą įtraukė 0,25 dalį garantijų (laidavimų); 0,25 dalį draudimų; 0,5 dalį informacinių stendų ir nuolatinių aiškinamųjų stendų įrengimo ir priežiūros; 0,25 dalį rangovės darbo brėžinių (darbo projekto), taip pat įtraukė 0,6 dalį išpildomųjų brėžinių ir kadastrinių matavimų.

Dėl skolos pagal papildomai atliktų darbų aktus „Viduklė“ ir „Girkalnis“ kvalifikavimo ir vertinimo

60.       Apeliantės teigimu, ieškovė nepagrįstai prašo apmokėjimo už papildomai Viduklėje ir Girkalnyje atliktų darbų aktuose nurodytus darbus, nes nesilaikė CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatų, neinformavo apeliantės apie poreikį ir ketinimus atlikti šiuos darbus. Be to, apeliantė pagal VPĮ nuostatas neorganizavo neskelbiamų derybų dėl papildomų darbų atlikimo, nebuvo gautas Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas, šalys nesudarė rašytinės sutarties dėl papildomų darbų atlikimo, byloje neįrodytas papildomų darbų atlikimo faktas. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

61.       Papildomų darbų atlikimo ir apmokėjimo tvarka nustatyta tiek bendrosiose rangos (CK 6.653 straipsnio 4 dalis), tiek specialiosiose statybos rangos (CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalys) teisinius santykius reglamentuojančiose normose. CK 6.653 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties. Tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą. Šioje teisės normoje nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato poreikį papildomiems darbams. CK 6.684 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad rangovas, statybos metu padaręs išvadą, kad reikalingi normatyviniuose statybos dokumentuose nenumatyti darbai, dėl kurių būtina atlikti papildomus statybos darbus ir atitinkamai padidinti sutarties kainą, privalo apie tai pranešti užsakovui. Jeigu rangovas negauna užsakovo atsakymo į savo pranešimą per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu terminas sutartyje nenustatytas, – per protingą terminą, tai rangovas turi teisę sustabdyti tų darbų atlikimą. Pagal aptariamo straipsnio 5 dalį rangovas, neįvykdęs nurodytos pareigos, netenka teisės reikalauti iš užsakovo apmokėti atliktų papildomų darbų vertę ir atlyginti dėl to turėtus nuostolius, jeigu neįrodo, kad jo neatidėliotini veiksmai atitiko užsakovo interesus, o dėl statybos darbų sustabdymo statybos objektas būtų žuvęs ar buvęs sugadintas. Pagal CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalis rangovas įgyja teisę reikalauti apmokėti už papildomai atliktus darbus, jeigu rangovas dėl jų atlikimo užsakovą įspėjo ir gavo sutikimą didinti konkrečią darbų kainą.

62.       Byloje nėra ginčo, kad papildomai atliktų darbų aktuose „Viduklė“ ir „Girkalnis“ nurodyti darbai rangos sutartyje nenumatyti. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.3 papunktyje nustatyta, kad: „Jeigu buvo vykdomi sutartyje nenumatyti papildomi darbai, prieš sąskaitos pateikimą turi būti pateiktas su užsakove suderintas bei inžinieriaus ir rangovės patvirtintas pakeitimų orderis arba inžinieriaus nurodymas rangovei“. Pagal rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.1 papunktį, „<...> jeigu siekiant atlikti visus pagal sutartį reikalingus darbus reikia atlikti papildomus darbus, kurie atsiranda dėl nenumatytų fizinių sąlygų (žr. 4.12 papunktį), arba kitais sutartyje numatytais atvejais (13.1), rangovui turi būti atlyginama sutarties dokumentuose nurodytomis fiksuoto įkainio kainomis, sutartyje nurodytais padieniais įkainiais, o jeigu įkainių nėra – vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta statybos skaičiuojamųjų kainų metodika <...>“ (1 t., b. l. 14–44). Iš šių sutarties nuostatų matyti, kad šalys numatė papildomų darbų atlikimo galimybę, susitarė dėl šių darbų vykdymo tvarkos: rangovo, apmokėjimo už papildomus darbus, papildomų darbų kainos skaičiavimo klausimų. 

63.       Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė, kaip perkančioji organizacija, remdamasi tik VPĮ nuostatų pažeidimu bei tuo, kad šalys nesudarė jokio rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų, nepagrįstai teigia, jog nėra teisinio pagrindo mokėti už papildomų darbų įvykdymą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nepriklausomai nuo viešojo pirkimo sutarties turinio aiškinimo ir šių nuostatų taikymo, sprendžiant šalių ginčą, perkančioji organizacija, norėdama įsigyti papildomų statybos darbų, tai padaryti privalo laikydamasi VPĮ. Perkančiajai organizacijai reikalingi papildomi darbai – viešųjų pirkimų teisinių santykių objektas, todėl būtent perkančioji organizacija privalo laikytis specialiajame įstatyme nustatyto reguliavimo, pagal kurį papildomiems atlygintiniems darbams įsigyti reikia vykdyti viešojo pirkimo procedūras, net jei jų (papildomų darbų) atlikimo prielaidos nustatytos viešojo pirkimo sutartyje. Perkančioji organizacija gali pasirinkti papildomus darbus įsigyti vienu iš kelių įstatymo leistinų būdu: vykdyti įprastines viešojo pirkimo procedūras arba pasinaudoti įstatyme nustatyta išimtimi ir šiuos darbus pirkti iš konkretaus tiekėjo. Atsižvelgiant į išimtinį papildomų darbų pirkimo neskelbiamų derybų būdu pobūdį, šio pirkimo būdo procedūros nuostatos aiškintinos ir taikytinos siaurai. Už VPĮ tinkamą vykdymą atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo ar vykdo netinkamai pareigas, išplaukiančias iš VPĮ, jai turi tekti neigiami padariniai. Jei būtų priešingai, galėtų kilti situacijos, kai perkančioji organizacija pasinaudotų ar turėtų naudos iš savo neteisėtų veiksmų. Jeigu perkančiajai organizacijai, pažeidusiai VPĮ, nekiltų pareigos sumokėti už papildomus darbus, kuriuos pati užsakė, o vėliau priėmė, tai suponuotų perkančiosios organizacijos nepagrįsto praturtėjimo grėsmę. Tiekėjai turi teisėtų lūkesčių dėl viešojo pirkimo procedūrų ir sutarties vykdymo teisėtumo bei perkančiosios organizacijos sutartinių įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Šie lūkesčiai teismo ginami tiek, kiek jų neriboja VPĮ ar kitas teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Taigi, būtent apeliantė, kuri yra perkančioji organizacija, norėdama įsigyti papildomų statybos darbų, privalėjo laikytis VPĮ nustatytų procedūrų, pasirūpinti, kad būtų įvykdyti privalomi VPĮ reikalavimai.

64.       Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentais, kad ieškovė turi teisę reikalauti sumokėti už atliktus darbus daugiau nei sutartyje nustatyta darbų kaina tik tokiu atveju, kai yra suderinta abiejų šalių valia, kad atlikti darbai yra papildomi (sutartyje nenumatyti ar į kainos apskaičiavimus neįtraukti ir negalėję būti protingai numatyti), bet būtini sutarčiai įvykdyti, be to, suderinta šalių valia dėl tokių darbų kainos. Apeliantė pagrįstai teigia, kad šių klausimų rangovas negali nuspręsti vienašališkai, be užsakovo sutikimo (išskyrus CK 6.684 straipsnio 5 dalyje nustatytą išimtį), ir reikalauti apmokėti už darbus, dėl kurių nebuvo susitarta. Toliau teisėjų kolegija pasisako atskirai dėl kiekvieno iš papildomai atliktų darbų aktų „Viduklė“ ir „Girkalnis“.

Dėl papildomai atliktų darbų akto „Viduklė“

65.       Ginčo papildomai atliktų darbų akte „Viduklė“ nurodyta, kad ieškovė atliko 10 157,75 Eur (35 072,69 Lt) vertės papildomus darbus Viduklėje – pastatė tris pilnos komplektacijos antžeminius hidrantus (vandentiekio tinklas) (vieneto kaina – 7379,75 Lt, bendra kaina – 22 139,25 Lt) ir keturis buitinių nuotekų gelžbetonio šulinius (nuotekų tinklas) (komplekto kaina – 3 233,36 Lt, bendra kaina – 12 933,44 Lt) (1 t., b. l. 67).

66.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad VĮ „Kauno regiono keliai“ atsisakė derinti 2010 metais parengtą Viduklės techninį projektą (2010 m. gruodžio 16 d. raštas; 11 t., b. l. 147). Dėl to apeliantė užsakė Viduklės techninio projekto korektūrą, kurią atliko UAB „Vandens projektai“. Atnaujinus projektą, apeliantė užsakė projekto ekspertizę, kurią atliko UAB „Projektų analizės institutas“. Atlikus ekspertizę, 2012 m. liepos 24 d. buvo gautas statybą leidžiantis dokumentas. Ekspertas L. U. 2015 m. birželio 9 d. teismo ekspertizės akte padarė išvadą, kad: „<...> rangovei rengiant Viduklės darbo projektą paaiškėjo, kad užsakovė pakoregavo techninį projektą, pakeitė projekto rodiklius, kurie skyrėsi nuo pirkimo dokumentų“. Ekspertas padarė išvadą, kad po rangos sutarties pasirašymo ieškovės negalėjo vykdyti sutartinių įsipareigojimų, parengti darbo projekto ir Viduklėje vykdyti statybos darbų dėl VĮ „Kauno regiono keliai“ esminės pastabos techniniam projektui (ekspertizės akto išvada Nr. 1; 16 t., b. l. 1–235). Ieškovė 2012 m. lapkričio 5 d. raštu kreipėsi į apeliantę ir UAB „Pro Bonus“ „Fidic“ inžinierių, nurodydama, kad teikia derinti: „<...> Viduklės patikslintų darbų kiekių suvestines lenteles, kurios atliktos lyginant pirkimo dokumentuose nurodytus darbų kiekius ir darbų kiekius, atlikus techninio projekto korektūrą. Techninio projekto korektūra atlikta atsižvelgiant į VĮ „Kauno regiono keliai“ pastabas ir dėl užsakovės priimto sprendimo vandentiekio įvadus ir nuotekų išvadus įrengti iki privačių sklypų ribų bei atsižvelgiant į šiuo metu galiojančius statybos reglamentus“ (11 t., b. l. 148–150). Ieškovė pastarajame rašte taip pat nurodė, kad palyginus techninį projektą, pagal kurį vyko darbų pirkimas, ir pakoreguotą techninį projektą, tikslinamos pirkimo dokumentų žiniaraščių pozicijos, be kita ko, pateikė patikslinimus, darbų kiekio palyginimo lenteles, papildomų darbų lentelę, skaičiavimus, nenumatytų darbų kalkuliacijas. Šiame rašte, be kita ko, nurodyta, kad papildomai būtina įrengti antžeminius hidrantus ir buitinės nuotekynės gelžbetoninius šulinius. Ieškovė 2013 m. rugpjūčio 29 d. raštu kreipėsi į apeliantę, taip pat į UAB „Pro Bonus“ „Fidic“ inžinierių ir UAB „Nacionalinis projektų rengimas“, nurodydama, kad teikia derinti: „<...> Viduklės patikslintų darbų kiekių suvestines lenteles (po projekto vykdymo priežiūros vadovo pastabos), kurios atliktos lyginant pirkimo dokumentuose nurodytus darbų kiekius ir darbų kiekius, atlikus techninio projekto korektūrą <...>“ (13 t., b. l. 135–137). Šiame rašte nurodyta, kad ieškovė papildomai įrengs antžeminius hidrantus ir buitinės nuotekynės gelžbetoninius šulinius. Taigi, priešingai negu teigia apeliantė, ieškovė informavo ją apie poreikį ir ketinimą vykdyti papildomus darbus, taip pat informavo apie kainas. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatas. 

67.       Nagrinėjamojoje byloje taip pat nustatyta, kad UAB „Pro Bonus“ „Fidic“ inžinierius, atsižvelgęs į tai, jog atlikta techninio projekto korektūra, įvertinęs ieškovės pateiktus techninio projekto ir rangos sutarties žiniaraščių neatitikimus, 2013 m. rugsėjo 6 d. rašte pritarė ieškovės pateiktiems neatitikimams Viduklėje dėl sutarties įgyvendinimo ir projekto tikslų pasiekimo (11 t., b. l. 151, 152). Pažymėtina, kad apeliantė 2013 m. rugsėjo 9 d. raštu taip pat pritarė ieškovės pateiktiems neatitikimams Viduklėje, nurodydama, kad neatitikimai priimtini ir neišvengiami sutarčiai įgyvendinti, tinklų funkcionavimui ir eksploatacijai užtikrinti bei tenkina techninius sprendinius (1 t., b. l. 188). Šiame rašte apeliantė prašė „Fidic“ inžinieriaus parengti objekto sutarties pakeitimo orderio projektą. Taigi, papildomi darbai nebuvo numatyti rangos sutartyje dėl pačios apeliantės kaltės, nes būtent ji buvo atsakinga už tinkamo techninio projekto pateikimą ieškovei. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau šioje nutartyje nurodytas faktines aplinkybes, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, be kita ko, šalių susirašinėjimo turinį, konstatuoja, kad abiejų šalių valia buvo suderinta, jog papildomai atliktų darbų akte „Viduklė“ nurodyti darbai yra sutartyje nenumatyti papildomi darbai, kurie buvo būtini sutarčiai įvykdyti.

68.       Be to, pirmiau šioje nutartyje minėta, kad pagal rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.1 papunktį apeliantė už papildomus darbus įsipareigojo atsiskaityti su ieškove sutarties dokumentuose nurodytomis įkainio kainomis, o jeigu įkainių nėra – vadovaujantis aplinkos ministro patvirtinta statybos skaičiuojamųjų kainų metodika (1 t., b. l. 14–44). Teisėjų kolegija nustatė, kad papildomai atliktų darbų akte „Viduklė“ nurodyta buitinių nuotekų gelžbetonio šulinio kaina atitinka šalių sutartą įkainuotų darbų kiekių žiniaraščiuose nurodytą kainą (komplekto kaina – 3 233,36 Lt) (žiniaraščio akto 7 punktas; 8 t., b. l. 384). Ieškovė nurodė, kad visos komplektacijos hidrantų kaina paskaičiuota pagal pirkimo dokumentuose nurodytą metodiką. Apeliantė nurodytos aplinkybės neginčija. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad abiejų šalių valia dėl papildomų darbų, kurie nurodyti papildomai atliktų darbų akte „Viduklė“, kainos buvo suderinta.

69.       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog papildomai atliktų darbų akte „Viduklė“ nurodyti darbai faktiškai atlikti. Pirmiau šioje nutartyje nustatyta, kad ne ieškovė, bet jos subrangovė UAB „Bilderis“ vykdė rangos darbus Viduklėje. UAB „Bilderis“ 2013 m. gruodžio 4 d. atliktų statybos darbų aktuose „Viduklė“ nurodė, kad, be kita ko, įrengė tris antžeminius hidrantus ir keturis gelžbetoninius buitinės nuotekynės šulinius (22 t., b. l. 150, 151). Iš byloje esančio apeliantės ir techninio prižiūrėtojo pasirašyto 2013 m. gruodžio 10 d. akto „Viduklė“ nustatyta, kad apeliantė kartu su techniniu prižiūrėtoju patvirtino, jog ieškovė iki 2013 m. lapkričio 30 d. Viduklėje įrengė tris hidrantus (akto „Viduklė“ pastabos) (9 t., b. l. 258, 259). Byloje esančiose geodezinėse nuotraukose užfiksuoti Viduklėje įrengti trys antžeminiai hidrantai ir keturi buitinės nuotekynės šuliniai (5 t., b. l. 702, 703, 774). Taigi, priešingai negu teigia apeliantė, ieškovė įrodė papildomų darbų Viduklėje atlikimo faktą.

Dėl papildomai atliktų darbų akto „Girkalnis“ 

70.       Papildomai atliktų darbų akte „Girkalnis“ nurodyta, kad ieškovė atliko 51 646,68 Eur (178 325,66 Lt) vertės papildomus darbus Girkalnyje, t. y. (duomenys neskelbtini) gatvėje įrengė 16 m dėklą iš „PE 100 PN10 DN250“ vamzdžių (vieneto kaina – 613,48 Lt, bendra kaina – 9 815,68 Lt), taip pat (duomenys neskelbtini) gatvėje atliko žemės darbus: uždaru būdu įrengė 256 m politileninius „PE 100 DN110“ vamzdžius (vieneto kaina – 232,56 Lt, bendra kaina – 59 535,36 Lt); uždaru būdu įrengė 54,40 m dėklą iš „PE 100 PN10 DN110“ (vandentiekio įvadams) (vieneto kaina – 335,96 Lt, bendra kaina – 18 276,22 Lt), (duomenys neskelbtini) gatvėje uždaru būdu įrengė 390 m politileninius „PE 100 PN10 DN110“ vamzdžius (vieneto kaina – 232,56 Lt, bendra kaina – 90 698,40 Lt) (1 t., b. l. 80).

71.       Apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė jos neinformavo apie poreikį ir ketinimus vykdyti papildomai atliktų darbų akte „Girkalnis“ nurodytus statybos darbus. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantė po rangos sutarties pasirašymo nepateikė ieškovei tinkamo Girkalnio techninio projekto. VĮ „Kauno regioniniai keliai“ 2012 m. liepos 26 d. pritarime statinio projektui pateikė pastabas dėl Girkalnio techninio projekto (9 t., b. l. 364). Be to, buvo gautas sklypo savininko nesutikimas vykdyti žemės darbus privačioje nuosavybėje. Ekspertas 2015 m. birželio 9 d. ekspertizės akte taip pat patvirtino, kad ieškovė po rangos sutarties pasirašymo negalėjo iš karto vykdyti sutartinių įsipareigojimų, parengti darbo projekto ir vykdyti statybos darbų Girkalnio miestelyje dėl VĮ „Kauno regiono keliai“ pateiktos esminės pastabos techniniam projektui ir sklypo savininko (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nesutikimo vykdyti žemės darbus privačioje nuosavybėje (16 t., b. l. 1–235). Dėl to po rangos sutarties pasirašymo buvo būtina atlikti Girkalnio techninio projekto korekcijas. Minėta, kad šalys susitarė, jog techninių projektų koregavimo darbus, už kuriuos pagal rangos sutarties nuostatas atsakinga apeliantė, atliks ieškovė. Ieškovė su UAB „Ekoprojektas“ sudarė tris papildomus susitarimus dėl techninių projektų Girkalnio ir Betygalos miesteliuose vandentiekio ir nuotekų tinklų koregavimo. Atlikus techninių projektų korekcijas, ieškovė apie tai informavo apeliantę. Pastaroji 2013 m. rugpjūčio 5 d. raštu informavo ieškovę, kad „Vandentiekio ir nuotekų tinklai Girkalnio mstl.“ TP A dalis ją tenkina ir apeliantė ją derina (9 t., b. l. 363). UAB „Pro Bonus“ „Fidic“ inžinierius 2013 m. rugsėjo 6 d. rašte patvirtino, kad ieškovei rengiant darbų Girkalnyje projektą pastebėti neatitikimai, lyginant su parengtais techniniais projektais ir rangos sutarties žiniaraščiais. „Fidic“ inžinierius šiame rašte taip pat patvirtino, kad ieškovė pateikė Girkalnio neatitikimų palyginimus, nurodė, kad neatitikimai ir pakeitimai susiję su netikslumais ar klaidomis techniniame projekte. UAB „Ekoprojektas“ 2013 m. spalio 2 d. rašte nurodė, kad dėl techninio projekto pakeitimo (duomenys neskelbtini) gatvėse būtina atlikti darbų pakeitimus. Šiame rašte UAB „Ekoprojektas“, be kita ko, nurodė, kad: „Techninio projekto laida „A“ apėmė vandentiekio ir nuotekų tinklų iškėlimą iš važiuojamųjų (duomenys neskelbtini) gatvių dalių į žaliąsias arba pėsčiųjų zonas. Vandentiekio ir nuotekų tinklų kirtimai skersai (duomenys neskelbtini) gatvių numatyti uždaru būdu dėkluose. Toks variantas priimtinas ir suderintas su VĮ „Kauno regiono keliai“. Taip pat tokiam trasų išdėstymui pritarė užsakovė“ (9 t., b. l. 456).

72.       Nagrinėjamojoje byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė 2013 m. spalio 2 d. pateikė apeliantei ir UAB „Pro Bonus“ „Fidic“ inžinieriui pasiūlymą, kuriame nurodė, jog: „<...> dėl atliktos techninio projekto korektūros, kuri buvo neišvengiama, atsirado neatitikimai, lyginant rangos sutarties darbų kiekių žiniaraščius ir koreguotą techninį projektą bei darbo projektą. <...> suprojektuotus tinklus (duomenys neskelbtini) gatvėse reikėjo iškelti iš asfaltuotų gatvių dalies. Tokiu būdu išvengta regioninių kelių dangos išardymo. Tinklų paklojimas numatytas įrengti kryptinio gręžimo būdu. Skersiniai tinklų praėjimai po gatvėmis suprojektuoti apsauginiuose dėkluose, kurie taip pat įrengiami uždaru būdu.“ (9 t., b. l. 452). Įvertinus pirmiau šioje nutartyje nurodytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad atlikus Girkalnio techninio projekto korekcijas, buvo būtina atlikti papildomus sutartyje nenumatytus darbus, be kita ko, papildomai atliktų darbų akte „Girkalnis“ nurodytus žemės darbus (uždaru būdu įrengti vamzdžius) bei įrengti akte nurodytą apsauginį dėklą. Ieškovė kartu su 2013 m. spalio 2 d. pasiūlymu pateikė apeliantei papildomų darbų žiniaraštį, sąmatą, sudarytą pagal pirkimo dokumentuose nurodytą metodiką. Apeliantė nurodytų aplinkybių neginčija. Taigi, priešingai negu teigia apeliantė, ieškovė informavo ją apie poreikį ir ketinimą vykdyti atliktų darbų akte „Girkalnis“ nurodytus papildomus statybos darbus (duomenys neskelbtini) gatvėse, taip pat raštu informavo apeliantę apie papildomų statybos darbų kainas. Dėl to nėra jokio pagrindo teigti, kad ieškovė pažeidė CK 6.653 straipsnio 4 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad apeliantė nepateikė jokių prieštaravimų dėl papildomų statybos darbų poreikio, ieškovės ketinimų juos atlikti ar darbų kainos.

73.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į pirmiau šioje nutartyje nurodytas faktines aplinkybes, įvertinusi šalių elgesių, jų susirašinėjimo turinį, daro išvadą, kad abiejų šalių valia buvo suderinta, jog papildomai atliktų darbų akte „Girkalnis“ nurodyti statybos darbai yra sutartyje nenumatyti papildomi darbai, kurie buvo būtini sutarčiai įvykdyti, taip pat buvo suderinta abiejų šalių valia dėl papildomų darbų kainos. Be to, apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė neįrodė, jog papildomai atliktų darbų akte „Girkalnis“ nurodyti darbai faktiškai atlikti. Ieškovė teisingai nurodė, kad byloje esančiose geodezinėse nuotraukose užfiksuoti (duomenys neskelbtini) gatvėse atlikti papildomai atliktų darbų akte „Girkalnis“ nurodyti statybos darbai. Geodezinėse nuotraukose užfiksuoti tinklų ilgiai bei jų vietos. Taigi ieškovė įrodė papildomų darbų Girkalnyje atlikimo faktą. 

74.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad ieškovė įvykdė CK 6.653 straipsnio 4 dalies ir CK 6.684 straipsnio 4, 5 dalių reikalavimus, rangos sutarties šalių valia dėl ieškovės reikalaujamų apmokėti papildomų statybos darbų atlikimo ir apmokėjimo buvo suderinta, todėl ieškovė pagrįstai prašo atlyginti už papildomai atliktus statybos darbus.

Dėl atliktų darbų aktuose Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktuose nurodytų darbų perdavimo

75.       Apeliaciniame skunde apeliantė teigia, kad ieškovė tinkamai nevykdė darbų fiksavimo pareigos, atliktų darbų aktus Nr. 7 ir papildomai atliktus darbų aktus pasirašė vienašališkai ir iki šiol nepateikė jų apeliantei, be to, ieškovė neišrašė PVM sąskaitų faktūrų pagal pirmiau nurodytus aktus, todėl nepagrįstai reikalauja priteisti skolą. Teisėjų kolegija nesutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių. 

76.       Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo pradėti darbų priėmimą nedelsiant po rangovo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą. Darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl darbų perdavimo–priėmimo akto reikšmės, yra pažymėjęs, kad tai yra įstatyme įtvirtintas įrodymų šaltinis (dokumentas), kuriame užfiksuotas tam tikras sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapas, reikšmingi faktinio pobūdžio duomenys apie rangos sutartyje nurodytų darbų atlikimą, jų atitiktį sutarties sąlygoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Iš CK šeštosios knygos XXXIII skyriaus normų matyti, kad šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra reikšmingas sutarties šalims tiek kaip dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, tiek kaip reikšmingų sutarties vykdymo faktinių aplinkybių fiksavimo dokumentas: iš jame nurodytų faktinio pobūdžio duomenų matyti akto surašymo metu buvusi šalių pozicija dėl rangos sutartimi sutartų darbų atlikimo fakto, apimties, momento, darbų atitikties sutarties sąlygoms, akte fiksuojami konkretūs nustatyti darbų trūkumai; nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

77.       Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog pagrindas rangovui reikalauti iš užsakovo vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, bet vien šio akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimą už atliktus darbus, jei darbų perdavimą galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017 37 punktas). Taigi, rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, bet pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019 34 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

78.       Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad apeliantė 2013 m. lapkričio 29 d. raštu pranešė ieškovei, kad nuo 2013 m. gruodžio 2 d. vienašališkai nutraukia rangos sutartį ir pašalina ieškovę iš statybvietės (2 t., b. l. 38). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl vienašališko rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu. Šalių tarpusavio santykiai buvo konfliktiški, jos nebendradarbiavo. Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 12.1 papunktyje nustatyta, kad: „<...> rangovui turi būti apmokama už faktiškai atliktus darbus, kurių kiekis nustatomas atliekant matavimus <...>“, „<...> statybos darbų vykdymo metu, kai inžinieriui reikia nustatyti atliktą kokios nors darbų dalies kiekį, turi būti įteiktas pagrįstas pranešimas rangovo atstovui, kuris privalo: a) nedelsdamas atvykti pats arba atsiųsti kitą kvalifikuotą atstovą, kuris padėtų inžinieriui atlikti matavimą, ir b) teikti konkrečią informaciją, kurios inžinierius pareikalautų. Jeigu rangovas neatvyksta arba neatsiunčia atstovo, inžinieriaus (arba asmens jo vardu) atliktas matavimas turi būti pripažintas kaip tinkamas.“. Byloje nustatyta, kad po rangos sutarties nutraukimo UAB „Pro Bonus“ „Fidic“ inžinierius 2013 m. gruodžio 6 d. raštu, be kita ko, informavo ieškovę, kad 2013 m. gruodžio 10 d. vyks ieškovės atliktų darbų matavimai, kvietė ieškovę dalyvauti (2 t., b. l. 39). Byloje nėra ginčo, kad ieškovė į 2013 m. gruodžio 6 d. rašte nurodytą jos atliktų darbų apžiūrą ir matavimus neatvyko. Iš byloje esančių apeliantės ir techninio prižiūrėtojo pasirašytų 2013 m. gruodžio 10 d. aktų nustatyta, kad apeliantė kartu su techniniu prižiūrėtoju atliko ieškovės iki 2013 m. lapkričio 30 d. atliktų darbų matavimus ir tai užfiksavo aktuose (9 t., b. l. 253–258). Apeliantė 2014 m. balandžio 4 d. rašte patvirtino, kad priėmė aktuose nurodytus darbus (13 t., b. l. 70). Pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad 2013 m. gruodžio 10 d. aktuose nustatyti faktiniai atliktų darbų kiekiai patenka į atliktų darbų aktuose Nr. 7 „Viduklė“ ir „Betygala“ nurodytus darbų kiekius. Nors ieškovė tik 2014 m. liepos 24 d. suorganizavo susirinkimą, po kurio atliko matavimus, parengė, vienašališkai pasirašė visus ginčo atliktų darbų aktus Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktus, nekvietė dalyvauti apeliantės, nepateikė aktų apeliantei, vien tai nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė nepagrįstai reikalauja priteisti skolą už faktiškai atliktus darbus, kurie nurodyti aptariamuose ginčo aktuose.

79.       Ieškovė 2014 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į teismą dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, kartu su ieškiniu pateikė savo vienašališkai pasirašytus atliktų darbų aktus Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktus, o apeliantė aktus gavo ne vėliau kaip 2014 m. lapkričio 18 d. (1 t., b. l. 100). Dėl to apeliantės teiginys, kad aktai iki šiol jai nepateikti, nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbų priėmimo–perdavimo aktai yra tik vienas iš įrodymų, kuriuo įrodinėjama, kad rangovė atliko statybos rangos sutartyje sulygtus darbus. Darbų atlikimo faktas gali būti įrodinėjamas ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Pirmiau šioje nutartyje konstatuota, kad ieškovė faktiškai atlikto atliktų darbų aktuose Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktuose nurodytus darbus. Iš į bylą pateiktų įrodymų taip pat nustatyta, kad ieškovė reikalauja atlygio tik už tuos darbus, kuriuos faktiškai atliko, o apeliantė faktiškai priėmė darbų rezultatą ir juo naudojosi. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl ieškovės atliktų darbų kokybės nėra šio apeliacinio nagrinėjimo dalykas ir nepaneigia fakto, kad ginčo aktuose nurodyti darbai vis dėlto faktiškai atlikti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismas išvada, kad ieškovė įrodė, jog perdavė apeliantei atliktų darbų rezultatą. Be to, pažymėtina, kad byloje įrodžius atliktų darbų atlikimo faktą, tik aplinkybė, jog ieškovė iki šiol nėra pateikusi apeliantei sąskaitų pagal aptariamus atliktų darbų aktus, nėra pagrindas neatsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, juolab kad dėl to yra kilęs šalių ginčas.

80.       Teisėjų kolegija, apibendrindama tai, kas pirmiau šioje nutartyje išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi teismų praktikos, suformuotos nagrinėjant ginčus dėl darbų, atliktų vykdant statybos rangos sutartis, perdavimo ir priėmimo bei prievolės atsiskaityti už darbus atsiradimo, ir nustatęs, kad bylos šalys sudarė statybos rangos sutartį, kurioje sutartus darbus ieškovė atliko, o apeliantė juos faktiškai priėmė ir jų rezultatu naudojosi, pagrįstai priteisė ieškovei iš apeliantės atlyginimą už šiuos darbus.

Dėl reikalavimo priteisti skolą su PVM kvalifikavimo ir vertinimo

81.       Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata dėl atvirkštinio PVM taikymo statybos darbų atlikimo atveju, todėl priteisė iš apeliantės neteisingai paskaičiuotą įsiskolinimo sumą. Tokia apeliantės pozicija nepagrįsta.

82.       Rangos sutarties konkrečiųjų sąlygų 14.1 papunktyje nustatyta, kad: „Sutartyje nurodyta sutarties suma yra be PVM ir atskirai PVM. PVM dydis darbams, atliktiems pagal šią sutartį, rangovui bus mokamas pagal PVMĮ“.

83.       Sutiktina su apeliante, kad pagal rangos sutarties pasirašymo momentu galiojusias PVMĮ nuostatas rangovė (ieškovė), atlikusi statybos darbus, turėjo pareigą skaičiuoti ir sumokėti į biudžetą PVM. Vis dėlto rangovė šios savo pareigos neįvykdė, t. y. 2013 metais atlikusi statybos rangos darbus ir 2014 metais nurodžiusi juos ginčo aktuose, neišrašė PVM sąskaitos faktūros, todėl neapskaičiavo PVM ir nesumokėjo jo į biudžetą. Apeliantė taip pat teisingai nurodė, kad nuo 2015 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos PVMĮ 96 straipsnio nuostatos, pagal kurias PVM mokėtojas, kuriam išrašomas prekių tiekimą arba paslaugų teikimą įforminantis dokumentas, privalo išskaityti ir sumokėti į biudžetą PVM, apskaičiuotą už šio įstatymo 7 straipsnio 4 punkte numatytus statybos darbus, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 90 dalyje, t. y. apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas, kurio užsakymu atliekami statybos darbai (PVMĮ 96 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kitaip tariant, pagal nuo 2015 metų įsigaliojusias PVMĮ nuostatas statybos darbams numatytas taikyti atvirkštinis PVM apmokestinimo mechanizmas, pagal kurį ne šių darbų atlikėjas (rangovas), bet jų užsakovas (apmokestinamasis asmuo PVM mokėtojas) turi pareigą už atliktus statybos darbus sumokėti į biudžetą PVM.

84.       Teisėjų kolegija pažymi, kad atvirkštinio apmokestinimo PVM mechanizmo taikymas nepriklauso nuo to, kada buvo sudaryta statybos rangos sutartis. Atvirkštinis PVM taikomas visiems PVMĮ 96 straipsnyje nustatytas sąlygas atitinkantiems statybos darbams, jeigu tokių statybos darbų apmokestinimo momentas pagal atitinkamas PVMĮ nuostatas yra nuo 2015 m. liepos 1 d. Kitaip tariant, sprendžiant klausimą dėl PVM priteisimo, svarbu nustatyti PVM apmokestinimo momentą – kada atsirado pareiga mokėti PVM.

85.       PVMĮ 14 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė apskaičiuoti PVM už šalies teritorijoje tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą atsiranda, kai PVMĮ nustatyta tvarka išrašoma PVM sąskaita faktūra, kuria įforminamas šis prekių tiekimas ar paslaugų teikimas, jeigu šiame straipsnyje nenustatyta kitaip. PVMĮ 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenurodytu atveju arba kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė perduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už patiektą prekę ar suteiktą paslaugą. Pagal 79 straipsnio 2 dalį PVM sąskaita faktūra privalo būti išrašyta iš karto patiekus prekes ar suteikus paslaugas. Taigi, priešingai negu teigia apeliantė, PVM apmokestinimo momentas nėra apmokėjimo už statybos darbus data, jeigu statybos darbai buvo atlikti anksčiau. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad ginčo statybos darbai atlikti 2013 metais. Dėl to ginčo statybos darbų PVM apmokestinimo momentas – darbų atlikimo momentas. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo statybos darbai atlikti iki 2015 m. liepos 1 d., ieškovė (rangovė), bet ne apeliantė (užsakovė) turi pareigą sumokėti į biudžetą PVM, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovei iš apeliantės priteisė 21 proc. dydžio PVM.

86.       Vis dėlto pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš apeliantės PVM, padarė aritmetinę klaidą – prie ieškovės prašomos priteisti sumos, kuri apskaičiuota su 21 proc. PVM ((47 895,86 Eur + 10 157,75 Eur + 42 578,09 Eur + 75 342,30 Eur + 51 646,68 Eur + 16 366,43 Eur) x 1,21) + 17 377,20 Eur) = 312 601,60 Eur), dar kartą pridėjo 21 proc. PVM ir nepagrįstai priteisė 357 076,71 Eur sumą. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio nustatyta, kad teismas klaidingai atliko tokį skaičiavimą: 312 601,60 Eur – 17 377,20 Eur = 295 224,40 Eur; ((295 224,40 Eur – 14 481 Eur) x 1,21) + 17 377,20 Eur = 357 076,71 Eur. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl akte Nr. 7 nurodytų 16 366,43 Eur (be PVM) projektavimo darbų Šiluvoje, konstatavo, kad ieškovės reikalavimas priteisti 1 885,43 Eur (be PVM) už garantijas (laidavimus) ir už draudimus pagrįstas, bet atmetė reikalavimą dėl 14 481 Eur (be PVM) priteisimo. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo priteisti iš apeliantės ne  357 076,71 Eur, bet 295 079,59 Eur sumą ((47 895,86 Eur + 10 157,75 Eur + 42 578,09 Eur + 75 342,30 Eur + 51 646,68 Eur + 1 885,43 Eur) x 1,21) + 17 377,20 Eur) = 295 079,59 Eur). Nors šalys nei apeliaciniame skunde, nei atsiliepime į jį dėl pirmosios instancijos teismo padarytos aritmetinės klaidos nepasisakė, apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą (CPK 276, 302 straipsniai). Aritmetinės klaidos ištaisymas nėra apeliacinio skundo ribų peržengimas.

87.       Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas). 

Dėl bylos procesinės baigties

88.       Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, iš esmės teisingai išsprendė ginčą, tinkamai nustatė ir įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios teisės normas, kuriose reglamentuojami statybos rangos teisiniai santykiai ir pagal statybos rangos sutartį atlikti papildomi darbai. 

89.       Vis dėlto, nagrinėjamoje byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, kad ieškovė patyrė daugiau kaip 12 090,19 Eur techninių projektų koregavimo išlaidų, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš apeliantės 5 287,01 Eur už techninių projektų koregavimo darbus (17 377,20 – 12 090,19  = 5 287,01). Dėl šios priežasties apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Be to, pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš apeliantės PVM, padarė aritmetinę klaidą – prie ieškovės prašomos priteisti sumos, kuri apskaičiuota su 21 proc. PVM, dar kartą pridėjo 21 proc. PVM. Apeliacinės instancijos teismas ištaiso pirmosios instancijos teismo padarytą aritmetinę klaidą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad ieškovei iš apeliantės priteisiama 289 792,58 Eur skola (295 079,59 – 5 287,01 = 289 792,58) (žr. šios nutarties 86 punktą) (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

90.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai.

91.       Nagrinėjamojoje byloje ieškinys patenkintas iš dalies, o priešieškinis atmestas, todėl šalys įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai, atlyginimą. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš apeliantės 413 471,56 Eur skolos ir 2 660,30 Eur palūkanų, t. y. 63 968,27 Eur skolos ir 2 660,30 Eur palūkanų pagal aktą Nr. 6, taip pat 349 503,29 Eur skolos už techninių projektų koregavimą, atliktų darbų aktus Nr. 7 ir papildomai atliktų darbų aktus. Apeliantė priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 235 945,52 Eur defektų šalinimo išlaidų.

92.       Šiaulių apygardos teismas 2021 m. kovo 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš apeliantės 177 526,05 Eur skolos ir 1 143,93 Eur palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš apeliantės priteista 63 968,27 Eur skola pagal atliktų darbų aktą Nr. 6 ir 1 143,93 Eur palūkanų. Lietuvos apeliacinis teismas panaikino kitą Šiaulių apygardos teismo 2021 m. kovo 30 d. sprendimo dalį ir šią bylos dalį perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Grąžinus bylos dalį nagrinėti iš naujo, ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio reikalavimo sumažinimo, prašė priteisti iš apeliantės 312 601,60 Eur, bet ne 349 503,29 Eur skolos.

93.       Taigi, nagrinėjamojoje byloje ieškovės ieškinio reikalavimų suma – 379 230,17 Eur (63 968,27  + 2 660,30  + 312 601,60 ), apeliantės priešieškinio reikalavimų suma – 235 945,52 Eur. Ieškovės patenkintų reikalavimų suma – 354 904,78 Eur (63 968,27  + 1 143,93 + 289 792,58), apeliantės patenkintų reikalavimų sumą – 0 Eur. Vadinasi, pagal priteisiamą sumą patenkinama iš viso 94 proc. ieškinio reikalavimų, atmetama – 6 proc. Taigi, ieškovė įgijo teisę į 94 proc., o apeliantė – į 6 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas, nors ginčijamame sprendime padarė aritmetinę klaidą ir priteisė ieškovei iš apeliantės didesnę sumą, vis dėlto nustatydamas šalių patenkintų (atmestų) reikalavimų proporcijas, padarė išvadą, kad ieškovė įgijo teisę į 90 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų, o apeliantė – į 10 proc. turėtų bylinėjimosi išlaidų. Be to, teismas konstatavo, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma per didelė, todėl ją sumažino. Taigi, net ir iš dalies patenkinus apeliacinį skundą bei sumažinus iš apeliantės priteistiną sumą, pirmosios instancijos teismo nustatytos proporcijos yra didesnės, negu apeliacinės instancijos teismo nustatytos. Dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgusi į tai, kad apeliantė ir ieškovė neginčija pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio, nekvestionuoja bylinėjimosi išlaidų skaičiavimo teisingumo, paskirstymo ar proporcijų nustatymo, nukrypsta nuo CPK 93 straipsnio 1–3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir nekeičia pirmosios instancijos teismo atlikto bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

94.       Apeliantė neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, todėl jos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo apeliacinės instancijos teisme klausimas nesprendžiamas.

95.       Ieškovė pateikė teismui duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 3 017,74 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą.

96.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

97.       Lietuvos statistikos departamento duomenimis, ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2022 m. liepos mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2022 metų pirmąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 729,90 Eur. Taigi, ieškovės prašomos priteisti 3 017,74 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą 768,87 Eur suma viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį – 2 248,87 Eur (1 729,90 Eur x 1,3). Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, taip pat atsižvelgusi į advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, į tai, kad tas pats advokatas ieškovei atstovavo tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismuose, pripažįsta pagrįstomis tik 2 248,87 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad patenkinta 1,79 proc. ir atmesta 98,21 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, ieškovei iš apeliantės priteistina 2 208,62 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 248,87 Eur x 98,21 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. birželio 3 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Tenkinti ieškinį iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ (juridinio asmens kodas 172380181) 289 792,58 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 58 ct) skolos, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. lapkričio 6 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 35 000 Eur (trisdešimt penkis tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų. 

Atmesti kitą ieškinio dalį. 

Atmesti priešieškinį.

Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Raseinių vandenys“ (juridinio asmens kodas 172380181) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) 3 494,24 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus devyniasdešimt keturis eurus 24 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Firma VITI“ (juridinio asmens kodas 221504240) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių vandenys“ (juridinio asmens kodas 172380181) 2 208,62 Eur (du tūkstančius du šimtus aštuonis eurus 62 ct) bylinėjimosi išlaidų.